Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2024 m. gruodžio 5 d. Nr. 10G-3591 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos Vilmos Žiauberienės (Komisijos pirmininkė), Paslaugų skyriaus vyriausiosios specialistės Irminos Junevičiūtės ir Paslaugų skyriaus patarėjos Evelinos Vilčinskienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Vartotoja) ir UAB ,,Panek“ (į. k. 304445214, adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Paslaugos teikėjas) dėl nuskaitytos 584,18 GBP sumos nuo Vartotojos asmeninės banko sąskaitos po suteiktos automobilio nuomos paslaugos. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-08-29 gavo Vartotojos prašymą (reg. Nr. 7G-9163) ir 2024-08-27, 2024-08-29 prašymo papildymus (reg. Nr. 5G-12287, 5G-12673) dėl Paslaugos teikėjo veiksmų, galimai pažeidžiančių Vartotojos teises ir teisėtus interesus. Pateiktame prašyme Vartotoja nurodė, kad iš Paslaugos teikėjo užsakė automobilio HYUNDAI i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugą laikotarpiui nuo 2024-06-12 iki 2024-06-19. Vartotoja pažymėjo, kad 2024-06-12 sudarė automobilio nuomos sutartį, nuo asmeninės banko sąskaitos buvo rezervuotas užstatas 1400,00 EUR. Vartotoja atkreipė dėmesį į tai, kad 2024-06-19 perdavė Paslaugos teikėjui tvarkingą ir be pažeidimų automobilį, be to, Paslaugos teikėjas automobilio perdavimo metu nedalyvavo, dėl to, Vartotoja automobilį paliko stovėjimo aikštelėje, o raktus tam skirtoje vietoje, automobilio nebuvo apžiūrėtas ir priėmimo aktas sudarytas nebuvo. Vartotoja nurodė, kad 2024-06-20 susisiekė su Paslaugos teikėju telefonu, Paslaugos teikėjas patikino, jog automobilis buvo grąžintas tvarkingas ir be pažeidimų. Vartotoja pabrėžė, jog rezervuotas užstatas 1400,00 EUR, buvo grąžintas į asmeninę banko sąskaitą. Vartotoja nurodė, kad 2024-06-27 Paslaugos teikėjas, be perspėjimo, pranešimo ar pagrindžiančių dokumentų nuo asmeninės banko sąskaitos nuskaitė 584,18 GBP sumą. Vartotoja susisiekė su Paslaugos teikėju telefonu ir jai buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios ir nepagrįstos aplinkybės, t. y., jog ji važiavo netinkama kelio danga. Vartotoja atsižvelgusi į tai, jog Paslaugos teikėjas nepagrįstai nuskaičiavo minėtą sumą, kreipėsi į Paslaugos teikėją raštu 2024-07-01, tačiau atsakymo negavo. Vartotoja kreipėsi į Tarnybą ir Paslaugos teikėjo atžvilgiu kelia reikalavimą grąžinti 584,18 GBP sumą. Tarnyba ginčo sprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-09-04 raštu (reg. Nr. 4G- 24302) kreipėsi į Paslaugos teikėją siūlydama ginčą su Vartotoja spręsti taikiai bei informuoti Tarnybą ir Vartotoją apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojos prašyme nurodytų aplinkybių.
2 Vartotoja apie pradėtą ginčo nagrinėjimą buvo informuota 2024-09-04 raštu (reg. Nr. 4G-24318). Paslaugos teikėjas paaiškinimų Tarnybai nepateikė. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.“ Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojos ir Paslaugos teikėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Paslaugos teikėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Paslaugos teikėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Įvertinus Vartotojos pateiktą rašytinę prašymo nagrinėjimo medžiagą, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.522 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą „Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.“ Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos tiek specialiosios Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios transporto priemonių nuomos sutartis (Civilinio kodekso 6.522 – 6.529 straipsniai), tiek Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios bendrąsias nuomos sutarčių nuostatas (Civilinio kodekso 6.477 – 6.503 straipsniai). Be to, Komisija, nagrinėdama tarp šalių kilusį ginčą ir vertindama Vartotojos reikalavimo pagrįstumą, be minėtų Civilinio kodekso normų vadovaujasi ir bendrosiomis prievolinius ir sutartinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, įtvirtintomis Civiliniame kodekse. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad viena iš ginčo šalių turi vartotojo statusą, o tarp ginčo šalių, be kita ko, buvo sudaryta vartojimo sutartis, nagrinėjamu atveju taikytinos ir Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl, Vartotojos teigimu, Paslaugos teikėjo nepagrįstai nuskaitytos 584,18 GBP sumos nuo Vartotojos asmeninės banko sąskaitos po suteiktos automobilio nuomos paslaugos, pagrįstumo. Komisija pažymi, jog Civilinio kodekso bendrųjų nuomos sutarčių nuostatų 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog: ,,Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.“ Atkreiptinas dėmesys, jog to paties kodekso 6.500 straipsnyje numatyta, jog: ,,Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, atkreiptinas dėmesys, kad dėl kitos šalies kaltės, galimai atsiradusios turtinės žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktas ir dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodinėjamas ir jų pagrįstumas vertinamas pagal individualaus ginčo faktines aplinkybes. Šalis, teigianti patyrusi tam tikro dydžio žalą, patirtus nuostolius turi įrodyti. Be to, pažymėtina, kad teisės aktuose žalos atsiradimo faktas (taip pat ir žalos dydis) nėra preziumuojamas. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso
3 tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 458/2012, nurodė, kad „Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle - laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.“ Be to, pažymėtina, kad Komisija sprendimą dėl ginčo esmės priima ištyrusi byloje esančius įrodymus. Vertinant pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daroma pagal vidinį įsitikinimą, vadovaujantis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.). Komisija, vertindama Vartotojos keliamą reikalavimą grąžinti nuo asmeninės banko sąskaitos nuskaitytą 584,18 GPB sumą, pažymi, kad Paslaugos teikėjas ginčo nagrinėjimo metu nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, dėl kokių priežasčių nuskaitė minėtą sumą nuo Vartotojos banko sąskaitos, kartu nepagrindė ir nuskaitytos sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog žalą patyrusi šalis turi įrodyti patirtus nuostolius ir jų dydį, kartu į tai, jog, kaip nustatyta, Paslaugos teikėjas nepagrindė ir neįrodė galimai patirtų nuostolių, Komisija sprendžia, jog Paslaugos teikėjas nepagrįstai nuskaitė minėtą sumą nuo Vartotojos asmeninės banko sąskaitos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo pareiga kyla šaliai, teigiančiai, jog patyrė nuostolius. Be to, pažymėtina, jog automobilio grąžinimo metu Paslaugos teikėjas nedalyvavo ir, nesudarė automobilio priėmimo-perdavimo akto grąžinant automobilį, dėl to, nėra pagrįsto pagrindo teigti, jog Vartotojos automobilio nuomos metu buvo padaryta žala automobiliui. Pažymėtina, jog automobilis buvo grąžintas 2024-06-19, be to, grąžinus automobilį Paslaugos teikėjas grąžino Vartotojai užstatą, tačiau Paslaugos teikėjas 2024-06-27 nuskaitė 584,18 GPB sumą nuo Vartotojos sąskaitos. Taigi, Komisija, atsižvelgdama į tai, jog Paslaugos teikėjas neįrodė, kad patyrė nuostolius dėl grąžinto Vartotojos automobilio po nuomos, kartu į tai, jog Paslaugos teikėjas nedalyvavo automobilio grąžinimo metu ir nedokumentavo grąžinamo automobilio būklės, konstatuoja, jog Paslaugos teikėjui neįrodžius galimai patirtų nuostolių, Paslaugos teikėjas nepagrįstai nuskaičiavo nuo Vartotojos asmeninės banko sąskaitos 584,18 GPB sumą, dėl to, ši suma turi būti grąžinta Vartotojai. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktą ginčo medžiagą, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą vartojimo teisinių santykių reglamentavimą, teismų praktiką, Komisija daro išvadą, kad Vartotojos prašyme keliamas reikalavimas – grąžinti 584,18 GPB nuskaitytą sumą nuo asmeninės banko sąskaitos yra pagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu, ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Patenkinti vartotojos J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimą paslaugos teikėjo UAB ,,Panek“ (į. k. 304445214, adresas: (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą grąžinti nuskaitytą 584,18 GPB sumą. Įpareigoti UAB ,,Panek“ (į. k. 304445214, adresas: (duomenys neskelbtini)) vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Įpareigoti UAB ,,Panek“ (į. k. 304445214, adresas: (duomenys neskelbtini)) Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios
4 kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Vilma Žiauberienė
