[pic]
VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)
2022 m. gegužės 11 d. Nr. KS-55 Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi pranešimą ir tyrimo metu surinktą informaciją dėl Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos nario (duomenys neskelbiami, toliau – Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
1. Komisija 2021 m. lapkričio 23 d. gavo pranešimą su prašymu įvertinti Tiriamojo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. Pranešime nurodyta, kad Panevėžio savivaldybės tarybos narys Tiriamasis: 1) dalyvauja asociacijos tautinio meno ansamblio (duomenys neskelbiami) viešosios įstaigos (duomenys neskelbiami), asociacijos dainų ir šokių ansamblio (duomenys neskelbiami), VšĮ (duomenys neskelbiami) veiklose (toliau visi kartu – ir Juridiniai asmenys); 2) būdamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys ir minėtų juridinių asmenų vadovas ir (ar) dalyvis, 2021 m. vasario 5 d. Savivaldybės tarybai teikė (rašto Nr. TSP-53) svarstyti Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1-244 „Dėl Savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-229 (su vėlesniais pakeitimais) pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo projektą (toliau – Projektas); 3) Tiriamasis dalyvavo šį Projektą svarstant Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 9 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos (duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 18 d. posėdyje; 4) Tiriamasis šiuose Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose ir Savivaldybės tarybos posėdyje nuo minėto klausimo svarstymo ir priėmimo nenusišalino.
Pranešime nurodyta, kad Projektu Tiriamasis siūlė į Savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą įtraukti naują prioritetinę kryptį – „etnokultūra“ ir galimai buvo asmeniškai suinteresuotas šio siūlomo Projekto priėmimu. Šiuo Projektu Tiriamasis galbūt siekė sudaryti sąlygas padidinti finansavimą savo atstovaujamų Juridinių asmenų teikiamoms neformaliojo vaikų švietimo (toliau – ir NVŠ) programoms bei tiesiogiai sau, kaip šias programas įgyvendinančiam asmeniui.
Komisija, 2021 m. gruodžio 1 d. posėdyje susipažinusi su Pranešimu ir papildomai surinkta informacija bei dokumentais, vadovaudamasi Lietuvos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo veiksmų atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms.
Komisija vertina, ar Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Tiriamasis, būdamas asociacijos tautinio meno ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“, viešosios įstaigos „(Duomenys neskelbiami)“, asociacijos dainų ir šokių ansamblio „Viltis“ steigėjas ar vadovas, dalyvaudamas VšĮ „(Duomenys neskelbiami)“ veiklose 2021 m. vasario 5 d. Savivaldybės tarybai pateikdamas svarstyti Projektą ir dalyvaudamas šį Projektą svarstant Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 9 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 18 d. posėdyje, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti.
2. Komisija, 2022 m. sausio 26 d. posėdyje išnagrinėjusi papildomą pranešimą ir papildomai pateiktą informaciją, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, nusprendė išplėsti Tiriamojo atžvilgiu atliekamo tyrimo ribas dėl jo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija vertina, ar Tiriamasis, būdamas Savivaldybės tarybos narys bei asociacijų – dainų ir šokių ansamblio „Viltis“ ir tautinio meno ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“ (toliau abi kartu – ir Asociacijos) steigėjas ir vadovas, nepažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, draudžiančių valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje:
1. asociacijos tautinio meno ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“ vardu 2020 m. rugsėjo 1 d. pasirašydamas Savivaldybės turto nuomos sutartį Nr. 33 su Panevėžio pradine mokykla;
2. asociacijos dainų ir šokių ansamblio ,,Viltis“ vardu 2020 m. spalio 1 d. pasirašydamas Savivaldybės turto nuomos sutartį Nr. 2 su Panevėžio ,,Vilties“ progimnazija.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Tiriamasis Savivaldybės tarybos nariu buvo išrinktas 2019-2023 metų kadencijai. Jis yra Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto bei (Duomenys neskelbiami) komiteto narys.
Savo aktualioje privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje 2022 m. vasario 2 d., Tiriamasis deklaruoja, kad yra Savivaldybės tarybos narys, asociacijos tautinio meno ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“ pirmininkas, asociacijos dainų ir šokių ansamblio „Viltis“ pirmininkas, viešosios įstaigos „(Duomenys neskelbiami)“ darbuotojas (pareigos – mokytojas), Panevėžio pradinės mokyklos darbuotojas (pareigos – mokytojas), Panevėžio ,, (Duomenys neskelbiami)“ progimnazijos darbuotojas (mokytojas).
2. Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Registrų centro duomenimis:
2.1. asociacija tautinio meno ansamblis „(Duomenys neskelbiami)“ įsteigta 2010 m. lapkričio 12 d., Tiriamasis yra vienas iš asociacijos steigėjų. Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad visi asociacijos steigėjai nuo asociacijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tiriamasis nuo įsteigimo dienos eina pirmininko pareigas.
Pagal 2010 m. lapkričio 17 d. patvirtintus asociacijos tautinio meno ansamblio ,, (Duomenys neskelbiami)“ įstatus, asociacija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, taip pat yra fizinių ir juridinių asmenų savanoriška sąjunga, atstovaujanti jų ekonominiams ir juridiniams interesams, siekianti suvienyti besidominčius šokiais, dainavimu, grojimu (1.1. ir 1.2. papunkčiai). Asociacijos vienasmenis valdymo organas – asociacijos pirmininkas (įstatų 6.1 papunktis).
2.2. Viešoji įstaiga „(Duomenys neskelbiami)“ įsteigta – 1998 m. spalio 6 d., Tiriamasis yra vienintelis steigėjas ir nuo įsteigimo dienos įstaigoje eina direktoriaus pareigas.
Pagal 2009 m. lapkričio 2 d. patvirtintus viešosios įstaigos ,,(Duomenys neskelbiami)“ įstatus, įstaiga yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, pagrindinis viešosios įstaigos tikslas – skatinti liaudies šokių ir dainų išsaugojimą ir puoselėjimą; skatinti ir populiarinti liaudies šokius ir dainas bei su ja susijusias veiklas (įstatų 1.1, 2.2 papunkčiai). Viešojoje įstaigoje ,,(Duomenys neskelbiami)“ yra šie valdymo organai – visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas – direktorius (įstatų 4.1 papunktis). Šios viešosios įstaigos vadovas veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis (įstatų 4.3.2 papunktis).
2.3. Asociacija dainų ir šokių ansamblis „Viltis“ įsteigta 2011 m. rugpjūčio 23 d., Tiriamasis yra vienas iš asociacijos steigėjų ir nuo asociacijos įsteigimo yra jos pirmininkas.
Pagal 2011 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintus įstatus, asociacija dainų ir šokių ansamblis ,,Viltis“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo; fizinių ir juridinių asmenų savanoriška sąjunga, atstovaujanti jų ekonominiams ir juridiniams interesams, siekianti suvienyti besidominčius šokiais, dainavimu, grojimu (įstatų 1.1 ir 1.2 papunkčiai). Asociacijos vienasmenis valdymo organas – asociacijos pirmininkas (įstatų 6.1 papunktis).
Asociacijų įstatyme apibrėžta, kad valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu (4 straipsnio 1 dalis).
2.4. Viešoji įstaiga ,,Vaikų uostas“ įsteigta 2015 m. liepos 30 d., steigėjai yra kiti fiziniai asmenys. Tiriamasis pareigų šioje įstaigoje neina, nėra jos narys.
3. Savivaldybės meras 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 19-3085(4.45) Komisijai nurodė, kad Tiriamasis nesikreipė į Savivaldybės merą ar į Savivaldybės tarybą dėl atstovavimo išimčių taikymo.
4. Tiriamasis, būdamas Savivaldybės tarybos narys bei asociacijos tautinio meno ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“ pirmininkas, šios asociacijos vardu 2020 m. rugsėjo 1 d. pasirašė Savivaldybės turto nuomos sutartį Nr. 33 su Panevėžio pradine mokykla. Šia sutartimi nuomotojas (mokykla) įsipareigojo ne konkurso būdu išnuomoti asociacijai Savivaldybės turtą (mokyklos aktų salę) naudoti laikinai ir valdyti už nuomos mokestį, o asociacija įsipareigojo turtą naudoti pagal paskirtį ir už jį mokėti nuomos mokestį: 1,45 Eur (vienas euras keturiasdešimt penki centai) už valandą.
5. Tiriamasis, būdamas Savivaldybės tarybos narys bei asociacijos dainų ir šokių ansamblio ,,Viltis“ pirmininkas, šios asociacijos vardu 2020 m. spalio 1 d. pasirašė Savivaldybės turto nuomos sutartį Nr. 2 su Panevėžio ,,Vilties” progimnazija. Šia sutartimi nuomotojas (progimnazija) įsipareigojo perduoti asociacijai dainų ir šokių ansambliui ,,Viltis“ Savivaldybės turtą (aktų salę) šokėjų repeticijoms, o asociacija įsipareigojo turtą naudoti pagal paskirtį ir už jį mokėti nuomos mokestį: 1,45 Eur (vienas euras keturiasdešimt penki centai) už valandą.
6. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtintuose Panevėžio ,,Vilties“ progimnazijos nuostatuose nustatyta, kad ši progimnazija yra įsteigta Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sprendimu Nr. 17-3 (Progimnazijos nuostatų 3 punktas).
Progimnazijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga, progimnazijos priklausomybė – savivaldybės mokykla, progimnazijos savininkė yra Panevėžio miesto savivaldybė. Progimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės taryba (Progimnazijos nuostatų 4, 5, 6 ir 7 punktai).
7. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1-181 patvirtintais Panevėžio pradinės mokyklos nuostatais nustatyta, kad mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės taryba (Panevėžio pradinės mokyklos nuostatų 7 punktas).
Mokyklos teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Mokyklos savininkė – Panevėžio miesto savivaldybė (Panevėžio pradinės mokyklos nuostatų 4 ir 6 punktai).
8. Tiriamasis 2021 m. vasario 5 d. Savivaldybės tarybai teikė svarstyti Projektą (rašto Nr. TSP-53).
9. Tiriamasis Savivaldybės tarybai teikė Projektą ir siūlė:
,,Pakeisti Panevėžio miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-244 „Dėl Savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-229 (su vėlesniais pakeitimais) pripažinimo netekusiu galios“, 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Siekiant užtikrinti įgyvendinamų NVŠ programų įvairovę ir paskatinti atsirasti konkrečios krypties NVŠ programas, Savivaldybėje nustatomos prioritetinės NVŠ programų kryptys – STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art (Creative Activities), Mathematics), kurios skatina gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentines veiklas, ir techninės kūrybos, medijų, informacinių technologijų, verslumo ugdymo, gamtos ir ekologijos, etnokultūros krypties NVŠ programos.“
10. Panevėžio miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatoma, kiek didesnis yra finansavimas, jei paraiškoje nurodyta veikla priskirtina prioritetinei sričiai: ,,10.2. Aprašo 8 punkte išvardintų prioritetinių krypčių programas pasirinkusiems mokiniams NVŠ lėšų dydis vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui gali būti 1/3 didesnis nei kitų krypčių programas lankantiems mokiniams;“.
11. Tiriamasis dalyvavo Projektą svarstant Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 9 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 18 d. posėdyje:
11.1. 2021 m. vasario 9 d. vyko Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto posėdis. Apie šį posėdį paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje Komitetų posėdžiai. Posėdžio protokole Nr. 2Š-2 patvirtinama, kad 5 darbotvarkės klausimas buvo dėl Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1-244 „Dėl Savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-229 (su vėlesniais pakeitimais) pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo (Tiriamasis). Tiriamasis nėra šio komiteto narys ir dalyvavo šiame posėdyje kaip kitas posėdžio dalyvis. Komiteto posėdyje dalyvavo 5 komiteto nariai ir 23 kiti posėdžio dalyviai. Pranešėjas Tiriamasis pristatė klausimą apie Projektą, atsakė į pateiktus klausimus. Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė sprendimo projektui.
11.2. 2021 m. vasario 10 d. vyko Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto posėdis. Apie šį posėdį paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje Komitetų posėdžiai. Posėdžio protokole Nr. 2S-2 patvirtinama, kad 2 darbotvarkės klausimas buvo dėl Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1-244 „Dėl Savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-229 (su vėlesniais pakeitimais) pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo (Tiriamasis). Tiriamasis nėra šio komiteto narys ir dalyvavo šiame posėdyje kaip kitas posėdžio dalyvis. Komiteto posėdyje dalyvavo 6 nariai ir 26 kiti posėdžio dalyviai. Pranešėjas Tiriamasis pristatė klausimą apie Projektą, atsakė į pateiktus klausimus. Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė sprendimo projektui.
11.3. 2021 m. vasario 18 d. vyko Savivaldybės tarybos posėdis, apie šį posėdį paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje. Posėdžio protokole Nr. T-2 užfiksuota, kad 9 darbotvarkės klausimas buvo „Dėl Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1-244 „Dėl Savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-229 (su vėlesniais pakeitimais) pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo, Tiriamasis pristatė Projektą, teikė paaiškinimus, atsakė į klausimus. Posėdžio pirmininkas atkreipė dėmesį, kad pateiktas sprendimo Projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo Nr. V-758 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 61 punktui, todėl Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto pateiktas siūlymas atidėti šio klausimo svarstymą, suteiktų galimybę toliau diskutuoti šiuo klausimu ir sprendimo projektą patobulinti. Pagal tarybos narių balsavimo ataskaitą nustatyta, kad šio klausimo svarstymas buvo atidėtas. Tiriamasis balsavo prieš šio klausimo svarstymo atidėjimą. Tarybos nariai pritarė siūlymui atidėti klausimo svarstymą.
12. Tiriamasis nėra Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto ir (Duomenys neskelbiami) komiteto narys.
13. Panevėžio miesto savivaldybės meras 2021 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 19-3085-(4.45) informavo Komisiją, kad su nurodytu Projektu susijęs klausimas nebuvo svarstytas kituose Savivaldybės tarybos posėdžiuose.
14. Panevėžio miesto savivaldybės meras 2022-03-17 raštu Nr. 19- 722(4.45E) informavo Komisiją, kad asociacija tautinis meno ansamblis „(Duomenys neskelbiami)“, viešoji įstaiga „(Duomenys neskelbiami)“ ir asociacija dainų ir šokių ansamblis „(Duomenys neskelbiami)“ tyrimui aktualiu laikotarpiu NVŠ programos paraiškų nepateikė.
Panevėžio miesto savivaldybės meras papildomai informavo, kad patvirtinus Projektą bei tarp Savivaldybėje nustatytų prioritetinių NVŠ programų krypčių įtraukus ir etnokultūros krypties NVŠ programas, šis pakeitimas būtų buvęs aktualus po jo įsigaliojimo naujai teikiamiems projektams ir sudaromoms sutartims, tuo būdu sukuriant realią galimybę Tarybos nariui Tiriamajam turėti asmeninės finansinės naudos.
Panevėžio miesto savivaldybės meras nurodė, jog svarbios aplinkybės, nurodančios tiesioginį asmeninį suinteresuotumą teikiamu Projektu išryškėja 2021 m. vasario 9 d. (Duomenys neskelbiami) komiteto posėdžio metu, kai Savivaldybės tarybos narys teiravosi Tiriamojo: „ <...> tiesiai šviesiai, (Tiriamojo vardas), ar yra kokia nors apčiuopiama nauda iš šito projekto? <...>“. Tiriamasis atsakė, kad: „<...> aš tuo krepšeliu naudojausi, naudosiuosi, kol man bus galima naudotis <...>“.
Panevėžio miesto savivaldybės meras atkreipė Komisijos dėmesį, kad dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo programose ir šių programų finansavimo gavimas yra viena esminių Savivaldybės tarybos nario Tiriamojo veiklos krypčių. Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, priėmus tarybos nario Tiriamojo teiktą Projektą, būtų atsiradęs teisinis pagrindas jo vadovaujamoms įstaigoms ar įstaigoms, kuriose jisai dirba ir yra vienaip ar kitaip su jomis susijęs, pateikti paraišką, siekiant gauti didesnį finansavimą.
15. VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“ 2022 m. kovo 17 d. raštu Nr. 13 Komisiją informavo, kad su Tiriamuoju, kaip fiziniu asmeniu, nėra sudarę darbo ar paslaugų teikimo bendradarbiavimo sutarčių. Jis yra atsakingas už neformaliojo vaikų švietimo programos ,,Choreografija“ įgyvendinimą Savivaldybėje, veda užsiėmimus vaikams, kaip atsakingas Asociacijoms vadovaujantis asmuo.
VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“ nemoka Tiriamajam darbo užmokesčio už neformaliojo vaikų švietimo veiklų vykdymą Panevėžio miesto savivaldybėje.
VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“ informavo, kad iš neformaliojo vaikų švietimo lėšų, gautų iš Panevėžio miesto savivaldybės, programoms ,,Choreografija“ ir ,,Sceniniai lietuvių liaudies šokiai“ choreografijos pamokų vedimo paslaugas perka iš asociacijos dainų ir šokių ansamblio ,,(Duomenys neskelbiami)“, asociacijos tautinio meno ansamblio ,,(Duomenys neskelbiami)“ ir VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“, tai nėra skirta darbo užmokesčiui finansuoti ar mokėti, nes yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys su aukščiau išvardytomis įstaigomis, kurių vadovas yra Tiriamasis.
Tiriamojo paaiškinimas
Dėl veikos atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms
Tiriamasis paaiškino, kad 1999 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme Nr. VIII-1328 yra teigiama: ,,Etninė kultūra – visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų savitumą.“ 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras įsakymu Nr. V – 651 patvirtino Etninės kultūros pagrindinio ugdymo tikslus: ,,Etninės kultūros ugdymo tikslas – padėti mokiniams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą, suprasti jos gyvybingumą ir nuolatinį atsinaujinimą, sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, suvokti save kaip tos kultūros puoselėtoją, ugdytis pasididžiavimą ja ir pagarbą kitoms kultūroms.“ Tiriamasis paaiškino, kad šis įstatymas ir įsakymas jau daug metų nepelnytai užmirštas Panevėžio savivaldybėje, apie tai buvo kalbama daugelyje susitikimų su rinkėjais.
Tiriamasis paaiškino, kad 2021 m. vasario 5 d. teikdamas Savivaldybės tarybai raštą Nr. TSP – 53 norėjo priminti, kad ir Panevėžyje šios labai reikalingos ir reikšmingos įstatymų nuostatos turi būti įgyvendintos. Teikdamas Projektą siūlė pažvelgti į etnokultūrą, kaip į nepelnytai pamirštą sritį, kuri šiuo metu Panevėžio mieste, nesulaukusi reikiamo dėmesio, šaukiasi pagalbos. Tiriamasis pabrėžė, jog norėdamas, kad etninė kultūra taptų prioritetine sritimi, siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad įvairioms lietuvių etninės kultūros formoms, ypač jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus. Taip pat norėjo, kad etninė kultūra, kaip tautos būties, išlikimo ir nacionalinės kultūros pamatas, užimtų deramą vietą. Juk ne veltui minėtame įstatyme yra sakoma, kad ,,tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą, dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą“.
Tiriamasis apgailestavo, kad kolegos neįsigilino į jo teikiamą Projektą, pažiūrėjo paviršutiniškai, jo nesuprato ir jo pastangose įžvelgė elementarų naudos ieškojimą. Teikdamas siūlymą nesiekė asmeninio suinteresuotumo ar naudos ir nesijaučia kaltas ar nusižengęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui. Tiriamasis paaiškino, jog veiklos asmeninė nauda minimose įstaigose yra vienintelė – tai jo darbo užmokestis, kurio dydis visiškai nepriklauso nuo šio ar kito panašaus projekto priėmimo ar atmetimo. Tiriamasis pabrėžė, kad nemato jokių galimybių, kaip jis asmeniškai galėjo pasinaudoti Projektu ar gauti asmeninės naudos.
Tiriamasis paaiškino, kad teikė Projektą norėdamas įteisinti etninę kultūrą kaip prioritetinę sritį (šalia jau esamų prioritetų). Pabrėžė, jog siūlė atkreipti dėmesį į etninę kultūrą plačiąja prasme. Tai buvo tik pirminis Projekto etapas, kuriame nekalbama apie konkrečius NVŠ teikėjus, kurie gali ar negali pretenduoti į etnokultūros prioritetinę sritį. Tai būtų sprendžiama vėliau, kituose projektuose, kuriuose būtų nustatomi konkretūs prioriteto atitikties reikalavimai ir sąlygos, tai jau kitų projektų sprendimai. Tiriamasis paaiškino, kad būtų nusišalinęs ir juose nedalyvautų. Jis atkreipė dėmesį, jog šito daryti neprireikė, nes Projektas buvo atmestas jau pradinėje stadijoje. Tiriamasis patikino, jog supranta Įstatymo nuostatas ir nesijaučia jų pažeidęs.
Tiriamasis paaiškino, kad ,,kiekvienas esame veikiami ir susiję su etnine kultūra, todėl, Savivaldybės tarybai atmetus projektą, kyla mintis, kad nė vienas tarybos narys neturi teisės diskutuoti apie ją ir siūlyti panašius projektus, nes visi turi asmeninį interesą.“
Dėl veikos atitikties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms
Tiriamasis pabrėžė, jog būdamas Juridinių asmenų pirmininku, remdamasis Savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-163 ir 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1-85, pasirašė Savivaldybės turto nuomos sutartis, ir papildomai informavo, kad šios sutartys sudaromos ne pirmą kartą. Tiriamasis paaiškino, kad atstovaudamas asociacijai dainų ir šokių ansambliui „(Duomenys neskelbiami)“, pasirašinėja sutartis nuo 2011 m., o atstovaudamas VšĮ tautinio meno ansambliui „(Duomenys neskelbiami)“ – nuo 2016 m. Taip pat teigia, kad sutarčių turinys nepasikeitė nuo pirmųjų sutarčių pasirašymo ir buvo atnaujinamos kasmet, tokiomis pačiomis sąlygomis. Nuo 2019 m. kovo 3 d. Tiriamajam tapus Savivaldybės tarybos nariu, sutarčių sąlygos nepasikeitė, nepagerėjo. Tiriamasis atkreipė dėmesį, kad minėtų juridinių asmenų veikloje dalyvauja tik tų mokyklų moksleiviai.
Tiriamasis nurodė, kad Juridiniai asmenys įkurti mokyklų bendruomenių iniciatyva, moksleivių tėvams pageidaujant. Mokyklose skiriamas prioritetas meniniam ugdymui. Tam, kad būtų užtikrinti vaikų meninio ugdymo poreikiai ir finansinė šokių ansamblių veikla, buvo įsteigti Juridiniai asmenys, nes pačios mokyklos to užtikrinti negalėjo.
Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. posėdyje Tiriamasis dalyvavo ir patvirtino paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, posėdžio metu atkreipė dėmesį į Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą išimtį, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas. Tiriamasis tvirtino, kad asociacija tautinio meno ansamblis „(Duomenys neskelbiami)“, viešoji įstaiga „(Duomenys neskelbiami)“ir asociacija dainų ir šokių ansamblis „(Duomenys neskelbiami)“yra viešojo sektoriaus subjektai, todėl jam taikomos šios išimtys. Paaiškino, kad be jo nebūtų daugiau kam šių nuomos sutarčių pasirašinėti, vadinasi, jis turi atsisakyti direktoriaus pareigų tam, kad galėtų pasirašinėti šias sutartis. Kaltės dėl sutarčių pasirašymo nejaučia ir nepripažįsta, kad šiais veiksmais būtų pažeidęs Įstatymo nuostatas.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad valstybės politikai yra ir savivaldybių tarybų nariai. Tiriamasis yra Savivaldybės tarybos narys, todėl Įstatymo nuostatos jam yra taikomos visos apimties ir tiesiogiai.
Komisija pabrėžia, kad teikdama savo vertinimą nekvestionuoja ir nesiekia riboti juridinių asmenų teisės vykdyti savo veiklą. Kita vertus, Komisija, kaip Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija, atkreipia dėmesį, kad deklaruojantis asmuo, įgyvendindamas savo teises ir eidamas tarnybines pareigas, privalo laikytis Įstatymo nuostatų.
Dėl apribojimo atstovauti
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas, kai:
1) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas);
2) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Įstatymas nedraudžia tarybos nario įsteigtam juridiniam asmeniui teikti prašymų, sudaryti sutarčių su tos pačios savivaldybės administracija arba savivaldybės įstaigų sistemai priklausančia įstaiga, bet tarybos narys, būdamas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, privalo laikytis Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto apribojimo – neatstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims ir neginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje, nebent konkrečiu atveju yra sąlygos taikyti Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas išimtis.
Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų apribojimų išimtis, konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad norint taikyti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą išimtį turi būti nustatyta: pirma, kad asmuo institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigas, atstovavo kitai savo darbovietei, antra, kad ta darbovietė yra viešojo sektoriaus subjektas.
Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos).
Viešoji įstaiga − tai pagal Viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos). Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatos).
Viešosios įstaigos dalininkas gali būti fizinis ar juridinis asmuo, Viešųjų įstaigų įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turintis šio bei kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Šios Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių nuostatos). Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį ir kitas Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatytas teises. Viešosios įstaigos dalininkas, kaip ir bet kurio kito juridinio asmens dalyvis, įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su šiuo juridiniu asmeniu (Civilinio kodekso 2.45 straipsnis).
Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra trys (Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
Tiriamasis Komisijos posėdžio metu teigė, kad jo vadovaujami Juridiniai asmenys yra priskirtini viešojo sektoriaus subjektams ir jam taikomos Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos teisės atstovauti apribojimų išimtys. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad tiriamasis klaidingai tapatina dvi sąvokas ,,viešasis sektorius“ ir ,,viešasis juridinis asmuo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkto išimtis įstatymų leidėjo yra tapatinama su viešuoju sektoriumi, bet ne su viešaisiais juridiniais asmenimis. Šios sąvokos nėra tapačios, nes ne kiekvienas viešasis juridinis asmuo tuo pačiu yra ir viešojo sektoriaus subjektas.
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Juridinių asmenų steigėjai (arba steigėjas) yra fiziniai asmenys. Viešoji įstaiga „(Duomenys neskelbiami)“ yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, o pagal asociacijos tautinio meno ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“ ir asociacijos dainų ir šokių ansamblio „Viltis“ įstatus, šios asociacijos taip pat yra pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Todėl, nors minėtieji juridiniai asmenys, atsižvelgiant į jų teisinę formą ir įstatus, yra pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 22 dalies nuostatų prasme jie nėra laikytini viešojo sektoriaus subjektais, kuriems valstybė, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos arba šių subjektų įsteigti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys daro lemiamą poveikį (Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 102 dalies nuostatos).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, viešajam sektoriui priskirtini šie subjektai: valstybė; savivaldybės; biudžetinės įstaigos; pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti subjektai daro lemiamą poveikį; pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 4 punkte nurodyti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys daro lemiamą poveikį; išteklių fondai; mokesčių fondai; fondų fondai.
Panašiai viešojo sektoriaus subjektai traktuojami ir viešojo sektoriaus ataskaitas rengiančios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dokumentuose, juose viešajam sektoriui priskirtini tik: 1) valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, 2) valstybės ir savivaldybių įmonės, 3) viešosios įstaigos, 4) akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, kuriose savininko, dalininko ar akcininko teisėmis dalyvauja valstybė ar savivaldybės.
Taigi, skirtingai nei teigia Tiriamasis, asociacija tautinio meno ansamblis „(Duomenys neskelbiami)“, asociacija dainų ir šokių ansamblis „Viltis“, viešoji įstaiga „(Duomenys neskelbiami)“, nelaikytinos viešojo sektoriaus subjektais, todėl nagrinėjamuoju atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Tiriamajam Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos išimties.
Pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs interesų konflikto riziką atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas taip pat gali nustatyti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto apribojimo išimtį (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas. Sistemiškai vertinant nurodytąsias Įstatymo 12 straipsnio nuostatas, Tiriamasis, norėdamas atstovauti Juridiniams asmenims, pirmiausia turėjo kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės merą ir prašyti taikyti jam teisės atstovauti asociacijai tautinio meno ansambliui „(Duomenys neskelbiami)“ ir asociacijai dainų ir šokių ansambliui „Viltis“ apribojimo išimtį. Merui priėmus sprendimą tenkinti tokį prašymą (svarbu tai, kad tokie sprendimai turi būti skelbiami viešai), Tiriamasis galėtų atlikti atitinkamus asociacijos tautinio meno ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“ ir asociacijos dainų ir šokių ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“ atstovavimo veiksmus Savivaldybėje. Tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamasis nesikreipė į Savivaldybės merą dėl atstovavimo išimčių taikymo, Savivaldybės tarybos nariui nebuvo nustatytos Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės atstovauti apribojimo išimtys.
Dėl Savivaldybės švietimo įstaigų
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje minima sąvoka „įstaigų sistema“ Įstatyme nėra detalizuojama ar aiškinama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės institucijų sistema yra įtvirtinta skirtingos teisinės galios teisės aktais: vienos valstybės institucijos yra expressis verbis nurodytos Konstitucijoje, kitos pagal Konstituciją turi būti nustatytos įstatymu, dar kitas steigti poreikis kyla iš būtinumo įgyvendinti valstybės valdymą, tvarkyti krašto reikalus, užtikrinti įvairių valstybės funkcijų vykdymą. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarime taip pat konstatuota, kad valstybės institucijų sistema apima labai įvairias institucijas; šių institucijų įvairovę, teisinį statusą ir įgaliojimus lemia valstybės funkcijų įvairovė.
Savivaldybės tinklalapyje www.panevezys.lt yra pateikiama informacija apie šiai savivaldybei pavaldžias įstaigas, o vienoje iš skilčių įvardijamos ir švietimo įstaigos, tarp jų – Panevėžio pradinė mokykla ir Panevėžio ,,Vilties“ progimnazija. Įvertinus mokyklos ir progimnazijos nuostatus, Panevėžio pradinės mokyklos ir Panevėžio ,,Vilties“ progimnazijos steigėja (savininkė) – Panevėžio miesto savivaldybė, o savininko teises įgyvendina Savivaldybės taryba, todėl darytina išvada, kad Panevėžio pradinė mokykla ir Panevėžio ,,Vilties“ progimnazija priklauso Savivaldybės įstaigų sistemai.
Komisija jau ne kartą yra pasisakiusi, jog Įstatymo nuostatų prasme (t. y. kai kalbama apie Įstatymo nuostatų taikymą) savivaldybės taryba ir jos administracija laikytinos viena institucija. Taigi savivaldybės tarybos nariui negalima atstovauti (išskyrus Įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas išimtis) fiziniams ir juridiniams asmenims nei savivaldybės taryboje, nei jos administracijoje.
Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybėse veikia atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, ir vykdomoji – savivaldybės administracija. Taip pat nustatyta, kad savivaldybės taryba savo priimtus sprendimus tiesiogiai įgyvendina per savivaldybės administraciją. Savivaldybės taryba sprendžia dėl administracijos direktoriaus bei jo pavaduotojo priėmimo ir atleidimo iš pareigų, priima sprendimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės steigimo, dėl funkcijų savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui paskirstymo bei jų darbo užmokesčio nustatymo, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrą, jos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą. Be to, savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės administracija ir taryba turi tą patį juridinio asmens kodą, t. y. jos abi yra vienas juridinis asmuo.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija yra glaudžiai susijusios tarpusavyje ir savaime negali veikti kaip dvi savarankiškos institucijos, nes jos yra priklausomos viena nuo kitos. Todėl darytina išvada, kad savivaldybės taryba ir administracija Įstatymo 12 straipsnio nuostatų prasme neturi būti laikomos skirtingomis institucijomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas imperatyvus draudimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose. Šios Įstatymo nuostatos pažeidimui konstatuoti nėra reikšminga, ar priimtas galutinis sprendimas atitiko atstovaujamojo lūkesčius, pakanka nustatyti tik paties atstovavimo faktą. Taip pat paminėtina, kad, pagal Lietuvos teismų praktiką, Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinti atstovavimo ribojimai tiesiogiai nesieja nustatytų ribojimų su konkrečiais padariniais, t. y. interesų konfliktu, sprendimų priėmimu ar turtiniu suinteresuotumu (LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2959/2012). Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimui konstatuoti nėra reikšminga, ar priimtas galutinis sprendimas atitiko atstovaujamojo lūkesčius, pakanka tik paties atstovavimo fakto.
LVAT formuodamas Įstatymo taikymo praktiką ne kartą konstatavo, kad šis teisės aktas yra prevencinis, o jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (LVAT 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Kaip minėta, nenustatyta duomenų, kad Tiriamasis būtų prašęs nustatyti jam atstovavimo išimtį ir kad tokia išimtis jam buvo suteikta. VTEK vertinimu, šiuo atveju Savivaldybės tarybos nariui taikomas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies draudimas dėl atstovavimo juridiniams asmenims ne tik Savivaldybės atstovaujamoje ar vykdomojoje institucijose, bet ir šios savivaldybės įsteigtose švietimo įstaigose, kurios savininkė taip pat yra Savivaldybė, laikytinas viena iš priemonių, padedančių įgyvendinti Įstatymo paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį asmuo taip pat gali kreiptis dėl išimties taikymo į atitinkamus subjektus, ši išimtis turi būti suteikta tik įvertinus konkrečią situaciją ir galinčias atsirasti interesų konflikto rizikas, todėl turėtų būti taikytina tik išimtiniais atvejais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Komisijos vertinimu, Tiriamasis, negalėdamas išimties tvarka (neturėdamas leidimo) atstovauti asociacijai tautinio meno ansambliui „(Duomenys neskelbiami)“ ir asociacijai dainų ir šokių ansambliui „Viltis“ bei pasirašydamas asociacijos tautinio meno ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“ vardu 2020 m. rugsėjo 1 d. Savivaldybės turto nuomos sutartį Nr. 33 su Panevėžio pradine mokykla bei asociacijos dainų ir šokių ansamblio ,,Viltis“ vardu 2020 m. spalio 1 d. Savivaldybės turto nuomos sutartį Nr. 2 su Panevėžio ,,Vilties” progimnazija, nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes progimnazijos ir mokyklos savininko teises įgyvendinanti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės taryba (Tiriamojo darbovietė), atsižvelgiant į jas siejančius pavaldumo ir atskaitomybės ryšius, yra laikytinos priklausančiomis įstaigų, atliekančių savivaldybės funkcijas, sistemai.
Teisinis vertinimas dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.
Vertinant galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą būtina tiksliai nustatyti ir apibrėžti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privatų interesą ir kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai. Nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina išsiaiškinti faktinę aplinkybę, ar Tiriamasis dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
Savivaldybės meras raštu informavo Komisiją, kad neformaliojo vaikų švietimo paraiškų teikėjas yra VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“, o Komisijai atliekamam tyrimui aktualiu laikotarpiu asociacija tautinio meno ansamblis „(Duomenys neskelbiami)“, viešoji įstaiga „(Duomenys neskelbiami)“, asociacija dainų ir šokių ansamblis „(Duomenys neskelbiami)“ NVŠ programos paraiškų neteikė. Meras taip pat Komisiją informavo, kad patvirtinus Projektą bei tarp Savivaldybėje nustatytų prioritetinių NVŠ programų krypčių įtraukus ir etnokultūros krypties NVŠ programas, šis pakeitimas būtų buvęs aktualus po jo įsigaliojimo naujai teikiamiems projektams ir sudaromoms sutartims.
Pabrėžtina, kad Tiriamasis nėra VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“ steigėjas ar vadovas. VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“ Komisiją informavo, kad su Tiriamuoju, kaip fiziniu asmeniu, nėra sudarę darbo ar paslaugų teikimo bendradarbiavimo sutarčių, kad iš neformaliojo vaikų švietimo lėšų, gautų iš Panevėžio miesto savivaldybės, programoms ,,Choreografija“ ir ,,Sceniniai lietuvių liaudies šokiai“ choreografijos pamokų vedimo paslaugas perka iš asociacijos dainų ir šokių ansamblio ,,(Duomenys neskelbiami)“, asociacijos tautinio meno ansamblio ,,(Duomenys neskelbiami)“ ir VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“, o tai nėra skirta darbo užmokesčiui finansuoti ar mokėti, nes yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys su išvardytomis įstaigomis, kurių vadovas yra Tiriamasis.
Komisijos vertinimu, Tiriamasis, būdamas Juridinių asmenų steigėjas, narys ir pirmininkas, yra suinteresuotas šių juridinių asmenų sėkminga veikla ir pan., todėl Tiriamojo narystė Juridiniuose asmenyse savaime laikytina jo privačiu interesu ir interesų konfliktą galinčia kelti aplinkybe. Vis dėlto Komisija nenustatė, kad egzistuojantis ryšys su Juridiniais asmenimis yra aplinkybė, dėl kurių Tiriamasis, teikdamas svarstyti Projektą, būtų patekęs į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą. Įvertinus tyrimo medžiagą, nenustatyta, kad Projekto atitinkamai teikimas ir svarstymas Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 9 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 18 d. posėdyje posėdyje galėtų būti laikomas tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusiu su Juridiniais asmenimis. Pranešime minimas faktas, jog Projekto patvirtinimas ateityje gal bus naudingas Tiriamajam, nėra pagrįstas, nes Projektas nėra tiesiogiai taikomas konkretiems juridiniams asmenims: visi juridiniai asmenys norintys gauti neformaliojo vaikų švietimo lėšų atitinkamoms programoms įgyvendinti, turės vadovautis ta pačia nustatyta bendra tvarka. Komisija atkreipia dėmesį, kad paraiškas teikė VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“. Taigi Tiriamojo galbūt ateityje gaunama nauda iš esmės priklauso nuo VšĮ ,,(Duomenys neskelbiami)“ ketinimų teikti paraiškas Savivaldybei ir bendradarbiauti su Tiriamojo vadovaujamais Juridiniais asmenimis, todėl vertintina kaip prielaida, paremta spėliojimais ar hipotezėmis. Atsižvelgdama į tai, Komisija vertina, kad pranešime išdėstytos aplinkybės tarpusavio priežasčių ir pasekmių prasme yra per daug viena nuo kitos nutolusios ir yra vien tikėtino pobūdžio, pernelyg nutolusios nuo paties tiriamojo turimo privataus intereso.
Tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamasis dalyvavo 2021 m. vasario 9 d. vykusiame Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto bei 2021 m. vasario 10 d. vykusiame Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komitetų posėdžiuose. Šiuose Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose Tiriamasis pristatė Projektą, kaip jį teikiantis asmuo. Komisija atsižvelgia į tai, kad jis nėra šių Savivaldybės tarybos komitetų narys, todėl neturėjo įgaliojimų šiuose komitetuose svarstyti ir balsuoti dėl Projekto.
Komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į teismo formuojamą praktiką, daro išvadą, kad nėra akivaizdžių ir pagrįstų duomenų, kurie leistų teigti, jog Tiriamasis, teikdamas Savivaldybės tarybai svarstyti Projektą bei dalyvaudamas nurodytuose Savivaldybės tarybos komitetų ir Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant su šiuo projektu susijusius sprendimus, sprendė klausimus, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusius ir jo privačiais interesais, ir tokiais savo veiksmais nesilaikė Įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o jam kilus – nusišalinti. Komisija sprendžia, kad Tiriamojo asmeninis suinteresuotumas Projektu galėtų būti grindžiamas tik prielaidomis apie galbūt būsimą naudos gavimą ateityje, todėl daro išvadą, kad tiriamasis, teikdamas Projektą bei dalyvaudamas jį svarstant ir priimant, į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą nepateko. Atsižvelgiant į tai, Tiriamojo veika negali būti vertinama kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytą tyrimo medžiagą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 30 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Tiriamasis, asociacijos tautinio meno ansamblio „(Duomenys neskelbiami)“ vardu 2020 m. rugsėjo 1 d. pasirašydamas Savivaldybės turto nuomos sutartį Nr. 33 su Panevėžio pradine mokykla ir asociacijos dainų ir šokių ansamblio ,,(Duomenys neskelbiami)“ vardu 2020 m. spalio 1 d. pasirašydamas Savivaldybės turto nuomos sutartį Nr. 2 su Panevėžio ,,Vilties” progimnazija, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Pripažinti, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Tiriamasis, teikdamas šios savivaldybės tarybai svarstyti Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1-244 „Dėl Savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-229 (su vėlesniais pakeitimais) pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo projektą ir dalyvaudamas šios savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 9 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos (Duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdyje, Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 18 d. posėdyje svarstant ir priimant su šiuo projektu susijusius sprendimus ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė, nes šis projektas nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jo privačiais interesais.
3. Siūlyti Panevėžio miesto savivaldybės merui atkreipti Savivaldybės tarybos narių dėmesį į pareigą laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų atstovavimo apribojimų.
4. Sprendimo kopiją išsiųsti Tiriamajam, Panevėžio miesto savivaldybės merui.
5. Apie sprendimą informuoti pareiškėjus.
6. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
