VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)
2022 m. birželio 8 d. Nr. KS-72
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK): Komisijos pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė, nariai Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi tyrimo dėl Lietuvos heraldikos komisijos (toliau – ir Heraldikos komisijos) nario (duomenys neskelbiami, toliau – ir Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms medžiagą,
n u s t a t ė:
Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas
Komisijos tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka surinktos papildomos medžiagos pagrindu. Pradiniais duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. Tiriamasis Heraldikos komisijoje galbūt sprendė jo paties parengtų heraldinių projektų aprobavimo klausimus. Privačių interesų deklaracijos bei su heraldinių projektų kūrimo paslaugomis susijusių duomenų joje Tiriamasis nėra pateikęs.
Atliekant tyrimą buvo vertinama, ar Tiriamasis, Heraldikos komisijoje galbūt dalyvaudamas savo paties parengtų herbų etalonų aprobavimo klausimų rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo procedūrose, neveikė interesų konflikto situacijoje ir ar tokia veika nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Kartu buvo nagrinėjamos privačių interesų deklaravimo aplinkybės ir vertinama, ar nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos ir nepapildęs jos deklaruotinais duomenimis Tiriamasis nepažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio nuostatų.
VTEK nevertino Heraldikos komisijos posėdžiuose priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatomis, Heraldikos komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Heraldikos komisija prižiūri Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo įgyvendinimą. Komisiją sudaro devyni nariai. Jos pirmininką ir pavaduotoją šešeriems metams ir kitus narius penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas. Komisijos narių kadencijų skaičius neribojamas.
2. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais (2015 m. kovo 5 d. Nr. 1K-246, 2017 m. spalio 25 d. Nr. 1K-1132, 2020 m. balandžio 17 d. Nr. 1K-265 ir 2021 m. balandžio 13 d. Nr. 1K-565) Tiriamasis buvo paskirtas Heraldikos komisijos nariu. Privačių interesų deklaracijos šio VTEK sprendimo priėmimo dieną jis nėra pateikęs.
3. Turimais duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Tiriamasis buvo įsigijęs verslo liudijimą Nr. MI430216-1. Veikla – taikomosios dailės ir vaizduojamojo meno dirbinių gamyba (priskiriama Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – EVRK) klasei 90.03). Veiklos vykdymo laikotarpiai: 2020 m. vasario 10 d.; 11 d.; 12 d.; 13 d.; 17 d.; 18 d.; 19 d.; 20 d.; 24 d.; 25 d.; 26 d.; 27 d.; 2020 m. kovo 2 d.; 3 d.; 4 d.; 5 d.; 9 d.; 10 d.; 12 d.; 16 d.; 17 d.; 18 d.; 19 d.; 23 d.; 24 d.; 25 d.; 26 d.; 30 d.; 31 d.; 2020 m. balandžio 1 d.; 2 d.; 6 d.; 7 d.; 8 d.; 9 d.; 14 d.; 15 d.; 16 d.; 20 d.; 21 d.; 22 d.; 23 d.; 27 d.; 28 d.; 29 d.; 30 d.; Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą Nr. SP509987-1. Veikla – taikomosios dailės ir vaizduojamojo meno dirbinių gamyba (EVRK klasė 90.03). Veiklos vykdymo laikotarpiai: 2020 m. birželio 15 d.; 16 d.; 17 d.; 18 d.; 19 d.; 22 d.; 23 d.; 24 d.; 25 d.; 26 d.; 29 d.; 30 d.
4. Nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. Tiriamasis yra įregistravęs individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 993603. Veikla – meninė kūryba (EVRK kodas 900300).
5. Su užsakovais sudarytų sandorių pagrindu Tiriamasis rengė Šalčininkų rajono Pabarės, Kazlų Rūdos Plutiškių, Raseinių rajono Kalnujų, Kaulakių (Pagojukų sen.), Sujainių (Paliepių sen.) ir Marijampolės savivaldybės Igliaukos herbinius projektus:
5.1. Su Šalčininkų rajono savivaldybės Pabarės seniūnija sudarytos žodinės sutarties pagrindu buvo parengtas Pabarės taikomosios dailės dirbinių komplektas heraldikai. Už atliktus darbus Tiriamasis 2020 m. balandžio 30 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 1, kurio pagrindu užsakovas 2020 m. gegužės 15 d. sumokėjo (duomenys neskelbiami) Eur;
5.2. 2020 m. birželio 15 d. su (duomenys neskelbiami) sudaryta sutartis Nr. 2020/2 dėl taikomosios dailės dirbinių komplekto, skirto (duomenys neskelbiami) heraldikai, parengimo. Už atliktus darbus Tiriamasis 2020 m. birželio 30 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 3, kurio pagrindu 2020 m. liepos 29 d. buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbiami). Taikomosios dailės heraldikos komplektai užsakovui perduoti 2020 m. birželio 30 d. perdavimo–priėmimo aktu;
5.3. 2020 m. rugpjūčio 31 d. su Raseinių rajono savivaldybės administracija sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. SR-669, kurios objektas buvo Kalnujų, Kaulakių ir Sujainių herbų etalonų parengimas. Už atliktus darbus Tiriamasis 2020 m. lapkričio 3 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 6, kurio pagrindu 2020 m. lapkričio 20 d. buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbiami). Taikomosios dailės heraldikos komplektai užsakovui perduoti 2020 m. lapkričio 3 d. perdavimo–priėmimo aktu;
5.4. 2021 m. liepos 13 d. su Marijampolės savivaldybės administracija sudaryta žodinė sutartis Nr. As-290 dėl Igliaukos herbo ir vėliavos etalonų parengimo. Tiriamasis už Igliaukos herbo ir vėliavos etalonų parengimą 2021 m. rugsėjo 21 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 9, kurio pagrindu 2021 m. lapkričio 30 d. buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbiami). Perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Visi herbo ir vėliavos etalonai užsakovui pateikti.
6. 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose buvo sprendžiami Tiriamojo parengtų Pabarės, Plutiškių, Kalnujų, Kaulakių, Sujainių ir Igliaukos herbinių projektų aprobavimo klausimai ir pritarta herbų etalonams:
6.1. Šalčininkų rajono Pabarės herbo etalonas aprobuotas 2020 m. gegužės 14 d. vykusiame Heraldikos komisijos posėdyje (2020 m. gegužės 14 d. posėdžio protokolas Nr. 6K-5(569));
6.2. Kazlų Rūdos Plutiškių herbo etalonas aprobuotas 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdyje (2020 m. rugsėjo 24 d. posėdžio protokolas Nr. 6K-10(574));
6.3. Raseinių rajono Kalnujų, Kaulakių (Pagojukų sen.) ir Sujainių (Paliepių sen.) herbų etalonai – 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje (2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 6K-13(577));
6.4. Marijampolės savivaldybės Igliaukos herbo etalonas – 2021 m. rugsėjo 16 d. (2021 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolas Nr. 6K-12(592)).
7. Minėtųjų Heraldikos komisijos posėdžių protokoluose ir VTEK teiktuose jų išrašuose fiksuotas Tiriamojo nusišalinimo nuo sprendimų aprobuoti Pabarės, Plutiškių, Kalnujų, Kaulakių, Sujainių ir Igliaukos herbų etalonus priėmimo faktas. Tų pačių Heraldikos komisijos posėdžių protokolų išrašuose, kurie kartu su teikimais tvirtinti heraldinius projektus buvo teikti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, duomenų apie teiktus nusišalinimus nėra.
8. Aiškindama šią situaciją, Heraldikos komisijos pirmininkė nurodė: „VTEK ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai teikti Komisijos protokolų išrašai nėra tapatūs, nes VTEK dėl pageidaujamos informacijos detalumo buvo siunčiami išplėstiniai protokolų išrašai, o prie teikimų, rengiant herbo patvirtinimo dokumentus, pridedamas tik trumpas protokolo išrašas, kuriame pažymima tik, kas buvo svarstyta ir nutarta. Komisijos narių nusišalinimai, kita papildoma informacija niekada nerašoma posėdžio protokolo nutariamojoje dalyje“ (Heraldikos komisijos 2022 m. kovo 10 d. raštas).
9. Siekdama išsamiai įvertinti tyrimo aplinkybes, VTEK kreipėsi į Heraldikos komisijos narius, prašydama paaiškinti komisijoje susiklosčiusią nusišalinimų teikimo praktiką. Heraldikos komisijos narė (duomenys neskelbiami) nurodė: „paprastai, jei LHK [Heraldikos komisijos] posėdyje yra derinamas nors vienas iš minėtų dailininkų sukurtas heraldikos projektas, tuomet dailininkas nusišalina nuo balsavimo procedūros. Taip vyksta visuose posėdžiuose <…> .“ Heraldikos komisijos narė (duomenys neskelbiami) nurodė dalyvausi 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiame posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo Igliaukos herbo etalonui. Jos teigimu, Tiriamasis nusišalimą pareiškė dar neprasidėjus balsavimo dėl minėtojo herbo etalono aprobavimo procedūrai.
Tiriamojo paaiškinimas
Tiriamasis raštu paaiškino, kad visais nagrinėjamais atvejais užsakovai asmeniškai jo prašė padėti suformuoti heraldiką: „kadangi šioje srity dirbu apie 30 metų, mano indėlis ir patirtis Lietuvoje yra gerai žinoma.“
Patvirtino, kad dalyvavo Heraldikos komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami jo parengtų heraldinių projektų aprobavimo klausimai: „Komisijos vidaus taisyklės niekada neleido ir neleidžia dailininkui, kuris yra komisijos narys ir pristato daromą herbą, tą herbą komentuoti, apie jį kalbėti, išskyrus tuos atvejus, kai kiti komisijos nariai turi jam klausimų. Tada dailininkas privalo į klausimus atsakyti. Visada griežtai laikiausi šios nuostatos“, – nurodė Tiriamasis.
„Sutarčių neturiu, niekada jų nesaugojau, niekam niekada jų nereikėjo. Atsiskaitymas vyksta VMI nustatyta tvarka pagal mano išrašytą darbų perdavimo čekį. Vieno atlikto darbo užmokestis yra [duomenys neskelbiami] Eur, nuo kurių vėlgi, pagal VMI tvarką, dar atskaitomi mokesčiai ir darbo sąnaudos –darbo vietos išlaikymas, darbo priemonės ir pan. Tai sudaro 30 procentų nuo minimos sumos“, – paaiškino Heraldikos komisijos narys.
Patikslino, kad trijų iš šešių minimų herbų, t. y. Kalnujų, Kaulakių ir Sujainių, užsakovas buvo Raseinių rajono savivaldybės administracija: „pabrėžiu, kad mano anksčiau minėtų trijų herbų užsakovas sumokėjo už visus tris vienu bankiniu pavedimu, todėl vieno sandorio suma yra [duomenys neskelbiami] Eur.“
„Jau senai neturiu jokių darbinių santykių su jokia įmone, įstaiga, organizacija ar pan. Apie prievolę deklaruoti interesus informuotas nebuvau, o pats nesu pajėgus tokią informaciją surasti, sužinoti kitais kanalais – dėl savo amžiaus. Taip pat elektroniniu būdu deklaruoti negaliu, nes nemoku, neturiu tam reikalingų priemonių“, – paaiškinime nurodė Tiriamasis.
2022 m. birželio 8 d. vykusiame VTEK posėdyje Tiriamasis papildė, kad Heraldikos komisijoje dirba nuo pat jos įkūrimo. Patikino, kad heraldinių projektų autorius Heraldikos komisijoje neturi balsavimo teisės.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Dėl Lietuvos heraldikos komisijos narių statuso Įstatymo nuostatų taikymo požiūriu
Remiantis Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatomis, Lietuvos heraldikos komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Kalendoriniams metams pasibaigus, Heraldikos komisija per du mėnesius parengia savo veiklos metų ataskaitą, ją pateikia Respublikos Prezidentui ir viešai paskelbia (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Heraldikos komisijos nariams už darbą mokama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 13 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatomis, šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos taip pat taikomi tiems valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Tokiems pareigūnams priskiriami Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai.
Heraldikos komisiją pagal specialų įstatymą sudaro, jos pirmininką, jo pavaduotojus ir narius skiria Respublikos Prezidentas. Šios komisijos veiklos pobūdis yra nuolatinis, todėl jos pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai galėtų būti priskiriami valstybės pareigūnams. Nepaisant to, jie negali būti tapatinami su Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įvardytais valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, nes šio VTEK sprendimo priėmimo dieną faktiškai nesinaudoja tokiems asmenims teikiamomis garantijomis, be to, Heraldikos komisijai nėra suteiktas juridinio asmens statusas. Atsižvelgus į tai, Įstatymo nuostatos, jomis sukuriamos pareigos ir apribojimai visa apimtimi šiems asmenims, VTEK nuomone, netaikytini.
Kita vertus, Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, interesų konfliktų valdymo ir dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimų taikomos, be kita ko, institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariams (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktas).
Kaip minėta, Heraldikos komisiją sudaro Respublikos Prezidentas. Ji prižiūri Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo įgyvendinimą.
Remdamasi Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatomis, Komisija formuoja darnią Lietuvos Respublikos heraldikos sistemą; koordinuoja Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, teismų, mokslo ir studijų institucijų, valstybės pareigūnų, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali turėti herbinį ženklą, istorinių ir naujų herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir kitų herbinių ženklų kūrimą; sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos tradicijas, tarptautinę patirtį ir heraldikos mokslo tendencijas; nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą ir kt. Heraldikos komisija, vykdydama jai nustatytus uždavinius, teikia Respublikos Prezidentui išvadas ir pasiūlymus dėl parengtų etalonų tvirtinimo; derina ir tvirtina projektus; prižiūri herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų naudojimą; valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, mokslo ir studijų institucijų prašymu teikia išvadas dėl pagamintų herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų tapatumo jų etalonams ir projektams (Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys, 15 straipsnio 1 dalis).
Pagal Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo nuostatas, Komisija derina apskrities, savivaldybių, Lietuvos kariuomenės ar jos karinio vieneto, statutinių institucijų, Lietuvos etnografinių regionų, miesto, miestelio arba kaimo, užsienio lietuvių bendruomenių ir kitas viešųjų ir privačių juridinių asmenų vėliavas. Komisija rengia ir teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos valstybės istorinės vėliavos heraldinį projektą (Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 straipsnis ir 101 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgus į minėtąsias Heraldikos komisijai priskirtas funkcijas, matyti, kad ji sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą ir kt. Kitaip tariant, atlieka administracinio reglamentavimo funkcijas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis administracinis reglamentavimas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus ir yra viena iš viešojo administravimo sričių (Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 1 punktas).
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai turi atitikti savo etalonus ir projektus, šio įstatymo ir Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintų heraldikos taisyklių nustatytus reikalavimus. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Heraldikos komisija nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą. Įgyvendindama šias Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nuostatas, Heraldikos komisija buvo parengusi reikalavimus herbų etalonų, vėliavų, antspaudų ir kitų heraldinių projektų kūrėjams, kuriuos išdėstė nauja redakcija. Heraldikos komisija 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 3D-18 patvirtino Herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir herbinių ženklų kūrimo taisykles (toliau – Taisyklės) (TAR, 2022 m. gegužės 13 d., Nr. 2022-10222), kurios taikomos herbo ir (ar) heraldinio projekto kūrimo iniciatoriams ir reglamentuoja herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto kūrimo procedūrą – herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto pirminių eskizų, pagrindinio ir galutinių eskizų pateikimą, jų vertinimą ir aprobavimą Heraldikos komisijoje. Taigi, Taisyklėse nustatyta privaloma kūrimo procedūra, kuri taikoma herbo ir (ar) heraldinio projekto kūrimo iniciatoriams – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme nurodytiems subjektams, turintiems teisę turėti herbą, herbinę vėliavą, herbinį antspaudą, herbinį ženklą ir (ar) kitus heraldikos objektus. Tik pagal Taisyklių III skyriuje nustatytus reikalavimus parengti herbo etalono ir (ar) heraldinio projekto eskizai gali būti aprobuoti ir patvirtinti Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. gegužės 16 d. dekretu Nr. 1K-969 (TAR, 2022 m. gegužės 16 d., Nr. 10282) pakeitė Heraldikos komisijos nuostatus (toliau – Nuostatai) ir juos išdėstė nauja redakcija. Nuostatuose nurodyta, kad Heraldikos komisija norminio pobūdžio teisės aktus tvirtina sprendimais ir juos skelbia Lietuvos Respublikos teisės aktų registre (Nuostatų 18 ir 22 punktai).
Įvertinus tai, kad Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais atvejais Heraldikos komisija priima sprendimus, kurie privalomi heraldinio projekto iniciatoriams, ir tai, kad Heraldikos komisija priima kitus norminio pobūdžio teisės aktus, kurie įforminami Komisijos sprendimais, manytina, jog tokio pobūdžio sprendimai gali būti tapatinami su privalomo pobūdžio sprendimais nepavaldiems asmenims.
Sprendžiant, ar Heraldikos komisija laikytina nuolatine, svarbu atsižvelgti į jos sudarymo pagrindus, sąlygas bei šios komisijos vykdomos veiklos pobūdį. Pirmiausia Lietuvos heraldikos komisija yra numatyta norminiame teisės akte – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo įstatyme, ji privalo būti sudaryta. T. y. ją sudaryti yra Lietuvos Respublikos Prezidento pareiga, o ne diskrecija (pagal Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos heraldikos komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija). Antra, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Heraldikos komisijos pirmininką ir pavaduotoją šešeriems metams, o kitus narius – penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas. Komisijos narių kadencijų skaičius neribojamas. Trečia, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje išvardytos šios komisijos funkcijos vertintinos kaip nuolatinės (tęstinės) (pavyzdžiui, „formuoti“, „koordinuoti“ ir kt.). Be kita ko, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje bei Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje Heraldikos komisijai suteikti šių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros įgaliojimai.
Taigi, Heraldikos komisija sudaroma ne konkrečiam klausimui spręsti, o veikti nuolat ir spręsti visus tos kadencijos laikotarpiu kylančius, minėtuose įstatymuose jos kompetencijai paskirtus, klausimus. Lietuvos heraldikos komisija numatyta įstatymų lygmeniu kaip nuolat veikianti ir atitinkamų funkcijų vykdymą užtikrinanti institucija, o tai suponuoja jos kaip nuolatinės komisijos statusą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Heraldikos komisijos nariai yra priskiriami Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte įvardytiems subjektams. Heraldikos komisija sudaroma Respublikos Prezidento dekretu, atlieka administracinio reglamentavimo veiklą: sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų kūrimą ir kt., priima privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims (pvz., heraldinių projektų iniciatoriams) bei kitus norminio pobūdžio teisės aktus ir pagal savo veiklos pobūdį atitinka nuolatinės komisijos kriterijų. Atsižvelgus į šiuos požymius, vertintina, kad Heraldikos komisijos nariai atitinka Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkto kriterijus ir yra priskirtini asmenims, kuriems galioja bendrieji interesų konfliktų valdymo principai ir privačių interesų deklaravimo nuostatos (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6 ir 7 straipsniai bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Iš tyrimo medžiagos matyti, kad Tiriamasis Heraldikos komisijos nariu buvo skiriamas nuo 2015 m. (Lietuvos Respublikos Prezidento 2015 m. kovo 5 d. dekretas Nr. 1K-246, 2017 m. spalio 25 d. dekretas Nr. 1K-1132, 2020 m. balandžio 17 d. dekretas Nr. 1K-265 ir 2021 m. balandžio 13 d. dekretas Nr. 1K-565), pareigas eina ir šio VTEK sprendimo priėmimo dieną. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, jo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, interesų konfliktų valdymo ir dovanų bei paslaugų priėmimo apribojimų tapo privalomos ir institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariams (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktas). Todėl 2020 m. sausio 1 d. laikytina diena, kai Tiriamasis įgijo nurodytąsias Įstatyme numatytas pareigas.
Dėl interesų konflikto valdymo
Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos deklaruojančių asmenų pareigos, tarp jų – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Minėtųjų Įstatymo nuostatų kontekste sprendžiant klausimą, ar Tiriamasis, dalyvaudamas 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi jo parengtų Pabarės, Plutiškių, Kalnujų, Kaulakių, Sujainių ir Igliaukos herbinių projektų aprobavimo klausimai ir pritarta herbų etalonams, veikė interesų konflikto situacijoje, būtina nustatyti visas sąlygas jam atsirasti, t. y. identifikuoti Heraldikos komisijos nario privatų interesą bei konkrečius šiuo interesu paremtus jo veiksmus.
Remiantis tyrimo medžiaga ir paties Tiriamojo paaiškinimais, matyti, kad visais nagrinėjamais heraldinių projektų rengimo atvejais darbų užsakovai kreipėsi į jį asmeniškai, prašydami parengti tam tikrus heraldikos komplektus. Su visais užsakovais buvo sudaryti žodiniai ar rašytiniai sandoriai, kurių vykdymą liudija atliktų atsiskaitymų už prekes ir paslaugas dokumentai bei darbų perdavimo–priėmimo aktai. Taigi yra pagrindas teigti, kad Tiriamasis, sutaręs dėl vieno ar kito heraldinio projekto parengimo, įgijo ir privatų interesą. Toks interesas pirmiausia paremtas Heraldikos komisijos nario suinteresuotumu, kad Heraldikos komisija pritartų jo parengtiems heraldiniams projektams ir aprobuotų herbų etalonus, kad šie darbai būtų atlikti ir užsakovui perduoti iki sutarto termino pabaigos, kad už juos būtų tinkamai atsiskaityta. Toks Tiriamojo suinteresuotumas galėjo daryti įtaką jo elgesiui Heraldikos komisijoje.
Remiantis tyrimo medžiaga matyti, kad Tiriamasis dalyvavo 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi jo parengtų Pabarės, Plutiškių, Kalnujų, Kaulakių, Sujainių ir Igliaukos herbinių projektų aprobavimo klausimai ir pritarta herbų etalonams.
Vadinasi, Tiriamojo veikloje egzistavo sutartiniais ryšiais su heraldinių projektų užsakovais paremtas privatus interesas, kuris, susiklosčius tam tikroms tarnybinės veiklos aplinkybėms (būtinybė 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose aprobuoti jo parengtų Pabarės, Plutiškių, Kalnujų, Kaulakių, Sujainių ir Igliaukos herbų etalonus), tapo interesų konflikto situacijos priežastimi. Aptariamoji situacija galėtų būti vertinama kaip pažeidžianti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte deklaruojantiems asmenims nustatytą pareigą – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, ir kitas interesų konflikto valdymą reglamentuojančias Įstatymo nuostatas, t. y. Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, kad Tiriamasis ėmėsi priemonių interesų konfliktui išvengti.
Iš minėtųjų posėdžių protokolų matyti, kad dar iki balsavimo dėl Pabarės, Plutiškių, Kalnujų, Kaulakių, Sujainių ir Igliaukos herbų etalonų aprobavimo pradžios Tiriamasis pateikė nusišalinimus ir balsavimo procedūroje nedalyvavo. Vadinasi, Tiriamasis veikė aktyviai ir ėmėsi jam kilusio interesų konflikto valdymo priemonių – teikė nusišalinimą ir išvengė jo veikloje susiklosčiusios interesų konflikto situacijos. Tokį tyrimo aplinkybių vertinimą, be kita ko, patvirtina ir VTEK gauti Heraldikos komisijos pirmininkės bei narių liudijimai.
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Heraldikos komisijos narys, teikdamas nusišalinimus nuo balsavimo 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose dėl pritarimo jo parengtų Pabarės, Plutiškių, Kalnujų, Kaulakių, Sujainių ir Igliaukos herbų etalonams, išvengė susiklosčiusio interesų konflikto situacijos ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė.
Vertindama Tiriamojo nusišalinimo aplinkybes, VTEK atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. gegužės 14 d. posėdžio protokolo Nr. 6K-5(569), 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 6K-10(574), 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo Nr. 6K-13(577) ir 2021 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo Nr. 6K-12(592) išrašai, teikti VTEK ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, nėra tapatūs. VTEK teiktuose minėtųjų protokolų išrašuose fiksuotas Tiriamojo nusišalinimo nuo sprendimų aprobuoti Pabarės, Plutiškių, Kalnujų, Kaulakių, Sujainių ir Igliaukos herbų etalonus priėmimo faktas, o tų pačių Heraldikos komisijos posėdžių protokolų išrašuose, kurie kartu su teikimais tvirtinti heraldinius projektus buvo teikti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, duomenų apie teiktus nusišalinimus nėra.
VTEK sutinka, kad dokumento išraše, priešingai nei nuoraše, pateikiama tik tam tikra reikalinga dokumento teksto dalis, informacija apie autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenis ir kiti privalomi duomenys. Dokumento nuoraše pateikiamas visas dokumento turinys, dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas (antraštė), dokumento data ir registracijos numeris, dokumento gavimo data ir dokumento gavimo registracijos numeris (jei yra), informacija apie autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenis (nurodomos dokumentą pasirašiusio (patvirtinusio) asmens pareigos, vardas ir pavardė, elektroninį parašą sukūrusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, elektroninį spaudą sukūrusio juridinio asmens pavadinimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 38 punktą). Taigi dokumento išraše neprivalo atsispindėti visas originalaus dokumento tekstas ir jo dalis perkeliama pasirinktinai, bet duomenys apie teiktus nusišalinimus, VTEK nuomone, privalo būti pateikti.
Dėl pareigos teikti privačių interesų deklaraciją
Deklaruojantys asmenys ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos privalo pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis. Vadinasi, Tiriamasis, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai įgijęs deklaruojančiojo asmens statusą pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą, turėjo pareigą nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų pateikti privačių interesų deklaraciją, bet to nepadarė.
Atsiradus naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitus pateiktoje deklaracijoje nurodytiems duomenims ar privatiems interesams, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją (Įstatymo 7 straipsnis). Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
VTEK duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ir nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Tiriamasis buvo įgijęs verslo liudijimą Nr. MI430216-1. Veikla – taikomosios dailės ir vaizduojamojo meno dirbinių gamyba. Nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. Tiriamasis yra įregistravęs individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 993603. Veikla – meninė kūryba (EVRK kodas 900300). Remiantis tyrimo medžiaga matyti, kad minėtosios veiklos galėjo būti priežastis interesų konfliktui Heraldikos komisijoje kilti, bet duomenų apie meno dirbinių gamybos, vėliau – meninės kūrybos individualią veiklą Tiriamasis nėra pateikęs.
Komisija, spręsdama klausimą, ar pradėti tyrimą, gali išsiųsti skundžiamam asmeniui raginimą deklaruoti konkrečius privačius interesus. Tyrimas nepradedamas, jeigu iki Komisijos raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikia privačių interesų deklaraciją arba ją patikslina pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir Komisija iš pranešime pateiktos ar Komisijos papildomai surinktos informacijos nenustato esant pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 25 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamuoju atveju, remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka gautosios ir atlikto tyrimo metu surinktos medžiagos duomenimis, nustatyta, kad Heraldikos komisijos nario tarnybinėje veikloje egzistavo su minėtomis meno dirbinių gamybos ir meninės kūrybos veiklomis susijęs privatus interesas, kurio jis nenurodė privačių interesų deklaracijoje, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad jis išvengė šių aplinkybių pagrindu kilusio interesų konflikto, – teikė nusišalinimą ir nedalyvavo su jo privačiais interesais susijusių sprendimų priėmimo procedūrose.
Nagrinėjamu atveju su privačių interesų deklaravimo aplinkybėmis susijusios Tiriamojo veikos vertintinos kartu su Heraldikos komisijoje jam kilusio interesų konflikto situacijos vertinimu. Kadangi tiriamasis išvengė savo tarnybinėje veikloje atsiradusio interesų konflikto, vien tik aplinkybių, kurių pagrindu toks konfliktas kilo, nepateikimas privačių interesų deklaracijoje negali būti tapatinamas su Įstatymo nuostatoms priešinga veika. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, VTEK nepradedamas privačių interesų deklaravimo aplinkybių tyrimas, jeigu nesama duomenų dėl galimo interesų konflikto. Aptariamu atveju konstatuotina, kad Tiriamasis nepažeidė interesų konflikto situacijos valdymą reglamentuojančių Įstatymo nuostatų, todėl jo veikos dėl privačių interesų deklaracijos pateikimo ir joje nenurodytų privačių interesų negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio nuostatas.
Vis dėlto VTEK primena, kad Tiriamasis, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, įgijo jame nustatytą pareigą teikti privačių interesų deklaraciją ir nurodyti visus deklaruotinus duomenis. Prie tokių duomenų, be kita ko, priskirtina informacija apie Tiriamojo vykdomą individualią meninės kūrybos veiklą, kuri, remiantis atlikto tyrimo aplinkybių vertinimu, laikytina Heraldikos komisijos nario privataus intereso šaltiniu.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtasis Lietuvos heraldikos komisijos narys nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, nes 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. rugsėjo 24 d., 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusiuose Lietuvos heraldikos komisijos posėdžiuose nusišalindamas nuo sprendimų dėl pritarimo jo parengtų Pabarės, Plutiškių, Kalnujų, Kaulakių, Sujainių ir Igliaukos herbų etalonams išvengė tarnybinėje veikloje susiklosčiusio interesų konflikto situacijos.
2. Pripažinti, kad Tirtasis Lietuvos heraldikos komisijos narys, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos bei jos nepapildęs duomenimis apie vykdomą meninės kūrybos veiklą, nepažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio nuostatų, nes išvengė šių aplinkybių pagrindu jo tarnybinėje veikloje kilusio interesų konflikto situacijos.
3. Nurodyti Tirtajam Lietuvos heraldikos komisijos nariui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo gavimo dienos, pateikti privačių interesų deklaraciją ir joje nurodyti duomenis apie vykdomą individualią meninės kūrybos veiklą.
4. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam Lietuvos heraldikos komisijos nariui ir Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkei.
5. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.
6. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė
Komisijos balsavimo rezultatai:
Sprendimas priimtas vienbalsiai.
Evelina Matulaitienė – už;
Gediminas Sakalauskas – už;
Martinas Žaltauskas – už.
