[pic]
VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)
2022 m. gegužės 11 d. Nr. KS-59
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (toliau – Agentūra) direktorės pareigas laikinai einančios (duomenys neskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms bei tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė: 2021 m. lapkričio 17 d. posėdyje Komisija susipažino su gautu pranešimu bei papildomai surinkta informacija ir nustatė, kad Tiriamoji, eidama Agentūros direktorės pareigas, 2021 m. gegužės 12 d. išleido įsakymą Nr. 2V-186 „Dėl darbo grupės sudarymo“, galbūt susijusį su savo sūnaus (toliau – ir Artimas asmuo) vadovaujama MB „Vikingų žaidimai“, kuri Agentūros įgyvendinamoje priemonėje Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“ (toliau ir – Priemonė „Inostartas“) vykdė projektą „Inovatyvaus edukacinio e. žaidimo prototipas kūrybiškos asmenybės ugdymui“ (projekto kodas 01.2.1- MITA-T-852-01-0015) (toliau – Projektas). Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti. Komisija vertina, ar Tiriamoji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatų, kai laikinai eidama Agentūros direktorės pareigas 2021 m. gegužės 12 d. išleido įsakymą Nr. 2V-186 „Dėl darbo grupės sudarymo“ . Komisija nevertina nurodytojo įsakymo ir sudarytos darbo grupės sprendimų teisėtumo, tik pasisako dėl Tiriamosios elgesio išleidžiant įsakymą atitikties Įstatymo nuostatoms.
Nustatytos faktinės aplinkybės 1. Nuo 2021 m. kovo 23 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Agentūros vyriausioji patarėja Tiriamoji laikinai, esant tarnybinei būtinybei, perkelta į Agentūros direktoriaus pareigas (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. 12-25 „Dėl Tiriamosios perkėlimo“). 2. Agentūros direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame 2020 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų bei Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrų įsakymu Nr. 4-779/P1- 372, nustatoma, kad: 1. šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus ekonomikos ir inovacijų ministrui ir švietimo, mokslo ir sporto ministrui (2 punktas); 2. šias pareigas einantis asmuo atlieka šias funkcijas: atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis; vadovauja įstaigai; valdo įstaigos funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams; valdo įstaigos išteklius; užtikrina programų ir priemonių vykdymo ir Agentūrai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų bei kitų lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, atsiskaito už Agentūrai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskirtų valstybės biudžeto asignavimų naudojimą; teikia Agentūros koordinavimo tarybai (toliau – Taryba) svarstyti ateinančių metų Agentūros metinį veiklos planą, o jai apsvarsčius ir pateikus nuomonę, iki sausio 20 d. teikia ekonomikos ir inovacijų ministrui ir švietimo, mokslo ir sporto ministrui; teikia Tarybai svarstyti, o Tarybai apsvarsčius ir pateikus nuomonę – teikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Agentūros veiklos ataskaitas ir viešai atsiskaito už savo veiklą; atstovauja Lietuvai ekonomikos ir inovacijų ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu pavestose tarptautinėse mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) programose bei tarptautinių organizacijų tinkluose; organizuoja mokslo ir studijų institucijų bei įmonių vykdomų projektų bei pateiktų ataskaitų vertinimą; kartu su Lietuvos mokslo taryba ir Vyriausybės strateginės analizės centru rengia Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai metinį pranešimą apie MTI srities vystymąsi, iššūkius ir galimybes Lietuvai; vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus (4–14 punktai). 3. Agentūra įgyvendina priemonę Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“, kuri skirta naujoms, inovatyvioms įmonėms ir pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai gali gauti paramą idėjos, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui. Priemonė įgyvendinama vadovaujantis 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonės Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 1, patvirtintu 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-250 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). 4. 2018 m. spalio 23 d. Agentūra gavo MB „Vikingų žaidimai“ paraišką (toliau – Paraiška) pagal Priemonę projektui „Inovatyvaus edukacinio e. žaidimo prototipas kūrybiškos asmenybės ugdymui“ finansuoti. Paraiškas pareiškėjai teikia naudodami Duomenų mainų svetainę (DMS). Įgyvendinančioji institucija (Agentūra) paraiškas gauna 2014–2020 m. laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemyje (SFMIS 2014). MB „Vikingų žaidimai“ Paraiškos administratorius ir vertintojas – A. M. 5. 2018 m. spalio 24 d. Agentūros vyresnioji patarėja Tiriamoji savo privačių interesų deklaracijoje pirmą kartą deklaruoja MB „Vikingų žaidimai“ ir nurodo aplinkybę, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas, – „Paraiškų teikimas administruojamoms programoms“. 6. Ekspertinį Paraiškos vertinimą vykdė išorės nepriklausomi ekspertai. Komisijai pateiktos Paraiškos 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. birželio 3 d. ekspertinio vertinimo išvados, kurias pasirašė ekspertai (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami). 7. 2018 m. gruodžio 12 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. 2V-343 MB „Vikingų žaidimai“ Projektui finansuoti skyrė 22 866,41 Eur. Šios lėšos pervestos 2019 m. birželio 25 dieną. 8. 2019 m. sausio 3 d. Agentūra bei MB „Vikingų žaidimai“ (atstovaujama Tiriamosios Artimo asmens) pasirašė Dotacijos sutartį Nr. 01.2.1-MITA-T-852-01-0015: 1. Dotacijos sutartimi MB „Vikingų žaidimai“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Inovatyvaus edukacinio e. žaidimo prototipas kūrybiškos asmenybės ugdymui“ (projekto kodas 01.2.1-MITA-T-852-01-0015) ir kartu pasiekti Aprašo 35.2 papunktyje nurodytus rezultatus[1] ir siekti Aprašo 26 punkte nurodytų rodiklių[2] (Sutarties 2.1 punktas). 2. Vienas tokių rodiklių – „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“, kodas P.N. 804, kurio pasiekimo reikšmė yra skaičiuojama per 1 metus po Projekto veiklų pabaigos. Dotacijos sutarties 4.1 punkte nustatoma, kad visos Projekto veiklos turi būti įvykdytos iki 2019 m. gegužės 1 dienos. 9. Pagal Priemonę, stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ pasiekimo reikšmė yra skaičiuojama per 1 metus po projekto veiklų pabaigos[3]. 2020 m. spalio 5 d. Agentūros darbuotoja (duomenys neskelbiami) per duomenų mainų sistemą SFMIS 2014 išsiuntė MB „Vikingų žaidimai“ priminimą apie rodiklių stebėsenos procesą ir nurodė pateikti dokumentus, kurie įrodytų projekto stebėsenos rodiklių pasiekimą. 10. 2021 m. balandžio 15 d. MB „Vikingų žaidimai“ per DMS sistemą pateikė Agentūrai stebėsenos rodiklių pasiekimą įrodančius dokumentus, kuriuose nurodė vieno iš stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastis (paaiškinime nurodyta: „Rodiklis – Sukurti vieną pastovią darbo vietą. Rezultatas – Nepasiektas“). DMS sistemos išrašas patvirtina, kad informaciją pateikė MB „Vikingų žaidimai“ atstovas, o šią informaciją peržiūrėjo Agentūros darbuotoja (duomenys neskelbiami). 11. 2021 m. balandžio 16 d. Agentūros darbuotoja (duomenys neskelbiami) parengė raštą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai Nr. 01.2.1-MITA- T-852-S-50 „Dėl priemonės Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“ stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ pasiekimo“. Raštą pasirašė laikinai einanti Agentūros direktorės pareigas Tiriamoji. Rašte nurodyta, jog 19 įmonių yra pateikusios atsiskaitymo pagal Priemonę dokumentus, iš kurių 3 įmonės nepasiekė dotacijos sutartyse numatytos reikšmės (rodiklio). Nurodytu raštu Agentūra Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikė svarstyti nurodytų Projektų dalyvių rodiklių nepasiekimo aplinkybes ir prašė pateikti nuomonę dėl šių projektų rodiklių pasiekimo užskaitymo: „Atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 265.2 p., pagal kurį su ministerija suderinta tvarka būtų vertinamos rodiklio nepasiekimo aplinkybės, teikiame Jūsų svarstymui informaciją dėl projektų 01.2.1-MITA-T-852-01-0005, 01.2.1-MITA-T-852-01-0015, 01.2.1-MITA-T-852-01-0031 ir prašome pateikti nuomonę dėl šių projektų rodiklių pasiekimo užskaitymo.“ Šiame rašte MB „Vikingų žaidimai“ pavadinimas nėra minimas. Raštą sudaro priedai: Projekto rodiklių pasiekimo ataskaita (kurioje įvardinami trys ūkio subjektai, nepasiekę rodiklių, taip pat ir MB „Vikingų žaidimai“) bei pareiškėjų (taip pat ir MB „Vikingų žaidimai“) paaiškinimai. Pridedamų lapų skaičius – 8. 12. 2021 m. gegužės 12 d. Agentūroje užregistruotas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas Nr. 3-2193 „Dėl priemonės Nr. 01.2.1- MITA-T-852 „Inostartas“ stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ pasiekimo“, kuriuo ministerija informavo, kad atsižvelgdami į tai, jog rodiklio nepasiekimas susijęs su nuo projektų vykdytojų nepriklausančiomis aplinkybėmis (t. y. su COVID-19 ligos pandemija), kurių įtakos projektų vykdytojai negalėjo sumažinti, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuomone, dėl pandemijos įtakos nepasiekus planuotos stebėsenos rodiklio reikšmės projektams skirtas finansavimas neturėtų būti mažinamas. Taip pat ministerija informavo, kad analogiškais atvejais, kai stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl pandemijos įtakos, Agentūra, įvertinusi projektų vykdytojų pateiktus paaiškinimus, galėtų priimti sprendimą dėl dotacijos sutartyse numatytos stebėsenos rodiklio reikšmės užskaitymo, nederindama jo su ministerija. Kitais atvejais, kai stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiektos dėl kitų priežasčių, kurių įtakos stebėsenos rodiklio nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, Agentūra, įvertinusi stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis bei projektų vykdytojų pateiktus paaiškinimus dėl stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimo, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, turėtų pateikti ministerijos suderinimui Agentūros siūlymą dėl rodiklių pasiekimo užskaitymo. Ministerijos rašte MB „Vikingų žaidimai“ pavadinimas nėra minimas. 13. Tiriamoji 2021 m. gegužės 12 d. susipažino su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštu Nr. 3-2193 „Dėl priemonės Nr. 01.2.1- MITA-T-852 „Inostartas“ stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ pasiekimo“ ir nukreipė jį susipažinti Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjui. 14. 2021 m. gegužės 12 d. Tiriamoji, vadovaudamasi Agentūros nuostatų 10.6 punktu[4], pasirašė įsakymą Nr. 2V-186 „Dėl darbo grupės sudarymo“, kuriuo darbo grupei buvo pavesta atlikti priemonių Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“, Nr. 01.2.1-MITA-T-851 „Inočekiai“, Nr. 01.2.1-MITA-T-845 „Inopatentas“, Nr. 01.2.2-MITA-K-702 „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimą. Įsakyme MB „Vikingų žaidimai“ pavadinimas nėra nurodomas. 15. 2021 m. gegužės 12 d. darbo grupės Priemonės Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“, stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ vertinimo posėdžio protokolas Nr. 44V-62 patvirtina, kad darbo grupė svarstė klausimą dėl trijų projektų, taip pat ir Projekto 01.2.1-MITA-T-852-01-0015, stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ nepasiekimo pagrįstumo. Darbo grupė nutarė Projekto 01.2.1-MITA-T-852-01-0015 pareiškėjui pateikti užklausą ir patikslinti paaiškinimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. 16. 2021 m. gegužės 12 d. Agentūros darbuotoja (duomenys neskelbiami) DMS sistemoje pateikė tokio turinio MB „Vikingų žaidimai“ prašymą: „Laba diena. Informuojame, kad Jūsų teiktas paaiškinimas dėl stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ nepasiekimo yra nepakankamai pagrįstas ir neišsamus. Prašome patikslinti paaiškinimą, nurodant priežastis, kodėl šio rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta.“ 17. 2021 m. birželio 10 d. per DMS sistemą MB „Vikingų žaidimai“ pateikė paaiškinimą „Dėl stebėsenos rodiklio Nr. „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ nepasiekimo“. Šio paaiškinimo tekstas iš esmės yra analogiškas MB „Vikingų žaidimai“ 2021 m. balandžio 15 d. teiktam paaiškinimui, bet papildytas šia informacija: „Vėliau norėdami juos nusamdyti tolesniems marketingo tikslams, mum sutrukdė pandemija. Jos metu negalėjome su marketingistais susitikti, organizuoti marketingo planų, dalyvauti kituose organizuojamuose masiniuose renginiuose. Todėl darbo sutarties planai iširo, pasirinkome patys organizuoti marketingą, reklamas; <...> Taigi pandemija smarkiai prisidėjo prie naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos rodiklio nepasiekimo.“
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji paaiškino, kad tiek MB „Vikingų žaidimai“ paraiškos pateikimo metu, tiek tinkamumo finansuoti bei ekspertinio vertinimo metu, tiek sutarties pasirašymo bei projekto rodiklių vertinimo metu ėjo Agentūros vyriausiosios patarėjos pareigas. Projekto vertinimą atlikę asmenys jai nebuvo pavaldūs, nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos dėl Priemonės administravimo ir sprendimų dėl finansavimo priėmimo. Taip pat pažymėjo, kad nei jai pasirašant 2021 m. gegužės 12 d. Agentūros direktoriaus įsakymą Nr. 2V-186 „Dėl darbo grupės sudarymo“, nei 2021 m. balandžio 16 d. raštą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, šiuose dokumentuose nebuvo nurodyti konkretūs asmenys (pavadinimas, registracijos adresai ir pan.), dėl kurių rodiklių pasiekimo ar nepasiekimo buvo parengti šie dokumentai, todėl ji negalėjo žinoti, kad rengiami dokumentai susiję ir su MB „Vikingų žaidimai“, šitos informacijos jai nepateikė ir raštus (įsakymą) rengę darbuotojai. Informavo, kad prieš pasirašydama raštą ministerijai susipažino su rašto turiniu, bet dėl darbo krūvio visų kiekvieno dokumento priedų perskaityti ir išnagrinėti fiziškai neįmanoma, tad lydimųjų rašto dokumentų netikrino, jų nepasirašė ir nevizavo. Nurodė, kad aplinkybę, jog MB „Vikingų žaidimai“ nepasiekė dotacijos sutartyje numatytos reikšmės, sužinojo tik gavusi VTEK 2021 m. spalio mėn. raštą. Taip pat akcentavo, kad paraiškas pareiškėjai teikia naudodami Duomenų mainų svetainę (DMS). Įgyvendinančioji institucija paraiškas gauna 2014–2020 m. laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemyje (SFMIS 2014). Nurodė neturinti ir niekada neturėjusi SFMIS 2014 prisijungimų ir negalinti matyti paraiškos, jos priedų, susirašinėjimų ir kitos informacijos, susijusios su projektu. Tiriamoji paaiškino mananti, kad, pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, jei asmuo neturėjo turtinio ir neturtinio suinteresuotumo, sprendimus priėmė nešališkai ir teisingai, priimami sprendimai nesusiję su jo privačiais asmeniniais interesais, reiškia, kad jis Įstatymo nepažeidė. Pažymėjo, kad VTEK nagrinėjamo Įsakymo priėmimas buvo eilinis, kasdienis Agentūros veiklai priskirtinas klausimas. Įsakymas priimtas be jokio asmeninio ar su ja susijusių artimųjų giminaičių suinteresuotumo. Pats Įsakymas priimtas neapibrėžtai ir nekonkrečiai asmenų grupei, bendro pobūdžio. Jokios naudos iš Įsakymo nei ji asmeniškai, nei jos artimieji giminaičiai negavo, todėl mano Įstatymo nepažeidusi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje taikant ir aiškinant Įstatymo normas išaiškinta, kad asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.). Šio Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė Interesų derinimo įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14- 844/2007, 2010 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492- 3330/2011, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662- 2312/2012, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662- 2728/2012 ir kt.). Atsižvelgdama į šią praktiką Tiriamoji pažymėjo, kad pažeidimui konstatuoti yra būtina nustatyti asmens, kuris yra kaltinamas, suinteresuotumą priimamu sprendimu ir surinkti įrodymus, dėl ko asmuo galėtų ir norėtų Įstatymą pažeisti. Pažymėjo, kad jos veiksmai pasirašant Įsakymą nei jai asmeniškai, nei artimiesiems giminaičiams nesukėlė jokių – nei teigiamų, nei neigiamų pasekmių, jie buvo nešališki, neutralūs ir objektyvūs. Atkreipė dėmesį, kad Įsakymu sudaryta darbo grupė turėjo vertinti ne konkrečiai jos sūnaus įmonės pateikto projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimą, o visų projektų, pateiktų pagal priemones Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“, Nr. 01.2.1-MITA-T-851 „Inočekiai“, Nr. 01.2.1-MITA-T-845 „Inopatentas“, Nr. 01.2.2-1VHTA-K-702 „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimą, t. y. Įsakymas nebuvo skirtas jos sūnaus įmonei, o buvo bendras teisės aktas, skirtas visiems priemonei paraiškas pateikusiems asmenimis, kurie stebėsenos rodiklių nepasiekė. Pabrėžė, kad Įsakyme nebuvo nurodyti konkretūs asmenys (pavadinimas, registracijos adresai ir pan.), dėl kurių rodiklių nepasiekimo buvo priimtas Įsakymas ir iš ko būtų turėjusi bent galimybę susidaryti nuomonę, kad Įsakymas skirtas ir jos sūnaus įmonės paraiškos rezultatų nepasiekimo vertinimui. Taigi, nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių prielaidų ir įrodymų, kad Įsakymo priėmimu ji pati ar kiti su ja giminystės ar kitais artimais ryšiais susiję asmenys gali gauti ir (ar) gavo naudos iš Įsakymo, konstatuoti, kad jos veiksmuose yra Įstatymo pažeidimo elementų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad LVAT savo jurisprudencijoje aiškindamas ir taikydamas Įstatymo nuostatas taip pat laikosi pozicijos, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, reiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2012; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.), tad vien fakto, jog asmuo atliko veiksmą (pasirašė Įsakymą), kurio vienas iš adresatų galėtų būti jo artimas giminaitis (Įsakyme nenurodytas konkretus asmuo, kuriam jis bus taikomas, ir jis yra bendro pobūdžio), konstatavimas pats savaime negali būti laikomas interesų konfliktu, nes, kaip išaiškinta teismų praktikoje, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto. Šiuo atveju interesų konfliktas galėtų kilti, jei VTEK atlikusi tyrimą faktais, o ne prielaidomis nustatytų, kad dėl Įsakymo ji ar jos artimasis giminaitis būtų gavę tiesioginės ar netiesioginės naudos, bet nieko panašaus nėra ir nebuvo. Įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri buvo sudaryta ne vien jos sūnaus įmonės projekto, o visų projektų, pateiktų pagal priemones Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“, Nr. 01.2.1-MITA-T-851 „Inočekiai“, Nr. 01.2.1-MITA-T-845 „Inopatentas“, Nr. 01.2.2-MITA-K-702 „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimui, dėl savo sūnaus įmonės projekto nėra priėmusi jokio sprendimo, o pats faktas, kad Įsakymu sudaryta darbo grupė nusprendė kreiptis papildomos informacijos (nuomonės) į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir pareiškėją (sūnaus įmonę), nereiškia interesų konflikto, nes net iki Įsakymo priėmimo Agentūros darbuotojai projekto vykdymo ir įgyvendinimo tikslais bendravo su sūnaus įmone kaip su pareiškėju, o tai yra įprasta projektinės veiklos praktika. Tiriamosios paaiškinimo pateikimo dieną jokie sprendimai dėl sūnaus įmonės, dėl rodiklio nepasiekimo, nėra priimti, taigi Įsakymo pasirašymas nelėmė Įstatymo normų pažeidimo, nes jokios asmeninės naudos ji nėra gavusi ir jokių prielaidų gauti naudos pasirašius Įsakymą neatsirado. Direktorė pabrėžė, kad LVAT, formuodamas teismų ir institucijų, taikančių Įstatymo nuostatas, praktiką, be kita ko, yra išaiškinęs, kad „<...> Komisija, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą“. Vadinasi, interesų konfliktas turi būti aiškus, tiesioginis ir ne hipotetinis, o Įstatymo nuostatos negali būti aiškinamas pernelyg jas siaurinant ar plečiant, priešingu atveju Įstatymo vykdymas ir laikymasis taptų neįmanomas, todėl prašo VTEK atliekamą tyrimą nutraukti ir pripažinti, kad pasirašydama Įsakymą ji Įstatymo nuostatų nepažeidė. Komisijos 2022 m. gegužės 4 d. posėdyje Tiriamoji iš esmės pakartojo savo paaiškinimų teiginius.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktą, valstybės tarnautojai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Komisijos tiriamu laikotarpiu Agentūros vyriausioji patarėja Tiriamoji laikinai atlieka Agentūros direktoriaus pareigas ir yra valstybės tarnautoja, todėl jai Įstatymo nuostatos taikomos visos apimties ir tiesiogiai. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai įpareigoja deklaruojančius asmenis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, priimdami sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Vadovaujantis Įstatymo 1 straipsniu, deklaruojančiais asmenimis yra laikomi valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kilus interesų konfliktui, deklaruojantis asmuo, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti. Vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kilo interesų konfliktas, būtinos visos šios teisės normos hipotezėje nustatytos sąlygos: 1) nurodyti objektyvias aplinkybes, pagrindžiančias privataus intereso buvimą, 2) identifikuoti konkrečius valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens atliktus veiksmus (dalyvavimą rengiant, svarstant, priimant sprendimus, vykdant ar duodant pavedimą ir pan.). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato artimų asmenų sąrašą, į kurį patenka ir deklaruojančio asmens vaikai. Tyrimo metu nustatyta, kad MB „Vikingų žaidimai“ steigėjas ir atstovas yra Tiriamosios sūnus. Atsižvelgdama į tai Komisija sprendžia, kad MB „Vikingų žaidimai“ yra aplinkybė, kelianti Tiriamajai interesų konflikto situaciją, todėl tarnautoja, eidama tarnybines pareigas Agentūroje, negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su MB „Vikingų žaidimai“. Tyrimo metu nustatyta, kad Agentūra įgyvendina priemonę Nr. 01.2.1- MITA-T-852 „Inostartas“. Pagal šią priemonę MB „Vikingų žaidimai“ Agentūrai teikė Paraišką ir su ja pasirašė Dotacijos sutartį, kuria MB „Vikingų žaidimai“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Inovatyvaus edukacinio e. žaidimo prototipas kūrybiškos asmenybės ugdymui“ (projekto kodas 01.2.1- MITA-T-852-01-0015). Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 12 d. Tiriamoji pasirašė įsakymą Nr. 2V-186 „Dėl darbo grupės sudarymo“, kuriuo darbo grupei buvo pavesta atlikti priemonių Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“, Nr. 01.2.1-MITA-T-851 „Inočekiai“, Nr. 01.2.1-MITA-T-845 „Inopatentas“, Nr. 01.2.2-MITA-K-702 „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimą. Atsižvelgusi į nurodytas Įstatymo nuostatas ir formuojamą LVAT praktiką, Komisija mano, kad vertinant, ar valstybės tarnautoja galėtų būti pripažinta pažeidusi Įstatymo nuostatas, būtina nustatyti, ar Įsakymas yra susijęs su MB „Vikingų žaidimai“ ir yra aplinkybė, tiesiogiai ir akivaizdžiai kelianti jai interesų konfliktą, dėl kurio eidama tarnybines pareigas Agentūroje ji negali jokia forma dalyvauti. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 2V-186 darbo grupei buvo pavesta atlikti keturių priemonių, kurias įgyvendina Agentūra, stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimą. Viena iš priemonių, minimų įsakyme, yra Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“, kurioje Paraišką teikė ir Dotacijos sutartį pasirašė MB „Vikingų žaidimai“. Nors Įsakyme nėra išvardinti konkretūs ūkio subjektai ir (ar) jų projektai (numeriai), kurie bus vertinami, tačiau bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai patvirtina, kad darbo grupė privalėjo vertinti ir MB „Vikingų žaidimai“, todėl Įsakymas yra tiesiogiai susijęs su Tiriamosios artimo asmens vadovaujama mažąja bendrija. Tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamoji 2021 m. balandžio 16 d. pasirašė raštą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai Nr. 01.2.1-MITA-T-852-S-50 „Dėl priemonės Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“ stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ pasiekimo“. Rašte yra minima, kad Agentūra įgyvendina priemonę Nr. 01.2.1- MITA-T-852 „Inostartas“, pagal kurią atsiskaitymo dokumentus yra pateikusios 19 įmonių, iš kurių 3 įmonės nepasiekė dotacijos sutartyse numatytos reikšmės (rodiklio). Taip pat prašoma ministerijos pateikti nuomonę dėl šių projektų rodiklių pasiekimo užskaitymo, taip pat ir dėl projekto 01.2.1-MITA-T-852-01-0015. Nors pačiame rašte MB „Vikingų žaidimai“ pavadinimas nėra minimas, bet šiame rašte yra minimas MB „Vikingų žaidimai“ Projekto numeris, o prie rašto, kaip sudedamoji jo dalis, yra pridedami priedai: projektų rodiklių pasiekimo ataskaita (1 lapas; pateikiama detali informacija apie projektus vykdančius subjektus, nurodomi jų pavadinimai, projektų numeriai ir kita reikšminga informacija) bei pareiškėjų paaiškinimai, tarp kurių yra ir MB „Vikingų žaidimai“ atstovo (Tiriamosios artimo asmens) pasirašytas paaiškinimas dėl nepasiektų rodiklių. Šios aplinkybės patvirtina, jog Tiriamoji žinojo, kad MB „Vikingų žaidimai“ dalyvauja Priemonėje Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“ ir nepasiekė Dotacijos sutartyje nustatyto rodiklio, todėl 2022 m. gegužės 12 d. pasirašydama Įsakymą turėjo suvokti, kad jai pavedus darbo grupei atlikti priemonės Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“ stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimą, minėtoji darbo grupė atliks ir MB „Vikingų žaidimai“ projekto stebėsenos rodiklio nepasiekimo pagrįstumo vertinimą. Šią aplinkybę patvirtina ir 2021 m. gegužės 12 d. „Darbo grupės priemonės Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“, stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ vertinimo posėdžio protokolas Nr. 44V-62, kuriame užfiksuota, jog darbo grupė svarstė trijų projektų, taip pat ir Projekto 01.2.1-MITA-T-852-01- 0015, stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ nepasiekimo pagrįstumo vertinimą ir nutarė Projekto pareiškėjui pateikti užklausą, kad būtų patikslintas paaiškinimas dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Atsižvelgdama į tai, Komisija sprendžia, kad Įsakymas yra tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su B Tiriamajai artimo asmens vadovaujama mažąja bendrija, o ji, eidama tarnybines pareigas, šiuo Įsakymu pavedė sau pavaldiems asmenims atlikti ir šios bendrijos Projekto stebėsenos rodiklio nepasiekimo vertinimą. Tiriamoji savo paaiškinime nurodo, kad nei jos pasirašomame Įsakyme, nei 2021 m. balandžio 16 d. rašte Ekonomikos ir inovacijų ministerijai nebuvo nurodyti konkretūs asmenys (pavadinimas, registracijos adresai ir pan.), dėl kurių rodiklių pasiekimo ar nepasiekimo buvo parengti šie dokumentai, todėl ji negalėjo žinoti, kad rengiami dokumentai susiję ir su MB „Vikingų žaidimai“, o pasirašydama raštą ministerijai susipažino su jo turiniu, bet priedų neskaitė, nepasirašė ir nevizavo. Komisijos nuomone, ši aplinkybė neturi reikšmės Tiriamosios elgesio teisniam vertinimui. Agentūros direktoriaus pareigybės aprašymas nustato Agentūros direktoriaus teisinį statusą, kurį įgyvendindamas šias pareigas einantis asmuo vadovauja įstaigai, atstovauja jai santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, valdo įstaigos funkcijų atlikimo kokybę, savalaikiškumą ir atitiktį veiklos sričiai keliamiems reikalavimams, užtikrina programų ir priemonių vykdymo ir Agentūrai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų bei kitų lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą ir t. t. Taigi Agentūros vadovas yra tiesiogiai atsakingas už vadovaujamos įstaigos veiklą ir įstaigos vardu pasirašomus dokumentus. Analizuojamoje situacijoje Tiriamoji, 2021 m. balandžio 16 d. pasirašydama raštą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, buvo asmeniškai atsakinga už teikiamos informacijos pagrįstumą, teisėtumą ir teisingumą. Agentūros vadovė minėtuoju raštu pateikė ministerijai informaciją dėl trijų konkrečių ūkio subjektų, įgyvendinančių projektus Priemonėje, ir prašė pateikti nuomonę dėl minėtųjų subjektų projektų rodiklių pasiekimo užskaitymo. Kaip minėta, prie rašto ministerijai buvo papildomų dokumentų (8 lapai), kuriuose buvo akivaizdūs duomenys apie konkrečius Priemonėje dalyvaujančius ūkio subjektus ir jų projektus. Todėl Komisija sprendžia, kad Tiriamoji eidama tarnybines pareigas galėjo ir privalėjo suprasti ir žinoti, kad raštas yra susijęs ir su MB „Vikingų žaidimai“, o siunčiamų ministerijai dokumentų turinys aiškiai atskleidžia, kad minėtasis ūkio subjektas nepasiekė Dotacijos sutartyje nustatyto rodiklio. Gavusi ministerijos atsakymą Tiriamoji tą pačią dieną išleido Įsakymą dėl Agentūros įgyvendinamų priemonių, taip pat ir Priemonės, kurioje dalyvauja MB „Vikingų žaidimai“, stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo įvertinimo. Pabrėžtina, kad iš ministerijos pateikto atsakymo Tiriamoji turėjo suprasti, jog, jeigu rodiklis „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“, kurio nepasiekė MB „Vikingų žaidimai“, nepasiektas dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančios aplinkybės (t. y. su Covid-19 susijusia pandemija), kurios įtakos projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, projektui skirtas finansavimas neturėtų būti mažinamas. Be to, iš ministerijos atsakymo buvo aišku ir tai, kad, jeigu stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl situacijos, susidariusios dėl pandemijos, Agentūra, įvertinusi projektų vykdytojų pateiktus paaiškinimus, galėtų priimti sprendimą dėl dotacijos sutartyse numatytos stebėsenos rodiklio reikšmės užskaitymo, nederindama jo su ministerija. Faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad žinodama, jog MB „Vikingų žaidimai“ nepasiekė vieno iš projekto rodiklių, ir gavusi iš ministerijos atsakymą Tiriamoji turėjo suvokti – jei jos įsakymu sudaryta darbo grupė pripažins, kad rodiklis nepasiektas dėl COVID-19 ligos pandemijos, Agentūra galės priimti sprendimą dėl dotacijos sutartyse numatytos stebėsenos rodiklio reikšmės užskaitymo, nederindama jo su ministerija. Komisijos vertinimu, analizuojamoje situacijoje svarbi ir ta aplinkybė, kad jau kitą dieną (t. y. 2018 m. spalio 24 d.) po to, kai MB „Vikingų žaidimai“ pateikė Agentūrai paraišką dalyvauti priemonėje, Tiriamoji savo privačių interesų deklaracijoje pirmą kartą nurodė, kad MB „Vikingų žaidimai“ yra aplinkybė, kelianti jai interesų konfliktą, susijusi su paraiškų teikimu administruojamoms programoms. Šis faktas patvirtina, kad Tiriamoji, eidama tarnybines pareigas Agentūroje, kurios administruojamoje Priemonėje MB „Vikingų žaidimai“ yra pateikusi paraišką bei pasirašiusi Dotacijos sutartį, privalo būti atidi ir priimdama sprendimus, pasirašydama raštus ar atlikdama kitus tarnybinius veiksmus imtis visų priemonių galimam interesų konfliktui išvengti. Komisija atkreipia dėmesį, kad paskutinį kartą privačių interesų deklaraciją Tiriamoji teikė 2021 m. lapkričio 17 d. ir joje iš dalies klaidingai atskleidė ryšį su MB „Vikingų žaidimai“, nurodydama, kad ji pati, o ne jai artimas asmuo (sūnus) yra šios bendrijos narys. Komisijos vertinimu, Tiriamosios pareiga žinoti apie Artimo asmens privačius interesus neturi būti suprantama kaip jos pasyvus elgesys, tapatinamas su atsitiktiniu faktų, lemiančių tokių interesų egzistavimą, sužinojimu; ji turi žinoti faktus, susijusius su privačių interesų egzistavimu, būti aktyvi ir atidi juos valdydama. Tiriamosios teiginys, kad ji nesusipažino su rašto ministerijai priedais ir nežinojo, kad šis raštas bei Įsakymas yra susiję su MB „Vikingų žaidimai“, vertintinas kritiškai, be to, tarnautoja nepateikė Komisijai šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, nors tokiu atveju įrodinėjimo, kai siekiama paneigti teisiškai reikšmingas aplinkybes, našta tenka jas neigiančiam asmeniui. Tiriamoji teigia, jog nesant prielaidų ir įrodymų, kad ji ar jos artimi asmenys gali gauti ir (ar) gavo tiesioginės ar netiesioginės naudos iš Įsakymo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad jos veiksmuose yra Įstatymo pažeidimo elementų. Komisija šį teiginį vertina kritiškai. Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Neturi reikšmės ir sprendimo atitiktis kitiems teisės aktams. Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą. Komisijos vertinimu, asmens, laikinai einančio Agentūros direktoriaus pareigas, dalyvavimas pasirašant sprendimą (šiuo atveju Įsakymą), kuris susijęs ir su jo privačiu interesu – artimo asmens mažąja bendrija, yra aplinkybė, akivaizdžiai kelianti tarnautojui interesų konflikto situaciją. Be to, vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pareigas vykdė tinkamai, nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėjo būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07). Svarbu tai, kad analizuojamoje situacijoje Tiriamosios asmeninis suinteresuotumas yra siejamas su MB „Vikingų žaidimai“ Projekto rodiklių pasiekimo užskaitymu (jo vertinimu). Bylos duomenys patvirtina, kad Dotacijos sutartimi MB „Vikingų žaidimai“ įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir kartu pasiekti Aprašo 35.2 papunktyje nurodytus rezultatus ir siekti Aprašo 26 punkte nurodytų rodiklių (Sutarties 2.1 punktas). Vienas tokių rodiklių – „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“, kurio MB „Vikingų žaidimai“ nepasiekė. Būtent šio stebėsenos rodiklio, kurio įsipareigojo siekti mažoji bendrija, nepasiekimo pagrįstumo vertinimą turėjo atlikti Įsakymu sudaryta darbo grupė. Komisijos vertinimu, Tiriamoji, pasirašydama Įsakymą, veikė interesų konflikto situacijoje ir negalėjo likti objektyvi ir nešališka. Tiriamoji nurodo, kad Įsakymas priimtas neapibrėžtai ir nekonkrečiai asmenų grupei, yra bendrojo pobūdžio, jame nenurodytas konkretus asmuo, kuriam jis bus taikomas. Su šiuo teiginiu Komisija nesutinka. Komisija šiame sprendime jau pasisakė apie tai, kad, nors Įsakyme ir nėra minimi konkretūs ūkio subjektai, visuma aplinkybių patvirtina, kad Įsakymu sudaryta darbo grupė turėjo vertinti konkrečius subjektus, dalyvaujančius Agentūros administruojamose priemonėse. Darbo grupė buvo sudaryta siekiant užtikrinti tinkamą visuotinės dotacijos priemonių projektų administravimą bei audito veiklą, šiuo tikslu jai buvo pavesta įvertinti Priemonėje dalyvavusių pareiškėjų, kurie nepasiekė atitinkamų rodiklių, paaiškinimus, spręsti dėl jų pagrįstumo. Kaip nurodė pati Tiriamoji, Dotacijos sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių mažėjimas yra laikomas esminiu sutarties pakeitimu. Priimant sprendimą dėl sutarties keitimo, atsižvelgiama į tai, ar dar neįgyvendinus projekto veiklų sutartyje nustatyta stebėsenos rodiklio reikšmė mažinama dėl mažesnės projekto veiklos (-ų) apimties (-čių) arba dėl veiksnių, kurių įtakos projekto vykdytojas negali sumažinti. Jeigu stebėsenos rodikliai nepasiekti, įsitikinama, ar taip nutiko dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių veiksnių. Siekiant nustatyti, ar stebėsenos rodikliai nepasiekti dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių veiksnių, taip pat gali būti atliekama statistinių duomenų analizė, rinkos analizė ir pan. Darbo grupė svarsto stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir siūlo Agentūros direktoriui priimti sprendimą dėl dotacijos sutarties pažeidimo tyrimo (jeigu reikia). Minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad Įsakymu sudaryta darbo grupė nėra formali, o atlieka reikšmingus veiksmus sprendžiant dėl ūkio subjekto nepasiekto rodiklio pagrįstumo. Tiriamoji paaiškino, kad Įsakymo priėmimas buvo eilinis, kasdienis Agentūros veiklai priskirtinas veiksmas. Komisija atkreipia dėmesį, kad LVAT yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010). Pagal minėtąją praktiką, akivaizdu, kad esant situacijoms, kai pagal Agentūros kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus Tiriamoji privalo atlikti tarnybines pareigas, susijusias su priemonėse dalyvaujančių ūkio subjektų paraiškomis, jų administravimu (pavyzdžiui išleisti įsakymus), bet tokias pareigas atlikus jai kiltų interesų konfliktas, – viršenybė turi būti teikiama pareigai vengti interesų konflikto. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, priimdama sprendimus dėl asmenų elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, vertina, jog bet koks veiksmas (tarpinis ar galutinis, taip pat ir techninio pobūdžio) – teisės akto rengimas, vizavimas, derinimas, pasirašymas, balsavimas ir kt., kurį valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlieka jam interesų konfliktą keliančio teisės akto atžvilgiu, yra traktuotinas kaip Įstatymo nuostatų pažeidimas. Be to, pagal teismų praktiką vertinant minėtosiose procedūrose dalyvaujančių asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, pabrėžtina, kad interesų konfliktas gali kilti bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo stadijoje. Nė vienos iš minėtųjų procedūrų Įstatymo nuostatų prasme negalima laikyti „formalia“, nereikšminga ir pan. (LVAT 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012). Taigi nesvarbi ir ta aplinkybė, kad galutinis sprendimas dėl MB „Vikingų žaidimai“ rodiklio nepasiekimo dar nėra priimtas. Komisijos nuomone, Įsakymas yra atskiras, savarankiškas dokumentas, kuriuo formuluojamas konkretus pavedimas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytąsias aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė: 1. Pripažinti, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorės pareigas laikinai einanti Tirtoji, 2021 m. gegužės 12 d. išleisdama įsakymą Nr. 2V-186 „Dėl darbo grupės sudarymo“, kuriuo pavedė darbo grupei atlikti priemonės Nr. 01.2.1-MITA-T-852 „Inostartas“ stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes vykdydama šį pavedimą darbo grupė turėjo atlikti ir Tirtajai artimo asmens vadovaujamos MB „Vikingų žaidimai“ stebėsenos rodiklio nepasiekimo pagrįstumo vertinimą. 2. Rekomenduoti Tirtajai esant situacijai, kai einant tarnybines pareigas reikia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su MB „Vikingų žaidimai“, minėtų veiksmų neatlikti ir teikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui nusišalinimą. 3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui. 4. Apie sprendimą informuoti pareiškėją. 5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt . Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
----------------------- [1] Aprašo 35 punkte nustatoma, kad Projekto vykdytojui remiamų veiklų tinkamų finansuoti išlaidų dalis kompensuojama, jei yra įgyvendintos visos šios sąlygos: 35.1. Apraše nustatyta tvarka su įgyvendinančiąja institucija yra pasirašyta dotacijos sutartis; 35.2. pasiektas dotacijos sutartyje numatytas projekto rezultatas ir įgyvendinančiajai institucijai per 30 dienų nuo rezultato pasiekimo pateikiami tai pagrindžiantys dokumentai (vykdant Aprašo 10.1 ir (arba) Aprašo 10.2 papunkčiuose nurodytas veiklas sukurto prototipo nuotrauka, arba bandymų protokolai (kopijos), arba mokslinė ataskaita, arba jos nuorašas; vykdant Aprašo10.3 papunktyje nurodytą veiklą – galutinio produkto bandomosios partijos įvertinimą pagrindžiantys dokumentai (vartotojų atsiliepimai, klausimynai, pardavimo mastas ar kita forma įvertinta produkto kokybė ir išeiga). [2] Aprašo 26 punkte nustatoma, kad Projektu turi būti siekiama toliau išvardytų priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių: 26.1. rezultato stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusių įmonių išlaidos MTEP veikloms“, kodas R.N.827 (rodiklis privalomas, kai vykdoma bet kuri iš Aprašo 10 punkte nurodytų veiklų); 26.2. produkto stebėsenos rodiklio „Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“, kodas P.B.202 (rodiklis privalomas, kai vykdoma bet kuri iš Aprašo 10 punkte nurodytų veiklų); 26.3. produkto stebėsenos rodiklio „Naujų įmonių, gavusių investicijas, skaičius“, kodas P.B. 205 (rodiklis privalomas, kai vykdoma tik Aprašo 10.1 papunktyje nurodyta veikla); 26.4. produkto stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“, kodas P.N.804 (rodiklis privalomas, kai vykdoma tik Aprašo 10.1 ir (arba) 10.3 papunkčiuose nurodytos veiklos); 26.5. produkto stebėsenos rodiklio „Investicijas gavusių įmonių sukurti gaminių, paslaugų ar procesų prototipai (koncepcijos)“, kodas P.N.814 (rodiklis privalomas, kai vykdoma tik Aprašo 10.1 ir (arba) 10.2 papunkčiuose nurodytos veiklos; 26.6. produkto stebėsenos rodiklio „Įvertintos galutinio produkto bandomosios partijos“, kodas P.N.840 (rodiklis privalomas, kai vykdoma tik Aprašo 10.3 papunktyje nurodyta veikla). [3] Aprašo 27 punkte nustatoma, kad šio aprašo 26.1, 26.4, 26.5 ir 26.6 papunkčiuose nurodytiems priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliams apskaičiuoti taikomas Nacionalinis stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-933 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“. Nacionaliniame stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše reglamentuojama: rodiklio P.N.804 „Investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos“ skaičiavimo būdas – sumuojamos investicijas gavusiose įmonėse naujai sukurtos ilgalaikės darbo vietos, naudojant visos darbo dienos ekvivalentus, per 1 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos; rodiklio pasiekimo momentas – stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami įmonės etatų sąrašai, darbo sutarčių pažymos, įsakymai dėl darbuotojų priskyrimo ir kiti dokumentai, patvirtinantys per 1 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. [4] Nuostatų 10.6 punkte nustatoma, kad Agentūra, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas: <...> koordinuoja ir finansuoja Ūkio ministerijos ir (arba) Švietimo ir mokslo ministerijos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka kitų institucijų programų ir priemonių, skirtų mokslo ir verslo bendradarbiavimui, įgyvendinimą, teisės aktų nustatyta tvarka administruoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas priemones.
