Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2024 m. gegužės 27 d. Nr. 10G-1760 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Nuotolinės prekybos skyriaus vedėjos Viktorijos Dobrynskienės ir Vartojimo prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Jolantos Petrušauskienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini), toliau – Vartotojas) ir UAB „Pigu“ (į. k. 300866792, buveinės adresas: Laisvės pr. 75, Vilnius, toliau – Pardavėjas), dėl įsigyto čiužinio Sleepwell Black Multipocket, 160x200 cm 21360320 (toliau – Prekė) galimai netinkamos kokybės ir Pardavėjui keliamo reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (656,84 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-02-20 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-1820) ir papildomus dokumentus dėl 2022-02-04 iš Pardavėjo parduotuvės įsigytos Prekės, už kurią Vartotojas Pardavėjui sumokėjo 656,84 EUR (2022-02-04 PVM sąskaitos- faktūros serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopija), galimai netinkamos kokybės. Vartotojas prašyme Tarnybai nurodė, kad Prekės nebegalima naudoti pagal paskirtį dėl Prekėje atsiradusių įdubimų. Vartotojas Tarnybai pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad Prekė yra dvigulė, abiejose miegojimo vietose atsiradę ženklūs įdubimai. Prekė švari, tvarkinga, matomas nežymus Prekės užvalkalo medžiagos apsivėlimas. Vartotojas į Pardavėją dėl netinkamos Prekės kokybės kreipėsi 2024-01-28, nurodydamas, kad ji yra nekokybiška ir tolesnis jos naudojimas kenkia sveikatai. Pardavėjas 2024-02-20 Vartotojui pateikė Prekės garantinę priežiūrą atliekančios įmonės „Hilding Anders Baltic“ AS (toliau – Servisas) 2024-02-13 Prekės apžiūros akto išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad Prekėje defektai atsirado, kadangi Prekė buvo netinkamai eksploatuojama. Vartotojas, nesutikdamas su Pardavėjo atsakymu, kreipėsi į Tarnybą, su prašymu įpareigoti Pardavėją nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (656,84 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-02-21 raštu (reg. Nr. 4G-5147) kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą su Vartotoju išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu iki 2024-03-06 paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl Vartotojo prašyme nurodytų aplinkybių. Pardavėjas 2024-02-23 pateikė Tarnybai atsakymą (reg. Nr. 5G-2908), kuriame nurodė,
2 kad Prekė buvo perduota Serviso patikrai. Servisas savo 2024-02-13 akte konstatavo, kad Prekė buvo netinkamai eksploatuojama, nesilaikyta jos naudojimo instrukcijos reikalavimų (periodiškai apversti Prekę, apskuti ją, tinkamai paruošti Prekės pagrindą ir pan.), nors, atsižvelgiant į laikotarpį, kurį Vartotojas naudojosi Preke, jos parametrai neviršija nustatytų nuokrypio nuo normų. Pardavėjas atsakyme Tarnybai teigė, kad neatlieka Prekės techninio patikrinimo, o ar parduota Prekė yra kokybiška, sprendžia pagal atitinkamo garantinio aptarnavimo centro išvadas. Pasak Pardavėjo, sprendžiant iš Serviso surašyto akto turinio, Prekės paviršiaus nelygumai neviršija gamintojo nustatytos normos, kuri nurodoma prekės naudojimo instrukcijoje. Prekė eksploatuota ilgą laiką (beveik 2 metus), o Vartotojo įvardinti jos pažeidimai (deformacijos) atsirado Prekei esant Vartotojo žinioje. Todėl laikytina, kad jam pačiam tenka rizika dėl Prekės sugadinimų ir jis turi įrodyti, kad Prekės pažeidimai atsirado nesant Vartotojo kaltės. Todėl Pardavėjas teigė besilaikantis nuomonės, kad Prekės pažeidimai, jei tokie bus nustatyti, laikytini viršijančiais įprasto nusidėvėjimo normą, atsirado dėl Prekės netinkamo naudojimo ir Vartotojo kaltės. Pardavėjas atkreipė dėmesį, kad Vartotojui pateiktose garantinėse sąlygose aiškiai nurodoma, kad garantija Prekei netaikoma, jei gedimą sąlygojo netinkamas Prekės eksploatavimas, jos mechaniniai pažeidimai. Kadangi Prekė buvo netinkamai eksploatuojama, Prekei negali būti suteiktas garantinis aptarnavimas, kaip nurodyta garantinėse sąlygose. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Pardavėjas Vartotojo reikalavimą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad jeigu Prekės defektas bus konstatuotas, tai už tai yra atsakingas Vartotojas. Pardavėjo kartu su atsakymu pateiktame Prekė apžiūros akte nustatyta, kad Prekės, padėtos ant grindų, nuotraukos rodo, kad Prekės būklė, įvertinus naudojimo laiką, yra labai gera. Nuokrypis yra minimalus ir neviršija leistinos normos, kuri šiai Prekei yra 2,4 cm. Čiužinių ir lovų bendrosiose naudojimo taisyklėse punkte Nr. 7 nurodyta: „7. Naudojant čiužinį jo paviršiuje gali atsirasti deformacijos – įdubimai, toleruojamas jų gylis gali siekti 10 proc. čiužinio aukščio. Tai yra natūrali čiužinio naudojimo pasekmė. Jei įdubimai yra gilesni nei turėtų būti, reikėtų patikrinti lovos dugną, tai atliekama naudojant gulsčiuką. Gulsčiuką ant lovos dugno reikia padėti įvairiai, kad būtų galima kuo tiksliau nustatyti ar jame nėra nelygumų.“ Akto išvadose teigiama, kad nuotraukose matyti, kad Prekė nebuvo apversta. Vienoje Prekės pusėje yra labai stiprių įdubusių lentjuosčių žymių. Servisas, remdamasis atsiųstomis nuotraukomis, teigė neturinti pagrindo priimti skundo. Rekomenduojama Prekę apversti. Taip pat verta paminėti, kad kadangi Prekė buvo ant žemės, bet ne ant lovos rėmo, galima daryti išvadą, kad lovos lentjuostės, kurios yra gana toli viena nuo kitos, nesuteikia reikiamos atramos Prekei. Tarnyba, vertindama Pardavėjo pateiktas nuotraukas, atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, kuri Prekės pusė buvo apžiūrėta. Nuotraukose nėra užfiksuota, ar matuojant Prekės įdubimus buvo išmatuotas tikslus jų gylis, taip pat ar buvo naudojamas gulsčiukas. Pardavėjas pateikė ir Vartotojo lovos, su kuria buvo naudota Prekė nuotraukas, tačiau nebuvo išmatuotas tikslus tarpų, esančių tarp lentjuosčių, dydis. Vartotojas, susipažinęs su Pardavėjo atsakymu Tarnybai, 2024-02-22 pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad Prekė buvo naudojama pagal rekomendacijas – vartoma, sukama 180 laipsnių kampu, be to neturi jokių mechaninių išorės pažeidimų. Prekės gulėjimo vietose Multipocket spyruoklių sistema yra susidėvėjusi, nepriklausomai nuo to, ant kurios pusės gulamasi. Atsigulus įdubimai stipriai juntami ir, Vartotojo nuomone, pažeidimai yra laikomi viršijančias nusidėvėjimo normas. Atsigulus per Prekės vidurį, šių problemų nėra, Multipocket spyruoklių sistema ties viduriu yra veikianti todėl, kad tai yra dvigulė Prekė ir jos vidurys buvo labai mažai eksploatuojamas. Pasak Vartotojo, Prekė negali būti toliau eksploatuojama, nes tai kenkia sveikatai – Vartotojas ir jo žmona po miego atsikeldavo skaudančiomis nugaromis. Vartotojas taip pat atkreipė Tarnybos dėmesį į tai, kad Prekei gamintojas suteikia 3 m. garantiją. 2024-02-27 Vartotojas papildė atsiliepimą (reg. Nr. 5G-3444), informuodamas, kad Prekė yra dvipusė, t. y. skirtingo kietumo. Galima pasirinkti spyruoklių kietumą – Prekė gali būti kieta arba minkšta. Vartotojas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Prekės naudojimo taisyklių, kurias Tarnybai kartu su atsakymu pateikė Pardavėjas, nebuvo pirkimo metu Pardavėjo internetinėje svetainėje, kaip dokumentas, buvo tik Prekės aprašymas. Pardavėjas, susipažinęs su Vartotojo atsiliepimu, 2024-04-02 papildė savo atsakymą Tarnybai (reg. Nr. 5G-4863), informuodamas, kad Prekės instrukcija buvo ne Pardavėjo internetinėje
3 parduotuvėje, o Prekės pakuotėje, todėl Vartotojas turėjo laikytis šių reikalavimų. Pardavėjas savo pozicijos nekeitė ir Vartotojo reikalavimo patenkinti nesutiko. Tarnybai pasiteiravus, Vartotojas 2024-04-26 pateikė papildomą informaciją (reg. Nr. 5G- 6180): Prekė 24 cm storio (Vartotojas nežinojo, ar tiksliai prisimena). Išsigulėjusios abi Prekės pusės, bet labiausiai kieta pusė, kadangi Vartotojas pirmenybę teikė kietesnei Prekės pusei. Vartotojas teigė nežinantis, kurią Prekės pusę tikrino Pardavėjas. Galimybės patikrinti Vartotojas neturi, nes Prekė yra Estijoje pas gamintoją. Vartotojas pabrėžė, kad įdubimai akivaizdūs, tikrai viršija Pardavėjo rašomą nusidėvėjimo normą, be to tos normos nebuvo pridėtos prie PVM sąskaitos-faktūros, įsigijus Prekė. PVM sąskaitos-faktūros antrame lape parašyta, kad garantija negalioja, jeigu nesilaikoma instrukcijų. Vartotojas atkreipė dėmesį, kad instrukcijos buvo laikomasi, Prekė buvo sukama ir vartoma, vadovaujantis rekomendacijomis. Vartotojo nuomone, susidėvėjo Prekės spyruoklės, nes jos miegojimo zonoje neatlaiko net 60 kg svorio, spyruoklės galimai praradusios savo savybes ir nebeatsistato į savo pradinę padėtį, todėl to negalima laikyti savalaikiu nusidėvėjimu. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
4 Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03- 16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais: (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl įsigytos galimai nekokybiškos Prekės ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (656,84 EUR) – pagrįstumo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto
5 nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad remiantis Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 1 dalimi pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo. Nagrinėjamu atveju vertinant Vartotojo keliamo reikalavimo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, jog ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12- 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Komisija, pasisakydama dėl tarp Vartotojo ir Pardavėjo kilusio ginčo, atkreipia dėmesį, kad Vartotojas tiek Pardavėjui, tiek Tarnybai perdavė nuotraukas, kuriose matyti, kad Prekės trūkumas egzistuoja; nuotraukose matomi akivaizdūs įdubimai Prekės miegojimo vietose, kairėje ir dešinėje pusėse, Prekė švari ir tvarkinga, mechaninių pažeidimų neturi. Nei viena ginčo šalis neišmatavo tikslaus įdubimų gylio. Pardavėjas teigė, kad atsiradusi deformacija atitinka reikalavimus, o jeigu bus nustatyta, kad visgi įdubimai yra gilesni negu 10 procentų Prekės storio, už tai yra atsakingas Vartotojas, kadangi, Pardavėjo teigimu, jis netinkamai eksploatavo Prekę. Vartotojas teigė, kad Prekė buvo eksploatuojama tinkamai, apverčiama ir apsukama, vadovaujantis gamintojo instrukcija. Komisija, vertindama ginčo šalių pateiktas nuotraukas, atkreipia dėmesį, kad Vartotojo darytose nuotraukose matomi aiškūs Prekės defektai. Iš Pardavėjo pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, ar Prekė buvo apžiūrėta tinkamai, kadangi nebuvo naudotasi nei gulsčiuku, kaip nurodyta Prekės instrukcijoje, nei kita matavimo priemone, galinčia tiksliai išmatuoti Prekės nusidėvėjimą. Konstatuotina, kad Prekės trūkumas egzistuoja; Komisija negali tiksliai nustatyti Prekės deformacijos kilmės, tačiau teigia, jog didesnė tikimybė, kad Prekė per mažiau negu dviejų metų naudojimą nusidėvėjo ne dėl netinkamos eksploatacijos, o dėl netinkamos kokybės spyruoklių, sąlygojusių Prekės deformaciją, kadangi, vadovaujantis ginčo nagrinėjimo metu surinkta informacija, nebuvo nustatyti jokie Prekės netinkamo naudojimo ar priežiūros požymiai. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojo prašyme keliamas reikalavimas Pardavėjui nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (656,84 EUR) yra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nutraukus prekės pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties šalys yra grąžinamos į ikisutartinių santykių buvusią padėtį, t. y. kiekvienu atveju tarp ginčo šalių yra taikoma restitucija (Civilinio kodekso 6.222 straipsnio 1 dalis). Pritaikius restituciją, ginčo šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, t. y. Vartotojui turi būti grąžinami už Prekę sumokėti pinigai, o Prekė grąžinama Pardavėjui ir lieka jo dispozicijoje. Pažymėtina, jog Prekė yra grąžinama vadovaujantis Civilinio kodekso 6.364³ straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis („vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita.“). Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu, 4 dalies 3 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a:
6 Patenkinti vartotojo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu reikalavimą nutraukti įsigyto čiužinio Sleepwell Black Multipocket, 160x200 cm 21360320 pirkimo– pardavimo sutartį ir grąžinti už čiužinį Sleepwell Black Multipocket, 160x200 cm 21360320 sumokėtus pinigus (656,84 EUR). Įpareigoti UAB „Pigu“ (į. k. 300866792) vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Įpareigoti UAB „Pigu“ (į. k. 300866792) Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
