Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2024 m. gegužės 24 d. Nr. 10G-1749 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Vartojimo prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Jolantos Petrušauskienės ir Nuotolinės prekybos skyriaus vedėjos Viktorijos Dobrynskienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo V. D. (toliau – Vartotojas) ir UAB „SPORTLAND LT“, (į. k. 135039836, buveinės adresas: Šeimyniškių g. 3, Vilnius, toliau – Pardavėjas), dėl galimai netinkamos kokybės įsigytų NIKE batų (toliau – Prekė) ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (69,86 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-03-03 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-2204) dėl 2023-01-26 iš Pardavėjo įsigytos Prekės galimai netinkamos kokybės, už kurią Vartotojas Pardavėjui sumokėjo 69,86 EUR. Prašyme Tarnybai Vartotojas nurodo, kad po pusmečio avėjimo Prekė suplyšo ir nebebuvo įmanoma su ja sportuoti. 2024-02-16 Vartotojas dėl Prekės trūkumų kreipėsi į Pardavėją ir nurodė, kad prašo grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus. Kartu su prašymu Tarnybai Vartotojas pateikė Prekės nuotraukas, kuriose užfiksuoti Vartotojo nurodyti Prekės defektai. Pardavėjas 2024-02-29 pateikė Vartotojui rašytinį atsakymą, kuriame nurodė, kad apžiūrėjus Prekę matosi abiejų Prekės pusporių pado protektoriaus nusitrynimas, taip pat yra pastebimas abiejų pusporių plastmasės lūžimas kulno viduje. Prekė į apžiūrą atnešta suveržtais raišteliai. Pardavėjas pažymėjo, kad minėti Prekės trūkumai atsirado galimai dėl mechaninio poveikio (įtariamai netaisyklingo avimosi ir nusiavimo neatrišant tinkamai batraiščių bei naudojant pado protektorių, kaip atraminę detalę). Atsižvelgiant į tai Pardavėjas atsisakė tenkinti Vartotojo prašymą. Atsižvelgdama į tai ir nesutikdama su Pardavėjo pateiktu atsakymu, Vartotojas kreipėsi į Tarnybą, su prašymu įpareigoti Pardavėją nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (69,86 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-03-19 raštu Nr. 4G-7637 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą su Vartotoju išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2024-04-02 pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl Vartotojo prašyme nurodytų aplinkybių.
2 Tarnyba taip pat 2024-03-19 raštu Nr. 4G-7645 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino Vartotojo procesines teises ginčo nagrinėjimo metu. Tarnyba Pardavėjo atsakymo negavo. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Apibrėžiant nagrinėjamo ginčo įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1149/2003, nurodė, kad „įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę“. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto
3 buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais: (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl galimai netinkamos kokybės Prekės ir tuo pagrindu Vartotojo reiškiamo reikalavimo Pardavėjui – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (69,86 EUR) – pagrįstumo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo- pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Komisija pažymi, kad remiantis Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalimi, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistemą, t. y. numato sąlygas, kada vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3
4 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Be kita ko, vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį: 1) vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita; 2) pardavėjas, gavęs sugrąžintą prekę arba vartotojo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų grąžinti vartotojui už prekę sumokėtą kainą (Civilinio kodekso 6.364³ straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Vartotojas Pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (69,86 EUR). Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, taip pat turi atsižvelgti ir į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Įvertinus rašytinę ginčo medžiagą, visų pirma nurodytina, kad Vartotojo pateiktose Prekės nuotraukose matosi abiejų Prekės pusporių pado protektoriaus nusitrynimas, taip pat yra pastebimi užkulnio medžiagos įplyšimai. Pardavėjas pažymėjo, kad minėti Prekės trūkumai atsirado galimai dėl mechaninio poveikio (įtariamai netaisyklingo avimosi ir nusiavimo neatrišant tinkamai batraiščių bei naudojant pado protektorių, kaip atraminę detalę). Prašyme Tarnybai Vartotojas nurodo, kad po pusmečio avėjimo Prekė suplyšo ir nebebuvo įmanoma su ja sportuoti. Komisija, įvertinusi ginčo nagrinėjimo medžiagą, atsižvelgdama į Vartotojo pateiktas Prekės nuotraukas, iš kurių Prekės užkulniuose matomas vidinės dalies medžiagos įplyšimas, nusitrynę Prekės padai, taip pat atsižvelgdama į Pardavėjo atsakyme išdėstytus argumentus, kuriuose Pardavėjas nurodo, kad sprendžiant iš Prekės pakitimų žala buvo sukurta mechaniškai, tai yra dėl netinkamo Prekės nešiojimo bei priežiūros, didesne tikimybe laiko, kad nagrinėjamu atveju Pardavėjo argumentai leidžia konstatuoti, kad Prekės trūkumus lėmė mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl netinkamos Prekės eksploatacijos dėvėjimo metu. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad kuomet Prekės apsiavimo bei nusiavimo metu nenaudojamas batų šaukštas, tokiu atveju Prekės kulnas numinamas, todėl Prekės kulno viduje esančios pakietinimo plokštelės lūžta. Komisija konstatuoja, jog didesnė tikimybė, kad tokio tipo mechaniniai pažeidimai atsirado Vartotojui netinkamai aunantis Prekę, galimai mėginant Prekę apsiauti, nepakankamai atsivarsčius Prekę arba Prekės apsiavimo metu viršijus kulno tempimo jėgą, nenaudojus batų šaukšto, Prekės kulnu užkliudžius aštrų daiktą arba Prekės apsiavimo metu stipriai primynus kulną, taip pat vidiniai Prekės medžiagos įplyšimai gali būti pažeisti mechaniniu poveikiu dėl intensyvios lokacinės trinties dėvėjimo metu dėl ko atsirado minėti Prekės defektai. Protektoriaus nusitrynimas galimai atsirado dėl didelės trinties intensyvaus naudojimo metu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau Komisija konstatuoja, jog Vartotojo nurodytų Prekės trūkumų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad Vartotojo nurodyti Prekės trūkumai atsirado Vartotojui neatsargiai apsiaunant, nusiaunant Prekę, dėl ko avint Prekę, Prekės kulno pamušalas esant trinčiai būna pažeidžiamas mechaniškai. Komisija papildomai pastebi, kad Prekės medžiagos pakitimas yra atsiradęs lokalioje Prekės vietoje, Prekės užkulnio srityje, tad labiau tikėtina, kad Prekės užkulnis praplyšo Vartotojui neatsargiai nusiaunant, apsiaunant Prekę, Prekės nusiavimo metu prilaikant Prekę kita koja, dėl ko Prekės užkulnių medžiaga veikiama trinties plyšo, taip pat nepakankamai atsivarsčius Prekę ar nenaudojus batų šaukšto Prekės apsiavimo metu, o protektoriaus nusitrynimas atsirado dėl didelės trinties. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė dėl daikto
5 kokybės nėra absoliuti. Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos pardavėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės: „Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.“ Pažymėtina, kad aplinkybes apie netinkamą pirkimo–pardavimo sutarties dalyko naudojimą ar saugojimą kiekvienu konkrečiu atveju privalo įrodyti pardavėjas. Pagal rašytinę ginčo medžiagą Pardavėjas atsisakė tenkinti Vartotojo prašymą nurodydamas, jog sprendžiant iš Prekės pakitimų žala buvo sukurta mechaniškai, tai yra dėl netinkamo Prekės nešiojimo bei priežiūros. Taip pat aplinkybės, jog atsiradę Prekės trūkumai yra netinkamos eksploatacijos pasekmė buvo nustatytos iš ginčo nagrinėjimo medžiagos. Atsižvelgdama į ginčo šalių pateiktus paaiškinimus, Komisija konstatuoja, jog atsakyme į Vartotojo pretenziją pateikti Pardavėjo paaiškinimai yra labiau tikėtini negu tai, jog trūkumai jau buvo Prekės įsigijimo metu. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Vartotojas nepateikė įrodymų (eksperto ar kt. išvadų), patvirtinančių Prekės netinkamos kokybės faktą bei tokiu būdu nenuginčijo Pardavėjo atsakyme nurodytų aplinkybių bei neįrodė, jog Vartotojo minėti trūkumai egzistavo Prekės įsigijimo metu. Komisija atkreipia dėmesį, kad vartotojas, per daikto kokybės garantijos terminą, t. y. per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.338 straipsnio nuostatomis, pareikšti vieną iš Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnyje įtvirtintų reikalavimų gali tuo atveju, jeigu vartotojui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų. Nagrinėjamo ginčo atveju, Komisija konstatuoja, jog Civilinio kodekso 6.333 straipsnyje numatyta pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė įrodyta, todėl Vartotojas neįgijo teisės pasinaudoti Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pirkėjo, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, teisių gynybos būdu. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinusi pateiktą ginčo nagrinėjimo medžiagą bei įrodymus, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojo reikalavimas – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (69,86 EUR) – nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Atmesti vartotojo V. D. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti NIKE batų pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už NIKE batus sumokėtus pinigus (69,86 EUR). Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
