Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams

1. Pareiškėjas ginčija Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas) atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, iš esmės remdamasis tuo, kad, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje ginčijamas tarnybinės nuobaudos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadui (toliau – ir Viešojo saugumo tarnybos vadas) skyrimas, jis nustatė, jog tiek Vidaus reikalų ministerijai atliekant tarnybinį Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus veiklos patikrinimą, tiek Vyriausybei skiriant jam tarnybinę nuobaudą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjo vertinimu, šie pažeidimai užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui, įvertinimui ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Pasak pareiškėjo, skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tarnybinį nusižengimą padariusio vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – ir pareigūnas) kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovės Vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Teisės taikymo skyriaus vyresniosios patarėjos Anos Rynkun rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovės pozicija iš esmės grindžiama šiais argumentais.

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui Konstitucinio Teismo prašymu gautas Vyriausybės kanceliarijos 2025 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. S(KP)-20 „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriuo pateikti dokumentai, susiję su ginčijamo Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo projekto svarstymu ir šio nutarimo priėmimu.

Konstitucinis Teismas

4. Kaip minėta, pareiškėjas Regionų administracinis teismas šioje konstitucinės justicijos byloje prašo ištirti Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo Viešojo saugumo tarnybos vadui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, atitiktį Konstitucijai, Vyriausybės įstatymo, Vidaus tarnybos statuto nuostatoms.

5. Iš nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos medžiagos, inter alia iš suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovės rašytinių paaiškinimų, Vyriausybės papildomai pateiktų dokumentų matyti šios aktualios faktinės aplinkybės, susijusios su minėtos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, inter alia Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo priėmimu.

6. Pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos byloje prašo ištirti Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo atitiktį Konstitucijai, Vyriausybės įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto nuostatoms teigdamas, kad šiuo nutarimu Viešojo saugumo tarnybos vadui tarnybinė nuobauda skirta nesilaikant tarnybinių nuobaudų skyrimo ir Vyriausybės nutarimų priėmimo procedūrų.

7. Pareiškėjo ginčijamame Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarime nustatyta:

8. Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas aiškintinas atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, nustatantį Vyriausybės kompetenciją skirti tarnybines nuobaudas, taip pat Vyriausybės teisės aktų, inter alia dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, priėmimo tvarką.

9. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje, be kita ko, keliama abejonė dėl Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo atitikties Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymo (1998 m. balandžio 28 d. redakcija) nuostatoms pagal jo priėmimo tvarką. Šiame kontekste atskleistinas teisinis reguliavimas, susijęs su Vyriausybės posėdžių organizavimo ir sprendimų juose priėmimo tvarka.

10. Šioje byloje inter alia tiriama Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo atitiktis Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, 95 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

11. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Vyriausybės, kaip valstybės valdžios institucijos, įgaliojimai yra nustatyti inter alia Konstitucijos 94 straipsnyje. Pagal jį Vyriausybė: tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką (1 punktas); vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus (2 punktas); koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą (3 punktas); rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą (4 punktas); rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus (5 punktas); užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis (6 punktas); vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai (7 punktas). Vyriausybės įgaliojimai nustatyti ir kituose Konstitucijos straipsniuose (84 straipsnio 3 punkte, 89 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje ir kt.). Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai (inter alia 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje ir įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai). Vykdydama Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Vyriausybė leidžia norminius ir individualius teisės aktus (1999 m. lapkričio 23 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).

12. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktis, be kita ko, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, pagal kurį Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus.

13. Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

Aiškindamas Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus (inter alia 2003 m. gegužės 30 d., 2007 m. birželio 27 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).

14. Pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

15. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 94 straipsnio 2 punkto, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas Vyriausybei leidžiant teisės aktus laikytis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo, be kita ko, jų parengimo, įvertinimo, derinimo, svarstymo, balsavimo dėl jų, tvarkos taikytinas ir individualiems vienkartinio taikymo aktams. Kartu pažymėtina, kad tik esminiai nukrypimai nuo Vyriausybės darbo organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos teisės aktų leidimo procedūros sudaro pagrindą pripažinti Vyriausybės priimtą individualų vienkartinio taikymo aktą neatitinkančiu iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.

16. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2014 m. gegužės 27 d., 2016 m. liepos 8 d., 2025 m. birželio 6 d. nutarimai); pagal Konstituciją, inter alia konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo inter alia priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.) (inter alia 2018 m. kovo 2 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

17. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, susijusios su Konstitucijoje, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintu valstybės tarnybos institutu:

– valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimai);

– asmuo, įgyvendinęs Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo teisę stoti į valstybės tarnybą, privalo būti lojalus valstybei ir dirbti taip, kad jo ištikimybė valstybei ir patikimumas nekeltų jokių abejonių, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės tarnautojais (pareigūnais), kad valstybės tarnyba būtų kvalifikuota ir sugebėtų atlikti jai keliamus uždavinius (2019 m. balandžio 18 d., 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimai);

– valstybės tarnautojas pagal Konstituciją turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Konstitucija ir teise; jis turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas, neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, teisingas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesavivaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją ir institucijos, kurioje dirba, autoritetą ir kt. (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai);

– iš Konstitucijos kylantys reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, taikytini tiek valstybės tarnautojams, tiek pareigūnams ar kitiems jiems prilygintiems asmenims, dirbantiems valstybės (savivaldybių) institucijose, per kurias vykdomos valstybės (savivaldybių) funkcijos (2019 m. balandžio 18 d. nutarimas);

– tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų, be kita ko, tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

18. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įgyvendindami visuomenei ir valstybei reikšmingas funkcijas valstybės institucijos, pareigūnai neturi patirti grėsmės, jeigu savo pareigas vykdo nepažeisdami įstatymų (inter alia 1999 m. gegužės 11 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai); jeigu valstybės pareigūnai savo funkcijas vykdo vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi būti apsaugoti nuo spaudimo ir nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, sąžiningai eidami savo pareigas jie neturi patirti grėsmės savo asmeniui, teisėms ir laisvėms (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimai).

19. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo atitiktį Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, 95 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Vyriausybės įstatymo (1998 m. balandžio 28 d. redakcija) 36 straipsniui, 40 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 14 d. redakcija), 4 daliai (2013 m. sausio 17 d. redakcija), Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 daliai (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija).

20. Pareiškėjo abejonė dėl Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo Viešojo saugumo tarnybos vadui skirta tarnybinė nuobauda, atitikties Konstitucijai, Vyriausybės įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto nuostatoms iš esmės grindžiama tuo, kad, pasak pareiškėjo, tiek Vidaus reikalų ministerija, atlikdama tarnybinį Viešojo saugumo tarnybos vado veiklos patikrinimą, tiek Vyriausybė, skirdama tarnybinę nuobaudą, padarė procedūrinio pobūdžio poįstatyminių teisės aktų pažeidimų.

21. Kaip minėta, ginčijamu Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimu Viešojo saugumo tarnybos vadui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tarnybinį nusižengimą, padarytą pažeidus šiame nutarime išvardytų teisės aktų reikalavimus. Kaip matyti iš Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo preambulės, jis priimtas atsižvelgiant į Tyrimų skyriaus parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą ir vidaus reikalų ministro teikimą.

Minėta ir tai, kad, pagal įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos; vidaus reikalų ministras, turėdamas duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, organizuoja Viešojo saugumo tarnybos vado tarnybinį patikrinimą; vidaus reikalų ministrui nusprendus, kad Viešojo saugumo tarnybos vadas padarė tarnybinį nusižengimą, ir pateikus siūlymą dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo, galutinį sprendimą dėl Viešojo saugumo tarnybos vado tarnybinės atsakomybės priima Vyriausybė (Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktas (2019 m. birželio 13 d. redakcija), 26 straipsnio 3 dalies 15 punktas (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 9 straipsnio (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 2 dalis, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimais) 7, 10 dalys).

Vadinasi, ginčijamas Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas yra individualus vienkartinio taikymo aktas, kuriuo įgyvendinti Vyriausybei įstatymais nustatyti įgaliojimai, atsižvelgus į atitinkamos valdymo srities ministro teikimą skirti įstatymo nustatytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – Vyriausybės paskirtam tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui. Šiuo nutarimu tarnybinės nuobaudos R. Pociui skyrimo pagrindas – vidaus reikalų ministro pavedimu atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyti tarnybiniai nusižengimai, konstatuoti Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad priimant Vyriausybės nutarimus, kuriais skiriamos tarnybinės nuobaudos Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems pareigūnams, turi būti laikomasi Vyriausybės įstatymo ir kitų jos darbo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir mutatis mutandis vadovaujamasi įstatymais, nustatančiais su tokių nuobaudų skyrimu susijusias procedūras ir reikalavimus, be kita ko, turi būti atsižvelgta į įstatymais nustatytą specialųjį Viešojo saugumo tarnybos, kaip įstaigos prie ministerijos, vado priėmimo ir atskaitomybės teisinį reguliavimą.

22. Sprendžiant dėl Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo atitikties Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, 95 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Vyriausybės įstatymo (1998 m. balandžio 28 d. redakcija) 36 straipsniui, 40 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 14 d. redakcija), 4 daliai (2013 m. sausio 17 d. redakcija), Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 daliai (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija), pažymėtina, kad, kaip minėta:

– pagal Konstituciją, inter alia konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo inter alia priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.);

– vykdydama Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Vyriausybė leidžia norminius ir individualius teisės aktus;

– Vyriausybės pareiga laikytis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos ne tik gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga;

– reikalavimas Vyriausybei leidžiant teisės aktus laikytis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo, be kita ko, jų parengimo, įvertinimo, derinimo, svarstymo, balsavimo dėl jų, tvarkos taikytinas ir individualiems vienkartinio taikymo aktams; tik esminiai nukrypimai nuo Vyriausybės darbo organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos teisės aktų leidimo procedūros sudaro pagrindą pripažinti Vyriausybės priimtą individualų vienkartinio taikymo aktą neatitinkančiu iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.

23. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime aiškinant ginčijamą Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą taip pat minėta, kad:

– Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija), pagal kurią tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;

– Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas priimtas atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro teikimą ir jo patvirtintą Tyrimų skyriaus parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuoti Viešojo saugumo tarnybos vado padaryti pažeidimai (taip pat, be kita ko, aptartos konstatuotų tarnybinių nusižengimų aplinkybės, šiuos nusižengimus padariusio pareigūno pateikti paaiškinimai, juos padariusio pareigūno kaltė, nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių);

– Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas priimtas Vyriausybės posėdyje visų Vyriausybės narių balsų dauguma, už tokį nutarimą balsuojant visiems posėdyje dalyvaujantiems Vyriausybės nariams.

24. Minėta ir tai, kad, pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija) įtvirtintas nuostatas, Vyriausybė, kaip tarnybinę nuobaudą skiriantis subjektas, privalo atsižvelgti į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias ir kitas svarbias nuobaudos skyrimo aplinkybes. Minėta ir tai, kad, pagal Vyriausybės įstatymą (22 straipsnio 14 punktas (2019 m. birželio 13 d. redakcija), 26 straipsnio 3 dalies 15 punktas (2018 m. birželio 29 d. redakcija)), Vyriausybė tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą sprendžia gavusi atitinkamos valdymo srities ministro teikimą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, prieš priimant ginčijamą Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą, vidaus reikalų ministras, kuriam tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Viešojo saugumo tarnybos vadas, Vyriausybės pasitarime pristatė Tarnybinio patikrinimo išvadą ir siūlymą skirti nuobaudą R. Pociui. Taigi, Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo preambulės nuostata, pagal kurią Vyriausybė atsižvelgė į Tarnybinio patikrinimo išvadą ir vidaus reikalų ministro teikimą, aiškintina kaip atspindinti posėdyje išreikštą Vyriausybės narių pritarimą Vyriausybės pasitarime pristatytai ją patvirtinusio vidaus reikalų ministro Tarnybinio patikrinimo išvadai ir ja grindžiamam vidaus reikalų ministro teikimui skirti tarnybinę nuobaudą.

Minėta ir tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, aptartos joje konstatuotų tarnybinių nusižengimų aplinkybės, šiuos nusižengimus padariusio pareigūno kaltė, nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, aptarti konstatuotus tarnybinius nusižengimus padariusio pareigūno pateikti paaiškinimai.

Vadinasi, Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas vertintinas kaip grįstas aplinkybėmis, nustatytomis atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, vidaus reikalų ministro pradėtą siekiant užtikrinti jam pavaldžių valstybės pareigūnų veiklos kontrolę ir atsakomybę. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, kaip minėta, Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą pasirašė Ministras Pirmininkas ir vidaus reikalų ministras. Taigi, priimant minėtą nutarimą, išreikšta tiek ministro, kuriam tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Viešojo saugumo tarnybos vadas, tiek jį į pareigas priėmusios ir įgaliojimus skirti tarnybines nuobaudas turinčios kolegialios institucijos – Vyriausybės valia už nustatytus tarnybinius nusižengimus skirti šiam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.  

25. Vyriausybės teisės akto priėmimo procedūros pažeidimais, lemiančiais Konstitucijos, inter alia jos 94 straipsnio 2 punkto, 95 straipsnio 1 dalies, taip pat Vyriausybės įstatymo (1998 m. balandžio 28 d. redakcija) 36 straipsnio, 40 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 14 d. redakcija), 4 dalies (2013 m. sausio 17 d. redakcija) pažeidimus, negali būti laikomos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Nutarimo projekto vertinimu Vyriausybės kanceliarijoje ir svarstymu Vyriausybėje, kadangi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo apribota galimybė Vyriausybei visapusiškai išnagrinėti visas reikšmingas nuobaudos skyrimo aplinkybes ir priimti šias aplinkybes atitinkantį sprendimą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupė, atlikusi dalykinį Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. birželio 22 d. pateikto minėto patikslinto Nutarimo projekto vertinimą, be kita ko, nurodė, kad projektas patikslintas pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas. Atsižvelgiant į tai, kad į visas Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pateiktas pastabas buvo atsižvelgta tikslinant Nutarimo projektą, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo konkrečiu atveju papildomas Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vertinimas buvo būtinas.

Minėta ir tai, kad, pagal Vyriausybės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį (2002 m. balandžio 16 d. redakcija), Vyriausybės posėdžio metu į tvirtinamą darbotvarkę gali būti įtraukta ir naujų klausimų; šioje dalyje (taip pat Vyriausybės darbo reglamente) nenustatyta jokių Ministro Pirmininko teisės Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti naujų klausimų ribojimų.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad, kaip minėta, Ministras Pirmininkas pritarė Nutarimo projekto svarstymo įtraukimui į posėdžio darbotvarkę, ir į ginčijamo teisės akto, kaip individualaus vienkartinio taikymo akto, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda, priėmimo ypatumus, inter alia įstatymais apibrėžtus trumpus terminus tokioms nuobaudoms skirti, ir į tai, kad sprendimai tiek dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę, tiek dėl nuobaudos skyrimo priimti visų Vyriausybės narių balsų dauguma, nėra pagrindo teigti, kad priimant Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą nesivadovauta Vyriausybės įstatymo (1998 m. balandžio 28 d. redakcija) 36 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 14 d. redakcija), 4 dalimi (2013 m. sausio 17 d. redakcija).

26. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad, priimdama ginčijamą Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą, Vyriausybė įgyvendino Vyriausybės įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Viešojo saugumo tarnybos įstatyme nustatytus įgaliojimus ir laikėsi juose nustatytų reikalavimų. Kaip minėta, ginčijamas Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas vertintinas kaip išreiškiantis Vyriausybės valią skirti tarnybinę nuobaudą Viešojo saugumo tarnybos vadui, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui. Minėta ir tai, kad priimant Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą, be kita ko, buvo atsižvelgta į vidaus reikalų ministro patvirtintą Tarnybinio patikrinimo išvadą, inter alia joje nurodytas aplinkybes, taip pat į vidaus reikalų ministro pateiktą siūlymą skirti konkrečią tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Konstatuota ir tai, kad priimant Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą iš esmės buvo laikomasi Vyriausybės įstatyme nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo procedūrų.

Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybė, priimdama ginčijamą Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą, nesilaikė iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto kylančio reikalavimo priimti teisės aktus neviršijant savo įgaliojimų, nustatytų Konstitucijoje ir įstatymuose; taip pat nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybė nesilaikė Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus turi spręsti posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, 95 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Vyriausybės įstatymo (1998 m. balandžio 28 d. redakcija) 36 straipsniui, 40 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 14 d. redakcija), 4 daliai (2013 m. sausio 17 d. redakcija), Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 daliai (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 53¹, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas