DĖL (duomenys neskelbiami)

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA SPRENDIMAS

SPRENDIMAS

DĖL (duomenys neskelbiami)

2022 m. balandžio 27 d. Nr. KS-48

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Tauragės rajono savivaldybės (toliau ir – Savivaldybė) tarybos narės (duomenys neskelbiami – toliau Tiriamoji) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms bei tyrimo metu surinktą medžiagą,

n u s t a t ė:

Tyrimo pagrindas ir dalykas

Komisijos tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka surinktos papildomos medžiagos pagrindu. Pradiniais duomenimis, Savivaldybės tarybos narės Tiriamosios sutuoktinis yra viešosios įstaigos (duomenys neskelbiami) (toliau – Įstaiga) savininkas, o Tiriamoji dalyvavo Savivaldybės tarybos (duomenys neskelbiami) komiteto (toliau – ir Komitetas) 2021 m. birželio 17 d. vykusiame posėdyje svarstant Savivaldybės tarybos sprendimo ,,Dėl pritarimo projekto ,,Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ įgyvendinimui ir finansavimui“ projektą (toliau – Sprendimo projektas), susijusį su lėšų (duomenys neskelbiami) eurų iš Savivaldybės biudžeto skyrimu Įstaigai (duomenys neskelbiami) ir nenusišalino nuo Sprendimo projekto svarstymo ir sprendimo priėmimo. Komisijos duomenimis, Įstaiga yra įtrauktas į minėto Sprendimo projekto svarstymo metu pristatytą sklaidos planą (toliau – Sklaidos planas).

Vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatoms. Atliekant tyrimą vertinama, ar Savivaldybės tarybos narė Tiriamoji, dalyvaudama Savivaldybės tarybos Komiteto 2021 m. birželio 17 d. posėdyje svarstant ir priimant Sprendimo projektą, neveikė interesų konflikto situacijoje ir, ar tokia veika nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti.

Komisija nevertino minėtame Savivaldybės tarybos Komiteto posėdyje piimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Tyrimo dalykas yra tik Savivaldybės tarybos narės Tiriamosios elgesys svarstant ir priimant Sprendimo projektą.

Nustatytos faktinės aplinkybės

1. Savivaldybės tarybos narės įgaliojimus 2019–2023 metų kadencijai Tiriamoji įgijo 2019 m. balandžio 25 d., ji yra Savivaldybės tarybos (duomenys neskelbiami) komiteto narė ir šio komiteto (duomenys neskelbiami).

2. Tiriamoji aktualioje (duomenys neskelbiami) teiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodo, kad jos sutuoktinis nuo 2005 m. lapkričio 4 d. yra Įstaigos vadovas. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, Įstaiga įsteigta 2005 m. lapkričio 4 d., vienas iš steigėjų – Tiriamosios sutuoktinis.

3. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2005 m. lapkričio 4 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose Įstaigos (toliau – Įstatai) nustatyta: Įstaiga – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą (Įstatų 1 straipsnio 1 punktas). Juridinio asmens teisinė forma – viešoji įstaiga (Įstatų 1 straipsnio 2 punktas). Juridinio asmens sandorius vienasmeniškai sudaro viešosios įstaigos vadovas (Įstatų 8 straipsnio 4 punktas). Pagal įstatus, Juridinio asmens tikslai: šviečiamosios ir pramoginės informacijos skleidimas žiniasklaidoje, įskaitant transliavimą (retransliavimą) per radijo stotis, kabelinės televizijos tinklais bei internete; įvairių radijo ir televizijos laidų, audiovizualinių kūrinių kūrimas bei platinimas (Įstatų 2 straipsnio 1 punktas). Viešųjų įstaigų įstatyme apibrėžta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis (9 straipsnio 4 dalis).

4. 2021 m. birželio 17 d. vyko Komiteto posėdis. Apie šį posėdį paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje ,,Komitetų posėdžiai“. Posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbiami) užfiksuota, kad Tiriamoji yra posėdžio pirmininkė. Protokole patvirtinama, kad 4 darbotvarkės klausimas buvo ,,Dėl pritarimo projekto ,,(duomenys neskelbiami)“ įgyvendinimui ir finansavimui“. Komiteto posėdyje dalyvavo 7 Komiteto nariai ir kiti posėdžio dalyviai. Tiriamoji dalyvavo kaip šio Komiteto narė ir (duomenys neskelbiami). Pagal posėdžio protokolą ir garso įrašą, nenustatyta, kad ji pasisakė, papildė pranešėją 4 darbotvarkės klausimu. Pagal Komiteto posėdžio garso ir vaizdo įrašą, taip pat nenustatyta, kad Tiriamoji teikė nusišalinimą nuo 4 klausimo. Posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbiami) užfiksuota, kad posėdžio dalyviai dėl svarstomo 4 klausimo bendru sutarimu priėmė sprendimą: ,,NUTARTA: teikti svarstyti tarybai sprendimo projektą dėl pritarimo projekto ,,Dėl pritarimo projekto ,,Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ įgyvendinimui ir finansavimui“ įgyvendinimui ir finansavimui“.

5. Savivaldybės meras 2022 m. sausio 21 d. raštu ,,Dėl atsakymo į gautą raštą“ Nr. 19-336 paaiškino šias aplinkybes:

5.1. 2021 m. birželio 17 d. Savivaldybės Komiteto ir 2021 m. birželio 21 d. bendrame Ekonomikos ir kaimo reikalų, Sveikatos ir socialinių reikalų, Švietimo, kultūros ir sporto komitetų posėdžiams buvo pateikta svarstyti su Sprendimo projektu susijusi medžiaga. Savivaldybės meras pabrėžė, kad šių posėdžių metu balsuojama nebuvo.

5.2. Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. posėdyje priimtas sprendimas Nr. 1-199 tik dėl pritarimo Sprendimo projekto ,,Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ įgyvendinimui ir lėšų skyrimui iš 2023 m. Tauragės rajono savivaldybės biudžeto. Sklaidos plane nurodyta, kad Įstaigai iš Savivaldybės biudžeto būtų skiriama (duomenys neskelbiami).

5.3. Meras informavo Komisiją, kad rengiant savivaldybės mero 2019 m. lapkričio 4 d. potvarkį Nr. 4-76 „Dėl projekto „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ įgyvendinimo komisijos sudarymo“, buvo gautas žodinis Tiriamosios sutikimas dėl jos įtraukimo į komisiją. Minėta komisija – laikino pobūdžio, todėl jos veikla nereglamentuota. Ši komisija dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos savo veiklos nevykdė.

5.4. Meras informavo, kad Sprendimo projektas susijęs tik su Savivaldybės tarybos pritarimu dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vykdytame konkurse, jo laimėjimo atveju numatant galimą dalinį finansavimą iš 2023 m. Tauragės rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame pirmajame etape sutarčių su projektą galbūt įgyvendinsiančiais subjektais pasirašymas nebuvo nei numatytas, nei vykdytas.

6. Savivaldybės meras 2022 m. kovo 22 d. raštu ,,Dėl atsakymo į gautą raštą“ Nr. 19-1151 Komisijai pateikė informaciją, kad Sklaidos planą rengė Savivaldybės mero patarėjas (k), atsakingas už ryšių su visuomenės informavimo priemonių atstovais palaikymą ir bendradarbiavimą:

6.1. Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtus Lietuvos kultūros sostinės programos reikalavimus, rengiant projekto paraišką privalu įtraukti preliminarų rinkodaros biudžetą Kultūros sasostinės renginių viešinimui. Tauragės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, remdamiesi ilgamete praktika ir patirtimi, parengė preliminarų rinkodaros biudžetą projekto komunikacijos tikslams įgyvendinti.

6.2. Preliminarus projekto biudžetas buvo sudarytas remiantis specialistų sukaupta patirtimi tiek Lietuvoje, tiek Tauragės rajone įgyvendinant įvairius projektus, remiantis viešai prieinamais duomenimis ir konsultuojantis su ankstesnių metų Lietuvos kultūros sostinių organizatoriais.

6.3. Siekiant, kad komunikacijos kampanija būtų kuo sėkmingesnė, o pateiktas rinkodaros biudžeto planas būtų kuo aiškesnis projekto vertintojams, į projektą buvo įtraukti visi 4 Tauragėje oficialiai veikiantys žiniasklaidos kanalai, su kuriais Tauragės rajono savivaldybės administracija jau daug metų bendradarbiauja, viešindama savivaldybės veiklą, darbus ir renginius. Dėl Sklaidos plane numatyto biudžeto su jokiu Tauragės rajone veikiančiu žiniasklaidos kanalu, tarp jų ir su Įstaiga, nebuvo susisiekta, tartasi ar konsultuotasi. Remiantis viešųjų ryšių specialistų sukauptomis žiniomis ir atsižvelgiant į renginių apimtis, nustatytos simbolinės kainos, dėl kurių projekto laimėjimo atveju planuota tiksliau tartis pradedant pasiruošimą Lietuvos kultūros sostinės renginiams.

6.4. Susiklostė įvairių renginių praktika, kad visi didesni nacionaliniai, regiono ir vietos renginiai turi informacinių rėmėjų, kurie mainais į prekės ženklo paminėjimą, atvaizdavimą ir kitas bendradarbiavimo formas, suteikia renginio organizatoriams žemesnėmis nei rinkos kainomis arba nemokamas reklamos pozicijas savo žiniasklaidos kanaluose. Tokia informacinio rėmėjo pozicija, kaip ir Sklaidos planas, nėra įsipareigojimas pirkti arba suteikti viešinimo paslaugas ir priklauso nuo bendro žiniasklaidos priemonių ir savivaldybės geranoriško sutarimo viešinti renginius, nes atsižvelgiant į planuojamų renginių kiekį, jų viešinimas rinkos kainomis būtų gerokai didesnis, nei numatytas Sklaidos plane.

7. Tiriamoji eina Tauragės kultūros centro direktoriaus pavaduotojos pareigas. Tauragės kultūros centro direktorius 2022 m. kovo 21 d. raštu ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 4-51 pateikė Komisijai informaciją, kad projekto rengėjas ir paraiškos teikėjas yra Savivaldybė. Centro direktorius nurodo, kad Tiriamoji nedalyvauja įgyvendinant projektą ir nekontroliuoja tam tikrų priemonių įgyvendinimo, o projektas bus pradėtas įgyvendinti tik 2023 metais, kai bus pasirašyta sutartis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Tiriamosios paaiškinimas

Tiriamoji Komisijai paaiškino, kad privačių interesų deklaracijoje yra nurodžiusi, jog sutuoktinis (duomenys neskelbiami) yra Įstaigos vadovas, taigi ji nesiekė nuslėpti šio ryšio ir galimo interesų konflikto. Tiriamoji Komisijai nurodė, jog yra Komiteto narė ir pirmininkė, todėl turi pareigą dalyvauti, organizuoti Komiteto posėdžius ir juos vesti (Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 punktas; Tauragės rajono savivaldybės veiklos reglamento 148.1 ir 148.3 punktai). Komisijai paaiškino, kad Komiteto 2021 m. birželio 17 d. posėdžio darbotvarkė buvo sudaryta gavus informaciją apie tarybos posėdžiui rengiamus sprendimų projektus, įtraukiant visus Komiteto kompetencijai priskiriamus klausimus (Tauragės rajono savivaldybės veiklos reglamento 149 punktas). Tiriamoji pabrėžė, kad jos pareiga buvo pirmininkauti Komiteto posėdžiui, o Sprendimo projektas į Komiteto darbotvarkę buvo įtrauktas ne jos iniciatyva.

Tiriamoji pabrėžė, kad jos veiksmai Komiteto posėdžio metu niekuo nesiskyrė nuo įprastinių: per visų Komiteto posėdžio nagrinėtų klausimų svarstymą elgėsi vienodai ir neskyrė ypatingo dėmesio Komiteto posėdžio darbotvarkės 4 klausimo nagrinėjimui. Tiriamoji paaiškino, kad nesiekė patenkinti asmeninio (privataus) intereso, o tai iš esmės paneigia kaltinimą dėl jai tariamai kilusio interesų konflikto. Taip pat pabrėžė, kad nagrinėjant skundą būtina vadovautis Vietos savivaldos įstatymo ir Tauragės rajono savivaldybės veiklos reglamentu. Paaiškino, kad ji tik vykdė savo tik kaip Komiteto pirmininkės pareigas, santūrus dalyvavimas svarstant 4 klausimą negali būti laikomas išimtinai asmeninio (privataus) intereso tenkinimu, taigi jokio pažeidimo nepadarė. Dėl Komiteto nagrinėto 4 klausimo buvo nagrinėjama preliminari paraiška ir svarstoma, ar dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atrankoje. Komitete buvo išklausytas paraiškos pristatymas, Komiteto nariai pateikė savo turimus klausimus. Tiriamoji paaiškino, kad posėdžio metu niekam netrukdė pasisakyti, ragino pasisakyti kitus, paraiškos nerengė, dėl paraiškos nebuvo balsuojama ir pati klausimų neturėjo. Teisinių pasekmių sukeltų tik Savivaldybės tarybos (o ne Komiteto) sprendimas. Paaiškino, kad Savivaldybės administracijos sutartis su Įstaiga galėtų būti sudaryta ne anksčiau, nei bus patvirtintas Tauragės rajono savivaldybės 2023 metų biudžetas. Tiramoji taip pat paaiškino, kad suma, kurią galėtų gauti Įstaiga – (duomenys neskelbiami) eurų, tai būtų mažiau nei vienas procentas nuo projekto ,,Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė“ sąmatos. Jei pažeidimas apskritai įžvelgtinas, tai jis nesukėlė žalos ir yra mažareikšmis. Tiriamoji pabrėžė, kad preliminarios paraiškos išklausymas Komiteto posėdyje neturėtų būti laikomas svarstymu, be to, nagrinėjamu atveju nebuvo balsuojama. Neatsargaus, žalos nepadariusio pažeidimo faktas nėra aplinkybė, kuri lemia būtinybę taikyti atsakomybę, teisingumas turi būti vykdomas realiai, o ne formaliai.

2022 m. balandžio 27 d. Komisijos posėdyje dalyvavusi Tiriamoji patvirtino paaiškinime išdėstytas aplinkybes. Atkreipė Komisijos dėmesį, kad Sprendimo projektas yra pagrindas, kuriam Tarybai pritarus bus dalyvaujama Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos konkurse. Šiuo sprendimu nebuvo skiriamos ir tvirtinamos lėšos projekto įgyvendinimui. Buvo pritarta paraiškos teikimui į konkursą, tik sėkmės atveju, jei konkursas bus laimėtas ir Tauragė 2023 metais bus paskelbta Lietuvos kultūros sostine, Savivaldybės biudžete bus planuojamos ir numatomos bei skiriamos lėšos iš Savivaldybės biudžeto šio projekto įgyvendinimui.

Informavo, kad sutuoktinio Įstaiga negavo iš Savivaldybės prašymo pateikti komercinį pasiūlymą viešinti projektą ,,Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“. Pabrėžė, kad Sprendimo projekto priedai yra tik Savivaldybės ketinimas Įstaigai viešinti šį projektą ir šis faktas nereiškia, jog Savivaldybės biudžete 2023 metais bus numatomos lėšos Įstaigai viešinti šį projektą.

Be to, Tiriamoji atkreipė dėmesį, kad tarp savivaldybių yra didelė konkurencija, ministerijos vykdomas konkursas dėl tapimo Lietuvos kultūros sostine miestui yra prestižinis, todėl natūralu, kad Savivaldybė, norėdama užsitikrinti maksimalų balų skaičių, pateikė ir viešinimo planą, kuriame nurodė, kad šį renginį būtų planuojama viešinti rajono, regiono, nacionaliniu lygmeniu, detalizuojant galinčias prisidėti žiniasklaidos priemones. Įstaiga yra vienintelė rajone radijo stotis, todėl natūralu, kad ji buvo įtraukta į Sklaidos planą, bet Savivaldybė neturi šios Įstaigos sutikimo ar pritarimo, kad Įstaiga viešins šį projektą.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad valstybės politikai yra ir savivaldybių tarybų nariai. Tiriamoji yra Savivaldybės tarybos narė, todėl Įstatymo nuostatos jai yra taikomos visos apimties ir tiesiogiai.

Komisija pabrėžia, kad teikdama savo vertinimą nekvestionuoja ir nesiekia riboti juridinių asmenų, tarp jų ir Įstaigos, kurio vadovas ir vienas iš steigėjų yra Tiriamosios sutuoktinis, teisės vykdyti savo veiklą. Kita vertus, Komisija, kaip Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija, atkreipia dėmesį, kad deklaruojantis asmuo, įgyvendindamas savo teises ir eidamas tarnybines pareigas, privalo laikytis Įstatymo nuostatų.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai įpareigoja deklaruojančius asmenis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, priimdami sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Vadovaujantis Įstatymo 1 straipsniu, deklaruojančiais asmenimis laikomi valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Kilus interesų konfliktui, deklaruojantis asmuo, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.

Vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kilo interesų konfliktas, būtinos visos šios teisės normos hipotezėje nustatytos sąlygos: 1) nurodyti objektyvias aplinkybes, pagrindžiančias privataus intereso buvimą, 2) identifikuoti konkrečius valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens atliktus veiksmus (dalyvavimą rengiant, svarstant, priimant sprendimus, vykdant ar duodant pavedimą ir pan.).

Įstaigos steigėjas ir savininkas yra Tiriamosios sutuoktinis. Pagal Įstatymą, artimų asmenų interesai prilyginami deklaruojančio asmens privatiems interesams (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), todėl, Komisijos vertinimu, egzistuojantis Tiriamosios sutuoktinio ryšys su Įstaiga yra laikytinas šios valstybės politikės privačiu interesu ir interesų konfliktą galinčia sukelti aplinkybe.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad vertinant interesų konflikto situacijas reikia remtis ne tik Įstatymo 2 straipsnyje pateiktais sąvokų „interesų konfliktas“, „privatūs interesai“ apibūdinimais, bet ir apdairumo, protingumo bei akivaizdumo kriterijais. Interesų konflikto situacijos hipotetiškumas negali būti laikomas absoliučiu, t. y. analizuojant tokios situacijos atsiradimo tikimybę kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos konkrečios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti (arba paneigti) išvadą, kad tikimybė atsirasti su atitinkamais asmenimis sietinam interesų konfliktui yra reali (LVAT 2009 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-873/2009). Be to, šis teismas yra nurodęs: „Komisija, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą“ (2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Vadinasi, kvalifikuojant nešališkumo pažeidimą kiekvienu atveju turi būti nustatytas ne menamas ar galimas, bet tiesioginis ir akivaizdus interesų konfliktas, t. y. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atveju taptų neįmanoma jo vykdyti.

Tiriamoji paaiškino, kad Komiteto posėdžio metu niekam netrukdė pasisakyti, ragino pasisakyti kitus, pati paraiškos nerengė. Tauragės rajono savivaldybės mero atstovas, rengęs Sklaidos planą, teigė, jog siekiant, kad komunikacijos kampanija būtų kuo sėkmingesnė, o pateiktas rinkodaros biudžeto planas būtų kuo aiškesnis projekto vertintojams, į Sprendimo projektą buvo įtraukti visi keturi Tauragėje oficialiai veikiantys žiniasklaidos kanalai, su kuriais Savivaldybės administracija daug metų bendradarbiauja, viešindama Savivaldybės veiklą, darbus ir renginius.

Komisija atlikdama tyrimą nustatė, kad Tiriamoji eina Tauragės kultūros centro direktoriaus pavaduotojos pareigas. Tauragės kultūros centro direktorius informavo, kad projekto rengėjas ir paraiškos teikėjas yra Savivaldybė, paraiškoje Tauragės kultūros centras yra numatytas tik kaip projekto vykdytojas. Šių aplinkybių teisiniam vertinimui svarbu tai, kad Tiriamoji nerengė, nederino ir nevizavo jokių dokumentų susijusių su projektu, ji nedalyvauja įgyvendinant projektą, nekontroliuoja tam tikrų priemonių įgyvendinimo, o pats projektas bus pradėtas įgyvendinti 2023 metais, jei laimėjus konkursą bus pasirašyta sutartis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Komisijos nuomone, vertinant Tarybos narės elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms yra svarbi aplinkybė, kad pagal pateiktą informaciją ir dokumentus, Sprendimo projektas susijęs tik su Savivaldybės tarybos pritarimu dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vykdytame konkurse. Savivaldybė Komisiją informavo, jog dėl Sklaidos plane numatyto biudžeto nė su vienu Tauragės rajone veikiančiu žiniasklaidos kanalu, tarp jų ir su Įstaiga, nebuvo susisiekta, tartasi ar konsultuotasi. Savivaldybės atstovas paaiškino, Savivaldybės administracijos sutartis su Įstaiga galėtų būti sudaryti ne anksčiau nei bus patvirtintas Savivaldybės 2023 metų biudžetas. Komisijos vertinimu, minėtas aplinkybes patvirtino Savivaldybė (šio sprendimo 5.4 papunktis ir 6 punktas).

Komisija atkreipia dėmesį, jog Sprendimo projektas pagal pateiktą informaciją ir dokumentus, susijęs tik su Savivaldybės tarybos pritarimu dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vykdytame konkurse. Jokie papildomi dokumentai, taigi ir Sklaidos planas, Sprendimo projektu nebuvo tvirtinami. Savivaldybė Komisiją informavo, jog dėl Sklaidos plane numatyto biudžeto nei su vienu Tauragės rajone veikiančiu žiniasklaidos kanalų, tarp jų ir su Įstaiga, nebuvo susisiekta, tartasi ar konsultuotasi.

Vertinant, ar Tarybos narė galėtų būti pripažinta pažeidusi Įstatymo nuostatas, būtina nustatyti, ar Tiriamosios egzistuojantis ryšys su Įstaiga yra aplinkybė, tiesiogiai ir akivaizdžiai kėlusi jai interesų konfliktą svarstant ir priimant Spendimo projektą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie Tarybos narės galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Nagrinėtinu atveju reikšmingos tokios aplinkybės: 1) Sklaidos plane įtrauktų juridinių asmenų sąrašas yra preliminarus; 2) Savivaldybė subjektus į Sklaidos planą įtraukė savo nuožiūra, preziumuodama, kad galbūt tokią paslaugą ateityje galėtų teikti tam tikri subjektai; 3) Sprendimo priėmimo dieną nebuvo ir negalėjo būti informacijos, ar Sprendimo projekto Sklaidos plane įvardinti subjektai realiai dalyvaus projekte ,,Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ ir ar pretenduos į finansavimą ateityje; 4) Sprendimo projektu nėra sprendžiama dėl Įstaigos. Atsižvelgdama į šias tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Komisija sprendžia, kad Tiriamosios asmeninis suinteresuotumas Sprendimo projektu galėtų būti grindžiamas tik prielaidomis apie galbūt būsimą naudos gavimą ateityje, todėl daro išvadą, kad tiriamoji, dalyvaudama svarstant ir priimant sprendimo projektą, į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą nepateko. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Tiriamosios veika negali būti vertinama kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į atliekant tyrimą nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad Tauragės rajono savivaldybės tarybos narė Tiriamoji, dalyvaudama šios savivaldybės tarybos (duomenys neskelbiami) komiteto 2021 m. birželio 17 d. posėdyje svarstant ir priimant Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo ,,Dėl pritarimo projekto ,,Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ įgyvendinimui ir finansavimui“ projektą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė, nes sprendimo projektas nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jai artimo asmens privačiais interesais.

2. Sprendimo kopiją išsiųsti Tauragės rajono savivaldybės tarybos narei (duomenys neskelbiami) ir Tauragės rajono savivaldybės merui.

3. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.

4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas