VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2022 m. gegužės 11 d. Nr. KS-61 Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi aplinkybes dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) Materialinių išteklių valdymo valdybos Informacinių technologijų ir ryšių skyriaus (toliau – ITRS, Skyrius) vedėjo (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija gavo prašymą įvertinti PAGD ITRS vedėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. Prašyme nurodyta, kad Tiriamasis, be minėtųjų pareigų, yra PAGD pirkimų iniciatorius ir pirkimo komisijos narys, o nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. taip pat dirbo UAB „Progresyvūs sprendimai“. Šiai privačiai bendrovei vadovauja asmuo (duomenys neviešinami, toliau - Asmuo), kuris dirba ir Tiriamojo vadovaujamame skyriuje PAGD ir yra tiesiogiai jam pavaldus. Taigi Tiriamajam dirbant UAB „Progresyvūs sprendimai“ susidarė situacija, kai jis buvo tiesioginis Asmens vadovas PAGD ir kartu Asmens pavaldinys privačioje bendrovėje.
Komisijai pranešta, kad atlikdamas ITRS vedėjo funkcijas Tiriamasis dalyvavo su Asmens ir jo tarnybos (darbo) PAGD eiga susijusių sprendimų priėmimo procedūrose: pasirašė Asmens veiklos vertinimo 2020 m. sausio 31 d. išvadą Nr. 6-503 ir 2021 m. sausio 28 d. išvadą Nr. 6-385, vizavo Asmens 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. prašymus „Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“.
Vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Komisija kreipėsi į PAGD dėl papildomų duomenų, susijusių su Tiriamojo ir Asmens darbo santykiais, pateikimo.
Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisijai papildomai pateiktus duomenis bei susipažinusi su Privačių interesų registre esančia informacija, vadovaudamasi VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija vertina, ar Tiriamasis nepateko į interesų konflikto situaciją ir nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai būdamas PAGD ITRS vedėju galbūt nenusišalino ir sprendė su jam tiesiogiai pavaldaus Asmens - PAGD darbuotojo (kuris yra Tiriamojo kitos darbovietės ‒ UAB „Progresyvūs sprendimai“ direktorius) tarnybos (darbo) PAGD eiga susijusius klausimus: pasirašė Asmens veiklos vertinimo 2020 m. sausio 31 d. išvadą Nr. 6-503 ir 2021 m. sausio 28 d. išvadą Nr. 6-385 bei vizavo Asmens 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. prašymus „Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“.
Taip pat Komisija vertina, ar Tiriamasis, nedeklaruodamas duomenų apie jam galbūt nuolatinį interesų konfliktą keliantį Asmenį, su kuriuo jis tuo metu buvo susijęs privačiais ryšiais, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio nuostatų.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Komisijos turimais duomenimis, Tiriamasis PAGD struktūroje dirba nuo 2016 m. sausio 1 d., Skyriui vadovauja nuo 2018 m. vasario 1 d. (nuo 2019 m. sausio 1 d. Skyrius įtrauktas į PAGD Materialinių išteklių valdymo valdybos sudėtį).
ITRS vedėjo (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybės aprašyme nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis ‒ organizuoti informacinių sistemų, registrų, kompiuterinės, telefono, radijo ryšio, palydovinio ryšio, apsaugos, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo, įgarsinimo, techninės ir programinės įrangos, informacijos perdavimo tinklų panaudojimo ir plėtros valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje strategijos formavimą ir įgyvendinimą, planuoti skyriaus darbą (3 punktas).
Skyriaus vedėjo funkcijos nustatytos atitinkamo pareigybės aprašymo 6 punkte: ITRS vedėjas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja pavaldžių darbuotojų veiklą, atlieka skyriuje pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų veiklos vertinimą; atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, skyriaus veiklos rezultatus; teikia valdybos viršininkui pasiūlymus dėl skyriaus veiklos gerinimo, darbo organizavimo, skyriaus darbuotojų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, premijų, priedų ir priemokų skyrimo, darbo pareigų pažeidimo; pagal kompetenciją formuoja ir įgyvendina VPGT informacinių technologijų ir ryšių sistemų diegimo, plėtros ir panaudojimo strategiją; teikia informaciją apie VPGT informacinių technologijų ir ryšių sistemų būklę, pasiūlymus dėl kompiuterinės technikos ir ryšių įrangos įsigijimo, paskirstymo; pagal kompetenciją dalyvauja informacinių technologijų ir ryšių sistemų, naudojamų VPGT veikloje, kūrimo procese; pagal kompetenciją rengia teisės aktų projektus ir kitus dokumentus, susijusius su naudojamų VPGT veikloje informacinių technologijų ir ryšių sistemų įsigijimu, diegimu, panaudojimu; pagal kompetenciją organizuoja VPGT naudojamų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą; pagal kompetenciją dalyvauja Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro ir PAGD ekstremaliųjų situacijų operacijų centro Elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo grupių veikloje; pagal kompetenciją ekstremaliųjų situacijų metu užtikrina nenutrūkstamą VPGT veikloje naudojamų informacinių ir ryšių sistemų darbą, vykdo atskiras vadovybės užduotis; konsultuoja naudojamų VPGT veikloje informacinių ir ryšių sistemų naudotojus; organizuoja ir dalyvauja pratybose, mokymuose, pasitarimuose ir kituose renginiuose aktualiais informacinių technologijų ir ryšių klausimais, komisijų ir darbo grupių veikloje; pagal kompetenciją bendradarbiauja su įstaigomis prie Vidaus reikalų ministerijos, PAGD pavaldžiomis įstaigomis, kitomis valstybės ir savivaldybių įstaigomis; teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja departamentui seminaruose, konferencijose ir įvairiuose tarptautiniuose renginiuose; kontroliuoja VPGT naudojamų informacinių sistemų nuostatų ir elektroninės informacijos saugos politiką įgyvendinančių dokumentų reikalavimų laikymąsi PAGD; pagal kompetenciją rengia teisės aktų, organizacinių tvarkomųjų ir informacinių dokumentų projektus, atsakymus į raštus; vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.
2. Asmuo PAGD struktūroje dirba (duomenys neviešinami), nuo 2019 m. sausio 1 d. eina ITRS (duomenys neviešinami) (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigas. Pareigybės paskirtis ‒ (duomenys neviešinami). Šias pareigas einantis darbuotojas tiesiogiai pavaldus ITRS vedėjui (atitinkamos pareigybės aprašymo 4 punktas).
Nuo (duomenys neviešinami) Asmuo taip pat yra privataus juridinio asmens - UAB „Progresyvūs sprendimai“ direktorius (vienasmenis vadovas) ir vienintelis šios bendrovės akcininkas (VĮ Registrų centro duomenys).
3. 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Progresyvūs sprendimai“ direktorius - Asmuo ir Tiriamasis pasirašė neterminuotą darbo sutartį (toliau – DS), pagal kurią Tiriamasis nuo 2019 m. gegužės 2 d. priimamas dirbti šioje bendrovėje (duomenys neviešinami), mokant (duomenys neviešinami) Eur valandinį atlygį už faktiškai dirbtą laiką (DS 1, 2 punktai). Nustatoma (duomenys neviešinami).
DS buvo du kartus pakeista – keitėsi (duomenys neviešinami) valandinio atlygio dydis.
DS nutraukta 2021 m. lapkričio 3 d.
4. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, UAB „Progresyvūs sprendimai“ Tiriamajam išmokėjo: 2019 metais – (duomenys neviešinami) Eur; 2020 metais - (duomenys neviešinami) Eur su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų; 2021 metais - (duomenys neviešinami) Eur su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų.
5. Įvertinus Privačių interesų registre esančius duomenis nustatyta, kad privačius interesus Tiriamasis deklaruoja nuo 2018 m. Laikotarpiu, kai jis dirbo UAB „Progresyvūs sprendimai“, t. y. nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., Tiriamasis teikė keturias privačių interesų deklaracijas: 2019 m. gegužės 10 d., 2020 m. vasario 17 d., 2021 m. kovo 1 d. ir balandžio 6 d.
Ryšį su UAB „Progresyvūs sprendimai“ Tiriamasis deklaravo 2020 m. vasario 17 d. pateiktoje deklaracijoje, nurodydamas, kad yra šios bendrovės darbuotojas, o atitinkamas ryšys atsirado 2019 m. rugsėjo 1 d.
2021 m. kovo 1 d. ir balandžio 6 d. teiktose deklaracijose Tiriamasis nurodė, kad ryšys su UAB „Progresyvūs sprendimai“ atsirado nuo 2019 m. gegužės 2 d.
Duomenų apie asmenis ar kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, Tiriamasis nedeklaravo.
6. Tiriamasis, atlikdamas Skyriaus vedėjo funkcijas, dalyvavo šiose su Asmens ir jo tarnybos (darbo) PAGD eiga susijusių sprendimų priėmimo procedūrose:
1) pasirašė Asmens veiklos vertinimo 2020 m. sausio 31 d. išvadą Nr. 6- 503, kurioje Asmens darbą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė jam nustatyti pareiginės algos kintamąją dalį – (duomenys neviešinami) procentų pareiginės algos pastoviosios dalies. PAGD pateiktais duomenimis, iki šio vertinimo Asmeniui buvo nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis – (duomenys neviešinami) procentų pareiginės algos pastoviosios dalies;
2) pasirašė Asmens veiklos vertinimo 2021 m. sausio 28 d. išvadą Nr. 6- 385, kurioje Asmens darbą įvertino „labai gerai“ ir jam pasiūlė nustatyti pareiginės algos kintamąją dalį – (duomenys neviešinami) procentų pareiginės algos pastoviosios dalies;
3) vizavo Asmens 2020 m. kovo 16 d. prašymą „Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“;
4) vizavo Asmens 2020 m. balandžio 10 d. prašymą „Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“.
Tiriamojo paaiškinimas
Tiriamasis raštu paaiškino, kad jis eina PAGD struktūroje Skyriaus vedėjo pareigas nuo 2016 m. balandžio, o Asmuo jo vadovaujamame skyriuje dirba nuo 2019 m. sausio 9 d.
Tiriamasis patvirtino turėjęs papildomų darbo santykių su UAB „Progresyvūs sprendimai“ nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., tačiau pabrėžė, kad šie darbo santykiai buvo formalūs. Jis atkreipė dėmesį, kad minėtuosius darbo santykius deklaravo privačių interesų deklaracijoje. Atskirai santykių su Asmeniu Tiriamasis nedeklaravo, nes, jo nuomone, nurodyta informacija buvo pakankama suprasti galimo intereso konflikto atvejus ir ribas. Duomenys apie juridinio asmens vadovus yra vieši. Be to, faktinis darbo santykių su UAB „Progresyvūs sprendimai“ turinys nebuvo ir nėra pagrindas konstatuoti, kad tarp Tiriamojo ir šios bendrovės arba bendrovės vadovo – Asmens susiklostė santykiai, kurie keltų Tiriamajam interesų konfliktą ar išreikštų konkretų jo privatų interesą.
Pasak Tiriamojo, Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas įpareigoja deklaruoti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl deklaruojančiajam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų, t. y. turi būti deklaruojamas atskiras privatus interesas. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio atskiro (savarankiško) privataus intereso dėl kokių nors Tiriamojo santykių su Asmeniu. Komisijos žinioje esantys Privalomojo valstybinio socialinio draudimo duomenys yra „siauro turinio“ ir neatspindi faktinių tų santykių turinio.
Aplinkybė, kad Asmuo yra ir buvo UAB „Progresyvūs sprendimai“ vadovas, pasak Tiriamojo, visiškai nereiškia, kad Asmuo buvo Tiriamojo viršininkas ir kad tarp jų egzistavo pavaldumo santykiai. Atitinkami darbo santykiai su UAB „Progresyvūs sprendimai“ buvo grindžiami išimtinai abipusiu lygiateisiškumu, o ne besąlygišku pavaldumu, nes Tiriamajam bendrovėje priskirtos darbo funkcijos nebuvo nuolatinio pobūdžio ir nereiškė, kad jis besąlygiškai turi vykdyti darbdavio nurodymus. Pagal darbo sutarties sąlygas, Tiriamajam buvo priskirtos (duomenys neviešinami) pareigos. UAB „Progresyvūs sprendimai“ galėjo pasitelkti Tiriamąjį tam tikroms užduotims vykdyti, jeigu reikėjo jo turimų specialių žinių ir jis konkrečiu atveju sutikdavo tokias funkcijas atlikti. Atitinkamai buvo nustatytas ir darbo užmokestis – valandinis tarifas už faktiškai išdirbtą laiką. Tiriamasis teigia turėjęs besąlyginę teisę atsisakyti atlikti darbą, jeigu jam tai „būtų reiškę kokį nors nepatogumą“. Buvo sutarta, kad Tiriamojo dalyvavimas UAB „Progresyvūs sprendimai“ veikloje bus epizodinis, „tiek, kiek man įdomu iš profesinės pusės, nes abiem pusėms buvo žinoma, jog mano pagrindinis darbas Skyriuje“ (Tiriamojo paaiškinimo citata).
Toks epizodinis dalyvavimas UAB „Progresyvūs sprendimai“ veikloje ir tik tais atvejais, kai jam pačiam tai buvo įdomu iš profesinės pusės, esą nedarė esminės įtakos Tiriamojo darbinei ir finansinei padėčiai, nes pagrindinis darbas ir faktinis pajamų šaltinis išliko tas pats – darbas Skyriuje. Todėl jis neturėjo jokio privataus intereso būti pavaldus ir nuolankus UAB „Progresyvūs sprendimai“ ar jo vadovui. Darbo santykiai su UAB „Progresyvūs sprendimai“ buvo grindžiami ne pavaldumo, o šalių lygiateisiškumo principu, kai juose Tiriamasis turėjo pilną teisę spręsti dalyvauti tik epizodiškai, ką neva patvirtina ir duomenys apie jo gautas pajamas šioje bendrovėje.
Bendrovėje gautų pajamų suma, pasak Tiriamojo, yra itin maža ir įrodo, kad darbo santykiai UAB „Progresyvūs sprendimai“ buvo ne tik epizodiški, bet ir mažareikšmiai. Dėl to nesusiklostė joks privatus interesas, kuris galėjo daryti jam įtakos priimant sprendimus kaip Skyriaus vadovui.
Tiriamojo manymu, Komisijos vertinami atvejai, kai jis dalyvavo sprendžiant su Asmens darbu PAGD susijusius klausimus, buvo visiškai standartiniai šabloniniai, ir net jeigu būtų koks nors interesų konfliktas, nebuvo pagrindo nusišalinti nuo jų sprendimo vien dėl tokio jų pobūdžio.
Pagal galiojančius PAGD vidaus teisės aktus, kiekvieno struktūrinio padalinio vadovas kiekvienais metais turi pateikti kiekvieno jo vadovaujamo pavaldinio darbuotojo veiklos vertinimo išvadą pagal standartizuotą formą. Pagal jos reikalavimus pateikiami objektyvūs duomenys apie darbuotojo vykdytas darbines pareigas. Jei tie duomenys nerodo kokių nors pažeidimų, atitinkamai įvertinamas ir darbuotojas, t. y. darbuotojo vertinimą lemia ne jo vadovo subjektyvi nuomonė, o nurodytų duomenų faktas, kurio nėra galimybės interpretuoti pagal vadovo subjektyvų vertinimą. Tokią procedūrą Tiriamasis atliko vertindamas visus Skyriaus darbuotojus. Asmens veiklos vertinimo išvados nebuvo išskirtinės ir nesuteikė jam kokių nors lengvatų ar išimčių.
Analogiškai sprendžiami ir leidimo dirbti nuotoliniu būdu klausimai. Tokių leidimų būtinumas atsirado dėl COVID-19 viruso, nuotolinio darbo būtinumas buvo pripažintas visuotinai PAGD struktūros ir nustatyta bendra tokių leidimų išdavimo tvarka, patvirtinta PAGD direktoriaus įsakymais, pagal kurią leidimas darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu duodamas ne kaip lengvata, nuolaida ar kitokia išimtis jo atžvilgiu, bet pripažįstamas poreikis jį taikyti kuo plačiau, t. y. jeigu darbuotojas prašo sudaryti sąlygas darbui nuotoliniu būdu ir pagal to darbuotojo darbo funkcijas darbas nuotoliniu būdu nedaro esminio poveikio darbo kokybei, toks leidimas duodamas. Įsitikinus, kad Asmens darbui atlikti nėra būtina nuolat būti darbo vietoje, kad jis savo darbo funkcijas gali atlikti nuotoliniu būdu, toks leidimas buvo suteiktas tokia pačia tvarka, kaip ir visiems kitiems Skyriaus darbuotojams.
Iš Komisijos gauto pranešimo, Tiriamojo vertinimu, spręstina, kad galimas interesų konfliktas siejamas su jo dalyvavimu viešųjų pirkimų komisijos darbe, bet nepateikiama jokių duomenų, kad UAB „Progresyvūs sprendimai“ ar Asmuo kažkaip buvo susiję su kokiais nors viešaisiais pirkimais. Asmuo nėra verslo subjektas ir jo kaip pardavėjo dalyvavimas pirkimuose neįmanomas. UAB „Progresyvūs sprendimai“ teoriškai pirkimuose galėtų dalyvauti, bet faktiškai nedalyvavo, nes jos teikiamų paslaugų pobūdis nesusijęs su PAGD poreikiais. Jeigu UAB „Progresyvūs sprendimai“ ar Asmuo būtų dalyvavę pirkimuose, kuriuose dalyvautų Tiriamasis kaip pirkimo komisijos narys, atsirastų objektyvių kriterijų spręsti dėl jo dalyvavimo tokiuose pirkimuose – privačių interesų deklaracijoje buvo nurodytos jo sąsajos su UAB „Progresyvūs sprendimai“, viešai atskleista informacija, kad šiai bendrovei vadovauja Asmuo. Kita vertus, jeigu pirkimuose būtų dalyvavęs pats Asmuo, jo kaip pardavėjo tinkamumas būtų vertinamas vien dėl to, kad jis yra Skyriaus darbuotojas, o Tiriamojo dalyvavimo tokiame pirkime galimybė būtų atskirai vertinama vien dėl to, kad jis vadovauja Skyriui.
Tiriamojo teigimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad formalūs epizodiniai duomenys sudarė tik prielaidas įtarti, kad yra interesų konfliktas, bet tų duomenų turinys rodo, kad faktiškai nebuvo jokio (tuo labiau nuolatinio) Įstatymo prasme reikšmingo su Asmeniu susijusio Tiriamojo privataus intereso, kuris turėtų būti deklaruojamas privačių interesų deklaracijoje. Nebuvo jokio realaus interesų konflikto, todėl Tiriamasis neturėjo pagrindo nusišalinti priimant Komisijos nurodytus sprendimus standartiniais pavaldinio – Asmens darbo klausimais.
Tiriamasis deklaravo duomenis apie darbo santykius su UAB „Progresyvūs sprendimai“, bet nebuvo galimybės detalizuoti tų santykių turinio specifikos (epizodiškumo, pavaldumo nebuvimo), todėl vien toks deklaravimas yra perteklinis. PAGD nesiėmė veiksmų išsiaiškinti visų reikšmingų aplinkybių, nors turėjo tokių galimybių. Įstatymas, Tiriamojo vertinimu, nenustato, kad turi būti deklaruojami bet kokie formalūs, detalizuojantys duomenys apie menkiausius privačius interesus, kad tarnybinių pareigų atlikimas negalimas bet kokiais atvejais, jeigu yra net teorinė privačių interesų galimybė. Kaip tik Įstatymas numato, kad kiekvieną kartą turi būti įvertinta, ar konkretaus asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą, o privatūs interesai deklaruojami pagal formalius kriterijus formalia tvarka. Nė vieno iš šių reikalavimų Tiriamasis teigia nepažeidęs ir jam einant Skyriaus vedėjo pareigas nesusidarė jokia interesų konflikto situacija.
Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. posėdyje Tiriamasis nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką jis buvo tinkamai informuotas.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Įstatymu siekiama sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, išvardintų Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, ir kitų asmenų, nurodytų Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys), privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 7 punktu, Tiriamasis, kaip biudžetinės įstaigos (PAGD) struktūrinio padalinio vadovas (Skyriaus vedėjas), priskiriamas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų (taigi, ir deklaruojančių asmenų) kategorijai, todėl Įstatymas jam taikomas tiesiogiai ir visos apimties. Deklaruojančiuoju asmeniu Tiriamasis taip pat laikytinas ir dėl to, kad jis yra PAGD pirkimo iniciatorius bei pirkimo komisijos narys (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punktas), tačiau nagrinėjamai situacijai ši aplinkybė neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi nėra susijusi su Komisijos atliekamo tyrimo dalyku.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas deklaruojančius asmenis įpareigoja teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto bei elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ‒ LVAT), formuodamas Įstatymo taikymo praktiką, yra ne kartą nurodęs, kad šis teisės aktas yra prevencinis, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (pvz., LVAT 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525- 998/2013).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net interesų konflikto regimybės (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261- 3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146- 2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525- 1394/2014).
Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Įstatymas interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Iš Komisijai pateiktų dokumentų matyti, kad Tiriamasis Skyriaus vedėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. taip pat buvo privataus juridinio asmens ‒ UAB „Progresyvūs sprendimai“ darbuotojas. Minėtajai bendrovei vadovavo Asmuo, kuris yra vienintelis šios bendrovės akcininkas. Darbo sutartį su Tiriamuoju, kaip ir jos pakeitimus bei nutraukimą, pasirašė Asmuo. Pastebėtina, kad visus sprendimus dėl UAB „Progresyvūs sprendimai“ darbuotojų (jų priėmimo, atleidimo, darbo sąlygų, atlyginimo nustatymo ir pakeitimo, atostogų ir kt.) buvo įgaliotas priimti Asmuo, nes jis yra vienasmenis bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, o visi jo, kaip vienintelio akcininko, sprendimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Taigi Asmuo turėjo valdingus įgaliojimus visų jo valdomos ir vadovaujamos bendrovės darbuotojų atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu tampa neaktualūs Tiriamojo argumentai, esą atitinkami darbo santykiai sudaryti šalių (darbdavio ir darbuotojo) lygiateisiškumo pagrindu ir kad nebuvo tiesiogiai įtvirtinta, jog dirbdamas minėtoje bendrovėje jis būtų pavaldus Asmeniui ar kam nors kitam.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiriamuoju laikotarpiu Asmuo taip pat dirbo Tiriamojo vadovaujamame Skyriuje PAGD ir buvo jam tiesiogiai pavaldus. Pagal pareigybės aprašymą, Tiriamasis Skyriaus vedėjas yra atsakingas už Skyriaus darbo planavimą, tai yra kasdieninė (nuolatinė) jo veikla, apimanti ne tik rašytinių sprendimų priėmimą, bet ir atitinkamų žodinių pavedimų davimą, darbų organizavimą, tarnybinių užduočių paskirstymą Skyriaus darbuotojams ir pan.
Tiriamajam Skyriaus vedėjui, be kita ko, priskirtos šios funkcijos: planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių darbuotojų veiklą, atlikti skyriuje pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų veiklos vertinimą; atsakyti už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, skyriaus veiklos rezultatus; teikti Valdybos viršininkui pasiūlymus dėl skyriaus veiklos gerinimo, darbo organizavimo, skyriaus darbuotojų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, premijų, priedų ir priemokų skyrimo, darbo pareigų pažeidimo ir kt.
Taigi darytina išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu, kai Tiriamasis Skyriaus vedėjas buvo ir UAB „Progresyvūs sprendimai“ darbuotojas (kai galiojo atitinkama su juo sudaryta darbo sutartis), t. y. nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., tarp jo ir Asmens susidarė dvejopo pobūdžio (tarnybiniai ir privatūs) santykiai: Tiriamasis, kaip Skyriaus vedėjas, turėjo valdingus įgalinimus Asmens: savo tiesioginio pavaldinio – Skyriaus darbuotojo atžvilgiu, kuris, būdamas UAB „Progresyvūs sprendimai“ vadovu ir vienasmeniu akcininku turėjo valdingus įgalinimus šios bendrovės darbuotojo - Tiriamojo atžvilgiu.
Akivaizdu, kad tiriamuoju laikotarpiu Tiriamasis buvo privačiais ryšiais (darbo santykiais) susijęs su UAB „Progresyvūs sprendimai“ ir jos vadovu (direktoriumi) bei vieninteliu akcininku, taigi turėjo atitinkamą privataus pobūdžio (asmeninį) interesą šio Asmens atžvilgiu. Todėl Tiriamasis, atlikdamas Skyriaus vedėjo funkcijas, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis negalėjo dalyvauti sprendžiant jokių su Asmens darbu PAGD susijusių klausimų ir privalėjo nuo jų nusišalinti, nes tokiose situacijose jam galėjo kilti (ir, kaip matyti, kilo) interesų konfliktas.
Nustatyta, kad būdamas susijęs su Asmeniu privačiais ryšiais Tiriamasis, atlikdamas Skyriaus vedėjo funkcijas, nenusišalino ir sprendė jam tiesiogiai pavaldaus Asmens darbo PAGD eigos klausimus: pasirašė Asmens veiklos vertinimo 2020 m. sausio 31 d. išvadą Nr. 6-503 ir 2021 m. sausio 28 d. išvadą Nr. 6-385 (įvertino jo darbo veiklą „labai gerai“ ir pasiūlė didinti pareiginės algos kintamąjį dalį), taip pat vizavo Asmens 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. prašymus „Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“.
Todėl konstatuotina, kad Tiriamasis nevykdė Įstatyme nustatytų pareigų ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Šiai išvadai neturi teisinės reikšmės Tiriamojo argumentas, esą minėti sprendimai yra formalūs ir standartiniai (šabloniniai) ir kad jis, kaip Skyriaus vedėjas, privalėjo vertinti visų Skyriaus darbuotojų veiklą bei dalyvauti sprendžiant dėl leidimo jiems dirbti nuotoliniu būdu.
Nagrinėjamais atvejais Tiriamasis pateko į vadinamąją pareigų priešpriešos situaciją, kai, viena vertus, asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, bet, kita vertus, taip pat turi pareigą vengti interesų konflikto. Kaip turi būti išsprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, kaip tik yra nustatyta Įstatyme. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, tokia pareigų priešprieša yra sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto ir nusišalinti. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pirmenybė atitinkamais pareigų priešpriešos atvejais teiktina pareigai vengti interesų konflikto (pvz., LVAT 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).
Taip pat neturi teisinės reikšmės ir Tiriamojo argumentai, esą jo darbo santykiai UAB „Progresyvūs sprendimai“ buvo epizodiniai, formalūs ir mažareikšmiai, nes darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio (darbai vykdyti tik kilus darbdavio poreikiui ir tik darbuotojui sutikus), jam buvo mokėtas simbolinis užmokestis arba išvis nemokėtas, todėl faktiškai nebuvo jokio jo privataus intereso dėl Asmens, juo labiau nekilo ir negalėjo kilti atitinkamo interesų konflikto.
Kaip minėta, teismai, aiškindami Įstatymo nuostatas, priėjo išvadą, jog šis teisės aktas yra formalus ir pakanka nustatyti formalius privataus intereso ir interesų konflikto požymius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymas nenustato išimčių dėl privataus intereso epizodiškumo (fragmentiškumo), mažareikšmiškumo, gaunamo atlyginimo dydžio ir pan. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu egzistavo formalus Tiriamojo privatus ryšys su UAB „Progresyvūs sprendimai“ (galiojo su juo sudaryta darbo sutartis), jis pats šio ryšio neginčija. Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas, priimantis vienasmenius sprendimus dėl šios bendrovės ir jos darbuotojų, yra Asmuo, kuris yra tiesioginis Tiriamojo pavaldinys PAGD Skyriuje. Taigi yra (buvo) akivaizdus Tiriamojo privatus interesas (asmeninis turtinis ir neturtinis) Asmens atžvilgiu. Turtinį Tiriamojo interesą (suinteresuotumą) apsprendžia su Asmens bendrove turėti sutartiniai darbo santykiai, kuriems būdingas materialinis (atlygintinumo) elementas, o neturtinį jo suinteresuotumą patvirtina paties Tiriamojo paaiškinime pripažintas „profesinis interesas“ dėl tam tikrų darbų (užduočių) bendrovėje.
Situacija, kai Tiriamasis nenusišalino ir sprendė konkrečius su Asmens darbu Skyriuje susijusius klausimus, visiškai atitinka Įstatyme pateiktą interesų konflikto definiciją. Nagrinėjamuoju atveju nėra reikšminga ir tai, kad dalį sprendimų (sutikimus, kad Asmuo - pavaldus Skyriaus darbuotojas - dirbtų nuotoliniu būdu) lėmė su COVID-19 pandemija susijusi situacija ir kad nuotoliniu būdu buvo leidžiama dirbti daugeliui Skyriaus ir kitų PAGD padalinių darbuotojų. Dar kartą pabrėžtina, kad Įstatymas nenustato atitinkamų išimčių, kada pareiga nusišalinti gali būti nevykdoma. Ši pareiga, kilus interesų konfliktui, turi būti vykdoma besąlygiškai.
Kaip nurodė teismas, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad jo veiksmai viešosios nuomonės požiūriu nekeltų jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų. Abejonių, kaip minėta, kelia asmens šališkumas, egzistuojantis privatus interesas (ryšys). Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kokių priemonių ir kokia tvarka privalu imtis galimo interesų konflikto situacijoje – aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais nusišalinti (pareikšti nusišalinimą) nuo atitinkamų sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo ir nedalyvauti šiose procedūrose (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 1945/2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 1121/2011).
Asmens pareikštas nusišalinimas gali būti ir nepriimtas, tačiau patekus į interesų konflikto situaciją asmeniui realizuoti pareigą pareiškiant nusišalinimą yra būtina (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
Dėl privačių interesų deklaravimo
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad deklaruojantys asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. Už deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą atsako deklaruojantis asmuo (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Deklaruojantys asmenys privalo pateikti privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Komisijos nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys ar privatūs interesai, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų patikslinti arba papildyti deklaraciją (Įstatymo 7 straipsnis).
Deklaruotinų duomenų sąrašas yra pateikiamas Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Deklaracijoje, be kita ko, privalu nurodyti visas deklaruojančio asmens darbovietes ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktu, deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų.
Minėta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., kai galiojo Tiriamojo darbo sutartis su UAB „Progresyvūs sprendimai“ (kuriai vadovavo jos vienintelis akcininkas - Asmuo, tuo pačiu metu buvęs Tiriamojo tiesioginiu pavaldiniu Skyriuje), egzistavo Tiriamojo neginčytinas privatus interesas dėl Asmens.
Taip pat svarbu, kad šis privatus interesas minėtuoju laikotarpiu buvo nuolatinio pobūdžio, nes Tiriamasis kasdieninėje tarnybinėje veikloje buvo atsakingas už Skyriaus darbo organizavimą, Skyriaus darbuotojų (įskaitant Asmenį, dėl kurio Tiriamasis turėjo privatų interesą) kontrolę ir pan.
Komisija sprendžia, kad Tiriamasis negalėjo nesuprasti tarp jo ir Asmens susiklosčiusių dvejopo pobūdžio santykių (tarnybinių ir privačių), dėl Asmens egzistuojančio privataus intereso ir realios grėsmės kilti atitinkamam interesų konfliktui Tiriamajam vykdant tarnybines Skyriaus vedėjo pareigas (kuris, kaip nustatyta, ir kilo), taigi, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jis privalėjo deklaruoti duomenis apie Asmenį.
Privatus interesas dėl Asmens atsirado Tiriamajam įsidarbinus UAB „Progresyvūs sprendimai“, t. y. 2019 m. gegužės 2 d. – nuo šios datos Tiriamasis, atlikdamas Skyriaus vedėjo pareigas, veikė nuolatinio interesų konflikto situacijoje. Tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas įpareigojo deklaruoti artimus asmenis ar kitus asmenis arba duomenis, dėl kurių deklaruojančiam gali kilti interesų konfliktas. Teismas aiškindamas šią nuostatą nurodė, kad esminis tokių asmenų apibrėžimo požymis yra hipotetiškai galima situacija, kai deklaraciją teikiančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas yra galimas sietinų su šiais asmenimis interesų konfliktas. Preziumuojama, kad į šį sąrašą esant tam tikroms aplinkybėms patenka ir tie asmenys, kurių atžvilgiu pareigas valstybės tarnyboje vykdantis asmuo negalėtų būti objektyvus ir nešališkas (LVAT 2009 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-873/2009).
Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo. Komisijos nuomone, būtent per šį terminą Tiriamasis ir turėjo deklaruoti duomenis apie Asmenį.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo šiek tiek pakito. Kaip minėta, Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas įpareigoja deklaruoti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba pačiu deklaruojančiu asmeniu susijusių duomenų. Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad atsiradus naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitus pateiktoje deklaracijoje nurodytiems duomenims ar privatiems interesams, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją.
Nustatyta, kad Tiriamasis privačius interesus deklaruoja nuo 2018 m. Tiriamuoju laikotarpiu jis teikė keturias privačių interesų deklaracijas (2019 m. gegužės 10 d., 2020 m. vasario 17 d., 2021 m. kovo 1 d. ir balandžio 6 d.), bet nė vienoje jų nenurodė duomenų apie Asmenį. Tokiu būdu (nedeklaruodamas duomenų apie Asmenį) Tiriamasis padarė trunkamąjį pažeidimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, savo pobūdžiu yra tęstiniai pažeidimai. Tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas. Taigi, laikotarpis, per kurį asmuo, turėdamas pareigą pateikti deklaraciją, jos nepateikia, laikytinas trunkamuoju pažeidimu, o jo padarymo data laikoma diena, kai teisei priešingą veiką nutraukia kompetentingos valstybės institucijos arba ją nutraukia pats asmuo (LVAT 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis minėtąja teismų praktika, atitinkamas Tiriamojo elgesys vertintinas pagal galiojančią Įstatymo redakciją, todėl konstatuotina, kad nedeklaruodamas duomenų apie Asmenį (privatų interesą dėl šio asmens), jis pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio nuostatas.
Tiriamasis nurodė nesutinkantis, kad privalėjo atskirai deklaruoti duomenis apie Asmenį. Jo nuomone, pakako to, kad jis deklaravo darbo santykius su UAB „Progresyvūs sprendimai“. Duomenys apie juridinių asmenų vadovus yra vieši, todėl PAGD galėjo juos nustatyti ir įvertinti interesų konflikto tikimybes ir ribas, o reikalui esant imtis atitinkamų veiksmų.
Minėti argumentai neturi teisinės reikšmės Tiriamojo elgesio vertinimui. Visų pirma paminėtina, kad atsakomybė už tinkamą Įstatymo nuostatų vykdymą yra asmeninė (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis) ir jos negalima perkelti darbdaviui (nagrinėjamuoju atveju – PAGD). Antra, pagal nustatytų faktinių aplinkybių visumą vertintina, kad egzistavo Tiriamojo privatus interesas dėl konkretaus Asmens ir šis interesas buvo nuolatinio, o ne vienkartinio pobūdžio. Trečia, ryšį su UAB „Progresyvūs sprendimai“ Tiriamasis deklaravo (deklaruotus duomenis atnaujino) ‒ tik 2020 m. vasario 17 d. pateiktoje deklaracijoje, nors bendrovėje dirbo nuo 2019 m. gegužės 2 d. Be to, jis tai padarė jau po to, kai atliko interesų konfliktą kėlusį veiksmą (pasirašė Asmens veiklos vertinimo 2020 m. sausio 31 d. išvadą Nr. 6-503), o vėliau priiminėjo kitus sprendimus dėl šio asmens (pasirašė Asmens veiklos vertinimo 2021 m. sausio 28 d. išvadą Nr. 6-385, vizavo Asmens 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. prašymus „Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“).
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi suformuota teismų praktika, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Materialinių išteklių valdymo valdybos Informacinių technologijų ir ryšių skyriaus vedėjas, dalyvavęs sprendžiant šiame departamente tiesiogiai jam pavaldaus asmens, kuris Tiriamojo atžvilgiu turėjo valdingus įgalinimus kitoje darbovietėje - privačioje bendrovėje, darbo eigos klausimus (pasirašė šio asmens veiklos vertinimo 2020 m. sausio 31 d. išvadą Nr. 6-503 ir 2021 m. sausio 28 d. išvadą Nr. 6-385, vizavo jo 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. prašymus „Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“), veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalinęs pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Pripažinti, kad Tirtasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Materialinių išteklių valdymo valdybos Informacinių technologijų ir ryšių skyriaus vedėjas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravęs duomenų apie su jo nuolatinio pobūdžio privačiu interesu susijusį tiesiogiai šiame departamente jam pavaldų asmenį, Tiriamojo atžvilgiu turėjusį valdingus įgalinimus kitoje darbovietėje - privačioje bendrovėje, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei 7 straipsnio nuostatas.
3. Rekomenduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui imtis prevencinių priemonių, kad šio departamento darbuotojai laikytųsi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.
4. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
