Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. XIV-2215 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“ (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymui ir 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. XIV-2677 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas Konstituciniam Teismui grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovų tuometinio Seimo nario Vytauto Bako, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniosios patarėjos V. Staugaitytės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

3. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjos Seimo narių grupės atstovė Seimo narė A. Širinskienė nurodė, kad palaiko pareiškėjos prašyme išdėstytą poziciją, pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į suinteresuoto asmens Seimo atstovės, Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.

4. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Seimo atstovė Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja V. Staugaitytė nurodė, jog palaiko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, kad pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į pareiškėjos Seimo narių grupės atstovės, Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.

5. Konstitucinio Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai – buvęs Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas, Seimo narys, buvęs Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus.

6. Seimas 2023 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą Nr. XIV-2215 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“.

7. Šiame Seimo nutarime nustatyta:

10. Nagrinėjama konstitucinės justicijos byla susijusi su, be kita ko, žvalgybos institucijų veiklos kontrole. Šiame kontekste paminėtinos aktualios Žvalgybos įstatymo (2012 m. spalio 17 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Seimo statutas), Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo, taip pat Žvalgybos kontrolierių įstatymo nuostatos.

11. Pagal Žvalgybos įstatymą, be kita ko, nustatantį žvalgybos institucijų veiklos kontrolės pagrindus ir būdus (1 straipsnis):

– žvalgybos institucijų veikla yra vykdoma laikantis atskaitomybės valstybės aukščiausiosioms vadovaujančioms institucijoms, kurios vadovauja nacionalinio saugumo užtikrinimui, principo (4 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o VSD, kaip viena iš žvalgybos institucijų veiklą vykdančių valstybės institucijų, yra atskaitingas Seimui ir Respublikos Prezidentui (8 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

– žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas (21 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 1 dalis), kuris, be kita ko, kontroliuoja, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai, įgyvendindami pavestus uždavinius, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (21 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 3 dalies 1 punktas), rengia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo (21 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 3 dalies 3 punktas), nustato žvalgybos institucijų veiklos trūkumus ir teikia rekomendacijas dėl jų šalinimo (21 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 3 dalies 4 punktas);

– žvalgybos institucijų nepriklausomą išorės kontrolę Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka atlieka žvalgybos kontrolieriai (22¹ straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalis);

– žvalgybos institucijos vadovas, siekdamas užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, žmogaus teisių apsaugą ir organizuodamas žvalgybos institucijos vidaus kontrolę vadovaujamoje institucijoje steigia sau tiesiogiai pavaldžius kontrolės padalinius ar paskiria atsakingus žvalgybos pareigūnus, kurie, tikrindami ir vertindami žvalgybos institucijos veiklą, atlieka veiklos, valdymo, atitikties, žmogaus teisių apsaugos, informacinių sistemų ir kitus vertinimus (24 straipsnio 1 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 1 punktas).

Taigi, pagal Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 21 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 1 dalyje, 22¹ straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, žvalgybos institucijų veikla yra kontroliuojama, be kita ko: žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas, nepriklausomą išorės kontrolę Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka atlieka žvalgybos kontrolieriai, be to, turi būti organizuojama žvalgybos institucijų vidaus kontrolė.

12. Kaip minėta, pagal Žvalgybos įstatymą, žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas (21 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 1 dalis).

Šiame kontekste paminėtina, kad, pagal Seimo statuto 25 straipsnio (su 2025 m. balandžio 10 d. pakeitimu) 1, 3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, Seimas iš savo narių sudaro komitetus Seimo konstituciniams įgaliojimams įgyvendinti skirtiems klausimams rengti, inter alia įstatymų projektams nagrinėti, taip pat gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas trumpalaikiams, siauresnės paskirties (palyginti su klausimais, priskirtais komitetams) klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti.

12.1. Seimo statuto vienuoliktame skirsnyje „Seimo komitetų veiklos kryptys“ nustatyti Seimo komitetų įgaliojimai, be kita ko, atlikti parlamentinę kontrolę komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Su žvalgybos institucijų, inter alia VSD, veikla susijusios parlamentinės kontrolės aspektu išskirtinas pagal Seimo statuto 43 straipsnį „Seimo komitetų sąrašas“ (2020 m. gruodžio 8 d. redakcija) sudarytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (9 punktas).

Pagal Seimo statuto 63 straipsnį (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu), Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptys yra, be kita ko, svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, be kita ko, valstybės saugumo klausimais (1 punktas); svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl krašto visuomenės ir valstybės apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo (3 punktas); atlikti, be kita ko, valstybės saugumo parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jį užtikrinančių valstybės institucijų veiklos pagerinimo (4 punktas).

Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu apibendrinant Seimo statuto 43 straipsnio (2020 m. gruodžio 8 d. redakcija) 9 punkte, 63 straipsnyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su nurodytuoju Žvalgybos įstatymo 21 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 3 dalies 1, 3, 4 punktuose pažymėtina, kad pagal jį NSGK yra suteikti įgaliojimai atlikti žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, inter alia kontroliuoti, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai, įgyvendindami pavestus uždavinius, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, rengti siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo, nustatyti žvalgybos institucijų veiklos trūkumus ir teikti rekomendacijas dėl jų šalinimo.

12.2. Kaip minėta, Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo, kurio atitiktis Konstitucijai tiriama šioje konstitucinės justicijos byloje, preambulėje nurodyta, kad šį nutarimą Seimas priėmė vadovaudamasis Seimo statuto 71, 72, 73 straipsniais. Šiomis Seimo statuto nuostatomis reguliuojamas Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymas.

Seimo statuto 71 straipsnio „Komisijų sudarymas“ 1 dalyje nustatyta, kad Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti inter alia laikinąsias tyrimo komisijas kokiam nors klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti.

Seimo statuto 72 straipsnio „Laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų sudarymo tvarka“ 1 dalyje nustatyta, kad inter alia laikinosios tyrimo komisijos sudaromos siekiant surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Seimo statuto 73 straipsnio „Iniciatyva sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją“ 2 dalyje inter alia nustatyta, kad laikinosios tyrimo komisijos sudarymo iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl tokios komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas jos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai.

Taigi, pagal Seimo statuto 25 straipsnio (su 2025 m. balandžio 10 d. pakeitimu) 1, 3 dalyse, 71 straipsnio 1 dalyje, 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas pagal Konstituciją jo kompetencijai priskirtiems trumpalaikiams ar siauresnės nei priskirtieji komitetams paskirties klausimams, kurie gali būti susiję su kelių Seimo komitetų kompetencija, tirti, inter alia surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas dėl šių klausimų, kai reikia spręsti iškilusią problemą, taigi ir tirti klausimus, susijusius su žvalgybos institucijų veikla.

12.3. Pažymėtina, kad šioje byloje aktualus Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo ir veiklos teisinis reguliavimas, įtvirtintas Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme.

12.3.1. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnyje „Komisijos sudarymas ir jos veiklos trukmė“ inter alia nustatyta, kad:

– Seimas, pripažinęs būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą, gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją (1 dalis);

– komisijos tiriamas klausimas ir darbo trukmė nustatomi Seimo nutarimu (3 dalis).

Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 straipsnio „Komisijos uždaviniai“ (su 2003 m. balandžio 3 d. pakeitimu) 1 dalyje nustatyta, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija turi išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl klausimų, kuriuos jai pavesta ištirti, taip pat išsiaiškinti kitas su tiriamu klausimu susijusias aplinkybes.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio (su 2003 m. balandžio 3 d. pakeitimu) 1 dalies, taip pat Seimo statuto 25 straipsnio (su 2018 m. lapkričio 8 d. pakeitimu) 3 dalies, 71 straipsnio 1 dalies, 72 straipsnio 1 dalies, 73 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, yra pažymėjęs, kad Seimo nutarime, kuriuo sudaroma laikinoji tyrimo komisija, Seimui pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą, ir kuriame yra nurodomi tokios komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai, turi būti nustatytas konkretus jai pavedamas ištirti valstybinės svarbos klausimas, apibrėžiamos pavedamo atlikti tyrimo ribos, kurių paisydama ji turi išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl klausimo, kurį jai pavesta ištirti, taip pat išsiaiškinti kitas su tiriamu klausimu susijusias aplinkybes, surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas dėl šio klausimo, reikalingas kilusiai problemai spręsti (2020 m. birželio 12 d. nutarimas).

12.3.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio „Komisijos teisės“ 1 dalį (su 2012 m. spalio 2 d. pakeitimu), komisija turi teisę, be kita ko, teikti pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms dėl klausimų, susijusių su pavestu tyrimu, sprendimo (8 punktas); teikti Seimui, Vyriausybei pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo, papildymo, pripažinimo netekusiais galios ar naujų teisės aktų parengimo ir priėmimo (9 punktas).

Pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2003 m. balandžio 3 d. redakcija), komisija taip pat turi teisę, suderinusi su inter alia Generaline prokuratūra, VSD ar ikiteisminio tyrimo įstaiga, įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita medžiaga, dokumentais.

Šiame kontekste paminėtina, kad, pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 3 d. redakcija), Seimo laikinoji tyrimo komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, nesikiša į, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą.

Aiškindamas šias Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostatas Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti kaip reiškiančio, esą Seimo laikinoji tyrimo komisija apskritai neturi teisės reikalauti iš teismo ar Lietuvos Respublikos prokuratūros informacijos Seimo laikinosios tyrimo komisijos tiriamais valstybinės svarbos klausimais; tačiau, pagal Konstituciją, Seimo laikinoji tyrimo komisija negali reikalauti iš teismo, Lietuvos Respublikos prokuratūros tokios informacijos, kurios reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip kišimasis į šių institucijų veiklą joms vykdant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas savo funkcijas, kaip teisėjo ar prokuroro nepriklausomumo pažeidimas; pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 5 punktą, jeigu Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, VSD ar ikiteisminio tyrimo įstaiga nesutiks, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija susipažintų su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita medžiaga, dokumentais, tai Seimo laikinoji tyrimo komisija negalės gauti jos tyrimui reikalingos informacijos, esančios nurodytų valstybės institucijų žinioje esančiose baudžiamosiose bylose ar kitoje medžiagoje, dokumentuose (2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

12.3.3. Apibendrinant teisinį reguliavimą, įtvirtintą Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme, inter alia jo 2 straipsnio 1, 3 dalyse, 3 straipsnyje (su 2003 m. balandžio 3 d. pakeitimu), 4 straipsnio 1 dalyje (su 2012 m. spalio 2 d. pakeitimu), kartu su nustatytu Seimo statute, inter alia jo 25 straipsnio (su 2025 m. balandžio 10 d. pakeitimu) 3 dalyje, 71 straipsnio 1 dalyje, 72 straipsnio 1 dalyje, pažymėtina, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, kuri gali būti sudaroma Seimo kompetencijai priskirtiems trumpalaikiams ar siauresnės nei priskirtieji komitetams paskirties valstybinės svarbos klausimams, taigi ir klausimams, susijusiems su žvalgybos institucijų veikla, tirti, tirdama jai suformuluotą valstybinės svarbos klausimą (klausimus), turi įgaliojimus vykdant parlamentinę kontrolę surinkti problemoms spręsti reikalingą informaciją ir pateikti pasiūlymus dėl klausimų, susijusių su pavestu tyrimu, sprendimo, inter alia teisės aktų tobulinimo. Tai darydama laikinoji tyrimo komisija gali, suderinusi su inter alia Generaline prokuratūra, VSD ar ikiteisminio tyrimo įstaiga, įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kita medžiaga, dokumentais, tačiau Seimo laikinoji tyrimo komisija negali reikalauti iš Generalinės prokuratūros, VSD ar ikiteisminio tyrimo įstaigos tokios informacijos, kurios reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip kišimasis į šių institucijų veiklą joms vykdant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas savo funkcijas.

13. Kaip minėta, pagal Žvalgybos įstatymą, žvalgybos institucijų nepriklausomą išorės kontrolę Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka atlieka žvalgybos kontrolieriai (22¹ straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalis).

13.1. Pažymėtina, kad iš Žvalgybos kontrolierių įstatymo travaux préparatoires matyti, kad žvalgybos kontrolierius yra papildomas žvalgybos institucijų, inter alia VSD, kontrolės mechanizmas.

13.2. Pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo paskirtis – sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomumą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslas – atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą, o pagal 4 straipsnio 3 punktą, žvalgybos kontrolierius savo veikloje vadovaujasi nepriklausomumo principu, jis yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, savarankiškai sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus.

Taigi, pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžta šio įstatymo paskirtis, 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslas, ir 4 straipsnio 3 punktą, kuriame įtvirtintas šio kontrolieriaus nepriklausomumo principas, žvalgybos kontrolierius atlieka nepriklausomą išorinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą, siekiant garantuoti žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomumą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.

13.3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat paminėtini šie aktualūs žvalgybos kontrolieriaus veiklos teisinio reguliavimo aspektai, susiję su įgaliojimais atlikti žvalgybos institucijų, inter alia VSD, kontrolę:

– pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, žvalgybos kontrolierius vykdo šiuos uždavinius: vertina žvalgybos institucijų veiklos ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (ar) jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, tikrina ir įvertina žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumą (1 punktas); atlieka asmens duomenų, tvarkomų žvalgybos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę (2 punktas), nagrinėja pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus (3, 4 punktai);

– vykdydamas šiuos uždavinius, pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą žvalgybos kontrolierius atlieka, be kita ko, šias pareigas: nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, susijusią su žvalgybos institucijų, žvalgybos pareigūnų veiksmais, jų priimamais sprendimais (1 punktas), tikrina asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumą (4 punktas).

13.4. Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu apibendrinant Žvalgybos kontrolierių įstatyme, inter alia jo 3 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 1, 4 punktuose, įtvirtintą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad pagal jį:

– yra nustatytas papildomas žvalgybos institucijų, inter alia VSD, kontrolės mechanizmas – nepriklausomą išorės kontrolę Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka atlieka žvalgybos kontrolieriai;

– vykdydamas jam nustatytus uždavinius vertinti žvalgybos institucijų veiklos ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (ar) jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, atlikti asmens duomenų, tvarkomų žvalgybos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę, žvalgybos kontrolierius, be kita ko, atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, susijusią su žvalgybos institucijų, žvalgybos pareigūnų veiksmais, jų priimamais sprendimais, tikrina asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumą.

14. Konstitucinis Teismas, 2022 m. gruodžio 29 d. nutarime nagrinėdamas su Žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimu susijusius klausimus, yra paminėjęs šias Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, dokumentų, kuriuose yra atskleidžiami ombudsmeno institucijos statusas ir veiklos užtikrinimo pagrindai, saugumo tarnybų demokratinės priežiūros svarba, nuostatas.

14.1. Venecijos komisija 2019 m. kovo 15–16 d. vykusioje 118-ojoje plenarinėje sesijoje priėmė „Ombudsmeno institucijos apsaugos ir rėmimo principus“ (Venecijos principus). Šio dokumento preambulėje, be kita ko, pažymėta, kad pagrindiniai ombudsmeno institucijos principai, įskaitant nepriklausomumą, objektyvumą, skaidrumą, sąžiningumą ir nešališkumą, gali būti įgyvendinti naudojant įvairius skirtingus modelius; ombudsmenas yra svarbi demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei gero administravimo pagrindu valstybėje veikianti institucija, kuri savarankiškai imasi veiksmų dėl netinkamo administravimo ir įtariamų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, darančių poveikį fiziniams ar juridiniams asmenims; teisė pateikti skundą ombudsmenui papildo teisę kreiptis į teismą.

Taip pat paminėtos šios Venecijos principų nuostatos:

– valstybė turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie kenktų ombudsmeno institucijos nepriklausomumui ir kuriais būtų siekiama arba dėl kurių būtų galima sudaryti kliūčių ombudsmeno institucijai veiksmingai veikti, turi veiksmingai ją apsaugoti nuo bet kokių tokių grėsmių (1, 24 punktai);

– ombudsmeno institucija, įskaitant jos turimus įgaliojimus, turi turėti tvirtą teisinį pagrindą, pageidautina konstituciniu lygmeniu, o jos ypatumai ir funkcijos gali būti toliau išsamiai reglamentuojami įstatymų lygmeniu (2 punktas);

– vieno ar kelių ombudsmenų modelio pasirinkimas priklauso nuo valstybės veiklos organizavimo, jo ypatumų ir poreikių; ombudsmeno institucija gali būti steigiama įvairiais lygmenimis ir turėti skirtingą kompetenciją (4 punktas); valstybės turi nustatyti modelius, kurie visiškai atitinka šiuos principus, stiprina instituciją ir kelia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir rėmimo lygį šalyje (5 punktas);

– ombudsmeno įgaliojimai turi apimti netinkamo administravimo prevenciją, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą ir rėmimą (12 punktas); ombudsmeno institucinė kompetencija turi apimti visų lygių viešąjį administravimą (13 punktas);

– atsižvelgiant į įvairias ombudsmeno institucijų ir jų personalo narių rūšis, sistemas ir teisinį statusą, valstybės raginamos imtis visų būtinų veiksmų, įskaitant konstitucijos ir įstatymų pakeitimus, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos stiprinti ombudsmeno institucijas ir jų gebėjimus, nepriklausomumą ir nešališkumą laikantis Venecijos principų dvasios ir nuostatų ir taip užtikrinti tinkamą, laiku atliekamą ir veiksmingą jų įgyvendinimą (25 punktas).

14.2. Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarime taip pat paminėta, kad Venecijos komisija 2007 m. birželio 1–2 d. vykusioje 71-ojoje plenarinėje sesijoje priėmė ir 2015 m. kovo 20–21 d. vykusioje 102-ojoje plenarinėje sesijoje atnaujino „Ataskaitą dėl saugumo tarnybų demokratinės priežiūros“, kurioje, be kita ko, pažymėta: žvalgyba yra neišvengiama būtinybė šiuolaikinėms vyriausybėms, todėl saugumo tarnybos yra būtinos, kad kiekviena valstybė galėtų apsaugoti savo vertybes ir interesus (261 punktas), tačiau, paisant teisinės valstybės reikalavimų, turi būti užtikrinta teisėta saugumo tarnybų kontrolė (263 punktas); saugumo tarnybų priežiūros ir atskaitomybės uždavinys – pritaikyti arba sukurti procesus, kuriais užtikrinama ir pagarba demokratijai, ir nacionalinis saugumas; tai turi būti taikoma visoms saugumo tarnybų atskaitomybės formoms, nesvarbu, ar priežiūrą vykdo vykdomoji valdžia, parlamentas, teismai, nepriklausomos ekspertų institucijos, ar kitos institucijos (tokio pobūdžio kaip ombudsmeno institucija) (be kita ko, 36, 254 punktai) pagal skundų nagrinėjimo procedūras (264 punktas); kadangi vidaus saugumo tarnybos skirtos tam, kad vyriausybės galėtų apsaugoti nacionalinį saugumą, ir siekiant šių tarnybų veiksmingumo dažnai yra būtinas veiklos lankstumas ir slaptumas, ypač esant tokioms vidaus ir išorinėms situacijoms (grėsmėms), kai valstybės vykdomoji institucija turi veikti greitai ir ryžtingai, kad apsaugotų pagrindinius valstybės ir visuomenės interesus, gali būti pateisinamas saugumo tarnybų atskaitomybės nukrypimas nuo įprastų atskaitomybės standartų, taikomų kitų rūšių viešosioms paslaugoms (56 punktas).

„Ataskaitoje dėl saugumo tarnybų demokratinės priežiūros“, be kita ko, daroma išvada, kad yra įvairių naujoviškų demokratiškų saugumo tarnybų priežiūros modelių, kuriuos taikant atskirai arba derinant tarpusavyje įmanoma bet kuriai valstybei atsižvelgti į savo specifinį teisinį ir politinį kontekstą bei saugumo poreikius (271 punktas).

15. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina Venecijos komisijos 2019 m. birželio 21–22 d. vykusioje 119-ojoje plenarinėje sesijoje priimta nuomonė „Parlamentinės daugumos ir opozicijos santykių demokratijoje kriterijai: kontrolinis sąrašas“, kurioje pažymėta, kad: parlamentinių tyrimo komisijų sudarymas yra įprasta daugelio šalių praktika; joms suteikiami įgaliojimai tirti konkrečius įvykius ar situacijas; pagrindinė šių komisijų funkcija yra užtikrinti parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, tačiau jos taip pat gali būti sudarytos ir kitiems tikslams įgyvendinti, kaip antai joms gali būti pavesta rinkti informaciją įstatymų leidybos tikslais (131 punktas).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016 m. vasario 18 d. sprendime byloje Rywin prieš Lenkiją (peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07, 192–193 punktai) pateiktoje Venecijos komisijos, šioje byloje dalyvavusios trečiosios šalies teisėmis, nuomonėje (kuria EŽTT taip pat pasirėmė 2024 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Grande Oriente d‘Italia prieš Italiją (peticijos Nr. 29550/17, 41 punktas)) pažymėta, jog net jei parlamentinė komisija tiria galimą nusikalstamą asmenų elgesį, jos procesas iš esmės yra politinio pobūdžio ir jo negalima painioti su baudžiamuoju procesu; parlamentinio tyrimo rezultatai nepakeistų teisinės tvarkos. Ataskaita, kuria baigiamas komisijos darbas, savaime yra tik paskata pradėti parlamentinę diskusiją. Galutinis tyrimo tikslas yra skaidrumas, siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų informuojama apie klausimus, turinčius įtakos res publica (visuomenės reikalui).

Venecijos komisijos nuomone, kuria EŽTT pasirėmė minėtose bylose, nusikalstamų veikų paieška negali būti vienintelis parlamentinės komisijos atliekamo tyrimo tikslas ar net pagrindinis jos sudarymo tikslas. Tai būtų antikonstituciška, net jei vidaus teisė nenumato jokių sankcijų. Valdžių padalijimo sistemoje tyrimo komisijai suteiktos priemonės visada turi padėti parlamentui veikti pagal kompetenciją – jos turi padėti nustatyti vyriausybės ir ministrų atsakomybę arba surinkti informaciją, reikalingą veiksmingesniems teisės aktams priimti, arba pateikti politines rekomendacijas vyriausybei.

Net jei tapatūs dalykai gali būti ir baudžiamojo proceso, ir parlamentinio tyrimo objektas, abiejų procesų tikslas visada turėtų būti skirtingas. Baudžiamasis procesas turėtų baigtis kaltinamojo nuteisimu arba išteisinimu. Savo ruožtu tyrimo komisija neturi jokių įgaliojimų asmenų atžvilgiu, išskyrus teisę kviesti juos liudyti.

16. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu), kuriuo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija, nuostatų atitiktis Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 73 straipsnio 3 daliai, 76 straipsniui, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžių padalijimo principams.

17. Kaip Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (inter alia 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. liepos 8 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai); konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai).

17.1. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2003 m. gegužės 30 d., 2016 m. gruodžio 7 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai); teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2017 m. vasario 24 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai); iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo imperatyvai (inter alia 2016 m. gruodžio 7 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai).

17.2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2014 m. gegužės 27 d., 2020 m. birželio 12 d., 2023 m. balandžio 26 d. nutarimai).

17.3. Konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs inter alia su kitais konstituciniais principais, kaip antai valdžių padalijimo ir atsakingo valdymo (inter alia 2015 m. gegužės 26 d., 2019 m. vasario 15 d., 2022 m. balandžio 15 d. nutarimai).

17.3.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas, yra įtvirtintas konstitucinis valdžių padalijimo principas (inter alia 1998 m. sausio 10 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai). Konstitucinis valdžių padalijimo principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2018 m. kovo 8 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai).

Konstitucinis valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; tarp jų turi būti pusiausvyra (inter alia 2002 m. sausio 14 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2022 m. balandžio 15 d. nutarimai); pagal valdžių padalijimo principą, visos valdžios yra savarankiškos, nepriklausomos, galinčios atsverti viena kitą (1999 m. gruodžio 21 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2022 m. balandžio 15 d. nutarimai). Pagal konstitucinį valdžių padalijimo principą, valstybės valdžios institucija negali perimti kitoms institucijoms Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų (2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai).

17.3.2. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimai); pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo inter alia priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.) (inter alia 2018 m. kovo 2 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimai).

18. Konstitucinis Teismas yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę, parlamento konstituciniams įgaliojimams vykdyti sudaromų Seimo laikinųjų tyrimo komisijų doktriną.

18.1. Pagal Konstituciją, tik Seimas yra Tautos atstovybė (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai). Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, funkcijas ir įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti (inter alia 2004 m. gegužės 13 d., 2018 m. birželio 29 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai).

Seimo konstituciniai įgaliojimai yra įtvirtinti Konstitucijos 67 straipsnyje (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu). Iš Konstitucijos nuostatų, kuriose nustatyti Seimo įgaliojimai, matyti, kad Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas, inter alia leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija) (inter alia 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2014 m. birželio 3 d. išvada, 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas). Minėtos Seimo, kaip demokratinės teisinės valstybės Tautos atstovybės, funkcijos yra konstitucinės vertybės; pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas, kiti teisėkūros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos minėtos Seimo konstitucinės funkcijos arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų kliudoma Seimui – Tautos atstovybei efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (inter alia 2004 m. gegužės 13 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai).

18.2. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 67 , 76 straipsnių nuostatas, tam, kad tinkamai vykdytų savo, kaip parlamento, funkcijas ir įgyvendintų savo konstitucinius įgaliojimus, Seimui – Tautos atstovybei reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas; tokios informacijos turėjimas yra būtina prielaida tam, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę; Seimo konstitucinės funkcijos, Konstitucijoje įtvirtinti Seimo įgaliojimai suponuoja Seimo įgaliojimus kiekvienu atveju, kai iškyla būtinybė spręsti kurį nors Seimo konstitucinei kompetencijai priskirtą klausimą, siekti gauti išsamią, objektyvią informaciją, reikalingą atitinkamiems sprendimams priimti; būtinybė turėti tokią informaciją reiškia, kad prireikus Seimas gali ne tik pasikliauti visuotinai žinoma ar valstybės institucijų, kitų asmenų jam pateikiama informacija, bet ir pats imtis aktyvios veiklos, kad tokia išsami, objektyvi informacija būtų gauta; taigi Seimas prireikus gali pats atlikti tyrimą, kad būtų surinkta informacija apie tam tikrus valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas.

Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti paneigti parlamento – Tautos atstovybės įgaliojimai imtis priemonių, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas, inter alia sudaryti tam skirtus parlamento struktūrinius padalinius ir jiems pavesti atlikti atitinkamą tyrimą; priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas parlamento – Tautos atstovybės funkcijų vykdymas ir reikalingų sprendimų priėmimas; šie įgaliojimai kyla iš pačios parlamentinės demokratijos esmės, yra parlamentarizmo savastis (2006 m. balandžio 4 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas). Pagal Konstituciją, Seimas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos gauti jo konstituciniams įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją (2006 m. balandžio 4 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai); demokratinių teisinių valstybių parlamentų praktikoje parlamento galimybė imtis priemonių, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas, įgyvendinama ir panaudojant tokius institutus kaip parlamentų sudaromos laikinosios komisijos (kurioms pavedama atlikti tam tikrą tyrimą), parlamentiniai klausymai bei svarstymai ir pan. (2006 m. balandžio 4 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai).

18.2.1. Kaip 2006 m. balandžio 4 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, kadangi Seimas, kaip Tautos atstovybė ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija (vykdanti ne tik įstatymų leidybos, bet ir įvairias kitas funkcijas), gali leisti įstatymus ir kitus teisės aktus, reguliuojančius kuo įvairiausius visuomeninius santykius, jis iš esmės gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas kuo įvairiausiems valstybėje ir visuomenėje vykstantiems procesams ištirti. Pagal Konstituciją negalima nustatyti kokio nors išsamaus (baigtinio) klausimų, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, sąrašo (inter alia 2006 m. balandžio 4 d., 2016 m. gruodžio 22 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai).

18.2.2. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas, pažymėjo, jog Konstitucija nesuponuoja tokios Seimo veiklos, kai Seimas visą įstatymų leidybai ir kitoms Seimo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją renka pats, nepasikliaudamas kitų valstybės institucijų pateikiama informacija, ir kai Seimo veikloje dominuoja laikinųjų tyrimo ar panašios paskirties komisijų sudarymas bei jų atliekami tyrimai; priešingai, Konstitucija, inter alia joje įtvirtintas atsakingo valdymo principas, suponuoja tokį Seimo laikinųjų tyrimo komisijų institutą ir tokį įstatymuose įtvirtintą šių komisijų sudarymo ir veiklos teisinį reguliavimą, kai Seimo laikinosios tyrimo komisijos yra sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti; laikinųjų Seimo tyrimo komisijų įgaliojimai sietini su Seimo konstitucine paskirtimi ir funkcijomis (2006 m. balandžio 4 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas, 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 21 d. sprendime pažymėjo, kad Konstitucija įtvirtina parlamentinę demokratiją, tačiau parlamentinė demokratija nėra „konvento valdymas“, ji nėra tokia sistema, kur parlamentas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą arba gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų pareigūnų) veiklą. 

Taigi Konstitucijos nuostatos suponuoja galimybę įstatymu nustatyti plačius Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimus, bet kartu įtvirtina tam tikras Seimo laikinųjų tyrimo komisijų tiriamosios veiklos ribas, kurių įstatymais ar kitais teisės aktais negalima praplėsti (2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas, 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas, atskleisdamas iš Konstitucijos kylančius Seimo diskrecijos sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas ribojimus, konstatavo, kad, pagal Konstituciją, Seimas neturi įgaliojimų sudaryti tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti tokius dalykus, kurių, pagal Konstituciją, viešosios valdžios institucijos apskritai negali tirti, kaip antai žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo aplinkybių, jeigu tokiu tyrimu galėtų būti konstituciškai nepagrįstai įsiterpta į Konstitucijos ginamą ir saugomą žmogaus privatų gyvenimą, pažeistas jo neliečiamumas ir pan., taip pat ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus; antai Seimo laikinoji tyrimo komisija negali perimti prokurorų konstitucinių įgaliojimų ar kaip nors kitaip įsiterpti į prokurorų konstitucinės kompetencijos įgyvendinimą (inter alia 2006 m. balandžio 4 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai).

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 67 straipsnyje (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu) įtvirtintus Seimo konstitucinius įgaliojimus, konstitucinį valdžių padalijimo principą, Seimas neturi įgaliojimų sudaryti ir tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas būtų asmenų padarytų nuskalstamų veikų paieška.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, prieš spręsdamas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, Seimas privalo apsvarstyti ir įvertinti inter alia tai: ar klausimas, dėl kurio siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, iš tikrųjų yra valstybinės svarbos; ar nėra siūloma tai Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavesti ištirti tokių dalykų, kurių, pagal Konstituciją, viešosios valdžios institucijos apskritai negali tirti (kaip antai žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo aplinkybių); ar nėra siūloma tai Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavesti ištirti tokių dalykų, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus (2006 m. balandžio 4 d., 2016 m. gruodžio 22 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai).

Seimas, prieš spręsdamas dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, gali (inter alia tikslingumo aspektu) įvertinti ir tai, ar nėra kitų aplinkybių, kurios pateisintų tos komisijos nesudarymą, kaip antai: ar atitinkamas klausimas nebuvo jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos, ar atitinkamo darbo negali atlikti kuris nors jau įsteigtas ir veikiantis Seimo struktūrinis padalinys ir t. t. (2006 m. balandžio 4 d., 2016 m. gruodžio 22 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai).

18.2.3. Konstitucinis Teismas yra suformulavęs reikalavimus ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijoms nustatomiems ištirti klausimams, ir jiems ištirti būtiniems uždaviniams: pagal Konstituciją, inter alia jos 67, 76 straipsnius, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Seimas gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tik pakankamai apibrėžtam valstybinės reikšmės klausimui ištirti, t. y. turi būti nustatyti tokie Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždaviniai, būtini šiam klausimui ištirti, iš kurių būtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos, inter alia kokią (kokios srities) informaciją apie kokius (kokios srities) valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus ir kokias (kokios srities) problemas Seimui būtina surinkti; Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos klausimui ištirti būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos ir (ar) kurių būtų neįmanoma įgyvendinti; Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamas ištirti valstybinės reikšmės klausimas ir (ar) jam ištirti būtini jos uždaviniai taip pat negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas; priešingu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti tokiai komisijai pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti (2020 m. birželio 12 d. nutarimas).

18.2.4. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 67, 76 straipsnių nuostatas, tam, kad tinkamai vykdytų savo, kaip parlamento, funkcijas ir įgyvendintų savo konstitucinius įgaliojimus, Seimui – Tautos atstovybei reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas; tokios informacijos turėjimas yra būtina prielaida tam, kad Seimas galėtų efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę (2004 m. gegužės 13 d. nutarimas); demokratinių teisinių valstybių parlamentų praktikoje parlamento galimybė imtis priemonių, kad būtų gauta minėta informacija, įgyvendinama panaudojant ir tokius institutus kaip parlamentų sudaromos laikinosios komisijos, kurioms pavedama atlikti tam tikrą tyrimą (2006 m. balandžio 4 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai).

Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje, inter alia jos 67, 76 straipsniuose, įtvirtinti Seimo įgaliojimai sudaryti Seimo laikinąsias tyrimo komisijas ir suformuluoti jų uždavinius turi būti įgyvendinami paisant konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų (2020 m. birželio 12 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs ir tai, kad Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija (inter alia 2014 m. gegužės 27 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai), taip pat kad Seimo laikinoji tyrimo komisija nėra teismas (2004 m. gegužės 13 d., 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija nėra teismas, jos nariams neturėtų būti keliami tokie patys nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimai kaip teismų teisėjams, tačiau tai nereiškia, kad iš Konstitucijos apskritai nekyla jokių reikalavimų, susijusių su laikinųjų tyrimo komisijų sudėtimi. Pagal Konstituciją, inter alia jos 67 straipsnį (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsnį, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, siekiant, jog laikinoji tyrimo komisija parlamentui pateiktų išsamią ir objektyvią informaciją, jos nariais neturėtų būti skiriami Seimo nariai, dėl kurių dalyvavimo kiltų pagrįstų abejonių pačios komisijos (be kita ko, jos surinktos informacijos) objektyvumu, kaip antai jos nariu negali būti skiriamas Seimo narys, kurio veikla yra komisijos tyrimo objektas. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos Seimui pateikti neišsamią ir (ar) neobjektyvią informaciją ir taip kliudyti jam efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinę priedermę.

19. Šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat tiriama ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijos 73 straipsnio 3 daliai. Konstitucijos 73 straipsnyje nustatyta:

19.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalį, yra pažymėjęs, kad saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, ir jų pareigūnų veikla, inter alia vykdant valstybės apsaugos funkciją, pagal Konstituciją gali ir turi būti kontroliuojama, inter alia siekiant užtikrinti, kad vykdydamos joms priskirtas funkcijas jos laikysis iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų, be kita ko, nepažeis žmogaus teisių ir laisvių; tokios kontrolės formos gali būti įvairios, kaip antai parlamentinė kontrolė, be kita ko, kai įstatymų nustatyta tvarka teikiamos bendro pobūdžio veiklos ataskaitos Seimui (jo struktūriniams padaliniams); teisminė kontrolė; taip pat galimos ir kitokios kontrolės formos, kai Konstitucijoje expressis verbis įvardytos institucijos (Seimo kontrolieriai) arba kitos laikantis Konstitucijos įsteigtos nepriklausomos kontrolės institucijos, be kita ko, pagal asmenų skundus vertina, ar saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, ir (ar) jų pareigūnų veiksmais ir (ar) sprendimais nebuvo pažeistos konstitucinės asmens teisės ar laisvės, ar buvo paisoma kitų šios veiklos teisėtumo reikalavimų (2022 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad atsižvelgdamas į tai, kad saugumo tarnybos, vykdančios žvalgybinę veiklą, sudarančios atskirą valstybės institucijų sistemą, vykdo valstybės apsaugos funkciją, apimančią tokių prioritetinių konstitucinių vertybių kaip valstybės nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, konstitucinė santvarka apsaugą, taip pat į šių valstybės institucijų, be kita ko, saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, įgaliojimų ir žvalgybinės veiklos vykdant minėtą valstybės apsaugos funkciją ypatumus, inter alia į neviešą jos pobūdį, Seimas pagal Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalį turi įgaliojimus prireikus steigti tokią nepriklausomą specializuotą kontrolės instituciją, kuriai būtų pavesta užtikrinti minėtų institucijų veiklos kontrolę (2022 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

19.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste aiškinant Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalies nuostatas kartu su Konstitucijos 67 straipsnio (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsnio nuostatomis pažymėtina, kad parlamentinė saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, kontrolė ir nepriklausomos specializuotos kontrolės institucijos, jeigu tokia įsteigiama, vykdoma minėtų institucijų veiklos kontrolė yra dvi savarankiškos ir viena kitą papildančios kontrolės formos, kurios kartu užtikrina veiksmingesnę šių institucijų veiklos kontrolę, siekiant, kad šių institucijų veikla būtų teisėta, nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių. Taigi parlamentinė saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, kontrolė ir nepriklausomos specializuotos kontrolės institucijos vykdoma minėtų institucijų veiklos kontrolė negali būti priešpriešinamos, o jų veikla turėtų būti grindžiama tarpusavio bendradarbiavimu. Pažymėtina ir tai, kad tiek parlamentas (inter alia Seimo laikinosios tyrimo komisijos), tiek ir jo įsteigta nepriklausoma specializuota kontrolės institucija, atlikdami saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, veiklos kontrolę, gali nagrinėti tas pačias aplinkybes ar įvykius, susijusius su saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, veikla, tačiau turi būti užtikrintas specializuotos kontrolės institucijos nepriklausomumas. Atlikdamas saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, veiklos kontrolę, parlamentas (inter alia Seimo laikinosios tyrimo komisijos) negali kištis į nepriklausomos specializuotos kontrolės institucijos veiklą, inter alia jos atliekamus tyrimus, asmenų skundų nagrinėjimą, be kita ko, tiesiogiai organizuoti jos darbo, nurodyti, kokius sprendimus ji turėtų priimti.

20. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėja abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijos 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 3 daliai, pagal kurią prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.

Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 3 dalyje expressis verbis įtvirtintas prokurorų nepriklausomumo principas. Pagal Konstituciją, prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Vadinasi, prokurorai, vykdydami savo funkcijas, veikia savarankiškai, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos, inter alia Seimas, Respublikos Prezidentas, dalyvaujantys generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo procese, negali kištis į jų funkcijų vykdymą, duoti kokių nors privalomų jiems nurodymų dėl funkcijų vykdymo ar kontroliuoti jų darbo vykdant funkcijas (2014 m. sausio 16 d. sprendimas, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

Kaip yra konstatuota Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarime, pagal Konstituciją, Lietuvos Respublikos prokuratūra yra specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybės institucija; ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms.

21. Šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjos prašymą tiriama Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu) atitiktis Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 73 straipsnio 3 daliai, 76 straipsniui, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 3 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams, Žvalgybos kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 punktui.

22. Kaip minėta, ginčijamo Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnyje nustatyti klausimai, kuriuos Komisija įpareigota ištirti atlikdama galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentinį tyrimą.

23. Pareiškėjos Seimo narių grupės nuomone, Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarime nustatytu teisiniu reguliavimu, be kita ko, nepaisoma Konstitucijos 67 straipsnio (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsnio, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų dėl to, kad juo nesuformuluotas Komisijai pavedamas ištirti konkretus valstybinės svarbos klausimas, Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo objektas tiek tirtinų subjektų, tiek klausimų apimties atžvilgiu yra apibrėžtas pernelyg plačiai ir abstrakčiai, o klausimų formuluotės leidžia komisijai pačiai nusistatyti tyrimo objektą, taip galimai nukrypstant nuo nutarimo tikslų.

24. Sprendžiant dėl ginčijamo Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnio atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją, inter alia jos 67, 76 straipsnius, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Seimas gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tik pakankamai apibrėžtam valstybinės reikšmės klausimui ištirti, t. y. turi būti nustatyti tokie Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždaviniai, būtini šiam klausimui ištirti, iš kurių būtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos, inter alia kokią (kokios srities) informaciją apie kokius (kokios srities) valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus ir kokias (kokios srities) problemas Seimui būtina surinkti; Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos klausimui ištirti būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos ir (ar) kurių būtų neįmanoma įgyvendinti; Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamas ištirti valstybinės reikšmės klausimas ir (ar) jam ištirti būtini jos uždaviniai taip pat negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas; priešingu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti tokiai komisijai pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti.

24.1. Minėta, kad pagal Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą:

– nėra nurodyta, kokia kandidatų, dalyvavusių 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, aplinka (informacijos apie juos rinkimo aspektu) ir kokie jiems talkinę asmenys (kurių prašymu informacija galimai buvo renkama) turi būti tiriami; Komisijai suformuluotuose klausimuose minima kandidatų aplinka, bet jiems talkinę asmenys nėra įvardyti, nenurodyta, ar tai kiti rinkimų kampanijos dalyviai, rėmėjai, šeimos nariai ir pan. (1 punktas); nėra nurodyta, kokiems SEB banko darbuotojams, vadovams, klientams galimai darytas poveikis skatinant remti konkrečius kandidatus turi būti tiriamas; Komisija įpareigojama ištirti galimą SEB banko klientų duomenų panaudojimą visų 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavusių kandidatų kampanijose, taip pat poveikį skatinant remti kandidatus šiuose rinkimuose, kuris galimai buvo daromas visiems SEB banko darbuotojams, vadovams bei klientams, t. y. labai plačiam asmenų ratui (3 punktas); nėra nurodyta, su kokiais viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis turi būti lyginamos visų 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusių kandidatų finansavimo išlaidos; Komisijai nurodyta ištirti, kokios buvo visų 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusių kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis, tačiau nenurodyta, kokie viešojoje erdvėje paskelbti rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenys turimi omenyje (4 punktas); nėra nurodyta, kokių Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiančių asmenų įtaka 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimus laimėjusiam kandidatui (jo sprendimams) ir (arba) jo rinkimų štabo nariams, patarėjams turi būti tiriama; Komisijai nurodoma išsiaiškinti, kokią įtaką 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimus laimėjusiam kandidatui (jo sprendimams) ir (arba) jo rinkimų štabo nariams, patarėjams darė Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiantys asmenys ir koks buvo šių asmenų vaidmuo Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau nepaaiškinama, kokie Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiantys asmenys turimi omenyje, be kita ko, ar tai įmonių vadovai, savininkai (investuotojai), darbuotojai ir pan. (5 punktas);

– Komisijai nustatyti plačiai suformuluoti, įvairias sritis apimantys parlamentinio tyrimo klausimai, pagal kuriuos Komisijai pavesta ištirti: galimai VSD vykdytą neteisėtą informacijos apie visus kandidatus, dalyvavusius 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, ir visą jų aplinką rinkimą; galimą neteisėtą SEB banko klientų duomenų panaudojimą visų 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavusių kandidatų kampanijose, taip pat neteisėtą poveikį skatinant remti kandidatus šiuose rinkimuose, kuris galimai buvo daromas visiems SEB banko darbuotojams, vadovams bei klientams; galimus 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusių kandidatų finansavimo pažeidimus; visų Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiančių asmenų galimą neteisėtą įtaką 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimus laimėjusiam kandidatui (jo sprendimams) ir (arba) jo rinkimų štabo nariams, patarėjams; galimus Pranešėjo teisių pažeidimus.

24.2. Taigi, pagal Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Komisijai nustatyti taip plačiai suformuluoti, įvairias sritis apimantys galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentinio tyrimo klausimai, kad dėl to jie vertintini kaip neįmanomi ištirti; iš jų taip pat nėra aiškios Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo ribos, dėl to sudarytos prielaidos Komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus, be kita ko, veikti taip, kad vienu pagrindinių jos veiklos tikslų būtų ne surinkti problemoms spręsti reikalingą informaciją ir pateikti pasiūlymus dėl klausimų, susijusių su pavestu tyrimu, sprendimo, inter alia teisės aktų tobulinimo, o ieškoti kitų institucijų (jų pareigūnų) ir asmenų galimai padarytų pažeidimų, inter alia nusikalstamų veikų.

24.3. Taigi konstatuotina, kad ginčijamu Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš Konstitucijos 67 straipsnio (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsnio, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų pakankamai apibrėžti Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamą ištirti valstybinės reikšmės klausimą, nustatyti tokius Seimo laikinosios tyrimo komisijos būtinus šiam klausimui ištirti uždavinius, iš kurių būtų aiškios komisijos tiriamos veiklos ribos, nenustatyti tokių valstybinės reikšmės klausimui būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, kurių būtų neįmanoma įgyvendinti, taip pat nesudaryti prielaidų komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, t. y. perimti Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti.

Atsižvelgiant į tai, taip pat konstatuotina, kad Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

25. Kaip minėta, ginčijamo Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnyje detalizuojamas šio nutarimo 1 straipsnyje nustatytas pavedimas Komisijai atlikti galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentinį tyrimą. Minėta, kad Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnyje suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai įvertinti kaip neįmanomi ištirti; iš jų taip pat nėra aiškios Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo ribos, dėl to sudarytos prielaidos Komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus, be kita ko, veikti taip, jog vienu pagrindinių jos veiklos tikslų būtų ne surinkti problemoms spręsti reikalingą informaciją ir pateikti pasiūlymus dėl klausimų, susijusių su pavestu tyrimu, sprendimo, inter alia teisės aktų tobulinimo, o ieškoti kitų institucijų (jų pareigūnų) ir asmenų galimai padarytų pažeidimų, inter alia nusikalstamų veikų.

Taigi ir Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 1 straipsnyje nustatytas Seimo pavedimas Komisijai atlikti galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentinį tyrimą vertintinas kaip nepakankamai apibrėžtas, neįmanomas atlikti ir sudarantis prielaidas Komisijai pačiai nustatyti atliekamo tyrimo klausimus, be kita ko, veikti taip, kad vienu pagrindinių jos veiklos tikslų būtų ne surinkti problemoms spręsti reikalingą informaciją ir pateikti pasiūlymus dėl klausimų, susijusių su pavestu tyrimu, sprendimo, inter alia teisės aktų tobulinimo, o ieškoti kitų institucijų (jų pareigūnų) ir asmenų galimai padarytų pažeidimų, inter alia nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog konstatavus, kad Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, konstatuotina ir tai, kad šio nutarimo 1 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

26. Kaip minėta, Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 2 straipsnio 1 punktu, 3 straipsniu Komisijos, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti, be kita ko, ar VSD neteisėtai rinko informaciją apie kandidatų, dalyvavusių 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, aplinką, nariu ir pirmininku paskirtas tuometinis Seimo narys V. Bakas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad visuotinai žinoma, jog V. Bakas buvo vieno iš kandidatų, dalyvavusio 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimuose, – Sauliaus Skvernelio štabo vadovas. 

Taigi, pagal Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 2 straipsnio 1 punkte, 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, Komisijos, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti, be kita ko, ar VSD neteisėtai rinko informaciją apie kandidatų, dalyvavusių 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, aplinką, nariu ir pirmininku paskirtas buvęs vieno iš kandidatų štabo vadovas, t. y. Komisijos nariu ir pirmininku paskirtas tuometinis Seimo narys V. Bakas, vadovavo Komisijos tyrimui, kurį atliekant turėjo būti aiškinamasi, be kita ko, ar VSD rinko informaciją apie jį patį.

26.1. Sprendžiant dėl ginčijamo Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 2 straipsnio 1 punkto, 3 straipsnio atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją, inter alia jos 67 straipsnį (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsnį, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, siekiant, jog laikinoji tyrimo komisija parlamentui pateiktų išsamią ir objektyvią informaciją, jos nariais neturėtų būti skiriami Seimo nariai, dėl kurių dalyvavimo kiltų pagrįstų abejonių pačios komisijos (be kita ko, jos surinktos informacijos) objektyvumu, kaip antai jos nariu negali būti skiriamas Seimo narys, kurio veikla yra komisijos tyrimo objektas; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos Seimui pateikti neišsamią ir (ar) neobjektyvią informaciją, taip kliudant jam efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinę priedermę.

26.2. Taigi konstatuotina, kad tokiu Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 2 straipsnio 1 punkte, 3 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį Komisijos, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti, be kita ko, ar VSD neteisėtai rinko informaciją apie kandidatų, dalyvavusių 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, aplinką, nariu ir pirmininku paskiriamas Seimo narys, dėl kurio dalyvavimo kyla pagrįstų abejonių pačios Komisijos (be kita ko, jos surinktos informacijos) objektyvumu, nepaisyta iš Konstitucijos 67 straipsnio (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsnio, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų laikinųjų tyrimo komisijų sudėčiai, taip sudarant prielaidas Seimui pateikti neišsamią ir neobjektyvią informaciją, kliudyti Seimui efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinę priedermę. 

26.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 2 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

27. Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 2 straipsnis, kuriame nustatyta Komisijos sudėtis, 3 straipsnis, kuriame nurodytas Komisijos pirmininkas, 4 straipsnis, kuriame nustatyti klausimai, kuriuos Komisija įpareigota ištirti atlikdama galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentinį tyrimą, 5 straipsnis (2024 m. kovo 10 d. redakcija), kuriame, be kita ko, nustatytas terminas, iki kurio Komisija turėjo atlikti jai pavestą tyrimą ir pateikti išvadą, taip pat STT įpareigota pateikti Komisijai jos prašomus kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis, yra skirti pagal šio nutarimo 1 straipsnį sudarytos Komisijos sudėčiai nustatyti, šiame straipsnyje Komisijai nustatytam Seimo pavedimui detalizuoti ir šio pavedimo įvykdymo terminui nustatyti; šio nutarimo 4 straipsnyje įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyti klausimai, kuriuos Komisija įpareigota ištirti atlikdama parlamentinį tyrimą, yra skirti Seimo pavedimui, nustatytam pagal šio nutarimo 1 straipsnį sudarytai Komisijai, detalizuoti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog konstatavus, kad Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 punktas, 3, 4 straipsniai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, konstatuotina ir tai, kad Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams prieštarauja ir kitos Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu) nuostatos, pagal kurias, kaip minėta, nustatyta šios Komisijos sudėtis, nustatytas terminas, iki kurio Komisija turėjo atlikti jai pavestą tyrimą ir pateikti išvadą, taip pat STT įpareigota pateikti Komisijai jos prašomus kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu) prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

29. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netirs, ar Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu) neprieštarauja Konstitucijos 73 straipsnio 3 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 3 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Žvalgybos kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 punktui.

30. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; Konstitucinis Teismas – konstitucinės justicijos institucija; pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo įgaliojimai vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą yra neatskiriami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvų (inter alia 2018 m. birželio 19 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai). Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tokie Konstitucinio Teismo konstituciniai įgaliojimai yra neatskiriami nuo iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).

31. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nustatęs, jog Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, kurį priimti sudarė prielaidas pareiškėjo ginčijamas teisės aktas, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti; jeigu Konstitucinis Teismas nekonstatuotų, jog Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, susijęs su pareiškėjo ginčijamu teisės aktu, tai neatitiktų Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą (2020 m. birželio 12 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2018 m. kovo 2 d., 2020 m. vasario 18 d. nutarimai); todėl Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje (2020 m. birželio 12 d. nutarimas).

32. Minėta, kad Seimo 2024 m. birželio 4 d. nutarimu pritarta Komisijos išvadai. Pažymėtina, kad šios išvados 1 punkte nurodytas Komisijos įgaliojimų pagrindas – Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu).

Taigi Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu), kuriuo, kaip minėta, sudaryta Komisija ir nustatytas Seimo pavedimas jai atlikti galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentinį tyrimą, sudarė prielaidas Komisijai priimti išvadą, kuriai pritarta Seimo 2024 m. birželio 4 d. nutarimu.

32.1. Kaip minėta, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda); konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, reiškia, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei; konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

32.2. Pažymėtina, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu), kuris, kaip minėta, sudarė prielaidas Komisijai priimti išvadą, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

32.3. Taigi konstatuotina, kad Seimo 2024 m. birželio 4 d. nutarimas, kuriuo pritarta Komisijos, kurios sudarymas yra antikonstitucinis, išvadai, vertintinas kaip nesuderinamas su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), taip pat iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančio reikalavimo valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija ir teise, tinkamai įgyvendinti Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo 2024 m. birželio 4 d. nutarimas prieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas