VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2022 m. rugsėjo 14 d. Nr. KS-98
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Pagėgių savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba) nario (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms tyrimo medžiagą, n u s t a t ė:
Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas
VTEK, 2022 m. birželio 15 d. posėdyje įvertinusi pranešime nurodytas aplinkybes, nustatė, kad Tiriamasis dalyvavo Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl Tarybos sprendimo projekto Nr. T1-109 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ įtraukimo į posėdžio darbotvarkę. Nustatyta, kad Tiriamasis balsavo prieš minėtojo projekto, kuriuo siūloma sumažinti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, įtraukimą į darbotvarkę, nors Tiriamojo brolis (neskelbiama, toliau – ir Artimas asmuo) yra vienas iš tokių tarnautojų.
Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam kilus – tinkama tvarka nusišalinti.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Tiriamasis 2019–2023 metų kadencijai išrinktas Tarybos nariu.
2. Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Tarybos sprendimo projekto Nr. T1-109 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimo projektas) įtraukimo į posėdžio darbotvarkę.
3. Sprendimo projektu siūlyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, pakeisti Tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – 0.“ Sprendimo projekto teikėjas – vienas iš Tarybos narių.
4. Sprendimo projekto 2022 m. gegužės 9 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad šio parengto projekto tikslai ir uždaviniai yra nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – 0; galiojančiame sprendime yra nustatyti 2.
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte taip pat įvardijami laukiami teigiami rezultatai. Nurodoma, kad bus panaikintas mero patarėjų etatas, taip bus sutaupoma savivaldybės biudžeto lėšų. Mero instituciją taip pat aptarnauja administracija, joje yra dvi sekretorės, viešųjų ryšių specialistas ir kitų reikalingų specialistų, galinčių aptarnauti mero instituciją.
5. Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio protokole Nr. T3-8 užfiksuota, kad posėdyje buvo spręstas klausimas dėl Sprendimo projekto įtraukimo į posėdžio darbotvarkę. Tarybos narių balsų dauguma (už – 9; prieš – 8) Sprendimo projektas buvo įtrauktas į Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę.
Pagėgių savivaldybė 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. R2-1004 pateikė Komisijai vardinio balsavimo, sprendžiant klausimą dėl Sprendimo projekto įtraukimo į Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. darbotvarkę, rezultatus, iš kurių matyti, kad Tiriamasis balsavo prieš šio projekto įtraukimą.
6. Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio protokole Nr. T3-8 užfiksuota, kad prieš Tarybai pradedant svarstyti Sprendimo projektą (50 darbotvarkės klausimas) Tiriamasis informavo Tarybą, kad nusišalina nuo šio klausimo svarstymo dėl interesų konflikto, bei išėjo iš posėdžių salės. Taryba balsuodama balsų dauguma pritarė Tiriamojo pareikštam nusišalinimui.
7. Gyventojų registro duomenimis, Artimas asmuo yra Tiriamojo brolis ir pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį laikytinas Tiriamajam artimu asmeniu.
8. 2022 m. gegužės 16 d. Savivaldybės mero potvarkiu Nr. M2-32 „Dėl (neskelbiama) priėmimo į mero patarėjo pareigas“ Artimas asmuo nuo 2022 m. gegužės 17 d. priimtas į Savivaldybės mero patarėjo pareigas mero įgaliojimų laikotarpiui; neskelbiama.
9. Savivaldybės mero patarėjo pareigybės aprašyme (patvirtintas Savivaldybės mero 2020 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. M1-35) nustatyta, kad šias pareigas einantis asmuo yra valstybės tarnautojas, tiesiogiai pavaldus merui. Pareigybės specializacija – nevyriausybinių organizacijų ir socialinės srities politikos koordinavimas.
10. Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje svarstant Sprendimo projektą, Tarybos narys, šio projekto teikėjas, nurodė, kad projektu siekiama sumažinti Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, nes į šias tarnautojo pareigas buvo priimtas iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų atleistas Artimas asmuo; taip pat paaiškino, kad projekto tikslas yra ir savivaldybės lėšų taupymas. Sprendimo projekto teikėjas nurodė, kad Savivaldybės merui pakaks turėti vieną patarėją, ir patikslino, kad Sprendimo projekte tarnautojų skaičius mažinamas iki 1, o ne iki 0 (pateiktame Sprendimo projekte nurodomas tarnautojų skaičius – 0); taip pat pasiūlė Sprendimo projekte pakeisti įsigaliojimo datą (nuo 2022 m. birželio 6 d.), nes tuo metu Artimas asmuo buvo išvykęs į komandiruotę.
Savivaldybės meras posėdyje atkreipė Tarybos narių dėmesį, kad siūlymus, susijusius su mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus keitimu ar nustatymu, Tarybai teikti gali tik meras, todėl Sprendimo projektas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms.
11. Posėdžio pirmininkui pasiūlius balsuoti už Sprendimo projektą su pataisymais, projektui pritarė 9 Tarybos nariai, 5 balsavo prieš, 3 susilaikė. Posėdžio protokole Nr. T3-8 užfiksuota, kad Tiriamasis grįžo į posėdžių salę po įvykusio balsavimo.
Tiriamojo paaiškinimas
Tiriamasis paaiškino, kad 2022 m. gegužės 26 d. vykusiame Tarybos posėdyje, prieš balsuojant dėl Sprendimo projekto įtraukimo į tarybos posėdžio darbotvarkę, Tarybos posėdžiui pirmininkavęs Savivaldybės meras supažindino posėdyje dalyvavusius Tarybos narius su Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse išvada, kad Sprendimo projektas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 49 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų.
Nurodė, kad Sprendimo projekto iniciatoriai sąmoningai nepaisė Vyriausybės atstovo jiems pateiktos išvados dėl Sprendimo projekto neteisėtumo ir siekė į 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti Sprendimo projektą, nors jis prieštaravo aukščiau minėtų teisės aktų nuostatoms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, jog savivaldybės taryba, kaip vietos savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, savo kompetencijai priskirtas funkcijas vykdo bei savivaldybėms priskirtą kompetenciją įgyvendina vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nustatytais vietos savivaldos principais: atsakingumo savivaldybės bendruomenei, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, taigi savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Be to, pati savivaldos teisės prigimtis yra tokia, kad savivaldybės savo funkcijas turi atlikti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, bet visais atvejais privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (LVAT 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146- 1008-13). LVAT pabrėžia, jog vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų ir teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus <...> (LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-880-13).
Tiriamasis paaiškino, kad, jo manymu, aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas ir LVAT išaiškinimai, be kita ko, neabejotinai suponuoja visos savivaldybės tarybos in corpore ir kiekvieno savivaldybės tarybos nario pareigą užtikrinti, kad savivaldybės tarybos priimami sprendimai atitiktų Konstituciją ir įstatymus, t. y. neprieštarautų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintam teisėtumo principui. Atsižvelgdamas į tai ir laikydamasis šios imperatyvios pareigos jis ir balsavo prieš Sprendimo projekto, kurio prieštaravimą tam tikriems įstatymams konstatavo Savivaldybės administracinę priežiūrą vykdantis Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, įtraukimą į 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę. Tiriamasis nurodė manantis, kad taip turėjo balsuoti visi be išimties posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, taip užkirsdami galimybę susidaryti situacijai, kai Tarybos posėdyje svarstomi ir priimami įstatymams prieštaraujantys sprendimai. Daliai Tarybos narių nepaisant šios pareigos, Sprendimo projektas vis dėlto buvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę ir narių dauguma jam pritarė, priimdama Tarybos sprendimą Nr. T-96 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“, kuris buvo apskųstas teismui.
Nors Sprendimo projektas buvo priimtas balsų dauguma, įsitikinimą, kad Sprendimo projektas buvo neteisėtas, sustiprina ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-6448-609/2022, kuria teismas nusprendė priimti skundą dėl Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-96 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“.
Tiriamasis paaiškino, kad jo sprendimą nenusišalinti ir balsuoti prieš Sprendimo projekto įtraukimą į 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę nulėmė Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pateikta informacija, kad Sprendimo projektas yra neteisėtas, prieštaraujantis net kelių įstatymų nuostatoms, be to, jo, kaip Savivaldybės tarybos nario, pareiga yra siekti, kad Tarybos posėdžiuose būtų svarstomi tik teisėtumo reikalavimus atitinkantys sprendimų projektai. Tiriamasis nurodė suvokiantis, kad atsakomybė (tiek teisinė, tiek moralinė) už Tarybos sprendimo, kuris vėliau, tikėtina, teismo bus pripažintas neteisėtu, priėmimą teks visai Tarybai, o ne tik už akivaizdžiai neteisėtą sprendimą balsavusiems Tarybos nariams, todėl savo balsavimu jis pirmiausia siekė užkirsti kelią Tarybai įtraukti į darbotvarkę neteisėtą Sprendimo projektą. Deja, kai atviras kurių Tarybos narių ignoravimas Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse išvados, kad Sprendimo projektas yra neteisėtas, leido Tarybos daugumai priimti šiuo metu teisme ginčijamą Tarybos sprendimą.
Tiriamasis nurodė esąs įsitikinęs, kad šie Komisijai pateikti paaiškinimai leis konstatuoti, jog jis nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
2022 m. rugsėjo 14 d. Komisijos posėdyje dalyvavo Tiriamojo atstovas advokatas bei papildomai paaiškino, kad analogiška situacija buvo nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose ir pripažinta, kad savivaldybės tarybos priimtas sprendimas buvo neteisėtas. Ši aplinkybė Tiriamajam buvo žinoma. Pagėgių savivaldybės tarybos priimtas sprendimas šiuo metu taip pat yra apskųstas teismui, jo įsigaliojimas sustabdytas. Vertinant ankstesnę teismų praktiką, šis sprendimas, manytina, bus pripažintas neteisėtu. Šiais argumentais remdamasis Tiriamasis nusprendė dalyvauti balsavime, kad Sprendimo projektas, kaip prieštaraujantis teisės aktams, nebūtų įtrauktas į darbotvarkę bei būtų išvengta išlaidų, kurias Tarybai tektų patirti pralaimėjus teisminį ginčą.
Atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės meras turi du patarėjus, o pateiktu siūlymu norėta sumažinti vieną etatą. Keltinas klausimas, kuris konkrečiai etatas būtų naikinamas, kadangi Sprendimo projekte tas nebuvo detalizuota. Todėl sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kad Tiriamasis suvokė, jog Sprendimo projektas buvo susijęs su jam artimu asmeniu.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi Tiriamajam Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, kad deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis).
Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas artimų asmenų sąrašas, į kurį šiuo atveju patenka ir deklaruojančio asmens Tiriamojo brolis. Atsižvelgiant į tai, Komisijos vertinimu, Tiriamojo brolis laikytinas jo privačiu interesu, todėl spręsdamas su juo susijusius klausimus jis negali likti objektyvus ir nešališkas atlikdamas savo tarnybines pareigas savivaldybės Taryboje.
Apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus deklaruojantis asmuo, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui yra nustatytos konkrečios elgesio taisyklės: 1) draudimas atlikti tarnybines pareigas, kurios sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti atitinkamą subjektą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą; 3) jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Aptartos elgesio taisyklės savo pobūdžiu yra imperatyvios ir valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui tampa privalomos bei turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus, nustatytus Įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022 pasisakė, kad skaidrumas ir viešumas viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veikloje neturėtų būti suprantamas siaurai, – tik kaip tam tikrų veiksmų viešinimas, pateikiant sprendimų motyvus bei informaciją visuomenei. Be minėtų aspektų, konstitucinis skaidrumo valstybės tarnyboje principas, kaip atviros visuomenės ir pasitikėjimo valstybe bei viešosios valdžios institucijomis prielaida, yra neatsiejamas nuo etiško ir sąžiningo nustatytų pareigų (įgalinimų) atlikimo, t. y. atsakingo valdymo bei viešosios veiklos aiškumo, vengiant ne tik viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės.
Šioje nutartyje LVAT taip pat nurodė, kad tam, jog būtų galima konstatuoti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, pakanka nustatyti, kad priimdamas tam tikrą sprendimą valstybės tarnyboje dirbantis asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Kitaip tariant, pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog valstybės tarnyboje dirbantis asmuo savo (jam artimo asmens) privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei nustatyti, kad toks asmuo neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos informuoti apie kilusį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Taigi atsakomybę taikantis subjektas – VTEK abejonę dėl tam tikro interesų konflikto, kaip jis yra apibrėžtas Įstatyme, egzistavimo turi pagrįsti atitinkamomis tarnybinės veiklos faktinėmis aplinkybėmis, kurios loginiais ryšiais būtų susijusios su valstybės tarnyboje dirbančio asmens padėtimi (jo ir (ar) jam artimo asmens turėtais ar esamais santykiais su kitais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, pareigomis, profesine veikla, tam tikrais sudarytais sandoriais ir pan.).
Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Taryboje svarstytas Sprendimo projektas buvo tiesiogiai susijęs ir su Tiriamojo artimo asmens privačiais interesais. Nustatyta, kad Tiriamasis dalyvavo 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdyje sprendžiant klausimą dėl šio Sprendimo projekto įtraukimo į darbotvarkę ir balsavo prieš jo įtraukimą. Sprendimo projekte, dėl kurio įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę balsuota, buvo siūloma pakeisti Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, t. y. nustatyti 0 vietoj buvusių 2. Tarybos nario Tiriamojo brolis mero potvarkiu nuo 2022 m. gegužės 17 d. buvo priimtas į Savivaldybės mero patarėjo (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigas mero įgaliojimų laikotarpiui, todėl darytina išvada, kad Sprendimo projektas buvo tiesiogiai susijęs su šio Tiriamajam artimo asmens einamomis pareigomis.
VTEK posėdyje dalyvavęs tiriamojo atstovas advokatas nurodė, kad sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, jog Tiriamasis suvokė, kad Sprendimo projektas buvo susijęs su jam artimu asmeniu, nes Savivaldybės meras turi du patarėjus, o pateiktu siūlymu norėta sumažinti vieną etatą. Visgi pažymėtina, kad tik po to, kai Sprendimo projektas buvo įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę ir jau vykstant nagrinėjimui, šis projektas buvo pakoreguotas, tai yra pasiūlyta panaikinti vieną etatą. Sprendimo projekte, dėl kurio įtraukimo į darbotvarkę balsavo Tiriamasis, buvo nurodoma, kad naikinamos dvi (visos) Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdyje Sprendimo projektą pristačiusio Tarybos nario paaiškinimą, jog teikiamu projektu siekiama, kad iš Savivaldybės mero patarėjo pareigų būtų atleistas būtent Tiriamojo brolis, nes jį atleidus iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų Savivaldybės meras jį paskyrė savo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui taikomos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos teisės ir pareigos, darbo užmokestis, socialinės ir kitos garantijos. Komisijos vertinimu, šios Tiriamojo brolio einamos valstybės tarnautojo pareigos, gaunamas darbo užmokestis yra laikytina artimo asmens (ir tuo pačiu Tiriamojo) privačiu interesu. Tarybai nusprendus neįtraukti Sprendimo projekto į Tarybos posėdžio darbotvarkę, klausimas dėl Tiriamojo brolio pareigybės panaikinimo nebūtų nagrinėjamas. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. Nustatyta, kad Tiriamasis balsavo prieš Sprendimo projekto įtraukimą į Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę.
Komisijai pateiktame paaiškinime Tiriamasis nurodė, kad Sprendimo projektas prieštaravo įstatymų nuostatoms. Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pateikė išvadą, su kuria Tarybos narius supažindino ir Savivaldybės meras, kad Sprendimo projektas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, Valstybės tarnybos 49 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. Tiriamasis paaiškino, kad savo balsavimu siekė užkirsti kelią Tarybai įtraukti į darbotvarkę neteisėtą Sprendimo projektą.
Įstatymas nenustato išimčių, kada nereikia atskleisti asmeninio suinteresuotumo ir nusišalinti nuo interesų konfliktą keliančio klausimo svarstymo. Nagrinėjamuoju atveju, kaip jau aptarta, Sprendimo projektas buvo susijęs su Tiriamajam artimo asmens einamomis pareigomis. Tiriamojo paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad Sprendimo projektas prieštaravo įstatymų nuostatoms ir todėl jis balsavo prieš šio projekto įtraukimą į posėdžio darbotvarkę, neatleidžia Tarybos nario nuo jam tiesiogiai Įstatyme taikomos pareigos neatlikti tarnybinių pareigų, jeigu šios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais, bei atitinkama tvarka nusišalinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Komisija vertina fizinių asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti, ir neturi teisės pasisakyti, ar Sprendimo projektas prieštarauja teisės aktams. Vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaikė Įstatymo nuostatų, reikia tik nustatyti, ar jo atliktos tarnybinės pareigos buvo susijusios ir su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais.
LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Įstatymo 11 straipsnio nuostata, įtvirtinanti nusišalinimo prievolę, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, bet ir kitaip paveikti sprendimus (1 dalis). „Įstatymo nuostatų prasme pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar atitinkamą sprendimą ruošia ir (ar) priima vienas asmuo, ar asmenų kolektyvas. Atsakomybė atsiranda kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu kyla interesų konfliktas, prisidėjusiam prie tokio sprendimo priėmimo“ (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014). Taigi, kaip yra pabrėžęs LVAT, Įstatymo tikslai yra prevencija, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtąsias įstatymo nuostatas, galima aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių ir įrodžius, kad asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Taip pat pabrėžtina, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas. Taigi Tiriamajam nėra suteikta teisė savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su jo paties, kaip Tarybos nario, tarnybinėje veikloje susidariusia interesų konflikto situacija. Motyvus, kuriais vadovaujantis gali būti nepriimtas pareikštas nusišalinimas, šiuo atveju pagal Įstatymą suteikta teisė vertinti ir sprendimą dėl jų priimti tik Savivaldybės tarybai.
Vertinant asmens elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms esminės reikšmės turi tik paties asmens elgesys patekus į interesų konflikto situaciją. Nagrinėjant situaciją matyti, kad pagal Įstatymo nuostatas Tiriamasis, vengdamas interesų konflikto ir abejonių dėl savo nešališkumo, privalėjo nedalyvauti Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl Sprendimo projekto įtraukimo į posėdžio darbotvarkę. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudžia atlikti tarnybines pareigas, jeigu jos yra susijusios su asmens privačiais interesais. Pabrėžtina, kad Tiriamasis nusišalino nuo vėliau Tarybos posėdyje vykusio Sprendimo projekto nagrinėjimo, taigi darytina išvada, kad suprato, jog Sprendimo projektas yra susijęs ir su jo privačiais interesais.
Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) arba atlikti tarnybines pareigas, susijusias su jo (ar jo artimo asmens) privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims.
Kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
Komisijos vertinimu, Tiriamojo veikla Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje, kai jis dalyvavo sprendžiant klausimą dėl Sprendimo projekto įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, nors minėtasis projektas laikytinas susijusiu su artimo asmens einamomis pareigomis, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą interesų konflikto sąvoką – situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais. Esant tokiai situacijai siekdamas išvengti interesų konflikto Tiriamasis privalėjo nusišalinti, bet tokio nusišalinimo nepareiškė, todėl jo elgesys tiriamuoju atveju prieštarauja imperatyviems Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimams.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tiriamasis, dalyvaudamas ir nenusišalindamas šios tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl sprendimo projekto Nr. T1-109 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Siūlyti Pagėgių savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų savivaldybės tarybos posėdžiuose
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam, Pagėgių savivaldybės merui.
4. Apie Sprendimą informuoti pareiškėją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
