VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)
2022 m. birželio 8 d. Nr. KS-73
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK): Komisijos pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė, nariai Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi tyrimo dėl buvusio Lietuvos heraldikos komisijos (toliau – ir Heraldikos komisijos) nario (duomenys neskelbiami, toliau – ir Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms medžiagą,
n u s t a t ė:
Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas
Komisijos tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka surinktos papildomos medžiagos pagrindu. Pradiniais duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. Tiriamasis Heraldikos komisijoje galbūt sprendė savo paties parengtų heraldinių projektų aprobavimo klausimus. Privačių interesų deklaracijos bei su heraldinių projektų kūrimo paslaugomis susijusių duomenų joje Tiriamasis nėra pateikęs.
Atliekant tyrimą buvo vertinama, ar Tiriamasis, Heraldikos komisijoje galbūt dalyvaudamas savo paties parengtų herbų etalonų aprobavimo klausimų rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo procedūrose, neveikė interesų konflikto situacijoje ir ar tokia veika nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Kartu buvo nagrinėjamos privačių interesų deklaravimo aplinkybės ir vertinama, ar nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos ir nepapildęs jos deklaruotinais duomenimis, Tiriamasis nepažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio nuostatų.
Vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens arba asmens, kuriam taikomas Įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo Komisijai pradėti tyrimą per trejus metus nuo asmens galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatomis, Heraldikos komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Heraldikos komisija prižiūri Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo įgyvendinimą. Komisiją sudaro devyni nariai. Jos pirmininką ir pavaduotoją šešeriems metams ir kitus narius penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas. Komisijos narių kadencijų skaičius neribojamas.
2. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais (2017 m. spalio 25 d. Nr. 1K-1132, 2020 m. balandžio 17 d. Nr. 1K-265 ir 2021 m. balandžio 13 d. dekretu Nr. 1K-565) Tiriamasis buvo paskirtas Heraldikos komisijos nariu. Privačių interesų deklaracijos jis nebuvo pateikęs.
3. Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 22 d. dekretu Nr. 1K-870 „Dėl Lietuvos heraldikos komisijos nario atleidimo“ Tiriamasis jo paties prašymu buvo atleistas iš Heraldikos komisijos nario pareigų.
4. Su užsakovais sudarytų autorinių sutarčių pagrindu Tiriamasis rengė Krikštonių miestelio herbo, Pagirių miestelio heraldikos, Stakių miestelio herbo ir vėliavos, Gudelių miestelio centro herbo ir vėliavos, Sūduvos etnografinio regiono herbo, vėliavų ir spaudo bei Joniškio vėliavos etalonus.
4.1. 2020 m. sausio 2 d. su (duomenys neskelbiami) sudarytos autorinės sutarties b/Nr. objektas – Krikštonių miestelio herbo etalonų sukūrimas ir patvirtinimas Heraldikos komisijoje. Jos pagrindu autorius įsipareigojo sukurti Krikštonių miestelio herbo etalonus ir pateikti juos, patvirtinus Heraldikos komisijoje (Sutarties 2 dalies nuostatos). Darbai perduoti 2020 m. sausio 16 d. perdavimo–priėmimo aktu. Autorinio atlyginimo dydis – (duomenys neskelbiami) Eur.
4.2. 2020 m. spalio 20 d. su (duomenys neskelbiami) sudarytos autorinės sutarties Nr. S-20/10/20 objektas – Pagirių miestelio heraldikos grafinių etalonų sukūrimas. Jos pagrindu autorius įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 15 d. sukurti Pagirių miestelio heraldikos etalonų eskizus, pateikti juos tvirtinti ir pristatyti Heraldikos komisijoje (Sutarties 3 dalies nuostatos). Autorinio atlyginimo dydis – (duomenys neskelbiami) Eur.
4.3. 2020 m. lapkričio 6 d. su Jurbarko rajono savivaldybės administracija sudarytos autorinės sutarties Nr. G1-298 objektas – Stakių miestelio herbo ir vėliavos sukūrimas. Jos pagrindu autorius įsipareigojo sukurti Stakių miestelio herbo etalonus ir pateikti juos, patvirtinus Heraldikos komisijoje (Sutarties 2 dalies nuostatos). Autorinio atlyginimo dydis – (duomenys neskelbiami) Eur.
4.4. 2020 m. lapkričio 23 d. su Marijampolės savivaldybės administracija sudarytos autorinės sutarties b/Nr. objektas – Gudelių miestelio centro herbo ir vėliavos sukūrimas. Jos pagrindu autorius įsipareigojo sukurti minėtuosius herbo etalonus ir pateikti juos, patvirtinus Heraldikos komisijoje (Sutarties 2 dalies nuostatos). Atlikti darbai perduoti perdavimo–priėmimo aktu. Autorinio atlyginimo dydis – (duomenys neskelbiami) Eur.
4.5. 2021 m. balandžio 30 d. su (duomenys neskelbiami) sudarytos autorinės sutarties Nr. SA-01 objektas – Sūduvos etnografinio regiono herbo, vėliavų ir spaudo sukūrimas. Jos pagrindu autorius įsipareigojo iki 2021 m. birželio 9 d. sukurti minėtuosius etalonus (Sutarties 1 dalies nuostatos). Autorinio atlyginimo dydis – (duomenys neskelbiami) Eur.
4.6. 2021 m. gruodžio 14 d. su Joniškio rajono savivaldybės administracija sudarytos autorinės sutarties Nr. (3.62)A16-1 objektas – Joniškio vėliavos etalonų sukūrimas. Jos pagrindu autorius įsipareigojo sukurti minėtuosius etalonus, parengti ir pateikti projektus derinti Heraldikos komisijai (Sutarties 2 dalies nuostatos). Autorinio atlyginimo dydis – (duomenys neskelbiami) Eur.
5. 2020 m. sausio 16 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose buvo sprendžiami Tiriamojo parengtų Krikštonių miestelio herbo, Pagirių miestelio heraldikos, Stakių miestelio herbo ir vėliavos, Gudelių miestelio herbo, Sūduvos etnografinio regiono herbų bei Joniškio vėliavos etalonų aprobavimo klausimai ir pritarta herbų etalonams:
6.1. Krikštonių herbo etalonas aprobuotas 2020 m. sausio 16 d. vykusiame Heraldikos komisijos posėdyje (2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolas Nr. 6K-1(565));
6.2. Pagirių, Stakių ir Gudelių herbų etalonai aprobuoti 2021 m. vasario 4 d. posėdyje (2021 m. vasario 4 d. posėdžio protokolas Nr. 6K-2(582));
6.3. Sūduvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbų etalonai – 2021 m. birželio 10 d. posėdyje (2021 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 6K-10(590));
6.4. Joniškio vėliavos projektas – 2021 m. gruodžio 9 d. (2021 m. gruodžio 28 d. posėdžio protokolas Nr. 6K-16(596)).
7. Minėtųjų Heraldikos komisijos posėdžių protokoluose ir VTEK teiktuose jų išrašuose fiksuotas Tiriamojo nusišalinimo nuo sprendimų aprobuoti Krikštonių miestelio herbo, Pagirių, Stakių ir Gudelių miestelių herbų, Sūduvos etnografinio regiono herbų bei Joniškio vėliavos etalonus priėmimo faktas. Tų pačių Heraldikos komisijos posėdžių protokolų išrašuose, kurie kartu su teikimais tvirtinti heraldinius projektus buvo teikti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (išskyrus 2021 m. gruodžio 28 d. posėdžio protokolą Nr. 6K-16(596)), duomenų apie teiktus nusišalinimus nėra.
8. Aiškindama šią situaciją, Heraldikos komisijos pirmininkė nurodė: „VTEK ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai teikti Komisijos protokolų išrašai nėra tapatūs, nes VTEK dėl pageidaujamos informacijos detalumo buvo siunčiami išplėstiniai protokolų išrašai, o prie teikimų, rengiant herbo patvirtinimo dokumentus, pridedamas tik trumpas protokolo išrašas, kuriame pažymima tik, kas buvo svarstyta ir nutarta. Komisijos narių nusišalinimai, kita papildoma informacija niekada nerašoma posėdžio protokolo nutariamojoje dalyje“ (Heraldikos komisijos 2022 m. kovo 10 d. raštas).
9. Siekdama išsamiai įvertinti tyrimo aplinkybes, VTEK kreipėsi į Heraldikos komisijos narius, prašydama paaiškinti komisijoje susiklosčiusią nusišalinimų teikimo praktiką. Heraldikos komisijos narė (duomenys neskelbiami) nurodė: „paprastai, jei LHK [Heraldikos komisijos] posėdyje yra derinamas nors vienas iš minėtų dailininkų sukurtas heraldikos projektas, tuomet dailininkas nušalina nuo balsavimo procedūros. Taip vyksta visuose posėdžiuose <…>.“ Heraldikos komisijos narė (duomenys neskelbiami) nurodė dalyvausi 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiame posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo Krikštonių herbo etalonui ir Joniškio vėliavos projektui. Jos teigimu, Tiriamasis nusišalimą pareiškė, dar neprasidėjus balsavimo dėl minėtojo herbo etalono ir vėliavos herbinio projekto aprobavimo procedūrai.
Tiriamojo paaiškinimas
Tiriamasis raštu paaiškino, kad per maždaug 30 metų (kartu su Heraldikos komisija) yra sukūręs daugiau negu 100 herbų Lietuvos miestams, miesteliams, kaimams, universitetams, Lietuvos vyskupams, įvairioms krašto apsaugos, vidaus reikalų ir karinėms tarnyboms bei mokykloms. Prie valstybinės simbolikos dirba nuo 1996 m.
Teigė, kad dirbti Heraldikos komisijoje buvo pakviestas 2017 m. „Darbas visuomeninis ir yra nemokamas. Keturis metus, du kartus per mėnesį iš Kauno į Vilnių posėdžiauti važinėjau savo lėšomis, o ir visa diena nueidavo nemokamai dirbant valstybės labui. Nesu sudaręs su Lietuvos Respublikos Prezidentūra jokios sutarties ir man keista, jog esu vertinamas kaip valstybės tarnautojas“, – rašė Tiriamasis.
Patvirtino, kad dalyvavo 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. birželio 10 d., 2020 m. sausio 16 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi jo parengtų Gudelių, Pagirių, Stakių, Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono didžiojo ir mažojo, taip pat Krikštonių herbų etalonų ir Joniškio vėliavos projektų aprobavimo klausimai, bet atkreipė dėmesį, kad nusišalino ir nedalyvavo priimant sprendimus dėl pritarimo minėtiesiems herbų ir vėliavos etalonams.
„Dailininkas privalo dalyvauti posėdžiuose, nes jis pristato parengtus etalonus, kuriuos LHK [Heraldikos komisija] nariai tvirtina balsavimu. Jei komisijos nariai ar bendruomenės nariai įžiūri, ką reikia keisti paruoštuose etalonuose, dailininkas privalo tai girdėti ir pataisyti etalonus, išgirdęs pastabas. Taigi dailininko dalyvavimas yra logiškai pagrįstas ir būtinas darbine tvarka. Tačiau dailininkas niekada nedalyvauja sprendimų priėmime. Dailininkas, vykdydamas LHK ir vietos bendruomenių kuriamus valstybinius simbolius, privalo dalyvauti posėdžiuose, idant girdėtų visus pasiūlymus, kuriant valstybės simbolius, juos įgyvendintų vizualiai ir pristatytų komisijai bei bendruomenei. Tačiau dailininkas, būdamas komisijos narys, kaip ir dailininkas nesantis komisijos nariu, jokiuose balsavimuose, sprendimų priėmimuose niekada nedalyvauja, nedalyvavo ir nedalyvaus“, – teigė Tiriamasis.
2022 m. birželio 8 d. vykusiame VTEK posėdyje Tiriamasis papildė, kad įgyto išsilavinimo magistro darbą rengė būtent heraldikos tema. Didžiąją dalį heraldinių darbų atliko dar nebūdamas Heraldikos komisijos narys. Heraldikos komisijoje dirbti sutiko tik todėl, kad buvo patikintas, jog ir toliau galės tęsti heraldinių projektų kūrybos darbus. Patvirtino, kad nedalyvavo Heraldikos komisijai priimant sprendimus dėl jo rengtų heraldinių projektų aprobavimo klausimų. Pakartojo, kad jokio atlygio už eitas pareigas negavo.
VTEK posėdyje Tiriamojo interesams atstovavęs advokatas papildė, kad nagrinėjamų veikų padarymo metu galiojusiuose Heraldikos komisijos nuostatuose buvo įtvirtinta jos narių teisė kurti heraldinius projektus. Akcentavo, kad daugeliu atvejų heraldinių projektų užsakovai buvo viešojo sektoriaus juridiniai asmenys.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Dėl Lietuvos heraldikos komisijos narių statuso Įstatymo nuostatų taikymo požiūriu
Remiantis Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatomis, Lietuvos heraldikos komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Kalendoriniams metams pasibaigus, Heraldikos komisija per du mėnesius parengia savo veiklos metų ataskaitą, ją pateikia Respublikos Prezidentui ir viešai paskelbia (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Heraldikos komisijos nariams už darbą mokama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 13 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatomis, šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos taip pat taikomi tiems valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Tokiems pareigūnams priskiriami Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai.
Heraldikos komisiją pagal specialų įstatymą sudaro, jos pirmininką, jo pavaduotojus ir narius skiria Respublikos Prezidentas. Šios komisijos veiklos pobūdis yra nuolatinis, todėl jos pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai galėtų būti priskiriami valstybės pareigūnams. Nepaisant to, jie negali būti tapatinami su Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įvardytais valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, nes šio VTEK sprendimo priėmimo dieną faktiškai nesinaudoja tokiems asmenims teikiamomis garantijomis, be to, Heraldikos komisijai nėra suteiktas juridinio asmens statusas. Atsižvelgus į tai, Įstatymo nuostatos, jomis sukuriamos pareigos ir apribojimai visa apimtimi šiems asmenims, VTEK nuomone, netaikytini.
Be kita ko, Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, interesų konfliktų valdymo ir dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimų, taikomos institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariams (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktas).
Kaip minėta, Heraldikos komisiją sudaro Respublikos Prezidentas. Ji prižiūri Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo įgyvendinimą.
Remdamasi Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatomis, Komisija formuoja darnią Lietuvos Respublikos heraldikos sistemą; koordinuoja Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, teismų, mokslo ir studijų institucijų, valstybės pareigūnų, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali turėti herbinį ženklą, istorinių ir naujų herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir kitų herbinių ženklų kūrimą; sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos tradicijas, tarptautinę patirtį ir heraldikos mokslo tendencijas; nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą ir kt. Heraldikos komisija, vykdydama jai nustatytus uždavinius, teikia Respublikos Prezidentui išvadas ir pasiūlymus dėl parengtų etalonų tvirtinimo; derina ir tvirtina projektus; prižiūri herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų naudojimą; valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, mokslo ir studijų institucijų prašymu teikia išvadas dėl pagamintų herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų tapatumo jų etalonams ir projektams (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys, 15 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo nuostatomis, Komisija derina apskrities, savivaldybių, Lietuvos kariuomenės ar jos karinio vieneto, statutinių institucijų, Lietuvos etnografinių regionų, miesto, miestelio arba kaimo, užsienio lietuvių bendruomenių ir kitas viešųjų ir privačių juridinių asmenų vėliavas. Komisija rengia ir teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos valstybės istorinės vėliavos heraldinį projektą (Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 straipsnis ir 101 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgus į minėtąsias Heraldikos komisijai priskirtas funkcijas, matyti, kad ji sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą ir kt. Kitaip tariant, atlieka administracinio reglamentavimo funkcijas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis administracinis reglamentavimas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus ir yra viena iš viešojo administravimo sričių (Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 1 punktas).
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai turi atitikti savo etalonus ir projektus, šio įstatymo ir Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintų heraldikos taisyklių nustatytus reikalavimus. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą Heraldikos komisija nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą. Įgyvendindama šias Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatas, Heraldikos komisija buvo parengusi reikalavimus herbų etalonų, vėliavų, antspaudų ir kitų heraldinių projektų kūrėjams, kuriuos išdėstė nauja redakcija. Heraldikos komisija 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 3D-18 patvirtino Herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir herbinių ženklų kūrimo taisykles (toliau – Taisyklės) (TAR, 2022 m. gegužės 13 d., Nr. 2022-10222), kurios taikomos Herbo ir (ar) heraldinio projekto kūrimo iniciatoriams ir reglamentuoja herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto kūrimo procedūrą – herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto pirminių eskizų, pagrindinio ir galutinių eskizų pateikimą, jų vertinimą ir aprobavimą Heraldikos komisijoje. Taigi, Taisyklėse nustatyta privaloma kūrimo procedūra, kuri taikoma herbo ir (ar) heraldinio projekto kūrimo iniciatoriams – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme nurodytiems subjektams, turintiems teisę turėti herbą, herbinę vėliavą, herbinį antspaudą, herbinį ženklą ir (ar) kitus heraldikos objektus. Tik pagal Taisyklių III skyriuje nustatytus reikalavimus parengti herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto eskizai gali būti aprobuoti ir patvirtinti Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. gegužės 16 d. dekretu Nr. 1K-969 (TAR, 2022 m. gegužės 16 d., Nr. 10282) pakeitė Heraldikos komisijos nuostatus (toliau – Nuostatai) ir juos išdėstė nauja redakcija. Nuostatuose nurodyta, kad Heraldikos komisija norminio pobūdžio teisės aktus tvirtina sprendimais ir juos skelbia Lietuvos Respublikos teisės aktų registre (Nuostatų 18 ir 22 punktai).
Įvertinus tai, kad Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais atvejais Heraldikos komisija priima sprendimus, kurie privalomi heraldinio projekto iniciatoriams, ir tai, kad Heraldikos komisija priima kitus norminio pobūdžio teisės aktus, kurie įforminami Komisijos sprendimais, manytina, jog tokio pobūdžio sprendimai gali būti tapatinami su privalomo pobūdžio sprendimais nepavaldiems asmenims.
Sprendžiant, ar Heraldikos komisija laikytina nuolatine, svarbu atsižvelgti į jos sudarymo pagrindus, sąlygas bei šios komisijos vykdomos veiklos pobūdį. Pirmiausia Lietuvos heraldikos komisija yra numatyta norminiame teisės akte – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo įstatyme, ir ji privalo būti sudaryta. T. y. ją sudaryti yra Lietuvos Respublikos Prezidento pareiga, o ne diskrecija (pagal Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos heraldikos komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija). Antra, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Heraldikos komisijos pirmininką ir pavaduotoją šešeriems metams, o kitus narius – penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas. Komisijos narių kadencijų skaičius neribojamas. Trečia, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje išvardytos šios komisijos funkcijos vertintinos kaip nuolatinės ar tęstinės (pavyzdžiui, „formuoti“, „koordinuoti“ ir kt.). Be kita ko, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje bei Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje Heraldikos komisijai suteikti šių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros įgaliojimai.
Taigi, Heraldikos komisija sudaroma ne konkrečiam klausimui spręsti, o veikti nuolat ir spręsti visus tos kadencijos laikotarpiu kylančius, minėtuose įstatymuose jos kompetencijai paskirtus klausimus. Lietuvos heraldikos komisija numatyta įstatymų lygmeniu kaip nuolat veikianti ir atitinkamų funkcijų vykdymą užtikrinanti institucija, o tai suponuoja jos kaip nuolatinės komisijos statusą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Heraldikos komisijos nariai yra priskiriami Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte įvardytiems subjektams. Heraldikos komisija sudaroma Respublikos Prezidento dekretu, atlieka administracinio reglamentavimo veiklą – sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą ir kt., priima privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims (pvz., heraldinių projektų iniciatoriams) bei kitus norminio pobūdžio teisės aktus ir pagal savo veiklos pobūdį atitinka nuolatinės komisijos kriterijų. Atsižvelgus į šiuos požymius, vertintina, kad Heraldikos komisijos nariai atitinka Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkto kriterijus ir yra priskirtini asmenims, kuriems galioja bendrieji interesų konfliktų valdymo principai ir privačių interesų deklaravimo nuostatos (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6 ir 7 straipsniai bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Iš tyrimo medžiagos matyti, kad Tiriamasis Heraldikos komisijos nariu buvo skiriamas nuo 2017 m. (Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. spalio 25 d. dekretas Nr. 1K-1132, 2020 m. balandžio 17 d. dekretas Nr. 1K-265 ir 2021 m. balandžio 13 d. dekretas Nr. 1K-565) bei pareigas ėjo iki 2022 m. vasario 22 d. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, jo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, interesų konfliktų valdymo ir dovanų bei paslaugų priėmimo apribojimų tapo privalomos ir institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariams (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktas). Todėl 2020 m. sausio 1 d. laikytina diena, kai Tiriamasis įgijo Įstatyme numatytas pareigas.
Dėl interesų konflikto valdymo
Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos deklaruojančių asmenų pareigos, tarp jų – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Minėtųjų Įstatymo nuostatų kontekste sprendžiant klausimą, ar Tiriamasis, dalyvaudamas 2020 m. sausio 16 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi jo parengtų Krikštonių, Pagirių, Stakių, Gudelių miestelių herbų, Sūduvos etnografinio regiono herbų bei Joniškio vėliavos etalonų aprobavimo klausimai ir pritarta herbų bei vėliavos etalonams, veikė interesų konflikto situacijoje, būtina nustatyti visas sąlygas jam atsirasti, t. y. identifikuoti tuo metu buvusio Heraldikos komisijos nario privatų interesą bei konkrečius šiuo interesu paremtus jo veiksmus.
Remiantis tyrimo medžiaga ir paties Tiriamojo paaiškinimais, matyti, kad su visais užsakovais buvo sudarytos autorinės sutartys. Taigi yra pagrindas teigti, kad, sutaręs dėl vieno ar kito heraldinio projekto parengimo, Tiriamasis įgijo ir privatų interesą. Toks interesas pirmiausia paremtas Heraldikos komisijos nario suinteresuotumu, kad Heraldikos komisija pritartų jo parengtiems heraldiniams projektams ir aprobuotų herbų ir vėliavos etalonus, kad šie darbai būtų atlikti ir užsakovui perduoti iki sutarto termino pabaigos, kad už juos būtų tinkamai atsiskaityta. Šiuo atveju darbų užsakovo teisinė forma neturi reikšmės ir įtakos sandorių pagrindu įgytam Tiriamojo privačiam interesui. Šio intereso nepanaikina aplinkybė, kad darbų užsakovas yra viešojo sektoriaus juridinis asmuo. Sudarytų sutarčių objektas yra konkrečių heraldikos etalonų parengimas, o ne atstovavimas užsakovo interesams. Sutartyse numatyti konkretūs heraldinių projektų darbai buvo atlikti, perduoti, už juos buvo atsiskaitoma. Todėl Tiriamojo atstovo teiginiai, kad privatus interesas, apskritai, negalėjo egzistuoti, nes darbų užsakovais buvo viešojo sektoriaus juridiniai asmenys, yra atmestini. Vertintina, kad Tiriamasis turėjo suinteresuotumą ne užsakovo, o su juo sudarytoje sutartyje numatyto darbų objekto atžvilgiu ir toks interesas galėjo daryti įtaką jo elgesiui Heraldikos komisijoje.
Remiantis tyrimo medžiaga matyti, kad Tiriamasis dalyvavo 2020 m. sausio 16 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi jo parengtų Krikštonių, Pagirių, Stakių, Gudelių miestelių herbų, Sūduvos etnografinio regiono herbų bei Joniškio vėliavos etalonų aprobavimo klausimai ir pritarta herbų bei vėliavos etalonams.
Vadinasi, Tiriamojo veikloje egzistavo sutartiniais ryšiais su heraldinių projektų užsakovais paremtas privatus interesas, kuris, susiklosčius tam tikroms tarnybinės veiklos aplinkybėms (būtinybė 2020 m. sausio 16 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose aprobuoti jo parengtų Krikštonių, Pagirių, Stakių, Gudelių miestelių herbų, Sūduvos etnografinio regiono herbų bei Joniškio vėliavos etalonus), tapo interesų konflikto situacijos priežastimi. Aptariamoji situacija galėtų būti vertinama kaip pažeidžianti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte deklaruojantiems asmenims nustatytą pareigą – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, ir kitas interesų konflikto valdymą reglamentuojančias Įstatymo nuostatas, t. y. Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad Tiriamasis ėmėsi priemonių interesų konfliktui išvengti.
Iš minėtųjų posėdžių eigą detalizuojančių protokolų matyti, kad dar iki balsavimo dėl Krikštonių, Pagirių, Stakių, Gudelių miestelių herbų, Sūduvos etnografinio regiono herbų bei Joniškio vėliavos etalonų aprobavimo Tiriamasis pateikė nusišalinimus ir balsavimo procedūroje nedalyvavo. Vadinasi, Tiriamasis veikė aktyviai ir ėmėsi iškilusio interesų konflikto valdymo priemonių – teikė nusišalinimą ir išvengė jo veikloje susiklosčiusios interesų konflikto situacijos. Tokį tyrimo aplinkybių vertinimą, be kita ko, patvirtina ir VTEK gauti Heraldikos komisijos pirmininkės bei narių liudijimai.
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad buvęs Heraldikos komisijos narys, teikdamas nusišalinimus nuo 2020 m. sausio 16 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose buvusio balsavimo dėl pritarimo jo parengtų Krikštonių, Pagirių, Stakių, Gudelių miestelių herbų, Sūduvos etnografinio regiono herbų bei Joniškio vėliavos etalonams, išvengė susiklosčiusio interesų konflikto situacijos ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė.
Vertindama Tiriamojo nusišalinimo aplinkybes, VTEK atkreipė dėmesį į tai, kad Heraldikos komisijos 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 6K-1(565), 2021 m. vasario 4 d. posėdžio protokolo Nr. 6K-2(582) ir 2021 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo Nr. 6K-10(590) išrašai, teikti VTEK ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, nėra tapatūs. VTEK teiktuose minėtųjų protokolų išrašuose fiksuotas Tiriamojo nusišalinimo nuo sprendimų aprobuoti Krikštonių, Pagirių, Stakių, Gudelių miestelių herbų, Sūduvos etnografinio regiono herbų etalonus priėmimo faktas, o tų pačių Heraldikos komisijos posėdžių protokolų išrašuose, kurie kartu su teikimais tvirtinti heraldinius projektus buvo teikti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, duomenų apie teiktus nusišalinimus nėra.
VTEK sutinka, kad dokumento išraše, priešingai nei nuoraše, pateikiama tik tam tikra reikalinga dokumento teksto dalis, informacija apie autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenis ir kiti privalomi duomenys. Dokumento nuoraše pateikiamas visas dokumento turinys, dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas (antraštė), dokumento data ir registracijos numeris, dokumento gavimo data ir dokumento gavimo registracijos numeris (jei yra), informacija apie autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenis (nurodomos dokumentą pasirašiusio (patvirtinusio) asmens pareigos, vardas ir pavardė, elektroninį parašą sukūrusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, elektroninį spaudą sukūrusio juridinio asmens pavadinimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 38 punktą). Taigi dokumento išraše neprivalo atsispindėti visas originalaus dokumento tekstas ir jo dalis perkeliama pasirinktinai, bet duomenys apie teiktus nusišalinimus, VTEK nuomone, privalo būti pateikti.
Dėl pareigos teikti privačių interesų deklaraciją
Deklaruojantys asmenys ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos privalo pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis. Vadinasi, Tiriamasis, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai įgijęs deklaruojančiojo asmens statusą pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą, turėjo pareigą nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų pateikti privačių interesų deklaraciją, bet to nepadarė.
Atsiradus naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitus pateiktoje deklaracijoje nurodytiems duomenims ar privatiems interesams, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją (Įstatymo 7 straipsnis). Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
VTEK duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio Tiriamasis autorinių sutarčių pagrindais rengė heraldinius projektus. Remiantis tyrimo medžiaga, matyti, kad minėtoji veikla galėjo būti priežastimi interesų konfliktui Heraldikos komisijoje kilti, tačiau duomenų apie heraldinių projektų rengimo veiklą Tiriamasis nebuvo pateikęs.
Komisija, spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą, gali išsiųsti skundžiamam asmeniui raginimą deklaruoti konkrečius privačius interesus. Tyrimas nepradedamas, jeigu iki Komisijos raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikia privačių interesų deklaraciją arba ją patikslina pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar Komisijos papildomai surinktos informacijos Komisija nenustato pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 25 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamuoju atveju, remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka gautosios ir atlikto tyrimo metu surinktos medžiagos duomenimis, nustatyta, kad tuometinio Heraldikos komisijos nario tarnybinėje veikloje egzistavo su minėta heraldinių projektų rengimo veikla susijęs privatus interesas, kurio jis nenurodė privačių interesų deklaracijoje. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad jis išvengė šių aplinkybių pagrindu kilusio interesų konflikto, – teikė nusišalinimą ir nedalyvavo su savo privačiais interesais susijusių sprendimų priėmimo procedūrose.
Šiuo atveju su privačių interesų deklaravimo aplinkybėmis susijusios Tiriamojo veikos vertintinos neatsiejamai nuo Heraldikos komisijoje jam kilusio interesų konflikto situacijos. Kadangi tiriamasis išvengė jo tarnybinėje veikloje atsiradusio interesų konflikto, vien tik aplinkybių, kurių pagrindu toks konfliktas kilo, nepateikimas privačių interesų deklaracijoje negali būti tapatinamas su Įstatymo nuostatoms priešinga veika. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, VTEK nepradedamas privačių interesų deklaravimo aplinkybių tyrimas, jeigu nesama duomenų dėl galimo interesų konflikto. Aptariamu atveju konstatuotina, kad Tiriamasis nepažeidė interesų konflikto situacijos valdymą reglamentuojančių Įstatymo nuostatų, todėl ir jo veikos dėl privačių interesų deklaracijos pateikimo ir joje nenurodytų privačių interesų negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio nuostatas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtasis buvęs Lietuvos heraldikos komisijos narys nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, nes 2020 m. sausio 16 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose nusišalindamas nuo sprendimų dėl pritarimo jo parengtų Krikštonių, Pagirių, Stakių, Gudelių miestelių herbų, Sūduvos etnografinio regiono herbų bei Joniškio vėliavos etalonams, išvengė tarnybinėje veikloje susiklosčiusios interesų konflikto situacijos.
2. Pripažinti, kad Tirtasis buvęs Lietuvos heraldikos komisijos narys, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos bei jos nepapildęs duomenimis apie vykdomą heraldinių projektų rengimo veiklą, nepažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio nuostatų, nes išvengė šių aplinkybių pagrindu jo tarnybinėje veikloje kilusio interesų konflikto situacijos.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam buvusiam Lietuvos heraldikos komisijos.
4. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė
Komisijos balsavimo rezultatai:
Sprendimas priimtas vienbalsiai.
Evelina Matulaitienė – už;
Gediminas Sakalauskas – už;
Martinas Žaltauskas – už.
