VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
Dėl (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2022 m. gruodžio 7 d. Nr. KS-127
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininko pavaduotoja, einanti Komisijos pirmininko pareigas, Evelina Matulaitienė, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro (toliau – ir Centras) direktorės (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms tyrimo medžiagą, n u s t a t ė:
Nagrinėjimo pagrindas ir dalykas
VTEK, 2022 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje įvertinusi pranešime nurodytas aplinkybes bei surinkusi papildomos informacijos, nustatė, kad Tiriamoji, eidama direktorės pareigas, išleido:
1. 2020 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 119K (duomenys neskelbiami);
2. 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 123K (duomenys neskelbiami);
3. 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 149K (duomenys neskelbiami);
4. 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 153K (duomenys neskelbiami);
5. 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 161K (duomenys neskelbiami);
6. 2021 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 4K (duomenys neskelbiami);
7. 2021 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 6K (duomenys neskelbiami);
8. 2021 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 14K (duomenys neskelbiami);
9. 2021 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 17K (duomenys neskelbiami);
10. 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 24K (duomenys neskelbiami);
11. 2021 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 35K (duomenys neskelbiami);
12. 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 104K (duomenys neskelbiami);
13. 2021 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 124K (duomenys neskelbiami).
Taip pat nustatyta, kad išleisdama nurodytus įsakymus, Komisijos atliekamo tyrimo vertinamu laikotarpiu aktualioje privačių interesų deklaracijoje, teiktoje 2014 m. spalio 7 d., Tiriamoji nebuvo nurodžiusi, jog jos sūnus ir marti dirba jos (Tiriamosios) vadovaujamame Centre. Tiriamosios sūnus (duomenys neskelbiami) Centre dirba nuo 2016 m. spalio 24 d., marti (duomenys neskelbiami) – nuo 2015 m. balandžio 8 d. Privačių interesų deklaraciją šiais duomenimis Tiriamoji papildė 2022 m. birželio 22 d.
Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms deklaruoti privačius interesus ir vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti. Atlikdama tyrimą Komisija vertino, ar išleisdama nurodytuosius dokumentus ir nuo jų nenusišalindama Tiriamoji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
VTEK taip pat vertino, ar Tiriamoji, deklaracijoje nenurodydama duomenų apie Centre dirbančius sūnų ir marčią, dėl kurių priėmė nurodytuosius dokumentus, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 7 straipsnio nuostatų.
VTEK, 2022 m. spalio 5 d. posėdyje susipažinusi su pareiškėjo ir Tiriamosios pateikta papildoma informacija ir dokumentais, nustatė, kad Tiriamoji išleido:
1. Centro direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 22V „Dėl viešosios įstaigos Kazlų Rūdos Socialinės paramos centro etatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“;
2. Centro direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 24V „Dėl viešosios įstaigos Kazlų Rūdos Socialinės paramos centro etatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“;
3. Centro direktoriaus 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 39V „Dėl viešosios įstaigos Kazlų Rūdos Socialinės paramos centro etatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“.
Tiriamoji aukščiau nurodytais Centro direktoriaus įsakymais, be kita ko, nustatė atlyginimo koeficientų bazinius dydžius ir sau artimiems asmenims (sutuoktiniui, sūnui, marčiai). Atsižvelgusi į šias tyrimo metu paaiškėjusias faktines aplinkybes, Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nusprendė išplėsti tyrimo ribas ir įvertinti, ar Tiriamoji išleisdama nurodytus dokumentus nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, Tiriamoji nuo 2003 m. spalio 6 d. eina Centro direktorės pareigas.
Centro įstatų 34.3 papunktyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atleidžia Centro direktorių, nustato jo darbo sutarties sąlygas ir atlyginimą.
2. Nustatyta, kad Tiriamoji, eidama Centro direktoriaus pareigas, išleido:
2.1. 2020 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 119K (duomenys neskelbiami);
2.2. 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 123K (duomenys neskelbiami);
2.3. 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 149K (duomenys neskelbiami);
2.4. 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 153K (duomenys neskelbiami);
2.5. 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 161K (duomenys neskelbiami);
2.6. 2021 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 4K (duomenys neskelbiami);
2.7. 2021 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 6K (duomenys neskelbiami);
2.8. 2021 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 14K (duomenys neskelbiami);
2.9. 2021 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 17K (duomenys neskelbiami);
2.10. 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 24K (duomenys neskelbiami);
2.11. 2021 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 35K (duomenys neskelbiami);
2.12. 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 104K (duomenys neskelbiami);
2.13. 2021 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 124K (duomenys neskelbiami).
Nustatyta, kad Tiriamoji, išleisdama aukščiau nurodytus Centro direktoriaus įsakymus, sau ir sau artimiems asmenims (sutuoktiniui, sūnui, marčiai) skyrė priedus už papildomai atliekamas funkcijas ar darbus, arba paskyrė papildomas funkcijas, už kurias bus papildomai apmokama.
3. Nustatyta, kad Tiriamoji išleido:
Nustatyta, kad Tiriamoji aukščiau nurodytais Centro direktoriaus įsakymais, be kita ko, nustatė atlyginimo koeficientų bazinius dydžius ir sau artimiems asmenims (sutuoktiniui, sūnui, marčiai).
Negauta duomenų, kad Tiriamoji dėl nurodytų įsakymų būtų informavusi apie kilusį interesų konfliktą visuotiniam dalininkų susirinkimui ir nusišalinusi.
4. Pagal Registrų centro ir PINREG sistemos duomenis nustatyta, kad Centre dirbantys: (duomenys neskelbiami) yra Tiriamosios sutuoktinis; (duomenys neskelbiami) – Tiriamosios sūnus; (duomenys neskelbiami) – Tiriamosios sūnaus sutuoktinė.
5. Tiriamoji vertinamuoju laikotarpiu, 2020–2021 metais, savo privačių interesų deklaracijoje nebuvo nurodžiusi, jog sūnus ir marti dirba jos vadovaujamame Centre. Privačių interesų deklaraciją šiais duomenimis Tiriamoji papildė 2022 m. birželio 22 d.
6. Pagal Centro 2003 m. rugsėjo 22 d. steigimo sutartį, Centro steigėjai yra Kazlų Rūdos taryba, religinė bendruomenė „Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos Caritas“ ir religinė bendruomenė „Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus širdies parapija“.
7. Nustatyta, kad Centro direktoriui atlyginimo koeficiento dydį nustato Centro dalininkai (Kazlų Rūdos savivaldybė, Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos Caritas ir Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus širdies parapija) visuotiniame dalininkų susirinkime.
8. Pagal Centro visuotinio dalininkų susirinkimo 2022 m. rugpjūčio 5 d. protokolą Nr. 3, Centro dalininkai nusprendė priimti Centro direktorės nusišalinimą nuo priimamų sprendimų, susijusių su įstaigoje dirbančiais artimais giminaičiais.
9. Pagal Centro įstatų 39.8 papunktį, Centro direktorius nustato Centro vidaus struktūrą, tvirtina etatų sąrašą ir nustato pareigines algas, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais ir tvarkomis.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2022 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (11.2Mr-53) SD-4209 VTEK informavo, kad:
1) darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas bei tvarką reguliuoja darbo apmokėjimo sistema, kuri nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
2) kiekviena įstaiga turi teisę spręsti kokia darbo apmokėjimo ir darbuotojų skatinimo sistema jiems yra priimtina, t. y. net ir ta įstaiga, kuriai įstatymo pagrindu nėra taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), gali priimti sprendimą numatyti tam tikrus pareigybių koeficientų intervalus atitinkamų kategorijų pareigybėms ir dauginti šiuos koeficientus iš bazinio dydžio.
Negauta duomenų, kad Centre būtų patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.
Centras 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 412(2.4-22) Komisiją informavo, kad Centro direktorius pareigines algas nustato atsižvelgdamas į galiojančius įstatymus ir tvarkas, įstaigos finansines galimybes, darbuotojų kvalifikaciją, atsakomybę ir darbo patirtį.
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji nurodė, kad visi įsakymai, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, vienaip ar kitaip yra susiję su ja arba jos sutuoktiniu (duomenys neskelbiami), arba sūnumi (duomenys neskelbiami), arba marčia (duomenys neskelbiami). Minėtais įsakymais buvo sprendžiami klausimai dėl papildomo darbo ir apmokėjimo už jį. Pažymėjo, jog šiuo metu suvokia, kad spręsdama šiuos klausimus pateko į interesų konfliktą. Turėjo to vengti, privalėjo nusišalinti. Laiku to nepadarė ir tai yra jos klaida, kurią pripažįsta. Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. vykusiame visuotiniame dalininkų susirinkime buvo svarstytas jos 2022 m. liepos 7 d. prašymas dėl nusišalinimo. Visuotinis dalininkų susirinkimas nusprendė priimti Centro direktorės nusišalinimą nuo priimamų sprendimų, susijusių su artimais giminaičiais. Šių klausimų sprendimas dabar yra įstaigos direktoriaus pavaduotojo kompetencija.
Nurodė, kad sutuoktinis Centre pagal darbo sutartį dirba nuo 2004 metų. 2014 metų privačių interesų deklaracijoje ji sutuoktinį nurodė kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. Sūnus Centre dirba pagal 2016 m. spalio 21 d. darbo sutartį. Dirbdama Centre nuo 2015 m. liepos mėnesio darbuotoja (duomenys neskelbiami) ištekėjo už kito jos sūnaus ir tapo artimu asmeniu Įstatymo prasme 2016 m. gruodžio mėnesį. Su šiomis aplinkybėmis susijęs privačių interesų deklaracijos tikslinimas buvo padarytas 2022 m. birželio 22 d. Taigi šiuo metu jos privačių interesų deklaracija yra patikslinta Komisijos pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis.
Pabrėžė suprantanti, kad vertinant jos elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms neturės reikšmės tai, kad ji klydo interpretuodama situaciją. Vis dėlto atkreipia dėmesį į kai kuriuos aspektus, kuriuos ji anksčiau netinkamai vertino, darydama klaidingą išvadą, jog ji nėra valstybės tarnyboje dirbantis asmuo ir jos atžvilgiu Įstatymo nuostatos neturėtų būti taikomos. Jos klaidingą įsitikinimą lėmė tai, kad Kazlų Rūdos savivaldybė tėra tik vienas iš trijų Centro dalininkų ir teturi tik 1/3 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Be to, Centras turi nevyriausybinės organizacijos statusą, o tai jai vėlgi sukėlė įsitikinimą, kad tokios įstaigos vadovui minėtos Įstatymo nuostatos netaikomos. Nuoširdžiai dėl to gailisi.
Dėl išplėstų tyrimo ribų Tiriamoji paaiškino, kad: 1) Centro įstatų 39.8 papunktis numato, kad Centro direktorius nustato Centro vidaus struktūrą, tvirtina etatų sąrašą ir nustato pareigines algas; 2) vienu metu tvirtinamas bendras etatų ir pareigybių sąrašas visoms įstaigoje esamoms pareigybėms, nustatant pareigines algas. Jai artimi asmenys užima bendrame sąraše esančias pareigybes; 3) pareigybių, kurias užima jai artimi asmenys, koeficientai nėra aukštesni už kitus, neišskiriant iš bendro konteksto.
2022 m. gruodžio 7 d. Komisijos nuotoliniame posėdyje Tiriamoji nedalyvavo. Apie galimybę dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu buvo informuota tinkamai.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 8 punktą, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai yra laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Tiriamoji yra Centro direktorė, o vienas iš Centro dalininkų yra Kazlų Rūdos savivaldybė, taigi Įstatymo nuostatos jai taikomos visos apimties ir tiesiogiai.
Dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto
Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos deklaruojančių asmenų pareigos, tarp jų – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.
Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).
Sistemiškai aiškinant minėtąsias Įstatymo nuostatas darytina išvada, kad įstatymų leidėjas deklaruojančio asmens privatiems interesams prilygina ir jam artimo asmens privačius interesus.
Dėl skirtų priedų
Nagrinėjamu atveju Tiriamosios išleistais įsakymais, kuriais jai ir jai artimiems asmenims (sutuoktiniui, sūnui, marčiai) buvo skirti priedai už papildomai atliekamas funkcijas ar darbus, buvo pagerinta Tiriamosios ir jai artimų asmenų (sutuoktinio, sūnaus, marčios) finansinė padėtis. Taigi Tiriamosios suinteresuotumas asmenine ir artimų asmenų turtine nauda, gaunant priedus, laikytinas jos privačiu interesu. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ir spręsdamas klausimus, susijusius su savo ar artimų asmenų privačiais interesais, veikia interesų konflikto situacijoje ir negali išlikti objektyvus ir nešališkas.
Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigos nusišalinti neturi institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus (išskyrus klausimus dėl visų rūšių priemokų, išmokų skyrimo, kitų pagal esmę panašių mokėjimų atlikimo), jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Taigi darytina išvada, kad institucijos ar įstaigos vadovo sprendimai, susiję su visų rūšių priemokų skyrimu sau, turi būti priimami laikantis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.
Įstatymo 11 straipsnio nuostata, įtvirtinanti nusišalinimo prievolę, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, bet ir kitaip paveikti sprendimus (1 dalis). Kaip yra pabrėžęs LVAT, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtąsias įstatymo nuostatas, pakanka aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodžius, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, privatūs interesai apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Taigi deklaruojančio asmens privatus interesas prilyginamas jam artimo asmens privačiam interesui. Nagrinėjamu atveju Tiriamosios artimų asmenų (sutuoktinio, sūnaus, marčios) privatus interesas yra prilyginamas pačios Tiriamosios privačiam interesui.
Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, Komisija sprendžia, kad Tiriamosios išleisti aukščiau nurodyti Centro direktoriaus įsakymai, kuriais ji sau ir sau artimiems asmenims (sutuoktiniui, sūnui, marčiai) skyrė priedus už papildomai atliekamas funkcijas ar darbus, buvo akivaizdžiai susiję su jos privačiu interesu, pasireiškusiu pagerinta Tiriamosios ir jai artimų asmenų finansine gerove. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas daryti išvadą, kad Tiriamoji, nenusišalindama nuo šių klausimų, nesilaikė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Dėl Centro etatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo
Tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamoji 2020–2021 metais išleido šio Komisijos sprendimo dalies ,,Nustatytos faktinės aplinkybės“ 3 punkte nurodytus įsakymus dėl Centro etatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo, kuriais, be kita ko, Centro direktorei artimų asmenų užimamoms pareigybėms nustatyti atlyginimo koeficientų baziniai dydžiai.
Dėl šių tyrimo aplinkybių Tiriamoji paaiškino, kad: 1) Centro įstatų 39.8 papunktis numato, kad Centro direktorius nustato Centro vidaus struktūrą, tvirtina etatų sąrašą ir nustato pareigines algas; 2) vienu metu tvirtinamas bendras etatų ir pareigybių sąrašas visoms įstaigoje esamoms pareigybėms, nustatant pareigines algas. Jai artimi asmenys užima bendrame sąraše esančias pareigybes; 3) pareigybių, kurias užima jai artimi asmenys, koeficientai nėra aukštesni už kitus, neišskiriant iš bendro konteksto.
Pastebėtina, kad nurodytaisiais įsakymais taip pat buvo nustatyti priedai už: 1) šiluminio ūkio, katilų priežiūrą; 2) dujų ūkio priežiūrą; 3) keltuvų (liftų) priežiūrą. Nustatyta, kad už šiuos papildomus darbus Tiriamoji priedus skyrė sau artimam asmeniui – sutuoktiniui (duomenys neskelbiami).
LVAT pabrėžė, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu (2018 m. balandžio 12 d. administracinė byla Nr. eA-554-602/2018). Komisija vertina, kad Tiriamajai kilo Įstatyme nurodyta pareiga siekiant išvengti interesų konflikto ir net tokio konflikto regimybės nusišalinti nuo atlyginimo koeficientų dydžių nustatymo sau artimiems asmenims, nes ji, spręsdama atlyginimų nustatymo sau artimiems asmenims klausimus pateko į interesų konflikto situaciją, todėl negalėjo likti objektyvi ir nešališka.
Taip pat paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomonė, kad kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai ypač svarbus yra asmens elgesys, taip pat vadovo informavimas apie galimą interesų konfliktą. Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
Pastebėtina, kad Centro direktorė dėl galimo interesų konflikto valdymo kreipėsi į dalininkus tik tada, kai Kazlų Rūdos savivaldybė atliko Centro auditą ir identifikavo galimą interesų konflikto situaciją. Pagal Centro visuotinio dalininkų susirinkimo 2022 m. rugpjūčio 5 d. protokolą Nr. 3, Centro dalininkai nusprendė priimti Centro direktorės nusišalinimą nuo priimamų sprendimų, susijusių su įstaigoje dirbančiais artimais giminaičiais.
Pagal Centro įstatų 39.8 papunktį, Centro direktorius nustato Centro vidaus struktūrą, tvirtina etatų sąrašą ir nustato pareigines algas, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais ir tvarkomis.
Pabrėžtina, kad VTEK nevertina Tiriamosios išleistų įsakymų teisėtumo ir nekvestionuoja Tiriamosios bei jai artimų asmenų teisės gauti darbo užmokestį ar priedus už papildomai atliktus darbus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad egzistuojant pareigų priešpriešai (jos kaip Centro vadovės pareiga pasirašyti įsakymus ir kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga vengti interesų konflikto) viršenybė yra skiriama pareigai vengti konflikto.
LVAT yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Įstatyme. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).
Komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reguliavimą ir teismo formuojamą praktiką, daro išvadą, kad Tiriamoji, eidama Centro direktorės pareigas išleidusi įsakymus, kuriais buvo nustatyti atlyginimo koeficientų baziniai dydžiai jai artimiems asmenims, pateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą, nes sprendė klausimus, susijusius su jai artimų asmenų privačiais interesais.
Dėl privačių interesų deklaravimo
Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įgyvendindami šiuos tikslus valstybinėje tarnyboje dirbantys ir kiti Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys privalo laikytis imperatyvaus reikalavimo Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti privačių interesų deklaraciją, taip pat laiku tikslinti ir papildyti jos duomenis.
Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu atsirado naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys ar privatūs interesai, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją (Įstatymo 7 straipsnis).
Tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamoji vertinamuoju laikotarpiu, 2020–2021 metais, savo privačių interesų deklaracijoje nebuvo nurodžiusi, jog jos sūnus ir marti dirba jos (Tiriamosios) vadovaujamame Centre. Tiriamosios sūnus (duomenys neskelbiami) Centre dirba nuo 2016 m. spalio 24 d., marti (duomenys neskelbiami) nuo 2015 m. balandžio 8 d. Privačių interesų deklaraciją šiais duomenimis Tiriamoji papildė 2022 m. birželio 22 d.
Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu iki pranešimo Komisijoje gavimo dienos arba Komisijos raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir nėra duomenų apie galimą interesų konfliktą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja į praeitį (pavyzdžiui, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).
Tiriamosios veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms tyrimą Komisija pradėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d., kai tiriamoji jau buvo papildžiusi savo privačių interesų deklaraciją, jog jai artimi asmenys dirba jos vadovaujamame Centre. Tačiau Komisija, atsižvelgdama į tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog Tiriamoji, 2020–2021 metais išleisdama Centro direktoriaus įsakymus, kuriais sau ir sau artimiems asmenims (sutuoktiniui, sūnui, marčiai) skyrė priedus už papildomai atliekamas funkcijas ar darbus, ir nuo jų nenusišalindama pateko į interesų konflikto situaciją dėl aplinkybių, susijusių su deklaracijoje nenurodytais duomenimis, sprendžia, kad šiuo atveju jos veika turi būti įvertinta Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 7 straipsnio nuostatų taikymo požiūriu. Tiriamoji sprendė artimų asmenų darbo užmokesčio, priedų skyrimo klausimus, todėl, dėl galimos interesų konflikto situacijos, turėjo deklaruoti, kad jos sūnus ir marti dirba jos vadovaujamame Centre, bei deklaraciją pateikti per Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą nuo jų darbo santykių Centre pradžios. Atsižvelgdama į nurodytąsias aplinkybes Komisija sprendžia, kad dėl minėtųjų Tiriamosios veiksmų (neveikimo) konstatuotinas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 7 straipsnio nuostatų pažeidimas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro direktorė Tirtoji, 2020–2021 metų laikotarpiu išleisdama šios įstaigos direktoriaus įsakymus (2020 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 119K (duomenys neskelbiami); 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 123K (duomenys neskelbiami); 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 149K (duomenys neskelbiami); 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 153K (duomenys neskelbiami); 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 161K (duomenys neskelbiami); 2021 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 4K (duomenys neskelbiami); 2021 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 6K (duomenys neskelbiami); 2021 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 14K (duomenys neskelbiami); 2021 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 17K (duomenys neskelbiami); 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 24K (duomenys neskelbiami); 2021 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 35K (duomenys neskelbiami); 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 104K (duomenys neskelbiami); 2021 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 124K (duomenys neskelbiami)), kuriais sau ir sau artimiems asmenims skyrė priedus už papildomai atliekamas funkcijas ar darbus ar paskyrė papildomas funkcijas, už kurias bus papildomai apmokama, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindama pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Pripažinti, kad viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro direktorė Tirtoji, išleisdama šios įstaigos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 22V „Dėl viešosios įstaigos Kazlų Rūdos Socialinės paramos centro etatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“, direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 24V „Dėl viešosios įstaigos Kazlų Rūdos Socialinės paramos centro etatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“, direktoriaus 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 39V „Dėl viešosios įstaigos Kazlų Rūdos Socialinės paramos centro etatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriais, be kita ko, nustatė atlyginimo koeficientų bazinius dydžius ir sau artimiems asmenims, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindama pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
3. Pripažinti, kad Kazlų Rūdos socialinės paramos centro direktorė Tirtoji, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodžiusi savo vadovaujamoje įstaigoje dirbančio sūnaus ir sūnaus sutuoktinės, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 7 straipsnio nuostatas, nes išleisdama šios įstaigos direktoriaus įsakymus (2020 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 123K (duomenys neskelbiami); 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 153K (duomenys neskelbiami); 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 161K (duomenys neskelbiami); 2021 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 6K (duomenys neskelbiami); 2021 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 14K (duomenys neskelbiami); 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 24K (duomenys neskelbiami); 2021 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 35K (duomenys neskelbiami); 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 104K (duomenys neskelbiami)), tiesiogiai susijusius su nurodytaisiais asmenimis, pateko į interesų konflikto situaciją.
4. Siūlyti viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro dalininkams priimti sprendimus, kad šios įstaigos vadovės artimų asmenų darbo eigos klausimus spręstų dalininkų paskirtas nešališkas asmuo.
5. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai, viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro dalininkams.
6. Apie Sprendimą informuoti pareiškėją.
7. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt .
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininko pareigas einanti Evelina Matulaitienė
Komisijos pirmininko pavaduotoja