DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS, NAGRINĖJANT GARBĖS IR ORUMO GYNIMO CIVILINES BYLAS
(Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1991 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 1)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1995 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 6 ištrauka: pripažinta formuojančias vienodą įstatymų taikymo teismų praktiką šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo nutarimus: civilinėse bylose
1. „Dėl teismų praktikos nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ pilną tekstą, išskyrus:
1) preambulės 1-ąją dalį;
2) 7-to punkto 2-ąją dalį;
4) 16-tą punktą.)
Pagal Lietuvos Respublikos CK 7 str. asmuo arba organizacija turi teisę per teismą reikalauti paneigti jų garbę ir orumą žeminančias ir neatitinkančias tikrovės žinias, taip pat žinias, nors ir nežeminančias garbės ir orumo, bet neatitinkančias tikrovės.
Teismų praktikoje neretai kyla neaiškumų nustatant, ar ginčas dėl garbės ir orumo gynimo žinybingas teismui, ar jis nagrinėtinas civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka, ar tinkamos šalys įtrauktos dalyvauti byloje; kokios žinios laikytinos žeminančiomis asmens arba organizacijos garbę ir orumą, kaip spręstini moralinės žalos atlyginimo klausimai ir kt.
Teismai ne visada pakankamai motyvuoja savo sprendimus, rezoliucinėje dalyje kartais nenurodo tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo būdo ir termino, itin retai taiko Lietuvos Respublikos CPK 114 str. numatytas priemones nesąžiningai ginčo šaliai.
Siekdamas teisingo ir vienodo įstatymų dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo taikymo teismų praktikoje, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nutaria:
1. Teismai, nagrinėdami garbės ir orumo gynimo bylas, turi vadovautis samprata, kad garbė – tai teigiamas visuomeninis asmens arba organizacijos vertinimas, orumas – šio įvertinimo atspindys asmens sąmonėje t. y. subjektyvus savęs vertinimas. Žeminančios yra tokios žinios, kurios įstatymo, bendrųjų gyvenimo taisyklių, bendražmogiškos moralės normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens arba organizacijos garbę ir orumą visuomenėje, žmonių grupėje (pagal profesiją, specialybę ir pan.), atskirų žmonių akyse.
2. Asmuo arba organizacija turi teisę reikalauti paneigti pagal Lietuvos Respublikos CK 7 str. ne bet kokias žinias, o tokias, kurios liečia konkrečius faktus apie ieškovo (tam tikrais atvejais – kito asmens) poelgį, veiklą, savybes ir pan. Informacija apie žmogaus asmeninį gyvenimą yra bet kurie duomenys apie asmenį bei jo veiksmus, išskyrus žinias apie asmens valstybinę, tarnybinę ar visuomeninę veiklą ir jo padarytus teisės pažeidimus, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka.
3. Žinios, žeminančios asmens arba organizacijos garbę ir orumą neatitinkančios tikrovės, taip pat žinios, nors ir nežeminančios garbės ir orumo, bet neatitinkančios tikrovės, gali būti paneigtos Lietuvos Respublikos CK 7 str. tvarka, kai jos yra paskleistos. Paskleistomis laikomos žinios, praneštos vienam ar daugeliui asmenų pokalbių metu, per atvirlaiškius, telegramas, pareiškimus, dokumentus, straipsnius, meno kūrinius, masinės informacijos priemones. Tikrovės neatitinkančių žinių pranešimas tam asmeniui, kurį jos liečia, nėra žinių paskleidimas.
4. Lietuvos Respublikos CK 7 str. tvarka nenagrinėtini: reikalavimai paneigti žinias, kurių skleidėjas nežinomas (anonimas); reikalavimai paneigti duomenis, nustatytus teismų sprendimuose, nuosprendžiuose, nutartyse ir nutarimuose, taip pat tardymo organų nutarimuose, nepanaikintuose įstatymo nustatyta tvarka.
Tačiau teisme nagrinėtini ieškiniai dėl žinių, paskleistų viešuose pasisakymuose, masinės informacijos priemonių publikacijose, parengtose pagal civilinių ir baudžiamųjų bylų duomenis, paneigimo.
5. Neatitinkančios tikrovės, asmens garbę ir orumą žeminančios žinios gali būti paneigiamos Lietuvos Respublikos CK 7 str. tvarka nepriklausomai nuo to, ar jos kvalifikuojamos kaip žinomai melagingos, ar buvo paskleistos sąžiningai suklydus dėl jų tikrumo.
6. Teismas, nuteisdamas kaltąjį asmenį už šmeižimą, pripažįsta, kad jo paskleistos žinios yra žinomai melagingos. Jeigu, nukentėjusiojo manymu, jo garbei ir orumui atstatyti nepakanka viešai paskelbti nuosprendį (pvz., jeigu žinios paskleistos masinės informacijos priemonėse), jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl paskleistų žinių paneigimo civilinio proceso tvarka. Teismas, nagrinėdamas tokią civilinę bylą, vadovaujasi nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis ir nustato paskelbtų žinių paneigimo būdą.
Teisiamojo už žinomai melagingų prasimanymų skleidimą išteisinimas nesant jo tyčios, taip pat iškeltos baudžiamosios bylos nutraukimas dėl senaties terminų suėjimo, dėl amnestijos, dėl veikos mažareikšmiškumo ir dėl kitų aplinkybių, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 5-91 straipsniuose, nekliudo nukentėjusiajam kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo Lietuvos Respublikos CK 7 str. tvarka.
7. Reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias gali pareikšti tiktai asmuo, apie kurį jos paskleistos. Ieškinį dėl mirusio asmens garbės ir orumo gynimo gali pareikšti suinteresuoti asmenys (sutuoktinis, vaikai, giminės ir kt.).
8. Ieškinys dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo pareiškiamas tam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris paskleidė žinias. Tais atvejais, kai žinias skleidžia ne vienas asmuo, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį savo nuožiūra vienam arba keliems žinių skleidėjams.
9. Ieškinys dėl dokumente pateiktų žinių paneigimo pareiškiamas dokumentą išleidusiai organizacijai, o jeigu ji nėra juridinis asmuo, taip pat atitinkamai aukštesnei organizacijai (Lietuvos Respublikos CPK 36 str.).
10. Bylose dėl masinės informacijos priemonių, paskelbtų žinių paneigimo atsakovėmis traukiamos masinės informacijos priemonės (Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 2 str. 1 d., 24 str.).
Jeigu masinės informacijos priemonė nėra juridinis asmuo, byloje be jos bendraatsakovų turi dalyvauti leidėjas (Lietuvos Respublikos CK 7 str. 3 d., Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 2 str. 3 d., 7 str., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 7 straipsnio taikymo“).
Masinės informacijos priemonėms teisme atstovauja leidėjai, spaudos, televizijos ir radijo redakcijos, redaktoriai, informacijos agentūros, leidyklos, kitos įstaigos, rengiančios ir skleidžiančios masinę informaciją (Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 2 str. 2 d.).
Pakeitus masinės informacijos priemonės pavadinimą arba ją reorganizavus, ieškinys pareiškiamas tos masinės informacijos priemonės teisių ir pareigų perėmėjui.
Masinės informacijos priemonę likvidavus, ieškinys gali būti pareikštas buvusiam leidėjui (Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 7 str., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 7 straipsnio taikymo“).
11. Masinės informacijos priemonėse publikuotos medžiagos autorius byloje dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo, taip pat dėl materialinės arba moralinės žalos atlyginimo dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Respublikos CK 39 str.). Jeigu medžiaga paskelbta slapyvardžiu arba nenurodant autoriaus, toks asmuo įtraukiamas dalyvauti byloje tiktai masinės informacijos priemonei sutikus atskleisti jo pavardę.
12. Reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančias žinias nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka. Jeigu tokios žinios buvo paskleistos per masinės informacijos priemones, teismas priima nagrinėti reikalavimą tik po to, kai masinės informacijos priemonės atsisakė paskelbti atitinkamo asmens ar organizacijos pateiktą raštišką paneigimą arba jo nepaskelbė Lietuvos Respublikos CK 7 str. 2 d. nustatytu laiku ir būdu.
Masinės informacijos priemonei ne ginčo tvarka paskelbus suinteresuotų asmenų pateiktą paneigimą, ginčas dėl tų pačių žinių teisme nenagrinėtinas. Tačiau negalima atsisakyti priimti ieškininį pareiškimą tais atvejais, kai ieškovas paskelbtą paneigimą laiko nepakankamu arba netinkamu.
13. Tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas neatleidžia nuo pareigos atlyginti materialinę ir moralinę žalą, jeigu to prašo ieškovas. Toks reikalavimas gali būti pareikštas kartu su ieškiniu, dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo, taip pat atskiroje byloje, esant įsiteisėjusiam sprendimui, kuriuo atsakovo paskelbtos žinios pripažintos neatitinkančiomis tikrovės, arba kai tokios žinios paneigtos Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 24 str. nustatyta tvarka.
14. Ieškovas garbės ir orumo gynimo byloje turi įrodyti, kad žinias apie konkrečius faktus paskleidė atsakovas ir kad jos liečia ieškovą (Lietuvos Respublikos CPK 58 str.). Paskleistų žinių atitikimą tikrovei įrodinėja atsakovas (Lietuvos Respublikos CK 7 str. 3 d., CPK 58 str.).
Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 34 str. nurodytais atvejais masinės informacijos priemonių leidėjai, redaktoriai, žurnalistai, autoriai, neatsako už tikrovę neatitinkančių žinių skleidimą. Tokiose bylose pareiga įrodyti paskleistų žinių atitikimą tikrovei tenka minėto įstatymo 34 str. išvardintoms organizacijoms ir asmenims, kurie byloje turi dalyvauti bendraatsakovais (Lietuvos Respublikos CPK 36 str.).
15. Teismas, nustatęs, kad masinės informacijos priemonė, organizacija ar asmuo paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, taip pat informaciją be asmens sutikimo apie jo asmeninį gyvenimą, priteisia moralinės žalos atlyginimą. Moralinės žalos atlyginimo dydis priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (pvz:, nuo paskleistų žinių reikšmingumo, paplitimo, neigiamos įtakos ieškovo profesinei, visuomeninei veiklai ir pan.), tačiau negali viršyti Lietuvos Respublikos CK 71 str. nustatytų sumų.
16. Reikalavimams paneigti neatitinkančias tikrovės žinias ieškininė senatis pagal Lietuvos Respublikos CK 93 str. 1 p. netaikoma. Tačiau, spręsdamas materialinės ir moralinės žalos atlyginimo klausimus, teismas taiko įstatymo normas, reguliuojančias ieškininę senatį; ieškininės senaties termino eigos pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tikrovės neatitinkančių žinių arba informacijos apie jo asmeninį gyvenimą paskleidimą.
17. Ieškinį patenkinus, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta kokios žinios apie asmenį arba organizaciją neatitinka tikrovės, tų žinių paneigimo būdas ir terminas.
Paskleistų žinių paneigimo būdą ir tvarką teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ieškovo prašymą ir siekdamas, kad žinių paneigimo būdas labiausiai atitiktų jų skleidimo būdą. Jeigu žinios buvo paskleistos masinės informacijos priemonėse, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje gali išdėstyti paneigimo tekstą, taip pat nurodyti jo išspausdinimo leidinyje vietą.
18. Bylos dėl garbės ir orumo gynimo teisminio nagrinėjimo metu, nustačius Lietuvos Respublikos CPK 114 str. nurodytas aplinkybes, būtina apsvarstyti klausimą dėl atlyginimo iš nesąžiningos šalies priteisimo kitai šaliai už faktiškai sugaištą darbo laiką.
