Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2024 m. gruodžio 5 d. Nr. 10G-3596 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Jolantos Petrušauskienės ir Prekių skyriaus patarėją pavaduojančios patarėjos Agnės Skinkytės-Radanovič, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo A. B. (toliau – Vartotojas) ir UAB „Laivo sandėlis“ (į. k. 302128539, buveinės adresas: Dubysos g. 27A, Klaipėda, toliau – Pardavėjas) dėl Vartotojo iš Pardavėjo įsigyto Motor Guide elektrinio variklio XI3-55FW 54 12V GPS (toliau – Prekė) kokybės ir tuo pagrindu Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės Preke – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-10-01 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-10461) dėl 2023-08-18 iš Pardavėjo įsigytos Prekės kokybės, už kurią Vartotojas Pardavėjui sumokėjo 1497 EUR. Vartotojas prašyme nurodė, kad 2024-07-09 Prekė sugedo ir užsidegė. Vartotojas apie Prekės gedimą informavo Pardavėją ir 2024-07-23 Prekę išsiuntė Pardavėjui. Nesulaukęs sprendimo dėl nekokybiškos Prekės, Vartotojas 2024-09-15 raštu kreipėsi į Pardavėją su prašymu netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės Preke. Nepavykus su Pardavėjo ginčo išspręsti taikiai, Vartotojas kreipėsi į Tarnybą su keliamu reikalavimu Pardavėjui – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės Preke. Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-10-02 raštu Nr. 4G-28089 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą su Vartotoju išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojo prašyme nurodytų aplinkybių. Tarnyba taip pat 2024-10-02 raštu Nr. 4G-28091informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jo procesines teises. Tarnyba 2024-10-15 gavo Pardavėjo atsakymą (reg. Nr. 5G-15132), kuriame jis informavo, kad „Išanalizavus Vartotojo pateiktas nuotraukas bei filmuotą medžiagą - akivaizdu, kad Vartotojas nesivadovavo pateiktu Variklio gamintojo naudotojo vadovu - Motorguide eksploatavimo, techninės priežiūros ir montavimo vadovu ir garantija (toliau - Vartotojo vadovas) (Priedas Nr. 1). Visų pirma, Vartotojo vadovo 11 puslapyje, skyriuje ,,12 Voltų Akumuliatoriaus prijungimas “ 1 punkte nurodoma, kad: „ Vienoje linijoje su užbortinio variklio maitinimo kabelio teigiamu (+)
2 laidu ir užbortinio variklio akumuliatoriaus teigiamu (+) gnybtu montuokite 50 amperų (gerai) arba 60 amperų (geriausiai) rankiniu būdu iš naujo nustatomą jungtuvą“. Pažymėtina, kad Vartotojas šio reikalavimo nesilaikė. Eksploatuojant variklį nebuvo suinstaliuotas nei 50 amperų, nei 60 amperų saugiklis, kuris būtų nutraukęs srovės tiekimą į Variklį ir nebūtų įvykę Vartotoje prašyme nurodyti įvykiai. Antra, išanalizavus vaizdinę Vartotojo pateiktą medžiagą, matyti, kad laidų jungtys nebuvo gerai pritvirtintos prie akumuliatoriaus baterijos, kaip nurodyta Vartotojo vadovo 9 puslapyje, kuriame nurodoma, kad: „Nerūdijančio plieno veržlėmis su nailoniniu įdėklu priveržkite akumuliatoriaus kabelius prie ją gnybtą. Akumuliatoriaus kabelius priveržiant nerūdijančio plieno sparnuotosiomis veržlėmis jungtys gali atsilaisvinti. Remiantis aukščiau išdėstytu - informuojame, kad Vartotojas įsigytą Variklį eksploatavo pažeisdamas Vartotoją vadovą, todėl ir įvyko visi Vartotojo Prašyme nurodyti įvykiai ir Variklis sudegė. Pardavėjui nekyla atsakomybė atlyginti Vartotojo patirtą žalą, atsiradusią dėl netinkamai eksploatuojamos prekės.“ (kalba netaisyta) Komisija k o n s t a t u o j a Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas) bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi „vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.“ Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.“ Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, Komisija, vertindama Vartotojo Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis normomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir
3 atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl Vartotojo įsigytos Prekės kokybės bei keliamo reikalavimo – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės Preke – pagrįstumo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001- 06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis, tačiau pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Nagrinėjamu atveju vertinant Vartotojo keliamo reikalavimo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, jog ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12- 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Pažymėtina, jog Komisija svarbia aplinkybe laiko tai, kad Vartotojas į Pardavėją dėl atsiradusių Prekės trūkumų kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo Prekės įsigijimo dienos, o Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Aptariant šiame straipsnyje nurodytos daikto kokybės prezumpcijos taikymą, Komisija pažymi, kad tokiu atveju vartotojas turi įrodyti tik daikto neatitikimo egzistavimą (jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju) ir kad neatitikimas išaiškėjo per vienerius metus nuo prekės perdavimo. Tuo tarpu Pardavėjas, įrodinėdamas ir siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad jis nėra atsakingas už prekės trūkumus, turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei Pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti Civiliniame kodekse jam garantuojamomis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog toks teisinis reguliavimas reiškia įrodinėjimo naštos perskirstymą – preziumuojama, kad per vienerius metus nuo prekės perdavimo vartotojui išaiškėję trūkumai buvo prekės perdavimo momentu, pirkėjas šios aplinkybės neturi įrodinėti, o pardavėjas gali šią prezumpciją nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1). Nurodytina, kad Pardavėjas turi pateikti
4 įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu bei įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022). Kadangi vienerių metų terminas, nagrinėjamu atveju, yra praėjęs, todėl prezumpcija, jog Vartotojui išaiškėję trūkumai buvo Prekės perdavimo momentu – netaikoma. Tarnyba, išanalizavusi gautą rašytinę medžiagą, konstatuoja, jog ginčo dėl Prekės naudojimo instrukcijos pateikimo Vartotojui nėra. Pagal rašytinę ginčo medžiagą Pardavėjas atsisakė tenkinti Vartotojo prašymą, vadovaudamasis Prekės patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, t. y. nustačius, jog Prekės trūkumai yra netinkamos jos priežiūros ir eksploatacijos pasekmė. Apibendrinus visas Pardavėjo pateiktas aplinkybes bei paaiškinimus, Komisija atkreipia dėmesį, kad vartotojas, per daikto kokybės garantijos terminą, t. y. per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.338 straipsnio nuostatomis pareikšti vieną iš Civilinio kodekso 6.363 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų gali tuo atveju, jeigu vartotojui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų. Nagrinėjamo ginčo atveju Pardavėjas užfiksavo, jog Prekės garantinio aptarnavimo suteikimui pagrindo nenustatyta dėl jos priežiūros ir eksploatacijos nesilaikant pateiktų instrukcijų. Atsižvelgdama į tai bei paskirsčiusi įrodinėjimo pareigą, Komisija konstatuoja, kad Pardavėjas nėra atsakingas už ilgiau negu metus Vartotojo dispozicijoje esančios Prekės trūkumus, kurie atsirado ne dėl nuo Prekės tiekėjo ar Pardavėjo priklausančių aplinkybių, o dėl netinkamos Prekės priežiūros ir eksploatacijos, apie kurią jis buvo tinkamai Pardavėjo informuotas raštu. Komisija atkreipia dėmesį, kad Vartotojas nepateikė įrodymų (eksperto ar kt. išvadų), patvirtinančių Prekės netinkamos kokybės faktą bei tokiu būdu nenuginčijo Pardavėjo atsakyme nurodytų aplinkybių bei neįrodė, jog Vartotojo minėti Prekės trūkumai egzistavo Prekės įsigijimo metu. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, taip pat vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu ir teismų praktika, Komisija daro išvadą, kad Vartotojo reikalavimas – netinkamos kokybės Prekę pakeisti tinkamos kokybės Preke – yra nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, n u t a r i a: Atmesti vartotojo A. B. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu Vartotojo reikalavimą netinkamos kokybės Motor Guide elektrinį variklį XI3-55FW 54 12V GPS pakeisti tinkamos kokybės Motor Guide elektriniu varikliu XI3-55FW 54 12V GPS. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
