1994 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 1
2. „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų sumarinį procesą“ pilną tekstą.)
Teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylas sumarinio proceso tvarka apskritai teisingai taiko baudžiamojo proceso įstatymus. Tačiau teismų praktikos apibendrinimas rodo, kad nereti atvejai, kai teis mai nevienodai supranta ir taiko baudžiamojo proceso normas, reguliuojančias šios kategorijos bylų nagrinėjimą. Labai dažnai pažeidžiami BPK 456 straipsnyje numatyti sutrumpinti terminai kaltinamąjį atiduoti teismui ir bylą pradėti nagrinėti teisme. Dėl to mažinamas sumarinio proceso efektyvumas.
Ne visi teisėjai supranta, kad griežtas laikymasis įstatymų, reguliuojančių bylų sumarinį procesą, yra svarbi sąlyga, padedanti nustatyti byloje tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas, siekdamas suvienodinti teismų praktiką sumarinio proceso bylose ir duoti išaiškinimus dėl įstatymų, reguliuojančių šios kategorijos bylų nagrinėjimą, taikymo,
nutaria:
1. Bylų sumarinio proceso normos, numatytos BPK aštuntajame skyriuje, taikomos tiktai bylose, kuriose asmenys padaro nusikaltimus, išvardytus BPK 440 straipsnyje.
2. Užklupimu tuoj po nusikaltimo padarymo, pagal BPK 441 str. 1 p. duodančiu pagrindą manyti, kad asmuo padarė nusikaltimą, laikomas ir toks atvejis, kai šis asmuo sulaikomas netoli nusikaltimo padarymo vietos, besišalindamas iš jos.
3. Nelaikomi esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais atvejai, kai bylą, kurioje atlikta sumarinė kvota, iškėlė ne kvotėjas, kaip to reikalauja BPK 446 str., o tardytojas, prokuroras,
teisėjas ar teismas. Tačiau šiais atvejais nutarimo iškelti baudžiamąją bylą turinys turi atitikti BPK 446 str. reikalavimus, kaltinamajam turi būti išaiškintos BPK 52 ir 446 str. numatytos teisės.
4. Savivaldybių policijos nuovadų komisarai ir policijos komisariatų ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių komisarai yra kvotos organų viršininkai. Jie sumarinio proceso bylose turi teisę patvirtinti nutarimus iškelti baudžiamąją bylą ir, baigus kvotą, pranešimus teismui.
5. Baudžiamosios bylos sumarinio proceso tvarka iškėlimas, taip pat kvotos pabaigimas, pažeidžiant BPK 446 ir 448 str. numatytus terminus, visais atvejais yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris kliudo teismui išnagrinėti bylą. Tokiu atveju byla perduodama tyrimui atlikti.
6. Priminti teismams, kad pagal BPK 447 str. kardomąją priemonę - suėmimą kaltinamajam turi teisę paskirti tik teisėjas. Ji skiriama motyvuotu nutarimu.
7. Teismai, duodami nurodymus kvotos organui atlikti tardymo veiksmus, kai reikia išaiškinti papildomas esmines nusikaltimo aplinkybes, turi konkrečiai nurodyti, kokius tardymo veiksmus padaryti, kurias aplinkybes išaiškinti. Jeigu papildomoms aplinkybėms išaiškinti reikia daug laiko, būtina svarstyti bylos sustabdymo klausimą.
8. Sunkesnis kaltinimas nelaikomas iš esmės skirtingu pagal faktines aplinkybes nuo esančio kaltinimo, kai prisideda nusikaltimo padarymo pakartotinumas, itin pavojingo recidyvisto požymis, keičiasi nusikaltimu padarytos žalos dydžio juridinis įvertinimas, nusikalstamos veikos motyvas ir panašiai.
9. Sumarinio proceso byloje, prireikus kaltinimą pakeisti į sunkesnį, kai pagal BPK 143 str. reikalavimus būtina atlikti parengtinį tardymą, byla perduodama prokurorui.
10. Teisėjo nutarime atiduoti kaltinamąjį teismui be kitų BPK 452 str. numatytų duomenų turi būti suformuluota kaltinimo esmė.
Kaltinamojo atidavimą teismui, nesuformulavus kaltinimo esmės, reikia laikyti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Teismai, pagal BPK 307 ir 452 str. reikalavimus, ne vėliau kaip likus trims dienoms iki teisiamojo posėdžio teisiamajam turi įteikti nutarimo atiduoti kaltinamąjį teismui nuorašą, o pradėjus teisminį tardymą, šį nutarimą perskaityti. Įteikimas teisiamajam pranešimo teismui nuorašo, taip pat šio pranešimo perskaitymas teisme vietoj nutarimo atiduoti teismui yra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
11. Pripažinti netekusiu galios Aukščiausiojo Teismo plenumo 1986 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas, paruoštas protokoline forma“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas M. LOŠYS
Plenumo sekretorius
