Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2024 m. gegužės 24 Nr. 10G-1751 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Nuotolinės prekybos skyriaus vedėjos Viktorijos Dobrynskienės ir Vartojimo prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Jolantos Petrušauskienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo S. O. (toliau – Vartotojas) ir Uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro baldai“ (į. k. 174593071, buveinės adresas: Mažųjų Rūšupių k., Skuodo r. sav., toliau – Pardavėjas) dėl Vartotojo įsigyto Kaprioli UD Kampo g Vogue5/Vogue 6 D/R (toliau – Prekė) kokybės ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1081 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-04-26 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-4010) dėl iš Pardavėjo 2024-01-31 pagal Baldų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini, toliau – Sutartis) įsigytos Prekės kokybės. Vartotojas Pardavėjui sumokėjo 1201 EUR. Prašyme Vartotojas nurodė, kad Prekė netinkamos kokybės ir Pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą – nutraukti Prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1081 EUR). Vartotojo teigimu, pristačius Prekę buvo pastebėti baldo audinio nusitrynimai, dėl ko jis sulygo su Pardavėju ir pastarasis jam grąžino 120 EUR. Vartotojas nurodė, kad 2024-03-31 atsisėdus ir atsirėmus, atraminė baldo dalis atsilenkė, nors baldas nebuvo stumdomas. 2024-04-03 kreipėsi į Pardavėją dėl Prekės trūkumų, kuris Vartotojo reikalavimo netenkino. Vartotojas, atsižvelgdamas į tai, kad Pardavėjas netenkino jo reikalavimo, kreipėsi į Tarnybą, prašydamas kilusį ginčą nagrinėti ne teismo tvarka, įpareigojant Pardavėją nutraukti Prekės pirkimo- pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1081 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-04-29 raštu Nr. 4G-11675 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą spręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl Vartotojo prašyme išdėstytų aplinkybių. Tarnyba, taip pat 2024-04-29 raštu Nr. 4G-11673 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jo procesines teises. Tarnyba 2024-05-14 gavo Pardavėjo atsakymą (reg. Nr. 5G-7002), kuriame jis informavo Tarnybą, kad 2024-02-09 Vartotojas pateikė pretenziją apie tai, jog Prekė (baldas) neatlaikė
2 atsirėmimo į jį bei pateikė Prekės nuotraukas, kurias gavus buvo atliktas Prekės trūkumų vertinimas ir nustatyta, kad Prekės atraminės dalies defektas/trūkumas yra netinkamo naudojimo pasekmė, atsiradęs dėl išorinių veiksmų stumdant/traukiant Prekę už baldo atlošo arba stipria jėga veikiant atlošą. Taip pat Pardavėjas nurodė, kad Sutarties priedas yra Minkštų baldų surinkimo, priežiūros ir eksploatavimo taisyklės, kuriose, be kita ko, nurodyta: ,,... 3.Baldų negalima stumdyti, nes galima juos pažeisti, taip pat nenešti laikant už apmušalų ar pagalvių. 4. Negalima sėdėti ant baldų atlošų ar porankių. Didelė apkrova gali pažeisti jų konstrukciją ar deformuoti. 5. Baldų negalima veikti stipriu taškiniu spaudimu, nes taip gali plyšti, išsiardyti oda, audinys ar būti pažeistos įvairios minkštų baldų laikančiosios dalys....“. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt.. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl įsigytos galimai nekokybiškos Prekės ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1081 EUR) – pagrįstumo. Komisija pažymi, kad tuo atveju, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju šių trūkumų nebuvo aptaręs iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad šis sutartinių įsipareigojimų pažeidimas būtų pašalintas vienu iš teisės aktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Pažymėtina, kad prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės
3 kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis, tačiau pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Pažymėtina, kad remiantis Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 1 dalimi pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo. Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. Nagrinėjamu atveju vertinant Vartotojos keliamo reikalavimo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, jog ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12- 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47- 219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Tarnybos Komisijos) prerogatyva. Pagal rašytinę ginčo medžiagą Pardavėjas atsisakė tenkinti Vartotojo prašymą, vadovaudamasis Prekės patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, t. y. nustačius, jog Prekė buvo netinkamai ar neatsargiai naudojama, dėl ko buvo mechaniškai paveiktas Prekės atlošas. Nagrinėjamo ginčo atveju Komisija svarbia aplinkybe laiko tai, kad Pardavėjas užfiksavo, jog Prekės garantinio aptarnavimo suteikimui pagrindo nenustatyta, nurodžius, jog Prekė mechaniškai pažeista netinkamai, neatsargiai ją naudojant. Komisija sprendžia, kad atkreipiant dėmesį į Pardavėjo argumentaciją bei išanalizavus rašytinę, vaizdinę ginčo medžiagą, nesant kitų negu pateikti įrodymai nenustatyta, jog Prekė, jos perdavimo Vartotojui momentu, būtų neatitikusi Sutarties sąlygų. Be to,
4 Vartotojas Tarnybai pateiktame prašyme bei Pardavėjui reikštoje pretenzijoje, pripažįsta, jog Prekės atraminė dalis lūžo naudojimo metu (neatlaikė atsirėmimo, lūžo sėdant ir pan.), kas labiau tikėtina, jog Prekės trūkumai yra mechaninio veiksmo pasekmė, pvz. Prekė galimai buvo paveikta taškinės jėgos ar pan. Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatuoja, kad Pardavėjas nėra atsakingas už Vartotojo dispozicijoje esančios Prekės trūkumus, kurie atsirado ne dėl nuo Prekės gamintojo ar Pardavėjo priklausančių aplinkybių, o dėl netinkamo Prekės naudojimo ar jos eksploatacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Pardavėjas įrodė tinkamai raštu informavęs Vartotoją, dėl Prekės naudojimo ypatumų. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, taip pat vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimu, Komisija atlikusi Prekės trūkumų vertinimą bei įvertinusi pateiktas nuotraukas, rašytinę ginčo medžiagą, daro išvadą, jog didesnė tikimybė, kad pagal Prekės mechaninių pažeidimų pobūdį mechaniniai pažeidimai atsirado neatsargiai, netinkamai ją naudojant, laikytina, kad už nustatytus Prekės defektus atsakingas Vartotojas, todėl reikalavimas Pardavėjui nutraukti Prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1081 EUR), yra nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, n u t a r i a: Atmesti vartotojo S. O. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu Vartotojo reikalavimą nutraukti Kaprioli UD Kampo g Vogue5/Vogue 6 D/R pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Kaprioli UD Kampą g Vogue5/Vogue 6 D/R sumokėtus pinigus (1081 EUR). Įpareigoti ginčo šalis pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupinienė
