VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2024 m. birželio 5 d. Nr. KS-61 Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK): VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi aplinkybes dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narės, Etikos komisijos (toliau – Etikos komisija) pirmininkės (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija gavo pranešimą, kuriame prašoma įvertinti Tiriamosios Šiaulių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narės, Etikos komisijos pirmininkės elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. Pranešime nurodyta, esą Tiriamoji dalyvavo ir pirmininkavo Etikos komisijos 2023 m. spalio 17 d. posėdžiui, kai buvo svarstomas klausimas dėl tyrimo jos pačios - Etikos komisijos pirmininkės - atžvilgiu pradėjimo (nepradėjimo), taip pat dalyvavo Etikos komisijos nariams balsuojant šiuo klausimu ir tokiais veiksmais galimai pažeidė Įstatymo nuostatas.
Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamosios elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija vertina, ar Tiriamajai nekilo interesų konfliktas ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai esą dalyvavo Etikos komisijos, kurios pirmininkė ji yra, 2023 m. spalio 17 d. posėdyje svarstant klausimą, susijusį su tyrimo jos pačios, kaip Etikos komisijos pirmininkės, atžvilgiu pradėjimu (nepradėjimu): pirmininkavo Etikos komisijos posėdžiui, pristatė šį klausimą, pasisakė, dalyvavo Etikos komisijos narių diskusijoje, galimai teikė klausimą balsavimui, dalyvavo komisijos nariams balsuojant atitinkamu klausimu.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Tiriamoji yra 2023 – 2027 m. kadencijos Tarybos narė, taip pat ji yra Tarybos Etikos komisijos pirmininkė.
2. Etikos komisija 2023 m. spalio 17 d. nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje svarstė klausimą dėl tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) pagal fizinio asmens prašymą „Dėl Etikos komisijos pirmininkės veiklos įvertinimo“ (toliau – Prašymas). Prašymą pateikęs asmuo skundė Tiriamosios, kaip šios komisijos pirmininkės, elgesį, esą ji netinkamai vykdo savo funkcijas, dėl jos kaltės neva nebuvo užtikrinta, kad Etikos komisijai siunčiama informacija netaptų prieinama tretiesiems (nesusijusiems) asmenims.
Posėdžiui pirmininkavo Etikos komisijos pirmininkė (Tiriamoji). Ji informavo, kad ketina nuo klausimo svarstymo nusišalinti, bet pristatys pateiktą prašymą.
Minėtojo Etikos komisijos posėdžio protokole bei garso įraše nurodyta, kad Tiriamoji pristatė posėdžio dalyviams Prašyme nurodytas aplinkybes, kvietė Etikos komisijos narius išsakyti savo nuomonę dėl Pareiškėjo iškeltų klausimų, dalyvavo diskusijoje, po to pranešė apie savo nusišalinimą, bet nuo nuotoliniu būdu vykusio posėdžio neatsijungė (nebalsavo, bet dalyvavo, t. y. buvo prisijungusi kitiems Komisijos nariams balsuojant), klausimą, ar pradėti tyrimą dėl Tiriamosios elgesio, balsavimui pateikė Etikos komisijos pirmininkės pavaduotoja. Etikos komisijos narių balsų dauguma nuspręsta tyrimo dėl skundžiamo Etikos komisijos pirmininkės elgesio nepradėti.
Po balsavimo vienas Etikos komisijos narių pasisakė, kad Tiriamosios nusišalinimas neįvyko, nes ji dalyvavo balsuojant komisijos nariams.
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji raštu patvirtino, kad dalyvavo ir pirmininkavo Etikos komisijos 2023 m. spalio 17 d. posėdžiui. Nurodė, kad Etikos komisijos sudėtis patvirtinta Tarybos 2023 m. birželį. Tiriamajai tenka vadovauti Etikos komisijai pirmą kartą, patirties šioje darbo sferoje ji neturinti, todėl apgailestauja, kad nepavyko išvengti tam tikrų nesklandumų. Tiriamoji supranta, kad privalėjo nusišalinti, bet jos nusišalinimas įvykdytas neteisingai ir „nepilnai“ (citata): ji pareiškė apie nusišalinimą, pasisakė, kad nebalsuos, bet neatsijungė nuo posėdžio. Tiriamosios nuomone, „reikėjo būtinai perbalsuoti pirmąjį klausimą, <...> visiškai atsijungus, bet įvyko, kaip įvyko“ (citata). Šioje vietoje buvo padaryta Tiriamosios klaida ir ji tai pripažįsta.
Papildomai Tiriamoji nurodė, kad Etikos komisijai pateiktame Prašyme dėl Etikos komisijos pirmininkės elgesio priekaištaujama, jog dėl jos (Tiriamosios) kaltės informacija apie Pareiškėjo Etikos komisijai teiktus duomenis pateko tretiesiems asmenims. Tiriamoji neigia siuntusi ar perdavusi kam nors šią informaciją, duomenų konfidencialumas yra užtikrinamas. Prašymas nėra pagrįstas.
VTEK 2024 m. birželio 5 d. posėdyje Tiriamoji pakartojo teiktus paaiškinimus.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Tiriamoji yra 2023 – 2027 m. kadencijos tarybos narė – valstybės politikė, šios pareigos priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Įstatymas jai taikomas visos apimties (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Taryba 2023 m. birželio 13 d. posėdyje sudarė Etikos komisiją, jos nare ir pirmininke paskirta Tiriamoji Tarybos narė. Taigi, vykdydama Etikos komisijos pirmininkės pareigas ji taip pat privalo laikytis Įstatymo nuostatų.
Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu deklaruojantys asmenys įpareigojami teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Tarybos nario pareiga vengti interesų konflikto taip pat nustatyta ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 4 punkte.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas Įstatymo taikymo praktiką nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; 2020 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).
Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Nagrinėjamuoju atveju VTEK vertina, ar Tiriamajai nekilo interesų konfliktas ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai esą dalyvavo Etikos komisijos, kurios pirmininkė ji yra, 2023 m. spalio 17 d. posėdyje svarstant klausimą, susijusį su tyrimo jos pačios, kaip Etikos komisijos pirmininkės, atžvilgiu pradėjimu (nepradėjimu): pirmininkavo Etikos komisijos posėdžiui, pristatė šį klausimą, pasisakė, dalyvavo Etikos komisijos narių diskusijoje, galimai teikė klausimą balsavimui, dalyvavo komisijos nariams balsuojant atitinkamu klausimu.
Vertinant minėtąjį Tiriamosios elgesį Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aspektu svarbu nustatyti:
1) ar Etikos komisijoje svarstytas klausimas dėl tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) kėlė Tiriamajai interesų konfliktą, t. y. ar šis klausimas buvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jos privačiu interesu, ar ji buvo asmeniškai suinteresuota šio klausimo sprendimo baigtimi;
2) ar Tiriamoji tinkamai vykdė pareigą Įstatymo nustatyta tvarka nusišalinti nuo interesų konfliktą keliančio klausimo.
Dėl Tiriamosios asmeninio suinteresuotumo
Interesų konfliktas – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Pagal Lietuvos administracinių teismų suformuotą praktiką, kiekvienu atveju konstatuojant, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad 2023 m. spalio 17 d. posėdyje Etikos komisija, kurios narė ir pirmininkė yra Tiriamoji, svarstė klausimą dėl tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) pagal asmens pateiktą Prašymą „Dėl Etikos komisijos pirmininkės veiklos įvertinimo“, t. y. asmuo skundė tam tikrą Tiriamosios, kaip šios komisijos pirmininkės, elgesį – esą ji netinkamai vykdė savo funkcijas, dėl jos kaltės esą nebuvo užtikrinta, kad Etikos komisijai siunčiama informacija netaptų prieinama tretiesiems (nesusijusiems) asmenims.
Tiriamosios VTEK pateiktame paaiškinime nurodoma, kad Prašymas nebuvo pagrįstas, ji nepadariusi nieko, kad Prašymą pateikusio asmens duomenys būtų atskleisti tretiesiems asmenims, papildomai nurodė, kad gavus nusiskundimus buvo imtasi papildomų priemonių (sukurtas atskiras Etikos komisijos el. pašto adresas, kad šiai komisijai adresuoti raštai patektų tiesiogiai Etikos komisijai ir pan.).
VTEK nuomone, minėtasis Tiriamosios argumentas neturi esminės reikšmės jos elgesio vertinimui Įstatymo nuostatų kontekste, kadangi VTEK tyrimo dalykas nėra Prašyme nurodytų aplinkybių pagrįstumo vertinimas ir Etikos komisijos pirmininkės veikos, skundžiamos Prašyme, nagrinėjimas. Šiuo atveju esminės reikšmės turi tai, kad Etikos komisija gavo Prašymą, kuriuo skundžiamas būtent šios komisijos pirmininkės elgesys: pareiškėjas prašė atlikti tyrimą dėl Tiriamosios elgesio ir konstatuoti, ar ji nepažeidė įstatymų ir kitų Etikos komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei įvertinti, ar ji tinkamai vykdo šios komisijos pirmininkės pareigas. Manytina, kad klausimas dėl tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) Tiriamosios Etikos komisijos pirmininkės atžvilgiu yra susijęs su jos (Tiriamosios) reputaciniais aspekstais, t. y. ji turėjo tiesioginį ir akivaizdų neturtinį (moralinį) suinteresuotumą (privatų interesą) šiuo klausimu.
Vertinant Etikos komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksą, nuostatas matyti, kad Etikos komisijos atliekamas tyrimas gali turėti tam tikrų (teigiamų, neigiamų, neutralių) padarinių politikui, kurio elgesys vertinamas – jis turi su pradėtu tyrimu susijusių teisių, pareigų, jo atžvilgiu gali būti priimtas jam palankus arba nepalankus (neigiamas pasekmes sukeliantis, jeigu konstatuojamas pažeidimas) Etikos komisijos sprendimas. Taigi, yra akivaizdu, jog valstybės politikas, dėl kurio asmens svarstomas klausimas, ar pradėti (nepradėti) tyrimą, yra asmeniškai suinteresuotas šio klausimo sprendimo baigtimi, turi atitinkamą privatų interesą, o jo dalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali kelti (kelia) pagrįstų abejonių dėl jo šališkumo, todėl jis, vykdydamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, vengdamas interesų konflikto, privalo nusišalinti ir toliau nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant atitinkamą sprendimą.
Dėl pareigos nusišalinti vykdymo
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
VTEK nustatė, kad Etikos komisijos 2023 m. spalio 17 d. posėdyje svarstytas klausimas, tiesiogiai susijęs su šios komisijos pirmininkės (Tiriamosios) privačiu interesu - Etikos komisija sprendė, ar pradėti (nepradėti) tyrimą Tiriamosios atžvilgiu, todėl jai atsirado pareiga nusišalinti nuo bet kokių tarnybinių (Etikos komisijos pirmininkės, komisijos narės) pareigų, nes būtent tai padaryti ir įpareigoja Įstatymo 11 straipsnio 1 bei 2 dalys.
Kaip minėta, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, nusišalinimas gali būti ir nepriimtas ir asmuo gali būti įpareigotas toliau dalyvauti procedūrose, tačiau kiekvienu atveju, kai kyla interesų konfliktas (tokio konflikto grėsmė), kai tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su deklaruojančio asmens privačiu interesu, jis privalo vykdyti nusišalinimo pareigą – pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (rengimo, svarstymo, priėmimo ar bet kuriose kitose procedūrose).
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Etikos komisijos posėdžiui pirmininkavusi šios komisijos pirmininkė (Tiriamoji), žinodama, jog yra skundžiamas jos pačios elgesys ir Etikos komisijos prašoma jos (Tiriamosios) atžvilgiu atlikti tyrimą, pareiškė, kad nusišalins, bet nuo nuotoliniu būdu vykusio posėdžio neatsijungė, pristatė skundžiamas aplinkybes, išsakė savo nuomonę, dalyvavo Etikos komisijos narių diskusijoje bei jiems balsuojant dėl atitinkamo tyrimo pradėjimo (nepradėjimo). Kaip spręstina iš VTEK turimų duomenų, Tiriamoji, formaliai išreiškusi ketinimą nusišalinti, faktiškai jo nerealizavo (nevykdė).
Kaip minėta, Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, bet ir kitaip paveikti atitinkamus sprendimus. Tiriamoji VTEK teiktame paaiškinime nurodė pati nebalsavusi svarstytu klausimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo vertinimu, dalyvavimas posėdyje svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą pažeidžia Įstatymo nuostatas net ir tada, kai asmuo nebalsuoja, pavyzdžiui, susilaiko nuo balsavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Jau pats dalyvavimas posėdyje, fiziškai nepaliekant balsavimo vietos, gali būti laikomas tam tikru poveikiu kitiems posėdyje dalyvaujantiems (balsuojantiems) asmenims.
Kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 1121/2011).
Tiriamoji paaiškino, kad Etikos komisijos pareigos jai buvo naujos, ji neturinti darbo Etikos komisijoje patirties ir atitinkamų posėdžių vedimo, nusišalinimo įgūdžių. Tuo pačiu ji pripažįsta padariusi klaidą ir nusišalinusi netinkamai. Šiame kontekste paminėtina ir teismų formuojama praktika, kad aukščiausios savivaldos atstovaujamosios institucijos dalyviams (savivaldybės tarybos nariams), kaip ir kitų institucijų vadovams, taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad tokie asmenys yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-750-2004)). VTEK nuomone, Tiriamoji, būdama Etikos komisijos, kuri prižiūri ir kontroliuoja valstybės politikų elgesio atitiktį Įstatymui bei Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytiems etikos principams, vadove, turėjo suprasti savo statuso svarbą ir išskirtinumą, kad šios komisijos nariai ir pirmininkas turi demonstruoti pavyzdinį elgesį kitiems Tarybos nariams, visuomenei. Būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, siekdama išvengti galimų abejonių dėl jos, kaip Tarybos narės, Etikos komisijos pirmininkės šališkumo, Tiriamoji, vykdydama Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, turėjo ne tik pasisakyti apie nusišalinimą nuo atitinkamo klausimo, bet ir atsijungti nuo nuotoliniu būdu vykusio Etikos komisijos posėdžio bei nedalyvauti nei jo pristatyme, nei aptarime, nei kitiems Komisijos nariams balsuojant dėl atitinkamo tyrimo pradėjimo (nepradėjimo). Tačiau ji to nepadarė – elgėsi priešingai, nei įpareigoja Įstatymas, todėl konstatuotina, kad ji pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pastebėtina ir tai, kad vienas Etikos komisijos narių, įvykus balsavimo procedūroms, pasisakė, jog Tiriamoji nebuvo nusišalinusi, nes netinkamai vykdė nusišalinimo pareiga – neatsijungė nuo Etikos komisijos posėdžio.
Konstatavus atitinkamą pažeidimą Šiaulių rajono savivaldybės merui rekomenduotina imtis prevencinių priemonių (inicijuoti jas), kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas, nedalyvautų sprendžiant su jų pačių privačiais interesais tiesiogiai susijusių klausimų.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi suformuota teismų praktika, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtoji Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narė, Etikos komisijos pirmininkė, dalyvaudama ir pirmininkaudama šios komisijos 2023 m. spalio 17 d. posėdyje, kai buvo svarstomas ir sprendžiamas su jos privačiais interesais tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs - tyrimo jos pačios atžvilgiu pradėjimo (nepradėjimo) - klausimas, veikė interesų konflikto situacijoje ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Siūlyti Šiaulių rajono savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių (inicijuoti jas), kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas ir nedalyvautų sprendžiant su jų pačių privačiais interesais tiesiogiai susijusių klausimų.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai ir Šiaulių rajono savivaldybės merui.
4. Apie priimtą Komisijos sprendimą informuoti pareiškėją ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
