VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2022 m. birželio 1 d. Nr. KS-67
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK): VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimą ir tyrimo metu surinktą informaciją dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
VTEK gavo ir 2022 m. vasario 10 d. posėdyje pagal kompetenciją įvertino pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą „Dėl Tiriamojo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimų“ (toliau – Etikos komisijos sprendimas) bei su šiuo sprendimu susijusią tyrimo medžiagą.
Etikos komisijos sprendime, be kita ko, buvo konstatuota, kad Tiriamasis pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Etikos komisijos tyrimo dalykas šioje sprendimo dalyje buvo padaryti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimai: kaip nurodoma, Tiriamasis būdamas artimuose santykiuose su vienu asmeniu, galėjo daryti neteisėtą poveikį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, organizavusiai viešuosius pirkimus ar vykdžiusiai projektus, susijusius su UAB „DO architects“, kur dirba, vadovauja ir yra akcininkas šis asmuo.
Etikos komisijos sprendime nurodytos kelios konkrečios veikos, už kurias Tiriamasis pripažintas pažeidęs Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. šio valstybės politiko socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje 2021 m. kovo 19 d. ir 2021 m. spalio 28 d. buvo paskelbtos žinutės, kuriose, kaip teigiama, už atliktus darbus jis pagyrė ir padėkojo „dabartinei sutuoktinei“, – architektei ir UAB „DO architects“. Šiame sprendime nėra aiškiai nurodyta kitų konkrečių Tiriamojo veikų, galimo jo įsitraukimo ar dalyvavimo su Vilniaus miesto savivaldybės vykdytais viešaisiais pirkimais, kurių dalyvis buvo ir UAB „DO architects“, susijusiose procedūrose, atitinkamų sprendimų priėmimo ir (ar) dalyvavimo juos priimant. Sprendime teigiama, jog Vilniaus miesto savivaldybėje, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, viešuosius sprendimus vykdo juridinio asmens statusą turinti savivaldybės administracija, o „savivaldybės meras teisiškai nėra atsakingas už perkančiosios organizacijos sprendimus, bet neša politinę atsakomybę“. Etikos komisijos sprendime konstatuojama, jog mero pagyros Facebook, skirtos dabartinei jo sutuoktinei, yra tiesioginė mero UAB „DO architects“ reklama, nes miesto vadovas tokiais pasisakymais galėjo daryti įtaką nekilnojamojo turto vystytojų apsisprendimams, leisdamas suprasti, kad UAB „DO architects“ yra svarbi savivaldybei. Etikos komisija tokias Tiriamojo veikas kvalifikavo kaip darančias įtaką „aplinkai“. Minėtojo Etikos komisijos sprendimo dalis dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo taip pat grindžiama ir tuo, kad Tiriamasis apie „savo artimus santykius ir bendrą gyvenimą su architekte bei apie jos įmones, apie su šiomis įmonėmis sudarytas viešojo pirkimo sutartis, vykdomus projektus“ visuomenei pranešė pavėluotai.
VTEK, susipažinusi su Etikos komisijos sprendimu ir jame išdėstytais motyvais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostata, abejodama dėl galbūt netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo priimant Etikos komisijos sprendimą, t. y. konstatuojant, kad Tiriamasis pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2022 m. vasario 10 d. posėdyje nusprendė pati atlikti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties minėtajai Įstatymo nuostatai. VTEK vertina, ar Tiriamojo veikos 2021 m. kovo 19 d. ir 2021 m. spalio 28 d. socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje paskelbiant žinutes, kuriose, be kita ko, minimas ir asmuo, susijęs su UAB „DO architects“, bei šiuo laikotarpiu (nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. spalio 28 d.) Tiriamojo galbūt atlikti kiti veiksmai dėl minėtųjų asmenų neprieštarauja Įstatymo reikalavimams, įpareigojantiems vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o tokiam konfliktui kilus – nusišalinti.
Etikos komisijos sprendime taip pat buvo konstatuota, kad Tiriamasis nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 7 straipsnio nuostatų dėl privačių interesų deklaravimo ir Valstybės politikų kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnio 9 punkte įtvirtinto atsakomybės principo, bet pažeidė Kodekso 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą. Vadovaujantis Kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas baigtinis sąrašas subjektų, kuriems VTEK suteikta teisė atlikti tyrimą dėl galimo Kodekso nuostatų pažeidimo. VTEK nėra suteikta teisė atlikti tyrimo dėl valstybės politiko, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės mero Tiriamojo, elgesio atitikties Kodekso nuostatoms. Tokį vertinimą kompetentinga atlikti tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisija. Atsižvelgdama į tai, VTEK nekvestionuoja Etikos komisijos sprendimo tos dalies, kur pateiktas Tiriamojo veikų vertinimas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 7 straipsnio nuostatoms. Atlikti šio asmens veikos atitikties Kodekso nuostatoms vertinimo VTEK nėra suteikta teisė, todėl tokių aplinkybių nagrinėjamuoju atveju netyrė ir dėl jų nepasisako.
Nustatytos faktinės aplinkybės
VTEK tyrimui aktualiu laikotarpiu (nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. spalio 28 d.) Tiriamasis ėjo (eina) Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigas.
Tiriamojo aktualioje viešai skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje, kuri VTEK buvo pateikta 2021 m. liepos 30 d. nurodė tokius duomenis: 1) grafoje „Sutuoktinis, sugyventinis ar partneris“ – (duomenys neskelbiami); 2) grafoje „Sutuoktinio darbovietės“: UAB „DO ARCHITECTS Consulting“ (juridinio asmens kodas 304419041), pareigos – architektė-projektų vadovė; UAB „DO architects“ (juridinio asmens kodas 303075947), pareigos – akcininkė; Gilma & Co, MB (juridinio asmens kodas 305571792); pareigos – vadovė. Šiuos deklaracijos duomenis atitinka VĮ Registrų centro ir SODROS pateikta bei kita VTEK turima informacija; 3) grafoje „Kiti duomenys ir aplinkybės“: „pagal Vietos savivaldos įstatymu merui suteiktus įgaliojimus bei vykdomas funkcijas, nedalyvauju sprendimų priėmime dėl statybos leidimų išdavimo, teritorijų planavimo procesuose bei nepriimu sprendimų žemės klausimais, todėl viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas nekyla ir negali kilti. Savivaldybė formuoja architektūros politiką, o urbanistika yra neatsiejama mero darbo dalis. Įstatymas įpareigoja vengti ne tik paties interesų konflikto, bet netgi viešojo ir privataus intereso konflikto bei šališkumo regimybės. Todėl deklaruoju, jog: (1) nusišalinu nuo dalyvavimo visuose tiesioginiuose procesuose, kurie susiję su UAB „DO architects“ bei UAB „DO ARCHITECTS Consulting“ rengiamais statybų projektais Vilniaus mieste, jų derinimu bei tvirtinimu Vilniaus miesto savivaldybėje, taip pat nedalyvausiu svarstant ar priimant bet kokius minėtų įmonių statybų projektams įtaką turinčius sprendimus. (2) UAB „DO architects“ ir UAB „DO ARCHITECTS Consulting“ dalyvaujant bet kokiose Vilniaus miesto savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų procedūrose, nusišalinu nuo bet kokių sprendimų priėmimo, nuomonės reiškimo, susijusių klausimų svarstymo bei kitų veiksmų galinčių bet kokia forma daryti įtaką minėtų viešųjų pirkimų procedūrų eigai bei rezultatams. Kilus galimoms abejonėms konsultuosiuosi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriumi ir, jei reikės, VTEK, kurios vienas iš uždavinių yra nurodomas kaip „atlikti privačių interesų deklaravimo stebėseną, interesų konfliktų rizikos vertinimą ir valdymą, pažeidimų prevenciją valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose viešojo sektoriaus subjektuose ir kituose Įstatyme nurodytuose juridiniuose asmenyse, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys“. Visus klausimus, nuo kurių sprendimo nusišalinsiu, kuruos atitinkamas sritis kuruojantys asmenys“.
Žiniasklaidos priemonėse 2021 m. liepos 31 d. buvo paskelbta žinia apie Tiriamojo su asmeniu, kurį jis nurodė 2021 m. liepos 30 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje, sudarytą santuoką (žr. https://www.delfi.lt/veidai/zmones/remigijus-simasius-vede-treciakart-jums-netiketa-mums-irgi.d?id=87838459). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro VTEK pateiktos informacijos, VTEK tyrimui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2021 m. spalio 28 d., Tiriamasis su minimu asmeniu teisės aktų nustatyta tvarka santuokos sudaręs nebuvo. Tiriamasis, aiškindamas šių santykių pobūdį, 2021 m. rugpjūčio 11 d. žiniasklaidos priemonių atstovams nurodė, kad su aptariamu asmeniu jis pažįstamas seniai, „kažkiek artimiau pradėjo bendrauti po [2020 m.] Kalėdų“, todėl <...> „nusprendus, kad santykiai pakankamai rimti ir juos reikėtų deklaruoti, ir nusprendė susituokti“ (žr. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1466538/simasius-neigia-kad-naujosios-zmonos-laimetiems-konkursams-itakos-turejo-asmeniniai-rysiai). VTEK nekvestionuoja Tiriamojo sprendimo aktualioje privačių interesų deklaracijoje nurodyti minėtąjį asmenį ir su šiuo asmeniu susijusias verslo įmones kaip interesų konfliktą jo tarnybai galinčias kelti aplinkybes. Taip pat VTEK neturi oficialios informacijos ar (ir) kitų konkrečių duomenų (pavyzdžiui, apie gyvenimą kartu, bendrą ūkį, kitų įsipareigojimų (ryšių) buvimą), kurie leistų pagrįstai manyti, kad Tiriamojo aktualioje privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenys ar aplinkybės (fiziniai bei juridiniai asmenys) ir iki 2021 m. liepos 30 d. šio valstybės politiko tarnyboje būtų galėję kelti ar sukėlę tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situaciją.
VTEK iš tyrimo metu gautos informacijos nenustatė, kad šiam tyrimui aktualiu laikotarpiu Tiriamasis, kaip Vilniaus miesto savivaldybės meras, vykdydamas savo tarnybines pareigas būtų dalyvavęs rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, taip pat bandęs paveikti sprendimus dėl subjektų (fizinių ir juridinių asmenų), kuriuos jis nurodė aktualioje savo privačių interesų deklaracijoje.
VTEK, 2021 m. rugsėjo 15 d. posėdyje įvertinusi turimą informaciją, buvo nusprendusi nepradėti tyrimo dėl Tiriamojo tarnybinių veikų, susijusių su aptariamais subjektais, atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o tokiam konfliktui kilus – nusišalinti, bei nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Apie šį sprendimą 2021 m. rugsėjo 17 d. VTEK raštu buvo oficialiai informuota Vilniaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisija, jis yra cituojamas ir Etikos komisijos sprendime. Toks VTEK sprendimas buvo priimtas konstatavus, kad nėra pakankamo faktinio pagrindo tvirtinti, jog Tiriamajam būtų kilusi Įstatymo nustatyta pareiga nusišalinti. Nenustačiusi faktinių duomenų apie tai, kad Tiriamasis atitinkamus klausimus sprendžia ar sprendė galbūt veikiamas viešųjų ir privačių interesų konflikto (šališkai), VTEK neturėjo pagrindo pradėti tyrimo dėl šio asmens veikų atitikties Įstatymo nuostatoms. VTEK pabrėžė, kad taip pat neturi informacijos, jog Tiriamasis kitiems savivaldybės darbuotojams būtų davęs kokių nors nurodymų dėl atitinkamų klausimų sprendimo. Nesant duomenų apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pavaldiems asmenims duotus nurodymus priimti jam rūpimus sprendimus, kaip jie apibrėžiami Įstatyme, pavaldžių asmenų priimti sprendimai, vertinant konkretaus valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesį, negali būti prilyginami pastarojo asmens tiesioginiam dalyvavimui tokių sprendimų priėmime (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2569-662/2021).
VTEK, 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdyje apsvarsčiusi gautą Tiriamojo prašymą pateikti rašytinę rekomendaciją dėl Įstatymo nuostatų taikymo, kiek tai gali būti susiję su šio asmens aktualioje privačių interesų deklaracijoje nurodytais subjektais, tokią rekomendaciją jam pateikė. Atsakydama į Tiriamojo paklausimą VTEK, be kita ko, nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime jo dar nelemia, tik apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo buvusius ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (esant reikalui parengti ar priimti konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), sudarančių prielaidas interesų konfliktui kilti, jos kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis sukelia interesų konfliktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1422-10). Interesų konfliktas negali būti hipotetinis, – jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). VTEK neturi faktinių duomenų, kad Tiriamasis, atlikdamas savo tarnybines – Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigas, būtų nesilaikęs VTEK jam pateiktų rekomendacijų dėl Įstatymo nuostatų.
Tiriamasis savo, kaip politiko, socialinio tinklo Facebook paskyroje (žr. https://www.facebook.com/241476215897790/posts/4184648074913898/) 2021 m. kovo 19 d. paskelbė tokio turinio žinutę: „žiauriai gera kompanija, su kuria varom žaliai! Vilniečiai, kurie patys savo rankomis kuria žalią miestą. Norėjau vilniečių vardu padėkoti ir padovanoti po simbolinį laistytuvą – o išėjo naujų žalių idėjų dirbtuvės. Paprašiau nesikuklinti, užkrėsti ir kitus savo idėjomis. Žalieji apdovanojimai bus kasmetiniai, šiemet prašau susipažinti“. Toliau meras išvardijo keliolika įvairioms organizacijoms atstovaujančių asmenų ir organizacijų, tarp kurių buvo paminėta ir UAB „DO architects“ bei (duomenys neskelbiami): „Studija „DO architects“ su (duomenys neskelbiami) priešaky, kartu su ,,Vilbra“ ir (fizinis asmuo, duomenys neskelbiami), parodė Vilniui kaip turi atrodyti tikrai žalia ir gatvė (Naugarduko) - į tokį Vilnių mes ir judame“. Ši žinutė baigiama žodžiais: „gera, kai galime pasidžiaugti, kad kartu galime pasiekti, kad miestas taptų žalesnis - žodis ,,kartu“ pokalbyje buvo dažnai minimas: žmogus, bendruomenė, verslas, architektai, savivaldybė. Ir ačiū taip pat tiems, kurie irgi savo rankomis ir iniciatyva žalina Vilnių, tačiau kurių gal nepastebėjome ar nepavyko pakviesti. Kviečiu ir jus tapti žaliojo Vilniaus ambasadoriais – rytoj susitinkam Kalėdų miško sodinime!“. Po žinute publikuota Tiriamojo, rankoje laikančio laistytuvą su Vilniaus miesto savivaldybės logotipu, nuotrauka.
Tiriamasis savo, kaip politiko, socialinio tinklo Facebook paskyroje (žr. https://www.facebook.com/story.php?story_fbid=416764376488272&id=100044641380100) 2021 m. spalio 28 d. paskelbė tokio turinio žinutę: „gatvė - pagrindinė miesto viešoji erdvė. Nežinau kaip jus, bet manęs Vilniaus gatvių standartas kol kas netenkina. Iš daugelio gatvių - ir suremontuotų, ir remonto besiprašančių - mes vis dar atskiriame, kad esame posovietinėje erdvėje. Tai pradedame keisti - sukūrėme naują Gatvių standartą. Standartas, kurį pamažu jau pradedame taikyti, kai bus įdiegtas pilnai, padarys miestą dar gerokai jaukesnį, žalesnį ir patogesnį. Visiems. Bet pradžiai trumpas rakursas į istoriją. Kaip nuo seniausių laikų keitėsi gatvių naudojimas ir santykis su miestiečiais? Koks buvo gatvių standartas? Viduramžiais miestuose buvo ne tiek gatvių kūrimo taisyklės, kiek gatvių užstatymo, kuriuo šiandien taip grožimės, standartas. Gatvių danga praeiti, prajoti ir srutoms nubėgti buvo bet kokia. XIX amžiuje atsirado akmenų grindinys karietoms ir mediniai šaligatviai pėstiesiems, pirmasis apšvietimas. Pastatuose atsirado daugiau išėjimų tiesiai į gatvę. Galiausiai pradėta kanalizacija po žeme. Tuo metu taip pat imama sodinti daugiau alėjų palei gatves. Gatvės miestuose tuo metu buvo labai gyvos – visa prekyba ir bendravimas vykdavo jose. Tai truko iki XX amžiaus, kol gatves užvaldė išpopuliarėję automobiliai, viskas ilgainiui pritaikyta tik vairuojantiems. Skirtingos gatvių pusės tapo atskirtos ir patogiai nepasiekiamos gyventojams. Namus pradėta atitraukti nuo gatvės. Gyvenimas ir bendravimas iš gatvės buvo išguitas, dažnai tai tęsiasi iki šiol. Vilnius mokosi. 2013 metais priimtas standartas įtvirtino bazaltą ir granitą dangoms, gatvės tapo gražesnės, bet ne patogesnės. Prieš kelerius metus patvirtinome dviračių takų standartą, pėsčiųjų standartą. Dabar reikalo imamės iš esmės, nes gatvė yra viskas - nuo vieno fasado iki kito. Prieš penkerius metus man to padaryti nepasisekė, tačiau dabar pavyko - turime dokumentą, kuris gatves sugrąžins miesto gyvenimui ir darniam bei saugiam judėjimui. Mes siekiame sugrąžinti gyvybę į Vilniaus gatves – nes būtent gatvės yra pagrindinė miesto viešoji erdvė. Todėl šiandien pristatome mūsų sukurtą Gatvių standartą - 12 principų, kuriais remdamiesi jau tvarkome gatves, ir kurie bus taikomi visoms naujoms ar pertvarkomoms gatvėms Vilniuje. Jie pagerins visų grupių - pėsčiųjų, vairuotojų, dviratininkų, kaimynų ir kitų gatvėje reikalų turinčių vilniečių gyvenimą. Kokie tie principai? Trumpai įvardinu kiekvieną, plačiau apie juos galite pasiskaityti čia: https://gatviustandartas.vilnius.lt. Medis visada yra pirmas. Nuo jo pradedame gatvės projektavimą, apie jį pirmiausia galvojame rekonstruodami gatves. Medžiai ir krūmai – tarp automobilių ir pėsčiųjų. Pavėsiui, jaukumui, saugumui. Važiuojamosios dalys – be perteklinio pločio. Saugesnis ir draugiškesnis eismas. Nenutraukti pėsčiųjų ryšiai – daugiau galimybių pereiti gatvę. Daugiau pėsčiųjų perėjų, o jose – akivaizdus pėsčiojo pirmumas. Apšvietimas – pirmiausia pėsčiajam. Apšviečiame ne tik perėjas, bet ir pėsčiųjų takus. Visi gatvės elementai – juodi. Apšvietimo ar ženklų stulpai, suolų rėmai, dviračių stovai – juodi. Tai sukuria geresnį estetinį vaizdą ir sumažina vizualinį triukšmą mieste. Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą. Automobilis turi pakilti į pėsčiojo ar dviračio tako lygį, o ne kiti eismo dalyviai – nusileisti į gatvės lygį. Automobilių parkavimas – daugumoje gatvių įprastai lygiagretus. Toks parkavimas gali būti įrengiamas visose Vilniaus gatvėse, kur greitis 50 km/h arba mažiau. Dangos kuria gatvės charakterį. Ne vien asfaltas ar trinkelės - paįvairinkime. Vizualinė švara – laisvė nuo perteklinių elementų. Metalinius atitvarus keičiam želdinių juostomis, ant to paties stulpo telpa ir šviestuvas, ir kelio ženklas. Gatvės „metras“ – šeimininkams. Erdvę prie pastato kuria namo šeimininkai - jų gėlės, vijokliai, suoliukai, staliukai - visa, kas atgaivina gatves ir kas kuria gyvenimą. Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai. Tokių per didelių sankryžų, kaip Aukštaičių ir Maironio g., neturi likti. Nuo kada pradedame taikyti šiuos principus? Jau pradėjome. O apskritai per keletą metų išasfaltavome per 300 km gatvių (tam pinigų, aišku, daugiausia), nutiesėme apie 150 km pėsčiųjų takų ir per 70 km magistralinių dviračių takų. Sodiname 20 kartų daugiau medžių nei prieš 7 metus. Bet ir viso to negana. Taikydami Gatvių standartą, sovietinį Vilniaus gatvių tinklą paversime tokiu, kokį matome geruosiuose Vakarų Europos pavyzdžiuose. Ačiū visiems kūrusiems, visiems teikusiems pastabas, visiems, kurie jau įvertino, ir visiems, kurie naudojasi. Kartu padarysime miesto gatves tokiomis, kuriose visada gera būti. Ačiū komandai kuri dirbo metus“. Toliau meras išvardijo keliolika įvairioms įstaigoms (pvz., Vilniaus miesto savivaldybei, Aplinkos ministerijai) ir organizacijoms atstovaujančius asmenis ir šias organizacijas, tarp kurių buvo paminėta ir UAB „DO architects“ bei (duomenys neskelbiami). Po žinute publikuotos šešios asociatyvios Vilniaus miesto gatvių nuotraukos.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu „Dėl Tiriamojo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimų“ Nr. 9-171/21(1.1.39-T1) pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras Tiriamasis, be kita ko, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (sprendimo rezoliucinės dalies 30.2 punktas).
Tokį sprendimą Etikos komisija priėmė įvertinusi dvi aukščiau nurodytas (2021 m. kovo 19 d. ir 2021 m. spalio 28 d.) Tiriamojo žinutes socialiniame tinkle Facebook, kuriose, tarp kitų asmenų, palankiame kontekste, t. y. dėkojant už Vilniaus miestui atliktus darbus, buvo paminėti ir kai kurie šio valstybės politiko aktualioje privačių interesų deklaracijoje nurodyti subjektai. Etikos komisijos tyrėjai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „DO architects“ 2021 m. vasario 8 d. sudarė 11 979,00 eurų vertės pirkimo sutartį „Vilniaus miesto gatvių medžiagiškumo ir mažosios architektūros detalizacijų parengimo paslaugos“. Vėliau Tiriamasis socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje 2021 m. kovo 19 d. ir 2021 m. spalio 28 d. „gyrė ir dėkojo architektei“ bei jos UAB „DO architects“. Atsižvelgdama į tai, Etikos komisija savo sprendime konstatavo, kad „Tiriamojo pagyros Facebook, skirtos dabartinei jo sutuoktinei, yra tiesioginė mero UAB „DO architects“ reklama, nes miesto vadovas tokiais pasisakymais galėjo įtakoti nekilnojamojo turto vystytojų apsisprendimus, leidžiant suprasti, kad UAB „DO architects“ yra svarbi savivaldybei“. Šiame sprendime Etikos komisija nurodė, kad „Lietuvoje tik savivaldybės administracija, kuri yra vykdomoji viešojo administravimo institucija, turi juridinio asmens statusą, bet savivaldybės taryba (kolegialus organas) ar mero institucija neturi. Savivaldybės administracijos direktorių, kaip politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją skiria taryba mero teikimu, t. y. politikai. Viešuosiuose pirkimuose būtent savivaldybės administracija yra perkančioji organizacija. Todėl savivaldybės meras teisiškai nėra atsakingas už perkančiosios organizacijos sprendimus, bet neša politinę atsakomybę“. Etikos komisijos sprendime nurodyta, jog Tiriamasis 2021 m. rugpjūčio 10 d. spaudos konferencijoje viešai apgailestavo, kad UAB „DO architects“ sprendimas nebedalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbiamuose konkursuose būtų „perteklinė priemonė“. Jis teigė „visada vertinęs“ UAB „DO architects“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad „meras pirmininkauja kassavaitiniuose savivaldybės administracijos padalinių ir pavaldžių įstaigų vadovų pasitarimuose. Taip pat jis pirmininkauja savivaldybės tarybos posėdžiams ir t. t.“ Etikos komisijos nuomone, Tiriamajam, „pirma, reikėjo gyvai ir viešai visuomenei ir žiniasklaidai pristatyti savo naująją draugę iki „žiedų sumainymo“ dienos. Neklaidinant visuomenės apie santuoką ir nepaliekant sostinės be paaiškinimų. Antra, Tiriamajam ir (duomenys neviešinami) reikėjo išviešinti, su rašytiniais paaiškinimais, visus projektus, vykdomas sudarytas pirkimo sutartis ar kitus teisinius santykius tarp savivaldybės, (duomenys neviešinami) ir jos įmonių bei susilaikyti nuo bet kokių architektės (duomenys neviešinami) ir jos įmonių vertinimo“. Atsižvelgdama į čia pateiktus argumentus, Etikos komisija Tiriamojo veikose nustatė esant Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo požymių: „viešais pasisakymais po nusišalinimo nuo bet kokių klausimų, susijusių su (duomenys neskelbiami) ir su ją susijusiomis įmonėmis, nevengė interesų konflikto ir nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, nesusidarytų regimybė, jog toks konfliktas yra, t. y. pateko į interesų konfliktą viešai vertinant architektės (duomenys neskelbiami) profesinę veiklą, kompetenciją ir jos atstovaujamų įmonių veiklą po „žiedų sumainymo“ ceremonijos, pristatant visuomenei (duomenys neskelbiami) kaip sutuoktinę. Taip pat, nuo 2021 m. [Tiriamasis] nebuvo visai nusišalinęs nuo įtakos darymo aplinkai, dėl architektės (duomenys neskelbiami) ir jos įmonių bei jų vykdomų projektų.“
Tiriamojo paaiškinimas
Tiriamasis VTEK nurodė, kad Etikos komisijos teiginiai dėl tariamo interesų konflikto, esą galėjusio kilti dėl jo, Tiriamojo, viešų pasisakymų socialiniame tinkle, grindžiami tik subjektyviu šios komisijos narių supratimu ir nuomone, nors minėtų pasisakymų turinys paneigia prielaidas apie konkretaus asmens ar įmonės individualų palaikymą. Konkretumo stokojantis teiginys dėl „nevisiško nusišalinimo“ nuo įtakos darymo aplinkai nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis.
Etikos komisijos sprendimas grindžiamas tuo, kad jis (Tiriamasis) Facebook 2021 m. kovo 19 d. ir 2021 m. spalio 28 d. gyrė ir dėkojo architektei (duomenys neskelbiami) bei jos UAB „DO architects“. Etikos komisijos nuomone, „Tiriamojo pagyros Facebook, skirtos dabartinei jo sutuoktinei, yra tiesioginė UAB „DO architects“ reklama, nes miesto vadovas tokiais pasisakymais galėjo įtakoti nekilnojamojo turto vystytojų apsisprendimus, leidžiant suprasti, kad UAB „DO architects“ yra svarbi savivaldybei“.
Vieninteliai Etikos komisijos turimi faktiniai pagrindai Įstatymo pažeidimui konstatuoti nagrinėjamu atveju buvo du mero įrašai (paskelbti daugiau nei per 9 mėnesių laikotarpį) socialiniame tinkle Facebook.
Tiriamasis teigia, kad deklaravo apie savo nusišalinimą nuo dalyvavimo visuose tiesioginiuose procesuose, susijusiuose su UAB „DO architects“ rengiamais statybų projektais Vilniaus mieste, jų derinimu bei tvirtinimu Vilniaus miesto savivaldybėje. Jokių duomenų apie dalyvavimą priimant su UAB „DO architects“ susijusius sprendimus Etikos komisija nenustatė ir savo sprendime nenurodė. Tiriamojo nuomone, nusišalinimas nuo dalyvavimo visuose tiesioginiuose procesuose, susijusiuose su UAB „DO architects“, savaime neeliminuoja teisės merui turėti asmeninę nuomonę dėl mieste vykstančių pokyčių, išreikšti savo paskyroje socialiniame tinkle pritarimą, palaikymą ar kritiką įvairiems subjektams, įskaitant ir UAB „DO architects“, už atliktus darbus. Vien ta aplinkybė, jog dviejuose (iš daugelio) savo įrašų socialiniame tinkle meras tarp kitų asmenų yra paminėjęs ir šią įmonę, savaime negali būti laikoma vieno konkretaus asmens ar įmonės „reklama“, nėra teisinio pagrindo tokių veiksmų įvardyti kaip pažeidžiančių Įstatymo nuostatas.
Etikos komisijos sprendimo motyvas, kad „miesto vadovas tokiais pasisakymais galėjo įtakoti nekilnojamojo turto vystytojų apsisprendimus, leidžiant suprasti, kad UAB „DO architects“ svarbi savivaldybei“, yra nesuprantamas ir nelogiškas; jeigu ši komisija būtų atlikusi objektyvų tyrimą ar bent perskaičiusi jo įrašus, būtų nustačiusi, kad: 1) 2021 m. kovo 19 d. įraše meras vilniečių vardu padėkojo ir padovanojo po simbolinį laistytuvą už „žalias“ idėjas iš viso dešimčiai įvairių asmenų, tarp kurių buvo nurodyti įvairių miesto bendruomenių nariai ir savo sričių profesionalai, bei dar šešioms įmonėms ir įstaigoms, prisidėjusioms prie to, kad miestas taptų žalesnis; 2) 2021 m. spalio 28 d. įraše meras dėkojo visiems, prisidėjusiems prie naujo Gatvių standarto kūrimo, ir konkrečiai nurodė devynias įmones, įstaigas ir organizacijas bei dvidešimt du juose dirbančius asmenis.
Taigi minėtuose įrašuose meras dėkojo įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims („nuo darželinukų iki stambaus verslo atstovų“), kurie savo iniciatyvomis, idėjomis ir veiksmais prisidėjo kuriant miesto gerovę. Tiriamasis teigia, kad tokiame kontekste pareikštos padėkos nesudaro netgi galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo regimybės. Siekis sukurti įspūdį, neva jis, Tiriamasis, savo įrašuose dėkojo išimtinai vienam asmeniui ar įmonei, yra nepagrįstas.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata įpareigoja teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Ši įstatymo nuostata suponuoja, kad pareigos vengti interesų konflikto pažeidimas gali būti konstatuotas tik tada, kai nustatoma, kokios teisės aktuose nustatytos tvarkos asmuo nesilaikė ir (ar) kokių teisės aktuose nurodytų priemonių nesiėmė, kad interesų konflikto būtų išvengta. Kitaip tariant, cituojama Įstatymo nuostata reikalauja nurodyti ne tai, kaip asmuo vienu ar kitu atveju turėjo pasielgti, bet nustatyti, kokios teisės aktuose nustatytos tvarkos asmuo nesilaikė ar kokių teisės aktuose nustatytų priemonių nesiėmė, taip pat ištirti, ar tai galėjo būti veikimas interesų konflikto situacijoje.
Nagrinėjamu atveju meras laikėsi Įstatymo reikalavimų: atsiradus pagrindui papildė savo privačių interesų deklaraciją ir nusišalino nuo visų procedūrų, susijusių su UAB „DO architects“. Pabrėžė, kad nė viena kompetentinga institucija, įskaitant ir VTEK, teisės aktų pažeidimų dėl jo veikos nebuvo ir nėra nustačiusi.
VTEK 2022 m. birželio 1 d. nuotoliniame posėdyje Tiriamasis nedalyvavo. Apie VTEK posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančio asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas draudimas deklaruojančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus deklaruojantis asmuo, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Tiriamajam, einančiam Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigas, minėtos teisės normos taikytinos tiesiogiai ir visos apimties.
VTEK tyrimą dėl Tiriamojo veikų atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, įpareigojančioms jį teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, pradėjo suabejojusi Etikos komisijos sprendimu ir galbūt netinkamu minėtųjų Įstatymo nuostatų taikymu šio valstybės politiko atžvilgiu. Etikos komisijos sprendimas grindžiamas, kaip matyti iš šio sprendimo turinio, tuo, kad Tiriamasis, vykdydamas savo tarnybines pareigas, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. spalio 28 d. (pačiame sprendime tyrimo terminas nėra konkrečiai apibrėžtas), neva „nebuvo visai nusišalinęs nuo įtakos darymo aplinkai, dėl architektės (duomenys neskelbiami) ir jos įmonių bei jų vykdomų projektų“. Kaip matyti iš Etikos komisijos sprendimo turinio, minėtosios Įstatymo nuostatos pažeidimas Tiriamojo veikoje konstatuotas nustačius, jog jis savo, kaip valstybės politiko, socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje 2021 m. kovo 19 d. ir 2021 m. spalio 28 d. paskelbtose žinutėse padėkojo bei pagyrė už atliktus darbus (iniciatyvas) Vilniaus miesto savivaldybės vykdytuose projektuose „Žalias miestas“ ir „Gatvių standartas“ dalyvavusioms (prisidėjusioms) įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir fiziniams asmenims, tarp jų – ir Tiriamojo 2021 m. liepos 30 d. privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui bei su juo susijusiai bendrovei.
VTEK sprendimus tikrinantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Įstatymo nuostatų pažeidimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą (žr. 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).
Siekiant konstatuoti, kad deklaruojantis asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o tokiam konfliktui atsiradus – nusišalinti, būtina įvardinti ir konkrečiai nustatyti, jog minėtasis asmuo, vykdydamas savo tarnybines pareigas, realiai veikė (priiminėjo sprendimus, dalyvavo juos priimant ar kitaip siekė paveikti) būdamas tiesioginio ir akivaizdaus viešųjų ir privačių interesų konflikto, kaip jį apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, situacijoje.
Įstatymo reguliuojamų teisinių santykių dalykas yra ne bet kokio deklaruojančiųjų asmenų elgesio, bet tik tokio, kuris patenka į Įstatyme apibrėžto viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją, reglamentavimas. Įstatymo 2 straipsnyje vartojamos sąvokos „privatūs interesai“, „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“ yra specialieji teisiniai terminai, skirti užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą (interesų konfliktų prevenciją).
Apibendrinant aukščiau nurodytas Įstatymo normas ir aktualią LVAT praktiką nagrinėjamų aplinkybių kontekste pasakytina, kad VTEK iš tyrimo metu gautos ir kitos turimos informacijos nenustatė, kad šiam tyrimui aktualiu laikotarpiu Tiriamasis, kaip Vilniaus miesto savivaldybės meras, vykdydamas savo tarnybines pareigas būtų dalyvavęs rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, taip pat bandęs paveikti sprendimus dėl subjektų (fizinių ir juridinių asmenų), kuriuos jis nurodė aktualioje savo privačių interesų deklaracijoje. VTEK neturi pakankamo faktinio pagrindo tvirtinti, jog minėtoje privačių interesų deklaracijoje nurodyti subjektai Tiriamajam iki 2021 m. liepos 30 d. apskritai būtų galėję kelti ar realiai sukėlę tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą, kaip jį apibrėžia Įstatymo nuostatos. Tai VTEK buvo konstatavusi dar 2021 m. rugsėjo 15 d. posėdyje priimtame protokoliniame sprendime, įvertinusi iš esmės analogiškas aplinkybes. Etikos komisijos sprendime nurodytos žinutės socialinio tinklo Facebook Tiriamojo asmeninėje paskyroje, paskelbtos 2021 m. kovo 19 d. ir 2021 m. spalio 28 d., VTEK nuomone, nagrinėjamu atveju nelaikytinos sprendimais Įstatymo nuostatų prasme. Etikos komisijos sprendime nėra motyvuotai paaiškinta, su kokiais būtent Tiriamojo privačiais interesais, kaip juos apibrėžia Įstatymo nuostatos, galėjo būti susiję šio valstybės politiko socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje 2021 m. kovo 19 d. paminėti asmenys. Pabrėžtina, kad Etikos komisijos nurodyta „dabartinė sutuoktinė“ vertintų veikų atlikimo metu su Tiriamuoju teisės aktų nustatyta tvarka santuokos sudariusi nebuvo. VTEK taip pat neturi faktinių duomenų (jų, kaip matyti iš turimos informacijos, nenustatė ir Etikos komisija), jog minėta veika Tiriamasis būtų siekęs tiesiogiai paveikti ar paveikė Vilniaus miesto savivaldybėje priimamus sprendimus, susijusius ir su savivaldybės mero galbūt turimais privačiais interesais. Atsižvelgiant į tai, Etikos komisijos sprendime pateiktas vertinimas, jog Tiriamasis savo veika galėjo „daryti įtaką aplinkai“ ir kad nuo tokios „įtakos darymo jis nebuvo visiškai nusišalinęs“, VTEK nuomone, yra nepagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis, paremtas vien prielaidomis ir spėliojimais. Etikos komisijos sprendime nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, nuo kokių būtent Vilniaus miesto savivaldybėje sprendžiamų klausimų ar sprendimų priėmimo procedūrų Tiriamasis privalėjęs nusišalinti ir kada. Toks Etikos komisijos vertinimas neatitinka ir LVAT formuojamos praktikos, kad nesant duomenų apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pavaldiems asmenims duotus nurodymus priimti sprendimus, kaip jie apibrėžiami Įstatyme, pavaldžių asmenų priimti sprendimai, vertinant konkretaus valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesį, negali būti prilyginami pastarojo asmens tiesioginiam dalyvavimui tokių sprendimų priėmime (žr. 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2569-662/2021). Etikos komisija, konstatavusi, kad perkančioji organizacija viešuosiuose pirkimuose yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o meras, kaip valstybės politikas, šiuose procedūrose nedalyvauja, nenustačiusi jokių tai galinčių paneigti konkrečių Tiriamojo veikų pripažino, kad jis „neša politinę atsakomybę“. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas teisines pasekmes Tiriamajam sukeliantis Įstatymo nuostatų pažeidimas konkrečiai neįvardijus, kokie būtent sprendimai Tiriamajam sukėlė Įstatyme nurodytą interesų konfliktą ir kokias teisei priešingas veikas šis asmuo galbūt atliko.
Aiškindamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (iki 2012 m. birželio 27 d. – 3 str. 2 p.) įtvirtinto reikalavimo „teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“ pažeidimo, kurį padarius Tiriamajį pripažino Etikos komisija, kvalifikavimo aspektus, LVAT ne vienoje administracinėje byloje konstatavo, kad minėta teisės norma yra bendrojo pobūdžio (blanketinė), todėl tam, kad būtų konstatuotas šios teisės normos pažeidimas, būtina vadovautis kitomis specialiosiomis teisės normomis, pavirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei, nes kriterijų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog asmuo pažeidė 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą prievolę, ši teisės norma konkrečiai nenustato (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1566/2013, 2022 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022). Tokiomis specialiosiomis normomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, laikomos Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2044/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018; kt.). VTEK turimi duomenys nesuteikia faktinio pagrindo tvirtinti, kad nagrinėjamu atveju Tiriamasis savo veikomis būtų pažeidęs specialiąsias Įstatymo normas, pavyzdžiui, šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus nusišalinimo reikalavimus ir pan. Atsižvelgiant į išvardintų aplinkybių visumą konstatuotina, kad nėra nustatyta faktinių duomenų apie galbūt Įstatymo nuostatoms prieštaraujančias Tiriamojo veikas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų nepažeidė, nes nenustatyta konkrečių duomenų apie Tirtojo dalyvavimą rengiant, svarstant ar priimant arba kitaip paveikiant ar bandant paveikti sprendimus, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusius su jo privačiais interesais.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam.
3. Apie sprendimą informuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
Balsavimo rezultatai:
Virginijus Kanapinskas - už
Evelina Matulaitienė – už
Edmundas Sakalauskas – už
Martinas Žaltauskas - už
