Dėl (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

Dėl (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)

2022 m. rugsėjo 7 d. Nr. KS-96

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nario (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms tyrimo medžiagą, n u s t a t ė:

Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas

VTEK, 2022 m. birželio 8 d. posėdyje įvertinusi pranešime nurodytas aplinkybes bei surinkusi papildomą informaciją, nustatė, kad Tiriamasis dalyvavo Tarybos 2021 m. birželio 30 d. posėdyje svarstant Tarybos sprendimo projektą Nr. T1-242 „Dėl projekto „Senosios Įpilties (Titvydiškės) ir Grūšlaukės tvenkinių hidrotechninių statinių ir melioracijos sistemų atnaujinimas“ įgyvendinimo“ (toliau – ir Sprendimo projektas) ir balsavo už šį Sprendimo projektą.

Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-371 „Dėl teisės be aukciono naudoti žvejybos plotą Grūšlaukės tvenkinyje, esančiame Grūšlaukės kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, suteikimo“ Tiriamajam suteikta teisė iki 2023 m. gegužės 2 d. naudoti žvejybos plotą Grūšlaukės tvenkinyje, 4,90 ha, esantį Grūšlaukės kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje.

Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti. Atlikdama tyrimą Komisija vertino, ar dalyvaudamas nurodytajame Tarybos posėdyje svarstant ir priimant Sprendimo projektą ir nuo jo nenusišalindamas Tiriamasis neveikė viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje ir ar tokia veika nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Nustatytos faktinės aplinkybės

1. Tiriamasis 2019–2023 metų kadencijai išrinktas Tarybos nariu.

2. Tarybos 2021 m. birželio 30 d. posėdyje Tiriamasis dalyvavo svarstant Tarybos sprendimo projektą Nr. T1-242 „Dėl projekto „Senosios Įpilties (Titvydiškės) ir Grūšlaukės tvenkinių hidrotechninių statinių ir melioracijos sistemų atnaujinimas“ įgyvendinimo“ ir balsavo už šį Sprendimo projektą.

3. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad sprendimo projektu siekiama pritarti projekto „Senosios Įpilties (Titvydiškės) ir Grūšlaukės tvenkinių hidrotechninių statinių ir melioracijos sistemų atnaujinimas“ teikimui, siekiant gauti finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Projektas bus teikiamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Iš projekto lėšų planuojami pagrindiniai darbai Grūšlaukės užtvankai:

3.1. Aukštutinio bjefo tvarkymas. Bjefas – apaugęs krūmais, medžiais, būtina juos išvalyti. Reikalingas šachtinės pralaidos nužeminimas. Būtina perbetonuoti visus plokščių sutvirtinimo tarpus, visas įdubas, reikia perkloti plokštes ir išlyginus pagrindą perkloti tas pačias plokštes arba pakeisti naujomis.

3.2. Žemutinio bjefo tvarkymas. Būtina tvarkyti išbėgimo pralaidos siūles, apsauginius turėklus. Reikalinga tvarkyti ištekėjimo dalį. Išleidėjas yra blogos būklės, šlaitai apaugę medžiais, krūmais.

3.3. Sėsdintuvo tvarkymas. Grūšlaukės (Buginio) upėje yra įrengtas sėsdintuvas – vandens slopintuvas, pagrindinės problemos ir reikalingi atlikti darbai. Reikalinga tvarkyti šachtinės pralaidos remonto atnaujinimo darbus.

3.4. Tiltelio tvarkymas. Reikalingas tiltelio sutvirtinimas, atnaujinimas, vietomis matyti tiltelio viršuje angos.

4. Nustatyta, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-371 „Dėl teisės be aukciono naudoti žvejybos plotą Grūšlaukės tvenkinyje, esančiame Grūšlaukės kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, suteikimo“ Tiriamajam suteikta teisė iki 2023 m. gegužės 2 d. naudoti žvejybos plotą Grūšlaukės tvenkinyje, 4,90 ha, esantį Grūšlaukės kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. D8(E)-4104 „Dėl informacijos apie žvejybos ploto naudojimą Grūšlaukės tvenkinyje“ VTEK informavo, kad:

5.1. Žvejybos ploto naudotojas Tiriamasis Grūšlaukės tvenkinyje, esančiame Grūšlaukės kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje (toliau – ir Grūšlaukės tvenkinys) organizuoja mėgėjų žvejybą. Tikslių duomenų, kiek nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. parduota žvejybos leidimų, suteikiančių teisę žvejoti Grūšlaukės tvenkinyje, ir kokios pinigų sumos sumokėtos už šiuos žvejybos leidimus, Aplinkos ministerija neturi, kadangi vadovaujantis Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ žvejybos leidimai išduodami ne tik per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (toliau – ALIS), bet ir žvejybos ploto naudotojo nustatyta tvarka. Žvejybos plotų naudotojai gali išduoti žvejybos leidimus patys arba sudaryti sutartį su kitais asmenimis dėl žvejybos leidimų platinimo paslaugų teikimo. Žvejybos plotų naudotojai ir asmenys, teikiantys mėgėjų žvejybos leidimų platinimo paslaugą, gali imti už ją mokestį, kuris negali būti didesnis kaip 20 procentų mėgėjų žvejybos leidimo kainos.

5.2. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. naudojantis ALIS įsigyti 29 leidimai žvejoti Grūšlaukės tvenkinyje – 23 iš jų suteikiantys teisę žvejoti 2 paras (kiekvieno jų kaina 1,4 Eur) ir 6 leidimai, suteikiantys teisę žvejoti mėnesį (kaina 5 Eur). Naudojantis ALIS, per nurodytą laikotarpį žvejybos ploto naudotojui sumokėta (duomenys neskelbiami) Eur. Visos šios lėšos buvo pervestos į Grūšlaukės tvenkinio žvejybos ploto naudotojo Tiriamojo nurodytą sąskaitą.

5.3. Leidimas naudoti žvejybos plotą suteikia žvejybos ploto naudotojui tik teisę į žuvų išteklių naudojimą (mėgėjų žvejybos organizavimą). Žvejybos ploto naudotojas neįgyja jokių išskirtinių teisių ar pareigų naudoti kitus vandens telkinio ar jo pakrančių išteklius. Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 10.21 punktu, draudžiama žvejoti tvenkiniuose jų vandens išleidimo metu, kai numatyta visiškai išleisti vandenį. Jei hidrotechninio įrenginio atnaujinimo metu reikėtų iš tvenkinio išleisti vandenį ar pažeminti vandens lygį, žvejybos ploto naudotojas turėtų nuostolių, kadangi mažiau būtų išduodama leidimų žvejybai, tikėtina, kad dalis tvenkinyje gyvenančių žuvų išplauktų į žemutinį bjefą ar žūtų dėl sumažėjusio deguonies kiekio tvenkinio vandenyje.

6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) Klaipėdos valdybos nuomone, įrenginio atnaujinimas žvejybos ploto Grūšlaukės tvenkinyje naudotojo interesams poveikio nedarytų, nepriklausomai nuo to, kas būtų žvejybos ploto, kuriame yra hidrotechninis įrenginys, naudotojas (AAD Klaipėdos valdybos 2022 m. liepos 8 d. raštas Nr. AD5-12945).

7. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau — ir VMI) 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. RD-3689 „Dėl informacijos apie Tiriamajį pateikimo“ Komisiją informavo, kad, VMI informacinių sistemų duomenimis, Tiriamasis:

7.1. pajamų mokesčio 2020 m. ir 2021 m. deklaracijose yra deklaravęs gautas pajamas – Kompensacinės išmokos, išmokėtos pagal Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą bei pagal kitus tokių išmokų mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus (kodas 33), tačiau VMI neturi duomenų, ar jos yra susijusios su Grūšlaukės tvenkinio veikla;

7.2. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. nėra duomenų apie Tiriamojo mokesčių ar rinkliavų už žvejybą ar kitą veiklą sumokėjimą į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.

8. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-381 patvirtintas Žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planas Grūšlaukės tvenkinyje (toliau – ir Planas). Plane numatyta, kad Grūšlaukės tvenkinio žvejybos ploto naudotojas Tiriamasis privalo: 1) atlikti žuvų išteklių vandens telkinyje tyrimus; 2) kasmet žuvinti vandens telkinį lydekomis; 3) organizuoti ir vykdyti žuvų išteklių apsaugą; 4) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoti mėgėjų ar limituotą žvejybą, platinant žvejybos leidimus žvejams; 5) vykdyti darbus žuvų dusimui išvengti.

9. NŽT Kretingos skyrius 2022 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 14SD-1664-(14.14.137 E.) Komisiją informavo, kad Grūšlaukės tvenkinys kaip nekilnojamojo turto objekto vienetas nėra suformuotas. Nurodė, kad gretimybėje suformuotas 0,1115 ha dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbiami) susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos (užtvanka), panaudos sutartimi perduotas panaudos gavėjui Kretingos rajono savivaldybei.

10. Grūšlaukės kaimo bendruomenės pirmininkas 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos seniūną prašydamas sutvarkyti per Grūšlaukės kaimą tekančio Grūšlaukės upelio vandens pralaidas, nes padidėjus kritulių kiekiui apsemiami gyventojų namai ir sklypai. Šis bendruomenės prašymas buvo persiųstas Kretingos rajono savivaldybei.

Tiriamojo paaiškinimas

Tiriamasis paaiškinimo Komisijai nepateikė.

2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nuotoliniame posėdyje Tiriamasis nurodė, kad Grūšlaukės tvenkinį išsinuomavo mėgėjiškai žūklei ir jo manymu priimant Sprendimo projektą nebuvo viešų ir privačių interesų supainiojimo.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai yra laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Tiriamasis yra savivaldybės tarybos narys (valstybės politikas), taigi Įstatymo nuostatos jam taikomos visos apimties ir tiesiogiai.

Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos deklaruojančių asmenų pareigos, tarp jų – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.

Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).

Atsižvelgusi į nurodytas Įstatymo nuostatas, formuojamą teismo praktiką ir tyrimo metu surinktą medžiagą, Komisija mano, kad Tiriamojo privataus intereso buvimas sietinas su Grūšlaukės tvenkiniu, kuriame Tarybos nariui suteikta teisė naudoti žvejybos plotą. Atsižvelgdama į tai Komisija sprendžia, kad egzistuojantis ryšys su Grūšlaukės tvenkiniu yra aplinkybė, tiesiogiai susijusi su Tiriamojo privačiais interesais, bet aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo.

Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, užtvanka yra hidrotechninis statinys, pertveriantis vandens tėkmę (upę, kanalą, sąsiaurį) ir sudarantis patvanką.

Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, 9.78 papunktį, hidrotechnikos statinys – tai inžinerinis statinys vandens ištekliams naudoti ir saugoti nuo žalingų vandens poveikių. Šis statybos techninis reglamentas nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų hidrotechnikos statinių projektavimo bei statybos pagrindinius reikalavimus, atsižvelgiant į hidrotechnikos statinių naudojimo ypatumus.

Vertinant, ar Tiriamajam, kuris dalyvavo Tarybos 2021 m. birželio 30 d. posėdyje svarstant Sprendimo projektą ir balsavo už šį Sprendimo projektą, kilo Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga nusišalinti, Komisijos nuomone, be kita ko, svarbios šios atliekant tyrimą nustatytos aplinkybės:

1. Grūšlaukės kaimo bendruomenės pirmininkas 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos seniūną prašydamas sutvarkyti per Grūšlaukės kaimą tekančio Grūšlaukės upelio vandens pralaidas, nes padidėjus kritulių kiekiui apsemiami gyventojų namai ir sklypai. Šis bendruomenės prašymas buvo persiųstas Kretingos rajono savivaldybei.

2. Iš Sprendimo projekto matyti, kad Taryba priėmė sprendimą „pritarti projekto „Senosios Įpilties (Titvydiškės) ir Grūšlaukės tvenkinių hidrotechninių statinių ir melioracijos sistemų atnaujinimas“ įgyvendinimui“. Pagal Sprendimo projekto aiškinamąjį raštą, Tarybai priėmus Sprendimo projektą, projektas bus teikiamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Ir tik gavusi finansavimą, Taryba nusprendė numatyti Kretingos rajono savivaldybės biudžete projektui finansuoti ne mažiau kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti projektų išlaidų bei užtikrinti netinkamų finansuoti, bet su projektu susijusių išlaidų padengimą bei tinkamų finansuoti išlaidų dalies, kurios nepadengia projektui skiriamos lėšos, finansavimą (Sprendimo projekto 2 punktas).

3. Už žvejybos leidimų išdavimą Grūšlaukės tvenkinyje gautos lėšos pervedamos žvejybos ploto naudotojui Tiriamajam, tačiau Žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių plane Grūšlaukės tvenkinyje, be kita ko, ne kaip teisė, o kaip pareiga nustatyta žvejybos ploto naudotojui Tiriamajam – organizuoti mėgėjų ar limituotą žvejybą, platinant žvejybos leidimus žvejams. Taip pat Tiriamajam, kaip Grūšlaukės tvenkinio žvejybos ploto naudotojui, nustatytos ir kitos prievolės: 1) atlikti žuvų išteklių vandens telkinyje tyrimus; 2) kasmet žuvinti vandens telkinį lydekomis; 3) organizuoti ir vykdyti žuvų išteklių apsaugą.

4. Aplinkos ministerijos pateiktoje informacijoje, daroma prielaida, kad: jeigu hidrotechninio įrenginio atnaujinimo metu reikėtų iš tvenkinio išleisti vandenį ar pažeminti vandens lygį, žvejybos ploto naudotojas turėtų nuostolių, kadangi mažiau būtų išduodama leidimų žvejybai, tikėtina, kad dalis tvenkinyje gyvenančių žuvų išplauktų į žemutinį bjefą ar žūtų dėl sumažėjusio deguonies kiekio tvenkinio vandenyje. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atnaujinant Grūšlaukės tvenkinio hidrotechninius statinius būtų numatyta išleisti vandenį ar pažeminti vandens lygį.

4. Komisija neturi akivaizdžių duomenų, patvirtinančių Tiriamojo suinteresuotumą Sprendimo projektu, kuriuo, be kita ko, buvo pritarta ir Grūšlaukės tvenkinio hidrotechninių statinių bei melioracijos sistemų atnaujinimo projekto teikimui.

Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, Komisija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Tiriamojo asmeninis suinteresuotumas Sprendimo projektu grindžiamas prielaidomis apie galbūt būsimą suinteresuotumą ateityje, todėl darytina išvada kad Tiriamasis, dalyvaudamas Tarybos 2021 m. birželio 30 d. posėdyje svarstant Sprendimo projektą, kuriuo, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo Grūšlaukės tvenkinio hidrotechninių statinių atnaujinimo projektui, ir balsuodamas už šį Sprendimo projektą, į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą nepateko, todėl ši valstybės politiko veika nagrinėjamu atveju nevertintina kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Tirtasis, dalyvaudamas šios savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. posėdyje svarstant Tarybos sprendimo projektą Nr. T1-242 „Dėl projekto „Senosios Įpilties (Titvydiškės) ir Grūšlaukės tvenkinių hidrotechninių statinių ir melioracijos sistemų atnaujinimas“ įgyvendinimo“ ir balsuodamas už šį sprendimo projektą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė, nes sprendimo projektas nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs jo privačiais interesais.

2. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam ir Kretingos rajono savivaldybės merui.

3. Apie sprendimą informuoti pareiškėją.

4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas