Dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus

Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2024 m. gruodžio 5 d. Nr. 10G-3588 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Jolantos Petrušauskienės ir Prekių skyriaus patarėją pavaduojančios patarėjos Agnės Skinkytės-Radanovič, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo G. M. (toliau – Vartotojas), kurio interesams pagal įgaliojimą atstovauja S. M. (toliau – Vartotojo atstovas), ir UAB „Kesko Senukai Digital“ (į. k. 303686899, buveinės adresas: Kareivių g. 11B., Vilnius; toliau – Pardavėjas), dėl Vartotojo iš Pardavėjo įsigyto vejos pjovimo traktoriaus „Alpina AT2 66 QA“ (toliau – Prekė) galimai netinkamos kokybės ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1999 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo išlaidas (26,99 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-09-01 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-9264) dėl 2023-04-08 iš Pardavėjo už 1999 EUR (2023-04-08 PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigytos Prekės, galimai netinkamos kokybės, ir reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1999 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo išlaidas (26,99 EUR). Prašyme Vartotojas nurodė, kad naudojimo metu pasireiškė iš Pardavėjo įsigytos Prekės trūkumai, t. y. Prekė neužsikuria. Pirmą kartą Vartotojas Prekę pristatė Pardavėjui 2023 m. gegužės - birželio mėnesiais. Buvo atliktas mokamas Prekės remontas (2023-06-07 PVM sąskaita - faktūra Serija 23K Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį ir naujas Prekės detales (vairo traukė (2 vnt.), oro filtras (1 vnt.), proveržlė (4 vnt.)) sumokėta 121,50 EUR. 2023-07-12 Vartotojas vėl pristatė Prekę Pardavėjui (prašymas Prekės apžiūrai-remontui atlikti Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėdamas, kad Prekė nesikuria. Iš pateiktų dokumentų matoma, kad buvo atliktas mokamas Prekės remontas už kurį Vartotojas sumokėjo 36,30 EUR (2023-07-26 PVM sąskaita - faktūra Serija 23K Nr. (duomenys neskelbtini)). 2024-08-03 Vartotojas vėl pristatė Prekę Pardavėjui (prašymas Prekės apžiūrai- remontui atlikti Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėdamas, kad Prekė nuolatos genda, „nori kuriasi, nori visiškai nesikuria“ ir reikalaudamas nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus. Pardavėjas pateikė atsakymą, kuriame pažymėjo, kad, detaliai išnagrinėjus visas aplinkybes, pateiktą informaciją ir garantinio serviso išvadas, kuriose nurodyta, kad apžiūros metu nustatytas negarantinis atvejis: „Peilis nudėvėtas, skylės, disbalansas. Vairo traukės sulenktos, įvorės pažeistos. Oro filtras nešvarus, kuro sistemoje nešvarumai, alyvos variklyje mažiau nei minimali norma. Akumuliatorius lituotas, perdarytos jungtys. Pjovimo prietaisas, variklio skyrius užteršti nuopjovomis, žemėmis“, atsisako tenkinti Vartotojo reikalavimą. Pardavėjas pažymi, jog

2 pažeidimams, kilusiems dėl netinkamo Prekės naudojimo, garantija netaikoma. Pardavėjas neatsako už prekių trūkumus, jei pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles. Vartotojo įsigyta Prekė buvo naudojama pažeidžiant naudojimo taisykles. Atsižvelgdamas į tai bei pažymėdamas, kad nesutinka su Pardavėjo išvadomis Vartotojas 2024-09-01 kreipėsi į Tarnybą su keliamu reikalavimu nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1999 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo išlaidas (26,99 EUR). Vartotojo teigimu: 1) visos metalinės dalys yra pagamintos iš labai minkšto metalo, todėl jos greitai susidėvi. Tai rodo nekokybišką gaminį, kurio naudojimas neturėtų sukelti tokių greitų nusidėvėjimo požymių. 2) Prekė neužsikuria. Anot Vartotojo, šis gedimas akivaizdžiai susijęs su prastos kokybės davikliais, kurie veikia nepastoviai. Kaip pažymi Vartotojas: „Dažniausiai Prekė pradeda veikti taip pat neaiškiai, kaip ir nustojo veikti, ir problemą kartais padeda išspręsti tik pakartotiniai bandymai užlipti ir nulipti nuo traktoriuko“. 3) Vairo traukės sulenktos, įvorės pažeistos: šis gedimas kartojasi jau antrą kartą. Prekė buvo taisytas anksčiau dėl tos pačios problemos, tačiau po kelių pjovimo sesijų tas pats gedimas pasikartojo. 4) Oro filtras nešvarus: pjovimo metu dulkės natūraliai kyla į orą, todėl oro filtras yra skirtas šioms dalelėms sulaikyti. Nešvarus oro filtras rodo, kad Prekė buvo naudojamas pagal paskirtį. 5) Kuro sistemoje nešvarumai: nešvarumai kuro sistemoje tikriausiai atsirado prieš kuro filtrą, kadangi degalų kolonėlėse kuras taip pat turi nuosėdų. Kuro filtrai yra įprasta priemonė, skirta šių nuosėdų sulaikymui, ir tai nėra naudojimo klaida. 6) Alyvos variklyje mažiau nei minimali norma: alyvos lygis visuomet buvo prižiūrimas ir laikomas normos ribose. Anot Vartotojo, yra galimybė, kad transportavimo metu servisas dalį alyvos išliejo, todėl šis pastebėjimas nėra pagrįstas. 7) Akumuliatorius lituotas, perdarytos jungtys: jokios jungtys nebuvo perdarytos. Buvo pakeistas akumuliatorius, o po žiemos, kai jis neveikė, nuimta užlydyta izoliacija. Tai nėra prekių naudojimo taisyklių pažeidimas. 8) Pjovimo prietaisas ir variklio skyrius užteršti nuopjovomis ir žemėmis: Tai yra žoliapjovė, todėl natūralu, kad naudojimo metu surenka nuopjovas ir žemes. Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-09-09 kreipėsi į Pardavėją (reg. Nr. 4G-24871) ir pasiūlė su Vartotoju kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2024-09-19 pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojo prašyme nurodytų aplinkybių ir keliamo reikalavimo. Tarnyba gavo Pardavėjo atsakymą (reg. Nr. 5G-13620), kuriame Pardavėjas pažymėjo, kad atlikus Prekės patikrą 2024-08-12 buvo nustatyti daugybiniai mechaniniai trūkumai, kurie susidarė dėl Prekės nepriežiūros bei Vartotojo atlikto savavališko remonto (Priedas Nr.1). Ant filtrų uždėti pašaliniai elementai (galimai kojinės), ko pagal Prekės instrukciją negalima daryti, nes blogina veikimo sąlygas (Priedas Nr. 2). Kuro bake rasta nešvarumų, nepakankamas alyvos lygis, patikros metu nustatyta žemiau MIN ribos, šiuo trūkumu pažeistas nurodymas aprašytas Prekės instrukcijoje, kurioje įvardinta, kad alyva turi būti tarpe tarp MIN ir MAX žymos (Priedas Nr. 3). Variklio skyriuje rasta nuopjovų, žemių, kas parodo, kad Prekė neprižiūrėta ir nevalyta. Aptikti savavališki litavimo darbai, perdarytos jungtys, ką savo prašyme Vartotojas pripažįsta ir Tarnybai. Pardavėjas nurodė, kad nėra ir negali būti atsakingas už kilusius mechaninius prekės pažeidimus ir (ar) netinkamą Prekės veikimą, nes trūkumai kilo dėl netinkamos Prekės priežiūros ir (ar) naudojimo už ką yra atsakingas Vartotojas. Pardavėjas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo tenkinti Vartotojo prašymo. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas

3 įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais: (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kadangi Vartotojui, elektroninėje parduotuvėje užsisakius Prekę ir už ją Pardavėjui sumokėjus sulygtą kainą, tarp šalių (Vartotojo ir Pardavėjo) buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, Komisija, vertindama Vartotojo Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis taikytinomis prievolinius teisinius santykius

4 nustatančiomis taisyklėmis. Taikytino reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad šalių teisių ir pareigų ypatumai nustatyti ir tam tikroje specifinėje vietoje ar neįprasta forma sudarytų sutarčių atžvilgiu. Civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje pateikiama nuotolinės sutarties samprata, pagal kurią, „Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones“. Remiantis minėta teisės norma, daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta naudojant ryšio priemones, yra pardavėjo ir pirkėjo (vartotojo) sutartis dėl daiktų pardavimo, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias), todėl tarp Vartotojo ir Pardavėjo sudaryta prekės pirkimo– pardavimo sutartis yra nuotolinė sutartis, nes buvo sudaryta naudojantis ryšio priemonėmis, t. y. internetu. Taikytino reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad nuotoliniu būdu sudarytoms sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.228⁷, 6.228⁸, 6.228¹⁰ ir 6.228¹¹ straipsniuose įtvirtintos specialiosios nuotolinės sutarties šalių teises ir pareigas reglamentuojančios normos. Atsižvelgdama į šią specifinę pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Vartotojo ir Pardavėjo, formą, Komisija, vertindama Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, be kita ko, vadovausis Civiliniame kodekse įtvirtintomis nuotolinėms sutartims taikomomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl Vartotojo reiškiamo reikalavimo Pardavėjui – nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1999 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo išlaidas (26,99 EUR) – pagrįstumo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Komisija pažymi, kad remiantis Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalimi, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistemą, t. y. numato sąlygas, kada vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Be kita ko, vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį: 1) vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita; 2) pardavėjas, gavęs sugrąžintą prekę arba vartotojo

5 pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų grąžinti vartotojui už prekę sumokėtą kainą (Civilinio kodekso 6.364³ straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Vartotojas Pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1999 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo išlaidas (26,99 EUR). Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, taip pat turi atsižvelgti ir į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Aptariant šiame straipsnyje nurodytos daikto kokybės prezumpcijos taikymą, Komisija pažymi, kad tokiu atveju vartotojas turi įrodyti tik daikto neatitikimo egzistavimą (jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju) ir kad neatitikimas išaiškėjo per vienerius metus nuo prekės perdavimo. Tuo tarpu pardavėjas, įrodinėdamas ir siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad jis nėra atsakingas už Prekės trūkumus, turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po Prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti Civiliniame kodekse jam garantuojamomis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog toks teisinis reguliavimas reiškia įrodinėjimo naštos perskirstymą – preziumuojama, kad per vienerius metus nuo prekės perdavimo vartotojui išaiškėję trūkumai buvo prekės perdavimo momentu, pirkėjas šios aplinkybės neturi įrodinėti, o pardavėjas gali šią prezumpciją nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1). Nurodytina, kad pardavėjas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu bei įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022). Atsižvelgiant į tai, kad vienerių metų terminas nuo Prekės įsigijimo iki kreipimosi į Pardavėją yra praėjęs (Prekė įsigyta 2023-04-08, o rašytinis reikalavimas pateiktas - 2024-08-03), tai anksčiau minėtoji prezumpcija – netaikoma. Įvertinus aukščiau nurodytą teisės aktų normų visumą nagrinėjamu atveju, visų pirma nurodytina, kad Vartotojas skundžiasi dėl Prekės netinkamo veikimo, t. y. Prekė ne visuomet užsikuria. Atsakyme į Vartotojo pretenziją Pardavėjas pažymėjo, kad apžiūros metu nustatytas negarantinis atvejis: „Peilis nudėvėtas, skylės, disbalansas. Vairo traukės sulenktos, įvorės pažeistos. Oro filtras nešvarus, kuro sistemoje nešvarumai, alyvos variklyje mažiau nei minimali norma. Akumuliatorius lituotas, perdarytos jungtys. Pjovimo prietaisas, variklio skyrius užteršti nuopjovomis, žemėmis“. Pardavėjas pažymi, jog pažeidimams, kilusiems dėl netinkamo Prekės naudojimo, garantija netaikoma. Pardavėjas neatsako už prekių trūkumus, jei pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles. Atsakydamas į Tarnybos raštą, Pardavėjas iš esmės pakartojo atsakyme į Vartotojo rašytinį kreipimąsi išdėstytą poziciją. Komisija pažymi, kad Vartotojas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Pardavėjo atsakomybę už Prekės trūkumus, ar kad Prekės defektai atsirado ne dėl Vartotojo veikimo. Pažymėtina, kad Vartotojas, praėjus anksčiau minėtajai prezumpcijai, siekdama apginti savo poziciją, turi vadovautis rungimosi principu ir įrodinėti, jog Prekės trūkumas laikytinas tokiu, dėl kurio atsakingas Pardavėjas, tačiau nagrinėjamu atveju jokie pateikti nebuvo. Komisija atkreipia dėmesį, kad Vartotojas neginčijo Prekės instrukcijos pateikimo fakto, nenurodė, kad trūko informacijos apie Prekės naudojimą ir priežiūrą, t. y. Vartotojas nekvestionuoja Pardavėjo pareigos suteikti informaciją apie įsigytą Prekę įvykdymo tinkamumo. Įrodymai (pvz.,

6 nepriklausomų specialistų/ekspertų išvados ar pan.), patvirtinantys jog Vartotojo nurodyti Prekės trūkumai yra gamybinis defektas pateikti nebuvo. Pagal Civilinio proceso kodekso 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Komisija pažymi, kad nemato pagrindo nesutikti su Pardavėjo išvada, kurioje minima, kad Vartotojo nurodyti Prekės trūkumai yra mechaninio poveikio bei netinkamos Prekės eksploatacijos pasekmė. Atsižvelgiant į tai, Komisija konstatuoja, kad Prekės pažeidimai yra atsiradę ne dėl gamybinio defekto, o dėl netinkamos Prekės eksploatacijos, nesivadovaujant suteikta Prekės naudojimo instrukcija. Prekės trūkumai pasireiškė Prekei būnant Vartotojo žinioje, dėl netinkamo Prekės naudojimo ir mechaninio poveikio Prekei. Gamybiniai Prekės defektai nenustatyti Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 7 dalis įtvirtina vartotojo teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. Komisija pasisakydama dėl Vartotojo išvestinio reikalavimo, t. y. prašymo atlyginti Prekės pristatymo išlaidas, pažymi, jog nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Vartotojas teisės vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir atgauti sumokėtus pinigus neįgijo, tai Vartotojo reikalavimo dalis dėl Prekės pristatymo išlaidų atlyginimo atmetama. Komisijai konstatavus, kad Vartotojui perduota Prekė buvo tinkamos kokybės, Vartotojas neįgijo teisės pasinaudoti Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 7 dalyje įtvirtintu teisių gynybos būdu. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojo reikalavimas nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1999 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo išlaidas (26,99 EUR) – nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Atmesti vartotojo G. M., kurio interesams pagal įgaliojimą atstovauja S. M., reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti vejos pjovimo traktoriaus „Alpina AT2 66 QA“ pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už vejos pjovimo traktorių „Alpina AT2 66 QA“ sumokėtus pinigus (1999 EUR) bei atlyginti vejos pjovimo traktoriaus „Alpina AT2 66 QA“ pristatymo išlaidas (26,99 EUR). Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė