Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2024 m. gegužės 27 d. Nr. 10G-1759 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Nuotolinės prekybos skyriaus vedėjos Viktorijos Dobrynskienės ir Vartojimo prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Jolantos Petrušauskienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartojimo ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos R. P. M. (toliau – Vartotoja) ir UAB VN grupės (į. k. 302778729, buveinės adresas – Alšėnų g. 3-1, Kaunas, toliau – Pardavėjas), dėl Vartotojos įsigyto staliuko Fresko (toliau – Prekė), galimai neatitinkančio pristatyto asortimento, grąžinimo ir tuo pagrindu Vartotojos Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (492,50 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-02-18 gavo Vartotojos prašymą (reg. Nr. 7G-1714), kuriame nurodoma, kad Vartotoja iš Pardavėjo elektroninės parduotuvės www.mondo.lt 2024-01-28 įsigijo Prekę, už kurią Pardavėjo naudai sumokėjo 492,50 EUR sumą (2024- 01-28 mokėjimo dokumento kopija). Vartotoja prašyme pažymi, kad po Prekės gavimo ji pastebėjo, kad Prekė neatitinka įsigyto asortimento (Prekės spalva neatitinka užsakymo metu Pardavėjo skelbtos spalvos), todėl 2024-02-12 elektroniniu pranešimu kreipėsi į Pardavėją, prašydama nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Pardavėjas pateikė Vartotojai atsakymą, informuodamas, kad Prekės grąžinimui Pardavėjas negali priimti, nes Prekė buvo ne tik išpakuota, bet ir surinkta. Atsižvelgdama į tai, kad ginčo su Pardavėju išspręsti nepavyko, Vartotoja su prašymu kreipėsi į Tarnybą ir Pardavėjo atžvilgiu prašyme kelia reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (492,50 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-02-22 raštu Nr. 4G-5243 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą su Vartotoja išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2024-03-08 pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojos prašyme nurodytų aplinkybių.
2 Tarnyba taip pat 2024-02-22 raštu Nr. 4G-5239 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jos procesines teises. 2024-02-23 Tarnyba gavo Pardavėjo pateiktą atsakymą (reg. Nr. 5G-2971), kuriame Pardavėjas atsisakė tenkinti Vartotojos reikalavimą, argumentuodamas tuo, kad Prekė buvo surinkta ir naudota. Pardavėjas Tarnybai pateiktame atsakyme pažymėjo, kad jei vartotojui netinka prekės spalva, jos nebūtina surinkinėti bei pažymėjo, kad minėtos sąlygos yra išdėstytos elektroninės parduotuvės taisyklėse. Vartotoja 2024-05-15 informavo Tarnybą, kad ginčas nėra išspręstas ir Vartotoja palaiko savo reikalavimą Pardavėjo atžvilgiu. Tarnyba 2024-05-15 elektroniniu pranešimu persiuntė Vartotojai gautą Pardavėjo atsakymą susipažinti bei paprašė iki 2024-05-16 pateikti savo atsikirtimus. Vartotoja 2024-05-16 elektroniniu pranešimu (reg. Nr. 5G-7135) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Pardavėjo pozicija, kad Prekė yra surinkta bei naudota. Vartotoja pripažino, kad Prekė buvo surinkta, bet todėl, kad to prašė pats Pardavėjas bei pažymėjo, kad Prekė atitinka visas sąlygas grąžinamai kokybiškai prekei. Komisija k o n s t a t u o j a: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kadangi Vartotojai iš Pardavėjo užsisakius Prekę ir už ją Pardavėjui iš viso sumokėjus 492,50 EUR, tarp šalių (Vartotojos ir Pardavėjo) buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, Komisija, vertindama Vartotojos Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis taikytinomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis taisyklėmis. Taikytino reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad šalių teisių ir pareigų ypatumai nustatyti ir tam tikroje specifinėje vietoje ar neįprasta forma sudarytų sutarčių atžvilgiu. Civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje pateikiama nuotolinės sutarties samprata, pagal kurią, „Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties
3 sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones“. Remiantis minėta teisės norma, daiktų pirkimo– pardavimo sutartis, sudaryta naudojant ryšio priemones, yra pardavėjo ir pirkėjo (vartotojo) sutartis dėl daiktų pardavimo, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias), todėl tarp Vartotojos ir Pardavėjo sudaryta Prekės pirkimo–pardavimo sutartis yra nuotolinė sutartis, nes buvo sudaryta naudojantis ryšio priemonėmis, t. y. internetu. Taikytino reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad nuotoliniu būdu sudarytoms sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.228⁷, 6.228⁸, 6.228¹⁰ ir 6.228¹¹ straipsniuose įtvirtintos specialiosios nuotolinės sutarties šalių teises ir pareigas reglamentuojančios normos. Atsižvelgdama į šią specifinę pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Vartotojos ir Pardavėjo, formą, Komisija, vertindama Vartotojos keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, be kita ko, vadovausis Civiliniame kodekse įtvirtintomis nuotolinėms sutartims taikomomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl galimai asortimento neatitinkančios Prekės pristatymo ir tuo pagrindu Vartotojos Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (492,50 EUR) – pagrįstumo. Apibrėžiant nagrinėjamo ginčo įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, jog ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1149/2003, nurodė, kad „įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę“. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Komisija pažymi, jog Civilinio kodekso 6.331 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pirkimo– pardavimo sutartis nustato, jog pardavėjas privalo perduoti tam tikros rūšies, modelio, dydžio, spalvos ar pagal kitokius požymius apibūdinamus daiktus (daiktų asortimentas), tai pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.332 straipsnio 3 dalimi, kai pirkėjas atsisako priimti asortimento neatitinkančius daiktus arba pareikalauja juos pakeisti, jis turi teisę atsisakyti už šiuos daiktus mokėti, o jeigu jau sumokėta, – reikalauti, kad jam būtų grąžinta sumokėta kaina. Pažymėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, jog laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus. Nagrinėjamo ginčo atveju Vartotoja prašyme Tarnybai reikalavimo nutraukti nuotolinę Prekės pirkimo–pardavimo sutartį pagrindą nurodė asortimentą neatitikusios Prekės pristatymą. Pažymėtina, kad Vartotoja nurodė, kad ginčija Prekės neatitikimą sutarties sąlygoms (neatitinka spalva), tačiau Vartotoja, gavusi Prekę, ją ne tik išpakavo, bet ir surinko. Vertintina, kad Vartotojos argumentai patvirtina, kad Prekė neatitiko užsakymo metu Pardavėjo skelbtos informacijos (neatitiko Prekės spalva), visgi nagrinėjamu atveju ginčijama, kad Vartotoja atliko veiksmų, nebūtinų prekės savybėms ar veikimui nustatyti, t. y. surinko Prekę ir tokiu būdu taip sumažino Prekės vertę, kad jos pardavimas kitam vartotojui kaip naujos prekės būtų negalimas. Pardavėjas argumentuoja, kad įvertinti Prekės spalvą bei kitas savybes yra leidžiama, tačiau tam nebuvo būtinybės pilnai surinkti Prekę, sujungiant atskiras jos dalis. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, sutiktina su šiais Pardavėjo argumentais. Civilinio kodekso 6.362 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, dėl sutarties atsisakymo teisės įgyvendinimo galimybių, susijusių su grąžinamo daikto būkle. Šioje normoje nurodyta: „Pirkėjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės bei nepraradę prekinės išvaizdos <...>“. Nagrinėjamo ginčo atveju šis reikalavimas įvykdytas nebuvo, Prekė buvo pilnai išpakuota ir surinkta, sutiktina su Pardavėjo argumentu, kad norint susipažinti su
4 prekės savybėmis, tokiomis kaip spalva, nėra būtina atlikti visiškai pilno išpakavimo ir pilno surinkimo, tokiu būdu pakeičiant jos, kaip naujos prekės, savybes. Dėl Prekės grąžinimo, Pardavėjas atsakyme taip pat argumentavo, kad Prekė buvo pilnai surinkta (ir šie argumentai nebuvo paneigti, atvirkščiai Vartotoja patvirtina surinkusi Prekę), tuo tarpu gautos Prekės spalvos neatitikimo užsakytam asortimentui įvertinti tokie veiksmai nėra būtini. Komisijos vertinimu, dėl aukščiau išdėstytų argumentų, nėra teisinio pagrindo pripažinti Vartotojos reikalavimą atsisakyti Prekės pirkimo–pardavimo sutarties pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimu, teismų praktika, Komisija daro išvadą, kad Vartotojos prašyme Pardavėjui keliamas reikalavimas atsisakyti nuotolinės Prekės pirkimo–pardavimo sutarties ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (492,50 EUR) yra nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 28 straipsniu, n u t a r i a: Atmesti vartotojos R. P. M. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu Vartotojos reikalavimą nutraukti staliuko Fresko pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (492,50 EUR). Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
