VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)
2022 m. rugsėjo 14 d. Nr. KS-99
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi tyrimo dėl Lietuvos heraldikos komisijos (toliau – ir Heraldikos komisijos) nario (duomenys neskelbiami, toliau – ir Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms medžiagą,
n u s t a t ė:
Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas
VTEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 16 punktų nuostatomis, patikrino, kaip Tiriamasis vykdo Įstatyme įtvirtintą pareigą deklaruoti privačius interesus. Pastebėjusi, kad privačių interesų deklaracijos jis nėra pateikęs, VTEK 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. S-406-(2.5) ir 2022 m. gegužės 12 d. raštu Nr. S-891-(2.5) paragino Heraldikos komisijos narį deklaruoti privačius interesus. Kadangi į raginimus deklaruoti privačius interesus nebuvo atsižvelgta, VTEK nusprendė pradėti tyrimą ir įvertinti, ar Tiriamasis, nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, nepažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Atliekant tyrimą, nagrinėjamos tik privačių interesų deklaravimo aplinkybės. VTEK nevertino Heraldikos komisijos posėdžiuose priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatomis, Heraldikos komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Heraldikos komisija prižiūri Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo įgyvendinimą. Heraldikos komisiją sudaro devyni nariai. Jos pirmininką ir pavaduotoją šešeriems metams ir kitus narius penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas. Heraldikos komisijos narių kadencijų skaičius neribojamas.
2. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais (2015 m. kovo 5 d. Nr. 1K-246, 2017 m. spalio 25 d. Nr. 1K-1132, 2020 m. balandžio 17 d. Nr. 1K-265) Tiriamasis buvo paskirtas Heraldikos komisijos nariu. Remiantis Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais (2021 m. balandžio 13 d. Nr. 1K-565 ir 2022 m. sausio 19 d. Nr. 1K-837), matyti, kad Tiriamasis tęsė veiklą Heraldikos komisijoje ir šio VTEK sprendimo priėmimo dieną yra jos narys.
3. VTEK 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. S-406-(2.5) ir 2022 m. gegužės 12 d. raštu Nr. S-891-(2.5) paragino Tiriamąjį deklaruoti privačius interesus.
4. Gavęs pirmąjį VTEK raginimą, Tiriamasis 2022 m. kovo 10 d. atsisakė pateikti privačių interesų deklaraciją. Nurodė, kad, sutikdamas eiti Heraldikos komisijos nario pareigas, vadovavosi šios komisijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose neradęs nuostatų, įpareigojančių teikti privačių interesų deklaraciją. Be to, atsisakymą deklaruoti privačius interesus grindė nenoru pakenkti savo darbovietės reputacijai. Išsiuntus jam antrąjį raginimą pateikti deklaraciją per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos, privačių interesų deklaracija taip pat nebuvo pateikta ir negauta informacijos apie VTEK raginimo nevykdymo priežastis.
5. VTEK yra žinoma apie Tiriamojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje einamas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos heraldikos specialisto pareigas. Remiantis Krašto apsaugos ministerijos 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 12-01-528, šioje institucijoje turimas darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, statusas nesukuria Tiriamajam pareigos teikti privačių interesų deklaraciją.
6. Privačių interesų deklaraciją Tiriamasis pateikė 2022 m. rugsėjo 13 d., bet joje nenurodė einamų Heraldikos komisijos nario pareigų.
Tiriamojo paaiškinimas
VTEK, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi bei 27 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 2022 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-1088-(2.5) informavo Tiriamąjį apie dėl jo pradėtą tyrimą ir paprašė pateikti išsamų tyrimo aplinkybių paaiškinimą raštu. Kadangi paaiškinimų nebuvo gauta, VTEK 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. S-1447-(1.2) pakartotinai prašė juos pateikti iki 2022 m. rugsėjo 6 dienos. Iki nurodytos datos paaiškinimų Tiriamasis nepateikė.
2022 m. rugsėjo 14 d. vykusiame VTEK posėdyje Tiriamasis nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Dėl Lietuvos heraldikos komisijos narių statuso Įstatymo nuostatų taikymo požiūriu
Remiantis Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatomis, Lietuvos heraldikos komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Kalendoriniams metams pasibaigus, Heraldikos komisija per du mėnesius parengia savo veiklos metų ataskaitą, ją pateikia Respublikos Prezidentui ir viešai paskelbia (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Heraldikos komisijos nariams už darbą mokama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 13 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatomis, šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos taip pat taikomi tiems valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Tokiems pareigūnams priskiriami Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai.
Heraldikos komisiją pagal specialų įstatymą sudaro, jos pirmininką, jo pavaduotojus ir narius skiria Respublikos Prezidentas. Šios komisijos veiklos pobūdis – nuolatinė veikla, todėl šios komisijos pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai galėtų būti priskiriami valstybės pareigūnams. Vis dėlto jie negali būti tapatinami su Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įvardytais valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, nes šio VTEK sprendimo priėmimo dieną faktiškai nesinaudoja tokiems asmenims teikiamomis garantijomis, be to, Heraldikos komisijai nėra suteiktas juridinio asmens statusas. Atsižvelgus į tai, Įstatymo nuostatos, jomis sukuriamos pareigos ir apribojimai šiems asmenims, VTEK nuomone, taikytini ne visos apimties.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, interesų konfliktų valdymo ir dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimų taikomos, be kita ko, institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariams.
Kaip minėta, Heraldikos komisiją sudaro Respublikos Prezidentas. Komisija prižiūri Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo įgyvendinimą.
Remdamasi Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatomis, Heraldikos komisija formuoja darnią Lietuvos Respublikos heraldikos sistemą; koordinuoja Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, teismų, mokslo ir studijų institucijų, valstybės pareigūnų, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali turėti herbinį ženklą, istorinių ir naujų herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir kitų herbinių ženklų kūrimą; sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos tradicijas, tarptautinę patirtį ir heraldikos mokslo tendencijas; nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą ir kt. Heraldikos komisija, vykdydama jai nustatytus uždavinius, teikia Respublikos Prezidentui išvadas ir pasiūlymus dėl parengtų etalonų tvirtinimo; derina ir tvirtina projektus; prižiūri herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų naudojimą; valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, mokslo ir studijų institucijų prašymu teikia išvadas dėl pagamintų herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų tapatumo jų etalonams ir projektams (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys, 15 straipsnio 1 dalis).
Pagal Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo nuostatas, Heraldikos komisija derina apskrities, savivaldybių, Lietuvos kariuomenės ar jos karinio vieneto, statutinių institucijų, Lietuvos etnografinių regionų, miesto, miestelio arba kaimo, užsienio lietuvių bendruomenių ir kitas viešųjų ir privačių juridinių asmenų vėliavas. Heraldikos komisija rengia ir teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos valstybės istorinės vėliavos heraldinį projektą (Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 straipsnis ir 101 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgus į minėtąsias Heraldikos komisijai priskirtas funkcijas, matyti, kad ji sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą ir kt. Kitaip tariant, atlieka administracinio reglamentavimo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, administracinis reglamentavimas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus ir yra viena iš viešojo administravimo sričių (Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 1 punktas).
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai turi atitikti savo etalonus ir projektus, šio įstatymo ir Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintų heraldikos taisyklių nustatytus reikalavimus. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Heraldikos komisija nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą. Įgyvendindama šias Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatas, Heraldikos komisija buvo parengusi reikalavimus herbų etalonų, vėliavų, antspaudų ir kitų heraldinių projektų kūrėjams, kuriuos išdėstė nauja redakcija. Heraldikos komisija 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 3D-18 patvirtino Herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir herbinių ženklų kūrimo taisykles (toliau – Taisyklės) (TAR, 2022 m. gegužės 13 d., Nr. 2022-10222), kurios taikomos herbo ir (ar) heraldinio projekto kūrimo iniciatoriams ir reglamentuoja herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto kūrimo procedūrą – herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto pirminių eskizų, pagrindinio ir galutinių eskizų pateikimą, jų vertinimą ir aprobavimą Heraldikos komisijoje. Taigi, Taisyklėse nustatyta privaloma kūrimo procedūra, kuri taikoma herbo ir (ar) heraldinio projekto kūrimo iniciatoriams, – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme nurodytiems subjektams, turintiems teisę turėti herbą, herbinę vėliavą, herbinį antspaudą, herbinį ženklą ir (ar) kitus heraldikos objektus. Tik pagal Taisyklių III skyriuje nustatytus reikalavimus parengti herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto eskizai gali būti aprobuoti ir patvirtinti Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. gegužės 16 d. dekretu Nr. 1K-969 (TAR, 2022 m. gegužės 16 d., Nr. 10282) pakeitė Heraldikos komisijos nuostatus (toliau – Nuostatai) ir juos išdėstė nauja redakcija. Nuostatuose nurodyta, kad Heraldikos komisija norminio pobūdžio teisės aktus tvirtina sprendimais ir juos skelbia Lietuvos Respublikos teisės aktų registre (Nuostatų 18 ir 22 punktai).
Įvertinus tai, kad Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais atvejais Heraldikos komisija priima sprendimus, kurie privalomi heraldinio projekto iniciatoriams, ir tai, kad Heraldikos komisija priima kitus norminio pobūdžio teisės aktus, kurie įforminami Komisijos sprendimais, manytina, jog tokio pobūdžio sprendimai gali būti tapatinami su privalomo pobūdžio sprendimais nepavaldiems asmenims.
Sprendžiant, ar Heraldikos komisija laikytina nuolatine, svarbu atsižvelgti į jos sudarymo pagrindus, sąlygas ir šios komisijos vykdomos veiklos pobūdį. Pirmiausia Lietuvos heraldikos komisija yra nustatyta norminiame teisės akte – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo įstatyme, taigi privalo būti sudaryta. Ją sudaryti yra Lietuvos Respublikos Prezidento pareiga, o ne diskrecija (pagal Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos heraldikos komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija). Antra, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Heraldikos komisijos pirmininką ir pavaduotoją šešeriems metams, o kitus narius – penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas. Heraldikos komisijos narių kadencijų skaičius neribojamas. Trečia, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje išvardytos šios komisijos funkcijos („formuoti“, „koordinuoti“ ir kt.) vertintinos kaip nuolatinės (tęstinės). Be kita ko, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje bei Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje Heraldikos komisijai suteikti šių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros įgaliojimai.
Taigi, Heraldikos komisija sudaroma ne konkrečiam klausimui spręsti, o veikti nuolat ir spręsti visus tos kadencijos laikotarpiu kylančius, minėtuose įstatymuose jos kompetencijai priskirtus klausimus. Lietuvos heraldikos komisija numatyta įstatymų lygmeniu kaip nuolat veikianti ir atitinkamų funkcijų atlikimą užtikrinanti institucija, tai lemia jos kaip nuolatinės komisijos statusą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Heraldikos komisijos nariai yra priskirtini Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte įvardytiems subjektams. Heraldikos komisija sudaroma Respublikos Prezidento dekretu, atlieka administracinio reglamentavimo veiklą: sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą ir kt., priima privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims (pvz., heraldinių projektų iniciatoriams) bei kitus norminio pobūdžio teisės aktus ir pagal savo veiklos pobūdį atitinka nuolatinės komisijos kriterijų. Atsižvelgus į šiuos požymius, vertintina, kad Heraldikos komisijos nariai atitinka Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkto kriterijus ir yra priskirtini asmenims, kuriems galioja bendrieji interesų konfliktų valdymo principai ir privačių interesų deklaravimo nuostatos (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6 ir 7 straipsniai bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Iš tyrimo medžiagos matyti, kad Tiriamasis Heraldikos komisijos nariu buvo skiriamas nuo 2015 m. (Lietuvos Respublikos Prezidento 2015 m. kovo 5 d. dekretas Nr. 1K-246, 2017 m. spalio 25 d. dekretas Nr. 1K-1132, 2020 m. balandžio 17 d. dekretas Nr. 1K-265 ir kt.), pareigas eina ir šio VTEK sprendimo priėmimo dieną. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, jo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, interesų konfliktų valdymo ir dovanų bei paslaugų priėmimo apribojimų tapo privalomos ir institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariams (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktas). 2020 m. sausio 1 d. laikytina diena, kai Tiriamasis įgijo nurodytąsias Įstatyme nustatytas pareigas.
Dėl pareigos teikti privačių interesų deklaraciją
Deklaruojantys asmenys ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos privalo pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis. Vadinasi, Tiriamasis, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai įgijęs deklaruojančiojo asmens statusą pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą, turėjo pareigą nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų pateikti privačių interesų deklaraciją.
Atsiradus naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitus pateiktoje deklaracijoje nurodytiems duomenims ar privatiems interesams, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją (Įstatymo 7 straipsnis). Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO), Europos Tarybos grupės valstybių prieš korupciją (GRECO), kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų (pvz., Pasaulio banko, Jungtinių Tautų Organizacijos ir kt.) rekomendacijose vienareikšmiškai pripažįstama, kad privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.
Komisija, spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą, gali išsiųsti skundžiamam asmeniui raginimą deklaruoti konkrečius privačius interesus. Tyrimas nepradedamas, jeigu iki Komisijos raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikia privačių interesų deklaraciją arba ją patikslina pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir Komisija iš pranešime pateiktos ar Komisijos papildomai surinktos informacijos nenustato esant pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 25 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
VTEK 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. S-406-(2.5) ir 2022 m. gegužės 12 d. raštu Nr. S-891-(2.5) paragino Tiriamąjį deklaruoti privačius interesus. Kadangi iki raginimuose nustatyto termino (pastaruoju raginimu buvo nustatytas terminas deklaraciją pateikti per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos) Tiriamasis privačių interesų deklaracijos nepateikė, VTEK, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pradėjo tyrimą dėl jo elgesio atitikties privačių interesų deklaravimo tvarką reglamentuojančioms Įstatymo nuostatoms. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Tiriamasis, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai įgijęs deklaruojančiojo asmens statusą pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą, turėjo pareigą nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų pateikti privačių interesų deklaraciją, bet to nepadarė. Privačių interesų deklaraciją jis pateikė 2022 m. rugsėjo 13 d., t. y. praleidęs tiek Įstatyme, tiek VTEK siųstuose raginimuose nustatytus terminus ir joje nenurodęs savo einamų Heraldikos komisijos nario pareigų. Kadangi Tiriamasis laiku ir tinkamai neatliko Įstatyme nustatytos pareigos deklaruoti privačius interesus, jo veikos dėl privačių interesų deklaracijos pateikimo vertintinos kaip pažeidžiančios Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Svarbu paminėti, kad teikti privačių interesų deklaraciją yra asmeninė deklaruojančio asmens statusą turinčio asmens pareiga, bet siūlytina atkreipti Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkės dėmesį į tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga apie tai informuoti. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų viešojo sektoriaus subjektų ir Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys, vadovai ar jų įgalioti asmenys informuoja į pareigas renkamus, priimamus ir skiriamus asmenis ir asmenis, kuriems privaloma deklaruoti privačius interesus kitais pagrindais (deklaruojančio asmens statusą turintis asmuo), apie pareigą pateikti deklaraciją. Deklaruojantis asmuo apie šią pareigą informuojamas priėmimo, skyrimo į pareigas ar deklaruojančio asmens statuso įgijimo metu.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtasis Lietuvos heraldikos komisijos narys, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Siūlyti Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkui Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies tvarka ateityje informuoti į Lietuvos heraldikos komisijos nario pareigas skiriamus asmenis apie pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam Lietuvos heraldikos komisijos nariui ir Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkui.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
Sprendimas priimtas vienbalsiai.
Edmundas Sakalauskas – už;
Evelina Matulaitienė – už;
Gediminas Sakalauskas – už;
Martinas Žaltauskas – už.
