VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL ASOCIACIJOS „KLAIPĖDOS REGIONO ŽVEJŲ VIETOS VEIKLOS GRUPĖ“
2024 m. spalio 9 d. Nr. KS-91
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, pagal gautą pranešimą atlikusi tyrimą dėl asociacijos „Klaipėdos regiono žvejų vietos veiklos grupė“ veiklos atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms,
n u s t a t ė :
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija 2024 m. birželio 20 d. gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Pareiškėjas, Ministerija) pranešimą apie asociacijos „Klaipėdos regiono žvejų vietos veiklos grupė“ (toliau – Asociacija) galbūt neteisėtai vykdytą lobistinę veiklą.
Pareiškėjas Komisijai nurodė, kad Ministerijos atžvilgiu galbūt buvo įvykdyta neteisėta lobistinė veikla, kai į lobistų sąrašą neįrašyta Asociacija, vienijanti ir verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, Ministerijai raštu pareiškė savo nuomonę dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos trečiojo prioriteto „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“ priemonių „Vietos plėtros strategijų rengimas“ ir „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-19 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos trečiojo prioriteto priemonės „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“ priemonių „Vietos plėtros strategijų rengimas“ ir „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), t. y. atliko veiksmus, susijusius su teisėkūros procesu.
Nurodė, kad Asociacija 2024 m. balandžio 17 d. raštu „Prašymas dėl teisės akto keitimo“ (gautas ir registruotas 2024 m. gegužės 6 d.) kreipėsi į Ministeriją prašydama, kad būtų pakeista atitinkama žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Aprašo nuostata (toliau – Raštas). Asociacija šiuo raštu Ministerijai pateikė konkretų pasiūlymą, nurodė argumentus ir, jos manymu, kilusios problemos praktinį sprendimo būdą, taigi siekė daryti įtaką, kad būtų pakeista teisės norma. Dėl aptariamo teisinio reguliavimo pokyčių Asociacija kreipėsi ir į kitus teisėkūros subjektus, kurie atitinkamais savo raštais kreipimąsi perdavė nagrinėti Ministerijai.
Pareiškėjo teigimu, (2024 m. birželio 12 d. duomenimis) nei Asociacija, nei jos vadovas Jonas Čekas į lobistų sąrašą nustatyta tvarka įrašyti nebuvo.
Ministerijos manymu, aptariamoje situacijoje Asociacijos veiksmams neturėtų būti taikomi Įstatymo 7 straipsnyje išvardyti pagrindai, dėl kurių vykdyta veikla nelaikoma lobistine. Asociacija Juridinių asmenų registre neturi nevyriausybinės organizacijos žymos. Esą aplinkybė, jog Ministerija atsisakė pagal Asociacijos prašymą keisti Aprašo nuostatas, nesudaro sąlygų neužtikrinti Asociacijos vykdytos veiklos viešumo ir skaidrumo.
Komisija, gavusi pranešimą, patikrino Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje ,,Skaidris“ https://skaidris.vtek.lt/public/home/main pateiktą informaciją. Nustatyta, kad: 1) nei Asociacija, nei jos vadovas nebuvo įrašyti į registruotų lobistų sąrašą; 2) dėl Pareiškėjo Komisijai nurodyto pasiūlymo keisti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą Aprašą Asociacija skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos nepateikė.
Komisija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2024 m. liepos 17 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl Asociacijos veikų atitikties Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Nagrinėjamu atveju Komisijos tyrimo dalykas yra Asociacijos 2024 m. balandžio 17 d. kreipimasis į Ministeriją raštu „Prašymas dėl teisės akto keitimo“, kuriuo buvo prašoma pakeisti ministro įsakymu tvirtinamo Aprašo atitinkamas nuostatas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Asociacija – 2023 m. vasario 28 d. įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, be kitų asmenų (vietos bendruomenės ir valdžios atstovų), vienijantis ir Klaipėdos regiono žvejų verslo įmones – UAB „Žemaitijos žuvis“, UAB „Šilo Pavėžupis“, UAB „Šventjonis“, ir siekiantis dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamose šio regiono žvejybos veiklose.
Asociacija 2024 m. balandžio 17 d. Ministerijai pateikė raštą „Prašymas dėl teisės akto keitimo“, kuriame nurodė, kad:
2.1. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2023 m. gruodžio 21 d. atmetė Asociacijos 2023 m. lapkričio 4 d. jai pateiktą Žemaitijos krašto žuvininkystės plėtros strategijos projektą, motyvuodama tuo, kad jis netinkamas finansuoti Europos Sąjungos paramos lėšomis pagal Aprašą, nes neatitinka šio aprašo 4.3.2.1 papunktyje nurodyto tinkamumo gauti paramą reikalavimo, kad „vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. regiono teritorijos ploto“. Teritorija, dėl kurios Asociacija rengė vietos plėtros strategiją, apima trijų – Kelmės, Šiaulių ir Telšių – rajonų savivaldybių teritorijas.
2.2. Asociacija 2024 m. balandžio 2 d. pateikė skundą Ministerijai, prašydama panaikinti NMA sprendimą ir klausimą dėl paramos skyrimo nagrinėti iš naujo. Ministerija, atsakydama į Asociacijos prašymą, 2024 m. balandžio 30 d. raštu nurodė, kad pakeisti NMA sprendimo nėra teisinio pagrindo, o tai nagrinėjamu atveju, Asociacijos teigimu, reiškia, jog „trijų savivaldybių regionai lieka be paramos žuvininkystei vystyti“. Kaip matyti iš Komisijai pateikto minėto Ministerijos rašto, buvo motyvuojama tuo, kad „visų regionų vandeningumas yra skaičiuojamas taikant tą pačią metodiką ir paraiškų vertinimas atliekamas vadovaujantis tais pačiais teisės aktais ir negali būti taikoma išimčių, nesvarbu koks mažas ar didelis yra nustatytas vandeningumo ar kito vertinimo kriterijaus trūkumas“. Todėl, Ministerijos teigimu, NMA tinkamai vadovavosi ir pritaikė teisės aktų nuostatas.
2.3. Asociacijai buvo nurodyta, jog Aprašo 4.3.2.1 papunktyje nustatyta, kad apskaičiuotas vandens telkinių užimtos teritorijos plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. regiono teritorijos ploto, t. y. apskaičiuotas vandens telkinių užimtos teritorijos plotas, mažesnis už nustatytą Apraše, neatitinka tinkamumo sąlygos. Dėl šio punkto išaiškinimo buvo kreiptasi į Ministeriją, kuri patvirtino, kad apvalinimas iki sveikųjų skaičių nėra galimas, nes to nenumatoma Aprašo nuostatose.
2.4. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamais duomenimis apie Lietuvos Respublikos žemės fondą nustatyta, kad regiono, kurio vietos plėtros strategiją rengia Asociacija, 2022 m. sausio 1 d. bendras teritorijų plotas sudarė 495 010,30 ha (Kelmės r. sav. – 170 463,74 ha, Telšių r. sav. – 143 858,31 ha, Šiaulių r. sav. – 180 688,26 ha), bendras vandens telkinių plotas sudarė 14 675,08 ha (Kelmės r. sav. – 4 408,49 ha, Telšių r. sav. – 5 446,44 ha, Šiaulių r. sav. – 4 820,15 ha) ir siekė 2,96 proc. nuo bendrojo regiono teritorijos ploto, taigi neatitiko Aprašo 4.3.2.1 papunktyje nurodyto reikalavimo, –t. y. nesudaro 3 proc. nuo žuvininkystės vietos veiklos grupės regiono teritorijos ploto.
2.5. Asociacija teigia nesutinkanti su NMA 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu neskirti jai paramos, Ministerijai nurodydama, jog NMA, apskaičiuodama, kad „vandenų žuvininkystės regione trūksta 0,04 proc.“, <...> „ne iki galo išnaudojo galimybes nustatyti juridinį faktą pripažinti Pareiškėją tinkama gauti paramą“. Apraše išdėstytos nuostatos, jog lėšos skiriamos, bet regione nėra pakankamo kiekio vandenų ir tokiu atveju jis yra netinkamas finansuoti. Šios nuostatos, anot Asociacijos „prieštarauja ir protingumo kriterijams“.
2.6. Asociacijos Žemaitijos krašto žuvininkystės plėtros strategijos projektas apima Šiaulių rajono, Telšių rajono ir Kelmės rajono savivaldybes, o tai reiškia, kad priėmus galutinį sprendimą pripažinti projektą netinkamu finansuoti paramos netektų net trijų rajonų savivaldybėse esantys žuvininkystės sektoriaus subjektai. Tai sukels ryškių socialinių ir ekonominių pasekmių regiono raidai.
2.7. Asociacija Rašte nurodė mananti, kad „tikslinga būtų keisti Aprašo 4.3.2.1 papunktį, leidžiant apvalinti iki sveikų skaičių“. Apibendrindama šiame rašte išdėstytas aplinkybes ir motyvus, Asociacija, asmeniškai kreipdamasi į žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, prašė inicijuoti Aprašo 4.3.2.1 papunkčio keitimą ir Aprašą papildyti nuostata, kad ,,galimas apvalinimas iki sveikų skaičių“ ar panašiai.
Ministerija, šiuo atveju atstovaujama viceministro, Asociacijai pateiktame atsakyme į jos 2024 m. balandžio 17 d. Rašte išdėstytą siūlymą nurodė, jog „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programoje aiškiai nustatyta, kad vidaus teritorijos Žuvininkystės regionas turi atitikti reikalavimą, kad „vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 3 procentus regiono teritorijos ploto“. Atsižvelgiant į tai, Aprašo 4.3.2.1 papunktis nebus keičiamas“.
Asociacija paaiškinimo Komisijai nepateikė. Apie Komisijos tyrimą ir jo dalyką Asociacija buvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka. Komisijos 2024 m. spalio 9 d. posėdyje Asociacija nedalyvavo. Apie Komisijos posėdžio vietą, laiką ir prisijungimo būdą Asociacija buvo informuota nustatyta tvarka.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (1 straipsnio 1 dalis).
Lobistinė veikla Įstatyme apibrėžta kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (2 straipsnio 3 dalis).
Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, – <...>, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, <...> kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Lobistinės veiklos naudos gavėjas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, kurių interesais siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kurie siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos (2 straipsnio 4 dalis).
Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo (6 straipsnio 2 punktas).
Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą (8 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo 7 straipsnyje pateikiamas sąrašas išimčių, kada veikla, susijusi su dalyvavimu teisėkūros procese, nelaikoma lobistine.
Įstatymu siekiama, kad: 1) lobistinę veiklą vykdytų tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys; 2) vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų Įstatymo nustatyta tvarka.
Lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, dėl ko siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo, taigi ir Įstatymo nuostatų, dalykas. Esminis teisinio reguliavimo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą. Lobistinė veikla, kai ji vykdoma skaidriai ir viešai, yra teigiamas ir visapusiškai skatintinas reiškinys, padedantis valdžios institucijoms priimti geresnius ir socialiniu požiūriu labiau subalansuotus sprendimus.
Komisija nagrinėjamu atveju nekvestionuoja Asociacijos teisės, atstovaujant savo interesams, teisėtais būdais teikti įvairius siūlymus ir pastabas dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo. Komisijos, prižiūrinčios Įstatymų nuostatų laikymąsi, nagrinėjimo dalykas – situacijų, kai lobistinę veiklą vykdo ir jos nedeklaruoja nustatyta tvarka į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys, atitikties šio įstatymo reikalavimams teisinis įvertinimas.
Nustatyta, kad Asociacija, atstovaujama jos pirmininko, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai 2024 m. gegužės 6 d. pateikė 2024 m. balandžio 17 d. raštą „Prašymas dėl teisės akto keitimo“, kuriuo asmeniškai kreipėsi į ministrą, prašydama pakeisti jo įsakymu tvirtinamo Aprašo 4.3.2.1 papunkčio nuostatą, pagal kurią vienas iš privalomų kriterijų ES paramą vykdomai veiklai gauti yra vandens telkinių dydis, kurių užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. regiono teritorijos ploto. Tokį prašymą Asociacija ministrui teikė todėl, kad NMA 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė Asociacijos 2023 m. lapkričio 4 d. finansavimui gauti teiktą Žemaitijos krašto žuvininkystės plėtros strategijos projektą kaip neatitinkantį Aprašo 4.3.2.1 papunktyje nustatyto 3 proc. kriterijaus. Aptariamu atveju buvo apskaičiuota, kad Asociacijos projektinėje paraiškoje nurodytas vandens telkinių plotas sudaro 2,96 proc. bendro regiono teritorijos ploto. Todėl Asociacija ministro prašė „inicijuoti Aprašo 4.3.2.1 papunkčio keitimą, papildant nuostata, jog galimas apvalinimas iki sveikų skaičių ar panašiai“.
Atsižvelgiant į Komisijos tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normas konstatuotina, kad aptariamas Asociacijos 2024 m. balandžio 17 d. raštas, kuriuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro buvo prašoma ir motyvuotai siūloma pakeisti (papildyti) ministro 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-19 patvirtinto Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos trečiojo prioriteto „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“ priemonių „Vietos plėtros strategijų rengimas“ ir „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 4.3.2.1 papunktį tokiu būdu, kad ši nuostata (būtų priderinta) atitiktų Asociacijos 2023 m. lapkričio 4 d. NMA ES finansavimui gauti teikto Žemaitijos krašto žuvininkystės plėtros strategijos projekto faktinę padėtį, kitaip tariant, šios Asociacijos, be kita ko, vienijančios ir žuvininkystės verslo įmones, interesus, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lobistinės veiklos apibrėžimą. Nagrinėjamu atveju aptariamą veiksmą atliko juridinis asmuo – Asociacija, ad hoc siekdama, kad galiojančio teisės akto – ministro įsakymu tvirtinamo Aprašo – nuostatos būtų pakeistos Asociacijos pageidaujamu būdu. Įtaką buvo siekiama daryti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariui (ministrui) dėl šio asmens tarnybinei kompetencijai priskirto teisės akto, aptariamu atveju – įsakymo, pakeitimo.
Komisija negavo duomenų, kuriais remiantis Asociacijos 2024 m. gegužės 6 d. Ministerijai pateiktą raštą būtų galima priskirti prie Įstatymo 7 straipsnyje išvardytų išimčių, kai veikla, susijusi su dalyvavimu teisėkūros procese, nelaikoma lobistine.
Įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla. Vertinant, ar aptariamu atveju Asociacijai taikytina ši išimtį nustatanti nuostata, pažymėtina, jog tai, kas yra viešosios naudos nevyriausybinė organizacija, apibrėžia Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostata. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija yra nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei, ir kuri pripažinta atitinkančia Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, be kita ko: vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai (1 punktas); yra įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre (2 punktas); Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi dvejų praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį (3 punktas). Nustačius, kad Asociacija nėra įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymos Juridinių asmenų registre, konstatuotina, kad ji negali būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija. Taigi Asociacijos veiklai Įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nustatyta išimtis šiuo atveju netaikytina (plačiau žr. https://vtek.lt/tinklarastis/ar-asociacijos-turetu-pateikti-prasyma-vtek-buti-irasytos-i-lobistu-sarasa/). Pažymėtina, kad Asociacija, be kita ko, vienija ir verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis. Todėl aptariamiems Asociacijos veiksmams taip pat netaikytina išimtis dėl lobistinės veiklos vykdymo vadovaujantis ir Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostata.
Nagrinėjamu atveju Komisija nustatė esant esminius lobistinei veiklai būdingus kriterijus (elementus), t. y.: 1) subjektiškumą, – į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą, kaip į lobistinę įtaką galintį patirti asmenį, pagal kompetenciją kreipėsi Asociacija; 2) Asociacija į ministrą kreipėsi dėl konkretaus teisės akto; 3) Asociacija ministrui konkrečiai nurodė, kokios teisės akto nuostatos turėtų būti pakeistos ir kodėl; 4) Asociacija ministrui pateikė ne tik nuomonę dėl teisėkūros, bet ir konkretų pasiūlymą, kaip pakeisti teisės aktą, ir siūlė inicijuoti keitimą.
Nustačius, kad Asociacija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui teikė 2024 m. balandžio 17 d. raštą „Prašymas dėl teisės akto keitimo“ dėl ministro 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-19 patvirtinto Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos trečiojo prioriteto „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“ priemonių „Vietos plėtros strategijų rengimas“ ir „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 4.3.2.1 papunkčio pakeitimo nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, darytina išvada, kad tokiais savo veiksmais Asociacija vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ė :
1. Pripažinti, kad asociacija „Klaipėdos regiono žvejų vietos veiklos grupė“, nustatyta tvarka nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, bet 2024 m. balandžio 17 d. raštu prašydama, kad žemės ūkio ministras inicijuotų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-19 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos trečiojo prioriteto „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“ priemonių „Vietos plėtros strategijų rengimas“ ir „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto 4.3.2.1 papunkčio pakeitimą (papildymą) ir teikdama su tuo susijusius konkrečius savo pasiūlymus, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2. Įpareigoti Komisijos įgaliotą darbuotoją surašyti protokolą dėl asociacijos „Klaipėdos regiono žvejų vietos veiklos grupė“ padaryto Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti asociacijai „Klaipėdos regiono žvejų vietos veiklos grupė“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
