DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)

2022 m. birželio 6 d. Nr. KS-68 Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi aplinkybes dėl Šilalės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus buvusio pavaduotojo (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms, VTEK 2022 m. birželio 1 d. posėdyje išklausiusi Tiriamojo, jo atstovo ir pareiškėjų paaiškinimus, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,

n u s t a t ė:

Tyrimo pagrindas ir dalykas

Komisija gavo du pranešimus apie galbūt padarytus Įstatymo nuostatų pažeidimus vykdant konkursą (toliau – Konkursas) į VšĮ Šilalės rajono ligoninės (toliau – Ligoninė) direktoriaus pareigas. Nurodoma, kad Konkursas vyko dviem etapais: 2021 m. spalio 1 d. ir 12 d., Konkurso komisiją sudarė Administracijos direktorius (Komisijos pirmininkas), Savivaldybės meras (Komisijos pirmininko pavaduotojas), du Administracijos skyrių vedėjai ir Ligoninės atstovė. Konkurse dalyvavo ir jį laimėjo tuometinis Administracijos direktoriaus pavaduotojas -Tiriamasis.

Pareiškėjams kelia abejonių Konkurso procedūrų skaidrumas, Konkurso komisijos narių nešališkumas ir Konkurso rezultatai. Taip pat prašoma įvertinti, ar buvusiam Administracijos direktoriaus pavaduotojui (Tiriamajam) įsidarbinus Ligoninėje, dėl kurios per paskutinius tarnybos Administracijoje metus jis galbūt priėmė sprendimus, nebuvo pažeistos Įstatymo 15 straipsnio nuostatos.

Vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Komisija, prieš pradedama tyrimą, kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl papildomos informacijos pateikimo.

Gavus Komisijos prašytos medžiagos nustatyta, kad būdamas Administracijos direktoriaus pavaduotoju Tiriamasis (per paskutinius vienus metus iki įsidarbinimo Ligoninėje) pasirašė šiuos dokumentus, galbūt susijusius su Ligoninės veiklos priežiūra, kontrole ir turtu:

1) 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. DĮV-1011 „Dėl įpareigojimo paskirti atsakingus asmenis sveikatos priežiūros įstaigose“;

2) 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. DĮV-1281 „Dėl gautų asmeninės apsaugos priemonių paskirstymo“;

3) 2021 m. gegužės 19 d. leidimą Nr. LOR-5 „Organizuoti renginį viešojo naudojimo teritorijoje“;

4) 2021 m. birželio 21 d. raštą Nr. B3-1242 (11.5 E) „Dėl informacijos apie laisvas pareigybes pateikimo“;

5) 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. B3-1296 (24.2) „Dėl dokumentų pateikimo“;

6) 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. B3-1621 (24.2.) „Dėl pateiktų dokumentų kalbos“;

7) 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. DĮV-1063 „Dėl asmeninių apsaugos priemonių perdavimo“.

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.

Komisija vertina, ar Tiriamasis nepažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatų, kai nepraėjus vieniems metams nuo darbo Administracijos direktoriaus pavaduotoju pabaigos įsidarbino Ligoninėje, su kurios veiklos priežiūra, kontrole bei turtu susijusius klausimus galbūt sprendė per paskutinius vienus darbo metus eidamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas (įskaitant laikotarpius, kai eidamas šias pareigas pavadavo ar laikinai ėjo Administracijos direktoriaus pareigas).

Vadovaudamasi Įstatymo 15 straipsniu Komisija vertina Tiriamojo elgesį per vienus metus iki jo darbo Ligoninėje pradžios, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. spalio 29 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija nevertina Konkurso vykdymo procedūrų ir rezultatų teisėtumo bei pagrįstumo, nes šie klausimai nepriskirti Komisijos įgaliojimų sričiai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustatytos faktinės aplinkybės

1. Tiriamasis Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., į šias pareigas jis paskirtas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-183 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo“ politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui.

Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. DĮV-264 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo paskyrimo“ Tiriamasis Administracijos direktoriaus pavaduotojas buvo paskirtas Šilalės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovu koronaviruso COVID-19 situacijai suvaldyti.

2020 m. lapkričio 4‒13 d., 2021 m. sausio 12 d., vasario 1‒3 d., kovo 15 d., kovo 19 d., gegužės 10‒21 d., birželio 7 d., nesant Administracijos direktoriaus (jo komandiruočių, laikino nedarbingumo ir pan. metu), Tiriamasis pavadavo Administracijos direktorių ‒ ėjo Administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių pareigas.

Nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. liepos 15 d. Tiriamasis laikinai ėjo Administracijos direktoriaus pareigas ‒ vykdė Administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas, funkcijas (Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. T1-158 „Dėl pavedimo (Tiriamajam) eiti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas“).

2. 2021 m. spalio 19 d. Tiriamasis atleistas iš Administracijos direktoriaus pareigų praradęs politinį (asmeninį) pasitikėjimą (Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. T1-244 „Dėl (Tiriamojo) atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą“).

3. Nuo 2021 m. spalio 29 d. Tiriamasis dirba Ligoninės direktoriumi. Į šias pareigas jis paskirtas penkerių metų kadencijai (iki 2026 m. spalio 28 d.) Šilalės rajono savivaldybės mero 2021 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr. MPP- 160 (6.1E) „Dėl (Tiriamojo) priėmimo į Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pareigas“, laimėjęs Savivaldybės Konkursą.

Nustatyta, kad konkursas buvo paskelbtas ir vyko Tiriamajam einant Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas: Konkursas paskelbtas 2021 m. rugpjūčio 16 d., pretendentų į Ligoninės pareigas atranka vyko 2021 m. spalio 1 d. ir 12 d., Konkurso laimėtojas (Tiriamasis) nustatytas 2021 m. spalio 12 d.

4. Ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) iš Šilalės rajono savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti jos įstatuose numatytas pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma ‒ viešoji įstaiga, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose, firminį ženklą. Įstaigos steigėjas (savininkas) ir vienintelis dalininkas ‒ Šilalės rajono savivaldybė. Įstaigos steigėjo (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ‒ Šilalės rajono savivaldybės taryba. Ligoninei vadovauja direktorius (Įstaigos vadovas). Įstaigos vadovas į pareigas atrenkamas viešojo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Steigėjas (savininkas) priima sprendimą organizuoti viešąjį Įstaigos vadovo pareigų konkursą. Įstaigos vadovą į darbą priima (darbo sutartį su Įstaigos vadovu sudaro ir nutraukia bei kitas funkcijas, susijusias su Įstaigos vadovo darbo santykiais, įgyvendina) Savivaldybės meras savo potvarkiu Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Darbo sutartis su Įstaigos vadovu gali būti nutraukiama visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti Įstaigos vadovą iš pareigų (Ligoninės įstatų 1, 3, 5, 6, 76 ir 78 punktai).

5. Savivaldybės mero pateiktais duomenimis, Tiriamajam, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojui, nebuvo priskirta Ligoninės priežiūra ir kontrolė. Vadovaujantis Administracijos nuostatų, patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-288, 26.7 punktu bei Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T1-195, 9 punktu, atitinkama funkcija (veiklos sritis) priskirta Administracijos direktoriui.

6. Per paskutinius vienus darbo Administracijos direktoriaus pavaduotoju metus (tiriamuoju laikotarpiu), įskaitant laikotarpius, kai pavadavo Administracijos direktorių arba laikinai ėjo Administracijos direktoriaus pareigas, Tiriamasis pasirašė šiuos su Ligoninės veiklos priežiūra, kontrole ir turtu galbūt susijusius dokumentus:

6.1. 2020 m. lapkričio 12 d. Tiriamasis, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, pasirašė įsakymą Nr. DĮV-1011 „Dėl įpareigojimo paskirti atsakingus asmenis sveikatos priežiūros įstaigose“.

Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1 papunkčiu, Šilalės rajono savivaldybės administracijos veiklos nuostatų 29 punktu bei atsižvelgiant į Šilalės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolą Nr. 13.

Įsakymu Tiriamasis įpareigojo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų vadovus (nepriklausomai nuo jų pavaldumo) paskirti atsakingus asmenis, kurie bet kuriuo paros metu teiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento Šilalės skyriui (toliau – NVSC Šilalės skyrius) informaciją apie asmenis, kuriems nustatytas COVID ligos atvejis, kol galios Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas.

Įsakymu atitinkamų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams įsakyta paskirtų atsakingų asmenų kontaktinius duomenis skubiai pateikti NVSC Šilalės skyriui.

Įsakymo vykdymo kontrolė pavesta Šilalės rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojai.

6.2. 2020 m. gruodžio 31 d. Tiriamasis, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas – ekstremalių situacijų valdymo operacijų centro vadovas, priėmė (pasirašė) sprendimą Nr. DĮV-1281 „Dėl gautų asmeninės apsaugos priemonių paskirstymo“.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. DĮV-264 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo paskyrimo“ ir atsižvelgiant į Šilalės rajono savivaldybės administracijos įsigytas asmenines apsaugos priemones iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Sprendimu įstaigoms pagal jo priede pateiktą sąrašą (Šilalės rajono savivaldybės seniūnijoms, švietimo, slaugos, sveikatos priežiūros, įskaitant Ligoninę, Savivaldybės administracijai bei kitoms įstaigoms – iš viso 37 subjektams) Tiriamasis paskirstė ir pavedė atsakingai Administracijos darbuotojai pagal perdavimo‒priėmimo aktus perduoti asmenines apsaugos priemones (vienkartines kaukes, vienkartines pirštines, rankų dezinfekantus ir kt.), įsigytas iš Šilalės rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

6.3. 2021 m. gegužės 19 d. Tiriamasis, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, išdavė Ligoninei leidimą Nr. LOR-5 „Organizuoti renginį viešojo naudojimo teritorijoje“. Ligoninei leista 2021 m. gegužės 19 d. nuo 11 val. iki 13 val. prie Šilalės rajono savivaldybės pastato organizuoti nekomercinį edukacinį renginį suaugusiems „Sveikatos postas“.

6.4. 2021 m. birželio 21 d. Tiriamasis, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, pasirašė raštą Nr. B3-1242 (11.5 E) „Dėl informacijos apie laisvas pareigybes pateikimo“, adresuotą įstaigoms pagal sąrašą, įskaitant Ligoninę (iš viso – 27 adresatai), kuriuo prašoma iki 2021 m. birželio 23 d. pateikti informaciją, kiek įstaigoje per 2020 metus buvo pareikšta nusišalinimų nuo interesų konfliktą keliančių klausimų rengimo, svarstymo ar priėmimo bei kitų tarnybinių funkcijų atlikimo, kiek per 2020 metus įstaigoje buvo pateikta išankstinių rekomendacijų interesų konfliktų valdymo klausimais.

6.5. 2021 m. birželio 30 d. Tiriamasis, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis Administracijos direktoriaus pareigas, pasirašė raštą Nr. B3-1296 (24.2) „Dėl dokumentų pateikimo“, adresuotą Šilalės rajono viešosioms gydymo ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, įskaitant Ligoninę (iš viso – 5 adresatai), kuriuo, siekiant užtikrinti valstybinės kalbos vartojimo taisyklingumą įstaigų dokumentuose bei atsižvelgiant į Šilalės rajono savivaldybės 2021 m. valstybinės kalbos patikrinimų planą, prašoma pateikti Administracijai atitinkamus šių įstaigų rengtų dokumentų (raštų, pažymų, vadovo įsakymų, vidaus dokumentų) ir antspaudų (įstaigos ir darbuotojų vardinių spaudų) pavyzdžius.

6.6. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Tiriamasis, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas, pasirašė Ligoninei adresuotą raštą Nr. B3-1621 (24.2.) „Dėl pateiktų dokumentų kalbos“. Šiuo raštu jis pranešė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, siekiant užtikrinti taisyklingos valstybinės kalbos vartojimą viešųjų įstaigų rengiamuose dokumentuose, buvo tikrinami Administracijai pateikti įstaigos 2021 m. parengti dokumentai. Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų nenustatyta, pastebėta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimų (Ligoninei pridėtas pastebėtų kalbos klaidų sąrašas). Ligoninės paprašyta rengiant dokumentus vadovautis minėtosios komisijos nutarimais ir atsižvelgiant į nurodytas klaidas užtikrinti taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą įstaigos dokumentuose.

6.7. 2021 m. spalio 4 d. Tiriamasis, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas, Ekstremalių situacijų valdymo operacijų centro vadovas, pasirašė sprendimą Nr. DĮV-1063 „Dėl asmeninių apsaugos priemonių perdavimo“.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 770 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo ir atsižvelgiant į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. DĮV-264 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo paskyrimo“.

Sprendimu Tiriamasis įstaigoms pagal sąrašą (Ligoninei, švietimo įstaigoms, seniūnijoms, Administracijai – iš viso 13 subjektų) paskirstė ir pavedė atsakingai Administracijos darbuotojai pagal perdavimo‒priėmimo aktus perduoti asmeninės apsaugos priemones, įgytas iš Šilalės rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Tiriamojo paaiškinimas

I. Tiriamojo paaiškinimas raštu

Tiriamasis nurodė, kad vadovaujantis teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis, teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi ne tik atsižvelgiant į konkrečių teisės aktų nuostatų gramatines formuluotes (tai būdinga lingvistiniam teisės aiškinimo metodui), ne mažiau svarbu, siekiant tinkamai atskleisti teisės normos turinį, yra identifikuoti konkrečiu teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus bei įvertinti teisinio reguliavimo aplinkybes, lemiančias tokio reguliavimo atsiradimą.

Įstatymu siekiama: 1) identifikuoti asmenų privačius interesus, 2) užtikrinti viešojo intereso viršenybę, užkardyti viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijas ir galimas korupcijos apraiškas.

Interesų konfliktų valdymo ir prevencijos geroji praktika ‒ formuojama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), „atvėsimo taisyklė“ ir draudimas įsidarbinti siejamas išimtinai su įsidarbinimu privačiame sektoriuje. Lietuvoje nustatytas teisinis reglamentavimas yra platesnis ‒ nustatomas draudimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, įsidarbinti ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. EBPO leidinyje „Post public employment: good practices for preventing conflict of interest“, į kurį teikiama nuoroda VTEK 2020 m. išleistose rekomendacijose „Dėl apribojimų dirbti ir atstovavimo apribojimų įgyvendinimo“, aptariama daug situacijų, kada taikytini įsidarbinimo apribojimai ir kokias rizikas siekiama tokiu draudimu suvaldyti. Šios situacijos iš esmės išimtinai siejamos su viešose pozicijose dirbusių asmenų įsidarbinimu privačiame sektoriuje (tai, be kita ko, akcentuojama ir kitame VTEK rekomendacijų cituojamame dokumente – Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją).

EBPO nurodo, kad draudimu įsidarbinti visų pirma siekiama užkirsti kelią viešąją tarnybą palikusiems asmenims pasinaudoti šiose pareigose įgyta informacija ir pažintimis siekiant asmeninės naudos arba naudos savo naujajam darbdaviui. Tokia visiems neprieinama informacija, taip pat pažintys, gali suteikti privataus sektoriaus subjektui, priėmusiam į pareigas tokį asmenį, nepagrįstą ir nesąžiningą konkurencinį pranašumą prieš kitus atitinkamoje rinkoje veikiančius privačius subjektus, taip pažeidžiant viešuosius interesus.

Draudimas taip pat tikslingas siekiant užkardyti atvejus, kai viešoje pozicijoje dirbantis asmuo, turėdamas įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su savo „būsimu darbdaviu“, suteikia šiam privilegijų (atlaidžiau vertina jo veiklą, netaiko sankcijų, skiria finansavimą), dėl to gali būti ar yra pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, konkurencija, mažėja visuomenės pasitikėjimas viešuoju sektoriumi. Viešųjų ir privačių interesų susikirtimas tokiu atveju akivaizdus: viešas pareigas einantis asmuo vis dar eidamas šias pareigas gali bandyti „įsiteikti“ būsimam darbdaviui, siekdamas asmeninio intereso: vėlesnio įsidarbinimo tokiame subjekte, palankesnių darbo sąlygų ir pan.

Dėl viešojo ir privataus sektorių skirtumų ir specifikos, interesų konflikto atsiradimo prielaidos ir galimybės, vertinant pagal draudimo įsidarbinti viešajame sektoriuje kontekstą, gerokai skiriasi nuo tų atvejų, kai įsidarbinama privačiame sektoriuje. Įsidarbinus viešojo sektoriaus subjekte viešųjų bei privačių interesų konflikto atsiradimo prielaidos yra kur kas siauresnės: 1. viešųjų subjektų tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Taigi net jei buvusioje darbovietėje viešajame sektoriuje įgyta informacija ir pažintys būtų aktualios naujoje darbovietėje viešajame sektoriuje, jų panaudojimas sietinas ne su asmeniniais keičiančio darbo vietą asmens ar jo naujos darbovietės (privataus subjekto) interesais, o su viešojo subjekto, kurio tikslas, kaip minėta, tenkinti viešuosius interesus, nauda; 2. viešieji subjektai paprastai nėra rinkos, kurioje veikia ir privatūs subjektai, dalyviai. Todėl, skirtingai nei įsidarbinimo privataus sektoriaus subjekte atvejais, įsidarbinimas viešojo sektoriaus subjekte ir turėjimas tam tikros informacijos ir (ar) pažinčių, nesuteikia privačiam subjektui nepagrįsto konkurencinio pranašumo rinkoje, taigi ir neiškreipia konkurencijos kaip viešosios vertybės; 3. priklausomai nuo skyrimo į viešojo sektoriaus subjekto pareigas procedūrų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad darbo santykiai (darbo užmokestis ir kt. aspektai) viešajame sektoriuje yra paprastai reglamentuojami imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, t. y. nesuteikiant jas taikantiems subjektams diskrecijos, rizika, susijusi su asmens „įsiteikimu“ būsimam darbdaviui (viešojo sektoriaus subjektui), gali apskritai neegzistuoti. Pavyzdžiui, jei asmenį į naujas pareigas skiria savivaldybės meras, o ne subjektas, kuriame įsidarbinama, o darbo sąlygas (darbo užmokesčio dydį ir kt. klausimus) imperatyviai reglamentuoja teisės aktai, tokiu atveju objektyviai neegzistuoja poreikis iš anksto „įsiteikti“ būsimam darbdaviui, taigi abejotina ir viešųjų bei privačių interesų konflikto pasireiškimo galimybė.

Taigi vertinant asmenų, įsidarbinusių viešojo sektoriaus subjektuose, veiksmų atitiktį Įstatymui, konkrečioje situacijoje turi būti labai detaliai įvertintas asmens privačių interesų pobūdis bei ar tokių privačių interesų turėjimas objektyviai gali pažeisti viešuosius interesus, sukelti interesų konfliktą. Priešingu atveju, taikant Įstatymo nuostatas formaliai ir perdėm plačiai, atsiranda rizika pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą, ji apribojama neproporcingai siekiamam VDIPĮ tikslui.

Dėl įsidarbinimo Ligoninėje aplinkybių Tiriamasis pastebėjo, kad jo ankstesnė tarnybinė veikla – darbas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju nebuvo susijusi su įstaigos, kurioje jis vėliau įsidarbino – Ligoninės priežiūra ar kontrole.

Ligoninėje Tiriamasis įsidarbino laimėjęs teisės aktų nustatyta tvarka Šilalės rajono savivaldybės organizuotą konkursą į Ligoninės direktoriaus pareigas. Ligoninės teisinė forma – viešoji įstaiga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant atitinkamą visuomenei naudingą veiklą.

Ligoninių direktorių darbo užmokesčio nustatymo tvarka detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnyje, nustatant aiškius ir objektyvius, nuo į pareigas skiriančių asmenų valios nepriklausančius, kriterijus.

Dėl Komisijos tiriamų dokumentų Tiriamasis pastebėjo, kad juos jis pasirašė vykdydamas ne savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, o administracijos direktoriaus (pastarojo nebuvimo darbe metu) ir ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo funkcijas.

Dėl 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. DĮV-1011 „Dėl įpareigojimo paskirti atsakingus asmenis sveikatos priežiūros įstaigose“ Tiriamasis paaiškino, kad šiuo dokumentu nėra įgyvendinamos nei priežiūros, nei kontrolės funkcijos. Įsakymo tikslas – įgyvendinti atsakingų valstybės institucijų aukštesnės teisinės galios sprendimais nustatytą informacijos teikimo kompetentingiems subjektams (valdant ekstremalią situaciją, susiklosčiusią dėl COVID-19 pandemijos) mechanizmą. Šis įsakymas priskirtinas viešojo administravimo sričiai ‒ administracinių sprendimų priėmimui (Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 punktas). Priežiūros ir kontrolės funkcijos priskirtinos prie Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte įtvirtintos atskiros viešojo administravimo srities ‒ teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros.

2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. DĮV-1281 „Dėl gautų asmeninės apsaugos priemonių paskirstymo“ ir 2021 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. DĮV- 1063 „Dėl asmeninių apsaugos priemonių perdavimo“ pavaldžioms įstaigoms perduodamos savivaldybės lėšomis įsigytos asmeninės apsaugos priemonės, valdant ekstremalią situaciją, susiklosčiusią dėl COVID-19 pandemijos, ir įgyvendinant aukštesnės teisinės galios teisės aktais patvirtintas ekstremalios situacijos valdymo priemones. Siekdama racionaliai valdyti biudžeto lėšas bei operatyviau aprūpinti viešajame sektoriuje dirbančius darbuotojus būtinomis apsaugos priemonėmis, vadovaudamasi viešųjų pirkimų gerąja praktika savivaldybė vykdė centralizuotus apsaugos priemonių viešuosius pirkimus (vietoj to, kad kiekviena savivaldybei pavaldi įstaiga jas pirktų atskirai). Pirkimai buvo atliekami visoms įstaigoms pagal jų pateiktus poreikius, teisės aktų nustatyta tvarka, parengus pirkimų paraiškas, kurias, Tiriamojo žiniomis, tvirtino savivaldybės administracijos direktorius. Būtent pasirinktas centralizuoto pirkimo būdas lėmė poreikį priimti minėtuosius įsakymus, kurių nebūtų reikėję, jei įstaigos apsaugos priemonių būtų įsigijusios savarankiškai. Įsakymai paskirstyti turtą šiuo atveju yra tik kitų subjektų (priėmusių sprendimą įsigyti konkrečius kiekius apsaugos priemonių konkrečioms įstaigoms) inicijuotos įsigijimo procedūros užbaigimo įforminimas. Nei priimant sprendimą įsigyti apsaugos priemones, nei viešojo pirkimo procedūrose Tiriamasis tvirtina nedalyvavęs.

Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos nulemtą skubą (poreikį kuo greičiau aprūpinti įstaigas būtinomis asmens apsaugos priemonėmis) ir sudėtingą logistinį procesą (daug įstaigų, daug pirkimo objektų, apsaugos priemonės buvo pristatomos etapais ir kt.), apsaugos priemonės de facto atsakingų savivaldybės administracijos darbuotojų buvo paskirstytos pavaldžioms įstaigoms iš karto jas gavus iš tiekėjų, o Tiriamojo pasirašyti įsakymai, kuriais jos de jure buvo perduotos įstaigoms, buvo parengti vėliau, jau perdavus ir apibendrinus bendrus atskirų pristatymų kiekius. Tiriamojo nuomone, jo pasirašytų įsakymų reikšmė šiame procese tik formali, teisiškai „įforminanti“ įvykusius apsaugos priemonių paskirstymus. Tiriamojo vaidmuo šiame procese nelėmė nei sprendimo įsigyti šias priemones, nei jų kiekio paskirstymo atskiroms įstaigoms, jokios įtakos šių įsakymų turiniui jis pats negalėjo padaryti.

Taip pat Tiriamasis atkreipė dėmesį, jog apsaugos priemonės priskirtinos prie suvartojamų daiktų, trumpalaikio turto. Jomis, vadovaujantis įprasta valstybėje susiklosčiusia praktika, siekiant užtikrinti COVID-19 ligos plitimo prevenciją bei darbuotojų saugumą, ekstremalios situacijos metu privalėjo būti aprūpinamos visos pavaldžios įstaigos, todėl, pasak Tiriamojo, nei priimant šiuos įsakymus, nei vėliau jam įsidarbinant Ligoninėje dėl priimtų įsakymų nebuvo jokių prielaidų pasireikšti viešųjų ir privačių interesų konfliktui.

Dėl 2021 m. gegužės 19 d. leidimo Nr. LOR-5. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, leidimų išdavimas nepriskirtinas prie priežiūros ir kontrolės funkcijų, o patenka į kitą viešojo administravimo sritį – administracinių paslaugų teikimą (6 straipsnio 3 punktas). Priežiūros ir kontrolės funkcijos priskirtinos prie Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte įtvirtintos viešojo administravimo srities ‒ teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros.

Dėl 2021 m. birželio 21 d. rašto Nr. B3-1242 (11.5 E) „Dėl informacijos apie laisvas pareigybes pateikimo“. Atsižvelgiant į rašto turinį, jis laikytinas informacinio pobūdžio raštu, kuriuo siekiama surinkti aktualią informaciją, taigi jis nepriskirtinas nei priežiūros, nei kontrolės funkcijoms.

Dėl 2021 m. birželio 30 d. rašto Nr. B3-1296 (24.2) „Dėl dokumentų pateikimo“ ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. B3-1621 (24.2) „Dėl pateiktų dokumentų kalbos“. Pasirašytais dokumentais prašoma pateikti medžiagą, reikalingą valstybinės kalbos vartojimo stebėsenai atlikti, ir Ligoninė informuojama apie stebėsenos rezultatus. Tiriamasis atkreipė dėmesį, kad sprendimas atlikti stebėseną priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. DĮV-10, o patikrinimą atliko už šią funkciją atsakingi savivaldybės administracijos darbuotojai. Stebėsenos procese, atsižvelgiant į jos sritį, reikalaujančią specialių žinių, Tiriamasis teigia nedalyvavęs ir nedaręs jokios įtakos šio patikrinimo rezultatams. Atsižvelgiant į pasirašytų raštų pobūdį, jo vaidmenį šiame procese (informacinio pobūdžio raštų pasirašymą), manytina, kad, nors formaliai (taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą) gali būti traktuojama, kad jo veiksmai pasirašant šiuos raštus patenka į Įstatymo 15 straipsnio taikymo sritį, tačiau jie vertintini kaip mažareikšmiai ir negalintys sukelti jokios grėsmės viešiesiems interesams, arba tokiais, dėl kurių galėtų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Apibendrindamas savo pateiktą paaiškinimą Tiriamasis nurodė, kad jo veiksmuose, pasirašant Komisijos tiriamus dokumentus, net hipotetiniu lygmeniu būtų sudėtinga identifikuoti esant galimą jo privatų interesą bei konstatuoti esant viešųjų ir privačių interesų susikirtimą ar susidariusią tokio konflikto regimybę. Tiriamojo veiksmai negalėjo daryti jokios įtakos nei jo įsidarbinimui į Ligoninės direktoriaus pareigas (nesukūrė jam jokių palankesnių galimybių, nes, kaip minėta, į pareigas jį skyrė ne Ligoninės kompetentingi subjektai, o meras, skyrimo pagrindas – laimėtas viešas konkursas), nei jo darbo sąlygoms (darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis imperatyviais teisės aktuose (įstatyme) nustatytais kriterijais), nei sukūrė nepagrįstai privilegijuotą ar diskriminuojančią padėtį Ligoninei. Dėl to Tiriamojo veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip patenkantys į Įstatymo 15 straipsnio taikymo sritį.

Papildomai Tiriamasis paminėjo, kad Įstatyme pateikiamų sąvokų („sprendimai susiję su juridinio asmens priežiūra ar kontrole“, „kiti su turtu susiję sprendimai“) apibrėžtys yra gana abstrakčios ir palieka gana plačią diskrecijos teisę jas taikančiam subjektui interpretuoti jų turinį. Aiškinant ir taikant teisės aktus turi būti vadovaujamasi teisės principais (be kita ko, teisingumo principu, kuris reikalauja užtikrinti teisės saugomų vertybių ir asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą) ir atsižvelgiama į teisinio reguliavimo tikslus. Tai suponuoja pareigą teisę taikančiam subjektui ne tik formaliai įvertinti priimto sprendimo ar atliekamos funkcijos atitiktį įstatyme nustatytiems kriterijams (sprendimai susiję su subjektų priežiūra, kontrole ar turto valdymu), bet ir tai, ar tokiais sprendimais objektyviai (gali būti) sukeliama grėsmė įstatymu saugomoms vertybėms. Tokia analizė ypač aktuali įsidarbinimo viešojo sektoriaus subjekte atvejais, kai viešųjų ir privačių interesų pasireiškimo galimybė yra kur kas siauresnė. Nors ir konstatavus formalią veiksmų atitiktį Įstatyme įtvirtintiems požymiams ar mažareikšmius pažeidimus, kuriais nėra padaroma žala ar sukeliama grėsmė viešiesiems interesams, turėtų būti įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės ir sprendžiama, ar apskritai tikslinga taikyti teisės aktuose nustatytas priemones, o tokį poreikį nustačius turėtų būti sprendžiama dėl priemonių, kurios atitiktų pažeidimo pobūdį, teisingumo ir proporcingumo principo reikalavimus. Tai, Tiriamojo vertinimu, atitiktų Komisijos formuojamą praktiką (pavyzdžiui, Komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. KS-298).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Tiriamasis prašo pripažinti, kad jis nepažeidė Įstatymo nuostatų, o jei Komisija spręstų, kad Įstatymas buvo pažeistas, ‒ atsižvelgti į pirmiau nurodytus argumentus, į Komisijos praktiką sprendžiant dėl taikytinų priemonių proporcingumo, ir apsiriboti pažeidimo konstatavimu.

II. Tiriamojo ir jo atstovo paaiškinimas žodžiu

Komisijos 2022 m. birželio 1 d. posėdyje Tiriamasis prašė atsižvelgti į tai, kad jam einant Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas jo veiklos sričiai nebuvo priskirta Ligoninės veiklos priežiūra ir kontrolė; dalyvaudamas Konkurse jis pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje numatyta teise laisvai pasirinkti darbą; Komisijos tiriami Tiriamojo pasirašyti dokumentai nedarė jokios įtakos nei jo įsidarbinimui į Ligoninės direktoriaus pareigas, nei atitinkamo darbo sąlygoms. Todėl jo veiksmai neturėtų patekti į Įstatymo 15 straipsnio taikymo sritį.

Komisijos 2022 m. birželio 1 d. posėdyje Tiriamajam atstovavęs advokatas atkreipė dėmesį į papildomas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos Tiriamojo raštu pateiktame paaiškinime, ir prašė vadovautis teismų praktika aiškinant priežiūros ir kontrolės funkcijos turinį. Advokato teigimu, minėtajai funkcijai būdingi šie požymiai:

1) siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-554-415);

2) turi būti atliekami tikrinimai ir numatyta galimybė skirti tikrinamiems subjektams tam tikras nuobaudas ar sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019);

3) tiesioginė (ne deleguotoji) subjekto atsakomybė – tas, kuriam tiesiogiai priskirta kuruoti atitinkamą sritį, vykdyti priežiūrą ir kontrolę, ir turėtų būti laikomas atsakomybės subjektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2569-662/2021);

4) vertinant atsakomybės paskirstymą tarp vadovo ir pavaduotojo turi būti nustatytas sistemiškumas ir nuoseklumas laiko požiūriu: jeigu yra atliekami pavieniai veiksmai ir tai nėra sisteminė asmens atsakomybė, jam negali būti priskiriama visa atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).

Ši teismų praktika yra svarbi atsakant, ar Tiriamasis atliko priežiūros ir kontrolės funkciją. Analizuojant VTEK tiriamus Tiriamojo pasirašytus dokumentus matyti, kad dalis jų yra deleguotų funkcijų užtikrinimas, šie dokumentai nėra susiję su priežiūra ir kontrole.

Dėl tiriamų raštų, susijusių su valstybinės kalbos vartojimo tikrinimu, pastebėtina, kad Tiriamasis nebuvo tiesiogiai atsakingas už atitinkamą sritį, raštus jis pasirašė eidamas laikinas pareigas, šiuo atveju nebuvo sistemiškumo. Taigi negalima konstatuoti, kad jam kilo interesų konfliktas ir buvo pažeistos Įstatymo nuostatos.

Taip pat Tiriamojo atstovas atkreipė dėmesį į dar du aspektus: 1) nagrinėjamoje situacijoje buvo pereita iš viešojo subjekto į viešąjį laimėjus Konkursą, o atitinkami atvejai interesų konflikto prasme nekelia tokio pavojaus, koks būna, kai asmuo pereina dirbti į privatų subjektą; 2) dalį skundų Komisijai pateikė asmenys, nelaimėję Konkurso.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta raštu ir žodžiu, ir vadovaudamasis minėtąja teismų praktika, Tiriamojo atstovas paprašė konstatuoti, kad Įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 19 d. Tiriamasis buvo Administracijos direktoriaus pavaduotojas – politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktu, šios pareigos priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, kartu ir deklaruojančių asmenų kategorijai.

Įstatymas deklaruojančius asmenis įpareigoja: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra; 3) nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti; 4) priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; 5) nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai; 6) nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas išimtis (Įstatymo 3 straipsnis).

Įstatyme taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai bei apribojimai, kurie taikytini ne tik einant Įstatyme nurodytas deklaruojančio asmens pareigas, bet ir tarnybai pasibaigus, tarp jų – apribojimai dirbti (Įstatymo 15 straipsnis).

Įstatymo 15 straipsnyje (redakcija nuo 2020 m. liepos 11 d.) nustatyta, kad asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Apribojimų dirbti (Įstatymo 15 straipsnis) paskirtis – riboti asmeniui, baigusiam eiti konkrečias (nurodytas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje) pareigas valstybinėje tarnyboje, galimybes įsidarbinti juridiniame asmenyje, dėl kurio jis rengė, svarstė ar priėmė Įstatymo 15 straipsnyje išvardintus sprendimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 15 straipsnyje reglamentuojama, jog atitinkamų apribojimų taikymui neturi reikšmės juridinio asmens, kuriame ketinama įsidarbinti, teisinė forma ar nuosavybė. Taigi šis straipsnis taikomas asmeniui ketinant įsidarbinti tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, todėl vertinant Tiriamojo elgesio atitiktį Įstatymo 15 straipsnio nuostatoms neturi teisinės reikšmės argumentas, esą jis įsidarbino ne privačioje, o viešojoje įstaigoje.

2020 m. Komisijos patvirtintų rekomendacijų „Dėl apribojimų dirbti ir atstovavimo apribojimų įgyvendinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 3.2 skyriuje taip pat nurodyta, kad apribojimai dirbti asmeniui pradedami taikyti jam baigus eiti konkrečias pareigas valstybinėje tarnyboje, net jei asmuo ketina ir toliau eiti kitas pareigas valstybinėje tarnyboje. VTEK rekomenduoja asmeniui prieš pretenduojant į konkrečias pareigas įvertinti per paskutinius vienus darbo metus atliktą savo veiklą (sprendimus), t. y. ar dalyvavo rengiant, svarstant, priimant: sprendimus, susijusius su juridinio asmens, kuriame pretenduoja įsidarbinti, veiklos priežiūra ar kontrole; sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų; sprendimus, susijusius su juridinio asmens turtu. Pabrėžtina, kad asmeniui, priėmusiam bent vieną iš aukščiau nurodytų sprendimų, yra taikomas vadinamasis vienų metų atvėsimo laikotarpis.

Nagrinėjamu atveju Tiriamasis kvestionuoja, ar jo elgesys vertintinas Įstatymo 15 straipsnio kontekste, bei tai, ar jo pasirašyti dokumentai yra susiję su Ligoninės priežiūra ir kontrole (ginčija, jog vykdė šios įstaigos priežiūrą ir kontrolę).

Iš Komisijai pateiktų dokumentų matyti, kad Tiriamasis iki 2021 m. spalio 19 d. ėjo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (būtent Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte) nurodytas pareigas: buvo Administracijos direktoriaus pavaduotojas, t. y. politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, o nuo 2021 m. spalio 29 d. dirba Ligoninėje.

Siekiant įvertinti, ar įsidarbindamas Ligoninėje jis nepažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatų, būtina nustatyti, ar eidamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, per paskutinius vienus metus iki įsidarbinimo Ligoninėje, Tiriamasis tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė konkrečius sprendimus:

1) susijusius su Ligoninės veiklos priežiūra ar kontrole; arba

2) kuriais Ligoninei buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų; arba

3) kitus su turtu susijusius sprendimus.

Įstatyme nėra pateiktas termino „sprendimas“ apibrėžimas. Komisijos vertinimu, sprendimai – tai bet kokie veiksmai atliekant tarnybines funkcijas, įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, o sąvoka „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė“ reiškia, kad asmuo tai darė asmeniškai (be tarpininkų) (Žr. Rekomendacijų 3.1 skyrių).

Administracinėje teisėje priežiūros ir kontrolės funkcijos dažniausiai siejamos su viešojo administravimo veikla viešojo administravimo subjektui stebint, tikrinant šiam subjektui pavaldžių ar nepavaldžių subjektų elgesio atitiktį teisės aktų normoms ir, nustačius neatitiktį (pažeidimą), taikant tam tikras poveikio (koregavimo, baudimo) priemones. Kadangi Įstatyme nėra nurodoma kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, ar sprendimai yra susiję su tam tikro subjekto priežiūra ir kontrole, vertindama šį klausimą Komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – Viešojo administravimo įstatymas), priimtų sprendimų turiniu, jų priėmimo teisiniu pagrindu.

Rekomendacijų 3.1 skyriuje nurodoma, kad vertinant priežiūros ir kontrolės sąvokas atsižvelgtina ir į bendrąją jų prasmę. Antai, pagal Lietuvių kalbos žodyną, „kontroliuoti“ – tai tikrinti, prižiūrėti, vykdyti kontrolę, o „koordinuoti“ – tai suderinti, nustatyti tikslingus santykius tarp tam tikrų veiksmų ir reiškinių. Sąvoka „priežiūra“, vadovaujantis Lietuvių kalbos žodynu, aiškinama kaip saugojimas, stebėjimas, kontrolė, globojimas, tvarkymas, rūpinimasis, t. y. yra tapati sąvokai „kontrolė“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2780/2012). Svarbu įvertinti, ar sprendimas buvo tiesiogiai susijęs su juridinio asmens veikla ir kontrole, ar sprendimu buvo įvertinta tam tikro laikotarpio juridinio asmens veikla arba atskiros tam tikros juridinio asmens veiklos.

Savivaldybės meras Komisijai nurodė, kad Tiriamasis tiriamuoju laikotarpiu nerengė, nesvarstė, nevizavo, nepriėmė sprendimų, kuriais Ligoninei buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų. Taip pat Savivaldybės meras nurodė, kad Tiriamasis per paskutinius vienus darbo metus, eidamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, nerengė, nesvarstė, nepriėmė, nevizavo sprendimų, susijusių su Ligoninės priežiūra ir kontrole bei turtu. Tačiau iš Komisijai pateiktų dokumentų matyti, kad Tiriamasis pasirašė septynis dokumentus (sprendimus), galbūt susijusius su Ligoninės priežiūra, kontrole ir turtu.

1) Dėl 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. DĮV-1011 „Dėl įpareigojimo paskirti atsakingus asmenis sveikatos priežiūros įstaigose“

Šiuo įsakymu, kurį Tiriamasis pasirašė atlikdamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio Administracijos direktorių, funkcijas, Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant Ligoninę, vadovai (nepriklausomai nuo jų pavaldumo) įpareigojami paskirti atsakingus asmenis, kurie bet kuriuo paros metu teiktų NVSC Šilalės skyriui informaciją apie asmenis, kuriems nustatytas COVID ligos atvejis, kol galios Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Minėtųjų įstaigų vadovams taip pat įsakyta paskirtų atsakingų asmenų kontaktinius duomenis skubiai pateikti NVSC Šilalės skyriui.

Svarbu tai, kad šis įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1 papunkčiu bei atsižvelgiant į Šilalės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 10 d. protokolinį sprendimą. Įsakymo vykdymo laikotarpis ‒ kol galios Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas.

Vertinant minėtųjų teisės aktų turinį ir paskirtį, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis pasirašytas Tiriamojo 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymas (ekstremali padėtis dėl COVID pandemijos), šio įsakymo tikslus, manytina, kad šis įsakymas sietinas ne su Ligoninės priežiūra ar kontrole, bet su ekstremalios situacijos – koronaviruso COVID-19 valdymu. Todėl, Komisijos nuomone, nagrinėjamas atvejis nepatenka į Įstatymo 15 straipsnio dispoziciją (teisės normos turinį) ir šio straipsnio kontekste nevertintinas.

2) Dėl 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. DĮV-1281 „Dėl gautų asmeninės apsaugos priemonių paskirstymo“ ir 2021 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. DĮV-1063 „Dėl asmeninių apsaugos priemonių perdavimo“

Šiuos du sprendimus Tiriamasis pasirašė atlikdamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo, Ekstremalių situacijų valdymo operacijų centro vadovo funkcijas.

Sprendimais įstaigoms pagal jo priede pateiktą sąrašą (įskaitant Ligoninę) Tiriamasis paskirstė ir atsakingai Administracijos darbuotojai pavedė pagal perdavimo‒priėmimo aktus perduoti asmenines apsaugos priemones (vienkartines kaukes, vienkartines pirštines, rankų dezinfekantus ir kt.), įsigytas iš Šilalės rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Šie du sprendimai priimti vadovaujantis (vykdant) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. DĮV-264 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo paskyrimo“ ir atsižvelgiant į Šilalės rajono savivaldybės administracijos įsigytas asmenines apsaugos priemones iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Sprendimais juose nurodytiems subjektams buvo paskirstytas trumpalaikis (sunaudojamas) turtas, skirtas asmenims – subjektų darbuotojams apsaugoti nuo koronaviruso COVID-19 ir taip suvaldyti šios pandeminės ligos plitimą. Komisijai pateiktais duomenimis, Savivaldybės administracija atitinkamas asmeninės apsaugos priemones įsigydavo centralizuotai, siekdama taupyti lėšas ir optimizuoti pirkimo procedūras, pagal pačių institucijų pareikštus poreikius.

Manytina, kad minėtieji Tiriamojo pasirašyti 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. spalio 4 d. sprendimai sietini ne su Ligoninės priežiūra, kontrole ar turtu, bet su ekstremalios situacijos – koronaviruso COVID-19 valdymu. Todėl, Komisijos nuomone, nagrinėjami atvejai nepatenka į Įstatymo 15 straipsnio dispoziciją (teisės normos turinį) ir šio straipsnio kontekste nevertintini.

3) Dėl 2021 m. gegužės 19 d. leidimo Nr. LOR-5 „Organizuoti renginį viešojo naudojimo teritorijoje“

2021 m. gegužės 19 d. Tiriamasis, atlikdamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio Administracijos direktorių, funkcijas, išdavė (pasirašė) leidimą Nr. LOR-5 „Organizuoti renginį viešojo naudojimo teritorijoje“, kuriuo Ligoninei leista tą pačią dieną nuo 11 val. iki 13 val. prie Šilalės rajono savivaldybės pastato organizuoti nekomercinį edukacinį renginį „Sveikatos postas“.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo, galiojusio minėtojo leidimo išdavimo metu (redakcija iki 2021 m. birželio 30 d.), 2 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 3 punktu, 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimo išdavimas laikytinas administracinės paslaugos suteikimu. Taip pat (kaip administracinė paslauga) leidimų išdavimas įvardinamas ir pačios Savivaldybės interneto svetainėje (Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus teikiamos administracinės paslaugos, nuoroda internete https://silale.lt/administracines-paslaugos/).

Administracinių paslaugų teikimas yra atskira viešojo administravimo sritis, netapatintina su tam tikro subjekto priežiūros ir kontrolės funkcija, kuri, Komisijos nuomone, sietina su Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte įtvirtinta viešojo administravimo sritimi ‒ teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra. Taip pat leidimo išdavimas nelaikytinas sprendimu dėl finansavimo atitinkamam subjektui skyrimo ar jo turto.

Taigi sutiktina su Tiriamojo argumentu, kad minėtojo leidimo Ligoninei išdavimas nepatenka į Įstatymo 15 straipsnio dispoziciją (teisės normos turinį), todėl nagrinėjamuoju atveju minėtasis straipsnis, nustatantis apribojimus dirbti, netaikytinas.

4) Dėl 2021 m. birželio 21 d. rašto Nr. B3-1242 (11.5 E) „Dėl informacijos apie laisvas pareigybes pateikimo“

2021 m. birželio 21 d. Tiriamasis, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, pasirašė raštą Nr. B3-1242 (11.5 E) „Dėl informacijos apie laisvas pareigybes pateikimo“, adresuotą 27 subjektams, tarp jų ir Ligoninei. Šiuo raštu prašoma pateikti informaciją, kiek įstaigoje per 2020 metus buvo pareikšta nusišalinimų nuo interesų konfliktą keliančių klausimų ir kiek per 2020 metus įstaigoje buvo pateikta išankstinių rekomendacijų interesų konfliktų valdymo klausimais.

Tiriamasis nurodė, kad šis raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nesusijęs su Ligoninės priežiūra ar kontrole. Komisija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šiuo argumentu. Papildomai pastebėtina, kad poreikis parengti minėtąjį raštą kilo dėl to, kad pati Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kontroliuodama ir prižiūrėdama, kaip deklaruojantys asmenys laikosi Įstatymo nuostatų), 2021 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-1910-(2.5) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į grupę įstaigų, taip pat ir į Šilalės rajono savivaldybę, prašydama pateikti atitinkamą statistinę informaciją. Šiam Komisijos paklausimui įvykdyti įstaigai buvo būtina surinkti duomenis iš sau pavaldžių (kontroliuojamų) subjektų, apibendrinti juos ir pateikti Komisijai.

Nagrinėjamas atvejis (2021 m. birželio 21 d. Tiriamasis pasirašytas raštas) yra susijęs su VTEK 2021 m. birželio 16 d. paklausimo vykdymu ir su VTEK atliekama Įstatymo nuostatų laikymosi kontrole ir priežiūra, dėl to nelaikytinas Tiriamojo sprendimu dėl Ligoninės priežiūros, kontrolės ar turto ir nepatenka į Įstatymo 15 straipsnio dispoziciją (teisės normos turinį).

5) Dėl 2021 m. birželio 30 d. rašto Nr. B3-1296 (24.2) „Dėl dokumentų pateikimo“ ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. B3-1621 (24.2.) „Dėl pateiktų dokumentų kalbos“

Tiriamasis, atlikdamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas, funkcijas, pasirašė 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. B3-1296 (24.2) „Dėl dokumentų pateikimo“, adresuotą Šilalės rajono viešosioms gydymo ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, įskaitant Ligoninę (iš viso – 5 adresatai), kuriuo, siekiant užtikrinti valstybinės kalbos vartojimo įstaigų dokumentuose taisyklingumą bei atsižvelgiant į Šilalės rajono savivaldybės 2021 m. valstybinės kalbos patikrinimų planą, prašoma pateikti Administracijai atitinkamus šių įstaigų rengtų dokumentų (raštų, pažymų, vadovo įsakymų, vidaus dokumentų) ir antspaudų (įstaigos ir darbuotojų vardinių spaudų) pavyzdžius.

2021 m. rugpjūčio 17 d. Tiriamasis, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas, pasirašė Ligoninei adresuotą raštą Nr. B3-1621 (24.2.) „Dėl pateiktų dokumentų kalbos“. Šiuo raštu jis pranešė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu, siekiant užtikrinti taisyklingos valstybinės kalbos vartojimą viešųjų įstaigų rengiamuose dokumentuose, buvo tikrinami Administracijai pateikti įstaigos 2021 m. parengti dokumentai. Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų nenustatyta, bet pastebėta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimų (pateiktas ir pastebėtų kalbos klaidų sąrašas). Ligoninės paprašyta rengiant dokumentus vadovautis minėtosios komisijos nutarimais ir atsižvelgiant į nurodytas klaidas užtikrinti taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą įstaigos dokumentuose.

Tiriamasis paaiškino, kad sprendimą atlikti atitinkamus patikrinimus priėmė ne jis, o Administracijos direktorius 2021 m. sausio 6 d. įsakymu, kuriame buvo patvirtintas metinis patikrinimų planas. Patikrinimus taip pat atliko ne jis, nes tai yra specifinio pobūdžio veikla ir reikalauja specialių žinių. Tiriamasis nurodė, esą pasirašydamas minėtuosius raštus (2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d.) atliko tik formalųjį vaidmenį, o patys raštai tebuvo informacinio pobūdžio. Kita vertus, jis pats pripažino, kad formaliai (taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą) gali būti traktuojama, kad jo veiksmai (šių raštų pasirašymas) patenka į Įstatymo 15 straipsnio taikymo sritį, bet, pasak Tiriamojo, vertintini kaip mažareikšmiai ir negalintys sukelti jokios grėsmės viešiesiems interesams arba dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Įstatymo 15 straipsnio dispozicijoje, tiek ir kitose šio teisės akto normose nėra numatyta išimties dėl „mažareikšmiškumo“. Taip pat Įstatymo 15 straipsnio dispozicija nereikalauja įrodyti asmeniui kilusio interesų konflikto ar nustatyti konkrečiu atveju kilusios grėsmės viešiesiems interesams.

Įstatymo 15 straipsnyje yra imperatyviai nurodoma, kaip turi elgtis tam tikras pareigas valstybinėje tarnyboje paliekantis (palikęs) asmuo: jeigu baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas asmuo per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Šie apribojimai, kaip minėta, taikomi ir tuo atveju, kai šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas nustojęs eiti asmuo ketina įsidarbinti kitose pareigose valstybinėje tarnyboje (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad Įstatymas nenustato išimčių dėl atitinkamų priimtų sprendimų kiekio – pakanka bent vieno iš pirmiau nurodytų sprendimų, kad būtų taikomas vadinamasis vienų metų „atvėsimo“ laikotarpis.

Įstatyme yra nustatytos tik šios išimtys, kada Įstatymo 15 straipsnyje nustatyti apribojimai gali būti netaikomi: 1) kai kiti įstatymai nustato kitaip (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytas valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas); 2) kai asmuo prieš įsidarbinant juridiniame asmenyje kreipiasi į Komisiją ir ji priima sprendimą dėl Įstatymo 15 straipsnyje nustatytų apribojimų taikymo išimčių, ‒ VTEK konkrečiais atvejais, gavusi asmens prašymą, atsižvelgdama į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas deklaruojančių asmenų pareigas, įvertinusi prašymą pateikusio asmens nurodytas aplinkybes, savo pačios surinktus dokumentus ar informaciją, taip pat juridinių asmenų teisinę formą, sprendimų turinį, asmens pareigų pobūdį, tarnybines (darbo) funkcijas ir atsakomybės mastą, gali priimti sprendimą dėl šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto apribojimo taikymo išimčių, jeigu tai neprieštarauja šio įstatymo paskirčiai ir kitiems tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantiems teisės aktams (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Sistemiškai aiškinant Įstatymo 15 straipsnio ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatas darytina išvada, kad:

1) asmens prašymas dėl pastarajame (18-tame) straipsnyje numatytos išimties taikymo turi būti pateiktas ne Komisijai atliekant tyrimą dėl juridiniame asmenyje įsidarbinusio asmens elgesio, bet prieš jam įsidarbinant atitinkamame juridiniame asmenyje;

2) į Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus (įskaitant kriterijus, į kuriuos savo paaiškinime apeliavo Tiriamasis: juridinio asmens teisinė forma, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos deklaruojančių asmenų pareigos, tarp jų pareiga vengti interesų konflikto (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Įstatymo paskirtis) atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl apribojimų dirbti išimties taikymo, t. y. kai prieš įsidarbinant juridiniame asmenyje buvo gautas atitinkamas asmens prašymas, o ne tada, kai Komisija atlieka tyrimą ir sprendžia dėl jau įsidarbinusio juridiniame asmenyje asmens elgesio atitikties Įstatymo 15 straipsnio nuostatoms.

Vertinant Tiriamojo pasirašytus 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštus spręstina, kad tai yra sprendimai (jo valia, išreikšta atliekant tarnybines funkcijas, įforminta teisės aktų nustatyta tvarka), kuriais įgyvendinama Ligoninės kontrolės ir priežiūros funkcija. Tokią išvadą Komisija daro vadovaudamasi toliau nurodytais motyvais.

Administracijos direktorius 2021 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. DĮV-10 patvirtino Šilalės rajono savivaldybės 2021 metų valstybinės kalbos patikrinimų planą. Jau pats žodis „patikrinimas“ rodo, kad bus atliekama kontrolės funkcija. Pagal šį planą numatyta patikrinti įvairius subjektus, tarp jų – viešųjų gydymo ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigas (2021 m. liepos mėnesį, plano priedo 23 eilutė). Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija iki 2021 m. birželio 30 d.) 7 straipsnio 13 punktu (valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė) ir 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu (savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams).

Tiriamasis, eidamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas (šiuo laikotarpiu jis nebuvo netekęs Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų), funkcijas, vadovaudamasis minėtuoju metiniu patikrinimų planu, pagal kurį vykdoma valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė Savivaldybėje, 2021 m. birželio 30 d. raštu kreipėsi į penkias Šilalės rajono viešąsias gydymo ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigas (tarp jų – ir į Ligoninę), ir, kaip nurodyta šiame rašte, siekdamas užtikrinti valstybinės kalbos vartojimo taisyklingumą įstaigų dokumentuose, pareikalavo iki 2021 m. liepos 19 d. pateikti Administracijai rašte išvardintus įstaigos dokumentus. Komisijos vertinimu, šiuo raštu ir buvo faktiškai pradėtas realizuoti (įgyvendinti) Ligoninės patikrinimas, t. y. kontrolė. Kitaip tariant, Tiriamojo raštas šiuo atveju buvo būtinas atitinkamos kontrolės funkcijos įgyvendinimui sprendimas, o jo pasirašytu 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu (pasirašė atlikdamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas), adresuotu individualiai Ligoninei, šis patikrinimo (kontrolės) procesas buvo užbaigtas, t. y. Ligoninė informuota apie patikrinimo rezultatus, jai nustatomas įpareigojimas ateityje vengti nustatytų klaidų, nurodytų šio rašto priede.

Taigi spręstina, kad Tiriamasis, pasirašydamas 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštus, priėmė sprendimus, kuriais buvo įgyvendinta Ligoninės kontrolė, t. y. šie sprendimai yra susiję su Ligoninės priežiūra ir kontrole. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokia formuluotė – sprendimai, susiję su juridinio asmens veiklos priežiūra ar kontrole, ir nurodyta Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicijoje, t. y. Įstatymas nereikalauja, kad asmeniui būtų priskirta ši funkcija (juridinio asmens priežiūra ir kontrolė), pakanka nustatyti, kad jis priėmė bent vieną konkretų sprendimą, susijusį su juridinio asmens priežiūra ar kontrole. Todėl Tiriamasis, vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, nepraėjus vieniems metams nuo šių raštų pasirašymo negalėjo įsidarbinti Ligoninėje. Jis galėjo kreiptis į Komisiją ir prašyti taikyti Įstatymo 15 straipsnyje numatytų apribojimų išimtį, bet to nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tiriamasis, kuris eidamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas (įskaitant ir laikotarpį, kai laikinai ėjo Administracijos direktoriaus pareigas – buvo Administracijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas), per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai priėmė sprendimus (pasirašė 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštus), susijusius su Ligoninės kontrole ir priežiūra, baigęs eiti nurodytas pareigas (2021 m. spalio 19 d.) ir nepraėjus vieniems metams (2021 m. spalio 29 d.) įsidarbindamas Ligoninėje, pažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatas.

Šiame kontekste papildomai paminėtina, kad Tiriamasis laikotarpiu, kai buvo paskirtas laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas, neprarado Administracijos direktoriaus pareigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad laikinai eiti Administracijos direktoriaus pareigas jis buvo paskirtas Savivaldybės tarybos (subjekto, kuris skiria ir atleidžia iš pareigų Administracijos direktorių ir jo pavaduotoją) 2021 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. T1-158, nes iki tol Administracijos direktoriaus pareigas ėjęs asmuo buvo atleistas.

Dėl Tiriamojo atstovo nurodytos teismų praktikos

Komisijos 2022 m. birželio 1 d. posėdyje Tiriamojo atstovas, be kita ko, nurodė, kad sprendžiant, ar tiriamojo elgesys vertintinas kaip Ligoninės priežiūros ir kontrolės funkcijos vykdymas, būtina atsižvelgti į teismo praktikoje formuojamą sąvokos „priežiūra ir kontrolė“ sampratą (turinį), – nurodė, kad minėtajai funkcijai būdingi šie požymiai: siekis užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-554-415); turi būti atliekami tikrinimai ir numatyta galimybė skirti tikrinamiems subjektams tam tikras nuobaudas ar sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019); numatyta tiesioginė (o ne deleguotoji) subjekto atsakomybė, o tai reiškia, kad atsakomybės galima reikalauti tik iš asmens, kuriam tiesiogiai priskirta vykdyti juridinio asmens priežiūrą ir kontrolę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2569-662/2021); sistemiškumas, o ne pavieniai veiksmai ir nuoseklumas laike (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).

Tiriamasis atstovo nuomone, minėtosios teismų praktikos kontekste Tiriamojo pasirašyti dokumentai, taip pat ir 2021 m. birželio 30 d. raštas „Dėl dokumentų pateikimo“ ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštas „Dėl pateiktų dokumentų kalbos“, nėra susiję su priežiūros ir kontrolės funkcija. Šiuos raštus Tiriamasis pasirašė atlikdamas jam deleguotas laikinas funkcijas, kurios nebuvo priskirtos jo, kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojo, veiklos sričiai, šiems veiksmams nėra būdingas sistemiškumas ir tęstinumas, be to, atsižvelgiant į dokumentų turinį negalima konstatuoti, kad Tiriamajam kilo interesų konfliktas, todėl konstatuotina, kad Įstatymo 15 straipsnio nuostatų jis nepažeidė.

Komisijos nuomone, pirmiau minėtieji argumentai laikytini nepagrįstais ir neturi teisinės reikšmės Tiriamojo elgesio vertinimui.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinęs faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į jos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012 ir kt.). Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022).

Pabrėžtina, kad Tiriamojo atstovo nurodytose bylose nagrinėjamos kitokios faktinės situacijos nei susiklostė Komisijos nagrinėjamoje byloje, nesutampa jų teisena, be to, jose nepateikta sąvokos „priežiūra ir kontrolė“ turinio analizė Įstatymo nuostatų kontekste. Vadinasi, Tiriamojo atstovo nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl nėra pagrindo remtis minėtose bylose suformuluotomis taisyklėmis.

Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą

Tiek Tiriamasis, tiek ir jo atstovas pabrėžė, kad tiriamasis galėjo dalyvauti Konkurse pasinaudodamas teise laisvai pasirinkti darbą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 15 straipsnyje nustatyti apribojimai dirbi taikomi asmenims, baigusiems (nustojusiems) eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas, t. y. konkrečias pareigas valstybinėje tarnyboje. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Tiriamasis baigė eiti minėtąsias (Administracijos direktoriaus pavaduotojo, t. y. politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigas.

Įstatymo 15 straipsnis, nustatantis apribojimus dirbti pasibaigus tarnybai, neišskiria kokios nors grupės asmenų, kuriems šis ribojimas netaikomas, ir tiesiogiai nesieja nustatytų ribojimų su konkrečiomis pasekmėmis – interesų konfliktu ar sprendimų priėmimu, turtiniu suinteresuotumu ir kt. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių.

Vertinant valstybės tarnautojams nustatytus apribojimus (pareigas), taip pat ir pasibaigus tarnybai, svarbu tai, kad atitinkamų apribojimų (pareigų) vykdymo kontrolės svarba ir būtinybė pabrėžiama tiek teisės doktrinoje, tiek ir teismų formuojamoje praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad atitinkamas kontrolės mechanizmas yra tiesiogiai susijęs ir kyla iš įvairių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų – normų ir principų, inter alia iš jos 5 straipsnio nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija (2 dalis) ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (3 dalis). Vieša demokratinė valstybės tarnautojų veiklos ir jų priimamų sprendimų kontrolė – svarbi visuomenės pasitikėjimo valstybe ir jos teise sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. yra konstatavęs, kad konstituciniai reikalavimai valstybinės tarnybos sistemai, gali lemti tai, kad siekiant išvengti interesų konfliktų, užtikrinti pasitikėjimą valstybės tarnyba, apsaugoti kitas konstitucines vertybes nustatomi tam tikri reikalavimai ir buvusiems valstybės tarnautojams. Sutinkant dirbti konkretų darbą, įgyjama ne tik teisių, bet prisiimami ir tam tikri įsipareigojimai, kurių privalu laikytis. Nustatant tokius apribojimus, visais atvejais būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, apribojimai turi būti proporcingi siekiamam teisėtam ir demokratinėje visuomenėje būtinam, visuomeniškai reikšmingam tikslui. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyti apribojimai dirbti yra viena iš svarbių ne tik interesų konflikto bet ir korupcijos prevencijos priemonių, padedančių kovoti su savavališku naudojimusi valdžia, kuriančių bei įtvirtinančių pasitikėjimą valdžia ir jos institucijomis. Minėtosioms nuostatoms įgyvendinti ir yra skirtas specialusis Įstatymo, nustatantis atitinkamų draudimų ir ribojimų pareigas valstybinėje tarnyboje einantiems ir nustojusiems jas eiti asmenims.

Dėl Komisijos teisės siūlyti nutraukti darbo sutartį, sudarytą nesilaikant Įstatymo reikalavimų

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Komisija, priėmusi sprendimą, kad asmuo pažeidė teisės aktų nuostatas, institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui pateikia vieną iš šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytų siūlymų.

Vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Komisija turi teisę siūlyti institucijos ar įstaigos vadovui ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius, neatitinkančius Įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų, arba siūlyti imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios Komisijos teisės įgyvendinimas nesiejamas su jokiomis specialiomis sąlygomis, – pakanka nustatyti (Komisijos sprendimu konstatuoti), kad buvo pažeistos Įstatymo nuostatos.

Nagrinėjamuoju atveju konstatuota, kad Tiriamojo įsidarbinimas Ligoninėje neatitiko Įstatymo 15 straipsnio nuostatų, todėl Komisija, vadovaudamasi pirmiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, gali (turi teisę) siūlyti Savivaldybės merui atleisti Tiriamąjį iš Ligoninės vadovo pareigų.

Tiriamojo nuomone, jo atleidimas iš pareigų Ligoninėje, vertinant jo priimtų sprendimų turinį ir kitas svarbias aplinkybes, būtų neproporcinga priemonė, todėl jis prašo Komisijos neteikti tokio pasiūlymo. Jo nuomone, tai atitiktų ir pačios Komisijos formuojamą praktiką, pavyzdžiui, Komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. KS-298.

Komisija pabrėžia, kad priimdama sprendimus ji kiekvieną atvejį vertina individualiai, todėl jos neriboja ir jos pačios anksčiau priimti sprendimai dėl kitų asmenų elgesio vertinimo. Juo labiau kad, kaip minėta, tam, kad VTEK galėtų teikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą siūlymą (nagrinėjamuoju atveju – siūlymą nutraukti su Tiriamuoju sudarytą darbo sutartį), pakanka konstatuoti Įstatymo nuostatų pažeidimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į konstatuotą faktą, kad įsidarbindamas Ligoninėje Tiriamasis pažeidė Įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kad jis įdarbintas 5 metų kadencijai (iki 2026 m. spalio 29 d.), kad dar nėra suėjęs vienų metų „atvėsimo“ laikotarpis, Komisija siūlo Savivaldybės merui spręsti klausimą dėl potvarkio, kuriuo Tiriamasis buvo paskirtas Ligoninės direktoriumi, panaikinimo ir su Tiriamuoju sudarytos darbo sutarties nutraukimo, kadangi jis įsidarbino ligoninėje pažeidžiant Įstatymo 15 straipsnio nuostatas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir šio straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad Tirtasis, 2021 m. spalio 19 d. baigęs eiti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, nepraėjus vieniems metams (2021 m. spalio 29 d.) įsidarbindamas viešojoje įstaigoje Šilalės rajono ligoninėje pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kadangi per paskutinius vienus darbo einant Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas metus (įskaitant laikotarpį, kai atliko Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, funkcijas) pasirašė sprendimus (2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. B3-1296 (24.2) „Dėl dokumentų pateikimo“ ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. B3-1621 (24.2.) „Dėl pateiktų dokumentų kalbos“), tiesiogiai susijusius su Ligoninės kontrole.

2. Siūlyti Šilalės rajono savivaldybės merui spręsti klausimą dėl potvarkio, kuriuo Tirtasis buvo paskirtas viešosios įstaigos Šilalės rajono ligoninės direktoriumi, panaikinimo ir su šiuo asmeniu sudarytos darbo sutarties nutraukimo, kadangi vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio nuostatomis Tirtasis negalėjo įsidarbinti minėtoje ligoninėje.

3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam, Šilalės rajono savivaldybės merui ir šios savivaldybės tarybai.

4. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėjus, Specialiųjų tyrimų tarnybą bei Vyriausybės atstovą Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.

5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas