Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2026 m. kovo 10 d. Nr. 10G-770 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės, Prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Agnės Skinkytės-Radanovič ir Prekių skyriaus patarėjos Ilonos Mitkevičienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos (duomenys neskelbtini) (toliau – Vartotoja) ir MB „Balimama“ (į. k. 307140050, buveinės adresas – Bitlesių k. 6A, Videniškių sen., Molėtų r. sav., toliau – Pardavėjas), dėl įsigyto plaukų aliejaus (toliau – Prekė) grąžinimo ir tuo pagrindu Vartotojos Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (42,80 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2025-10-14 gavo Vartotojos prašymą (reg. Nr. 7G-8881) ir papildomus dokumentus dėl 2025-10-02 iš Pardavėjo parduotuvės įsigytos Prekės, už kurią, kartu su pristatymu, Vartotoja Pardavėjui sumokėjo 42,80 EUR (2025-10- 20 AB Swedbank operacijos duomenų kopija), galimai netinkamos kokybės. Tarnyba 2025-10-30 pranešimu Vartotojų teisių informacinės sistemos susirašinėjimo skiltyje (toliau – VTIS) paprašė pašalinti pateikto prašymo trūkumus ir iki 2025-12-16 pateikti gautos Prekės ir Prekės pakuotės nuotraukas, kuriose būtų matoma Prekės galiojimo data, Prekės naudojimo instrukcija ar aprašymas, sudėtis. Vartotojos paprašyta nurodyti, ar Prekė naudojama pagal paskirtį, ar buvo išbandyta, atidaryta ar kt. Vartotoja 2025-10-23 Tarnybą pranešimu VTIS informavo, kad Prekė yra supilta į juodą nepermatomą buteliuką, buvo įsigyta internetu ir į paštomatą buvo pristatyta kartoninėje siuntos dėžutėje, apvyniota popieriniais paminkštinimais. Kadangi buteliukas nepersimato, neįmanoma suprasti, kas yra jo viduje. Prekė buvo atidaryta ir užfiksuota, kad yra košės konsistencijos. Vartotoja nurodė, kad Prekė nebuvo išbandyta ar kitaip panaudota, nes ji neatitinka nei aprašymo nei internete rodytų vaizdo įrašų. Kartu su pranešimu Vartotoja pateikė Tarnybos prašytas nuotraukas. Vartotoja prašyme Tarnybai nurodė, kad norėjo pasinaudoti teise atsisakyti nuotolinės pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau Pardavėjas 2025-10-08 sutartį nutraukti atsisakė. Vartotoja, nesutikdama su Pardavėjo pozicija, su prašymu kreipėsi į Tarnybą ir prašyme Pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (42,80 EUR).
Elektroninio dokumento išrašas 2 Tarnyba, remdamasi Vartotojos prašyme ir kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose gauta informacija, siekdama nustatyti galutinį lėšų gavėją, 2025-12-08 raštu reg. Nr. 4G-30323 kreipėsi į UAB „Paysera LT“, kuris Tarnybą 2025-12-15 informavo (reg. Nr. 5G-18099), kad galutinis lėšų gavėjas – Pardavėjas. Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2025-12-16 raštu Nr. 4G-31243 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą su Vartotoja spręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2025-12-26 pateikti išsamius paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl Vartotojos prašyme nurodytų aplinkybių. Tarnyba taip pat 2025-12-16 raštu Nr. 4G-31245 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jos procesines teises. Pardavėjas 2025-12-30 Tarnybai atsakė (reg. Nr. 5G-18175), nurodydamas, kad Prekė yra kosmetikos ir asmens higienos prekė, kuri pagal savo pobūdį, atidarius pakuotę, nebėra tinkama grąžinti, nes neįmanoma užtikrinti jos saugumo ir nepažeistumo kitiems vartotojams. Vartotojos pateiktoje nuotraukoje aiškiai matyti, kad Prekės pakuotė buvo atidaryta – išimta pipetė, atidarytas buteliukas, t. y. Prekė buvo išpakuota ir faktiškai paruošta naudoti. Pardavėjas pažymėjo, kad Vartotojos nurodyta aplinkybė – tirštesnė (sustingusi) konsistencija – nėra laikytina Prekės trūkumu ar netinkama kokybe. Prekė yra 100% natūralios sudėties aliejus, be sintetinių priedų ar tirpiklių. Tokie aliejai natūraliai tirštėja esant žemesnei temperatūrai. Ši informacija aiškiai nurodyta Prekės naudojimo instrukcijoje, etiketėje ir aprašyme Pardavėjo elektroninėje parduotuvėje – nurodyta, kad Prekė turi būti laikoma ir naudojama ne žemesnėje nei 24 laipsnių temperatūroje, o esant žemesnei temperatūrai Prekė turi būti švelniai sušildoma. Todėl Vartotojos nurodyta Prekės būsena yra numatyta, aprašyta ir atitinkanti Prekės savybes. Atsižvelgdamas į tai, kad Prekė buvo atidaryta, priskiriama kosmetikos ir higienos prekių kategorijai, o jos savybės buvo atskleistos iš anksto, Pardavėjas Vartotojos reikalavimą tenkinti atsisakė. Komisija k o n s t a t u o j a Civilinis kodeksas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kadangi Vartotojai elektroninėje parduotuvėje užsisakius Prekę ir už ją Pardavėjui sumokėjus 42,80 EUR sumą, tarp šalių (Vartotojos ir Pardavėjo) buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo
Elektroninio dokumento išrašas 3 verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Taikytino reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad šalių teisių ir pareigų ypatumai nustatyti ir tam tikroje specifinėje vietoje ar neįprasta forma sudarytų sutarčių atžvilgiu. Civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje pateikiama nuotolinės sutarties samprata, pagal kurią, „Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones“. Remiantis minėta teisės norma, daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta naudojant ryšio priemones, yra pardavėjo ir pirkėjo (vartotojo) sutartis dėl daiktų pardavimo, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias), todėl tarp Vartotojos ir Pardavėjo sudaryta Prekės pirkimo–pardavimo sutartis yra nuotolinė sutartis, nes buvo sudaryta naudojantis ryšio priemonėmis, t. y. internetu. Taikytino reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad nuotoliniu būdu sudarytoms sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.228⁷, 6.228⁸, 6.228¹⁰ ir 6.228¹¹ straipsniuose įtvirtintos specialiosios nuotolinės sutarties šalių teises ir pareigas reglamentuojančios normos. Atsižvelgdama į šią specifinę pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Vartotojos ir Pardavėjo, formą, Komisija, vertindama Vartotojos keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis ne tik vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis taikytinomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis taisyklėmis, bet vadovausis Civiliniame kodekse įtvirtintomis nuotolinėms sutartims taikomomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl Vartotojos Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (42,80 EUR) – pagrįstumo. Vertindama Vartotojos reikalavimo – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus – pagrįstumą, Komisija pažymi, kad tarp nagrinėjamo ginčo šalių sudaryta sutartis buvo sudaryta naudojant ryšio priemones, t. y. internetu. Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalis numato, jog vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties <...>. Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 6 dalis numato, jog tokiu atveju, vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties <...> atsisakymą arba pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties, arba pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą (patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės). Komisija pažymi, kad tarp Vartotojos ir Pardavėjo ginčo dėl 14 dienų termino laikymosi nekilo, todėl toliau Komisija pasisako tik dėl kitų Prekės grąžinimo Pardavėjui sąlygų ir tvarkos. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalyje nurodyta sąrašas sutarčių, kurių vartotojas neturi teisės atsisakyti. Viena iš sutarčių, kurių negali vartotojas vienašališkai nutraukti yra sutartys dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių, tačiau Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad prieš sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie teisę atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygas, terminus ir tvarką pagal Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnį, taip pat pavyzdinę sutarties atsisakymo formą arba informaciją, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnį, arba, jei reikalinga, aplinkybes, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties (pavyzdžiui, išpakavus prekę po pristatymo, kai tokiu atveju prekė tampa netinkama grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių). Pareiga įrodyti, kad tokia informacija buvo tinkamai suteikta, tenka pardavėjui.
Elektroninio dokumento išrašas 4 Pažymėtina, kad daikto ar jo pakuotės išvaizdos pakeitimų, kurie buvo būtini norint apžiūrėti gautą daiktą, negalima laikyti daikto išvaizdos pakeitimais (Civilinio kodekso 6.228¹¹ straipsnio 8 dalis), o vartotojas atsako už prekės vertės sumažėjimą, atsiradusį dėl veiksmų, nebūtinų prekės pobūdžiui, savybėms ir veikimui nustatyti. Komisija teisės aktų nuostatų, nustatančių vartotojo teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, kontekste vertina, kad Vartotoja, įsigijusi Prekę nuotoliniu būdu, pirkimo metu iš esmės neturi galimybių pamatyti Prekės ir įvertinti jos pobūdžio ir savybių, tačiau Vartotoja, atsisakydama nuotoliniu būdu sudarytos sutarties, turi teisę ir nenurodyti atsisakymo priežasties, bet turi teisę įvertinti Prekės pobūdį ir savybes tik taip, kaip tai galėtų atlikti fizinėje parduotuvėje. Civilinio kodekso 6.228⁸⁸ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Minėtame straipsnyje taip pat pažymėta, kad patvarioje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma. Civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodytą informaciją, išskyrus pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Kitą šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.“ Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra nurodyta, kad „Patvarioji laikmena – priemonė, kuri leidžia vartotojui ar pardavėjui, paslaugų teikėjui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtų prieinama ir kad saugomą informaciją būtų galima atkurti nepakitusią (t. y. popieriuje surašyti (spausdinti) dokumentai, USB atmintinės, kompaktinių diskų įrenginiai (CD-ROM), skaitmeniniai vaizdo diskai (DVD), atminties kortelės arba standieji kompiuterių diskai, elektroniniai laiškai ir kitos priemonės).“ Patvariosios laikmenos apibrėžtį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) nagrinėjo byloje C-49/11. ESTT sprendimu, jeigu informacija pateikta tik interneto svetainėje, ji nėra pateikta patvariojoje laikmenoje: „1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis, 5 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad komercinė praktika, kurią taikant su šioje dalyje nurodyta informacija galima susipažinti tik paspaudus atitinkamos įmonės interneto svetainės nuorodą, neatitinka šios nuostatos reikalavimų, nes ši įmonė tokios informacijos „nepateikia“, o vartotojas jos „negauna“, kaip tai numatyta šioje nuostatoje, ir kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos interneto svetainės negalima pripažinti „patvariąja laikmena“ remiantis 5 straipsnio 1 dalimi“. ESTT byloje C‑536/20 taip pat plačiau paaiškino patvariosios laikmenos sampratą. Minėto sprendimo 51 punkte konstatavo „Vis dėlto paprastas Direktyvos 2011/83ES 6 straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pateikimas tarpininko interneto puslapyje paskelbtose Paslaugų teikimo (analogija taikoma ir pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams) taisyklėse, kurias prieš atlikdamas mokėjimą vartotojas patvirtina padėdamas specialiai tam skirtą varnelę, neatitinka šių reikalavimų, nes taip informacija nėra skiriama vartotojui asmeniškai, neužtikrinama, kad jos turinys nebus pakeistas ir ji bus prieinama reikiamą laiką, o vartotojui nesuteikiama galimybė tą informaciją saugoti ir kaip tokią atgaminti“. Taip pat minėto sprendimo 45 punkte nustatyta, kad „prieš sutarties sudarymą prekiautojas tik turi pateikti vartotojui Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujamą informaciją aiškiai ir suprantamai. Tik po sutarties sudarymo prekiautojas, be kita ko, privalo pagal šios direktyvos 8 straipsnio 7 dalį per pagrįstą terminą pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje, nebent tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta informacija tokioje laikmenoje jam jau buvo pateikta“.
Elektroninio dokumento išrašas 5 Atkreiptinas dėmesys, kad informavimo pareiga įtvirtinta imperatyvia įstatymo norma, kurios negali paneigti ar pakeisti nei viena iš sutarties šalių (Civilinio kodekso 6.157 straipsnis). Tai yra pardavėjo pareiga, o ne pasirinktina teisė, todėl ji turi būti vykdoma privalomai neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas to reikalauja, ar ne. Pastebėtina, jog Direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių 16 straipsnio e punkte nurodyta, kad valstybės narės nenumato 9–15 straipsniuose nustatytos teisės atsisakyti sutarties nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, jei tiekiamos supakuotos prekės yra nebetinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių ir kurios buvo išpakuotos jas pristačius. Komisija pažymi, jog tam, kad būtų taikoma išimtis pagal Direktyvos 16 straipsnio e punktą, prekės turi būti sandariai supakuotos. Atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjui nėra suteikiama absoliuti teisė spręsti, kokios prekės būtų priskirtos negrąžintinoms dėl sveikatos ar higienos priežasčių, jeigu po pristatymo buvo išpakuotos. Kaip minėta, ši išimtis galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra pagrįsta sveikatos apsaugos ar higienos priežastis supakuoti prekes. Iš ginčo nagrinėjimo medžiagos nustatyta, kad Pardavėjas tvirtina, kad Prekė patenka į Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 5 punkto išimtį, tačiau nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad Prekė buvo supakuota į sandarią, higienišką pakuotę, o iš Vartotojos pateiktos medžiagos darytina išvada, kad Prekė buvo supakuota paprastoje kartoninėje pakuotėje ir jokių sandarumą patvirtinančių lipdukų ar kitų sandarumą užtikrinančių būdų ant Prekės nebuvo. Komisija vertina, kad Prekė nebuvo supakuota į higieninę pakuotę, todėl ji nepatenka į Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 5 punkto išimtį. Komisija, pasisakydama dėl tinkamo informacijos Vartotojai suteikimo, pažymi, kad iš ginčo nagrinėjimo medžiagos nenustatė, jog Pardavėjas, teikdamas informaciją apie sutarties atsisakymą, tinkamai vykdė savo pareigą suteikti informaciją Vartotojai patvarioje laikmenoje. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, į ginčo šalių pateiktą rašytinę ginčo nagrinėjimo medžiagą bei vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo– pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojos reikalavimas nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (42,80 EUR) yra pagrįstas. Komisija papildomai nurodo, jog nutraukus Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ginčo šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, t. y. Vartotojai turi būti grąžinami už Prekę sumokėti pinigai, o Prekė likti Pardavėjo dispozicijoje (Civilinio kodekso 6.222 straipsnio 1 dalis). Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies 11 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, n u t a r i a: Patenkinti vartotojos (duomenys neskelbtini) reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu Vartotojos reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (42,80 Eur). Įpareigoti MB „Balimama“ (į. k. 307140050) vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Įpareigoti MB „Balimama“ (į. k. 307140050) Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Elektroninio dokumento išrašas 6 Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
