DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL (DUOMENYS NESKELBIAMI)

2024 m. gegužės 15 d. Nr. KS-55

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė, nariai Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, atlikusi tyrimą dėl Kelmės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Tiriamasis, Savivaldybės meras, Meras) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms, n u s t a t ė:

Tyrimo pagrindas ir dalykas

2023 m. gruodžio 20 d. posėdyje Komisija susipažino su pareiškėjo pranešimu ir nustatė, kad:

2023 m. spalio 24 d. vyko Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto (toliau – Kontrolės komitetas) posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas „Dėl (duomenys neskelbiami), Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės 2023-10-16 rašto „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“ (toliau – ir 2023-10-16 Raštas);

Rašto turinys susijęs su aplinkybėmis, kad Savivaldybės kontrolierė kreipėsi į Savivaldybės tarybą dėl Savivaldybės mero galbūt vykdomo mobingo kontrolierės atžvilgiu, kai ši apsisprendė teismine tvarka ginčyti 2023-08-28 Savivaldybės tarybos sprendimą dėl jos atleidimo iš pareigų nuo 2023-12-31. Rašte teigiama ir tai, kad Tiriamojo veikimas Savivaldybės kontrolierės atžvilgiu prieštarauja mero priesaikai, prašoma Savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti Savivaldybės mero elgesį priimant atitinkamus sprendimus ir t. t. Svarstant Klausimą buvo diskutuojama dėl sprendimo siūlyti Savivaldybės tarybai sudaryti komisiją Rašte nurodytiems klausimams nagrinėti.

Iš viešai prieinamo vaizdo įrašo matyti, kad Tiriamasis dalyvavo 2023 m. spalio 24 d. Kontrolės komiteto posėdyje šio komiteto nariams nagrinėjant ir priimant sprendimą dėl Savivaldybės kontrolierės Rašto. Dėl šio Klausimo pasisakė ir teikė nuomonę ir pasiūlymus.

Vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms ir įvertinti, ar jis nepažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatų, kai teikdamas savo nuomonę ir pasiūlymus Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto 2023 m. spalio 24 d. posėdyje šiam svarstant klausimą „Dėl (duomenys neskelbiami), Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės 2023-10-16 rašto „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“, galbūt bandė paveikti ar paveikė su savo (Tiriamojo) privačiais interesais susijusį sprendimą.

Iš viešųjų šaltinių Komisija sužinojo, kad 2023 m. spalio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ ir buvo priimtas 2023 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T-312, kuriuo Savivaldybės taryba nusprendė sudaryti komisiją savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) raštui išnagrinėti. Savivaldybės meras dalyvavo (pirmininkavo) nurodytajame posėdyje Savivaldybės tarybos nariams svarstant sprendimo projektą (sprendimas Nr. T-312) ir dėl jo balsuojant, o vėliau pasirašė priimtą sprendimą.

2024 m. kovo 20 d. posėdyje VTEK, susipažinusi su tyrimo metu surinkta medžiaga, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, nusprendė išplėsti atliekamo tyrimo ribas ir įvertinti, ar Savivaldybės meras, pirmininkaudamas 2023 m. spalio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir priimant Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“, kuriuo Savivaldybės taryba nusprendė sudaryti komisiją Savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) raštui išnagrinėti, ir pasirašydamas šį sprendimą nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui iškilus – nusišalinti.

2024 m. balandžio 10 d. posėdyje VTEK, susipažinusi su tyrimo medžiaga, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu bei 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nusprendė dar kartą išplėsti atliekamo tyrimo ribas ir taip pat įvertinti, ar Savivaldybės meras, pasirašydamas 2023 m. gruodžio 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-399 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui iškilus – nusišalinti.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Tiriamasis Savivaldybės mero priesaiką davė ir Savivaldybės mero įgaliojimus įgijo 2023 m. balandžio 20 dieną.

Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto 2023 m. spalio 24 d. posėdžio darbotvarkę sudarė 3 klausimai: 1. Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. III ketvirčio plano vykdymo; 2. Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. veiklos plano projekto; 3. Kiti klausimai. Kontrolės komitetas trečiuoju klausimu svarstė dviejų asmenų kreipimusis, tarp jų – ir Savivaldybės kontrolierės, kuri komitetui pateikė 2 (du) prašymus: 2023 m. spalio 16 d. „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“ ir 2023 m. spalio 24 d. „Dėl sprendimo pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 ir atleisti savivaldybės kontrolierę nuo 2024-01-02“.

Dėl Savivaldybės kontrolierės pirmojo kreipimosi

Savivaldybės kontrolierės 2023 m. spalio 16 d. kreipimosi „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“ turinys:

Savivaldybės kontrolierės kreipimesi nurodoma, kad norima informuoti apie Savivaldybės mero kontrolierės atžvilgiu vykdomą mobingą, kuris, jos nuomone, susijęs su jos (Savivaldybės kontrolierės) apsisprendimu teismine tvarka ginčyti 2023-08-28 savivaldybės tarybos sprendimą dėl jos atleidimo.

Rašte aprašytomis aplinkybėmis Savivaldybės kontrolierė Savivaldybės mero ir jo vardu veikiančių asmenų veikimą vertina kaip mėginimą daryti jai neteisėtą spaudimą, įbauginti, sukurti nepakeliamas darbo sąlygas ir atmosferą, sukelti grėsmę sveikatai, tokiu būdu priverčiant trauktis iš pareigų. Savivaldybės kontrolierė teigia, kad Savivaldybės mero veikimas jos atžvilgiu prieštarauja mero priesaikai, todėl turi būti vertinamas ir kaip mero priesaikos sulaužymas.

Nurodoma, kad Savivaldybės kontrolierei pasinaudojus konstitucine teise į teisminę gynybą Savivaldybės meras:

2023-09-27 per (duomenys neskelbiami), Kelmės rajono savivaldybės tarybos laikinai paskirtą tarybos narį, žinodamas, kad Savivaldybės kontrolierė nuo 2023-09-27 iki 2023-10-02 turi nedarbingumo pažymėjimą, jos asmeniniu e. pašto adresu reikalavo ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti pasiaiškinimą dėl galbūt padarymo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Taip pat informavo apie dėl Savivaldybės kontrolierės galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo surašytą protokolą, bet protokolo nepateikė (neatsiuntė);

2023-09-28 per (duomenys neskelbiami), Savivaldybės tarybos laikinai paskirtą tarybos narį, pateikė 2023-09-27 protokolą Nr. DPR-323(8.26) (toliau – Protokolas), kuriame nurodyta, kad „2023 m. rugsėjo 27 d. 8:50 val. Savivaldybės kontrolierės darbo vietoje nerasta <...>“, bet Protokole užfiksuotas 50 min. trukmės (duomenys neskelbiami) nebuvimas darbe apskritai negalėjo būti pagrindas surašyti protokolą dėl galbūt šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir kt.;

2023-10-16 pateikė Savivaldybės kontrolierei raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo nurodė, kad Protokolu yra užfiksuotas tik darbuotojos nebuvimo darbe konkrečią dieną ir valandą faktas. Protokolu nepriimti jokie sprendimai, jame nevertinamos darbuotojos nebuvimo darbe priežastys, jis nesukelia darbuotojai jokių teisinių padarinių, taigi Protokolą naikinti nesą objektyvių priežasčių ir teisinio pagrindo. Anot Savivaldybės kontrolierės, priešingai, nei Savivaldybės meras nurodė rašte „Dėl informacijos pateikimo“, Protokole yra vertinamas Savivaldybės kontrolierės nebuvimas darbe kaip tik Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies aspektu.

Iki Protokolo priėmimo Savivaldybėje nė vienam nedarbingumo pažymėjimą turinčiam asmeniui nebuvo surašytas tokio pobūdžio protokolas, taip pat nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu apskritai buvo nuspręsta tikrinti Savivaldybės kontrolierės buvimą darbe ir kt.

2023-10-13 Savivaldybės kontrolierė kreipėsi į Savivaldybės merą su prašymu 2023-10-16 suteikti jai 1-ą kalendorinę dieną kasmetinių atostogų, bet šis jos prašymas nebuvo patenkintas (potvarkis Nr. MA-176), nurodant priežastį: „<...> iki bus įgyvendinti Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje darbai, susiję su įstaigos vidaus veiklos organizavimu“.

Savivaldybės merui atsisakius suteikti 1-ą kalendorinę dieną kasmetinių atostogų, tą pačią dieną, 12:03 val., Savivaldybės kontrolierė kreipėsi į jį su prašymu 2023-10-16 vykti į sveikatos priežiūros įstaigą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 7 punkte valstybės tarnautojui suteikiamą garantiją. Merui neatsakius, prašymą pakartojo 2023-10-16 7:23 val., nes 2023-10-16 14.00 val. buvo registruota vizito pas gydytoją. 2023-10-16 8:16 val. Savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-194 Savivaldybės meras atsisakė tenkinti prašymą, bet nenurodė pagrindų ir (ar) argumentų. Vėliau tą pačią dieną, t. y. 2023-10-16, 10:08 val., t. y. po 2 valandų nuo potvarkio Nr. MP-194 priėmimo, priėmė naują potvarkį, kuriuo, atsižvelgdamas į papildomą informaciją, tenkino Savivaldybės kontrolierės prašymą (Savivaldybės kontrolierė pabrėžia, kad jokios papildomos informacijos neteikė).

Iki Savivaldybės kontrolierės kreipimosi į teismą ginčijant 2023-08-28 Savivaldybės tarybos sprendimą dėl jos atleidimo Savivaldybės meras nėra atsisakęs tenkinti jos prašymų dėl atostogų ir (ar) kitų pagrįstų ir teisėtų prašymų, taip pat nėra reikalavęs pasiaiškinti dėl jokių darbo drausmės pažeidimų jai turint biuletenį.

Dėl Savivaldybės kontrolierės antrojo kreipimosi

Kontrolės komiteto 2023 m. spalio 24 d. posėdyje svarstyto Savivaldybės kontrolierės antrojo kreipimosi „Dėl sprendimo pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 ir atleisti savivaldybės kontrolierę nuo 2024-01-02“ turinys:

Savivaldybės kontrolierė teigia, kad Savivaldybės mero Tarybai teikiamas svarstyti sprendimo projektas „Dėl Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ pakeitimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Jo neteisėtumas aiškinamas vadovaujantis atitinkamomis Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) nuostatomis.

Teigiama, kad Savivaldybės merą šį sprendimą priimti paskatino ne siekis tinkamai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, o įgyvendinti savo „politinį sprendimą“ pakeisti Savivaldybės kontrolierių. Tiriamasis Savivaldybės kontrolieriaus pareigas laiko politinio pasitikėjimo pozicija ir mano galintis priimti „politinį sprendimą“ jį atleisti ar pakeisti, ignoruodamas teisinį reguliavimą ir įgaliotų subjektų pateiktus išaiškinimus.

Pabrėžiama, kad Savivaldybės meras nuo 2023 m. balandžio 1 d. yra pagrindinis Savivaldybės kontrolieriaus audituojamas subjektas. Kai pagrindinis audituojamas subjektas, nepaisydamas teisinio reguliavimo, priima „politinį sprendimą“, o Mero bendražygis atvirai deklaruoja, kad „jeigu šiuo atveju nieko nedarom, šiandien, tai net visa ši taryba per šį laikotarpį negalės ją atleisti“, kyla klausimas, kodėl ši taryba bet kokia kaina siekia Savivaldybės kontrolieriaus atleidimo.

Kreipimusi prašoma: netvirtinti sprendimo projekto; kelti klausimą dėl VSĮ pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo; kelti klausimą dėl sprendimo dėl Savivaldybės kontrolierės atleidimo antikorupcinio vertinimo; kelti klausimą, kodėl teisminiams ginčams šiuo atveju yra būtini išorės advokatai; kelti klausimą, iš kokių lėšų ir kokiu pagrindu bus finansuojami teisminiai procesai, taip pat atlygintos bylinėjimosi išlaidos, jei jų bus priteista.

2023 m. spalio 24 d. Kontrolės komiteto garso ir vaizdo įrašas, svarstant Savivaldybės kontrolierės kreipimusi

Iš viešai prieinamo vaizdo ir garso įrašo matyti, kad:

Savivaldybės meras Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavo šiam komitetui svarstant visus 2023-10-24 posėdžio darbotvarkės klausimus, taip pat ir abu Savivaldybės kontrolierės kreipimusis.

Svarstant darbotvarkės pirmąjį ir antrąjį klausimą Savivaldybės meras nepasisakė ir nuomonės neteikė.

Nuo posėdžio 18.17 min. girdėti, kaip Kontrolės komiteto pirmininkas įvardijo kitą prašymą – Savivaldybės kontrolierės, kuri tos dienos rytą pateikė dar vieną prašymą. Pirmininkas klausė Komiteto narių, ar šie su nauju prašymu yra susipažinę. Kontrolės komiteto pirmininkas nurodė, kad pirmasis Savivaldybės kontrolierės raštas „Dėl Mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“ yra gautas 2023 m. spalio 16 d., ir pasiūlė rekomenduoti Savivaldybės tarybai sudaryti komisiją ištirti pateiktus (duomenys neskelbiami) prašymus ir pateikti išvadas rajono tarybai. Komiteto nariai diskutavo dėl pirmojo ir antrojo Savivaldybės kontrolierės raštų nagrinėjimo sujungimo ir kaip pagrindinį vertino pirmąjį raštą, o antrąjį – kaip susijusį su pirmuoju.

Kontrolės komiteto pirmininkui kreipusis (22.47 min.) į Savivaldybės teisininkę, ar teisingai formuluotina, kad pagrindinis yra 2023-10-16 raštas, ar gali būti sujungtas bendru kontekstu abiejų Savivaldybės kontrolierės raštų svarstymas, ar rajono taryba turėtų skirti nešališką komisiją, kuri tirtų (duomenys neskelbiami) išdėstytas veiksmų priežastis, Savivaldybės teisininkė atsakė, kad nešališką komisiją turėtų sudaryti arba Savivaldybės tarybos paskirtas pavaduojantis tarybos narys, t. y. (duomenys neskelbiami), arba vicemeras. Po šio pasisakymo žodis buvo suteiktas Savivaldybės merui (nuo 23.50 min.), kuris pasakė: „aš manyčiau, kadangi vicemeras nėra tarybos narys, tai dar yra (duomenys neskelbiami). Kadangi (duomenys neskelbiami) yra tam rašte nurodytas, minimas, yra dar (duomenys neskelbiami) . Kadangi negalint eiti mero pareigom ir tada pavaduoja (duomenys neskelbiami), jeigu abiem negalint – tai yra (duomenys neskelbiami), nu faktiškai tai yra ir tarybos narys. Čia yra kaip ir tarybos narių kompetencija tokie dalykai. Aš manyčiau, kad jis turėtų tada, nes jis faktiškai čia niekur nėra susijęs, tai yra mano pasiūlymas“.

Mero išdėstytai minčiai pritarė ir Kontrolės komiteto narė (duomenys neskelbiami). Komiteto pirmininkas nurodė pritariantis minčiai, kad komisiją sudarytų (duomenys neskelbiami), ir pasiūlė spręsti klausimą dėl komisijos narių skaičiaus. Buvo diskutuojama, kad komisijoje turėtų būti valdančiųjų ir opozicijos atstovų.

Komiteto narys (duomenys neskelbiami) iškėlė mintį, kad į Savivaldybės kontrolierės raštus atsakymą turi teikti teisininkai, nes jie, tarybos nariai, kažin ar galės tokį teisinį dalyką išspręsti. Į šią nuomonę Kontrolės komiteto pirmininkas atsakė, jog atsižvelgiant į tai, kad yra kreiptasi į Savivaldybės tarybą, tai komisija, jeigu manys klausimą esant teisinį, savo išvadose tai ir konstatuos.

Svarstant siūlymus dėl būsimos komisijos sudėties Savivaldybės meras pasisakė (nuo 29.05 min.), kad jei žmogus yra Savivaldybės kontrolierės kontroliuojamas objektas, tai tokiam [žmogui] sunku būti objektyviam.

Kontrolės komiteto narei (duomenys neskelbiami) paklausus apie Darbo ginčų komisiją, Savivaldybės meras aiškino (nuo 29.23 min.), kad „yra klausimų, kur reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją, tiesiog gali kreiptis komisija, čia yra daug, pagrindiniai keli klausimai yra darbo ginčų... čia ta komisija nenuspręs“.

Tęsiantis diskusijai Kontrolės komiteto pirmininkas informavo, jog reikia detalizuoti, kad visgi turi būti pozicija ir opozicija. Paklausus dėl narių skaičiaus, Komiteto nariai pasiūlė 6, Kontrolės komiteto pirmininkas atsakė, kad bus lyginis skaičius, o Savivaldybės meras teigė (nuo 30.16 min.), kad „gerai, nes kitaip ir nepadarysi, jeigu vienodas skaičius“.

Komiteto narys (duomenys neskelbiami) klausė (nuo 30.42 min.), ar negali Kontrolės komitetas skųsti užklausimo darbo ginčų komisijai, ar būtinai reikia sudaryti komisiją, ar yra skirtumas, kas tokį paklausimą pasiųs. Į tai Kontrolės komiteto pirmininkas atsakė, kad šiuo atveju komitetas turi turėti savo nuomonę, vadovautis analize ir šią situaciją išanalizuoti, tai turėtų padaryti komisija.

Kontrolės komiteto nariams diskutuojant dėl siūlomos sudaryti komisijos sudėties, kad reikėtų įtraukti teisininkus, kurių galėtų būti du, komiteto narė (duomenys neskelbiami) siūlė tiek neformuoti, nes tada reikėtų ir Antikorupcijos komisijos vertinimo, o Savivaldybės meras pakomentavo (nuo 34.54 min.), kad Antikorupcijos komisijoje yra nepriklausomas specialistas, bet kai (duomenys neskelbiami) pasakė mananti, kad Antikorupcijos komisija pati nuspręstų, Savivaldybės meras pritarė – tegu sprendžia.

Kontrolės komitetas, apsvarstęs Savivaldybės kontrolierės abu kreipimusis, priėmė rekomendacinį sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbiami) rekomendavo iš Savivaldybės tarybos narių sudaryti šešių asmenų komisiją, proporcingai įtraukiant valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovų, taip pat įtraukti Tarybos narius teisininkus, šiai komisijai pavesti ištirti (duomenys neskelbiami) pateiktus skundus ir pateikti išvadas Savivaldybės tarybai.

Kontrolės komitetas pateikė Komisijai informaciją (2024-02-27 raštas Nr. (12.5)S-608) ir nurodė, kad Savivaldybės meras, pagal nusistovėjusią praktiką, dalyvauja visuose, kuriuose gali, Kontrolės ir kitų komitetų posėdžiuose. Atskiro, individualaus kvietimo Savivaldybės merui dėl dalyvavimo 2023-10-24 posėdyje Kontrolės komitetas nesiuntė ir Savivaldybės mero dalyvavimo neinicijavo. Savivaldybės meras komiteto posėdžiuose dalyvauja vykdydamas jam nustatytas funkcijas bei siekdamas susipažinti ir iš esmės įsigilinti į Kelmės savivaldoje kylančius ir komitetuose sprendžiamus klausimus ir problemas.

2023 m. rugpjūčio 24 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“, kuriuo nusprendė atleisti Savivaldybės kontrolierę (duomenys neskelbiami) iš einamų pareigų 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 5 metų kadencijai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

2023-09-22 skundu Savivaldybės kontrolierė kreipėsi į teismą, be kita ko, skųsdama 2023 m. rugpjūčio 24 d. Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 237 dėl jos atleidimo. Ginčo šalis – atsakovė yra Kelmės rajono savivaldybė.

Dėl 2023 m. spalio 26 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ (Savivaldybės tarybos posėdžio vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=0ip-Lczx4GI , nuo 1:24:45)

Savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. posėdyje 26 klausimu buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“. Savivaldybės meras dalyvavo Savivaldybės tarybai svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto ir pirmininkavo posėdžiui.

Klausimą pristatė Kontrolės komiteto pirmininkas, kuris, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbiami) 2023 m. spalio 16 d. prašyme prašo artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti Tiriamojo veikimą ir priimti atitinkamus pagrįstus sprendimus, o Tarybai atsisakius tirti Mero elgesį bus priversta situaciją viešinti, siekiant Tiriamojo atsakomybės už jo veiksmus prieš Savivaldybės bendruomenę.

Savivaldybės tarybos nariai diskutavo dėl siūlomos sudaryti komisijos sudėties, dėl būtinybės tvirtinti šios komisijos darbo reglamentą ir apskritai dėl poreikio sudaryti komisiją. Tarybos narei (duomenys neskelbiami) pasiūlius, kad tikslinga, jog Savivaldybėje būtų nuolatinė ginčų komisija, nagrinėjanti tokio pobūdžio klausimus, Savivaldybės meras pakomentavo: „<...> kas liečia darbinius klausimus yra darbo ginčų komisija, o čia dabar, tokių atvejų, turbūt, net nėra buvę Kelmės rajone <...>“. Tarybos narys (duomenys neskelbiami) sakė, kad pagal Darbo kodekso nuostatas įstaiga, kurioje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, nustato smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, Savivaldybė ją turi ir kiekvienas Savivaldybės administracijos darbuotojas turi teisę kreiptis į administracijos direktoriaus paskirtą atsakingą asmenį, bet problema ta, kad Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nepriklauso Savivaldybės administracijai, todėl šis institutas netaikomas. Kalbėjo, kad ginčo šalys turi advokatus ir būtų keista, jei nežinotų, kur kreiptis, kėlė klausimą dėl komisijos reikšmės. (Duomenys neskelbiami)taip nurodė, kad situacija yra , negraži, negera, bet į žmogaus kreipimąsi Savivaldybė reaguoti turi, o jeigu sudaryta komisija nekompetentinga, tai galėtų kreiptis į kitus subjektus. Taip pat paaiškino turinti nuomonę ir kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkė, būtent dėl mobingo, ir nurodė, kad yra atskiros tarnybos, kurios tiria mobingą ir teikia profesionalią pagalbą. Tarybos narei (duomenys neskelbiami) paklausus, ar Savivaldybės meras nebandė taikiai išspręsti šią konfliktinę situaciją, Savivaldybės meras atsakė, kad su niekuo nesusipyko ir nei jis, nei taryba negali pasakyti, kas kaltas ir kur yra padarytos klaidos. Kalbėjo, kad galbūt siūloma sudaryti komisija atliks informacijos paskirstymo darbą (pavyzdžiui, kas yra priskirta vertinti darbo ginčų komisijai), tai galėtų būti šios komisijos pagrindinė funkcija. Teigė, kad jokio pykčio nėra, su Savivaldybės kontroliere sveikinasi, problemų nėra, „<...> čia yra darbas, savotiškas darbas, ir tiek <...>“. Savivaldybės meras pasiūlė klausimą spręsti balsuojant, ar sudaryti komisiją, jeigu taip, – siūlyti narius, arba komisijos nesudaryti. Savivaldybės tarybai nusprendus sudaryti komisiją buvo svarstoma komisijos sudėtis. Savivaldybės meras pasiūlė po tris narius iš pozicijos ir opozicijos. Tarybos nariai siūlė komisijos narius.

Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“, kuriuo, atsižvelgdama į 2023 m. spalio 16 d. gautą BĮ Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) raštą ir į Kelmės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 24 d., garso įraše Nr. VGI-50 fiksuotas pateiktas rekomendacijas Kelmės rajono savivaldybės tarybai. Vadovaudamasi VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, Kelmės rajono savivaldybės taryba nusprendė sudaryti komisiją savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) raštui išnagrinėti iš 6 Savivaldybės tarybos narių. Sprendimo 2 punktu nustatė, kad šio sprendimo pirmame punkte išvardyta komisija netiria tarp šalių esančio ginčo, tik pateikia nuomonę nurodytu klausimu. Taip pat įpareigojo šią komisiją pateikti nuomonę nurodytu klausimu Savivaldybės tarybai ir Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui.

Savivaldybės meras pasirašė 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“.

Dėl 2023 m. gruodžio 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-399 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Savivaldybės tarybos posėdžio vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=XFHk3i_s4Ww , nuo 1:17:55)

Savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 19 d. posėdyje 36 klausimu buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“. Pradėjus svarstyti klausimą Savivaldybės meras pareiškė nusišalinantis nuo pirmininkavimo svarstant klausimą ir išėjo iš posėdžio salės. Prasidėjus Savivaldybės tarybos posėdžiui ir tvirtinant jo darbotvarkę buvo sprendžiamas klausimas dėl įtraukimo į darbotvarkę papildomo klausimo, kurį siūlė tarybos narys (duomenys neskelbiami), „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ (su pakeitimais) panaikinimo“. Savivaldybės meras pareiškė nusišalinantis nuo šio klausimo, nes yra kaltinamas mobingu, ir išėjo iš posėdžio salės. Iš dalyvavusių 23 Savivaldybės tarybos narių 23 balsavo už Savivaldybės mero nusišalinimą. Ši informacija yra užfiksuota ir Savivaldybės tarybos 2023-12-19 posėdžio protokole Nr. TP-13.

Savivaldybės taryba nagrinėjo sprendimo projektą ir priėmė sprendimą Nr. T-399, kuriuo, vadovaudamasi VSĮ 15 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdama į Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse 2023-11-16 teikimą Nr. TR5-31 (5.5 E) „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“, Kelmės rajono savivaldybės taryba nusprendė pripažinti netekusiu galios Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“.

Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse

2023-11-16 teikimu Nr. TR5-31 (5.5 E) „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“, atsižvelgiant į sprendimo projekto priėmimo procedūrinius pažeidimus, siūloma svarstyti Savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ panaikinimo klausimą.

Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse teikime Nr. TR5-31(5.5E), be kita ko, nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo projektas įregistruotas Savivaldybės tarybos posėdžio dieną, pateiktas be aiškinamojo rašto, po registracijos nebuvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje, savivaldybės tarybos nariai iki posėdžio supažindinti nebuvo, manytina, kad Sprendimas priimtas nesilaikant VSĮ ir Savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-56 patvirtinto reglamento (toliau – Reglamentas) nuostatų, padarant esminių procedūrinių pažeidimų, todėl Vyriausybės atstovas siūlė svarstyti Savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-panaikinimo klausimą.

Savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. T-399 pasirašė Savivaldybės meras.

Savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 19 d. posėdyje Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-400 „Dėl įgaliojimų Kelmės rajono savivaldybės tarybos nariui suteikimo“ , kuriuo, vadovaudamasi VSĮ 15 straipsnio 4 dalimi, Kelmės rajono savivaldybės taryba nusprendė galioti Savivaldybės tarybos narį (duomenys neskelbiami) pasirašyti atsakymą į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) 2023-10-16 raštą ir pavesti šį raštą išsiųsti pareiškėjai.

2023 m. gruodžio 20 d. raštu (duomenys neskelbiami) buvo pateiktas (duomenys neskelbiami) pasirašytas raštas „Dėl atsakymo į 2023-10-16 Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) raštą pateikimo“, kuriuo ji buvo informuota, jog Savivaldybės taryba susipažino su kontrolierės raštu, raštą svarstė Savivaldybės tarybos etikos komisija, kuri nusprendė tyrimo dėl rašte minimų Savivaldybės mero ir (duomenys neskelbiami) veiksmų nepradėti.

Tiriamojo paaiškinimas

Dėl dalyvavimo Kontrolės komiteto posėdyje

Savivaldybės mero manymu, svarbu atsakyti į du klausimus:

1) ar Savivaldybės meras turi kokį nors privatų ir (ar) asmeninį suinteresuotumą Savivaldybės kontrolierės inicijuotoje byloje, kurioje ji ginčija 2023 m. rugpjūčio 24 d. Savivaldybės tarybos sprendimą dėl Kontrolierės atleidimo iš pareigų nuo 2023 m. gruodžio 31 d.;

2) ar Savivaldybės meras, dalyvaudamas ir pasisakydamas 2023 m. spalio 24 d. Kontrolės komiteto posėdyje, kuriame, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl Rašto dėl Savivaldybės mero veiksmų, siekė asmeninės naudos ir dėl to galėjo veikti interesų konflikto sąlygomis.

Dėl pirmojo klausimo

VSĮ 15 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją sudaro sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas. Analogiška nuostata taip pat įtvirtinta ir Reglamento 43 punkto 7 papunktyje.

VSĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienos savivaldybės taryba privalo sudaryti Kontrolės komitetą, kuris sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus. VSĮ 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kontrolės komitetas vertina atrinktus kandidatus į savivaldybės kontrolieriaus pareigas ir savivaldybės tarybai teikia savivaldybės kontrolieriaus kandidatūrą, siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai. Ši nuostata atkartojama Reglamento 88.1 punkte. Kontrolės komiteto veiklą reglamentuoja Kontrolės komiteto veiklos nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 7.1 papunktyje numatoma, kad Kontrolės komitetas siūlo Savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai.

Anot Tiriamojo, nurodytasis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Savivaldybės kontrolierės atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai klausimo sprendimas patenka į išimtinę Savivaldybės tarybos kompetenciją. Atitinkamai pasiūlymus dėl šio klausimo, t. y. Kontrolierės atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai, Savivaldybės tarybai svarstyti teikia iš Savivaldybės tarybos narių sudarytas Kontrolės komitetas. Pažymi, kad Kontrolierės atleidimo iš einamų pareigų klausimai buvo nagrinėjami VSĮ ir Reglamento nustatyta tvarka. Tą patvirtina toliau nurodomos faktinės aplinkybės.

2023 m. rugpjūčio 22 d. vykusiame Kontrolės komiteto posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas „Dėl Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“. Savivaldybės taryba, sudaryta iš nepriklausomų ir laisvai veikiančių 24 tarybos narių, 2023 m. rugpjūčio 24 d. vykusio Tarybos posėdžio 10-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ 3 balsų dauguma (16 už, 0 prieš, 8 susilaikė) priėmė sprendimą atleisti Savivaldybės kontrolierę iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai nuo 2023 m. gruodžio 31 d.

Vykdydamas VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose bei Reglamento 136 punkto 4 ir 5 papunkčiuose nustatytus Mero įgaliojimus teikti tarybos sprendimų projektus ir pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus, Meras pateikė Savivaldybės tarybai projektą ir vėliau pasirašė Savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T-237, kuriuo Savivaldybės taryba nusprendė: „Atleisti (duomenys neskelbiami), Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierę, iš einamų pareigų 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 5 metų kadencijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą“ (toliau – ir Sprendimas).

Kontrolierė, nesutikdama su minėtu Savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-237 ir įgyvendindama jai įstatymo garantuojamas teises, 2023 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu „Dėl Kelmės rajono Kontrolės komiteto savivaldybės tarybos sprendimų pakeitimo ir panaikinimo“ (toliau – Kontrolierės skundas).

Šiuo skundu buvo inicijuota administracinė byla (duomenys neskelbiami), nagrinėjama Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose (toliau – Byla), kurioje atsakove patraukta Savivaldybė.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes Savivaldybės meras, vadovaudamasis VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 16 punktu ir Reglamento 136 punkto 16 papunkčiu, 2023 m. spalio 3 d. sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu įgaliojo atstovauti Savivaldybės interesams pagal Kontrolierės skundą iškeltoje Byloje advokatą, kuris Savivaldybės vardu 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė Byloje atsiliepimą „Į pareiškėjos (duomenys neskelbiami) skundą“ su priedais. Kaip matyti iš pateiktų procesinių dokumentų turinio, Byloje keliami ir nagrinėjami klausimai savo ruožtu nėra niekaip susiję su (duomenys neskelbiami) ir Tiriamojo, kaip privačių fizinių asmenų, turtiniais ir (ar) asmeniniais neturtiniais klausimais, todėl ir šios Bylos baigtis neturės jokios (t. y. nei tiesioginės, nei netiesioginės) įtakos privatiems Tiriamojo ir (ar) su juo susijusių asmenų interesams, dėl kurių galėtų egzistuoti tariamas Mero privatus suinteresuotumas Bylos baigtimi.

Tiriamojo manymu, darytina išvada, kad Sprendimą dėl Kontrolierės atleidimo iš pareigų, pasinaudodama įstatymuose nustatyta išimtinės kompetencijos teise, priėmė Savivaldybės taryba, o Kontrolierė, nesutikdama su Sprendimu, inicijavo Bylą, kurioje ginčija būtent Savivaldybės tarybos dėl jos priimto Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi net Kontrolierei palankaus teismo sprendimo atveju šis neturėtų ir nesukeltų jokių teisinių padarinių (teigiamų ar neigiamų) Tiriamajm nei kaip Savivaldybės Merui, nei kaip privačiam fiziniam asmeniui.

Visa tai patvirtina, kad Savivaldybės meras išimtinai vykdė VSĮ ir Reglamente jam suteiktus įgaliojimus, t. y. teikė Savivaldybės tarybai Sprendimo projektą (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir Reglamento 136 punkto 4 papunktis); pasirašė Savivaldybės tarybos priimtą Sprendimą (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir Reglamento 136 punkto 5 papunktis); įgaliojo advokatą atstovauti Savivaldybės interesams Kontrolierės inicijuotoje Byloje (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 16 punktas ir Reglamento 136 punkto 16 papunktis).

Taigi Savivaldybės meras tik vykdė įstatymuose jam nustatytas viešojo administravimo funkcijas, kurios niekaip nėra susijusios ir neturi nieko bendro su Mero privačiu ir (ar) asmeniniu suinteresuotumu, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Savivaldybės meras Byloje, kurioje atsakove patraukta Savivaldybė, nes joje ginčijamas Savivaldybės tarybos priimtas Sprendimas atleisti Kontrolierę iš einamų pareigų, neturi jokio asmeninio suinteresuotumo nei dėl Kontrolierės pasirinkto teisių įgyvendinimo būdo, nei juo labiau dėl šios Bylos baigties.

Dėl antrojo klausimo

Savivaldybės Kontrolės komitetą sudaro 6 (šeši) Savivaldybės tarybos nariai, kurių kiekvienas atstovauja visai savivaldybės bendruomenei. Visi Savivaldybės tarybos nariai yra lygūs (VSĮ 8 straipsnio 1 dalis). Draudžiama Savivaldybės tarybos narį persekioti už jo balsavimą ar pareikštą nuomonę Savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų ar savivaldybės kolegijos posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą Savivaldybės tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka (VSĮ 8 straipsnio 9 dalis). Kontrolės komiteto nuostatuose įtvirtinta, kad komitetas dirba pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiu programą ir kiekvienų metų pradžioje (I ketvirtį) už savo veiklą atsiskaito Savivaldybės tarybai Reglamento nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas); pagrindinė komiteto veiklos forma – posėdžiai (Nuostatų 8 punktas); komiteto posėdžiai yra atviri (Nuostatų 9 punktas); posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti į komitetą neįeinantys kiti Savivaldybės tarybos nariai (Nuostatų 17 punktas). Kontrolės komitetas yra sudarytas iš Savivaldybės tarybos narių ir šio komiteto veikloje balso teise (įskaitant ir dalyvaujančius patariamojo balso teise) dalyvauja išimtinai tik Savivaldybės tarybos nariai. Kontrolės komitete priimamus sprendimus lemia vien tik Tarybos narių balsai.

Savivaldybės meras nėra Savivaldybės tarybos narys ir neturi Tarybos nariui VSĮ suteiktų įgaliojimų ir teisių. Vadinasi, Savivaldybės meras jokia forma negali dalyvauti ir nedalyvauja Kontrolės komiteto veikloje ir nebalsuoja (nei tiesiogiai, nei patariamojo balso teise) priimant Kontrolės komiteto kompetencijai priskirtus sprendimus. Tarybos narių ir Mero nesaisto jokie pavaldumo ir (ar) subordinacijos santykiai, dėl kurių nėra net prielaidų, jog sprendimų priėmimo procese galėtų kilti bent jau tariamo Tarybos narių šališkumo regimybė. Taigi Savivaldybės meras, neturėdamas jokių pavaldumo santykių su Tarybos nariais, taip pat neturėdamas Tarybos nario teisių ir dėl to nedalyvaudamas Kontrolės komiteto veikloje ir nebalsuodamas, niekaip negali paveikti Kontrolės komiteto kolegialiai priimamų sprendimų. Kita vertus, Savivaldybės meras objektyviai negalėjo nusišalinti nuo Kontrolės komiteto sprendimų priėmimo, nes jis šiame procese iš viso nedalyvavo ir nevykdė jokių su tuo susijusių tarnybinių pareigų (t. y. neįmanoma nusišalinti nuo to, ko nesprendžia).

Tiriamasis akcentavo, kad kalbėti apie Savivaldybės mero dalyvavimu tariamai daromą įtaką Kontrolės komiteto sprendimų priėmimui būtų galima nebent tik tuo atveju (ir tai labai sąlyginai, tik įvertinus ir nustačius Mero asmeninio suinteresuotumo faktą, o to šiuo konkrečiu atveju nėra), jei Kontrolės komitetas posėdyje būtų priėmęs Kontrolierei nepalankų sprendimą ir (ar) iš viso ignoravęs Kontrolierės kreipimąsi su Raštu dėl Mero veiksmų. Šiuo atveju buvo priešingai – Kontrolės komitetas ėmėsi veiksmų, t. y. klausimą dėl Kontrolierės Rašto dėl Mero veiksmų įtraukė į darbotvarkę ir priėmė sprendimą siūlyti Savivaldybės tarybai sudaryti nepriklausomą komisiją Kontrolierės Rašte dėl Mero veiksmų nurodytoms aplinkybėms tirti. Po šio Kontrolės komiteto sprendimo priėmimo Mero išsakyta nuomonė buvo susijusi išimtinai su procedūriniais klausimais dėl galimo šališkumo situacijos išvengimo sudarant komisiją Kontrolierės skundui tirti.

Savivaldybės meras neturi ir neturėjo jokio privataus ir (ar) asmeninio suinteresuotumo dėl Kontrolierės pasirinkimo kreiptis su Skundu į teismą, taip pat ir dėl jos inicijuotos Bylos baigties. Tuo tarpu Kontrolės komitetui pateiktame Kontrolierės skunde kalbama būtent apie Mero esą vykdomą mobingą, kuris, Kontrolierės nuomone, susijęs su jos apsisprendimu teismine tvarka ginčyti Savivaldybės tarybos priimtą Sprendimą (nors šio Sprendimo priėmimo procesui Savivaldybės meras absoliučiai jokios įtakos neturėjo).

Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad stebėtojo teisėmis dalyvaudamas viešame 2023 m. spalio 24 d. Kontrolės komiteto posėdyje (kuris, be kita ko, yra ne tik įrašomas vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis, bet ir skelbiamas viešojo turinio platformoje internete), Savivaldybės meras objektyviai negalėjo paveikti Kontrolės komiteto priimamų sprendimų, nes yra visiškai atskirtas nuo Kontrolės komiteto sprendimų priėmimo proceso ir jo veikloje nevykdo jokių tarnybinių pareigų ir (ar) funkcijų. Taigi Savivaldybės meras, dalyvaudamas ir pasisakydamas 2023 m. spalio 24 d. Kontrolės komiteto posėdyje, nesiekė jokios asmeninės naudos ir negalėjo veikti interesų konflikto sąlygomis, ir jokiais savo veiksmais nepažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo.

Dėl pirmininkavimo 2023 m. spalio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir priimant Sprendimą Nr. T-312 ir šio sprendimo pasirašymo

Paaiškino, kad Savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. posėdžio metu, svarstant klausimą dėl šio Tarybos posėdžio darbotvarkės projekto, Savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininkas informavo, kad Savivaldybės Kontrolės komiteto 2023 m. spalio 24 d. posėdyje buvo priimtas rekomendacinis sprendimas, todėl pasiūlė Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą papildyti klausimu „Dėl Savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) 2023 m. spalio 16 d. pateikto rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ .

Paaiškino, kad Savivaldybės meras, kaip VSĮ 17 straipsnio 9 dalyje ir Reglamento 60 punkte nustatyta tvarka pirmininkaujantis Tarybos posėdžiui asmuo, teikė Tarybai balsuoti klausimą dėl pritarimo dėl Tarybos sprendimo projekto Nr. T1-343 „Dėl Savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) 2023 m. spalio 16 d. pateikto rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ (toliau – Projektas Nr. T1-343) įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Taryba balsų dauguma (dalyvavo 25, balsavo už – 20, prieš – 3, susilaikė – 2) nusprendė papildyti Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą 26 darbotvarkės klausimu dėl Projekto Nr. T1-343 ir vėliau vienbalsiai tokiai darbotvarkei Taryba pritarė. Klausimo dėl Projekto Nr. T1-343 įtraukimo į Tarybos 2023 m. spalio 26 d. darbotvarkę ir šio projekto pateikimą, po 2023 m. spalio 24 d. įvykusio Savivaldybės Kontrolės komiteto posėdžio, vadovaujantis VSĮ 17 straipsnio 10 dalimi ir Reglamento 61 punktu, inicijavo Savivaldybės Kontrolės komitetas. Tai matyti iš Projekto Nr. T1-343 turinio, kuriame dokumento teikėjas – Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas, o rengėjas – Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas). Taryba 2023 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ sudaryti 6 narių komisiją, susidedančią iš Savivaldybės tarybos narių, Savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) raštui išnagrinėti ir įpareigojo komisiją pateikti nuomonę Savivaldybės tarybai ir Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui nagrinėjamu klausimu (toliau – Sprendimas Nr. T-312). Atitinkamai šį Tarybos priimtą Sprendimą Nr. T-312, kaip tai nustatyta VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir Reglamento 136 punkto 5 papunktyje, pasirašė Savivaldybės meras.

Savivaldybės meras atkreipė dėmesį į tai, kad, įvertinus Savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) 2023 m. spalio 16 d. raštą „Dėl Mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“ (toliau – (duomenys neskelbiami) raštas), yra aišku, kad jame keliami klausimai nėra niekaip susiję su Savivaldybės mero, kaip privataus fizinio asmens, turtiniais ir (ar) asmeniniais neturtiniais klausimais, kurių išsprendimu eras turėtų nors menkiausią asmeninį suinteresuotumą, įskaitant asmeninę turtinę ar neturtinę naudą, moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą ar kitą panašaus pobūdžio interesą. Taigi Savivaldybės Tarybai priimant minėtą Sprendimą Nr. T-312 neegzistavo jokių Mero asmeninio suinteresuotumo prielaidų.

Paaiškino, kad VSĮ 17 straipsnio 15 dalyje ir Reglamento 65 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tuo tarpu nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nesuteikia Savivaldybės merui jokių įgaliojimų ir (ar) teisių balsuoti Savivaldybės Tarybos posėdžiuose priimant sprendimus svarstytinais darbotvarkės klausimais. Kitaip tariant, Tarybos sprendimų priėmimas yra priskirtas išimtinei Tarybos kompetencijai. eras nėra Savivaldybės tarybos narys ir neturi tarybos nariui Vietos savivaldos įstatyme suteiktų įgaliojimų ir teisių, todėl jokia forma nedalyvauja, t. y. nebalsuoja, Tarybos posėdžiuose priimant Tarybos kompetencijai priskirtus sprendimus. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad Mero įgaliojimai, susiję su pirmininkavimu Savivaldybės Tarybos posėdžiuose ir Tarybos priimamais sprendimais, yra organizacinio ir (ar) administracinio pobūdžio. Pridūrė, kad Tarybos narių ir Mero nesaisto jokie pavaldumo ir (ar) subordinacijos santykiai, dėl to nėra net prielaidų, jog sprendimų priėmimo procese galėtų kilti bent tariamo Tarybos narių šališkumo regimybė. Juolab kad Savivaldybės tarybą iš viso sudaro net 25 nepriklausomi Tarybos nariai. Taigi Savivaldybės meras, neturėdamas jokių pavaldymo santykių su Tarybos nariais, taip pat neturėdamas Tarybos nario teisių ir dėl to nebalsuodamas Tarybai posėdžiuose priimant sprendimus, niekaip negali paveikti tokių kolegialiai Tarybos priimamų sprendimų.

Apibendrino, kad Sprendimą Nr. T-312, pasinaudodama įstatymuose nustatyta išimtinės kompetencijos teise, priėmė Savivaldybės taryba ir šis Sprendimas Nr. T- 312 nėra susijęs ir nesukelia jokių teisinių padarinių, kurie būtų susiję su asmeniniu Mero suinteresuotumu, įskaitant asmeninę turtinę ar neturtinę naudą, moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą ar kitą panašaus pobūdžio Mero interesą. Taigi aukščiau išdėstyti paaiškinimai patvirtina, kad Savivaldybės meras, tiek pirmininkaudamas Tarybos 2023 m. spalio 26 d. posėdžiui, tiek pasirašydamas Tarybos priimtą Sprendimą Nr. T-312, tinkamai vykdė įstatymuose jam nustatytas viešojo administravimo funkcijas ir pareigas, kurios niekaip nėra susijusios ir neturi nieko bendro su Mero privačiu ir (ar) asmeniniu suinteresuotumu, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje.

Dėl Sprendimo Nr. T-399 pasirašymo

Paaiškino, kad Tarybos 2023 m. gruodžio 19 d. posėdyje buvo svarstomas Savivaldybės tarybos projektas Nr. Tl-443 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – Sprendimo projektas Nr. Tl-312). Taryba, 36-uoju darbotvarkės klausimu išnagrinėjusi Sprendimo projektą Nr. Tl-312, vienbalsiai jam pritarė ir priėmė Sprendimą Nr. T-399, kurį, kaip nustatyta VSĮ 17 straipsnio 21 dalyje, 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir Reglamento 136 punkto 5 papunktyje, pasirašė Savivaldybės meras.

Savivaldybės meras akcentavo, kad pasirašydamas Sprendimą Nr. T-399 neatliko jokių veiksmų, kurie būtų susiję su jo, kaip privataus fizinio asmens, turtiniais ir (ar) asmeniniais neturtiniais klausimais, kurių išsprendimu jis turėtų nors menkiausią asmeninį suinteresuotumą, įskaitant asmeninę turtinę ar neturtinę naudą, moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą ar kitą panašaus pobūdžio interesą. Sprendimą Nr. T-399 svarstė ir priėmė Savivaldybės taryba. Antra, VSĮ 17 straipsnio 21 dalyje, 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir Reglamento 136 punkto 5 dalyje imperatyviai įtvirtinta Mero pareiga pasirašyti tuos Tarybos sprendimus, kurių Tarybos posėdžiams Savivaldybės meras pirmininkavo. Rekomendacijose dėl savivaldybės mero nusišalinimo tvarkos, patvirtintose Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. KS-84 (toliau – Rekomendacija dėl nusišalinimo), taip pat nenustatoma mero pareigos nusišalinti pasirašant Tarybos priimtą minėto pobūdžio sprendimą.

Savivaldybės meras manantis, kad tik vykdė įstatymuose jam nustatytas viešojo administravimo funkcijas ir pareigas, kurios niekaip nėra susijusios ir neturi nieko bendro su Mero privačiu ir (ar) asmeniniu suinteresuotumu, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje.

Komisijos 2024 m. gegužės 15 d. posėdyje Tiriamasis ir jo atstovas iš esmės pakartojo Savivaldybės mero paaiškinimų teiginius. Pridūrė, kad Savivaldybės meras pareigos nusišalinti neturėjo pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį (pareigos nusišalinti neturi institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus).

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi Tiriamajam, einančiam valstybės politiko (Savivaldybės mero) pareigas, Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, jog deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis).

Dėl Savivaldybės mero dalyvavimo Kontrolės komiteto posėdyje

Komisija vertina, ar Savivaldybės meras, teikdamas savo nuomonę ir pasiūlymus Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto 2023 m. spalio 24 d. posėdyje šiam svarstant klausimą dėl Savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) 2023-10-16 rašto „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“, bandė paveikti ar paveikė su jo privačiais interesais susijusį sprendimą. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Vertinant minėtąjį Savivaldybės mero elgesį Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies aspektu svarbu nustatyti:

ar Kontrolės komitete svarstytas Savivaldybės kontrolierės 2023-10-16 raštas „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“ ir dėl jo priimtas sprendimas yra susiję su Savivaldybės mero privačiais interesais;

ar Savivaldybės meras tokiu savo elgesiu bandė paveikti ar paveikė Kontrolės komiteto sprendimą dėl Savivaldybės kontrolierės 2023-10-16 rašto „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“.

Dėl Savivaldybės mero suinteresuotumo dėl Savivaldybės kontrolierės 2023-10-16 rašto „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“ ir dėl jo priimto sprendimo

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2024-10-24 Kontrolės komiteto posėdyje buvo svarstyti du Savivaldybės kontrolierės kreipimaisi: 2023 m. spalio 16 d. „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“ ir 2023 m. spalio 24 d. „Dėl sprendimo pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 ir atleisti savivaldybės kontrolierę nuo 2024-01-02“. Posėdyje Kontrolės komitetas vertino, kad pirmasis (2023-10-16 gautas) kreipimasis yra pagrindinis, o antrasis (gautas Kontrolės komiteto posėdžio dieną) yra susijęs su pirmuoju ir vertintinas bendrai visų aplinkybių kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kreipimosi pavadinimas aiškiai įvardija šio kreipimosi kontekstą. Juo yra skundžiami Savivaldybės mero veiksmai, kuriuos Savivaldybės kontrolierė vertino kaip grubiai pažeidžiančius jos teises ir teisėtus interesus. 2023-10-16 raštu Savivaldybės kontrolierė iš esmės teikė skundžiamojo turinio kreipimąsi gindama savo pažeistas teises ir teisėtus interesus ir vertindama Savivaldybės mero elgesį kaip mėginimą daryti jai neteisėtą spaudimą, įbauginti, sukurti nepakeliamas darbo sąlygas ir atmosferą, sukelti grėsmę sveikatai, tokiu būdu priverčiant trauktis iš pareigų.

Iš 2023-10-16 rašto, kurį vertino Kontrolės komitetas, matyti, kad Savivaldybės kontrolierė skundžia Savivaldybės mero jam vykdant tarnybines pareigas (pavyzdžiui, priimant Savivaldybės kontrolierės atžvilgiu atitinkamus potvarkius) atliktus veiksmus. Bylos medžiaga patvirtina, kad Tiriamasis Savivaldybėje eina mero pareigas. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įvardyti duomenys, kuriuos deklaruojantis asmuo privalo nurodyti deklaracijoje, taip pat ir darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas (1 punktas). Taigi, Įstatymas įpareigoja deklaruojantį asmenį nurodyti savo darbovietes ir pareigas (statusą) jose. Sistemiškai vertinant spręstina, kad Įstatymų leidėjas asmens darbovietę ir einamas pareigas prilygina aplinkybei, galinčiai kelti interesų konfliktą. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime dar nereiškia interesų konflikto, – įvardijamos tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Kita vertus, atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).

Komisijos vertinimu, tyrimo duomenys patvirtina, kad Kontrolės komitete svarstytas 2023-10-16 Savivaldybės kontrolierės kreipimasis yra tiesiogiai susijęs su Savivaldybės mero tarnybiniu statusu ir funkcijomis (t. y. pareigomis) šioje įstaigoje, t. y. Savivaldybės kontrolierės 2023-10-16 raštu kaip tik ir skundžiami Savivaldybės mero tarnybiniai veiksmai, kuriuos ji vertina kaip neteisėtą spaudimą, bauginimą, siekį sukurti nepakeliamas darbo sąlygas ir atmosferą, sukelti grėsmę sveikatai ir pan. Komisija, atsižvelgdama į Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, vertina, kad Savivaldybės mero, jam atliekant tarnybines pareigas, atlikti veiksmai gali tapti prielaida kilti interesų konfliktui dėl sąsajų su jo privačiu interesu. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Įvertinusi tai, kad Savivaldybės kontrolierės 2023-10-16 skunde yra ginčijami jos atžvilgiu atlikti Savivaldybės mero tarnybiniai veiksmai, Komisija vertina, kad Savivaldybės meras turėjo suprasti, jog skundas yra susijęs su jo paties galbūt neteisėtu elgesio vertinimu, todėl buvo asmeniškai suinteresuotas Kontrolės komitete svarstytu skundu, svarstymo rezultatais ir priimamais sprendimais.

Tiriamasis teigia, kad Kontrolės komitetui pateiktame Savivaldybės kontrolierės skunde kalbama apie Savivaldybės mero esą vykdomą mobingą, kuris susijęs su Savivaldybės kontrolierės apsisprendimu teismine tvarka ginčyti Savivaldybės tarybos priimtą sprendimą dėl jos atleidimo, nors priėmimo procesui Savivaldybės meras absoliučiai jokios įtakos nedarė, todėl neturi ir neturėjo jokio privataus ir (ar) asmeninio suinteresuotumo dėl Savivaldybės kontrolierės pasirinkimo kreiptis su skundu į teismą, taip pat ir dėl jos inicijuotos bylos baigties. Komisija šiuos teiginius vertina kritiškai.

Nors, įvertinus 2023-10-16 rašto turinį (pirmąją pastraipą), matyti, kad Savivaldybės kontrolierė prašo įvertinti Savivaldybės mero elgesį dėl jos atžvilgiu vykdomo mobingo, kuris susijęs su jos apsisprendimu ginčyti jos atleidimą iš pareigų, visgi šiuo raštu Savivaldybės kontrolierė neginčijo jos atleidimo iš pareigų teisėtumo, bet 2023-10-16 raštu skundė konkrečius Mero veiksmus, atliktus po jos kreipimosi į teismą dėl jos atleidimo iš pareigų: t. y. kad Meras jos neišleidžia vienos dienos kasmetinių atostogų; tą pačią dieną netenkina jos prašymo vykti į gydymo įstaigą ir tokiu būdu pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta garantija, o po kelių valandų potvarkį naikina ir priima naują bei prašymą tenkina. Komisijos vertinimu, šioje situacijoje nėra svarbi priežastis, iš kurios Savivaldybės kontrolierė kildina momentą, kai prasidėjo Savivaldybės mero galbūt neteisėti veiksmai (t. y. po to, kai ji kreipėsi į teismą dėl atleidimo), o svarbūs Savivaldybės kontrolierės rašte skundžiami konkretūs veiksmai, kuriuos Meras atliko Savivaldybės kontrolierės atžvilgiu ir dėl kurių Kontrolės komitetas turėjo priimti atitinkamą sprendimą. Kontrolės komitetas, įvertinęs 2023-10-16 pranešimo turinį (taigi ir Mero skundžiamą elgesį) kaip pagrindinį, turėjo spręsti, ką su šiuo pranešimu daryti, kaip spręsti klausimą dėl rašte keliamų reikalavimų ir kokį sprendimą priimti. Taigi Komisija vertina, kad Savivaldybės meras turėjo asmeninio pobūdžio suinteresuotumą dėl skundo nagrinėjimo Kontrolės komitete ir jo baigties, o svarstytas ir Komiteto priimtas sprendimas buvo susijęs su Mero privačiu interesu. Kontrolės komitetas sprendė dėl Savivaldybės kontrolierės kreipimosi, kuriuo Tiriamasis buvo asmeniškai suinteresuotas, tolesnės eigos, t. y. dėl kreipimesi nurodytų su Mero elgesiu susijusių aplinkybių nagrinėjimo buvo rekomenduota (duomenys neskelbiami) sudaryti specialią komisiją, kuri iširtų skundą ir pateiktų Savivaldybės tarybai išvadas. Be to, Savivaldybės mero asmeninį suinteresuotumą Komiteto atlikto svarstymo baigtimi Komisija sieja ir su Mero dalykine ir politine reputacija, kuriai Kontrolierės rašte pateikti kaltinimai darytų neigiamą poveikį. Savivaldybės meras yra valstybės politikas, todėl Savivaldybės darbuotojo kaltinimai, kad Meras vykdė mobingą, spaudimą, sukėlė grėsmę sveikatai, baugino ir pan., formuoja viešąją nuomonę apie jo neigiamas ypatybes, daro įtaką jo populiarumui ir reputacijai.

Dėl Mero elgesio bandant paveikti ar paveikiant Kontrolės komiteto sprendimą dėl Savivaldybės kontrolierės 2023-10-16 rašto „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“

VSĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. Pagal VSĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Tyrimui aktualiu laikotarpiu 2023–2027 metų kadencijos Kontrolės komiteto sudėtis iš šešių Savivaldybės tarybos narių buvo patvirtinta Savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-240.

Apibendrinant nurodytąjį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Savivaldybės meras nėra Savivaldybės Kontrolės komiteto narys ir nedalyvauja šio komiteto veikloje, todėl, vertinant Tiriamojo elgesio atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatoms, spręstina, kad jam nesuteikti įgaliojimai dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus Kontrolės komitete, bet atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ne tik draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su jo privačiais interesais, bet draudžiama ir kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas susijusias tarnybines pareigas. Komisija vertina, ar Savivaldybės meras galėjo dalyvaujant 2023 m. spalio 24 d. Kontrolės komiteto posėdyje teikti nuomonę ir pasiūlymus, šiam komitetui svarstant ir priimant sprendimą dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) 2023-10-16 rašto „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami)teises ir teisėtus interesus“, t. y. dėl rašto, kuriuo buvo skundžiami Savivaldybės mero veiksmai.

Tyrimo medžiaga liudija, kad Tiriamasis, būdamas suinteresuotas, dalyvavo 2023 m. spalio 24 d. Kontrolės komiteto posėdyje su jo privačiais interesais susijusio klausimo svarstymo procedūroje. Toks elgesys nėra tinkamas interesų konflikto valdymą reglamentuojančių Įstatymo nuostatų požiūriu ir negali būti pateisinamas Tiriamojo paaiškinime vardijamais argumentais. Turėdamas privatų interesą ir siekdamas išvengti jo pagrindu galimo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo pažeidimo, Tiriamasis turėjo jokia forma nedalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje ir susilaikyti nuo bet kokios savo nuomonės ir savo poziciją atspindinčių komentarų pateikimo svarstant klausimą, susijusį su jo paties elgesio vertinimu, t. y. laikytis visų Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų.

Pabrėžtina, kad tyrimo medžiaga taip pat patvirtina, jog Kontrolės komitetas Tiriamajam atskiro, individualaus kvietimo dėl dalyvavimo 2023-10-24 posėdyje nesiuntė ir Savivaldybės mero dalyvavimo neinicijavo. Tai reiškia, kad Tiriamasis savo iniciatyva atvyko į Kontrolės komiteto posėdį, jame dalyvavo, bet savo komentarus ir pasiūlymus teikė tik nagrinėjant trečiąjį darbotvarkės klausimą, kuris buvo susijęs ir su juo pačiu.

Kontrolės komiteto posėdžių organizavimą ir sprendimų priėmimą reglamentuoja 2019 m. birželio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-266 patvirtinti nuostatai, pagal kuriuos: pagrindinė Komiteto veiklos forma – posėdžiai, kurie yra atviri (8, 9 punktai); posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro Komiteto pirmininkas, jo nesant – pirmininko pavaduotojas (14 punktas); Komitetas pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus (19 punktas); Rekomendacijos ir išvados priimamos Komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Komiteto narys turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, kuri įrašoma į protokolą (20 punktas). Komitetas turi ir šias teises: išklausyti Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovus ar atstovus. Apie tai šiems pareigūnams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jie privalo atvykti į posėdį bei pateikti informaciją svarstomais klausimais (26.1 papunktis); kviesti į posėdžius kitus Savivaldybės tarybos narius, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus bei kitus asmenis (26.3 papunktis). Vienas iš Komiteto pirmininko įgaliojimų – kviesti dalyvauti posėdžiuose reikalingus asmenis (27.5 papunktis).

Atsižvelgdama į numatytą teisinį reguliavimą Komisija apskritai nekvestionuoja Savivaldybės mero galimybės dalyvauti ir pasisakyti Kontrolės komiteto posėdžiuose, išskyrus atvejus, kai komitete yra svarstomi klausimai, tiesiogiai susiję su Mero privačiais interesais, o taip ir nutiko 2023 m. spalio 24 d. posėdyje. Pabrėžtina, kad siekdamas apklausti dėl Savivaldybės kontrolierės rašte pateiktų aplinkybių Kontrolės komitetas galėjo kviesti Savivaldybės merą į posėdį, bet, bylos duomenimis, tokios apklausos nebuvo ir Komitetas nekvietė Savivaldybės mero dalyvauti posėdyje.

Manytina, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturėtų savo paties iniciatyva atvykti į Kontrolės komiteto posėdį ir teikti savo nuomonės ir siūlymų, kaip spręsti klausimą dėl pranešimo, kuriuo yra skundžiami paties valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmai. Akivaizdu, kad Savivaldybės kontrolierė, teikdama Kontrolės komitetui skundžiamojo turinio 2023-10-16 kreipimąsi, galėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad kreipimasis bus vertinamas objektyviai ir nešališkai. Tokią garantiją įtvirtina ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, pagal kurio 23 straipsnio 1 dalį (redakciją, aktualią tyrimo laikotarpiu) draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, o kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, – viešojo administravimo subjektui ar jo administracijos padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami. Taigi, minėtoji norma suponuoja įstatymo siekį sudaryti tokias skundo nagrinėjimo sąlygas, kurios nekeltų abejonių skundą nagrinėjančio subjekto šališkumu, suinteresuotumu ir objektyvumu.

Pabrėžtina ir tai, kad Kontrolės komitetas, apsvarstęs abu Savivaldybės kontrolierės kreipimusis, priėmė sprendimą (duomenys neskelbiami) rekomenduoti iš Savivaldybės tarybos narių sudaryti šešių asmenų komisiją, proporcingai įtraukiant valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovų, taip pat įtraukti Tarybos narius teisininkus, bei šiai komisijai pavesti ištirti (duomenys neskelbiami) pateiktus skundus ir pateikti išvadas Savivaldybės tarybai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Savivaldybės meras teikė nuomonę, kad reikėtų siūlyti (duomenys neskelbiami) sudaryti komisiją (duomenys neskelbiami) teiktiems prašymams vertinti. Tokiam siūlymui pritarė ir Komiteto narė (duomenys neskelbiami), ir pats Komiteto pirmininkas. Svarbu ir tai, kad aiškindamas motyvą, dėl kurio komisiją turėtų sudaryti ne (duomenys neskelbiami), o (duomenys neskelbiami), Savivaldybės meras aiškino, kad (duomenys neskelbiami)yra minimas Savivaldybės kontrolierės skunde. Taigi Tiriamasis suvokė (duomenys neskelbiami) galimą suinteresuotumą, dėl kurio jis neturėtų dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su Savivaldybės kontrolierės kreipimusi, o savo paties suinteresuotumo ir negalėjimo atlikti bet kokius veiksmus dėl to paties kreipimosi neįžvelgė.

Minėta, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas deklaruojančiam asmeniui ne tik dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant su jo privačiais interesais susijusius sprendimus, bet ir kitaip juos paveikti arba bandyti paveikti. Komisijos vertinimu, šio teisinio reguliavimo kontekste yra draudžiami ne tik Savivaldybės mero siūlymai ir nuomonės reiškimas Kontrolės komitetui svarstant klausimą, susijusį su jo privačiu interesu, bet netoleruotinas ir pats Mero fizinis buvimas (jo paties iniciatyva) posėdyje. Įstatymų leidėjas nustatė, kad suinteresuoto asmens dalyvavimas svarstyme gali daryti įtaką teisingų sprendimų priėmimui (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008). Tyrimo medžiaga patvirtina, kad Savivaldybės kontrolierės 2023-10-16 raštas buvo susijęs su Tiriamojo privačiais interesais, o tai sukuria jam pareigą nedalyvauti jokiose tokių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose ir nebandyti jokia forma jų paveikti. Tiriamojo veiksmai 2023 m. spalio 24 d. vykusiame Kontrolės komiteto posėdyje aiškiai atspindi jo poziciją dėl Savivaldybės kontrolierės rašto ir parodo jo suinteresuotumą. Atsižvelgiant į tai, Tiriamojo elgesys minėtame posėdyje vertinamas kaip siekis paveikti ir paveikimas Kontrolės komiteto sprendimo dėl Savivaldybės kontrolierės rašto, taigi nesuderinamas su Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytu draudimu paveikti arba bandyti paveikti su deklaruojančio asmens privačiais interesais susijusius sprendimus.

Analizuojamoje situacijoje yra svarbi ir administracinių teismų praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-230/2013 ir kt.). Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų, o aplinkybė, ar draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, pažeidęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, pasiekė norimą rezultatą, taip pat nėra teisiškai reikšminga (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

Apibendrinant minėtą teismo praktiką ir sistemiškai ją vertinant Savivaldybės mero elgesio kontekste manytina, kad yra nesvarbu, ar bandydamas paveikti ir (ar) paveikdamas Kontrolės komiteto sprendimą Savivaldybės meras siekė teigiamų ar neigiamų rezultatų, ar siekė ir turėjo asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėjo būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant. Svarbu yra formalus faktas – ar Savivaldybės meras dalyvaudamas Komiteto posėdyje bandė paveikti ir paveikė Kontrolės komiteto sprendimą ir šis faktas (poveikis) byloje yra nustatytas. Savivaldybės meras savo iniciatyva dalyvavo Kontrolės komiteto posėdyje svarstant su savo paties elgesiu susijusį klausimą, teikė pasiūlymą, kas turėtų sudaryti komisiją dėl Savivaldybės kontrolierės skunduose nurodytų aplinkybių, susijusių ir su Mero elgesio vertinimu, tada Kontrolės komitetas ir priėmė rekomendacinį sprendimą siūlyti, kad būtent Savivaldybės mero pasiūlytas (duomenys neskelbiami) sudarytų komisiją Savivaldybės kontrolierės skundams tirti ir išvadoms pateikti. Įstatymo nuostatų tikslas yra prevencija, todėl šio įstatymo pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimdamas sprendimą deklaruojantis asmuo nepasielgė taip, kad dėl jo elgesio nekiltų abejonių. Net ir asmeniui nenaudingas sprendimas gali sukelti interesų konfliktą kaip asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl priimant sprendimus privaloma vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio Įstatymo paskirtimi – užtikrinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011). Taigi, sistemiškai vertinant, teigiamas ar neigiamas Tiriamojo nusistatymas bandant paveikti ir paveikiant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais, neturi jokios reikšmės jo elgesio vertinimui. Atsižvelgiant į tai atmestini kaip nepagrįsti ir Savivaldybės mero paaiškinimo teiginiai, kad Tiriamasis, stebėtojo teisėmis dalyvaudamas viešame 2023 m. spalio 24 d. Kontrolės komiteto posėdyje, objektyviai negalėjo paveikti Kontrolės komiteto priimamų sprendimų, nes jo veikloje nėra nustatytų su tuo susijusių tarnybinių pareigų ir (ar) funkcijų, be to, Savivaldybės meras esą nesiekęs asmeninės naudos, o išsakyta jo nuomonė buvo susijusi su procedūriniais klausimais.

Dėl Mero pirmininkavimo Savivaldybės tarybos posėdžiui ir sprendimų pasirašymo

Tyrimo metu nustatyta, kad su Savivaldybės mero privačiais interesais susijusio rašto (skundo) nagrinėjimas vyko Savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. posėdyje. Šiame posėdyje 26 klausimu buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“. Savivaldybės meras dalyvavo Savivaldybės tarybai svarstant ir balsuojant dėl Sprendimo projekto ir pirmininkavo posėdžiui. Išnagrinėjusi klausimą Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“, kuriuo nusprendė sudaryti komisiją Savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) raštui išnagrinėti. Komisijai pavesta pateikti nuomonę nurodytu klausimu, bet šalių ginčo netirti tarp šalių esančio ginčo. Savivaldybės tarybos priimtą sprendimą pasirašė Savivaldybės meras (2023 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“).

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio 19 d. posėdyje 36 klausimu buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“, kurio svarstymui prasidėjus Savivaldybės meras pareiškė nusišalinantis. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą Nr. T-399 buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami)rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“. Tiriamasis pasirašė ši sprendimą.

Apibendrinant darytina išvada, kad Savivaldybės meras vykdė savo tarnybines pareigas ir pirmininkavo posėdžiui, o vėliau pasirašė sprendimą Nr. T-312, kuriuo buvo sudaryta komisija, turėjusi išnagrinėti (duomenys neskelbiami) raštą, kuriuo buvo skundžiami Mero veiksmai, jis kaltinamas mobingu ir kitu galbūt neteisėtu elgesiu. Taip pat Meras pasirašė Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-399, kuriuo minėtajam raštui išnagrinėti sudaryta komisija buvo panaikinta.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės:

1) draudimas ne tik dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, bet ir atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais;

2) pareiga informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas;

3) institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

Šios elgesio taisyklės yra privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai situacija atitinka privačių ir viešųjų interesų konflikto kriterijus. Komisija, vertindama Savivaldybės mero elgesį, jam dalyvaujant Kontrolės komitete, jau nustatė, kad Kontrolierės raštas (pagal turinį – skundas) yra susijęs su Mero privačiais interesais.

LVAT yra išaiškinęs, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti skirta užtikrinti nešališkumo reikalavimą, taip pat nesudaryti jokių prielaidų konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimui, kartu ir konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimui asmenims, kurių klausimą nagrinėja asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018). Būdamas interesų konflikto situacijoje deklaruojantis asmuo privalo pareikšti nusišalinimą, tai yra jo individuali pareiga (Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kiekvieno asmens reiškiamo nusišalinimo pagrindas irgi yra individualus ir turi būti aiškiai išreikštas (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, ar asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net interesų konflikto regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014).

Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).

Sistemiškai vertindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismo praktiką Komisija atkreipia dėmesį, kad įstatymo nuostatos ne tik draudžia valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, bet ir atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su asmens privačiais interesais.

Pagal VSĮ nuostatas, Savivaldybės meras nėra tarybos narys ir jam nėra suteikta įgaliojimų priimti savivaldos institucijos sprendimus. Vis dėlto pabrėžtina, kad Savivaldybės merui yra suteikti įgaliojimai pirmininkauti Savivaldybės tarybos posėdžiams ir pasirašyti taryboje priimtus sprendimus. Šie veiksmai, Komisijos vertinimu, atitinka Įstatymo 11 straipsnio dispoziciją, draudžiančią atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su asmens privačiais interesais. Neabejotina, kad savivaldybės meras taryboje pirmininkauja ir tarybos sprendimus pasirašo atlikdamas tarnybines pareigas, o jas vykdydamas valstybės politikas privalo paisyti Įstatymo nuostatų.

Komisija atkreipia dėmesį ir savivaldos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, pagal kuriuos: savivaldybės institucijų teisės taikymo aktai, jeigu jie oficialiai neskelbtini Teisės aktų registre, įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (VSĮ 71 straipsnio 3 dalis); savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija (VSĮ 3 straipsnio 10 dalies 1 punktas ir 12 dalis); Savivaldybės institucijų teisės taikymo aktai, jeigu jie oficialiai neskelbtini Teisės aktų registre, įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (Reglamento 283 punktas). Pabrėžtina, kad minėtasis teisinis reglamentavimas aiškiai sieja savivaldybės atstovaujamosios institucijos (tarybos) priimtų ne norminio pobūdžio sprendimų įsigaliojimą su savivaldybės mero pareiga, t. y. pasirašymu.

Analizuojamai situacijai taip pat yra reikšmingi ir kiti VSĮ straipsniai. Šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą, meras sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Pagal VSĮ 17 straipsnio 21 dalį, savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jeigu nepasinaudoja šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta teise, arba savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės meras pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Reglamente nustatyta, kad Tarybos sprendimus kvalifikuotu elektroniniu parašu posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jų priėmimo, o Administracijos Bendrasis priėmimo skyrius sprendimus (adoc formatu) arba jų nuorašus pateikia nurodytiems adresatams. Pasirašius Tarybos posėdžio pirmininkui, sprendimai ne vėliau kaip per dvi darbo dienas paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje (276 punktas).

Iš minėtojo teisinio reguliavimo matyti, kad Savivaldybės meras pasirašo Savivaldybės tarybos sprendimus ir pirmininkauja tarybos posėdžiams. VTEK nevertina Savivaldybės taryboje svarstytų klausimų, susijusių su Mero privačiais interesais, teisėtumo, tikslingumo ir atitikties šiuos procesus reglamentuojantiems teisės aktams ir vertina tik Savivaldybės mero elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. VTEK atkreipia dėmesį į LVAT praktiką. Šis teismas yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas (šiuo atveju vykdyti Savivaldybės mero pareigas – pirmininkauti Tarybos posėdžiui ir pasirašyti Tarybos priimtus sprendimus), kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Įstatyme. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010). VTEK mano, kad nors analizuojamoje situacijoje Tiriamasis, būdamas Savivaldybės meru, turėjo pirmininkauti Savivaldybės tarybos posėdžiui, kuriame buvo svarstytas Sprendimas Nr. T-312, taip pat turėjo pasirašyti šį sprendimą ir sprendimą Nr. T-399, visgi tai nesuteikia jam teisės, įgyvendinant Savivaldybės mero priesaiką bei Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, vykdyti tarnybines pareigas, susijusius su savo privačiais interesais, prieš tai neįvykdžius Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nusišalinti. Atsižvelgdama į tai Komisija kritiškai vertina Savivaldybės mero paaiškinimų teiginius, kad tokiais savo veiksmais jis tik vykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas.

Meras nurodo, kad Komisijos Rekomendacijoje dėl nusišalinimo nenumatyta mero pareigos nusišalinti pasirašant tarybos sprendimus. Komisija su tokiu Tiriamojo teiginiu nesutinka. Šio teisės akto 1 punktu rekomenduojama savivaldybės merui, patekusiam į situaciją, kai atliekant pareigas reikia priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, susijusį su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais, prieš pradedant klausimo rengimą (aptarimą), svarstymą ar priėmimą, arba pačios minėtosios procedūros metu nusišalinti. Pabrėžtina, kad VTEK rekomendacija nėra privalomojo pobūdžio teisės aktas ir neapima visų galimų tarnybinių pareigų atlikimo situacijų. Todėl, nors joje nėra konkrečių pareigų vykdymo aptarimo Įstatymo kontekste, atliekant deklaruojančio asmens pareigas visada privaloma vadovautis aukštesnės galios teisės aktu – Įstatymu.

Komisija nesutinka su Savivaldybės mero teiginiu, kad pareigos nusišalinti neturėjo pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį (pareigos nusišalinti neturi institucijos ar įstaigos vadovas, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį vidaus administravimas − veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Analizuojamoje situacijoje šiame tyrime vertinami Savivaldybės mero veiksmai, VTEK nuomone, nepatenka į vidaus administravimo sritį.

Svarbu, kad savivaldybių merams yra keliami aukštesni veiklos, atsakomybės, etikos ir profesionalumo standartai. Iš savivaldybės tarybos nario priesaikos ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso kylantys reikalavimai sąžiningai eiti pareigas ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą, reiškia, jog savivaldybės tarybos narys (meras) turi būti gerai informuotas ir priimdamas sprendimus žinoti visą sprendžiamo klausimo kontekstą ir neapsiriboti vien selektyviais, vienpusiškais duomenimis (LVAT 2018 m. lapkričio 26 d. išvada administracinėje byloje Nr. eI-29-415/2018).

Įgytas savivaldybės mero statusas suponuoja tikslą tinkamai ir sąžiningai atlikti savo pareigas. Toks politikas yra saistomas pagarbos Konstitucijai, įstatymams, taip pat iš priesaikos kylančio įpareigojimo susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Savivaldybės mero statusas neapribojamas vien tik suteiktų įgaliojimų vykdymu, – jo įgijimas sietinas su šiam politikui keliamais elgesio standartais bei visuomenės pasitikėjimu ir lūkesčiais, kurie Įstatymo nuostatų taikymo kontekste pirmiausia suponuoja pareigą elgtis taip, kad visuomenei dėl jo elgesio nekiltų nė menkiausių abejonių.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

n u s p r e n d ė:

Pripažinti, kad Kelmės rajono savivaldybės meras Tirtasis, teikdamas savo nuomonę ir pasiūlymus Kelmės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto 2023 m. spalio 24 d. posėdyje svarstant Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės 2023 m. spalio 16 d. raštą „Dėl mero veiksmų, grubiai pažeidžiančių Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) teises ir teisėtus interesus“, bandė paveikti ir paveikė su jo privačiais interesais susijusį Kontrolės komiteto sprendimą rekomenduoti (duomenys neskelbiami) iš savivaldybės tarybos narių sudaryti komisiją ir pavesti jai ištirti (duomenys neskelbiami) skundus bei pateikti išvadas savivaldybės tarybai, ir tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pripažinti, kad Kelmės rajono savivaldybės meras Tirtasis, pirmininkaudamas 2023 m. spalio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir priimant Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“, kuriuo Savivaldybės taryba nusprendė sudaryti komisiją šios savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) raštui išnagrinėti, ir pasirašydamas šį sprendimą atliko tarnybines pareigas, susijusias su Mero privačiais interesais, ir tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas.

Pripažinti, kad Kelmės rajono savivaldybės meras Tirtasis pasirašydamas 2023 m. gruodžio 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-399 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-312 „Dėl 2023 m. spalio 16 d. gauto savivaldybės kontrolierės (duomenys neskelbiami) rašto nagrinėjimo komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“, atliko tarnybines pareigas, susijusias su Mero privačiais interesais, ir tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas.

Rekomenduoti Kelmės rajono savivaldybės tarybai siūlyti šios savivaldybės komitetų pirmininkams, kad pirmininkaudami komiteto posėdžiams atkreiptų posėdyje dalyvaujančių deklaruojančių asmenų dėmesį dėl galimo asmeninio suinteresuotumo komitete nagrinėjamais klausimais ir pareigos vengti interesų konflikto.

3. Sprendimo kopiją išsiųsti Kelmės rajono savivaldybės merui Tirtajam ir šios savivaldybės tarybai.

4. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.

5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė