Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2026 m. kovo 10 d. Nr. 10G-760 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Agnės Skinkytės-Radanovič ir Prekių skyriaus patarėjos Ilonos Mitkevičienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos E. J. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vartotoja) ir UAB „Sporto dvasia“ (į. k. 303245253, buveinės adresas: Šeimyniškių g. 3, Vilnius, toliau – Pardavėjas), dėl Vartotojos iš Pardavėjo įsigytos avalynės „NIKE LEGEND 10 ELITE AG PRO“, kodas 198482774738, (toliau – Prekė) galimai netinkamos kokybės ir tuo pagrindu Vartotojos keliamo reikalavimo – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2025-12-10 gavo Vartotojos prašymą (reg. Nr. 7G-11033) dėl 2025-08-13 iš Pardavėjo parduotuvės už 150 EUR (2025-08-13 Kasos aparato kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija) įsigytos Prekės galimai netinkamos kokybės. Vartotoja prašyme Tarnybai nurodė, kad 2025-08-13 Pardavėjo parduotuvėje, esančioje Šeimyniškių g. 3, Vilniuje, įsigijo Prekę. Po trumpo naudojimo pagal tiesioginę paskirtį – žaidžiant futbolą ant dirbtinės dangos – buvo pastebėtas Prekės trūkumas: dešinės pusporės vidinėje dalyje atsiklijavo padas. Dėl pastebėto trūkumo Vartotoja 2025-10-28 kreipėsi į Pardavėją, tačiau šis 2025-11-07 pateiktame atsakyme jos pretenzijos netenkino. Vartotoja su Pardavėjo vertinimu nesutinka, nes, jos teigimu: Prekės defektas atsirado nepagrįstai greitai, nors Prekė buvo naudojama pagal paskirtį; Atsiklijavęs padas nėra mechaninio poveikio pasekmė, o gamybinio arba konstrukcinio pobūdžio trūkumas; Teisės aktai nustato, kad jei trūkumas paaiškėja per pirmuosius 6 mėnesius, laikoma, jog jis egzistavo pardavimo momentu, o įrodinėjimo pareiga tenka pardavėjui; Pardavėjas nepateikė nepriklausomo eksperto išvados, o rėmėsi tik subjektyviu savo darbuotojo vertinimu, kuris negali būti laikomas tinkamu įrodymu sprendžiant ginčą. Vartotoja taip pat pažymėjo, kad Pardavėjas nepateikė jokių įrodymų, jog trūkumą galėjo lemti netinkami veiksmai, todėl, jos nuomone, Prekė turi gamyklinį defektą, o Pardavėjas nepagrįstai atsisako patenkinti jos reikalavimą. Papildomai Vartotoja atkreipė dėmesį, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai šioje Pardavėjo parduotuvėje įsigyta sportinė avalynė suplyšta per trumpą laiką, todėl, jos manymu, Pardavėjas prekiauja nekokybiška, gamyklinių trūkumų turinčia avalyne. Pardavėjas 2025-11-07, atsakydamas į Vartotojos pretenziją, informavo, kad Prekės vertinimo metu nustatyta, jog Prekė buvo naudota – batviršis, vidpadis ir padas turi ryškių avėjimo požymių. Pardavėjas nurodė, kad Prekė skirta futbolui, naudojimui ant dirbtinės dangos, ir pažymėjo, kad Vartotoja pretenzijoje patvirtino, jog Prekė buvo naudojama pagal paskirtį. Taip pat nurodyta, kad dešinėje pusporėje atsiklijavo vidinės dalies padas. Pardavėjas teigė, kad, atlikus Prekės apžiūrą
2 ir įvertinus jos bendrą būklę, nustatyta, jog batviršis ir pusporių šoninės dalys turi intensyvaus naudojimo požymių – matomi daugybiniai mechaniniai pažeidimai. Aiškiai matomi mechaninių smūgių židiniai abiejų batų priekinėse ir šoninėse vietose, tiek išorinėje, tiek vidinėje pusėje. Abiejų pusporių batviršio ir pado jungiamoji dalis yra pažeista šoninėse ir priekinėse zonose dėl futbolo specifikai būdingo kontakto su kitomis medžiagomis ir objektais. Taip pat nurodyta, kad Prekės smaigai yra sudilę ir mechaniškai pažeisti dėl pasikartojančių trinties judesių su kieta danga. Pardavėjo teigimu, dešinės pusporės vidinės pusės plyšimas yra smūginių ir kitų mechaninių (kontaktas su kitu asmeniu, užmynimas) pažeidimų pasekmė. Pardavėjas informavo, kad gamyklinių defektų nenustatyta, todėl Prekė nekeičiama ir už ją sumokėti pinigai negrąžinami. Vartotoja, nesutikdama su Pardavėjo pateiktu atsakymu, kreipėsi į Tarnybą su Pardavėjui keliamu reikalavimu – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke. Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2025-12-17 raštu Nr. 4G-31302 kreipėsi į Pardavėją ir pasiūlė su Vartotoja kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2025-12-28 pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojos prašyme nurodytų aplinkybių ir keliamo reikalavimo. Tarnyba taip pat 2025-12-17 raštu Nr. 4G-31302 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jos procesines teises. Tarnyba Pardavėjo atsakymo ar kitos su nagrinėjamu ginču susijusios informacijos iš Pardavėjo negavo. Komisija k o n s t a t u o j a: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Apibrėžiant nagrinėjamo ginčo įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-701/2025 nurodė, kad „Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai“. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra
3 atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudariusi sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojos keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl Vartotojos reiškiamo reikalavimo Pardavėjui – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke – pagrįstumo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios
4 pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Komisija pažymi, kad remiantis Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalimi, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistemą, t. y. numato sąlygas, kada vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Be kita ko, vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį: 1) vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita; 2) pardavėjas, gavęs sugrąžintą prekę arba vartotojo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų grąžinti vartotojui už prekę sumokėtą kainą (Civilinio kodekso 6.364³ straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Vartotoja Pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke. Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, taip pat turi atsižvelgti ir į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Pažymėtina, jog Komisija svarbia aplinkybe laiko tai, kad Vartotoja į Pardavėją dėl atsiradusių Prekės trūkumų kreipėsi praėjus mažiau kaip metams nuo Prekės įsigijimo dienos, t. y. 2025-10-28, o Prekę įsigijo 2025-08-13, o Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Aptariant šiame straipsnyje nurodytos daikto kokybės prezumpcijos taikymą, Komisija pažymi, kad tokiu atveju vartotojas turi įrodyti tik daikto neatitikimo egzistavimą (jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju) ir kad neatitikimas išaiškėjo per vienerius metus nuo prekės perdavimo. Tuo tarpu Pardavėjas, įrodinėdamas ir siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad jis nėra atsakingas už prekės trūkumus, turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei Pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti Civiliniame kodekse jam garantuojamomis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
5 praktikoje pažymima, jog toks teisinis reguliavimas reiškia įrodinėjimo naštos perskirstymą – preziumuojama, kad per vienerius metus nuo prekės perdavimo vartotojui išaiškėję trūkumai buvo prekės perdavimo momentu, pirkėjas šios aplinkybės neturi įrodinėti, o pardavėjas gali šią prezumpciją nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1). Nurodytina, kad Pardavėjas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo Prekės pateikimo momentu bei įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022). Nagrinėjamu atveju Vartotoja nurodė, kad 2025-08-13 įsigijo Prekę, kurią trumpai naudojant pagal paskirtį – žaidžiant futbolą ant dirbtinės dangos – atsirado defektas: dešinės pusporės vidinėje dalyje atsiklijavo padas. Vartotoja 2025-10-28 kreipėsi į Pardavėją, tačiau šis 2025-11-07 pateiktame atsakyme jos pretenzijos netenkino. Vartotojos teigimu, defektas atsirado nepagrįstai greitai, nėra mechaninio poveikio pasekmė, o yra gamybinio ar konstrukcinio pobūdžio. Pardavėjas 2025-11-07 pateiktame atsakyme informavo, kad Prekės apžiūros metu nustatyti ryškūs naudojimo požymiai: stipriai nudėvėtas batviršis, vidpadis ir padas, taip pat fiksuotas dešinės pusporės vidinės dalies pado atsiklijavimas. Pardavėjo teigimu, batviršis ir pusporių šonai turi daugybinių mechaninių pažeidimų ir smūginių poveikių židinių priekinėse bei šoninėse vietose. Pažeista ir batviršio–pado jungtis, o smaigai sudilę dėl trinties su kieta danga. Pardavėjas nurodė, kad dešinės pusporės vidinės pusės plyšimas yra smūginių ir kitų mechaninių poveikių pasekmė. Pardavėjo vertinimu, gamyklinių defektų nenustatyta, todėl Prekė nekeistina ir pinigai už ją negrąžinami. Komisija, įvertinusi Vartotojos pateiktas Prekės nuotraukas, nustatė Prekės dešinės pusporės priekinės dalies vidiniame šone esantį pado ir batviršio jungties atsiskyrimą. Komisija taip pat pastebi, kad toje pačioje vietoje pado briaunoje matomos mechaninio poveikio žymės – nelygūs kraštai, įtrūkimai ir įpjovimo pobūdžio pažeidimai, kurie nėra būdingi gamybiniams ar įprastiems eksploatacinio nusidėvėjimo trūkumams. Komisijos vertinimu, tokie pado briaunos pažeidimai yra tipiški išoriniam mechaniniam poveikiui, pavyzdžiui, užkliuvimui už kieto objekto, trinktelėjimui į briauną ar braukimui per aštrų paviršių. Komisija atkreipia dėmesį, kad minėti mechaniniai pažeidimai lokalizuoti toje pačioje vietoje, kurioje fiksuota ir pado atsiskyrimo linija. Atsižvelgiant į tai, Komisija laiko pagrįsta teigti, kad pirminis išorinis mechaninis poveikis galėjo pažeisti pado struktūrą ir sudaryti prielaidas vėlesniam pado ir batviršio jungties atsiskyrimui. Todėl nustatyti trūkumai laikytini atsiradusiais dėl išorinio mechaninio veiksnio. Įvertinusi visą pateiktą medžiagą, Komisija nenustatė Prekėje gamybinių defektų ir sutinka su Pardavėjo ginčo metu pateiktais argumentais, kad Prekės dešinės pusporės vidinės pusės plyšimas yra smūginių bei kitų mechaninių poveikių pasekmė, o ne gamybinis trūkumas. Apibendrinusi nustatytas aplinkybes, Komisija konstatuoja, kad Vartotojos nurodyti Prekės trūkumai nėra gamybiniai defektai, už kuriuos atsakingas Pardavėjas, bet išorinių veiksnių sukelti mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl netinkamos ir neatsargios Prekės eksploatacijos bei priežiūros. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojos reikalavimas – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke – nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Atmesti vartotojos E. J. (duomenys neskelbtini) reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojos reikalavimą – įsigytą avalynę „NIKE LEGEND 10 ELITE AG PRO“, kodas 198482774738, pakeisti tinkamos kokybės avalyne „NIKE LEGEND 10 ELITE AG PRO“, kodas 198482774738. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios
6 kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
