Dėl (Duomenys nebeskelbiami)

[pic]

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA SPRENDIMAS Dėl (Duomenys nebeskelbiami)

2022 m. liepos 27 d. Nr. KS-90 Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė, nariai Virginijus Kanapinskas, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Raseinių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos (toliau – Taryba) nario (toliau – Tiriamasis) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms bei tyrimo metu surinktą medžiagą,

n u s t a t ė:

Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas

Komisija 2022 m. balandžio 27 d. posėdyje gauto pranešimo bei papildomai surinktos informacijos pagrindu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – tinkama tvarka nusišalinti. Atliekamo tyrimo metu Komisija vertino, ar Tiriamasis nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, spręsdamas klausimus, galbūt susijusius ir su jam artimo asmens privačiais interesais.

2022 m. kovo 22 d. vykusiame Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl VšĮ Raseinių ligoninės (toliau – Ligoninė) struktūros patvirtinimo. Ligoninėje pareigas eina Tiriamojo sutuoktinė. Tiriamasis dalyvavo šio komiteto posėdyje svarstant minėtąjį klausimą ir nuo jo nenusišalino.

Nustatytos faktinės aplinkybės

1. Tiriamasis yra Tarybos narys bei šios Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto narys.

2. Savo privačių interesų deklaracijoje Tiriamasis deklaruoja sutuoktinės einamas gydytojos pareigas Ligoninėje.

3. Ligoninės steigėjas (savininkas) – Raseinių rajono savivaldybė. Steigėjo (savininko) teises įgyvendinanti institucija – Taryba (Ligoninės įstatų 4 punktas).

4. Sutuoktinė Ligoninėje dirba gydytoja anesteziologe-reanimatologe.

Pareigų instrukcijoje nurodoma, kad sutuoktinė eina pareigas Ligoninės Anesteziologijos, reanimacijos – intensyvios terapijos skyriuje, operacinėse; tiesioginis vadovas - Anesteziologijos, reanimacijos- intensyvios terapijos skyriaus, operacinės vedėja. Sutuoktinei pavaldūs darbuotojai: anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos, operacinės slaugytojos, bendrosios praktikos slaugytojos, ūkio reikalų tvarkytoja, operacinės pagalbinės darbuotojos.

Sutuoktinės pareigų instrukcijoje nustatytos atliekamos funkcijos: savarankiškai įvertina paciento būklę; konsultuoja pacientus bet kuriame ligoninės padalinyje, parengia jį anestezijai ar operacijai; atlieka nejautrą operacijų, gydomųjų ir diagnostinių procedūrų metu; skiria intensyvią terapiją kritiškos būklės pacientui; įvertina gyvybines funkcijas ir koreguoja jas operacijos bei kritinės būklės metu; diagnozuoja ir gydo skausminį sindromą; informuoja chirurgą ar chirurgų grupę apie paciento būklę, prieš pradedant chirurginę intervenciją; organizuoja konsultacijas su kitų specialybių gydytojais; moko personalą gaivinti pacientą; kontroliuoja, kaip personalas atlieka paskyrimus ir kitas specialias užduotis; tvarko medicininę dokumentaciją pagal galiojančius Sveikatos apsaugos ministro ir ligoninės direktoriaus įsakymus, kitus galiojančius teisės aktus; dalyvauja skyriaus rytiniame pasitarime, informuoja skyriaus vedėją apie pacientų būklės dinamiką, problemas darbe ir kt.

5. Nustatyta, kad Ligoninės direktorius 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. A3-75 „Dėl VšĮ Raseinių ligoninės struktūros keitimo“ kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybę, prašydamas Tarybą nuo 2022 m. birželio 1 d. pakeisti Ligoninės struktūrą.

Kartu su raštu buvo pateiktas ir Ligoninės struktūros projektas, iš kurio matyti, kad Tarybos prašomi atlikti pakeitimai buvo susiję ir su Ligoninės Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriumi, kuriame pareigas eina Tiriamojo sutuoktinė. Pateiktame Ligoninės struktūros projekte Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyrius pervadinamas į Intensyvios terapijos skyrių bei nuo 3 iki 4 lovų didinamas šio skyriaus lovų skaičius: 3 lovos (vietoje buvusių 2) skiriamos suaugusiųjų reanimacijai-intensyviai terapijai, 1 lova – vaikų reanimacijai- intensyviai terapijai.

6. 2022-03-14 parengtas Tarybos sprendimo projektas Nr. TP-88 „Dėl VšĮ Raseinių ligoninės struktūros patvirtinimo“ (toliau – Sprendimo projektas).

Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Raseinių rajono savivaldybė 2022 m. vasario 22 d. gavo Ligoninės raštą Nr. A3-75 ,,Dėl VšĮ Raseinių ligoninės struktūros keitimo“, kuriame prašoma pakeisti Ligoninės struktūrą nuo 2022 m. birželio 1 d.

Sprendimo projekte nurodoma, kad Taryba, atsižvelgdama į Ligoninės prašymą, nusprendžia patvirtinti naują Ligoninės struktūrą pagal Ligoninės pateiktus siūlymus, kurie taip pat susiję ir su Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriumi.

7. Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2022-03-22 posėdyje pirmu darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas dėl pritarimo Sprendimo projektui (posėdžio protokolas Nr. (1.36E)TSP-3). Tarp dalyvaujančiųjų šiame Komiteto posėdyje nurodomas ir Komiteto narys Tiriamasis.

Sprendimo projektą Komiteto posėdyje pristatė Ligoninės direktorius. Protokole nurodoma, kad Komiteto nariai („už“- 3, „susilaikė“-2) nutarė pritarti Sprendimo projektui ir teikti jį svarstyti rajono Tarybai.

Tiriamasis dalyvavo Sprendimo projekto svarstyme, balsavimo metu – susilaikė.

8. Ligoninė 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. A3-161 pateikė informaciją Komisijai, kad Sprendimo projektu siūlyta pakeisti Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus pavadinimą į Intensyvios terapijos skyrių, nuo 3 iki 4 lovų didinti šio skyriaus lovų skaičių. Padidintas intensyvios terapijos lovų skaičius nuo 3 iki 4 lovų, juose teikiamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius, turės įtakos skaičiuojant skyriuje dirbančių gydytojų darbo krūvius, etatų skaičių, nes taip pat yra planuojami personalo pertvarkymai minėtame skyriuje esančiose operacinėse. Pertvarkant anesteziologijos paslaugos teikimą, rengiantis anesteziologijos paslaugos licencijavimui, (tą Ligoninė privalės atlikti iki 2022 m. pabaigos), kai kuriems minimo skyriaus darbuotojams bus keičiamos darbo sąlygos, gali būti keičiamas darbo užmokestis ir pan.

Tiriamojo paaiškinimas

Tiriamasis paaiškino, kad Komiteto posėdyje svarstant Sprendimo projektą nenusišalino, kadangi posėdis vyko nuotoliniu būdu, likus pusvalandžiui iki jo tiesioginio (šeimos gydytojo) darbo pradžios. Pandemijos metu, esant dideliam darbo krūviui, pacientų srautams bei šių problemoms, per skubėjimą ir susiklosčius nepalankioms skaitmeninėms aplinkybėms (sutrikęs interneto tiekimas), prisijungęs net nespėjo pagalvoti apie nusišalinimą nuo šio klausimo, nes buvo mintimis susitelkęs į kitus svarstomus klausimus bei savo pacientų ligas ir bėdas.

Tiriamasis pažymėjo, kad Ligoninės direktorius, pristatydamas Sprendimo projektą, nurodė, jog „viena suaugusių reanimacijos, intensyvios terapijos lova struktūroje, ji fiziškai ir buvo iki šiol, ten ir buvo keturios lovos, tik struktūriškai buvo trys, mes jas padidiname iki keturių“.

Sprendimo projektu buvo siūlomi ir kitų Ligoninės skyrių, kuriuose jo žmona nedirba, struktūriniai pokyčiai. Taip pat nurodė, kad šiuo klausimu jo pozicija buvo „susilaikyti“, o ne „už“ ar „prieš“, todėl jis neturėjo jokios įtakos sprendimo priėmimui Komitete. Tiriamasis nurodė manąs, kad klausimų svarstymas komitete yra tik patariamojo pobūdžio ir neturi įtakos sprendimo teigiamam ar neigiamam priėmimui Taryboje balsavimo metu.

Tiriamasis paaiškino, kad Tarybos posėdyje nusišalinimą pateikė; nusišalinimo priežastis - žmona, dirbanti Ligoninėje gydytoja. Tiriamasis taip pat nurodė, kad sutuoktinė nepriklauso Ligoninės administracijai, yra paprastas samdomas darbuotojas. Sprendimo projektas nebuvo tiesiogiai susijęs su jos privačiais interesais bei neturėjo ir negalėjo duoti jai jokios išskirtinės naudos.

Komisijos 2022 m. liepos 27 d. posėdyje Tiriamasis dalyvavo, nurodė, kad šiai dienai sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis nekito bei iš esmės pakartojo paaiškinime nurodytas aplinkybes.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi Tarybos nariui Tiriamajam Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, kad deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis).

Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas artimų asmenų sąrašas, į kurį patenka ir deklaruojančio asmens sutuoktinis. Atsižvelgiant į tai, Komisijos vertinimu, Tiriamojo sutuoktinė laikytina jo privačiu interesu, todėl spręsdamas su ja susijusius klausimus jis negali likti objektyvus ir nešališkas atlikdamas savo tarnybines pareigas savivaldybės Taryboje.

Apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus deklaruojantis asmuo, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui yra nustatytos konkrečios elgesio taisyklės: 1) draudimas atlikti tarnybines pareigas, kurios sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti atitinkamą subjektą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą; 3) jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Aptartos elgesio taisyklės savo pobūdžiu yra imperatyvios ir valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, tampa privalomos bei turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus, nustatytus Įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022 pasisakė, kad skaidrumas ir viešumas viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veikloje neturėtų būti suprantamas siaurai – tik kaip tam tikrų veiksmų viešinimas, pateikiant sprendimų motyvus bei informaciją visuomenei. Be minėtų aspektų, konstitucinis skaidrumo valstybės tarnyboje principas, kaip atviros visuomenės ir pasitikėjimo valstybe bei viešosios valdžios institucijomis prielaida, yra neatsiejamas nuo etiško ir sąžiningo nustatytų pareigų (įgalinimų) atlikimo, t. y. atsakingo valdymo bei viešosios veiklos aiškumo, vengiant ne tik viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės.

Šioje nutartyje LVAT taip pat nurodė, kad tam, jog būtų galima konstatuoti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, pakanka nustatyti, kad priimdamas tam tikrą sprendimą valstybės tarnyboje dirbantis asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Kitaip tariant, pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog valstybės tarnyboje dirbantis asmuo savo (jam artimo asmens) privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei nustatyti, kad toks asmuo neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos informuoti apie kilusį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Taigi atsakomybę taikantis subjektas – VTEK – abejonę dėl tam tikro interesų konflikto, kaip jis yra apibrėžtas Įstatyme, egzistavimo turi pagrįsti atitinkamomis tarnybinės veiklos faktinėmis aplinkybėmis, kurios loginiais ryšiais būtų susijusios su valstybės tarnyboje dirbančio asmens padėtimi (jo ir (ar) jam artimo asmens turėtais ar esamais santykiais su kitais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, pareigomis, profesine veikla, tam tikrais sudarytais sandoriais ir pan.).

Nustatant Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (vertinant jį kartu su 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis), taip pat svarbu pažymėti, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis (interesas) gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-30/2012; 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; kt.).

Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Tarybos Komiteto svarstytas Sprendimo projektas, kuriuo siūlyta pakeisti Ligoninės struktūrą, buvo tiesiogiai susijęs su Tiriamosios sutuoktinės darboviete – Ligonine, bei konkrečiu šios Ligoninės skyriumi, kuriame gydytojos anesteziologės-reanimatologės pareigas eina sutuoktinė. Pagal Ligoninės pateiktą prašymą, vienas iš pakeitimų palietė ir Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių, kurį, pervadinus į Intensyvios terapijos skyrių, jame esančių lovų skaičius buvo didinamas nuo 3 iki 4.

Pabrėžtina, kad Komisija, vertindama pranešime nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Ligoninę prašydama paaiškinti, ar Sprendimo projektas galėtų būti laikytinas susijusiu su Tiriamojo sutuoktinės einamomis pareigomis Ligoninėje ir turėti įtakai tolesnei jos darbo eigai. Ligoninė 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. A3-161 pateikė informaciją, kad atlikti Ligoninės struktūriniai pakeitimai, susiję su Anesteziologijos, reanimacijos- intensyvios terapijos skyriumi (padidinus lovų skaičių, teikiamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių), kuriame gydytoja dirba Tarybos nario sutuoktinė, turės įtakos skaičiuojant šiame skyriuje dirbančių gydytojų darbo krūvius, etatų skaičių.

Ligoninė taip pat paaiškino, kokios aplinkybės lėmė atsiradusį poreikį skyriuje didinti lovų skaičių nuo 3 iki 4 lovų. 2022 m. liepos 8 d. raštu Nr. A3-273 Ligoninė nurodė, kad 2022 m. vasario 25 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-429 „Dėl anestezijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems tvarkos aprašo patvirtinimo” ir 2022 m. kovo 2 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-465 „Dėl intensyviosios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų ir intensyviosios priežiūros asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų aprašų patvirtinimo“ patvirtinti tvarkų ir reikalavimų aprašai, kurių įsigaliojimas numatytas 2023 m. sausio 1 d. ir 2024 m. sausio 1 dieną. Anestezijos paslaugų teikimo tvarkos apraše nurodyta, kad 1 gydytojas anesteziologas vienu metu anesteziją atlieka 1 pacientui, jam neskiriamos kitos užduotys (19 p.). Dabar dienos metu Intensyvios terapijos skyriuje dirba 2 gydytojai anesteziologai, iš kurių vienas dirba reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje, o kitas operacinėje. Pagal naujus reikalavimus vienu metu privalės dirbti 3 anesteziologai - reanimatologai, iš jų 2 operacinėje, 1 Intensyvios terapijos skyriuje. Tam reikės papildomai įvesti 1 gydytojo anesteziologo-reanimatologo etatą. Tai Ligoninėje planuojama atlikti 2022 m. rugsėjo mėnesį. Ligoninė taip pat paaiškino, kad būsimų intensyvios terapijos ir intensyvios priežiūros reikalavimų aprašų įgyvendinimai turės esminę įtaką Ligoninės tolimesniam funkcionavimui. Intensyvios terapijos paslauga liks daugiaprofilinėse ligoninėse. Neturint licencijos ligoninė negalės teikti stacionarinės chirurgijos profilio paslaugų, galės teikti tik dienos chirurgijos, terapijos profilio paslaugas. Intensyvios terapijos paslaugas galės teikti tik gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Tuo tarpu intensyvios priežiūros paslaugos bus teikiamos lengvesnės būklės pacientams terapinio profilio ligoninėse. Įvertinus reanimacijos- intensyvios terapijos paslaugų poreikį, būsimus reikalavimus intensyvios terapijos ar intensyvios priežiūros paslaugų teikimui, Ligoninės struktūros projekte Ligoninė pasiūlė padidinti intensyvios terapijos lovų skaičių nuo 3 iki 4 lovų. Dar iki Tarybai svarstant Ligoninės struktūros klausimą, Raseinių rajono savivaldybės vadovų iniciatyva vyko pasitarimai su savivaldybės tarybos nariais dėl planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos. Buvo diskutuojama ir dėl planuojamų būsimų reanimacijos- intensyvios terapijos profilio pertvarkymų į intensyvios terapijos ar intensyvios priežiūros paslaugų teikimą. Tarybos nariai išsakė nuomonę, kad Ligoninė pretenduotų atitikti intensyvios terapijos reikalavimus, jog paslaugos reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje išliktų aukštesnio lygio ir būtų teikiamos ir sudėtingesnės sveikatos būklės pacientams. Pasak Ligoninės, tai taip pat įtakojo Ligoninės sprendimą didinti reanimacijos- intensyvios terapijos lovų skaičių nuo 3 iki 4 lovų.

Taigi darytina išvada, kad Sprendimo projektas, kuriuo siūlyta pakeisti Ligoninės struktūrą, laikytinas tiesiogiai susijusiu su Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriumi, kuriame gydytojos anesteziologės-reanimatologės pareigas eina Tiriamojo sutuoktinė, kadangi siūlyti atlikti pakeitimai, susiję su šiuo skyriumi, turės įtakos skaičiuojant šiame skyriuje dirbančių gydytojų darbo krūvius bei etatų skaičių. Taip pat svarbu pažymėti, kad šie pakeitimai, kaip nurodė Ligoninė, yra dalis įgyvendinamų intensyvios terapijos aprašo reikalavimų Ligoninei siekiant gauti licenciją intensyviai priežiūrai vykdyti. Šio aprašo įgyvendinimas turės esminę įtaką Ligoninės tolimesniam funkcionavimui, kadangi be minėtosios licencijos ligoninė negalės teikti stacionarinės chirurgijos profilio paslaugų, o tik dienos chirurgijos, terapijos profilio paslaugas. Intensyvios terapijos paslaugas galės teikti tik gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Pažymėtina, kad intensyvios terapijos paslaugas galės teikti tik gydytojas anesteziologas- reanimatologas. Ligoninė 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. A3-161 taip pat paaiškino, kad pertvarkant anesteziologijos paslaugos teikimą, rengiantis anesteziologijos paslaugos licencijavimui, kai kuriems skyriaus darbuotojams bus keičiamos darbo sąlygos, gali būti keičiamas darbo užmokestis ir pan.

Atsižvelgiant į tai, Komisijos vertinimu, konstatuotina, kad Tiriamojo veiksmai dalyvaujant Komiteto posėdyje svarstant Sprendimo projektą, buvo ne šiaip susiję su jo sutuoktinės darboviete, kaip tam tikras asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia institucija, bendrąja prasme, bet konkrečiai ir su Ligoninės skyriumi, kuriame jo sutuoktinė dirba bei su jos atliekamomis gydytojos anesteziologės-reanimatologės pareigomis. Pažymėtina, kad sprendimas padidinti lovų skaičių reikš padidintą skyriuje teikiamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių bei turės įtakos skyriaus gydytojų darbo krūviams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atlikti struktūriniai pakeitimai buvo susiję ir su tolesniu Ligoninės siekiu atitikti intensyvios terapijos, kurią galės teikti tik gydytojas anesteziologas-reanimatologas, reikalavimus, tam, jog paslaugos reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje išliktų aukštesnio lygio ir būtų teikiamos ir sudėtingesnės sveikatos būklės pacientams. Darytina išvada, kad Tarybos narys Tiriamasis veikė esant interesų konfliktui, nes dalyvavo sprendžiant klausimus, kurie yra susiję ir su jo sutuoktinės pareigomis bei jos profesine veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad interesų konfliktą gali kelti klausimai susiję ne tik su artimojo asmens gaunamu darbo užmokesčiu, bet ir jo darbo krūvio, profesinės veiklos perspektyvų klausimai ir pan.

LVAT yra išaiškinęs, kad vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).

Įstatymo 11 straipsnio nuostata, įtvirtinanti nusišalinimo prievolę, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, bet ir kitaip paveikti sprendimus (1 dalis). „Įstatymo nuostatų prasme pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar atitinkamą sprendimą ruošia ir (ar) priima vienas asmuo, ar asmenų kolektyvas. Atsakomybė atsiranda kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu kyla interesų konfliktas, prisidėjusiam prie tokio sprendimo priėmimo“ (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014). Taigi, kaip yra pabrėžęs LVAT, Įstatymo tikslai yra prevencija, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtąsias įstatymo nuostatas, galima aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių ir įrodžius, kad asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Nagrinėjamuoju atveju pabrėžtina, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą deklaruojantiems asmenims deklaruoti privačius interesus. Įstatymo 6 straipsnyje apibrėžtas privačių interesų deklaracijos turinys. Minėtojo straipsnio 1 dalies 2 punktas imperatyviai įpareigoja deklaruojantįjį nurodyti duomenis ir apie savo sutuoktinio darbovietes ir (ar) einamas pareigas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Tarybos nario Tiriamojo sutuoktinės darbovietė (Ligoninė) ir joje einamos gydytojos pareigos laikytinos ir jo privačiu interesu ir interesų konfliktą galinčia sukelti aplinkybe. LVAT taip pat pasisako, kad atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti (LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-230/2013). Taigi, nors giminystės (šeiminis) ryšys pats savaime interesų konflikto nesukelia, bet nagrinėjamuoju atveju buvo nustatytos ir kitos aplinkybės (Komitete svarstytas Sprendimo projektas, susijęs su Ligoninės struktūros pertvarka), kurios šį interesų konfliktą sukėlė.

Tiriamasis savo paaiškinime nurodė, kad Komiteto posėdyje Sprendimo projektą pristatęs Ligoninės direktorius informavo, jog papildoma lova skyriuje jau yra fiziškai, tačiau tai nėra nurodyta struktūroje. Komisijos vertinimu, ši Tiriamojo nurodoma aplinkybė, nepaneigia Ligoninės poreikio pakeisti struktūrą. Vien tik aplinkybė, kad papildoma lova skyriuje jau buvo fiziškai, nelaikytina pakankama siekiant įgyvendinti tolesnius pakeitimus, susijusius su reikalavimais, taikomais intensyvios terapijos paslaugų teikimui, kadangi pati Ligoninė kreipėsi į Tarybą prašydama atlikti struktūrinius pakeitimus. Savo paaiškinimuose Komisijai Ligoninė taip pat nurodė, kad atlikti pakeitimai turės įtakos skyriaus gydytojų darbo eigai.

Tiriamasis savo paaiškinime nurodė, kad, jo manymu, klausimų svarstymas Tarybos komitete yra tik patariamojo pobūdžio ir neturi įtakos sprendimo teigiamam ar neigiamam priėmimui Taryboje.

Pastebėtina, kad Įstatymas nenumato išimčių, nuo kokių interesų konfliktą keliančių sprendimų (rekomendacinio ar privalomo pobūdžio, protokolinio, savarankiško, tarpinio ar galutinio ir pan.) arba su asmens privačiais interesais susijusių tarnybinių pareigų atlikimo privalu nusišalinti. Vertinant asmens elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms esminės reikšmės turi tik paties asmens elgesys patekus į interesų konflikto situaciją. Nagrinėjamos situacijos bei Įstatymo nuostatų kontekste Tiriamasis, vengdamas interesų konflikto ir abejonių dėl jo nešališkumo, privalėjo nedalyvauti Tarybos Komitete, svarstant klausimus, susijusius su Ligoninės struktūros pertvarka. Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudžia atlikti tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. VTEK vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog savivaldybės tarybos nario dalyvavimas tarybos komiteto posėdžiuose yra dalis jo, kaip tarybos nario, atliekamų tarnybinių pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.

Pabrėžtina, kad interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) arba atlikti tarnybines pareigas, susijusias su jo (ar jo artimo asmens) privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims.

Tiriamojo nurodoma aplinkybė, kad Komiteto posėdis vyko nuotolinio būdu ar kad jis buvo susirūpinęs kita savo veikla (gydytojo), VTEK vertinimu, nepaneigia jam Įstatymu taikomos pareigos nusišalinti nuo interesų konfliktą keliančių klausimų svarstymo. Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos narys, svarstydamas tarybai teikiamų sprendimų projektus bei dėl jų balsuodamas, turi būti rūpestingas ir atidus. Vietos savivaldos įstatyme taip pat nustatyta, kad tarybos narys privalo reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (23 straipsnio 4 punktas).

Kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Duomenų, kad Tiriamasis, įgyvendindamas jam privalomą Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, būtų pareiškęs nusišalinimą nuo Sprendimo projekto nagrinėjimo, nenustatyta.

Įstatymu siekiama užtikrinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų priimamų sprendimų nešališkumą, stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybine tarnyba. Komisijos vertinimu, Tiriamojo veikla Komitete svarstant klausimą dėl pritarimo Sprendimo projektui ir šio projekto tolesnio teikimo Tarybai, kai minėtasis projektas laikytinas susijusiu su sutuoktinės pareigomis bei jos profesine veikla, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą interesų konflikto sąvoką – situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais. Esant tokiai situacijai siekdamas išvengti interesų konflikto Tiriamasis privalėjo nusišalinti, bet tokio nusišalinimo nepareiškė, todėl jo elgesys tiriamuoju atveju prieštarauja imperatyviems Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimams.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad Tirtasis Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, dalyvaudamas ir nenusišalindamas šios tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto 2022 m. kovo 22 d. posėdyje svarstant sprendimo projektą Nr. TP-88 „Dėl VšĮ Raseinių ligoninės struktūros patvirtinimo“, kuriuo siūlyti pakeitimai buvo susiję ir su VšĮ Raseinių ligoninės skyriumi, kuriame pareigas eina Tirtojo sutuoktinė, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2. Siūlyti Raseinių rajono savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose

3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam, Raseinių rajono savivaldybės merui.

4. Apie Sprendimą informuoti pareiškėją.

5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė

Komisijos balsavimo rezultatai: Virginijus Kanapinskas – už. Evelina Matulaitinė – už. Martinas Žaltauskas– už. Gediminas Sakalauskas – prieš.