Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2026 m. kovo 10 d. Nr. 10G-772 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Prekių skyriaus patarėjos Ilonos Mitkevičienės (Komisijos pirmininkė), direktoriaus pavaduotojos Aidos Gasiūnaitės-Stavginskienės, Teisės skyriaus vedėjos Audronės Kaušylienės, Prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės, Paslaugų skyriaus vedėjos Tomos Žiurkutės ir Paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos Vilmos Žiauberienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo L. E. (toliau – Vartotojas), ginčo nagrinėjimo metu atstovaujamas M. K. (toliau – Vartotojo atstovė) ir UAB „Lasma motors“ (į. k. 305694859, buveinės adresas: Lentvario g. 14A, Vilnius, toliau – Pardavėjas), dėl Vartotojo iš Pardavėjo įsigyto naudoto automobilio „Mercedes-Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2009 m. (toliau – Automobilis) galimai netinkamos kokybės bei tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo – nutraukti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (7000 EUR) ir atlyginti patirtas defektų nustatymo išlaidas (120 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2025-08-04 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-6474), 2025-08-04 ir 2025-08-21 (reg. Nr. 5G-10362 ir reg. Nr. 5G-11224) dėl 2025-04-22 Vartotojo ir Pardavėjo sudarytos Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties (Vartotojas pateikė kopiją, toliau – Sutartis), kuria Vartotojas už Automobilį Pardavėjui įsipareigojo sumokėti 7000 EUR. Sutartyje nurodyta, kad Automobilio kėbulas turi smulkių defektų. Pateiktame prašyme Vartotojas nurodė, kad Sutarties sudarymo metu Pardavėjo darbuotojas pasakė, kad visiems Automobilio variklio ir pavarų dėžės komponentams taikoma vienerių metų Pardavėjo garantija, o garantijos dokumentas yra pridedamas prie Pardavėjo suteiktų dokumentų. Vartotojas nurodė, kad 2025-04-29 pasiėmė Automobilį iš Pardavėjo aikštelės. Vartotojas prašyme nurodė, kad 2025-05-12 nuvyko Automobiliu į serviso centrą tam, kad būtų pakeisti Automobilio tepalai, tačiau ten buvo nustatyta, jog Automobilio turbina yra pažeista, iš Automobilio nuteka alyva, aušinimo sistema nesandari, o taip pat nustatytas išmetimo sistemos gofruotos dangos pažeidimas. Vartotojas prašyme nurodė, kad Pardavėjas jam pranešė, jog Automobilį Vartotojas turi pristatyti į partnerių serviso centrą. Vartotojas nurodė, kad šiame serviso centre buvo pašalinta dalis Automobilio defektų, tačiau neatliktas karterio keitimas, neatliktas turbinos remontas ir neatkurtas aušinimo sistemos sandarumas. Vartotojas nurodė, kad minėtus darbus atlikęs serviso centras perdavė visus su darbais susijusius dokumentus Pardavėjui. Pardavėjas tolesnius Automobilio remonto darbus apmokėti atsisakė. Vartotojas nurodė, kad atsižvelgiant į tai kreipėsi į serviso centrą UAB Myworkshop, kur buvo nustatyta: Automobilio aušinimo sistemos nesandarumas, turbinos ir grandinės defektai, Automobilio variklio pagalvių nusidėvėjimas, stabdžių ir karterio defektai. Vartotojas nurodė, kad šie Automobilio defektai Sutartyje pažymėti nebuvo.
2 Su prašymu Vartotojas pateikė Vartotojo atstovės ir UAB „SB lizingas“ (toliau – Kredito davėjas) 2025-04-22 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Kredito davėjas suteikė Vartotojo atstovės 4000 EUR vartojimo kreditą neįvardyto modelio automobiliui iš Pardavėjo įsigyti. Su prašymu Vartotojas pateikė 2025-04-22 „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad Vartotojo atstovė už Automobilį Pardavėjui sumokėjo 3000 EUR. Su prašymu Vartotojas pateikė Akcinės bendrovės „Regitra“ Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motorinių transporto priemonių registravimo mokesčio apskaičiavimo“, kuriame nurodyta, jog apskaičiuotas mokestis yra 167,28 EUR. Su prašymu Vartotojas pateikė Automobilio registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) k0341940 kopiją, kuria Vartotojas patvirtino, jog Automobilis registruotas jo vardu. Su prašymu Vartotojas pateikė 2025-07-09 serviso centro MB Dogama Užsakymo-paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (toliau – Paraiška). Paraiškoje nurodyta, kad iš Automobilio laša alyva, dingsta antifrizas, o dirbant Automobilio varikliui girdisi švilpimo garsas. Paraiškoje nurodyta, kad Automobilio karteryje nustatyta pralaida, išmetimo sistemoje (gofroje) nustatyta pralaida, nustatyta aušinimo sistemos pralaida, o turbina skleidžia pašalinį garsą. MB Dogama rekomendavo Automobilį remontuoti ir su defektai neeksploatuoti. Su prašymu Vartotojas pateikė 2025-07-21 serviso centro UAB Myworkshop Automobilio remonto rekomendacijos (duomenys neskelbtini) kopiją (toliau – Rekomendacija). Rekomendacijoje serviso centras UAB Myworkshop nurodė, kad Automobilio aušinimo sistema yra nesandari, nesandari papildomo aušintuvo sistema, Automobilio turbokompresoriui reikia restauravimo arba keitimo; reikia pakeisti Automobilio variklio grandinės komplektą; reikia keisti variklio pagalves ir rankinio stabdžio trinkeles, iš nesandaraus Automobilio karterio sunkiasi tepalai. Su prašymu Vartotojas pateikė 2025-07-22 serviso centro UAB Myworkshop pateiktos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) kopiją ir 2025-07-22 fiskalinio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, kurio atvirtina Vartotojo patirtas 120 EUR Automobilio apžiūros išlaidas. Su prašymu Vartotojas pateikė 11,39 minučių trukmės garso įrašą, kuris pavadintas „balso irašas firmos darb“. Įraše moteriškas balsas nurodė, kad pardavėjo darbuotojui pademonstravo antifrizo nubėgimo pėdsakus Automobilio mechanizmuose ir pranešė apie turbinos defektus. Su tuo pašnekovas nesutiko, tačiau pripažino, kad gavo kreipimąsi dėl karterio pralaidumo ir gofros pažeidimų. Pašnekovas nurodė, kad dėl turbinos Vartotojo kreipimosi negavo, pokalbio įrašuose to nėra, o „garantinis laikotarpis“ Automobiliui yra pasibaigęs. Moteris pasiūlė susitikti „servise“. Pokalbio metu moteriškas balsas nurodė, kad apie Automobilio turbinos defektą pranešė 2025-05-12, o garantija galiojo iki 2025-05-29. Moteriškas balsas pareikalavo pateikti atsakymą į reikalavimą dėl Automobilio turbinos gedimo raštu, tačiau pašnekovas tai daryti atsisakė ir nurodė, kad atsakymą pateiks telefonu. Su prašymu Vartotojas pateikė 9,14 minučių trukmės garso įrašą, kuris pavadintas „balso irasas firmos darbo“. Įraše vyriškas balsas nurodo, jog atstovauja Pardavėją paklausė ar Vartotojas kreipėsi į servisą dėl karterio ir moteriškas balsas tai patvirtino. Vyriškas balsas nurodė, kad dėl turbinos kreipimosi negavo, tačiau moteriškas balsas su tuo nesutiko. Moteriškas balsas nurodė, kad kreipėsi į „nepriklausomą servisą“ ir ten buvo nustatytas Automobilio turbinos defektas. Moteriškas balsas nurodė, kad gavo informaciją, jog Automobiliui yra suteikiama metų garantija, tačiau vyriškas balsas su tuo nesutiko ir nurodė, kad Automobiliui buvo suteikta dvejų savaičių garantija. Su prašymu Vartotojas pateikė 3,03 minučių trukmės garso įrašą, kuris pavadintas „balso irasas servizo 1“. Įraše moteriškas balsas (rusų kalba) pasiteiravo pašnekovo ar jis kalbėjo telefonu su „firma“. Pašnekovas nurodė, kad atliks karterio remontą. Su prašymu Vartotojas pateikė 1,13 minučių trukmės garso įrašą, kuris pavadintas „balso irasa servizo “. Įraše vyriškas balsas prisistato ir nurodo (rusų kalba) pašnekovei, kad „su juo“ dar kartą pakalbėjo ir už karterį bei jo keitimo darbus bus sumokėta. Vyriškas balsas paaiškino, kad dėl turbinos remonto nekalbėjo.
3 Su prašymu Vartotojas pateikė reklaminės medžiagos kopiją, kurioje nurodoma, jog konkrečiai neįvardijamą automobilį Pardavėjas parduoda su garantija. Garantijos trukmė ir apimtis medžiagoje neįvardinta. Su prašymu Vartotojas pateikė Automobilio defektų nuotraukas, kuriose matosi alyvos nuotėkis, Automobilio mechanizmai su išsiliejusio ir išdžiūvusio skysčio požymiais, važiuoklės elementai su korozijos pėdsakais, Automobilio interjeras ir skydelis. Vartotojas 2025-06-26 raštu kreipėsi į Pardavėją ir nurodė, kad Pardavėjo nurodytas serviso centras pašalino tik dalį Automobilio defektų, t. y. pakeitė gofrą ir tarpinę, tačiau Automobilio turbinos gedimo, alyvos nuotėkio ir aušinimo sistemos nesandarumo nepašalino. Pardavėjas rašytinio atsakymo į šią pretenziją nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad Pardavėjas nesutiko patenkinti jo prašymo Vartotojas kreipėsi į Tarnybą ir paprašė įpareigoti Pardavėją nutraukti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (7000 EUR) ir atlyginti patirtas defektų nustatymo išlaidas (120 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 9 dalimi, 2025-09-08 raštu Nr. 4G-21123 pasiūlė Pardavėjui su Vartotoju kilusį ginčą išspręsti taikiai ir ne vėliau kaip iki 2025-09-19 informuoti Vartotoją ir Tarnybą apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojo prašyme išdėstytų aplinkybių. Tarnyba taip pat 2025-09-08 raštu Nr. 4G-21121 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jos procesines teises. Pardavėjas savo atsakymo Tarnybai nepateikė. Vartotojo atstovė 2026-03-06 raštu reg. Nr. 5G-4047 informavo Tarnybą, kad supranta, jog Komisijai patenkinus Vartotojo prašymą, restitucijos atveju, visą prašyme nurodyta reikalavimo suma, t. y. už Automobilį sumokėti pinigai (7000 EUR) ir patirtų defektų nustatymo išlaidų suma (120 EUR), bus išmokėta į Vartotojo sąskaitą ir su tuo sutinka. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kadangi Vartotojui įsigijus Automobilį, tarp šalių (Vartotojo ir Pardavėjo) buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, Komisija, vertindama Vartotojo Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis taikytinomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis taisyklėmis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra
4 pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Apibrėžiant nagrinėjamo ginčo įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo civiliniame procese vertinimas yra grindžiamas tikėtinumo taisykle, t. y. tikimybių pusiausvyros principu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024‑05‑16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑108‑381/2024). Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl galimai netinkamos kokybės Automobilio ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo – nutraukti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir
5 grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (7000 EUR) ir atlyginti patirtas defektų nustatymo išlaidas (120 EUR) - pagrįstumo. Komisija pažymi, jog aptardamas naudoto daikto įsigijimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, nurodė, kad „Civilinio kodekso nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos Civilinio kodekso XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Civilinio kodekso 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Civilinio kodekso 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 6 dalis).“ Pažymėtina, kad Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo– pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo (Civilinio kodekso 6.353 straipsnis) atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (Civilinio kodekso 6.327 ir 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi Civilinio kodekso nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir Civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos
6 Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; 2024-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑108‑381/2024) Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistemą, t. y. numato sąlygas, kada vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė, ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Be kita ko, vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį: 1) vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita; 2) pardavėjas, gavęs sugrąžintą prekę arba vartotojo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų grąžinti vartotojui už prekę sumokėtą kainą (Civilinio kodekso 6.364³ straipsnio 4 dalis). Minėtų straipsnių kontekste pažymėtina, kad vartotojo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą negali būti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai – proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo ir kt. Proporcingumo ir interesų derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reiškia, kad specialiais gynimo būdais turi būti siekiama užtikrinti (atkurti) teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, o ne ją nepagrįstai iškreipti vartotojo naudai ir sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Nesuderinamomis su proporcingumo principu laikytinos situacijos, kai pardavėjo interesų suvaržymas yra neadekvatus vartotojo interesų pažeidimui. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, kad prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Pagal aptartą reglamentavimą, vartotojas turi įrodyti daikto neatitikimo egzistavimą per nurodytą terminą ir kad trūkumas nesuderinamas su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Tai reiškia, kad Civilinis kodeksas nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto defekto egzistavimo faktą. Aptarta prezumpcija švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, tačiau nepanaikina pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir paneigti pardavėjo įrodymus, kuriais jis gina savo poziciją dėl atsakomybės už automobilio trūkumus – priešingu atveju pardavėjui atsirastų neįveikiama kliūtis nuginčyti šią prezumpciją. Trūkumo nesuderinamumas su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu turi būti suprantama taip, kad nurodyta prezumpcija negali būti besąlygiškai taikoma visoms naudoto automobilio dalims – labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi – atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – naudotą ir ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, todėl vartotojas negali tikėtis naujo
7 automobilio kokybės ir privalo suprasti, kad įsigijus naudotą automobilį, bus būtina tinkamai jį prižiūrėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti. Vertindama prašymo pagrįstumą, Tarnybos Komisija pažymi, kad Vartotojas įsigijo Automobilį 2025-04-22, o su išreikštu reikalavimu raštu į Pardavėją Vartotojas kreipėsi 2025-06-26, t. y. neviršijant, vienerių metų nuo Sutarties sudarymo, termino. Pažymėtina, jog Vartotojas savo reikalavimą pagrindė tuo, kad Pardavėjo darbuotojas Sutarties sudarymo metu žodžiu nurodė, jog Automobilio varikliui ir greičių dėžei yra suteikiama metų trukmės garantija. Pažymėtina, kad Pardavėjo atstovas Vartotojo pateiktame garso įraše su tuo nesutiko ir nurodė, kad Automobiliui buvo suteikta dviejų savaičių Pardavėjo komercinė garantija. Komisija pažymi, kad ginčo nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokio garantijos dokumento, kuris apibrėžtų Automobiliui suteikto garantijos trukmę ir apimtį. Komisija taip pat pažymi, jog Civilinio kodekso 6.364⁴ straipsnio 4 dalies 1 punkto reguliavimas nurodo, kad komercinė garantija negali suvaržyti Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, Komisija toliau vertins Vartotojo prašymo pagrįstumą atsižvelgiant Civilinio kodekso 6.364 straipsnyje apibrėžtos įstatyminės garantijos normas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vartotojas prašyme nurodė, jog Automobilis po Sutarties sudarymo paaiškėjo, jog Automobilis turi defektų, iš kurių dalis (gofros defektas ir tarpinės nesandarumas) buvo pašalinti Pardavėjo sąskaita, tačiau Pardavėjas nesiėmė veiksmų pašalinti karterio ir turbinos defektų be užtikrinti aušinimo sistemos sandarumo. Pažymėtina, kad šių Automobilio defektų buvimą Vartotojas įrodinėjo pateikdamas serviso centro MB Dogama 2025-07- 09 surašytos Paraiškos ir serviso centro UAB Myworkshop 2025-07-22 surašytą Rekomendaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Paraiškoje nurodyta, jog su nustatytais defektais Automobilio eksploatuoti serviso centras MB Dogama nerekomenduoja. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Vartotojo pateiktų garso įrašų matyti, jog Pardavėjas sutiko savo lėšomis pakeisti Automobilio karterį, tačiau nesutiko imtis veiksmų užtikrinti Automobilio turbinos ir aušinimo sistemos kokybę. Vertindama Vartotojo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, Komisija pažymi, jog Pardavėjas yra atsakingas už Vartotojui parduoto Automobilio kokybę ir atitiktį Sutarčiai. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje buvo nurodyti tik Automobilio kėbulo defektai. Komisija pažymi, kad Paraiškoje ir Rekomendacijoje nustatyti defektai atsirado po palyginti trumpo, t.y. trumpesnio nei 3 mėnesių, Automobilio naudojimo, todėl labiausiai tikėtina, kad jie buvo jau iki Sutarties sudarymo. Komisija pažymi, kad Pardavėjas iš esmės šios aplinkybės neginčijo ir nepateikė įrodymų, kad Vartotojo prašyme nurodytų trūkumų nebuvo Automobilio perdavimo momentu, kad šių trūkumų priežastis ar kilmė yra normalus mechanizmų dėvėjimasis Automobilio naudojimo metu. Atsižvelgiant į tai, Komisija daro išvadą, kad Vartotojo reikalavimas Pardavėjo atžvilgiu yra pagrįstas. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojo reikalavimas nutraukti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (7000 EUR) ir atlyginti patirtas defektų nustatymo išlaidas (120 EUR) – pagrįstas. Pažymėtina, kad nutraukus Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties šalys yra grąžinamos į ikisutartinių santykių buvusią padėtį, t. y. nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių yra taikoma restitucija (Civilinio kodekso 6.222 straipsnio 1 dalis). Pritaikius restituciją, ginčo šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, t. y. Vartotojui turi būti grąžinami už Automobilį sumokėti pinigai, o Automobilis grąžinamas Pardavėjui ir lieka jo dispozicijoje. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Patenkinti vartotojo L. E. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti naudoto automobilio „Mercedes-Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2009 m. pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už naudotą automobilį „Mercedes-Benz“, VIN:
8 (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2009 m. sumokėtus pinigus (7000 EUR) ir atlyginti patirtas defektų nustatymo išlaidas (120 EUR). Įpareigoti UAB „Lasma motors“ (į. k. 305694859, buveinės adresas: Lentvario g. 14A, Vilnius) vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Įpareigoti UAB „Lasma motors“ (į. k. 305694859, buveinės adresas: Lentvario g. 14A, Vilnius) Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Ilona Mitkevičienė
