Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato

1995 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 6 ištrauka:

Pripažinti formuojančias vienodą įstatymų taikymo teismų praktiką šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo nutarimus:

civilinėse bylose

3. „Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas“ (1991 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 4) pilną tekstą, išskyrus:

1. Nurodyti teismams, kad būtina tiksliai laikytis Lietuvos Respublikos CPK normų, kitų Lietuvos Respublikos normatyvinių aktų ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumų nutarimų dėl civilinio proceso įstatymų taikymo.

Būtina atsiminti, kad tik laikantis visų civilinio proceso įstatymų normų galima iš esmės pagerinti teismų veiklą nagrinėjant civilines bylas, priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus ir nutartis, nepažeisti civilinių bylų išnagrinėjimo terminų, išgyvendinti vilkinimą.

Teismai turi imtis visų procesinių priemonių, kad bylos būtų išnagrinėtos pirmame teismo posėdyje.

2. Priimdami ieškininius pareiškimus, teisėjai privalo kruopščiai tikrinti, ar jie atitinka CPK 146 str. reikalavimus, nes jų įvykdymas turi didelės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Būtina išaiškinti, ar ieškininiame pareiškime nurodyti visi asmenys, kurių teises ir pareigas liečia ieškininiame pareiškime išdėstyti reikalavimai. Atskirai imant, be šalių ir trečiųjų asmenų,

nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvaujančiais byloje asmenimis turi būti nurodyti valstybinio valdymo organai, trauktini į teismo procesą, kad duotų išvadą byloje (SŠK 79 str., CPK 286 str. ir kt.).

Visais atvejais būtina reikalauti, kad ieškininiame pareiškime būtų nurodytas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškovas ne tik turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, bet ir paaiškinti, kokiu dokumentu, kokių liudytojų parodymais ar kitokiais įrodymais patvirtinama ta ar kita aplinkybė.

Ieškininiai pareiškimai, neatitinkantys nustatytų reikalavimų, pagal CPK 151 str. turi būti paliekami be eigos, nustačius terminą trūkumams pašalinti.

Teisėjas priima motyvuotą nutartį tiek dėl ieškininiam pareiškimui eigos nedavimo, tiek ir dėl jo grąžinimo ieškovui.

Nutartis neduoti ieškininiam pareiškimui eigos neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji negali būti kasacine tvarka skundžiama ar protestuojama (išskyrus atvejus, kai ieškininiam pareiškimui neduodama eigos dėl to, kad kyla klausimų dėl valstybinio mokesčio sumokėjimo – CPK 118 str.). Dėl nutarties, kuria ieškininis pareiškimas grąžinamas, gali būti paduotas atskirasis skundas arba atskirasis protestas.

3. CPK 146-148 str. reikalavimai dėl ieškininio pareiškimo turinio taip pat taikomi pareiškimams ir skundams, paduodamiems teismui bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių ir ypatingosios teisenos bylose su CPK atitinkamuose straipsniuose nurodytomis išimtimis.

4. Atkreipti teismų dėmesį, kad bylų parengimas teisminiam nagrinėjimui yra svarbi civilinio proceso stadija, kurios tikslas užtikrinti, kad ginčai būtų išnagrinėti laiku ir teisingai, todėl ši stadija būtina visose civilinėse bylose.

Bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje būtina nustatyti šalių teisinių santykių pobūdį, taip pat įstatymą, kuriuo reikia vadovautis, imtis visų CPK 164 str. numatytų priemonių, kad būtų išaiškinti visi dalyvaujantys byloje asmenys, gauti dokumentai, patvirtinantys turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nustatyti šauktini į teismo posėdį asmenys. Teisėjas taip pat išsprendžia klausimą dėl ekspertizės paskyrimo, dėl galimybės šalims susitaikyti ir kita.

Siekiant išaiškinti atsakovo poziciją byloje, būtinais atvejais reikia iškviesti atsakovą arba siunčiant ieškininio pareiškimo nuorašą, pasiūlyti jam raštu išdėstyti savo požiūrį į ieškinį (atsikirtimus prieš ieškinį), pateikti įrodymus (ypač tada, kai atsakovas yra juridinis asmuo) ir t. t.

Dėl bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui teisėjas priima nutartį. Prireikus atlikti papildomus veiksmus, tokią nutartį jis gali priimti pakartotinai.

Pagal CPK 121 str. byla teisminiam nagrinėjimui turi būti paruošta per septynias dienas. Bylose, kurios turi būti išnagrinėtos ne vėliau kaip per vieną mėnesį, bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui terminas motyvuota teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki 20 dienų. Pagrindas pratęsti bylos paruošimo terminą yra ypatingas bylos sudėtingumas, t. y. itin sudėtingas ginčo pobūdis, būtinumas atlikti itin sudėtingus procesinius veiksmus ir pan.

Kai toje pačioje byloje sprendžiami keli ginčai, kuriems išnagrinėti nustatyti skirtingi terminai, teismas privalo išnagrinėti bylą per trumpesnį terminą.

Bylos išnagrinėjimo termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo sekančios dienos po bylos paruošimo teisminiam nagrinėjimui pabaigimo, o kai bylos paruošimo terminas pasibaigęs – nuo sekančios dienos po šio termino pasibaigimo.

5. Teisėjas bei teismas, traukdami dalyvauti byloje bendraatsakovus, trečiuosius asmenis, valstybinio valdymo organus, turi pranešti jiems apie tai ir įteikti pareiškimo nuorašą.

6. Pagal CPK 42 str. piliečiai gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, taip pat turėti atstovus ir tada, kai patys dalyvauja byloje. Visais šiais atvejais tiek atstovaujamasis, tiek atstovas yra byloje dalyvaujantys asmenys ir jiems turi būti pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. CPK 48 str. 7 p. numatytais atvejais teismai turi svarstyti klausimą dėl leidimo asmeniui būti atstovu toje byloje ir priimti dėl to atitinkamą nutartį.

Atstovas turi teisę visiškai ar iš dalies atsisakyti nuo ieškininių reikalavimų, pripažinti ieškinį, apskųsti sprendimą ir atlikti kitus procesinius veiksmus, išvardytus CPK 51 str., tik tuo atveju, kai įgalinimas atlikti kiekvieną nurodytų veiksmų specialiai aptartas įgaliojime arba advokato orderyje.

7. Išaiškinti teismams, kad nustatant civilinės bylos teritorinį teismingumą, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal CK 17 str. piliečio gyvenamąja vieta laikoma ta, kur jis nuolat ar daugiausia gyvena.

Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, taip pat esančių socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, gyvenamąja vieta laikoma paskutinė jų gyvenamoji vieta iki minėtų priemonių taikymo. Asmenų, lygtinai nuteistų laisvės atėmimu privalomai įjungiant į darbą, taip pat atliekančių ištrėmimo ar nutrėmimo bausmę, gyvenamąja vieta laikoma ta, kur jie gyvena, atlikdami šias bausmes.

8. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 138 str. 1 d.).

Šiuo atveju prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai apie paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, taip pat duomenys apie tai, kad ieškovui prieinamomis priemonėmis nepavyko nustatyti atsakovo buvimo vietos (seniūnijų, apylinkių, gyvenviečių, adresų biurų, paskutinės atsakovo darbovietės ir t. t. pažymos). Tokiu atveju byla gali būti išnagrinėta, jeigu teismo šaukimas, adresuotas atsakovui, įteiktas seniūnijai arba apylinkei.

Pagal atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant ir tada, kai ši aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo metu. Teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, priima nutartį dėl šios bylos nagrinėjimo pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą.

9. Išaiškinti teismams, kad CPK 150 str. 1 p. apima ne tik nežinybingus teismui ginčus, bet ir tokius reikalavimus, kurie neturi būti nagrinėjami teisme dėl to, kad tai tiesiai nurodyta įstatyme.

Todėl pareiškimus dėl tokių reikalavimų turi būti atsisakoma priimti. Atskirasis skundas arba atskirasis protestas dėl teisėjo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 150 str. 5 d.), duodamas per tą patį teismą, pridedant pareiškimą ir prie jo visą medžiagą. Teismas, gavęs tokį skundą, turi pridėti prie jo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, originalą ir išsiųsti kasacinės instancijos teismui. Kartu teismas turi nustatyti dieną, kurią skundas bus nagrinėjamas kasacinės instancijos teisme, ir apie tai pranešti padavusiam skundą asmeniui, o kai gautas protestas, dar ir padavusiam protestą prokurorui (CPK 348 str., 319 str.).

10. Būtina turėti galvoje, kad atsakovo ar skolininko paieška (CPK 134 str. 2 d., 386 str. 2 d.) skelbiama tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog pilietis ar organizacija patys ėmėsi jiems prieinamų priemonių atsakovo ar skolininko faktinei buvimo vietai nustatyti, atskirai paėmus, kai buvo užklausti adresų biurai, asmens paskutinė darbovietė, seniūnija, arba apylinkė pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

11. Atkreipti teismų dėmesį, kad tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nėra ginčijamo teisinio santykio dalyvis. Jis susijęs su viena šalių ir jo dalyvavimą procese sąlygoja noras apsaugoti save nuo kurių nors pareigų pagal regresinį ieškinį. Todėl teismas sprendimu neturi teisės uždėti tretiesiems asmenims kokių nors pareigų, išskyrus atvejus, kai tretieji asmenys šaukiami grąžinimo į darbą bylose (CPK 40 str.).

12. Pagal CPK 149 str. teisėjas (teismas) turi teisę išskirti į atskirą bylą vieną ar kelis sujungtus reikalavimus ne tik tada, kai pripažįsta, kad tikslingiau juos nagrinėti skyrium, bet ir tada, kai sujungtų reikalavimų negalima nagrinėti dėl to, kad įstatymas numato juos nagrinėti atskirai, taip pat tada, kai tų reikalavimų neįmanoma išnagrinėti toje byloje. Antai, turi būti išskirtas į atskirą bylą reikalavimas dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje, jeigu ginčas dėl turto paliečia kitų asmenų interesus. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, taip pat dėl naudojimosi šio namo patalpomis ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, reikiamais atvejais gali išskirti į atskirą bylą reikalavimus dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik po to, kai bus nustatytos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą dalys.

Dėl kelių ieškininių reikalavimų sujungimo ar išskyrimo teisėjas ar teismas priima motyvuotą nutartį. Klausimas dėl dalies ieškininių reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą taip pat gali būti išspręstas teismo sprendime.

Teisėjo arba teismo nutartis dėl kelių ieškininių reikalavimų sujungimo ar išskyrimo kasacine tvarka negali būti skundžiama ar protestuojama. 13. Teisėjas, priėmęs ieškininį pareiškimą, ar teismas, nagrinėdamas bylą, turi apsvarstyti klausimą dėl priemonių ieškiniui užtikrinti (CPK 155 str.). Kai prašoma atlyginti žalą sveikatos sužalojimo atveju, žymius nuostolius, išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo ypatingai vertingą ar unikalų daiktą ir t. t., būtina imtis priemonių ieškiniui užtikrinti. Ieškininio užtikrinimo priemonės nutartyje turi būti nurodytos taip, kad jas galima būtų įvykdyti ir būtų aiškios tiems, kurie jas vykdys. Atskirai paėmus: a) uždraudžiant išduoti atsakovams indėlius, išmokėti jiems priklausančias sumas arba uždraudžiant perduoti turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, būtina nurodyti, kad tas turtas areštuojamas ir, nurodžius konkrečius asmenis (piliečius, pareigūnus, juridinius asmenis), uždrausti jiems išmokėti atsakovui pinigus arba perduoti jam turtą; b) uždraudžiant sudaryti turto perleidimo sandorius, kai tokio turto perleidimas specialiai registruojamas, nutartyje reikia nurodyti, kokiems organams draudžiama sudaryti sandorius, kokie organai privalo neišduoti dokumentų sandoriams sudaryti (konkretus pavadinimas notarinės kontoros, automobilių inspekcijos; inventorizacijos biuro, apylinkės, gyvenvietės viršaičio ir kita); c) uždraudžiant naudotis automobiliu, nutartyje būtina nurodyti, kokiu būdu tai padaryti, kas ir kokius veiksmus turi atlikti (paimti valstybinius numerius, techninį pasą, perduoti automobilį saugoti kitam asmeniui ir kt.).

Būtina reikalauti, kad asmenys, kuriems pavesta atlikti atitinkamus ieškinio užtikrinimo veiksmus, praneštų teismui apie tai, jog jie gavo teismo nutartį ir pradėjo ją vykdyti.

14. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 154 str.). Išimtį sudaro tik priešieškinio teismingumas – jis pareiškiamas tos vietos teisme, kur nagrinėjamas pradinis ieškinys (CPK 141 str.).

Pareiškus priešieškinį bylos nagrinėjimo metu, jis gali būti išnagrinėtas tame posėdyje tik tada, kai dėl to sutinka visi dalyvaujantys byloje asmenys. Priešingu atveju bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas.

15. Teisėjas, rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui (CPK 164 str. 11 p.), arba teismas, nagrinėdamas bylą (CPK 93 str.), prireikus surinkti įrodymus kitame rajone ar mieste, priima nutartį pavesti kito rajono ar miesto teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teismas, vykdantis pavedimą, turi pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo atliekamų veiksmų vietą ir laiką (CPK 95 str.). Todėl teismas, siųsdamas pavedimą kitam teismui, turi pranešti duomenis apie dalyvaujančius byloje asmenis ir jų buvimo vietą.

16. Dalyvaujantiems byloje asmenims ir atstovams teismo šaukimai turi būti įteikiami tokiu apskaičiavimu, kad jie turėtų pakankamai laiko atvykti į teismą ir pasiruošti bylai (CPK 128 str.). Šios taisyklės turi būti laikomasi įteikiant minėtiems asmenims ieškininių pareiškimų nuorašus, taip pat šaukiant į teismą kitus asmenis (liudytojus, ekspertus ir pan.).

Byloje turi būti duomenys apie tai, kada ir kam išsiųsti ieškininio pareiškimo nuorašai ir teismo šaukimai. 17. Pagal CPK 184 str. bylos nagrinėjimą galima atidėti įstatymo

numatytais atvejais. Teismai turi imtis visų priemonių pašalinti priežastis, dėl kurių tenka atidėti bylų nagrinėjimą.Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 31 str.), todėl teismai neturi tenkinti nepagrįstų pareiškimų ir prašymų, dėl kurių tenka atidėti bylos nagrinėjimą ir atsiranda vilkinimas.

Atidedant bylos nagrinėjimą dėl to, kad kuriam nors iš į teismą šaukiamų asmenų neįteiktas šaukimas, reikia išsiaiškinti neįteikimo priežastis, imtis priemonių, kad asmenys, privalantys išsiųsti ir įteikti šaukimus, vykdytų savo pareigas.

18. Suinteresuotas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, bet kurioje proceso stadijoje gali atsisakyti nuo pareiškimo (CPK 186 str.). Teismai privalo laikytis atsisakymo nuo pareiškimo priėmimo taisyklių.

Jeigu gautas rašytinis atsisakymas nuo pareiškimo, ir tas asmuo neatvyko į teismo posėdį, kai yra duomenų, kad jam pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas turi teisę priimti atsisakymą tik tada, kai pareiškime parašyta, kad atsisakančiam žinomos atsisakymo nuo pareiškimo pasekmės. Kai pareiškime tai neparašyta, teismas atideda bylos nagrinėjimą ir suinteresuotiems asmenims raštu išaiškina bylos nutraukimo pasekmes, numatytas CPK 244 str. 3 d.

19. Teismas gali išeiti už ieškininių reikalavimų ribų pareikšto ar pakeisto ieškinio dalyko ribose esant CPK 224 str. numatytomis sąlygoms, o išeiti už ieškinio dalyko ribų – tik tada, kai tai specialiai numato įstatymas. Teismas negali pakeisti ieškinio pagrindo, bet nagrinėdamas

bylą, turi jį aiškinti, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas gali pakeisti jo pagrindą, nekeisdamas ieškinio dalyko. Jeigu ieškovas, išdėstęs ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas gali pritaikyti normą, atitinkančią reikalavimo turinį.

20. Jeigu dalis reikalavimų iš esmės spręstini sprendimu, o kita dalis turėtų būti baigta nutartimi (priėmimas atsisakymo nuo ieškinio, palikimas ieškinio nenagrinėto, taikos sutarties patvirtinimas ir kita), teismas visus šiuos klausimus turi spręsti vienu procesiniu dokumentu- sprendimu.

21. Atkreipti teismų dėmesį, kad reikia iš esmės pagerinti teismo posėdžio protokolų ir atskirų procesinių veiksmų atlikimo protokolų rašymą. Įrašai protokoluose turi būti padaryti ta tvarka, kuria vyko procesiniai veiksmai, ir atspindėti visus esminius bylos nagrinėjimo momentus. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, žodiniai ekspertų paaiškinimai ir kitų asmenų pareiškimai turi būti užrašyti pakankamai išsamiai ir ta tvarka, kuria jie davė paaiškinimus, parodymus, darė pareiškimus. Dalyvaujančių byloje asmenų kalbos teisminių ginčų metu, taip pat prokuroro išvados užrašinėti pažodžiui nebūtina, tačiau tai turi būti užrašyta taip, kad būtų aiškūs jų argumentai ir galutinės išvados.

Protokole neleidžiama daryti jokių prirašymų, braukymų arba kitokių pataisymų, jeigu jie neaptarti nustatyta tvarka.

Pagal CPK 255 str. dalyvaujantys byloje asmenys per tris dienas nuo tos dienos, kai teisėjas pasirašė protokolą, turi teisę susipažinti su protokolu ir pateikti dėl jo rašytines pastabas. Todėl teisėjas, pasirašydamas protokolą, turi nurodyti pasirašymo datą. Pastabos dėl teismo posėdžio protokolo, pareikštos pasibaigus trijų dienų terminui, nesant pareiškimo dėl praleisto termino atstatymo, grąžinamos jas pareiškusiam asmeniui (CPK 124, 127 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti rašytines pastabas dėl teismo posėdžio protokolo ne tik tada, kai byla baigta, bet taip pat ir tada, kai bylos narinėjimas atidėtas, byla sustabdyta, taip pat dėl atskirų procesinių veiksmų atlikimo protokolų.

Pirmininkaujantysis, sutikdamas su pastabomis dėl protokolo, neturi apsiriboti rezoliucija prijungti jas prie bylos, bet turi išreikšti savo nuomonę dėl pareikštų pastabų. Teismui nagrinėti pateikiamos tik tos pastabos dėl protokolo, su kuriomis pirmininkaujantysis nesutinka.

22. Gavęs bylą po to, kai teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti, teisėjas, vadovaudamasis CPK 164 str., turi ją paruošti teisminiam nagrinėjimui, imtis priemonių ieškiniui užtikrinti ir atlikti kitus veiksmus, kad būtų užtikrintas operatyvus ir teisingas šios bylos išnagrinėjimas.

Nagrinėdamas tokią bylą, teismas iš naujo ištiria ir patikrina visus įrodymus. Teismo posėdyje galima balsu perskaityti dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimus, jeigu byla nagrinėjama jam neatvykus į teismo posėdį. Balsu perskaityti parodymus liudytojų, apklaustų teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas panaikintasis sprendimas, galima tik tada, kai šie liudytojai negali dalyvauti naujame teismo posėdyje dėl mirties, ligos, ilgalaikės komandiruotės ir pan. Tik tokiais perskaitytais parodymais galima pagrįsti teismo sprendimą. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą , privalo įvykdyti kasacine ar priežiūros tvarka nagrinėjusio bylą teismo nurodymus (CPK 346 ir 364 str.).

23. Priimdamas nutartį dėl baudžiamosios bylos iškėlimo arba pranešdamas prokurorui, kad šalies arba kitų asmenų veiksmuose yra nusikaltimo požymių, teismas turi nutartyje išspręsti klausimą dėl bylos tolesnės eigos: ar civilinė byla turi būti išnagrinėta iš esmės, ar sustabdyta, ar civilinis ieškinys turi būti perduotas nagrinėti baudžiamojoje byloje. Paskutiniuoju atveju visa byla persiunčiama prokurorui (CPK 251 str.). Tardymo organams atsisakius iškelti baudžiamąją bylą arba ją nutraukus, teismas, gavęs iš prokuratūros organų ieškininę medžiagą atgal, turi iškelti civilinę bylą ir ją išnagrinėti.

24. Laikyti netekusį galios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1986 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 2. „Dėl teisminės praktikos, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas“.

______________