VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS DĖL (duomenys neviešinami)
2024 m. spalio 30 d. Nr. KS-99 Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas 2024-10-30 posėdyje, įvertinusi aplinkybes dėl Alytaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos narės (duomenys neviešinami) (toliau – ir Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė: Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija 2024-08-07 posėdyje susipažino su 2024-05-23 pateiktu Savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – Etikos komisija) 2024-05-21 sprendimu Nr. KPPn-30 „Dėl (duomenys neviešinami)“ (toliau – Etikos komisijos sprendimas), kuriame buvo vertinta Savivaldybės tarybos narės (duomenys neviešinami) elgesio atitiktis Įstatymo nuostatoms, ir, abejodama dėl galimo netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymo) 24 straipsnio 4 dalimi nusprendė pati atlikti tyrimą dėl Savivaldybės tarybos narės (duomenys neviešinami) elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Komisija vertino, ar (duomenys neviešinami), būdama Savivaldybės tarybos nare ir viešosios įstaigos Alytaus jaunimo centro (toliau – AJC) vokalo mokytoja, dalyvaudama 2024-04-22 Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitetų posėdyje, pasisakydama (svarstydama) ir balsuodama dėl šio posėdžio darbotvarkės klausimo Nr. 1, t. y. 2024-04-11 sprendimo projekto Nr. TŽ-159 „Dėl Alytaus jaunimo centro 2023 m. metinio ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ (toliau – Sprendimo projektas Nr. TŽ-159), susijusio su savo darboviete, ir nuo šių veiksmų nenusišalindama, neveikė interesų konflikto situacijoje ir ar nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. (duomenys neviešinami) tyrimui aktualiu laikotarpiu (2024-04-22 Savivaldybės tarybos Jungtinio komitetų posėdžio dieną) buvo 2023–2027 m. kadencijos Savivaldybės tarybos narė ir Savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narė (Savivaldybės tarybos 2023-04-25 sprendimas Nr. T-83 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“); (duomenys neviešinami) AJC pradėjo dirbti nuo 1996-09-02 (darbo sutartis Nr. 3 su visais pakeitimais). Pagal pareigybės aprašymą (patvirtintas AJC direktoriaus 2018-09-04 įsakymu Nr. V-125), (duomenys neviešinami) – vokalo mokytoja, tiesiogiai pavaldi AJC direktoriaus pavaduotojui (3 punktas). 2. Pagal AJC įstatus, galiojusius tyrimui aktualiu laikotarpiu (patvirtinti Savivaldybės tarybos 2021-02-25 sprendimu Nr. T-64), AJC yra Savivaldybės įstaiga (6 punktas); Įstaigos savininkė – Alytaus miesto savivaldybė (7 punktas); Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės taryba, kuri vykdo savininko teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose įstatymuose (8 punktas); Įstaigos tikslas – panaudojant įvairių finansavimo šaltinių lėšas ir įstaigos bendruomenės intelektinius išteklius, užtikrinti sąlygas įvairių amžiaus grupių ugdytiniams atsiskleisti ir įgyvendinti kūrybinius gebėjimus kultūrinėje ir socialinėje erdvėje, atrasti vietą vis modernėjančiame pasaulyje, formuoti jaunimo vertybių sistemą, suteikiant ugdomąjį turinį (18 punktas); Įstaigos valdymo institucijos yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis – įstaigos vadovas – direktorius (40 punktas); kasmet per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti (47 punktas); Įstaigos direktorius yra vienasmenė įstaigos valdymo institucija. Jį viešojo konkurso būdu skiria ir atšaukia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, skiria nuobaudas visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos direktorius yra atskaitingas Savivaldybės tarybai, savo užduočių vykdymo klausimais pavaldus Savivaldybės merui arba jo įgaliotam asmeniui (51 punktas); Įstaigos direktorius organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis. Įstaigos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų apskaitą, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, veiklos ataskaitos parengimą, viešų pranešimų paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti Viešųjų įstaigų įstatyme, kituose teisės aktuose ir įstatuose (55 punktas); Įstaigos veiklos ataskaitoje nurodoma: informacija apie įstaigos veiklos tikslus ir pobūdį, veiklos tikslų įgyvendinimą ir veiklos rezultatus per finansinius metus, veiklos planus ir ateinančių finansinių metų prognozes; viešosios įstaigos dalininkai ir kiekvieno jų įnašų vertė finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, dalininkų kapitalo dydis finansinių metų pradžioje ir pabaigoje; įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius; informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus; įstaigos sąnaudos per finansinius metus, iš jų – išlaidos darbo užmokesčiui; įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje; įstaigos sąnaudos valdymo išlaidoms; duomenys apie įstaigos vadovą, įstaigos išlaidos vadovo darbo užmokesčiui ir kitoms įstaigos vadovo išmokoms (57 punktas su visais (1–8) papunkčiais); Įstaigos direktoriaus kompetencijai priskiriama: neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, tvirtinti įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą; tvirtinti pareigybių aprašymus, sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su įstaigos darbuotojais; leisti įsakymus įstaigos personalo valdymo, įstaigos organizavimo ir darbo tvarkos klausimais (6.1–6.3 papunkčiai); teisės aktų nustatyta tvarka valdyti, naudoti įstaigos turtą, lėšas ir jais disponuoti, atsakyti už įstaigos finansinę veiklą, svarstyti ir priimti sprendimus, susijusius su įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimu ir disponavimu juo. Rūpintis intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrinti jų optimalų valdymą ir naudojimą (61.8 papunktis); atstovauti įstaigai teismuose, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis (61.11 papunktis); nustatyti įstaigos darbuotojų (išskyrus direktorių) darbo užmokestį (61.12 papunktis); sudaryti ugdytiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais, organizuoti trūkstamų mokytojų paiešką (61.14 papunktis). 3. Pagal AJC direktoriaus pareigybės aprašymą, galiojusį tyrimui aktualiu laikotarpiu (patvirtintas Savivaldybės mero 2016-04-15 potvarkiu Nr. MP1-30 (4.1)), direktorius yra savivaldybės švietimo viešosios įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį (1 punktas); Direktoriaus pareigybė reikalinga vadovauti įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, įstaigos švietimo programų rengimui ir vykdymui, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti įstaigos veiklą, kad būtų užtikrintas jos nuostatuose numatytų tikslų, suformuluotų uždavinių, numatytų funkcijų ir kitų veiklos sričių vykdymas, siekti kuo efektyvesnės įstaigos švietimo veiklos ir švietimo pagalbos (4 punktas); Siekdamas kuo efektyvesnės įstaigos švietimo veiklos ir švietimo pagalbos įstaigos direktorius vykdo šias funkcijas: tvirtina įstaigos vidaus struktūrą, neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašą; vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinio veiklos plano rengimui, įstaigos ugdymo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui; nustato įstaigos struktūrinių padalinių tikslus, uždavinius, funkcijas, struktūrinių padalinių vadovų veiklos sritis, skiria ir atleidžia mokytojus, direktoriaus pavaduotojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Vyriausybės nutarimų ir įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, skiria paskatinimus ir nuobaudas. Direktorius turi teisę į vieno iš darbuotojų pareigybės aprašymą įrašyti nuostatą, kad jis laikinai eina direktoriaus pareigas, kai darbe nėra direktoriaus (nedarbingumo, atostogų, ir komandiruotės metu); kartu su bendruomene numato įstaigos veiklos kryptis, rengia veiklos programą, įstaigos nuostatus ir teikia aprobuoti įstaigos tarybai; užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką; analizuoja įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja įstaigos veiklos kokybės įsivertinimo vykdymą ir atsako už įstaigos veiklos rezultatus; atlieka Savivaldybės tarybos priskirtas funkcijas, įtrauktas į įstaigos nuostatus ir pareigybės aprašymą; aiškina įstaigos bendruomenės nariams valstybinę bei savivaldybės švietimo politiką, numato visuomenės poreikius atitinkančius įstaigos veiklos tikslus, inicijuoja ilgalaikių ir trumpalaikių veiklos programų rengimą, organizuoja jų vykdymą; paskirsto vadybos funkcijas direktoriaus pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja periodiškai atsiskaityti už nuveiktus darbus; suderinęs su Įstaigos mokytojų taryba, tvirtina AJC darbo tvarkos taisykles; organizuoja viešosios įstaigos veiklą, šaukia visuotinius dalininkų susirinkimus, įgyvendina visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus, atidaro ir uždaro sąskaitas bankuose, prižiūri vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, sistemą, organizuoja mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų metodinę veiklą ir atestaciją; rūpinasi įstaigos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, racionaliu jų panaudojimu, darbų sauga; ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo klausimais organizuoja mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjamu klausimu, pasitarimus; sudaro įstaigos vardu sutartis teisės aktų nustatyta tvarka; organizuoja įstaigos dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka; teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja įstaigos turtą, lėšas ir jais disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais (14 punktas su visais papunkčiais); Įstaigos direktorius atsako už: Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi įstaigoje; demokratinį įstaigos valdymą, direktoriaus pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose nurodytų funkcijų tinkamą vykdymą, jam pavestų užduočių atlikimą laiku; įstaigai skirtų savivaldybės biudžeto lėšų tikslingą ir teisėtą panaudojimą, apskaitą ir atsiskaitymą; Švietimo įstatyme nurodytos informacijos paskelbimą; Įstaigos veiklos rezultatus, savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą; visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, dalininkų registravimą ir pranešimą dalininkams apie įvykius, reikšmingus įstaigos veiklai, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui (16 punktas su visais papunkčiais); Įstaigos direktorius atskaitingas Savivaldybės tarybai (17 punktas); Įstaigos direktorius darbo organizavimo klausimais pavaldus Savivaldybės merui (18 punktas). 4. 2024-04-22 vyko Savivaldybės tarybos Jungtinis komitetų posėdis, kuriame buvo svarstomas darbotvarkės klausimas Nr. 1 „Dėl Alytaus jaunimo centro 2023 m. metinio ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ (Sprendimo projektas Nr. TŽ-159). Šio Sprendimo projekto tikslas buvo patvirtinti AJC 2023 m. metinių ataskaitų rinkinį (iš AJC 2023 m. veiklos ataskaitos ir 2023-12-31 pasibaigusių finansinių metų ataskaitų). Posėdyje dalyvavo 25 tarybos nariai, tarp jų ir Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narė (duomenys neviešinami). Šio posėdžio protokole Nr. JK-6 ir „YouTube“ platformoje viešai skelbiamame posėdžio vaizdo ir garso įraše https://www.youtube.com/watch?v=cTcXItAmMzM&t=2255s (nuo 1.00 min.) užfiksuota, kad pradėtas svarstyti Sprendimo projektas Nr. TŽ-159. Posėdžio pirmininkas paskelbė, kad šį klausimą pristatys AJC direktorė (duomenys neviešinami). Nė posėdžio vaizdo ir garso įraše, nė protokole neužfiksuota, kad posėdyje dalyvaujanti tarybos narė (duomenys neviešinami) būtų teikusi nusišalinimą nuo minėto klausimo svarstymo ir jos nusišalinimas būtų nepriimtas. Ji kartu su visais posėdyje dalyvaujančiais tarybos nariais toliau liko sėdėti posėdžių salėje ir dalyvavo svarstant minėtą klausimą. AJC direktorė buvo klausimo pranešėja ir posėdžio dalyviams pristatė 2023 m. AJC veiklos atskaitą, t. y. pakomentavo 2023 m. įstaigos veiklos plano įgyvendinimo rezultatus, veiklos programos įgyvendinimo rezultatus pagal nustatytus tikslus, informavo, kad AJC veiklos ataskaita parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų bei Švietimo įstatymų nuostatas, o rengiant 2023 m. finansinę atskaitomybę vadovautasi bendraisiais apskaitos principais. Toliau direktorė pristatė organizuotus renginius, įgyvendintas kūrybines iniciatyvas, vykdytą projektinę veiklą, dalyvavimą įvairiuose šalies ir tarptautiniuose renginiuose, konkursuose, festivaliuose, įvardijo pagrindines įstaigos problemas. Baigdama kalbėti apie 2023 m. AJC veiklos ataskaitą, direktorė pasiteiravo, ar nebūtų klausimų; jeigu ne, paprašė pritarti Sprendimo projektui. Toliau Savivaldybės tarybos nariai pradėjo diskusiją dėl AJC mikroklimato vertinimo, darbuotojų skatinimo, mokinių nuotolinio ugdymo ir pan., teikė direktorei atitinkamus klausimus. Tarp pasisakančių ir diskusijoje dalyvaujančių tarybos narių buvo ir tarybos narė (duomenys neviešinami). Vaizdo ir garso įraše (nuo 21.11 min. iki 23.30 min.) (duomenys neviešinami) kalbėdama pasidžiaugė, kad AJC dirba 30 metų, kad visi mokytojai ir darbuotojai labai stengiasi ir labai gerai dirba, bet pastebėjo, kad iki 2016 m. vadovaujant kitiems direktoriams mokytojai vykstant į ekskursijas netilpdavo į autobusą, o vadovaujant esamai direktorei ekskursijoms buvo užsakytas 50 vietų autobusas, bet vyko tik 10 žmonių, ir klausė: „Kodėl?“ AJC direktorė pasisakė, kad yra darbuotojų taryba, ji labai skatina pačius inicijuoti keliones. Taip pat nurodė, kad administracija inicijavo bent 3 keliones, bet norinčių neatsirasdavo; iniciatyva turėtų būti darbuotojų, bet taip nėra, šis klausimas svarstytinas, bet pabrėžtina, kad įstaigai jis nėra esminis. Kiti tarybos nariai tęsdami diskusiją teiravosi AJC direktorės dėl įstaigos lėšų, – ar pavyko jų sutaupyti dėl darbuotojų skatinimo (priedų) ir pan. Šios diskusijos kontekste vaizdo ir garso įraše (nuo 24.56 iki 26.16 min.) tarybos narė (duomenys neviešinami) taip pat AJC direktorės pasiteiravo: „O gal galit pasakyti išvis, kiek Jūs vadovaujate, ar buvo tie priedai, nes aš kai dirbanti, tai bent jau aš asmeniškai tai negavusi niekada, prie kitų direktorių gavusi.“ Toliau tebesitęsiant diskusijai savivaldybės tarybos narė (duomenys neviešinami) AJC direktorės pasiteiravo, kodėl neskirti priedai kaip paskatinimas, ne už papildomą darbą. AJC direktorė pakartojo, kad iš pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ar nedarbingumo sutaupyta nemaža lėšų suma buvo grąžinta į savivaldybės biudžetą, nes buvo priimtas toks sprendimas. Posėdžio vaizdo ir garso įraše (nuo 36.48 iki 38.58 min.) tarybos narė (duomenys neviešinami) diskutuodama AJC direktorei pateikė dar vieną klausimą: kodėl mokyklos durys buvo pakeistos į stiklines, esą mokytojai, kurie koncertuoja, šiuo sprendimu nėra patenkinti, nes matyti, kai persirenginėja. AJC direktorė paaiškino, kad koridorių atvėrimas buvo sena svajonė, taip buvo pasielgta tam, kad būtų matoma, „kuo kvėpuoja įstaiga“, be to, buvo būtina į koridorių įleisti dienos šviesos, tai mokyklai daugiau pliusas nei minusas. Toliau pasisakė dar keletas tarybos narių, dėkojo direktorei ir kolektyvui už darbą. Vaizdo ir garso įraše (nuo 42.35 iki 42.45 min.) vyko balsavimas dėl Sprendimo Nr. TŽ-159 projekto. Posėdžio protokolo duomenimis, Komitetų nariai (taip pat ir (duomenys neviešinami) vienbalsiai nusprendė pritarti Sprendimo projektui Nr. TŽ-159 (už – 25). 5. 2024-04-25 vyko Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo pateiktas svarstyti papildomas darbotvarkės klausimas Nr. 39 „Dėl Alytaus jaunimo centro 2023 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“, kurio eiliškumas posėdžio darbotvarkėje pakeistas į Nr. 11 (kad įstaigų vadovams nereiktų ilgai laukti). Posėdyje dalyvavo 25 tarybos nariai, tarp jų ir tarybos narė (duomenys neviešinami). Šio posėdžio protokole Nr. TPR-14 ir „YouTube“ platformoje viešai skelbiamame posėdžio vaizdo ir garso įraše https://www.youtube.com/watch?v=WSZgmUaPCsE&ab_channel=Alytausmiestosavivald yb%C4%97 (nuo 28.20 min.) užfiksuota, kad tarybos narė (duomenys neviešinami) nusišalino nuo planuojamo svarstyti klausimo „Dėl Alytaus jaunimo centro 2023 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“, nes dirba įstaigoje, ir išėjo iš posėdžių salės. Kalbėdama AJC direktorė (duomenys neviešinami) nurodė, kad Sprendimo projektas jau buvo pristatytas Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitetų posėdyje, paminėjo, jog į visus klausimus buvo atsakyta, ir paprašė pritarti AJC 2023 m. veiklos ataskaitai. Tada vienas iš tarybos narių prisiminė klausimo svarstymą Savivaldybės tarybos Jungtiname komitetų posėdyje ir AJC direktorei pateikė kelis tuos pačius klausimus, kuriuos (duomenys neviešinami) buvo uždavusi AJC direktorei Savivaldybės tarybos Jungtiname komitetų posėdyje (dėl persirengimo kambario ir kabineto, – neetiška, kai galima matyti viską kiaurai, ir paprašė patikslinti, ar iš tikrųjų taip yra, ir pasiteiravo, kodėl mažai žmonių vyksta į kolektyvo keliones). AJC direktorė (duomenys neviešinami), atsakydama į tarybos nario klausimus, paaiškino, kad ruošdamasi posėdžiui susirinkimo metu paklausė kiekvieno iš darbuotojų nuomonės dėl stiklinių kabinetų durų ir, anot jos, visi darbuotojai vienbalsiai sutiko, kad yra inovatyvu, kai dienos šviesa patenka į koridorius, tokiu būdu užtikrinamas atviras ugdymo procesas. Be kita ko, paminėjo, kad būtent (duomenys neviešinami) kabineto durys yra su matine plėvele ir jai persirengti netrukdoma, ir atsakė į klausimą dėl vykdomų ekskursijų. Toliau vyko Savivaldybės tarybos narių balsavimas dėl minėto klausimo (už – 7, prieš – 1, susilaikė – 13, iš viso balsavo 21). Po balsavimo buvo priimtas Savivaldybės tarybos 2024-04-25 sprendimas Nr. T- 150 „Dėl Alytaus jaunimo centro 2023 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“, kuriuo nuspręsta: „Nepatvirtinti Alytaus jaunimo centro 2023 m. metinių ataskaitų rinkinio“. 6. 2024-08-23 Savivaldybės administracija teikdama VTEK atsakymą nurodė, kad Savivaldybės tarybai 2024-04-25 posėdyje svarstant darbotvarkės klausimą „Dėl Alytaus jaunimo centro 2023 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ ir (duomenys neviešinami) pareiškus nusišalinimą nuo minėto klausimo, taryba nebalsavo dėl jos nusišalinimo, t. y. negauta duomenų, kad nusišalinimas būtų buvęs nepriimtas. 2024-09-09 Savivaldybės administracija teikdama VTEK atsakymą nurodė, kad tarybos narei (duomenys neviešinami) nebuvo parengtos individualios išankstinės rašytinės rekomendacijos, susijusios su Įstatymo laikymusi (dėl klausimų, susijusių su AJC, kuriame ji dirba vokalo mokytoja), ir (duomenys neviešinami) nebuvo nušalinta nuo sprendimų dėl minėtų atitinkamų klausimų rengimo, svarstymo ar priėmimo savivaldybėje atliekant tarybos narės pareigas. 7. 2024-08-30 AJC raštu informavo Komisiją, kad Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitetų posėdyje 2024-04-22 buvo pristatyta AJC 2023 m. veiklos ataskaita ir finansinių ataskaitų rinkiniai. Po klausimo pristatymo pranešėjai AJC direktorei posėdžio dalyviai pateikė klausimų, susijusių su įstaigos 2023 m. veiklos organizavimo ir finansų valdymo rezultatais. Savivaldybės tarybos narė ir AJC vokalo mokytoja (duomenys neviešinami) taip pat pateikė pranešėjai du klausimus. Vienas iš klausimų buvo dėl priedų skyrimo tvarkos įstaigoje. Anot AJC direktorės, (duomenys neviešinami), formuluodama klausimą, kelis kartus paminėjo, kad esamos direktorės vadovavimo įstaigai laikotarpiu nėra gavusi „priedo kaip paskatinimo“. AJC direktorė atsakė, kad (duomenys neviešinami) buvo skirta premija (Alytaus jaunimo centro direktoriaus 2023 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. DP-47 „Dėl premijų skyrimo“). AJC vadovės nuomone, įstaigos vadovo ir darbuotojo dialogas dėl apmokėjimo už darbą neturi vykti viešame Jungtiniame komitetų posėdyje. AJC direktorės nuomone, (duomenys neviešinami) supainiojo tarybos narės ir AJC mokytojos funkcijas, nes jos Savivaldybės tarybos Jungtiname komitetų posėdyje pateikti klausimai buvo susiję su jos pareigų įgyvendinimu AJC. Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitetų posėdyje 2024-04-22 bendru posėdžio dalyvių sutarimu buvo pritarta Sprendimo projektui Nr. TŽ-159, bet Savivaldybės tarybos 2024-04-25 posėdyje tam pačiam projektui buvo nepritarta, nors komentarų, pastabų dėl įstaigos veiklos organizavimo ir finansinių rezultatų posėdžio metu išsakyta nebuvo. Be kita ko, AJC direktorė pažymėjo, kad Savivaldybės tarybos Sprendimo projekto Nr. TŽ-159 nepatvirtinimas tiesiogiai susijęs su Savivaldybės tarybos narės ir AJC vokalo mokytojos (duomenys neviešinami) Jungtiniame komitetų posėdyje pateiktais klausimais. 2024-09-06 AJC taip pat informavo Komisiją, kad Savivaldybės tarybos Sprendimo projekto Nr. TŽ-159 nepatvirtinimas tiesioginės įtakos šios įstaigos mokytojos (duomenys neviešinami) veiklai, statusui, darbo užmokesčiui nepadarė, neįskaitant to, kad nebuvo pritarta visos įstaigos, taip pat ir mokytojos (duomenys neviešinami), 2023 m. veiklos rezultatams.
(duomenys neviešinami) paaiškinimas
2024-08-20 (duomenys neviešinami) pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024-04-22 dalyvavo Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitetų posėdyje, kuriame pasakė, jog nusišalina, bet kita ilgametė tarybos narė esą ją patikino, kad nusišalinti nereikia, nes bus svarstoma praėjusių metų ataskaita, dėl to tame posėdyje AJC direktorei pristatant 2023 m. (praėjusių metų) veiklos ataskaitą ji kaip lygiavertė tarybos narė pasiliko. Be kita ko, nurodė, kad uždavė direktorei klausimus, nes ši teisė savivaldybės tarybos nariui yra numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, komitetuose apsvarstyti klausimai yra rekomendacinio pobūdžio, nes galutinį sprendimą savivaldybės taryba priima tarybos posėdžiuose. Taip pat paminėjo, kad posėdžio metu kita tarybos narė pateikė klausimą dėl skatinimo už darbą, o ji esą pasisakė apie šį klausimą tik „iš konteksto“. Nuo sprendimo dėl AJC 2023 m. veiklos ataskaitos priėmimo 2024-04-25 Savivaldybės tarybos posėdyje nusišalino ir nedalyvavo. Taip pat nurodė, jog ji kaip AJC mokytoja yra tiesiogiai pavaldi AJC pavaduotojai, o ne direktorei.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Įstatymu siekiama sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, išvardintų Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, ir kitų asmenų, nurodytų Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys), privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis). (duomenys neviešinami) yra 2023–2027 m. kadencijos Savivaldybės tarybos narė – valstybės politikė, šios pareigos priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Įstatymas jai taikomas tiesiogiai ir visos apimties (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą deklaruojantys asmenys įpareigojami teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Tarybos nario pareiga vengti interesų konflikto taip pat nustatyta ir VSĮ 10 straipsnio 4 punkte. Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas Įstatymo taikymo praktiką nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; 2020 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).
Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014). Įstatymas interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamuoju atveju VTEK vertino, ar tarybos narei (duomenys neviešinami), kuri taip pat dirba ir AJC vokalo mokytoja, nekilo interesų konflikto ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai nenusišalino nuo interesų konfliktą jai galbūt keliančių tarnybinių veiksmų, t. y. 2024-04-22 Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitetų posėdyje dalyvaudama, pasisakydama (svarstydama) ir balsuodama dėl šio posėdžio darbotvarkės klausimo Nr. 1 Sprendimo projekto Nr. TŽ-159 („Dėl Alytaus jaunimo centro 2023 m. metinio ataskaitų rinkinio patvirtinimo“). Iš Komisijai pateiktų tyrimui reikšmingų duomenų matyti, kad 2024-04- 22 vyko Savivaldybės tarybos Jungtinis komitetų posėdis, kuriame buvo svarstomas darbotvarkės klausimas Nr. 1 dėl Sprendimo projekto Nr. TŽ-159. Komitetui buvo teikiama: AJC 2023 m. veiklos ataskaita ir AJC 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinių ataskaitų rinkinys (parengtas pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus). Posėdyje dalyvavo 25 Savivaldybės tarybos nariai, tarp jų ir (duomenys neviešinami)– Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narė. Atliekant tyrimą nenustatyta, kad (duomenys neviešinami) minėtoje situacijoje būtų teikusi nusišalinimą ir jis būtų nepriimtas. Komisija taip pat negavo duomenų, kad (duomenys neviešinami) šioje situacijoje (dėl kitos jos darbovietės – AJC) būtų parengtos išankstinės rašytinės rekomendacijos, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo ji privalo nusišalinti. Komisija negavo informacijos, kad institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (nagrinėjamu atveju – Savivaldybės taryba) motyvuotu rašytiniu sprendimu būtų nušalinusi Savivaldybės tarybos narę (duomenys neviešinami) nuo tarnybinių pareigų, susijusių su jos kita darboviete AJC, atlikimo. Taigi ji Jungtiniame komitetų posėdyje kartu su visais jo dalyviais sėdėjo posėdžių salėje ir dalyvavo svarstant su jos darboviete (AJC) susijusį klausimą – pasisakė užduodama AJC direktorei klausimus dėl jai asmeniškai skiriamų priedų, diskutavo, vėliau ir balsavo pritardama Sprendimo projektui Nr. TŽ-159. Šiuo atveju svarbu tai, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įvardyti duomenys, kuriuos deklaruojantis asmuo privalo nurodyti deklaracijoje, taip pat ir darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas (1 punktas). Taigi, Įstatymas įpareigoja deklaruojantį asmenį nurodyti savo darbovietes ir pareigas (statusą) jose. Sistemiškai vertinant spręstina, kad Įstatymų leidėjas asmens darbovietę ir einamas pareigas prilygina aplinkybei, galinčiai kelti interesų konfliktą. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime dar nereiškia interesų konflikto, – įvardijamos tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Kita vertus, atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti (LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-230/2013). Tyrimo duomenys patvirtina, kad Tiriamoji yra Savivaldybės tarybos narė, kartu ir AJC darbuotoja (vokalo mokytoja). Taigi, (duomenys neviešinami) darbovietė AJC ir joje einamos pareigos (ryšys) yra laikytinos jos privačiu interesu (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas vertintina, kad tarybos narės (duomenys neviešinami) Savivaldybės taryboje atliekami veiksmai gali tapti prielaida kilti interesų konfliktui dėl sąsajų su jo privačiu interesu. Kad tarybos narė (duomenys neviešinami), dalyvaudama Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitetų posėdyje ir svarstydama Sprendimo projektą Nr. TŽ-159, turėjo asmeninį suinteresuotumą, spręstina ir iš VTEK Sprendimo 3 punkte įvardintų šios tarybos narės klausimų pobūdžio: ji AJC direktorės asmeniškai teiraujasi dėl tam tikrų darbo sąlygų, skatinimo priemonių už atliktą darbą („O gal galit pasakyti išvis, kiek Jūs vadovaujate, ar buvo tie priedai, nes aš kai dirbanti, tai bent jau aš asmeniškai tai negavusi niekada, prie kitų direktorių gavusi“). Šiuo atveju akivaizdu, kad klausimo svarstymo metu tarybos narė, užduodama asmeninio pobūdžio klausimą dėl priedų jai pačiai skyrimo ir žinodama (suprasdama), kad svarstomas klausimas susijęs su kita jos darboviete – AJC, šios įstaigos finansinių ataskaitų rinkiniais (biudžetu), kuriuose teikiami ne tik praėjusių 2023 m duomenys, bet ir tam tikros finansinės ateities, taip pat ir įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio, prognozės, akivaizdžiai turėjo ir tam tikrą privatų finansinį interesą. Akivaizdu, kad Sprendimo projekto Nr. TŽ-159 svarstymo Savivaldybės taryboje metu tarybos narė (duomenys neviešinami) buvo suinteresuota savo kaip AJC mokytojos geresnėmis darbo sąlygomis įstaigoje, asmenine finansine gerove, o tai suponuoja jos privatų interesą, taigi atlikdama tarybos narės pareigas 2024-04-22 vykusiame Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitetų posėdyje ji negalėjo išlikti objektyvi ir nešališka ir dėl to turėjo nusišalinti. (duomenys neviešinami) teikdama paaiškinimą nurodė, kad AJC kaip mokytoja yra tiesiogiai pavaldi AJC pavaduotojui, o ne direktoriui. Čia paminėtina, kad vertinant AJC direktoriaus pareigybės aprašyme numatytą įgaliojimų, išdėstytų šio VTEK Sprendimo faktinių aplinkybių 3 dalyje, apimtį ir atsižvelgiant į AJC įstatų turinį, išdėstytą šio VTEK Sprendimo faktinių aplinkybių 2 dalyje, t. y. AJC susiklosčiusių darbo santykių kontekste, darytina išvada, kad AJC direktorę, kuri yra atsakinga už įstaigos veiklą ir jos finansus, ir (duomenys neviešinami) sieja tam tikras valdžios (kontrolės) ir pavaldumo santykis (nors ji tiesiogiai buvo pavaldi AJC pavaduotojai). AJC direktorė gali atlikti tam tikrus veiksmus, darančius įtaką (duomenys neviešinami) kaip AJC vokalo mokytojos darbo eigos klausimams, nes gali priimti (ar dalyvauti priimant) valdymo sprendimus (duomenys neviešinami) atžvilgiu, nes AJC direktorius sudaro, keičia ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais; leidžia įsakymus įstaigos personalo valdymo, įstaigos organizavimo ir darbo tvarkos klausimais, nustato įstaigos darbuotojų darbo užmokestį, skiria nuobaudas ir paskatinimus ir pan. Todėl, Komisijos nuomone, (duomenys neviešinami), būdama apdairi ir rūpestinga tarybos narė, siekdama išvengti bet kokių abejonių dėl galimo interesų konflikto, vykdydama Įstatymo nustatytas deklaruojančių asmenų pareigas, turėjo nusišalinti ir nedalyvauti sprendžiant klausimą dėl kitos savo darbovietės (AJC) ne tik Savivaldybės tarybos posėdyje, bet ir aptariamame Jungtiniame komitetų posėdyje. Šiuo atveju Savivaldybės tarybos narė (duomenys neviešinami) neinformavo Savivaldybės tarybos Jungtinio komiteto posėdžio narių apie ją siejančius darbo santykius su AJC, nenusišalino, dalyvavo diskusijoje ir balsavo dėl Sprendimo projekto Nr. TŽ-159. Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės tarybos Jungtinio komitetų posėdžio metu Savivaldybės tarybos nariai (taip pat ir (duomenys neviešinami) vienbalsiai nusprendė pritarti Sprendimo projektui Nr. TŽ-159 (už – 25). Taigi laikytina, kad nagrinėjamuoju atveju (duomenys neviešinami) pateko į interesų konflikto situaciją ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Šiuo atveju visai nesvarbu, ar pritarimas Sprendimo projektui Nr. TŽ-159 sukėlė teigiamų ar neigiamų pasekmių AJC ir jos vadovei, kuri atsakinga už įstaigos veiklą; svarbus pats faktas, kad Tiriamoji dalyvavo svarstant ir priimant sprendimą, kuris susijęs su jos darboviete. Kaip minėta, LVAT yra pasisakęs, kad interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, t. y. teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl toks valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. 2024-08-20 (duomenys neviešinami) pateikė paaiškinimą, kuriame pati patvirtino, jog 2024-04-22 dalyvavo Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitetų posėdyje, kuriame pasakė, jog nusišalina, bet kita ilgametė tarybos narė esą ją patikino, kad nusišalinti nereikia, nes bus svarstoma praėjusių metų ataskaita, ir ji kaip lygiavertė tarybos narė pasiliko posėdyje AJC direktorei pristatant 2023 m. veiklos ataskaitą (praėjusių metų). Šiuo atveju Komisija pažymi, kad šie Tiriamosios argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant jos elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, nes tokie tarybos narių pasikalbėjimai nėra vertinami kaip tinkamas tarybos nario nusišalinimas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. Nustatytos pareigos tarybos narė (duomenys neviešinami) neatliko. Šios tarybos narės nusišalinimo neužfiksuota ir Savivaldybės tarybos Jungtinio komitetų posėdžio protokole. Kaip minėta, deklaruojantis asmuo turi elgtis taip, kad jo veiksmai viešosios nuomonės požiūriu nekeltų jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų. Abejonių kelia asmens šališkumas, egzistuojantis privatus interesas (ryšys). Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kokių priemonių ir kokia tvarka privalu imtis galimo interesų konflikto situacijoje, – aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais nusišalinti (pareikšti nusišalinimą) nuo atitinkamų sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo ir nedalyvauti šiose procedūrose. Asmens pareikštas nusišalinimas gali būti ir nepriimtas, bet patekusiam į interesų konflikto situaciją asmeniui įgyvendinti pareigą tinkamai nusišalinti yra būtina (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 1945/2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 1121/2011). Kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Paminėtina ir tai, kad (duomenys neviešinami) dėl to paties Sprendimo projekto Nr. TŽ-159, susijusio su AJC, 2024-04-25 Savivaldybės tarybos posėdyje nusišalino argumentuodama, kad AJC yra jos darbovietė. Visa tai suponuoja išvadą, jog Savivaldybės tarybos narė pati pripažįsta, kad Sprendimo projektas Nr. TŽ-159 yra susijęs su jos privačiais interesais ir kelia jai interesų konfliktą, dėl kurio jai privalu nusišalinti. Vertinant paaiškinime nurodytus (duomenys neviešinami) argumentus, esą ji tik uždavė direktorei klausimus, nes ši teisė savivaldybės tarybos nariui yra nustatyta VSĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte, paminėtina, kad VSĮ 10 straipsnyje nustatoma ne tik savivaldybės tarybos nario pareiga dalyvauti savivaldybės tarybos ir komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, bet ir reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) savivaldybės tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Akivaizdu, kad tarybos nario tiesioginių pareigų vykdymas negali būti svarbesnis už viešųjų ir privačių interesų derinimo taisykles. LVAT yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Įstatyme. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama teikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1422/2010), todėl nagrinėjamu atveju tiesioginių tarnybinių pareigų vykdymas negali būti laikomas viršesniu už viešųjų ir privačių interesų derinimo taisykles. (duomenys neviešinami) pateiktame paaiškinime nurodytas teiginys, kad Savivaldybės tarybos Jungtiniame komitete priimami tik rekomendacinio pobūdžio sprendimai, o galutinį sprendimą savivaldybės taryba priima tarybos posėdžiuose, Komisija vertina kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad savivaldybės taryba yra administracinės teisėkūros subjektas, todėl savivaldybių tarybų nariai, atlikdami tarnybines funkcijas, dalyvauja visose savivaldybės tarybos sprendimo, kaip administracinio akto, teisėkūros stadijose. Interesų konfliktas tarybos nariui kyla nuo to momento, kai jis turi rengti, svarstyti, priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais. LVAT yra pažymėjęs, kad atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Sprendimas Įstatymo prasme yra bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinis veiksmas, kuris nepriklauso nuo galutinio sprendimo rezultatų ir jo sukeltų palankių ar nepalankių padarinių (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1339/2014). Pagal VSĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, savivaldybės tarybos komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Taigi, prieš priimant savivaldybių tarybų sprendimus savivaldybės taryboje, minimi klausimai yra nagrinėjami savivaldybės komitetų posėdžiuose, kuriuose galutinių sprendimų nėra priimama. Įstatymo taikymo prasme iš esmės nėra reikšminga tai, ar tarybos narys dalyvauja svarstant klausimą, susijusį su jo privačiais interesais, tik komitete, bet nedalyvauja priimant galutinį sprendimą. Šiuo atveju dalyvavimas ir komiteto, ir tarybos posėdyje yra traktuojamas kaip Įstatymo nuostatų pažeidimas. LVAT nuomone, Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu. Kaip minėta, 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti skirta užtikrinti nešališkumo reikalavimą, kita vertus, nesudaryti jokių prielaidų pažeisti konstitucinį asmenų lygybės principą, taip pat nesukelti jokių konkrečių neigiamų pasekmių asmenims, kurių klausimą nagrinėja asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje (LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018). Vadovaudamasi VTEKĮ 30 straipsnio 2 dalimi, Komisija, priėmusi vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, gali pateikti asmeniui rekomendaciją ar nurodymą. Priėmusi sprendimą, kad asmuo pažeidė teisės aktų nuostatas, Komisija institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui, o kai pažeidusiu teisės aktų nuostatas pripažintas įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai pateikia vieną iš šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų siūlymų. Įvertinus Komisijos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis VTEKĮ 30 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, siūlytina Savivaldybės merui imtis (inicijuoti) prevencinių priemonių, kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas ir nedalyvautų sprendžiant su jų privačiais interesais (taip pat kai jie susiję su jų einamomis pareigomis kitose įstaigose) tiesiogiai susijusius klausimus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė (duomenys neviešinami), šios savivaldybės tarybos 2024-04-22 Jungtiniame komitetų posėdyje dalyvaudama svarstant ir balsuodama dėl posėdžio darbotvarkės klausimo Nr. 1 (2024-04-11 sprendimo projekto Nr. TŽ-159 „Dėl Alytaus jaunimo centro 2023 m. metinio ataskaitų rinkinio patvirtinimo“), susijusio su kita jos darboviete – viešąja įstaiga Alytaus jaunimo centru, ir nuo šių veiksmų nenusišalindama, veikė interesų konflikto situacijoje ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas. 2. Siūlyti Alytaus miesto savivaldybės merui imtis (inicijuoti) prevencinių priemonių, kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas ir nedalyvautų sprendžiant su jų privačiais interesais (taip pat kai jie susiję su jų einamomis pareigomis kitose įstaigose) tiesiogiai susijusius klausimus. 3. Sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys neviešinami) ir Alytaus miesto savivaldybės merui. 4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt. Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
