VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
Dėl (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2022 m. birželio 1 d. Nr. KS-65
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Varėnos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nario (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamasis) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą, n u s t a t ė:
Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas
VTEK, 2022 m. kovo 2 d. posėdyje įvertinusi pranešime nurodytas aplinkybes bei surinkusi papildomą informaciją nustatė, kad Tiriamasis dalyvavo 2021 m. gruodžio 22 d. Tarybos Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir 2021 m. gruodžio 28 d. Tarybos posėdyje svarstant Tarybos sprendimo projektą Nr. T-IX-p-867 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-VIII-634 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimo projektas) ir balsavo už šį Sprendimo projektą.
Nustatyta, kad Tiriamasis yra UAB „Vipreka“ akcininkas ir direktorius bei UAB „Varbitas“ akcininkas. Sprendimo projektu, be kita ko, buvo siūloma padidinti lengvatą fiziniam ar juridiniam asmeniui, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam pramonės, gamybos paskirties nekilnojamojo turto objektus, o UAB „Vipreka“ ir UAB „Varbitas“ nuosavybes teise priklauso gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektai (toliau – ir NTO).
Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti. Atlikdama tyrimą Komisija vertino, ar Tiriamasis, dalyvaudamas šiame sprendime nurodytuose Tarybos Biudžeto ir finansų komiteto bei Tarybos posėdžiuose svarstant Sprendimo projektą ir nuo jo nenusišalindamas, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Tiriamasis 2019–2023 metų kadencijai išrinktas į Tarybos narius.
2. 2021 m. gruodžio 22 d. Tarybos Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje bei 2021 m. gruodžio 28 d. Tarybos posėdyje buvo svarstomas Sprendimo projektas. Tiriamasis Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir Tarybos posėdyje balsavo už šį Sprendimo projektą.
3. Sprendimo projekto 1.1 papunkčiu buvo siūloma pakeisti Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634, 49.3 papunktį, kuriuo nuo 50 proc. iki 60 proc. buvo didinama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata (nuo pastoviosios įmokos dalies) fiziniam ar juridiniam asmeniui, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam pramonės, gamybos paskirties nekilnojamojo turto objektus. Sprendimo projekto 2 punkte nurodyta, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 dienos.
4. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Vipreka“ ir UAB „Varbitas“ nuosavybės teise priklauso gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektai.
5. Juridinių asmenų registro duomenimis, Tiriamasis yra UAB „Vipreka“ akcininkas ir direktorius bei UAB „Varbitas“ akcininkas. Tiriamajam priklauso (duomenys neskelbiami) UAB „Vipreka“ akcijų.
6. Pagal rinkliavos administratoriaus UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pateiktus mokėjimų pranešimus nustatyta, kad UAB „Vipreka“ už gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbiami), 2021 metais buvo taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 50 proc., o nuo 2021 metų sausio mėnesio, priėmus Sprendimo projektą, buvo taikoma 60 proc. lengvata.
Tiriamojo paaiškinimas
Tiriamasis nurodė, kad teikto svarstyti Sprendimo projekto tikslas ‒ visų rūšių nekilnojamojo turto objektams padidinti (vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą) pastoviosios įmokos dalies dydį 15 proc., kintamosios įmokos dalies dydį ‒ 50 proc.; taip pat Sprendimo projektu buvo siūloma padidinti lengvatą fiziniam ar juridiniam asmeniui, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam pramonės, gamybos paskirties NTO, kad šios grupės mokama pastovioji rinkliavos dalis nedidėtų, t. y. Sprendimo projektu nėra siūlomas naujas teisinis reglamentavimas, o siūlomas jau galiojančių teisės normų atnaujinimas atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją atliekų tvarkymo srityje.
Atkreipė dėmesį, kad Sprendimo projektas yra norminio pobūdžio ir nėra taikomas apibrėžtam asmenų ratui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jam, kaip atliekančiam tarnybines pareigas asmeniui, buvo kilęs išskirtinis asmeninis suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda ar kitas panašaus pobūdžio interesas. Toks pateiktos situacijos vertinimas sutampa ir su Rekomendacinėse gairėse savivaldybių tarybų nariams dėl galimų interesų konfliktų valdymo, patvirtintose Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. KS-54, pateiktomis rekomendacijomis savivaldybių tarybų nariams: VTEK nuomone, tarybos nariams rengiant, svarstant ar priimant sprendimus patvirtinti savivaldybės įstaigų paslaugų teikimo tvarkos aprašus, veiklos nuostatus, reglamentus ir kt. interesų konfliktas gali kilti (tik) jei šiuose aktuose yra išskirtinių sąlygų tarybos nario ar jam artimo asmens statusui, turimai profesinei specializacijai, kvalifikacijai arba šis aktas akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su jo privačiais interesais ar kt.
Tiriamasis pabrėžė, kad Sprendimo projekte nei UAB „Vipreka“, nei UAB „Varbitas“ nėra išskirtos, todėl nėra pagrindo teigti, kad vien tik galimybė, kad priėmus Sprendimo projektą jo nuostatos gali būti taikomos jam ar su juo susijusiems asmenims, nėra pagrindas, kiek tai susiję su norminių teisės aktų projektų priėmimu savivaldybės tarybos posėdžių metu, nusišalinti nuo tokių projektų svarstymo ir priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. eA- 1431-438/2019). Vien konstatavimas fakto, jog jis dalyvavo priimant norminį, ne individualųjį, teisės aktą, kurio vienas iš galimų naudos gavėjų buvo su juo susijusios uždarosios akcinės bendrovės, negali būti laikomas interesų konfliktu, nes aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto. Sprendimo projektas priimtas ne konkrečiai vienam asmeniui, o dėl plataus rato asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais („fiziniam ar juridiniam asmeniui, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam pramonės, gamybos paskirties NTO“). Tą patvirtina ir aplinkybė, kad nuo šio Sprendimo projekto svarstymo nusišalino tik (duomenys neskelbiami) dėl einamų pareigų arba dėl įstaigose dirbančių artimų asmenų, ir visi kiti Tarybos nariai dalyvavo svarstant minėtą Sprendimo projektą, nors ir Sprendimo projekto nuostatos patiems savivaldybės tarybos nariams ar jų artimiesiems asmenims taikomos tiesiogiai, nes prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą turi absoliuti dauguma Lietuvos Respublikos gyventojų.
Pagal administracinių teismų praktiką, pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-773/2007 pažymėjo, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Vertinant interesų konflikto situacijas, reikia remtis ne tik Įstatymo 2 straipsnyje pateiktomis sąvokų „interesų konfliktas“, „privatūs interesai“ apibūdinimais, bet ir apdairumo, protingumo ir akivaizdumo kriterijais. Taigi turi būti nustatytas interesas, asmens veikimo priešingumas teisei, o šiuo atveju – ir jo išskirtinis asmeninis suinteresuotumas balsuojant už Sprendimo projekto nuostatas.
Esant aprašytoms aplinkybėms Tiriamasis mano, kad teisingai vykdė savo, kaip Tarybos nario, pareigas bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą prievolę išreikšti savo valią ir laikėsi Įstatymo nuostatų.
2022 m. birželio 1 d. Komisijos posėdyje Tiriamasis nedalyvavo. Apie galimybę dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu buvo informuotas tinkamai.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai yra laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Tiriamasis yra savivaldybės tarybos narys (valstybės politikas), taigi Įstatymo nuostatos jam taikomos visos apimties ir tiesiogiai.
Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos deklaruojančių asmenų pareigos, tarp jų – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.
Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).
Atsižvelgusi į nurodytas Įstatymo nuostatas, formuojamą teismo praktiką ir tyrimo metu surinktą medžiagą, Komisija mano, kad Tiriamojo privataus intereso buvimas sietinas su UAB „Vipreka“, kurios akcininkas ir direktorius jis yra, ir su UAB „Varbitas“, kurios akcininkas jis taip pat yra.
Tiriamasis teigia, kad Sprendimo projektas yra norminio pobūdžio, taigi nėra taikomas apibrėžtam asmenų ratui, todėl nesą jokio pagrindo teigti, kad jam kaip asmeniui, atliekančiam tarnybines pareigas, buvo kilęs išskirtinis asmeninis suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda ar kitas panašaus pobūdžio interesas.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad interesų konflikto situacijos savaime neeliminuoja faktas, jog dalyvaujama rengiant, svarstant ar priimant norminį administracinį aktą (LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A -2728/2012). Įstatymas nenumato išimčių tokio pobūdžio sprendimų priėmimui. Šiuo atveju svarbu tai, jog į Sprendimo projekto, be kita ko, nustačiusio konkrečius komunalinių atliekų rinkliavų tarifus bei lengvatas, reguliavimo sritį pateko ir UAB „Vipreka“, kurios akcininkas ir direktorius yra Tiriamasis.
Įstatymo 11 straipsnio nuostata, įtvirtinanti nusišalinimo prievolę, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, bet ir kitaip paveikti sprendimus (1 dalis). „Įstatymo nuostatų prasme pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kad atitinkamą sprendimą ruošia ir (ar) priima vienas asmuo, ar asmenų kolektyvas. Atsakomybė atsiranda kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu kyla interesų konfliktas, prisidėjusiam prie tokio sprendimo priėmimo“ (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014). Taigi, kaip yra pabrėžęs LVAT, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtąsias įstatymo nuostatas, pakanka aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodžius, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Tiriamasis pažymėjo, kad Sprendimo projekte nei UAB „Vipreka“, nei UAB „Varbitas“ nėra išskirtos, todėl nėra pagrindo teigti, kad vien tik galimybė, kad priėmus Sprendimo projektą jo nuostatos gali būti taikomos jam ar su juo susijusiems asmenims, nėra pagrindas, kiek tai susiję su norminių teisės aktų projektų priėmimu savivaldybės tarybos posėdžių metu, nusišalinti nuo tokių projektų svarstymo ir priėmimo (LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. eA- 1431-438/2019). Tiriamasis taip pat pabrėžė, kad dauguma Tarybos narių dalyvavo svarstant Sprendimo projektą, nors Sprendimo projekto nuostatos tiesiogiai taikomos patiems savivaldybės tarybos nariams ar jų artimiesiems asmenims, nes prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą turi absoliuti dauguma Lietuvos Respublikos gyventojų.
VTEK pabrėžia, kad kiekvienu atveju individualiai vertinama, ar konkretaus sprendimo priėmimas deklaruojančiam asmeniui gali sukelti pasekmių, tai yra ar jis gali iš to turėti naudos ar išskirtinių sąlygų palyginti su kitais asmenimis. Svarbu tai, kad bylos aplinkybės nėra tapačios tiriamojo nurodomoms LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA- 1431-438/2019 aplinkybėms. Nagrinėjamuoju atveju Tiriamojo pateikti argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi tiriamojo asmeninis suinteresuotumas Sprendimo projektu sietinas su jo ryšiais su juridiniais asmenimis UAB „Vipreka“ ir UAB „Varbitas“. Kadangi Sprendimo projektu buvo siūloma padidinti lengvatą fiziniam ar juridiniam asmeniui, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam pramonės, gamybos paskirties nekilnojamojo turto objektus, o UAB „Vipreka“ ir UAB „Varbitas“ nuosavybes teise priklauso gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektai, todėl Sprendimo projektas turėjo tiesioginės reikšmės ir šių įmonių finansinei gerovei, taigi ir sietinas su Tiriamojo privačiu interesu.
LVAT pabrėžė, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu (2018 m. balandžio 12 d. administracinė byla Nr. eA-554-602/2018). Komisija vertina, kad Tiriamajam kilo Įstatyme nurodyta pareiga siekiant išvengti interesų konflikto ir net tokio konflikto regimybės nusišalinti nuo Sprendimo projekto svarstymo ir balsavimo procedūrų, nes jis, spręsdamas klausimą, susijusį su rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą keitimu bei lengvatos didinimu pramonės, gamybos NTO, kuriuos taip pat valdo su juo (Tiriamuoju) susijusios UAB „Vipreka“ bei UAB „Varbitas“, pateko į interesų konflikto situaciją, todėl negalėjo likti objektyvus ir nešališkas.
Taip pat paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomonė, kad kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai ypač svarbus yra asmens elgesys, taip pat vadovo informavimas apie galimą interesų konfliktą. Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Duomenų, kad Tiriamasis būtų informavęs Tarybą ar Varėnos rajono savivaldybės merą apie galimą interesų konfliktą ir, nepriėmus jo nusišalinimo, būtų įpareigotas toliau dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su jo privačiais interesais, Komisija neturi, jų nepateikė ir tiriamasis.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys Tirtasis, dalyvaudamas šios savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komiteto 2021 m. gruodžio 22 d. posėdyje bei šios savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 28 d. posėdyje svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto Nr. T-IX-p-867 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-VIII-634 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Siūlyti Varėnos rajono savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų savivaldybės tarybos posėdžiuose.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam, Varėnos rajono savivaldybės merui.
4. Apie Sprendimą informuoti pareiškėją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt .
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
