Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2026 m. kovo 10 d. Nr. 10G-759 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Prekių skyriaus patarėjos Ilonos Mitkevičienės ir Prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Agnės Skinkytės-Radanovič, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini), toliau – Vartotoja) ir UAB „VN grupė“ (į. k. 302778729, buveinės adresas – Alšėnų g. 3-1, Kaunas, toliau – Pardavėjas) dėl įsigytų, bet nepristatytų 4 vnt. valgomojo kėdžių „Mira“ (toliau – Prekės) ir tuo pagrindu Vartotojos keliamo reikalavimo – nutraukti Prekių pirkimo– pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekes sumokėtus pinigus (502,36 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o: Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – Tarnyba) 2025-12-10 buvo gautas Vartotojos prašymas (reg. Nr. 7G-11035), kuriame nurodyta, kad Vartotoja 2025-10-06 užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš Pardavėjo administruojamos elektroninės parduotuvės https://mondo.lt/ (toliau – Elektroninė parduotuvė) įsigijo Prekių, už kurias Pardavėjui sumokėjo 502,36 EUR sumą (2025-10-06 mokėjimo nurodymo patvirtinimo kopija). Vartotoja pateiktame prašyme nurodė, kad užsakymo atlikimo metu, Pardavėjas deklaravo pristatymo terminą iki 30-ties dienų. Nesulaukusi jokios informacijos dėl Prekių pristatymo, Vartotoja, el. laiškais kreipėsi į Pardavėją. Pateiktuose atsakymuose Pardavėjas pristatymo terminą vis nukeldavo. Dėl susiklosčiusios situacijos, 2025-11-26 Vartotoja raštu pareikalavo nutraukti Prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Atsižvelgdama į tai, kad Pardavėjas netenkino Vartotojos reikalavimo, Vartotoja kreipėsi į Tarnybą su prašyme Pardavėjo atžvilgiu keliamu reikalavimu – nutraukti Prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus (502,36 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2025-12-17 raštu Nr. 4G-31360 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą su Vartotoja išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl prašyme nurodytų aplinkybių. Tarnyba 2025-12-17 raštu Nr. 4G-31354 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jos procesines teises. Iki nurodyto termino ir viso pasirengimo nagrinėti ginčą iš esmės laikotarpio Pardavėjas nepateikė atsakymo. 2026-03-10 Vartotoja pateikė Tarnybai sprendimo priėmimui reikalingus asmens duomenis ir informavo, kad Pardavėjas nesiėmė jokių veiksmų dėl taikaus ginčo išsprendimo.
2 Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kadangi Vartotojai Elektroninėje parduotuvėje užsisakius Prekių ir už jas Pardavėjui sumokėjus 502,36 EUR sumą, tarp šalių (Vartotojos ir Pardavėjo) buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudariusi sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, Komisija, vertindama Vartotojos Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis taikytinomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis taisyklėmis. Taikytino reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad šalių teisių ir pareigų ypatumai nustatyti ir tam tikroje specifinėje vietoje ar neįprasta forma sudarytų sutarčių atžvilgiu. Civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje pateikiama nuotolinės sutarties samprata, pagal kurią, „Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones“. Remiantis minėta teisės norma, daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta naudojant ryšio priemones, yra pardavėjo ir pirkėjo (vartotojo) sutartis dėl daiktų pardavimo, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias), todėl tarp Vartotojos ir Pardavėjo sudaryta Prekių pirkimo–pardavimo sutartis yra nuotolinė sutartis, nes buvo sudaryta naudojantis ryšio priemonėmis, t. y. internetu. Atsižvelgdama į šią specifinę pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Vartotojos ir Pardavėjo, formą, Komisija, vertindama Vartotojos keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, be kita ko, vadovausis Civiliniame kodekse įtvirtintomis nuotolinėms sutartims taikomomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl Vartotojos įsigytų Prekių nepristatymo ir tuo pagrindu Vartotojos keliamo reikalavimo – nutraukti Prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekes sumokėtus pinigus (502,36 EUR) – pagrįstumo. Vertindama Vartotojos reikalavimo pagrįstumą, Komisija visų pirma pažymi, kad tarp nagrinėjamo ginčo šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams pagal dvišalę pirkimo– pardavimo sutartį, jos šalims yra keliami reikalavimai laikytis, be kita ko, esminių prievolių vykdymo principų, vienas iš kurių yra reikalavimas jas vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo
3 kriterijais. Sutartinių įsipareigojimų privalomumą taip pat numato principas pacta sunt servanda, be kita ko, reiškiantis, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pažymėtina, kad šalims sudarius vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Pardavėjo atžvilgiu keliama pagrindinė jo pareiga – perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (Civilinio kodekso 6.317 straipsnis). Vartotoja nagrinėjamo ginčo atveju ginčija, kad Pardavėjas šios pareigos neįvykdė – neperdavė šalių sutartų Prekių. Civilinio kodekso 6.205 straipsnyje nurodyta, kad „sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą“. Taip pat pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (jeigu šalys nesusitaria kitaip) pristatyti daiktus juos perduodant pirkėjui arba perleidžiant pirkėjui jų valdymą. To paties Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, jeigu pardavėjas atsisakė pristatyti daiktus <...> per Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, pirkėjas turi teisę nedelsdamas vienašališkai nutraukti sutartį. Atsižvelgiant į tai, Komisija vertina, jog Pardavėjui savo veiksmais atsisakius pristatyti Prekes, taigi neįvykdžius Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pardavėjo pareigos, Vartotoja įgijo teisę įgyvendinti teisės aktuose numatytus jos teisių gynimo būdus, reiškiant Pardavėjui atitinkamus reikalavimus. Civilinio kodekso 6.324 straipsnyje numatyta pardavėjo atžvilgiu keliamos pareigos perduoti daiktus neįvykdymo pasekmė, t. y. tuo atveju, jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 4 dalis įtvirtina pirkėjo teisę nedelsiant vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas atsisakė pristatyti daiktus per Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą. Nagrinėjamo ginčo atveju, Pardavėjui savo veiksmais atsisakius pristatyti Prekes per nurodytą terminą, Pardavėjas neįvykdė Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pardavėjo pareigos ir Vartotoja įgijo teisę vienašališkai nutraukti Prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti grąžinti už Prekes sumokėtus pinigus (502,36 EUR), todėl toks reikalavimas minėtų teisės normų prasme vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, į ginčo šalių pateiktą rašytinę ginčo nagrinėjimo medžiagą, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo– pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojos reikalavimas nutraukti Prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekes sumokėtus pinigus (502,36 EUR), yra pagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Patenkinti vartotojos G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu Vartotojos reikalavimą nutraukti 4 vnt. valgomojo kėdžių „Mira“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už nepristatytas 4 vnt. valgomojo kėdes „Mira“ sumokėtus pinigus (502,36 EUR). Įpareigoti UAB „VN grupė“ (į. k. 302778729, buveinės adresas – Alšėnų g. 3-1, Kaunas) vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Įpareigoti UAB „VN grupė“ (į. k. 302778729, buveinės adresas – Alšėnų g. 3-1, Kaunas) Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4 Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
