Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2024 m. gegužės 27 d. Nr. 10G-1763 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rekreacinių paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos, Vilmos Žiauberienės (Komisijos pirmininkė), Vartojimo paslaugų skyriaus vedėjos Kristinos Čeponaitės ir Rekreacinių paslaugų skyriaus patarėjos Evelinos Vilčinskienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinės procedūros tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos I. M. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vartotoja) ir Uždarosios akcinės bendrovės „BALTICUM BALDAI“ (į. k. 124045389, adresas: Vilnius, J. Galvydžio g. 11A-7, toliau – Rangovas) dėl Rangovo pagamintos ir sumontuotos galimai netinkamos kokybės virtuvės sienelės ir tuo pagrindu Vartotojos keliamo pagrindinio reikalavimo Rangovo atžvilgiu – pašalinti daikto trūkumus arba padengti taisymo išlaidas (600,00 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o : Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (toliau – Tarnyba) 2023-12-18 buvo gautas Vartotojos prašymas ir su prašymu pateikti jį pagrindžiantys dokumentai, kuriuose Vartotoja nurodė, kad virtuvės baldų eksploatavimo metu praėjus apie vieneriems metams po jų sumontavimo išbrinko baldinė plokštė, kuri buvo sumontuota kaip dekoratyvinė sienelė prie kriauklės, todėl prašoma pataisyti minėtą detalę arba kompensuoti su jos remontu susijusias išlaidas (600,00 EUR). Vartotoja pateikė ir Rangovo atsakymą į jos kreipimąsi, kuriame nurodyta, kad Rangovas dėl Vartotojos nurodytų trūkumų apžiūrėjo virtuvės baldus. Apžiūros, vykusios 2023-11-29, metu Rangovas nustatė, kad virtuvės stalviršis apie 60 cm nuo plautuvės iš kairės apipiltas vandeniu, taip pat apipiltas virš virtuvės stalviršis HPL sienelės zonoje virš pakabinamų spintelių, vanduo HPL sienelės zonoje lašėjo apačion. Virš virtuvės stalviršio ir HPL sienelės apsauginis silikono sluoksnis pažeistas, vietomis jo praktiškai neliko. Apie 10 cm palei aukštį ir 1-2 cm pagal plotį matosi HPL sienelės briaunos dalies išburkimas šalia plautuvės iš dešinės, virš stalviršio 2-3 cm. Rangovas Vartotojai nurodė, kad dar rugpjūčio mėnesį ji kreipėsi į Rangovą dėl tos pačios problemos (išbrinkusios HPL sienelės), buvo nustatyta, kad, kaip ir šios apžiūros metu, Vartotoja valė paviršių drėgna nenusausinta kempine, todėl buvo paaiškinta, kad stalviršį reikia kuo greičiau nusausinti. Baldų užsakymo metu buvo aptarta, iš ko gali būti gaminama virtuvė. Vartotoja pasirinko HPL sienelę. Rangovas nurodė, kad atsiskaitant už baldus Vartotoja pretenzijų neturėjo, baldų trūkumas atsirado eksploatacijos metu dėl nesaugaus vandens naudojimo, todėl kokybės garantija negalioja. Rangovas savo sąskaita siūlė atstatyti silikono sluoksnį tarp stalviršio ir HPL sienelės bei išbrinkusią HPL sienelę uždengti aliuminio profiliu iki 1 m pagal aukštį.
2 Tarnyba 2023-12-22 kreipėsi į Vartotoją, prašydama pašalinti prašymo trūkumus. Vartotoja, atsižvelgdamas į Tarnybos pastabas, 2023-12-27, 2024-01-09, 2024-01-14, 2024-01-23 pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus, pagrindžiančius prašyme išdėstytas aplinkybes. Vartotoja patikslino reikalavimą ir nurodė, kad pagrindinis jos reikalavimas – pašalinti daikto trūkumus arba padengti taisymo išlaidas. Vartotoja nurodė, kad taisymo išlaidas (600,00 EUR) nurodė, kadangi paskambinus telefonu kitai baldų gaminimo įmonei buvo nurodyta minėta kaina. Vartotoja paaiškinti sienelės išbrinkimo priežasties negali, virtuvė yra beveik nenaudojama, nuo baldų sumontavimo pradžios iki trūkumų atsiradimo nepajungtos dujos, prie dujines kaitlentės maisto beveik negaminama. Vartotoja taip pat pateikė sumokėjimą už baldus patvirtinančius dokumentus, virtuvės sienelės nuotraukas ir kt. duomenis bei paaiškinimus. Kadangi ginčo su Rangovu išspręsti nepavyko, Vartotojas kreipėsi su prašymu, kurių pagrindinis Vartotojo reikalavimas – pašalinti daikto trūkumus arba padengti taisymo kaštus (600,00 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-01-29 raštu kreipėsi į Paslaugos teikėją, siūlydama su Vartotoja kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2024-02-15 pateikti išsamius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojo prašyme išdėstytų aplinkybių. Tarnyba 2024-01-29 raštu informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jos procesines teises. Rangovas Tarnybai 20214-02-26 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pirmą kartą Vartotojos sūnus 2023 m. rugpjūčio 15-17 d. kreipėsi į Rangovo direktorių telefonu su prašymu atvykti į Vartotojos butą, kadangi pastaroji turėjo klausimų dėl pagamintos ir sumontuotos dekoratyvinės sienelės prie virtuvės kriauklės. Atvykus iškart virtuvės baldų apžiūros metu buvo užfiksuotas dekoratyvinės sienelės prie virtuvės kriauklės išbrinkimas. Paklausus Vartotojos, kokiu būdu ant dekoratyvinės sienelės galėjo atsirasti toks vandens kiekis, kuris sukeltų išbrinkimą, ji pareiškė, kad su vandeniu ji nieko nedaranti, taip pat nurodė valanti virtuvės baldus (kartu ir aptariamą sienelę) konkrečia kempine ir parodė, kaip tai daro. Ši kempinė buvo pernelyg šlapia ir po valymo liko daug drėgmes ant sienelės, kas buvo nurodyta jai vizito metu. Taip pat Vartotoja gavo patarimą, jog, norint, kad baldai gerai ir ilgai tarnautų, su vandeniu (ir bet kokiais kitais skysčiais) reikia elgtis saugiai bei atsargiai, t. y. per didelis pastovus drėgmės kiekis lems ir tolimesnes baldinių plokščių deformacijas, buvo pakartotinai rekomenduota nepalikti stovinčio vandens, kuo greičiau pašalinti drėgmės perteklių ir nusausinti paviršius, tai pat nelaikyti šlapios kempinės ant baldų paviršiaus. Dėl išbrinkusios sienelės Rangovas patarė ją uždengti apsaugine detale savo sąskaita, kadangi Rangovas laikėsi pozicijos, jog iškilusi deformacija – ne garantinis atvejis. Baldų trūkumas atsirado eksploatacijos metu, dėl nesaikingo vandens (skysčio) naudojimo baldams buvo padaryta žala ir HPL sienelė išbrinko, todėl kokybės garantijos terminas šiuo atveju negalioja. Vartotoja, gavusi išaiškinimus bei rekomendacijas, išreiškė pageidavimą, kad apsauginį profilį sumontuotų Rangovas savo sąskaita. Įmonės atstovas atsisakė šio Užsakovės reikalavimo ir tolimesniam bendravimui paprašė laikytis rašytinio būdo (kreiptis į įmonę raštu). Pakartotinai (antrą kartą) Vartotojos sūnus kreipėsi į Rangovą 2023-08-18. Įmonė pažymėjo, kad Vartotoja patvirtino, jog po baldų sumontavimo ją viskas tenkina ir pilnai atsiskaitė už baldus, kaip ir buvo numatyta užsakymo sąlygose „atsiskaitymas po užsakymo įvykdymo“. Rangovas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei konkliudentinius Vartotojos veiksmus, padarė išvadą, jog užsakymas priimtas, pretenzijų nėra. Visa naudinga informacija klientams (baldų priežiūros rekomendacijos, priekių garantijos sąlygos, prekių grąžinimo sąlygos yra viešai prieinama, paskelbta elektroninėje erdvėje: www.balticumbaldai.lt, klientams – baldų priežiūra, priekių garantija, prekių grąžinimas). Apie tai Vartotoja buvo informuota ne kartą ir žodžiu ir raštiškai, t. y. Užsakymo sąlygose nurodyta, jog informacija klientams patalpinta internete adresu: www.balticumbaldai.lt. Rangovas pabrėžė, jog ne vieną kartą Vartotoja nurodė, kad lietuvių kalba jai bendrauti sunku ir visuomet bendravo rusų kalba. Rangovo atstovams bendrauti rusų kalba nesudarė jokių problemų, informacija Užsakovei buvo pateikiama jai suprantama kalba ir
3 forma, prieš užsakant baldus derinimas vyko apie 2 mėnesius. Per šį laikotarpį ji gavo pilną bei išsamią informaciją: medžiagų pavyzdžius, spalvas ir užsakymo sąlygas. Vartotojai pasiskundus, jog ji prastai orientuojasi brėžiniuose, ne kartą buvo važiuota į jos butą ir vietoje aiškinta ir derinta dėl visų baldų konstrukcijos, o taip pat Vartotojai įmonės ofise buvo vaizdžiai parodyta, kaip prižiūrimi ir valomi analogiški čia virš 15 metų naudojami baldai. Komisija k o n s t a t u o j a : Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad ,,Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Apibrėžiant nagrinėjamo ginčo įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47- 219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojos ir Rangovo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudariusi sutartį su Rangovu su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Rangovas yra verslininkas (juridinis asmuo), vykdantis komercinę veiklą. Komisija, įvertinusi rašytinę ginčo nagrinėjimo medžiagą, konstatuoja, jog Vartotojai iš Rangovo užsakius pagaminti ir
4 sumontuoti virtuvės baldus, tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.672 straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą, numatantį, kad „Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.“ Komisija, vertindama Vartotojos Rangovo atžvilgiu keliamų reikalavimų pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis (taip pat ir vartojimo rangos sutartis reglamentuojančiomis normomis), bendrosiomis rangos sutarčių bei pirkimo- pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis normomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp Vartotojo ir Rangovo iš esmės kilo dėl to, kad, Vartotojos teigimu, buvo netinkamai suteiktos paslaugos, t. y. Rangovo pagamintų ir sumontuotų virtuvės baldų dekoratyvinė sienelė išbrinko. Pažymėtina, kad Tarnyba sprendimą dėl vartotojo prašyme keliamų reikalavimų pagrįstumo priima ištyrusi visus ginčo nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, o vertindama šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, nešališką išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo darydama pagal vidinį įsitikinimą, vadovaudamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų pakankamumas byloje (šiuo atveju – ginčo neteisminiame nagrinėjime) reiškia, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Nagrinėjamo ginčo kontekste Komisija pažymi, jog ginčo tarp Vartotojos ir Rangovo, kad virtuvės dekoratyvinė sienelė išbrinkusi, nėra. Nagrinėjamo ginčo kontekste Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad verslo subjektui, sudarančiam vartojimo sutartis su asmenimis, įsigyjančiais daiktą arba užsakančiais atlikti tam tikrą darbą savo asmeniniams, su verslu nesusijusiems poreikiams tenkinti, be pareigos parduoti kokybišką daiktą ar darbo rezultatą, yra nustatyta ir informavimo pareiga, kuri rangos sutartinių teisinių santykių atveju reglamentuota Civilinio kodekso 6.674 straipsnio 1 dalyje. Komisija, vertindama Vartotojos reikalavimo pagrįstumą, pažymi, jog minėtoje Civilinio kodekso 6.674 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą“ bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje“. Vartojimo rangos sutartims taikomos ir bendrosios vartojimo sutarčių nuostatos, taigi, atkreiptinas dėmesys, kad bendroji verslo subjektui keliama vartotojo informavimo pareiga įtvirtinta ir Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje „Prieš sudarydamas vartojimo sutartį <...> verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją“. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto: 1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą) <...>. Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse yra aiškiai apibrėžta aukščiau aptartų aplinkybių įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią teisės aktų reikalavimus atitinkančios informacijos suteikimo įrodinėjimo pareiga perkelta verslininkui (Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 4 dalis), o verslininkas,
5 netinkamai vykdęs vartotojo informavimo pareigą, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-47-219/2016). Vertinant informacijos suteikimo Vartotojai būdą, pažymėtina, kad, remiantis pateiktais ginčo šalių duomenimis, Vartotoja sudarė sutartį su Paslaugų teikėju ne nuotoliniu būdu, projekto ir medžiagų derinimas vyko gana ilgai (apie 2 mėnesius). Paslaugų teikėjas Tarnybai pateiktame paaiškinime nurodė, jog Vartotojai buvo paaiškinta apie baldams gaminti naudojamas medžiagas ir Vartotoja pasirinko HPL plokštę. Atsižvelgiant į tai, kad Vartotoja rinkosi medžiagas asmeniškai aptardama savo pageidavimus su Rangovu, Komisija sprendžia, jog nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokius pageidavimus Vartotoja išsakė ir kokie pasiūlymai ir paaiškinimai buvo jai pateikti. Nesant galimybės nustatyti, kokią informaciją pateikė Rangovas, Komisijos vertinimu, nėra objektyvių duomenų konstatuoti netinkamą informavimo pareigos atlikimą. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp Vartotojos ir Rangovo iš esmės kilo dėl to, kad, Vartotojos teigimu, jai buvo netinkamai suteiktos paslaugos, t. y. virtuvėje, kurią montavo Rangovas, atsirado defektai: išbrinko virtuvės baldų dekoratyvinė sienelė. Vartotoja kreipėsi į kitą įmonę telefonu, kuri pateikė informaciją, kiek kainuotų sutvarkyti galimus baldų defektus, t. y. 600,00 EUR. Pabrėžtina, kad remiantis Civilinio kodekso 6.680 straipsnio nuostatomis, „Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis“. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas (ar rangovas) su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas (ar užsakovas, kuriam buvo atlikti netinkami rangos darbai) turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.666 straipsnio 3 dalimi, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų per garantinį terminą, t. y. įstatyminį 2 metų garantinį laikotarpį. Vertindama Vartotojos reikalavimą, Komisija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalimi ir 6.156 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau sudaryta sutartis neturi prieštarauti imperatyvioms teisės normoms. Akcentuotina, kad sutartinių teisinių santykių dalyviams yra keliama pareiga iš sudarytos sutarties kylančias prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertindama Vartotojos keliamo reikalavimo pagrįstumą, Komisija atkreipia dėmesį, kad, visų pirma, Vartotoja savo turtinį reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas grindžia hipotetinio pobūdžio išlaidomis, t. y. ji virtuvės baldų remonto neatliko, tik nurodė kitos įmonės telefonu nurodytą kainą, kiek galimai galėtų kainuoti virtuvės galimų defektų pašalinimas, t. y. nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtus nuostolius šalinant trūkumus.
6 Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį.“ Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja ne tik daikto trūkumų faktą, bet ir tai, kad trūkumai egzistavo daikto perdavimo metu (iki daikto perdavimo) arba atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023). Vartotoja nurodė, kad sienelė išbrinko praėjus beveik metams po sumontavimo (Vartotojos 2023-11-18 pretenzija Rangovui), t. y. Vartotoja už darbus paskutinę įmoką sumokėjo 2022 m. vasarį (Vartotoja darbų trūkumų tuo metu neužfiksavo ir nenurodė), dėl galimų baldų defektų Rangovą Vartotoja pirmą kartą kreipėsi 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Remiantis Rangovo pateiktais Tarnybai paaiškinimais ir virtuvės nuotraukomis, Rangovui, po Vartotojos kreipimosi dėl defektų apžiūrint sumontuotus baldus, fiksuotas ne tik virtuvės sienelės išbrinkimas, tačiau nustatyta, jog virš virtuvės stalviršio ir HPL sienelės apsauginis silikono sluoksnis pažeistas, vietomis jo praktiškai nelikę. Įvertinus ginčo medžiagos įrodymų visumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vartotoja baldų priėmimo metu neturėjo priekaištų baldų kokybei, kad defektai atsirado praėjus keliems mėnesiams po baldų montavimo, be to, įvertinus ir nusitrynusį silikono sluoksnį, taip pat nesant duomenų, jog trūkumai egzistavo (HPL plokštė buvo nekokybiška) iki perdavimo Vartotojai, Komisijos vertinimu, labiau tikėtina, kad galimi baldų defektai galėjo atsirasti dėl Vartotojos virtuvės baldų eksploatacinės elgsenos. Jokių rašytinių įrodymų, kad būtent Rangovo medžiagos ar baldų gamybos ir / ar montavimo paslauga buvo atlikta nekokybiškai ir nulėmė defektų atsiradimą, Vartotoja į bylą nepateikė. Komisijos vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad baldų gamybos ir montavimo paslauga buvo suteikta netinkamai. Kilusio ginčo kontekste pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, Vartotoja, teigdama, kad Rangovo paslaugos buvo suteiktos netinkamai, turi įrodyti ir pagrįsti šias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo metu Vartotoja nepateikė pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad virtuvės baldų gamybos ir montavimo paslauga buvo suteikta netinkamai, juo labiau, kad Vartotoja nepagrindė realių galimai nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų baldų defektų ištaisymo išlaidų. Komisija, vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, įvertinusi ginčo medžiagoje nurodytas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), daro išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo Vartotojos reikalavimą. Esant nurodytam, Vartotojos reikalavimas įpareigoti pašalinti virtuvės baldų trūkumus ar kompensuoti jų išlaidas (600,00EUR), atmestinas kaip nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 28 straipsniu, n u t a r i a: Atmesti vartotojos I. M. (duomenys neskelbtini) reikalavimą įpareigoti Uždarąją akcinę bendrovę „BALTICUM BALDAI“ (į. k. 124045389, adresas: Vilnius, J. Galvydžio g. 11A-7) pašalinti virtuvės baldų trūkumus ar kompensuoti jų išlaidas (600,00EUR). Įpareigoti ginčo šalis pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo
7 dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis nutarimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Vilma Žiauberienė
