VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
Dėl (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2023 m. vasario 24 d. Nr. KS-30
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba) narės (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms tyrimo medžiagą, n u s t a t ė:
Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas
VTEK, 2022 m. spalio 5 d. posėdyje išnagrinėjo gautą pranešimą bei papildomai surinktą informaciją dėl Tiriamosios elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – tinkama tvarka nusišalinti, t. y. 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms.
VTEK nustatė, kad Tiriamoji dalyvavo 2022 m. liepos 5 d. vykusiame Tarybos posėdyje, svarstant klausimą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų delegavimo į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą“ bei balsavo už pateiktą Tarybos sprendimo projektą. Priimtu Tarybos sprendimu Nr. T11-222 nuspręsta deleguoti į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą 3 metų laikotarpiui tris Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovus. Tuo tarpu savo privačių interesų deklaracijoje (teikta 2022-04-27) Tiriamoji nurodė turimą privatų ryšį su VšĮ „Gargždų futbolas“, t. y. kad Tiriamoji ir jos sutuoktinis yra šios įstaigos dalininkai.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Tiriamoji 2019–2023 metų kadencijai išrinkta į Tarybos narius.
2. Savo privačių interesų deklaracijoje (pateikta 2022-04-27) Tiriamoji deklaruoja turimą savo ir sutuoktinio privatų ryšį su VšĮ „Gargždų futbolas“.
3. VšĮ „Gargždų futbolas“ 2022 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. SD-173 pateikė informaciją Komisijai, kad Tiriamoji turi (duomenys neviešinami) VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininkų susirinkime.
4. Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išraše nurodoma, kad Tiriamoji VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininke yra nuo 2006 m. sausio 21 d., o jos sutuoktinis – nuo 2006 m. sausio 12 d. Tiriamosios įnašo dalis yra (duomenys neviešinami), o jos sutuoktinio – (duomenys neviešinami).
5. Tarybos 2022 m. liepos 5 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų delegavimo į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą (22 darbotvarkės klausimas).
6. Tarybai 2022 m. liepos 5 d. posėdyje pateiktame 2022-06-22 Sprendimo projekte Nr. T10-222 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų delegavimo į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą“ (toliau – Spendimo projektas) nurodyta, kad Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 29 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, VšĮ „Gargždų futbolas“ įstatų, patvirtintų 2012 m. vasario 7 d. dalininkų susirinkime, 27 punktu, nusprendžia deleguoti į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą 3 metų laikotarpiui: (duomenys neviešinami), Savivaldybės administracijos direktorių; (duomenys neviešinami), Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją; (duomenys neviešinami), Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėją.
Pagal Vietos savivaldos 6 straipsnio 29 punktą, viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas. Šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai.
7. Sprendimo projektą lydinčiame jo aiškinamajame rašte nurodoma, kad Savivaldybė yra VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininkė ir atsižvelgiant į šios įstaigos įstatus, Savivaldybė į valdybą deleguoja tris atstovus. Kiti keturi valdybos nariai renkami visuotiniame dalininkų susirinkime.
8. Taryba 2022 m. liepos 5 d. posėdyje balsų dauguma pritarė pateiktam Sprendimo projektui: už – 19, balsuojančių prieš nebuvo, susilaikė – 4 bei priėmė sprendimą Nr. T11-222 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų delegavimo į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą“.
Savivaldybė 2022-09-27 raštu Nr. T17-227 (5.1.23 E) pateikė Komisijai vardinio balsavimo dėl Sprendimo projekto išrašą, iš kurio matyti, kad Tiriamoji balsavo už pateiktą Spendimo projektą.
9. 2016 m. spalio 5 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti VšĮ „Gargždų futbolas“ įstatai, pagal kuriuos viešoji įstaiga „Gargždų futbolas“ (toliau – ir Įstaiga) tai pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą; Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga (Įstaigos įstatų 1, 2 punktai).
10. Įstaigos įstatų 7 punkte nustatyti pagrindiniai jos tikslai: ugdyti jaunus sportininkus tapti aktyviais visuomenės nariais, padėti jam tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius; ruošti jaunąją kartą aukšto meistriškumo futbolo komandoms, suteikti jai galimybę, įgytus sportinius įgūdžius, panaudoti siekiant profesionalaus futbolininko karjeros; populiarinti ir plėtoti profesionalų ir mėgėjų futbolą Klaipėdos rajone ir Lietuvoje, organizuojant varžybas ir įvairius renginius; garsinti Gargždų futbolo klubo „Banga“ vardą Lietuvoje ir užsienyje.
11. Įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą ir turi įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka (Įstaigos įstatų 13 punktas).
Įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį (Įstaigos įstatų 15 punktas).
Įstaigos įstatų 16 punkte išvardintos Įstaigos dalininko neturtinės teisės: dalyvauti ir balsuoti Įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose; susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti Įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą; kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų organų sprendimus, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams arba protingumo ir sąžiningumo principams; kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius Įstaigos valdymo organo kompetenciją; kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.
12. Įstaigos organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas, Įstaigos valdyba ir vienasmenis valdymo organas – Įstaigos direktorius (Įstaigos įstatų 23 punktas).
13. Pagal Įstaigos įstatų 30 punktą, Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas: keičia Įstaigos įstatus ir buveinę; priima sprendimus dėl naujų dalininkų priėmimo, dalininkų kapitalo didinimo; nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles; skiria ir atleidžia direktorių, nustato jo darbo sutarties sąlygas; renka ir atleidžia valdybos narius, tvirtina valdybos darbo reglamentą; tvirtina metinę finansinę atskaitomybę; nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei ir dalininkams apie Įstaigos veiklą; priima sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, pertvarkyti Įstaigą, likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą; nustato Įstaigos vidaus kontrolės tvarką, skiria revizorių; priima sprendimą dėl Įstaigos audito ir renka audito įmonę ir kt.
14. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi Įstaigos dalininkai, į Įstaigos kapitalą įnešę ne mažesnį kaip 289,62 eurų įnašą. 289,62 eurų (du šimtai aštuoniasdešimt devynių eurų 62 centų) dydžio dalinis įnašas suteikia 1 (vieno) balso teisę (Įstaigos įstatų 32 punktas).
Įstaigos dalininkas, Klaipėdos rajono savivaldybė, turi 34 procentų balsų dalininkų susirinkime teisę (Įstaigos įstatų 32.1 papunktis).
15. Kolegialus Įstaigos valdymo organas yra Įstaigos valdyba, kuri renkama visuotiniame dalininkų susirinkime trejiems metams iš septynių narių. Klaipėdos rajono savivaldybė į Įstaigos valdybą deleguoja 3 atstovus. Kiti 4 valdybos nariai renkami visuotiniame dalininkų susirinkime atviru balsavimu balsuojant atskirai už kiekvieną kandidatą ir sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Valdyba formuoja Įstaigos veiklos strategiją, tvirtina įstaigos biudžetą, įstaigos pirmosios komandos vyriausiojo trenerio parinkimą, jo darbo, sporto veiklos sutarties sąlygas, renka valdybos pirmininką ir jo pavaduotoją, vykdo kitas visuotinio dalininkų susirinkimo pavestas jai funkcijas. Įstaigos valdyba veikia pagal visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą. Už veiklą Įstaigos valdyboje jos nariams, jei jie nėra samdomi Įstaigos darbuotojai, neatlyginama (Įstaigos įstatų 27 punktas).
16. Įstaigos valdybos darbo reglamento (patvirtintas Visuotiniame dalininkų susirinkime 2012 m. vasario 7 d., protokolas Nr. 5) 3 skirsnyje valdybai taip pat suteikti įgaliojimai priimti šiuos sprendimus: dėl eilinio dalininkų susirinkimo sušaukimo ir darbotvarkės projekto; dėl siūlymų dalininkų susirinkimui steigti ir/ar likviduoti Įstaigos filialus ir atstovybes, taip pat siūlymų dalininkų susirinkimui skirti jų vadovus, tvirtinti jų nuostatus ir suteikti įgaliojimus; dėl pritarimo direktoriaus sudaromiems sandoriams bei prisiimamiems įsipareigojimams, jei jų vertė viršija trisdešimt tūkstančių litų; dėl pirmosios komandos vyriausiojo trenerio kandidatūros tvirtinimo ir jo darbo sutarties sąlygų nustatymo, dėl sporto veiklos sutarčių sąlygų nustatymo; dėl direktoriaus pateikto Įstaigos biudžeto kitiems finansiniams metams projekto tvirtinimo; dėl direktoriaus pareiginės instrukcijos tvirtinimo.
Minėtame Įstaigos valdybos darbo reglamento skirsnyje nurodoma, kad valdyba analizuoja ir vertina direktoriaus pateiktą Įstaigos metinės finansinės atskaitomybės projektą; direktoriaus pateiktą informaciją apie Įstaigos metinės veiklos programos vykdymą; direktoriaus pateiktą informaciją apie Įstaigos patvirtinto biudžeto vykdymą. Vadovaudamasi Įstaigos tikslais ir uždaviniais, taip pat dalininkų susirinkimo patvirtintomis Įstaigos veiklos kryptimis, tikslais ir uždaviniais, valdyba nustato Įstaigos strategiją bei sprendžia strateginius Įstaigos uždavinius ir, atitinkamai, sudaro Įstaigos metinę veiklos programą ir pateikia ją svarstyti bei tvirtinti dalininkų susirinkimui.
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji paaiškino, kad dalyvaudama Sprendimo priėmimo ir balsavimo procedūroje neįžvelgė intereso konflikto priimamu sprendimu, taip pat jos priimtas sprendimas niekaip nėra susijęs su suinteresuotumu turėti asmeninę turtinę ar neturtinę naudą. Savo privačių interesų deklaracijoje visada nurodydavo, kad yra VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininkė.
Tiriamoji pažymėjo, kad svarbu atkreipti dėmesį, ar jos elgesys iš esmės atitinka viešųjų ir privačių interesų konfliktui keliamus požymius. Savo pateiktoje privačių interesų deklaracijoje ji yra nurodžiusi aplinkybes, apie turimas dalininko teises VšĮ „Gargždų futbolas“. Tačiau šis deklaravimas reiškia, kad sprendžiant tam tikrus klausimus, susijusius su minėta įstaiga, gali kilti interesų konfliktas, tačiau tai nėra prezumpcija, reiškianti pastovų interesų konflikto egzistavimą. Administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013 išplėstinė teisėjų kolegija yra pabrėžusi, jog aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti.
VšĮ „Gargždų futbolas“ yra nesiekiantis pelno ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą (Įstatų 1 p.). Įstatuose numatytos ir dalininko teisės. Įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą ir turi įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymo nustatyta tvarka (Įstatų 13 p.). Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises (Įstatų 16 p.): dalyvauti ir balsuoti Įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose (Įstatų 16.1 p.); susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti Įstaigos turima informacija apie jos veikla (Įstatų 16.2 p.); kreiptis i teismą, su ieškiniu, prašydamas panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų organų sprendimus, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams arba protingumo ir sąžiningumo principams (Įstatų 16.3 p.), kreiptis i teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius Įstaigos valdymo organo kompetencija (Įstatų 16.4 p.), kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises (Įstatų 16.5 p.). Kaip matyti iš pateiktų dalininkui priklausančių teisių, nė viena Įstatuose nurodyta teisė ar kitas galimas interesas nėra susijusi su priimtu sprendimu, deleguoti Klaipėdos rajono savivaldybės atstovus į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.
Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2728/2012 ir kt.). . .
Tiriamoji nurodė mananti, kad, atsižvelgiant į jos paaiškinime išdėstytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus bei LVAT formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju jos, kaip VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininko asmeninis suinteresuotumas, priėmus aptartą savivaldybės tarybos sprendimą dėl atstovų delegavimo, grindžiamas prielaidomis, todėl darytina išvada, kad ji, dalyvaudama Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje ir svarstant Sprendimo projektą, kuriuo, buvo nuspręsta deleguoti atstovus į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą, balsuodama už šį Sprendimo projektą, į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą nepateko, todėl tai negalėtų būti vertinama, kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas.
Komisijos 2023 m. vasario 24 d. posėdyje Tiriamoji nedalyvavo. Tiriamoji bei jos atstovas apie Komisijos organizuojamą 2023 m. vasario 24 d. posėdį buvo informuoti 2023-02-22 VTEK raštu Nr. S-232 (1.2 E). 2023-02-22 bei 2023-20-23 buvo gauti Tiriamosios bei jos atstovo prašymai dėl posėdžio laiko pakeitimo, atsižvelgiant į jų užimtumą Komisijos organizuojamo posėdžio metu. Komisija 2023-02-23 raštu Nr. S-265 (1.2 E) paprašė Tiriamosios atstovo Komisijai pateikti dokumentus, pagrindžiančius jo prašyme nurodomas aplinkybes dėl užimtumo ir negalėjimo dalyvauti 2023 m. vasario 24 d. nuotoliniame Komisijos posėdyje 10.00 val. Šiuo raštu Komisija taip pat nurodė, kad klausimą dėl Tiriamosios elgesio Komisija gali nagrinėti ir vėlesniu negu siųstame kvietime nurodytu laiku bei paprašė iki posėdžio pradžios nurodyti tinkamą kitą laiką 2023 m. vasario 24 d. Atsakymo į šį VTEK raštą Komisija negavo.
Komisija įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad tyrimo metu buvo nustatytos visos pagrindinės faktinės aplinkybės, gautas tiriamosios paaiškinimas, nusprendė klausimą dėl Tiriamosios elgesio nagrinėti iš esmės. Taip pat pažymėtina, kad Komisija, atsižvelgdama į Tiriamosios ir jos atstovo prašymus, klausimo dėl Tiriamosios elgesio vertinimo nagrinėjimą atidėjo tris kartus (VTEK 2023-01-11 raštas Nr. S-39 (1.2 E), 2023-01-24 raštas Nr. S-94 (1.2 E), 2023-02-22 raštas Nr. S-232 (1.2 E)).
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi Tiriamajai Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, kad deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis).
Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus deklaruojantis asmuo, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui yra nustatytos konkrečios elgesio taisyklės: 1) draudimas atlikti tarnybines pareigas, kurios sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti atitinkamą subjektą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą; 3) jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Aptartos elgesio taisyklės savo pobūdžiu yra imperatyvios ir valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, tampa privalomos bei turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus, nustatytus Įstatyme.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).
LVAT yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.
Vertinant galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą būtina tiksliai nustatyti ir apibrėžti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privatų interesą ir kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai.
Nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina išsiaiškinti faktinę aplinkybę, ar Tiriamoji dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jai artimas asmuo).
Tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamoji, einanti Tarybos narės pareigas, taip pat turi privataus pobūdžio ryšį su VšĮ „Gargždų futbolas“ – nuo 2006 m. sausio 21 d. ji yra šios įstaigos dalininkė, turinti (duomenys neviešinami) VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininkų susirinkime. Privatų ryšį su minėtąja įstaiga turi ir Tiriamosios sutuoktinis – jis nuo 2006 m. sausio 12 d. taip pat yra šios įstaigos dalininkas, turintis (duomenys neviešinami) VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininkų susirinkime.
Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra viena iš VšĮ „Gargždų futbolas“ dalininkių, turinti 34 procentų balsų dalininkų susirinkime teisę. Pagal VšĮ „Gargždų futbolas“ įstatuose nustatytą tvarką Klaipėdos rajono savivaldybė į šios įstaigos kolegialų valdymo organą – valdybą, deleguoja 3 savo atstovus. Kiti 4 įstaigos valdybos nariai renkami visuotiniame dalininkų susirinkime.
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti duomenis apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai. Tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamosios ir jo sutuoktinio turimų dalių skaičius VšĮ „Gargždų futbolas“ visuotiniame dalininkų susirinkime neleidžia daryti lemiamos įtakos šios įstaigos veiklai.
Nustatyta, kad Sprendimo projektu buvo siūloma į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą, vadovaujantis šios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka, deleguoti Savivaldybės, kaip vienos iš pagrindinių įstaigos dalininkių, atstovus į valdybos narius. Sprendimo projektu į šią valdybą buvo teikiami Savivaldybės darbuotojai: administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas bei Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Pažymėtina, kad Komisijai nebuvo pateikta duomenų, jog į valdybos narius teikiamus Savivaldybės administracijos darbuotojus bei Tiriamąją sieja privataus pobūdžio ryšiai ir todėl jai kilo pareiga nusišalinti nuo Taryboje priimamų sprendimų šių asmenų atžvilgiu.
VTEK nuomone, Tiriamosios elgesio vertinimas negali būti grindžiamas abejonėmis ar spėliojimais. Kaip minėta, privatus interesas turi būti tiesioginis ir akivaizdus, o ne paremtas hipotezėmis. Pažymėtina, kad didelė tikimybė, jog asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, atsiranda, jei vykdydamas savo tarnybines pareigas asmuo privalo spręsti klausimus, tiesiogiai susijusius su: nuosavu verslu ar jam artimų asmenų verslu; artimų asmenų darbu toje pačioje įstaigoje; darbu kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose; finansiniais įsipareigojimais kitiems asmenims; priešiškumu (pvz., privataus pobūdžio ginču) kitų asmenų atžvilgiu; kitais asmenimis, kurie gali kelti interesų konfliktą.
Nagrinėjamuoju atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad, įvertinus Sprendimo projekto turinį ir jo tikslą, šis projektas, Komisijos vertinimu, negali būti laikomas tiesiogiai susijusiu su Tiriamosios ar jos sutuoktinio turimu dalininkų statusu VšĮ „Gargždų futbolas“ ar galinčiu šiam statusui daryti įtaką. Sprendimo projektu Tiriamajai ir jos sutuoktiniui taip pat nėra sudaromos ir išskirtinės sąlygos, teisės, pareigos ir pan.
Komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. Tarybos Sprendimo projekto turinį, Tiriamosios ir jos sutuoktinio ryšį su VšĮ „Gargždų futbolas“ bei turimą dalių skaičių šios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime bei atsižvelgusi į teismo formuojamą praktiką, daro išvadą, kad nėra akivaizdžių ir pagrįstų duomenų, kurie leistų teigti, jog Tiriamoji, Taryboje spręsdama klausimus, susijusius su VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos sudarymu į ją deleguojant Savivaldybės atstovus, sprendė klausimus, susijusius ir su savo (ar jai artimo asmens) privačiais interesais ir tokiais savo veiksmais nesilaikė Įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o jam kilus – nusišalinti.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytą tyrimo medžiagą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tiriamoji, dalyvaudama ir nenusišalindama šios savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 5 d. posėdyje svarstant ir balsuojant dėl 2022 m. birželio 22 d. sprendimo projekto Nr. T10-222 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų delegavimo į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą“, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė, kadangi svarstytas klausimas nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su Tiriamosios privačiais interesais.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai, Klaipėdos rajono savivaldybės merui.
3. Apie Sprendimą informuoti pareiškėją.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
