Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2024 m. gegužės 24 d. Nr.10G-1741 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Nuotolinės prekybos skyriaus vedėjos Viktorijos Dobrynskienės ir Vartojimo prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Jolantos Petrušauskienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo A. Z. (toliau – Vartotojas) ir UAB „Vonios guru“, į. k. 304845482, buveinės adresas: V. Pietario g. 4 – 20, Vilnius (toliau – Pardavėjas), dėl Vartotojo įsigytos IDEAL STANDARD CONNECT 2 dušo kabinos su stumdomomis durimis 100x100 (toliau – Prekė) kokybės ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-04-25 gavo Vartotojo pateiktą prašymą (reg. Nr. 7G-3974) dėl iš Pardavėjo 2022-06-29 už 624 EUR (2022-06-29 PVM Sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) kopija) įsigytos Prekės kokybės. Prašyme Vartotojas nurodė, kad Pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke. Vartotojo teigimu, nepraėjus dviem metam atsirado korozijos požymiai, atsilupo dažai. Pasak Vartotojo, Pardavėjas atsisakė pakeisti Prekę, teigdamas, kad buvo naudojamas netinkamas valiklis, Vartotojo teigimu, Prekės korozija atsiradusi tik rėmo apačioje kur yra didžiausia drėgmė, be to surinkimo metu negalėjo būti pažeisti dažai, kadangi Prekės rėmas buvo pristatytas surinktas tik be durelių. Atsižvelgdamas į tai, Vartotojas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas kilusį ginčą nagrinėti ne teismo tvarka, įpareigojant Pardavėją netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke. Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-04-26 raštu Nr. 4G-11446 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą spręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl Vartotojo prašyme išdėstytų aplinkybių. Tarnyba, taip pat 2024-04-26 raštu Nr. 4G-11441 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jo procesines teises. Tarnyba 2024-04-26 gavo Pardavėjo atsakymą (reg. Nr. 5G-6229), kad Vartotojo reikalavimo netenkins, nes Vartotojui Prekė buvo pristatyta 2022-07-13, o dėl jos trūkumų Vartotojas kreipėsi 2024-04-04 ir jis buvo nukreiptas į Prekės gamintojo servisą. Pardavėjo teigimu, Prekės gamintojo servisas įvertino jos apdailą ir nurodė, kad Prekės
2 priežiūrai/valymui buvo naudojamos netinkamos priemonės, nors kartu su Preke Vartotojas gavo Prekės naudojimo instrukciją, kurioje nurodytos priežiūrai ne/naudotinos priemonės. Pardavėjas nurodė, kad Prekės gamintojo ir oficialaus serviso išvadų kontekste atsisako tenkinti Vartotojo reikalavimus dėl Prekės trūkumų, kurie atsirado dėl netinkamos jos priežiūros. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl Vartotojo įsigytos Prekės kokybės ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke – pagrįstumo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės
3 kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis, tačiau pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Nagrinėjamu atveju vertinant Vartotojo keliamo reikalavimo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, jog ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12- 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Svarbu paminėti, kad nagrinėjant vartojimo ginčus ne teismo tvarka kiekvieno ginčo aplinkybės yra vertinamos individualiai pagal surinktus įrodymus, bei ginčo šalių pateiktus paaiškinimus, o sprendimas priimamas atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei remiantis teismų taikoma įrodymų tikėtinumo taisykle (didesnę įrodomąją galią suteikiant tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę). Pasisakydama dėl Vartotojo prašyme įvardintų Prekės trūkumų, Komisija svarbia aplinkybe laiko tai, kad Vartotojas į Pardavėją dėl pastebėtų Prekės trūkumų kreipėsi praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo Prekės įsigijimo dienos, t. y. pagal Vartotojo pateiktą prašymą nustatytina, kad Vartotojas Prekę įsigijo 2022-06-29, o į Pardavėją kreipėsi dėl Prekės trūkumų, kaip nurodė prašyme Vartotojas, jis kreipėsi 2024-04-04 tuo tarpu Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog toks teisinis reguliavimas reiškia įrodinėjimo naštos perskirstymą – preziumuojama, kad per vienerius metus nuo prekės perdavimo vartotojui išaiškėję trūkumai buvo prekės perdavimo momentu, pirkėjas šios aplinkybės neturi įrodinėti, o pardavėjas gali šią prezumpciją nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1). Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 178 straipsnyje. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Pagal rašytinę ginčo medžiagą Pardavėjas atsisakė tenkinti Vartotojo prašymą, vadovaudamasis Prekės naudojimo taisyklių nuostatomis, Prekės gamintojo serviso išvada, kad Prekė buvo sugadinta naudojant netinkamas valymo priemones. Apibendrinus visas Pardavėjo nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus, Komisija atkreipia dėmesį, kad vartotojas, per daikto kokybės garantijos terminą, t. y. per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.338 straipsnio nuostatomis pareikšti vieną iš Civilinio kodekso 6.363 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų gali tuo atveju, jeigu vartotojui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų. Nagrinėjamo ginčo atveju Pardavėjas užfiksavo, jog Prekės gamintojo servisas nurodė, kad Prekės garantinio aptarnavimo suteikimui pagrindo nenustatyta, nes Prekės trūkumai yra jos daugiau negu pusantrų metų trunkančio netinkamo naudojimo pasekmė, t. y. prižiūrint Prekę netinkamomis valymo priemonėmis.
4 Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatuoja, kad Pardavėjas nėra atsakingas už Vartotojo įvardintus Prekės trūkumus, kurie atsirado ne dėl nuo Prekės gamintojo ar Pardavėjo priklausančių aplinkybių. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, taip pat vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimu, Komisija atlikusi Prekės trūkumų vertinimą bei įvertinusi pateiktas nuotraukas, paskirsčiusi įrodinėjimo pareigą daro išvadą, jog Prekės trūkumai atsirado Prekei esant Vartotojo žinioje ir yra daugiau negu pusantrų metų trukusios eksploatacijos, labiau tikėtina, prižiūrint Prekę netinkamomis priemonėmis, pasekmė, todėl preziumuoti Pardavėjo atsakomybės už ginčijamus Prekės defektus nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vartotojo reikalavimas – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės preke, yra nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Atmesti vartotojo A. Z. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu Vartotojo reikalavimą – netinkamos IDEAL STANDARD CONNECT 2 dušo kabiną su stumdomomis durimis 100x100 pakeisti tinkamos kokybės IDEAL STANDARD CONNECT 2 dušo kabina su stumdomomis durimis 100x100. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
