VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (duomenys neviešinami)
2024 m. lapkričio 27 d. Nr. KS-109
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Kazlų Rūdos savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos nario (duomenys neviešinami) (toliau – Tarybos narys) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija, 2024 m. rugsėjo 4 d. posėdyje susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 23 d. gautu pareiškėjo pranešimu ir kartu pateikta medžiaga, nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. Savivaldybės tarybos posėdyje (toliau – Tarybos posėdis) 13 klausimu buvo svarstomas sprendimo projektas Nr. TSP-165 „Dėl pritarimo Kazlų Rūdos miesto 2023–2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos projektui ir dalinio jos finansavimo“ (toliau – ir Sprendimo projektas). Taryba 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-164 „Dėl pritarimo Kazlų Rūdos miesto 2023-2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos projektui ir dalinio jos finansavimo“ pritarė Savivaldybės Kazlų Rūdos miesto 2023 – 2027 metų vietos plėtros strategijos įgyvendinimo daliniam finansavimui, numatant 2024 – 2028 m. savivaldybės biudžete iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti Kazlų Rūdos miesto 2023 – 2027 metų vietos plėtros strategijai įgyvendinti reikalingų lėšų. Minėtą strategiją įgyvendina asociacija Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupė (toliau – ir Kazlų Rūdos miesto VVG). (duomenys neviešinami) yra šios asociacijos kolegialaus valdymo organo narys. Tarybos posėdžio metu (duomenys neviešinami) nuo šio klausimo svarstymo nenusišalino, dalyvavo diskusijoje ir balsavo dėl nurodyto klausimo.
Be kita ko, Kazlų Rūdos miesto 2023-2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos projekte nurodyta, kad (duomenys neviešinami) yra ne tik Kazlų Rūdos miesto VVG valdymo organo narys, bet ir šios asociacijos narys, atstovaujantis (duomenys neviešinami) kaip asocijuotos verslo struktūros ar įmonės atstovas. Iš Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos nustatyta, kad (duomenys neviešinami) taip pat dalyvavo ir nenusišalino svarstant nurodytąjį Sprendimo projektą ir balsuojant dėl jo 2023 m. rugpjūčio 24 d. Savivaldybės tarybos Ūkio, turto, žemės ūkio ir teisėsaugos reikalų komiteto posėdyje (toliau – Komiteto posėdis).
Šiame sprendime nurodytų aplinkybių tyrimas pradėtas vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis.
Komisija vertina, ar (duomenys neviešinami) einant Tarybos nario pareigas nekilo viešųjų ir privačių interesų konfliktas ir ar jis nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai nenusišalino nuo interesų konfliktą jam galbūt keliančių tarnybinių veiksmų: dalyvavo Komiteto posėdyje ir Tarybos posėdyje svarstant ir balsuojant dėl Tarybos sprendimo projekto Nr. TSP-165 „Dėl pritarimo Kazlų Rūdos miesto 2023 – 2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos projektui ir dalinio jos finansavimo“, nors yra Kazlų Rūdos miesto VVG narys ir valdymo organo narys.
Nustatytos faktinės aplinkybės
(duomenys neviešinami) yra 2023 – 2027 metų kadencijos Savivaldybės tarybos narys.
Tarybos nario privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jis nuo 2013 m. spalio 14 d. yra (duomenys neviešinami) direktorius, nuo 2023 m. balandžio 13 d. – Kazlų Rūdos miesto VVG kolegialaus valdymo organo narys.
Komisijos tyrimo metu surinktais duomenimis, Kazlų Rūdos miesto VVG teisinė forma – asociacija, kurios veikla grindžiama trijų sektorių (partnerių): bendruomeninių organizacijų ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų, asocijuotų verslo struktūrų ir (ar) įmonių, bei vietos valdžios partnerystės principu. Minėta asociacija VĮ Registrų centre įregistruota 2015 m. rugpjūčio 6 d. Veiklos tikslai ir rūšys – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Įgyvendindama veiklos tikslus Asociacija atstovauja savo narių interesams ir tenkina kitus viešuosius interesus pagal toliau išvardytas veiklos sritis: siekti pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius; telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų Kazlų Rūdos miesto ekonominei ir socialinei gerovei kelti; skatinti ir palaikyti vietines miesto žmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse; teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl miesto plėtros planų ir priemonių kūrimo bei įgyvendinimo; ieškoti naujoviškų ir efektyvių būdų vietos gamtiniams, kultūriniams, žmonių ir kitiems materialiems bei nematerialiems ištekliams panaudoti Kazlų Rūdos miesto plėtrai, organizuoti ir teikti paramą miesto plėtros projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti; organizuoti miesto plėtros dalyvių švietimą ir mokymą, organizuoti ir teikti paramą miesto bendruomenių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti; inicijuoti jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų rengimą miesto bendruomenėse; įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus; skatinti bendravimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje; įstoti į kitas asociacijas, tarptautines organizacijas, kurių tikslas ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Asociacijų ar kitiems įstatymams; kelti ir spręsti moterų teisių klausimus, vykdyti švietimo, prevencinę veiklą smurto prieš moteris ir vaikus klausimais; spręsti asmenų, kalinčių ir grįžusių iš įvairių įkalinimo įstaigų integraciją į visuomenę ir įsidarbinimo klausimus; spręsti įdarbinimo klausimus ir problemas užimtumo didinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo klausimus; kelti ir spręsti socialinės rizikos asmenų įdarbinimo, jų teisių ir problemų sprendimo klausimus; organizuoti ir vykdyti prevencinius veiksmus ir tyrimus, siekiant mažinti žalingus įpročius; organizuoti sveikatingumo veiklas ir iniciatyvas; organizuoti sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklas; didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms; didinti nestacionarių paslaugų prieinamumą socialinės rizikos asmenims, žmonėms su negalia, senyvo amžiaus žmonėms; tenkinti kitus viešuosius interesus; vykdyti kitą veiklą, kuri neprieštarauja asociacijos veiklos tikslams.
Kazlų Rūdos miesto VVG įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2023 m. gegužės 8 d. (toliau – Įstatai), 17 punkte reglamentuota, kad Kazlų Rūdos miesto VVG nariais gali būti Kazlų Rūdos miesto teritorijoje veiklą vykdantys 3 (trijų) šalių partneriai: bendruomeninės organizacijos ir (ar) kitos nevyriausybinės organizacijos, asocijuotos verslo struktūros ir (ar) įmonės ir Savivaldybės taryba. Nagrinėjamuoju atveju (duomenys neviešinami) yra Kazlų Rūdos miesto VVG – asocijuotos verslo struktūros ir (ar) įmonės atstovas, t. y. atstovauja (duomenys neviešinami) kaip asocijuotą verslo struktūrą.
Kazlų Rūdos miesto VVG organai – visuotinis narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas – vadovas, kolegialus valdymo organas – valdyba (Įstatų 28.1–28.3 papunkčiai). Kazlų Rūdos miesto VVG valdybą sudaro 9 (devyni) nariai, kurie skiriami iš Kazlų Rūdos miesto VVG narių – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys (Įstatų 38 punktas). Nagrinėjamuoju atveju, (duomenys neviešinami) yra ir Kazlų Rūdos miesto VVG valdybos narys. Valdybos nariams už veiklą Kazlų Rūdos miesto VVG valdyboje neatlyginama (Įstatų 41 punktas).
Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neviešinami) direktorius yra (duomenys neviešinami).
Kazlų Rūdos miesto VVG pateikė Komisijai informaciją ir dokumentus, patvirtinančius (duomenys neviešinami) narystę Kazlų Rūdos miesto VVG. Pateikti dokumentai patvirtina, kad (duomenys neviešinami) direktorius (duomenys neviešinami) 2023 m. balandžio 7 d. įgaliotas atstovauti UAB interesams Kazlų Rūdos miesto VVG veikloje ir būti renkamam į asociacijos kolegialius valdymo organus. Taip pat, vadovaujantis Kazlų Rūdos miesto VVG pateikto 2023 m. balandžio 13 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 1, (duomenys neviešinami) yra vienas iš 9 (devynių) Kazlų Rūdos miesto VVG valdybos narių.
Dėl Tarybos nario dalyvavimo Komiteto posėdyje
Iš Kazlų Rūdos savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos nustatyta, kad (duomenys neviešinami) dalyvavo ir nenusišalino Sprendimo projektą svarstant ir balsuojant dėl jo Komiteto posėdyje (2023 m. rugpjūčio 24 d. Komiteto posėdžio informacinė pažyma Nr. K4-9 (toliau – Pažyma), darbotvarkės 4 klausimas).
Susipažinus su Pažyma ir vaizdo įrašu nustatyta, kad Komiteto posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu (elektroninėmis priemonėmis – vaizdo konferencinio ryšio platforma „ZOOM.US“), dalyvavo 5 (penki) Komiteto nariai, Komiteto pirmininkas (duomenys neviešinami) nepareiškė nusišalinimo nuo Sprendimo projekto svarstymo (nagrinėjimo). Iš Pažymos matyti, kad Sprendimo projektą pristatė Savivaldybės Investicijų poskyrio vedėja ir Kazlų Rūdos miesto VVG vadovė (duomenys neviešinami). (duomenys neviešinami) balsavo už. Pažymoje nėra informacijos apie tai, kad (duomenys neviešinami) būtų pareiškęs nusišalinimą nuo Sprendimo projekto ir atsijungęs nuo nuotolinio posėdžio organizavimo sistemos.
(duomenys neviešinami) nusišalinimo nuo nurodytojo klausimo nefiksuojama ir nagrinėjamo Komiteto posėdžio vaizdo įraše (https:// https://www.youtube.com/watch?v=MxsmTfgrMOg; klausimo nagrinėjimas nuo 12:35 iki 16:29 min.).
Dėl Tarybos nario dalyvavimo Tarybos posėdyje
Nustatyta, kad Tarybos posėdyje Sprendimo projektas buvo svarstomas 13 klausimu. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad parengto Sprendimo projekto teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 32 punktas, Vietos plėtros strategijų rengimo ir atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1V-672 „Dėl Vietos plėtros strategijų rengimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23.3 papunktis.
Sprendimo projekto tikslas ir uždaviniai – Kazlų Rūdos miesto VVG rengia Kazlų Rūdos miesto 2023–2027 m. vietos plėtros strategiją pagal 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 01-004-08-04-01 „Didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą“ veiklai „Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų rengimui“. Taisyklės nustato reikalavimus vietos plėtros strategijoms, kurios įgyvendinamos pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. C(2022) 5742 (toliau – 2021–2027 metų investicijų programa), 4 prioriteto „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ 4.7 konkretų uždavinį „Skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą“ ir 4.9 konkretų uždavinį „Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą“. Taisyklių 23.3 papunktyje apibrėžiama būtinybė gauti vietos savivaldybės tarybos pritarimą, kai strategijai įgyvendinti numatoma naudoti savivaldybės biudžeto lėšas.
Kazlų Rūdos miesto 2023 – 2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos, patvirtintos Savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-164 „Dėl pritarimo Kazlų Rūdos miesto 2023 – 2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos projektui ir dalinio jos finansavimo“ (toliau – Strategija), tikslas – parengti Kazlų Rūdos miesto vietos veiklos grupės plėtros strategiją, kuria siekiama didinti Kazlų Rūdos miesto bendruomenės socialinę įtrauktį, gerinti vietines įsidarbinimo galimybes, skatinti verslumą bei socialinio verslo kūrimąsi ir plėtrą Kazlų Rūdos mieste, pasitelkiant gyvenamosios vietovės bendruomeninių, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir vietos valdžios ryšius. Strategijos tikslinės grupės: nedirbantis, nestudijuojantis, nesimokantis, mažiau galimybių turintis jaunimas; bedarbiai (t. y. asmenys, įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatyta tvarka įgiję bedarbio statusą arba turintis sustabdytą bedarbio statusą) , kiti ekonomiškai neaktyvūs asmenys (t. y. asmenys, kurie nėra Tarnyboje registruoti kaip bedarbio statusą ar sustabdytą bedarbio statusą turintys asmenys), neįgalieji (t. y. asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą yra nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis), senyvo amžiaus asmenys (t. y. senatvės pensijos amžiaus asmenys), migrantai, pabėgėliai; kiti socialinę atskirtį patiriantys asmenys ir pan. (daugiavaikių šeimų nariai; likę be tėvų globos vaikai; socialinės rizikos šeimos; socialinės rizikos vaikai ir suaugę; nepasiturintys asmenys ir šeimos; kiti); socialinio verslo atstovai, verslo atstovai. Strategijoje numatyti trys pagrindiniai tikslai: socialinės įtraukties didinimas, teikiant gyventojų poreikius atitinkančias socialines ir kitas susijusias paslaugas; ekonominės aplinkos, susijusios su įsidarbinimu, verslumu, verslo kūrimu, bendradarbiavimu gerinimas; socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimas, skatinant socialinių verslų kūrimą ir plėtrą.
Strategijoje numatyti tikslai, uždaviniai ir veiksmai prisideda prie 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos 4 prioriteto „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ 4.7 uždavinio „Skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes, nediskriminavimą ir aktyvų dalyvavimą, ir gerinti įsidarbinamumą, ypač palankių sąlygų neturinčių grupių“ ir 4.9 uždavinio „Skatinti marginalizuotų bendruomenių, mažas pajamas gaunančių namų ūkių ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis, socialinę ir ekonominę įtrauktį vykdant integruotus veiksmus, be kita ko, teikti aprūpinimą būstu ir socialines paslaugas“ įgyvendinimo.
Įgyvendinant Strategiją bus siekiama pritraukti 800 000,00 Eur, iš jų: 387 090,00 Eur – Europos socialinio fondo lėšos, 82 110,00 Eur – Europos regioninės plėtros fondo lėšos, 82 800,00 Eur – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, 12 000,00 Eur – privačios lėšos, 236 000,00 Eur (29,5 proc.) – Savivaldybės lėšos. Strategijos administravimui papildomai numatoma skirti 110 400,00 Eur iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, Savivaldybės biudžeto lėšos bus paskirstytos per 4 metus (2024 – 2027 m.) atsižvelgiant į poreikį vietos projektams iš dalies finansuoti (2024 m. – apie 20,2 tūkst. Eur, 2025 m. – apie 84,35 tūkst. Eur, 2026 m. – apie 84,35 tūkst. Eur, 2027 m. – apie 47,1 tūkst. Eur). Prašoma iš Savivaldybės biudžeto skirti 29,5 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, bet ne daugiau kaip 236 000,00 Eur.
Tarybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio protokole Nr. TP-11 užfiksuota, kad (duomenys neviešinami) minėto posėdžio metu svarstant Sprendimo projektą informavo dalyvaujančius asmenis, kad „šis klausimas buvo svarstytas Ūkio, turto, žemės ūkio ir teisėsaugos reikalų komiteto posėdyje ir jam buvo pritarta“, nenusišalino nuo šio klausimo svarstymo bei dalyvavo posėdyje svarstant (priimant) šio posėdžio darbotvarkės 13 klausimą – Sprendimo projektą ir dėl jo balsuojant.
Taip pat, Tarybos posėdžio vardinio balsavimo ataskaitoje užfiksuota, kad Tarybos narys balsavo už Sprendimo projektą.
Susipažinus su Tarybos posėdžio vaizdo įrašu nustatyta, kad Tarybos posėdyje dalyvavęs (duomenys neviešinami) nepareiškė nusišalinimo nuo Sprendimo projekto svarstymo (nagrinėjimo) ir balsavo už.
(duomenys neviešinami) nusišalinimo nuo nurodytojo klausimo nefiksuojama ir nagrinėjamo Tarybos posėdžio vaizdo įraše (https://www.youtube.com/live/wjIM9ymOJr8; klausimo nagrinėjimas nuo 44:35 iki 49:43 min.).
Tarybos narys Tarybos posėdyje dalyvavo, nuo Sprendimo projekto svarstymo (nagrinėjimo) ir balsavimo nenusišalino, kaip tai numatyta Įstatyme ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2023 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. TS-151, 23 punkte (Tarybos narys, prieš pradedant Tarybos posėdyje svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti Tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu Taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Tarybos narys apie jam kylantį interesų konfliktą gali informuoti merą iš anksto raštu arba Tarybą informuoti žodžiu posėdžio metu).
Taryba 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-164 „Dėl pritarimo Kazlų Rūdos miesto 2023–2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos projektui ir dalinio jos finansavimo“ pritarė Kazlų Rūdos miesto 2023 – 2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos įgyvendinimo daliniam finansavimui, numatant 2024 – 2028 m. savivaldybės biudžete iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti Kazlų Rūdos miesto 2023 – 2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijai įgyvendinti reikalingų lėšų.
(duomenys neviešinami) paaiškinimas
Apie pradėtą tyrimą (duomenys neviešinami) buvo informuotas Komisijos 2024 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S-2024/1195-(1.2 E) „Dėl pradėto tyrimo ir paaiškinimo pateikimo“ ir jo paprašyta pateikti tyrimo aplinkybių paaiškinimą. 2024 m. rugsėjo 19 d. gautas Tarybos nario raštas „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriame jis patvirtino, kad yra Kazlų Rūdos miesto VVG narys ir valdymo organo narys, atstovaujantis (duomenys neviešinami) kaip asocijuotos verslo struktūros ar įmonės atstovas. Taip pat nurodė, kad Tarybos posėdyje buvo svarstomas Sprendimo projektas ir Taryba pritarė Savivaldybės Kazlų Rūdos miesto 2023–2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos įgyvendinimo daliniam finansavimui, numatant 2024–2028 m. savivaldybės biudžete iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti Kazlų Rūdos miesto 2023–2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijai įgyvendinti reikalingų lėšų, o jis, kaip Tarybos narys, nuo šio klausimo svarstymo nenusišalino ir balsavo dėl nurodytojo klausimo.
Be kita ko, nurodė, kad dalyvavo ir nenusišalino pirmiau minėtąjį klausimą svarstant ir balsuojant dėl jo Komiteto posėdyje.
Teigia manantis, kad dėl pirmiau minėtų veiksmų „atsirado viešųjų ir privačiųjų interesų regimybė“. Kadangi privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas, tai savo veiksmuose (duomenys neviešinami) „nejuto esantis viešųjų ir privačių interesų konflikte“ dėl šių priežasčių:
– Kazlų Rūdos VVG jis veikia savanoriškais – visuomeniniais pagrindais ir jokio darbo užmokesčio ar kitokio atlygio iš veiklos Kazlų Rūdos VVG niekada negavo, negauna ir negaus. Atvirkščiai, – šiai veiklai tenka aukoti darbo laiką, kurą ir kitas priemones neatlygintinai. Teigia, kad pirmiau minėti klausimai, nuo kurių sprendimo ir balsavimo nenusišalino, niekaip nesusiję su įmonės, kuriai atstovauja, ar jo paties asmenine turtine ar neturtine nauda ir jos galimu pagerėjimu ateityje. Be to, jo atstovaujama įmonė yra Kazlų Rūdos VVG narys, tai niekaip savaime jai nesukuria jokio pirmumo, pranašumo ar išskirtinumo prieš kitas mieste veikiančias verslo organizacijas teikti projektų finansavimo paraiškas pagal patvirtintą strategiją ir pan.
– Pagrindinis Kazlų Rūdos miesto VVG tikslas: pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant gyvenamosios vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Asociacijos veikla grindžiama trijų sektorių (partnerių) – bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų, asocijuotų verslo struktūrų ir (ar) įmonių, bei vietos valdžios partnerystės principu. Taigi, mano, kad Kazlų Rūdos VVG veikla yra bendra tarp teritorijoje veikiančių visų nevyriausybinių ir verslo organizacijų su savivaldybės administracija, neišskiriant jokios vienos suinteresuotos grupės (skirtingai nuo bendruomenių, bendrijų, klubų ir kitų organizacijų, veikiančių asociacijų teisiniu statusu). VVG steigimas taip pat yra aiškiai reglamentuotas ir ribotas, todėl Kazlų Rūdos mieste nėra jokių kitų VVG, kurių strategijos tarpusavyje konkuruotų dėl Savivaldybės finansavimo, todėl negali būti jokios kalbos ir dėl moralinės skolos, moralinio įsipareigojimo ar kito panašaus pobūdžio intereso jam atliekant Tarybos nario pareigas.
– (duomenys neviešinami) nuomone, savivaldybių tarybų nariai, balsuodami dėl, pavyzdžiui, geriamojo vandens tiekimo kainos, šildymo kainos ar kito panašaus klausimo, patiria dar didesnį viešųjų ir privačių interesų konfliktą, nes šie sprendimai neišvengiamai liečia ir pačius tarybų narius ar jų artimuosius. Tačiau visuotinai yra suprantama, kad tokia ir yra savivaldybės tarybos nario pareiga. Lygiai taip pat jis vertina savo pareigą svarstyti minėtus klausimus ir jų balsuoti, nes Kazlų Rūdos VVG veiklos rezultatais naudosis visa Kazlų Rūdos miesto visuomenė, o kitųVVG, veikiančių miesto teritorijoje, – nėra.
Pabrėžia, kad jo balsas nei Komiteto posėdyje, nei Tarybos posėdyje nebuvo lemiamas, balsuojant vienbalsiai patvirtinti svarstyti klausimai ir jo nusišalinimas nebūtų pakeitęs klausimų eigos. (duomenys neviešinami) manymu, tai įrodo, kad svarstymuose ir balsavimuose jis dalyvavo „eiline tvarka vykdydamas savo kaip Tarybos nario pareigas be išankstinio tikslo gauti asmeninės naudos (turtinės ar moralinės), klausimus vertino tik per viešojo intereso prizmę“.
Taip pat nurodo, jeigu būtų nuspręsta, kad vis dėl to jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, „yra atviras išgirsti, kokią konkrečią naudą galėjo gauti būdamas tokiame interesų konflikte.“. Be to, iš kilusios reakcijos (pranešimo ir Komisijos sprendimo pradėti tyrimą) supranta, kad ateityje turi vengti net ir tokios viešųjų ir privačių interesų regimybės ir vėliau svarstant panašius klausimus ir dėl jų balsuojant nusišalins.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi Tarybos nariui, einančiam valstybės politiko (Savivaldybės tarybos nario) pareigas, – šiuo atveju ir (duomenys neviešinami), Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, jog deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis).
Komisija pabrėžia, kad teikdama savo vertinimą nekvestionuoja ir nesiekia riboti juridinių asmenų, tarp jų ir (duomenys neviešinami)“, kurios direktorius yra (duomenys neviešinami), teisės vykdyti savo veiklą. Kita vertus, Komisija, kaip Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija, atkreipia dėmesį, kad deklaruojantis asmuo, įgyvendindamas savo teises ir eidamas tarnybines pareigas, privalo laikytis Įstatymo nuostatų.
Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančio asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato draudimą deklaruojančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.
Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad sprendimas, kurį svarstant ir dėl jo balsuojant turi dalyvauti deklaruojantis asmuo, yra susijęs su privačiais deklaruojančio asmens interesais, sukuria jam pareigą laikytis tam tikro Įstatyme nustatyto elgesio modelio. Prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Šios elgesio taisyklės tampa privalomomis ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti privačių ir viešųjų interesų konflikto kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi Komisijos nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, susijusius su jų privačiais interesais ir dėl to galinčius sukelti interesų konfliktą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-844/07) išaiškino, jog nėra būtina nustatyti, kad asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, jog jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nėra kvestionuojama asmens galimybė ir pareiga vykdyti jo, kaip savivaldybės tarybos nario, kompetenciją sudarančias funkcijas, susijusias su savivaldybės gyventojų interesų ir poreikių tenkinimu, bei galimybė dalyvauti visuomeninėje veikloje (būti asociacijų nariu ir (ar) eiti jose pareigas), tačiau tarybos narys turi atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas tokiais būdais, kurie nekelia abejonių, jog jis veikia nešališkai (jo veiksmai nekelia interesų konflikto), kaip to reikalauja Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas. Tokia teismo praktika formuojama ir kitose bylose ( LVAT . birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; . spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; . kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013).
Minėtųjų Įstatymo nuostatų kontekste bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą, ar (duomenys neviešinami) aptariamuoju atveju veikė interesų konflikto situacijoje, pirmiausia būtina identifikuoti jo privatų interesą. Tam tikras asmens suinteresuotumas galėtų būti kildinamas iš Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodomų deklaruotinų duomenų ar egzistuojančių privačių interesų. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbovietės ir (ar) einamos pareigos yra privalomai deklaruotini duomenys, taigi ir laikytini deklaruojančio asmens privačiu interesu.
Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neviešinami) yra ne tik Tarybos narys, bet ir (duomenys neviešinami) direktorius (nuo 2013 m. spalio 14 d.) bei Kazlų Rūdos miesto VVG narys ir šios asociacijos kolegialaus valdymo organo narys (nuo 2023 m. balandžio 13 d.).
Be kita ko, (duomenys neviešinami) Kazlų Rūdos miesto VVG veikia kaip asocijuotos verslo struktūros ir (ar) įmonės atstovas, t. y. atstovauja (duomenys neviešinami) kaip asocijuotai verslo struktūrai ir yra suinteresuotas šio juridinio asmens sėkminga veikla. Taigi, nėra pagrindo abejoti, jog (duomenys neviešinami) užimant pareigas valstybinėje tarnyboje, šio asmens narystė bei einamos pareigos Kazlų Rūdos miesto VVG suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Esant šios asociacijos nariu bei einant pareigas joje, privatus interesas Komisijos vertinimu nebūtinai turi būti atspindėtas per materialinių gėrybių sukūrimą. Privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, ne būtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje.
Atsižvelgdama į tai, Komisija sprendžia, kad egzistuojantis asmens ryšys su Kazlų Rūdos miesto VVG laikytina (duomenys neviešinami) privačiu interesu ir interesų konfliktą galinčia sukelti aplinkybe.
LVAT taip pat yra pasisakęs, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas. Nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša. Viena vertus, toks asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas. Kita vertus, toks asmuo taip pat turi pareigą vengti interesų konflikto. Kaip turi būti išsprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, būtent ir yra numatyta Įstatyme. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėta pareigų priešprieša yra sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010; 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012).
Sprendimo projektu buvo siekiama Tarybos pritarimo Kazlų Rūdos miesto 2023 – 2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos projektui ir daliniam jos finansavimui. Strategijoje nurodytas pagrindinis šios asociacijos tikslas – gerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant gyvenamosios vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Komisija sprendžia, kad (duomenys neviešinami), būdamas Kazlų Rūdos miesto VVG narys bei valdybos narys yra saistomas moralinio įsipareigojimo tinkama ir sklandžia šios asociacijos veikla ir tai laikytina (duomenys neviešinami) privačiu interesu, keliančiu jam interesų konfliktą. Nagrinėjamuoju atveju minėtas Tarybos sprendimas yra susijęs su Kazlų Rūdos miesto VVG veikla ir jos daliniu finansavimu. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad (duomenys neviešinami), dalyvaudamas Sprendimo projekto svarstyme ir dėl jo balsuodamas Komiteto ir Tarybos posėdžiuose veikė ir savo privataus intereso plotmėje, todėl sprendžiant atsiradusią pareigų priešpriešą, turėjo pareikšti apie nusišalinimą ir nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Taigi, šiuo atveju atmestini ir (duomenys neviešinami) Komisijai paaiškinime pateikti argumentai, kad Kazlų Rūdos VVG jis veikia savanoriškais – visuomeniniais pagrindais ir jokio darbo užmokesčio ar kitokio atlygio iš veiklos Kazlų Rūdos VVG niekada negavo, negauna ir negaus, atvirkščiai, – šiai veiklai jis aukoja darbo laiką, kurą ir kitas priemones neatlygintinai ir pan.
Be kita ko, (duomenys neviešinami) Komisijai teiktame paaiškinime pabrėžė, kad jo balsas Komiteto ir Tarybos posėdžiuose nebuvo lemiamas, nes balsuojant vienbalsiai buvo patvirtinti svarstyti klausimai ir jo nusišalinimas nebūtų pakeitęs klausimų eigos ir, tai įrodo, kad svarstymuose ir balsavimuose jis dalyvavo „eiline tvarka vykdydamas savo kaip Tarybos nario pareigas be išankstinio tikslo gauti asmeninės naudos (turtinės ar moralinės), klausimus vertino tik per viešojo intereso prizmę“. Komisija šiuos jo argumentus vertina kaip nereikšmingus, kadangi Įstatymo nuostatų prasme pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kad atitinkamą sprendimą ruošia ir (ar) priima vienas asmuo, ar asmenų kolektyvas. Atsakomybė atsiranda kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu kyla interesų konfliktas, prisidėjusiam prie tokio sprendimo priėmimo (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Kaip yra pabrėžęs LVAT, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtąsias įstatymo nuostatas, pakanka aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodžius, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Nagrinėjamu atveju Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, išnagrinėjusi Sprendimo projektą, įvertinusi teisės aktų, galiojančios LVAT praktikos ir visų žinomų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad (duomenys neviešinami) veikla, kai jis Komiteto posėdyje ir Tarybos posėdyje dalyvavo svarstant Sprendimo projektą ir dėl jo balsuojant, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą interesų konflikto sąvoką, nes Sprendimo projektas buvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs ir su jo privačiais interesais.
Atsižvelgdama į šias, tyrimo metu nustatytas aplinkybes Komisija daro išvadą, kad tiriamasis, dalyvaudamas svarstant ir priimant Sprendimo projektą, pateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą, taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neviešinami) veika gali būti vertinama kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys (duomenys neviešinami), dalyvaudamas šios savivaldybės tarybos Ūkio, turto, žemės ūkio ir teisėsaugos reikalų komiteto 2023 m. rugpjūčio 24 d. posėdyje ir šios savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje svarstant sprendimo projektą Nr. TSP-165 „Dėl pritarimo Kazlų Rūdos miesto 2023–2027 metų vietos veiklos grupės plėtros strategijos projektui ir dalinio jos finansavimo“, ir dėl jo balsuodamas, veikė interesų konflikto situacijoje bei nenusišalindamas nuo šių veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Siūlyti Kazlų Rūdos savivaldybės merui atkreipti šios savivaldybės tarybos narių ir komitetų pirmininkų dėmesį į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytą pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti, jei siūlomi svarstyti klausimai yra susiję su jų privačiais interesais.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys neviešinami) ir Kazlų Rūdos savivaldybės merui.
4. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
