Dėl (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

Dėl (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)

2022 m. gegužės 4 d. Nr. KS-50

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai: Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Lietuvos vyriausiosios archyvarės (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą, n u s t a t ė:

Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas

VTEK, 2022 m. kovo 9 d. posėdyje įvertinusi pranešime nurodytas aplinkybes, nustatė, kad Tiriamoji pasirašė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2020 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. (1.4E)V2E-34 „Dėl priemokos skyrimo Tiriamajai“, 2021 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. (1.4E)V2E-42 „Dėl priemokos skyrimo Tiriamajai“ ir 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. (1.4E)V2E-83 „Dėl priemokos skyrimo Tiriamajai“, kuriais pati sau, kaip projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ (toliau – ir Projektas) priežiūros komiteto narei, skyrė priemokas už papildomų užduočių atlikimą iš Projekto lėšų.

Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, nusprendė pradėti tyrimą dėl Lietuvos vyriausiosios archyvarės elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti. Atlikdama tyrimą Komisija vertino, ar Tiriamoji, išleisdama minėtus įsakymus, kuriais skyrė sau priemokas, ir nuo jų nenusišalindama, nepažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Komisija nevertino minėtų Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo. Tyrimo dalykas yra tik Tiriamosios elgesys svarstant ir priimant įsakymus dėl priemokų jai skyrimo.

Nustatytos faktinės aplinkybės

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 986 „Dėl Tiriamosios priėmimo į Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigas“ Tiriamoji nuo 2019 m. spalio 7 d. priimta į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos (toliau – ir Tarnyba) vadovo – Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigas 5 metų kadencijai.

2. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. VE-14 sudarytas Tarnybos projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ priežiūros komitetas, kurio nare paskirta ir Tiriamoji.

3. Tiriamoji pasirašė:

3.1. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2020 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. (1.4E)V2E-34 „Dėl priemokos skyrimo Tiriamajai“, kuriuo pati sau, kaip Projekto priežiūros komiteto narei, už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, skyrė vienkartinę (duomenys neskelbiami) eurų priemoką;

3.2. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. (1.4E)V2E-42 „Dėl priemokos skyrimo Tiriamajai“, kuriuo pati sau, kaip Projekto priežiūros komiteto narei, už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, skyrė vienkartinę (duomenys neskelbiami) eurų priemoką;

3.3. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. (1.4E)V2E-83 „Dėl priemokos skyrimo Tiriamajai“, kuriuo pati sau, kaip Projekto priežiūros komiteto narei, už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, skyrė vienkartinę (duomenys neskelbiami) eurų priemoką.

4. Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigybės aprašyme nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra atskaitingas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kultūros ministrui.

Tiriamosios paaiškinimas

Tiriamoji, teikdama paaiškinimus dėl vykdomo tyrimo, nurodė:

1. Pasirašydama 2020 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. VE-14 „Dėl Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ priežiūros komiteto sudarymo“, vadovaudamasi investicijų projektu ir galimybių studija bei projekto įgyvendinamaisiais teisės aktais sudarė ir patvirtino projekto priežiūros komitetą iš trijų narių, o vienu iš narių paskyrė save. Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamo projekto įgyvendinimo dokumentuose buvo numatyta, kad toks komitetas privalo būti kaip struktūrinis dalinys, priežiūros komiteto nariais įstaigoje turi būti už jo įgyvendinimą atsakingi asmenys.

2. Atsižvelgdama į tai, kad ji, kaip vyriausioji archyvarė ir įstaigos vadovė, yra atsakinga už bet kokią Tarnybos veiklą, pagrįstai paskyrė save priežiūros komiteto nare. Toks veiksmas neprieštarauja Įstatymo nuostatoms, pagal kurias institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus interesų konfliktas nekyla.

3. Jai atliekant priežiūros komiteto nario funkcijas turinio prasme buvo vykdomi visai kiti darbai, atliktos kitos pareigos valdant projektinę veiklą, kuri nėra jos, kaip vyriausiojo archyvaro ir įstaigos vadovo, kasdienė veikla. Paskirtų priežiūros komisijos narių funkcijų aprašymas iš minėtojo įsakymo:

„2. Įpareigoju Projekto priežiūros komitetą:

2.1. koordinuoti Projekto įgyvendinimo eigą;

2.2. esant poreikiui dalyvauti Projekto valdymo grupės susirinkimuose;

2.3. įvertinti ir patvirtinti arba atmesti esminius Projekto pakeitimus, ypač kai jie turi reikšmingą įtaką Projekto apimčiai ar biudžetui;

2.4. tvirtinti Projekto valdymo grupės sprendimus, kurie įtakoja darbų apimtis, trukmę ir biudžetą;

2.5. priimti galutinius sprendimus tais atvejais, kai Projekto valdymo grupė pagal kompetenciją negali priimti sprendimo dėl Projekto vykdymui skirtų išteklių perskirstymo pagal Projekto veiklas, Projekto sutarties keitimo, pagrindinių Projekto veiklų apimties ir įgyvendinimo terminų keitimo ir kitais strateginiais Projekto valdymo klausimais;

2.6. koordinuoti Projekto įgyvendinimui reikiamų teisės aktų projektų parengimą, suderinimą bei pateikimą tvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

2.7. vertinti Projekto kritiško ir aukšto prioriteto rizikas ir siūlomus veiksmų planus rizikoms mažinti;

2.8. priimti ir patvirtinti tarpinius ir pagrindimus Projekto rezultatus;

2.9. vykdyti kitas su Projekto funkcijomis susijusias veiklas, kad būtų pasiekti Projekto tikslai.“

4. Šios (3 punkte) nurodytos funkcijos nesutampa su jos kaip vyriausiojo archyvaro pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis, todėl de facto nėra papildomo darbo vykdant kasdienes funkcijas objektas, o laikytinos kita veikla, tiesiogiai nesusijusia su kasdienėmis vykdomomis funkcijomis.

5. Priemoka buvo skiriama ne iš valstybės biudžeto darbo užmokesčio fondo įstaigos vadovui už papildomą kasdienių funkcijų vykdymą (tai neabejotinai keltų abejonių, nes šiuo atveju sprendimus dėl priemokos skyrimo vyriausiajai archyvarei turėtų priimti tiesioginis vadovas – Ministras Pirmininkas).

6. Priemoka iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto lėšų buvo skirta priežiūros komiteto nariui už jo vykdytas funkcijas. CPVA šias išlaidas pripažino tinkamomis ir jas apmokėjo. Remiantis teisės aktų nuostatų ne tik lingvistiniu aiškinimu, bet ir turinio vertinimu, jei tokios veiklos buvo atliekamos įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, įstaigos vadovas turi teisę skirti priemokas tiek projekto komandos visiems nariams, įskaitant ir priežiūros komiteto nariui, o ne įstaigos vadovo rolėje esančiam asmeniui, net jeigu tai tas pats fizinis asmuo, kadangi tai ne atlygis už papildomas kasdienes funkcijas, o už kitą darbą. Tokiu veikimu nebuvo viršyti jai suteikti įgaliojimai, o naudotasi jai kaip įstaigos vadovui suteikta legislatyvine diskrecija priimti vidaus teisės aktus, o šių jos pasirašytų įstaigos vidaus aktų normos laikytinos tinkamo teisėkūros subjekto valios teisinės išraiškos forma.

7. Kaip tik dėl aplinkybių, nustatytų Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, jai (įstaigos vadovui) sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus nebuvus interesų konflikto, neteikė oficialiai nusišalinimo nei tiesioginiam vadovui, nei VTEK, nes laikė nesant tam pagrindo. Ši jos pozicija, kad sprendimai priimti teisėtai, grindžiama intra vires – ultra vires doktrina, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, pagal kurią viešojoje teisėje galiojantys teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai įpareigoja viešojo administravimo subjektą veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Apie tai pasisakyta LVAT biuletenyje Nr. 8(18), 2009, p. 251; svarbus ir LVAT 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005. Atsižvelgdama į tai ji laikosi pozicijos, kad priimant sprendimus skirti priemokas ir pačiai pasirašant šiuos vidaus teisės aktus buvo veikiama intra vires.

8. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas vidaus teisės aktas nebuvo priimtas vienasmeniškai. Šiuose teisės aktuose išreikšta būtent įstaigos įgalioto organo – vadovo, bet ne asmeninė jos valia. Teikimai dėl priemokų skyrimo teikti projekto koordinatoriaus (duomenys neskelbiami), kuris yra projekto savininkas, nepriklausomai nuo subordinacinio pavaldumo įstaigoje, tų teikimų pagrindu priimti sprendimai skirtingiems projekto darbuotojams skirti priemokas už atliktus darbus ES finansuojamo projekto veiklų imtyje, kurios nėra kasdienės darbuotojų funkcijos. Šių tiekimų pagrindu įsakymai dėl priemokų skyrimo rengti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro, ir vizuoti Veiklos valdymo ir finansų skyriaus vedėjos (duomenys neskelbiami). Pabrėžtina, jog tuo atveju, jei aukščiau minimi teisės aktai būtų jos pačios rengti, įkelti ir pasirašyti visi trys įsakymai jos atžvilgiu veikiant tik jai vienai, galima būtų kvestionuoti tokį jos vienasmenį veiksmą ir taikyti teikiamus įtarimus, bet taip nėra.

9. Nuosekliai laikantis Tarnybos dokumentų rengimo tvarkos buvo parengti, suderinti ir patvirtinti minimi vidaus teisės aktai (tiek jos, tiek kitų projekto komandos narių atžvilgiu). Pabrėžė, kad vertinant šią situaciją ir tai, jog būtent prieš priimant valinius sprendimus ar ji turi įgaliojimus pasirašyti įsakymus, kuriais skiriama priemoka jai kaip priežiūros komiteto nariui, vertino ir LVAT išaiškinimą dėl viešojo administravimo subjekto pareigos veikti intra vires ir tokio subjekto kompetencijos plečiamo aiškinimo negalimumo. LVAT savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog „veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas“ (LVAT 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005).

10. Įvertinusi tai, jog priemoka skiriama ne įstaigos vadovui, o priežiūros komiteto nariui (sau, kaip vienai iš trijų asmenų), buvo tikra, jog veikė intra vires ir dėl to tokie sprendimai yra teisėti ir dėl jų priėmimo nebuvo reikalingas jos tiesioginio vadovo – Ministro Pirmininko sprendimas.

11. Pažymėtina ir tai, jog darbo santykius formuojančioje praktikoje ir teisės aktuose nėra numatyta, jog įstaigų vadovai skiria priemokas kitų įstaigų darbuotojams, dirbantiems tiek kaip valstybės tarnautojai, kaip darbo sutartininkai, ar pagal įteisintą pavedimą vykdyti tam tikras funkcijas įsakymais, kai tai nėra tiesioginių pareigų ir funkcijų vykdymas. Nesant kai kuriais aspektais reglamentavimui, teisės aktai taikytini pagal analogiją.

12. Vertinant 21 mėnesio laikotarpį – nuo 2020 m. vasario 1 d. (priėmus įsakymą dėl priežiūros komiteto narių skyrimo) iki 2021 m. spalio 1 d. (kai buvo išmokėta paskutinė priemoka), kurio metu ne už teorinius, o už iš tiesų atliktus didžiules laiko sąnaudas turėjusius darbus vykdant ES lėšomis įgyvendinamo projekto veiklas buvo priimti trys sprendimai dėl priemokos skyrimo priežiūros komiteto nariui (duomenys neskelbiami) Eur, kurių bendra suma bruto (duomenys neskelbiami) Eur, o neto – (duomenys neskelbiami) Eur.

Tiriamoji nurodė, kad gavusi pranešimus, nėra įsitikinusi, jog yra pažeidusi tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiek VTEK pranešimuose minimus teisės aktus, nes vertino situaciją iki pirmų žingsnių, iki sprendimo skirti ar neskirti asmenis, skirti, ar neskirti priemokas priežiūros komiteto nariui, vertindama ne tik tai, kad pateikti tarnybiniai pranešimai, bet ir realiai atliktų darbų apimtis, krūvius, indėlį, tad turi savo pagrindimą, kuriuo vadovavosi priimdama sprendimus ir laiko kol nenutarta kitaip - buvus teisėtiems. Patikino, jog kitu atveju būtų ėmusis visų Įstatyme numatytų veiksmų - tiek nusišalinti, tiek nepriimti sprendimų, nepasirašyti įsakymų.

2022 m. gegužės 4 d. Komisijos posėdyje Tiriamoji iš esmės pakartojo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir pabrėžė, kad priemoka buvo skiriama ne iš valstybės biudžeto darbo užmokesčio fondo, o iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto lėšų.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).

Tiriamoji eina Tarnybos vadovo, Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigas ir pagal šias valstybės tarnautojo pareigas Tiriamoji laikytina valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, taigi Įstatymo nuostatos jai taikomos visos apimties ir tiesiogiai.

Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos deklaruojančių asmenų pareigos, tarp jų – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.

Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Tiriamoji pasirašė tris Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymus, kuriais pati sau, kaip Projekto priežiūros komiteto narei, skyrė (duomenys neskelbiami) Eur priemokas. Taigi Tiriamosios suinteresuotumas asmenine turtine nauda, gaunant priemokas, laikytinas jos privačiu interesu. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ir spręsdamas klausimus, susijusius su savo privačiais interesais, veikia interesų konflikto situacijoje ir negali išlikti objektyvus ir nešališkas.

Tiriamoji pažymi, kad nė vienas vidaus teisės aktas nebuvo priimtas vienasmeniškai. Nurodo, kad teikimai dėl priemokų skyrimo teikti projekto koordinatoriaus, įsakymai dėl priemokų skyrimo rengti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro, ir vizuoti Veiklos valdymo ir finansų skyriaus vedėjos.

Šiuo atveju paminėtina teismų praktika, pagal kurią vertinant šiose procedūrose dalyvaujančių asmenų elgesį Įstatymo nuostatų kontekste pabrėžtina, kad interesų konfliktas gali kilti bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo stadijoje. Nė vienos iš minėtųjų procedūrų Įstatymo nuostatų prasme negalima laikyti „formalia“, nereikšminga ir pan. (LVAT 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012). Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).

Nagrinėjamuoju atveju Tiriamoji, būdama Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadove, sprendė klausimus, susijusius ir su savo privačiais interesais, t. y. pasirašė įsakymus, kuriais pati sau, kaip Projekto priežiūros komiteto narei, skyrė priemokas už papildomų užduočių atlikimą.

Tiriamoji paaiškino, kad priemoka buvo skiriama ne iš valstybės biudžeto darbo užmokesčio fondo įstaigos vadovo įstaigos vadovui už papildomą kasdienių funkcijų vykdymą, o priemoka buvo skirta iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto lėšų, priežiūros komiteto nariui už jo vykdytas funkcijas.

Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigos nusišalinti neturi institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus (išskyrus klausimus dėl visų rūšių priemokų, išmokų skyrimo, kitų pagal esmę panašių mokėjimų atlikimo), jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Taigi darytina išvada, kad institucijos ar įstaigos vadovo sprendimai, susiję su visų rūšių priemokų skyrimu sau, turi būti priimami laikantis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, Europos Sąjungos finansuojamo projekto lėšos priskirtinos valstybės biudžeto pajamoms, tačiau VTEK vertina, kad nagrinėjamu atveju visiškai nėra svarbus lėšų šaltinis (ar tai biudžeto, ar Projekto lėšos), iš kurio Tiriamoji skyrė sau priemokas, kadangi Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis nustato draudimą įstaigos vadovui spręsti bet kokius su juo pačiu susijusius klausimus dėl priemokų, išmokų ar kitokių mokėjimų, prieš tai neišsprendus nusišalinimo klausimo.

Tiriamoji savo paaiškinime teigia, kad pasirašydama įsakymus dėl priemokų neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, kadangi ji kaip Tarnybos vadovė galėjo priimti tokius sprendimus.

Pastebėtina, kad VTEK nevertina Tiriamosios pasirašytų įsakymų teisėtumo ir nekvestionuoja Tiriamosios teisės gauti priemoką už papildomai atliktą darbą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad egzistuojant pareigų priešpriešai (jos kaip vadovės pareiga pasirašyti įsakymą ir kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga vengti interesų konflikto) viršenybė yra teikiama pareigai vengti konflikto.

LVAT yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Įstatyme. Pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).

Kilus interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

Duomenų, kad Tiriamoji būtų informavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie galimą interesų konfliktą bei, nepriėmus jos nusišalinimo, būtų įpareigota priimti sprendimus, susijusius su jos privačiais interesais, Komisija neturi, jų nepateikė ir tiriamoji.

Komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reguliavimą ir teismo formuojamą praktiką, daro išvadą, kad Tiriamoji, eidama Tarnybos vadovo – Lietuvos vyriausiosios archyvarės pareigas išleidusi įsakymus, kuriais buvo skirtos priemokos jai pačiai, pateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą, nes sprendė klausimus, susijusius su savo privačiais interesais.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad Lietuvos vyriausioji archyvarė Tirtoji, išleisdama Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2020 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. (1.4E)V2E-34 „Dėl priemokos skyrimo Tirtajai“, 2021 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. (1.4E)V2E-42 „Dėl priemokos skyrimo Tirtajai“ ir 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. (1.4E)V2E-83 „Dėl priemokos skyrimo Tirtajai“, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindama pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos vyriausiosios archyvarės Tirtosios tarnybinės atsakomybės klausimą.

3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt .

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas