DĖL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO TARYBOS

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO TARYBOS

2025 m. lapkričio 25 d. Nr. KS-2025/99

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė, nariai Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, atlikusi tyrimą dėl Lietuvos žemės ūkio tarybos (toliau – Taryba, Asociacija, Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LV įstatymas) nuostatoms,

n u s t a t ė :

Tyrimo pagrindas ir dalykas

Komisija, susipažinusi su gautu pranešimu ir surinkta papildoma informacija, 2025-07-16 posėdyje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą dėl Tarybos elgesio atitikties LV įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Tyrimas pradėtas dėl gauto pranešimo, kuriame pranešama apie 2025-04-11 vykusiame Tarybos narių atstovų suvažiavime priimtą rezoliuciją (toliau – Rezoliucija), kurios 31 punkte nurodyta: „<...> Visos žemdirbių organizacijos veikia pagal Asociacijų įstatymus, o viena privilegijuota organizacija – Žemės ūkio rūmai – veikia pagal atskirą įstatymą, todėl reikalaujame sukurti vienodas sąlygas ir panaikinti realiai neveikiantį Rūmų įstatymą <...>.“ Rezoliucija elektroniniu paštu buvo išsiųsta skirtingoms valstybinėms įstaigoms ir institucijoms, įskaitant tiesioginius teisėkūros proceso dalyvius, – Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje (toliau – EK atstovybė Lietuvoje) ir Lietuvos Respublikos Seimui. Pranešime nurodoma, kad Taryba, be kita ko, vienija verslo tikslų siekiančius subjektus ir konkuruoja su Žemės ūkio rūmais (toliau – ŽŪR) dėl finansavimo iš valstybės biudžeto gavimo projektams įgyvendinti. Taryba nėra įrašyta į lobistų sąrašą.

Susipažinus su Rezoliucija taip pat nustatyta, kad joje pateikti raginimai ir dėl kitų teisės aktų keitimo:

- Atsisakyti planuojamų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII 2032 pakeitimų, susijusių su pirmine žemės ūkio gamyba, dėl kurių, pranešėjo skaičiavimais, keliasdešimt kartų išaugtų kelių naudojimo mokestis, o toks augimas automatiškai didintų maisto produktų kainas ir mažintų žemės ūkio produktų (ypač grūdų) konkurencingumą eksporto rinkose; siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas, nedidinti žaliojo dyzelino akcizo ir atšaukti žaliojo dyzelino CO2 dedamąją (Rezoliucijos 2 punktas).

- Numatyti kompensacijas žemės ūkio paskirties žemės naudotojams dėl išplėstų saugomų teritorijų (šlapynių, pelkių durpynų) apsaugos juostų ir zonų, bei paviršiaus vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų ir apribotos veiklos jose; atšaukti 2022-09-22 aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-293 (Rezoliucijos 13 punktas).

- Sukurti efektyvų laukinės faunos (paukščių, plėšrūnų, elninių žvėrių) žemdirbiams daromos žalos kompensavimo mechanizmą. Aplinkos ministro prašoma pakeisti Medžioklės Lietuvoje taisykles ir nustatyti vilkų, kurių šeimų skaičius jau yra dvigubai didesnis nei nustatyta Vilko apsaugos plane ir kurie daro reikšmingą žalą gyvulininkystės ūkiams, medžioklės sezono pradžią nuo rugpjūčio 15 d. (Rezoliucijos 16 punktas).

- Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plane numatyti ženklų finansavimą investicijoms į ūkių (pieno, paukštininkystės ir kitų) modernizavimą, ateinančių ketverių metų laikotarpiu tam skiriant ne mažiau nei 350 mln. Eur su ne mažesniu nei 50 proc. finansavimo intensyvumu, o jauniesiems ūkininkams − iki 75 proc.; supaprastinti investicinių projektų taisykles. Parengti tvarką, kuri užtikrintų sėkmingą projektų priežiūrą, koordinavimą, kuo spartesnį projektų įgyvendinimą ir institucijų veiksmų koordinavimą, sutrumpinant statybos projektų derinimo terminus iki 6 mėn. (Rezoliucijos 19 punktas).

- Siekiant sąžiningo kainos pasiskirstymo pieno kainų grandinėje, koreguoti LR ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą taip, kad jis reguliuotų visas pieno gamybos grandis nuo pieno gamintojo, supirkėjo, perdirbėjo iki produktų pardavėjų; įstatyme kainų reguliavimas turi remtis ir pieno gamybos savikainos skaičiavimais (Rezoliucijos 21 punktas).

- Kelių fondo finansavimo įstatyme nustatyti maksimalias infrastruktūros mokesčio ribas, numatyti žemės ūkio produkcijai, pašarų pervežimui minimalaus e-tolling tarifo taikymą nepriklausomai nuo ūkinės veiklos subjekto nuosavybės formos, transportavimo paskirties (ar savo ūkio ribose, ar platesnį). Neplėsti mokamo kelių tinklo žemės ūkio veiklos subjektams (paliekant ES direktyvoje numatytus mokamus kelius apsiribojant tik transeuropinių kelių ir greitkelių apmokestinimu), derinti e-tolling įvedimą su gretimomis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija. Išorės kaštų mokesčius nustatyti nedubliuojant kitų mokesčių (atsisakyti CO2 apmokestinimo, nes šis mokestis jau numatytas kaip kuro akcizo dedamoji) (Rezoliucijos 24 punktas).

Tyrimo metu vertinama, ar Taryba nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos 2025-04-16 Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Finansų ministerijai ir EK atstovybei Lietuvoje elektroniniu paštu išsiųsdama 2025-04-11 Tarybos narių atstovų suvažiavime priimtą Rezoliuciją, kurioje pateikti pasiūlymai dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo ir panaikinimo.

2025-10-07 posėdyje, vadovaudamasi VTEKĮ 28 straipsnio 2 dalimi, Komisija nusprendė pratęsti Tarybos elgesio (veiksmų) atitikties LV įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms tyrimo atlikimo terminą iki 2025-12-02.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl Asociacijos statuso

Duomenys apie Asociaciją (Tarybą):

1.1. Pagal Asociacijos įstatus (priimti 2023-02-27 visuotiniame narių susirinkime, VĮ Registrų centre įregistruoti 2023-03-13) (toliau – Tarybos įstatai), tai yra savo pavadinimą ir sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (Tarybos įstatų 1.1 papunktis); Asociacijos veikla vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, vadovaujantis kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir šiais Asociacijos įstatais (Tarybos įstatų 1.2 papunktis). Teisinė forma – asociacija (Tarybos įstatų 1.4 papunktis); Asociacijos veiklos tikslai yra: koordinuoti Asociacijos narių, įmonių ir organizacijų veiklą sprendžiant bendrus uždavinius; atstovauti Asociacijos narių interesams ir juos ginti, tuo pačiu teikiant naudą ir siekiant išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei; gerinti ūkininkavimo sąlygas siekiant visuomenės apsirūpinimo kokybišku, saugiu, įperkamu maistu ir kitomis žemės ūkio kuriamomis viešosiomis gėrybėmis; atstovauti Asociacijos narius teisme (Tarybos įstatų 2.1 papunktis); Asociacija, vykdydama savo veiklą bei veikdama nurodytose veiklos srityse, analizuoja Lietuvos kaimo plėtros, žemės ūkio, grūdų, daržovių, pieno ir mėsos sektoriaus būklę, problemas bei kitus visuomenei aktualius klausimus įskaitant, bet neapsiribojant, šiose srityse: bendroji žemės ūkio ir maisto politika ir reguliavimo sistema; mokslinių tyrimų ir inovacijų politika (žemės ūkio ir maisto srityje); prekybos ir rinkos politika ir ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP); kaimo plėtra, ūkininkavimas nenašiose žemėse; gyvūnų gerovė; pieno, mėsos, grūdų pramonė; gyvulininkystės, augalininkystės ir paukštininkystės sektorius, įskaitant sėklininkystę; maisto sauga; ekologinis ūkininkavimas; konsultavimas; aplinkos, dirvožemio, vandenų apsaugos ir energetikos politika, melioracija; gyvūnų veislininkystė; sodininkystė ir daržininkystė; žemės ūkio logistika ir rinkodara; kooperacijos plėtra; kita su žemės ūkiu susieta veikla. Akvakultūra (Tarybos įstatų 2.2 papunktis su visais jo papunkčiais). Asociacijos veiklos rūšys yra: viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (70.21); konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla (70.22); reklama (73.1); rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (73.20); posėdžių ir verslo renginių organizavimas (82.30); verslo veiklos reguliavimas ir parama efektyviau ją organizuoti (84.13); kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas (85.59); kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (93.29); verslininkų ir darbdavių narystės organizacijų veikla (94.11); profesinių narystės organizacijų veikla (94.12); kita, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla (94.99) (Tarybos įstatų 2.3 papunktis su visais jo papunkčiais); Asociacijos nariais gali būti juridiniai asmenys, veikiantys žemės ūkio ir maisto sektoriuje, pateikę administracijos vadovui prašymą įstoti į Asociaciją, įsipareigoję laikytis Įstatų reikalavimų ir sumokėję visuotinio narių susirinkimo sprendimu nustatyto dydžio stojamąjį nario įnašą ir nario mokestį (Tarybos įstatų 3.1 papunktis). Asociacijos valdymo organai: visuotinis narių susirinkimas; kolegialus Asociacijos valdymo organas – valdyba; vienasmenis Asociacijos valdymo organas – administracijos vadovas (Tarybos įstatų 4.1 papunktis su visais jo papunkčiais); Administracijos vadovas veikia Asociacijos vardu, kai Asociacija palaiko santykius su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius Asociacijos vardu (Tarybos įstatų 7.2 papunktis); viešai skelbia ar organizuoja Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos informacijos viešą paskelbimą (Tarybos įstatų 7.4.7 papunktis).

1.2. Asociacija (juridinio asmens kodas 304850472) įsteigta 2018 m. trijų steigėjų (2018-05-18 Steigimo sutartis) (VĮ Registrų centre įregistruota 2018-05-30): 1) Lietuvos ūkininkų sąjungos; 2) Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos; 3) Lietuvos grūdų augintojų asociacijos; Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (tapo steigėja vėliau). Tarybos pagrindinis veiklos tikslas yra, tenkinant viešąjį interesą, puoselėti, tobulinti ir skatinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto verslą Lietuvoje, kurti Lietuvos žemės ūkio ir maisto verslui palankią aplinką, tuo tikslu siekti Tarybos narių veiklos koordinavimo (Steigimo sutarties 6 punktas).

1.3. VĮ Registrų centro duomenimis, Tarybos pirmininko pareigas VTEK tyrimui aktualiu metu eina (duomenys neviešinami).

1.4. Taryba turi nevyriausybinės organizacijos žymą nuo 2025-04-03.

1.5. Nariai (Taryba vienija) – 11 asociacijų:

1) Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS);

2) Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA);

3) Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA);

4) Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA);

5) Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija (LŽŪKA);

6) Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (LJGGA);

7) Lietuvos galvijų gerintojų asociacija (LGGA);

8) Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija (LVKAGA);

9) Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija (EMGAA);

10) Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA);

11) Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA).

Tarybos vienijamų asociacijų pateikta informacija:

1.5.1. LŪS Komisijai pateikė informaciją, kad vienija 39 narius – rajonines ūkininkų asociacijas. Visi nariai veikia kaip savarankiškos asociacijos, o jų pačių veikla nėra pelno siekimas. Tai yra savarankiška, savanoriškumo principu Lietuvos ūkininkų ir su ūkininkavimu susijusių bei ūkininkavimu besidominčių asmenų asociacijas jungianti Sąjunga, įsteigta Sąjungos narių veiklai koordinuoti, Sąjungos narių interesams atstovauti ir ginti bei kitiems viešiesiems interesams tenkinti, veikianti visoje Lietuvos Respublikoje. Sąjungos nariais gali būti savanoriškai į Sąjungą įstojusios Lietuvos ūkininkų ir su ūkininkavimu susijusių bei ūkininkavimu besidominčių asmenų asociacijos, tinkamai ir laiku mokančios nario mokestį.

1.5.2. LŽŪBA interneto puslapyje pateikta informacija, jog šiuo metu ji vienija 152 žemės ūkio, uždarąsias akcines, kooperatines bendroves, perspektyvias žemės ūkio įmones. Asociacijos veikloje taip pat dalyvauja ir 28 ūkininkai. Pagal pateiktą asociaciją vienijančių narių sąrašą patikrinus duomenis VĮ Registrų centre nustatyta, kad tarp šios asociacijos vienijamų juridinių asmenų yra ir siekiančių verslo tikslų, pavyzdžiui:

- Bernatonių žemės ūkio bendrovė (juridinio asmens kodas 168563166). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog Bendrovė yra gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, turinti visišką savarankiškumą (įstatų 4 punktas); Bendrovės veiklos tikslai ir pobūdis: 10.1. Efektyviai panaudoti savo, išsinuomotą arba kitaip suteiktą privačią ir valstybei priklausančią žemę, taip pat vertine išraiška privatinės nuosavybės teise jos nariams ir pajininkams priklausantį turtą; 10.2. Gaminti daugiau geresnės kokybės produkcijos, rūpintis jos realizavimu vidaus ir užsienio rinkose, teikti įvairias paslaugas savo nariams ir komercijos tikslais; 10.3. Didinti bendrovės konkurencingumą; 10.4. Gerinti bendrovės narių darbo ir gyvenimo sąlygas; 10.5. Diegti mokslo ir technikos pažangą, rinkos sąlygas atitinkantį ūkininkavimą (Įstatų 10 punktas su visai papunkčiais); Bendrovė vykdo gamybinę ir ūkinę komercinę, finansinę ir kitą veiklą (Įstatų 11 punktas su visais papunkčiais);

- uždaroji akcinė bendrovė „ROVALTRA“ (juridinio asmens kodas 124097457). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog Bendrovės veiklos tikslai: įvairios technikos prekyba, aptarnavimas. Bendrovė gali užsiimti bet kokia teisėta ūkine-komercine veikla ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (Įstatų 5 punktas);

- Biržų rajono žemės ūkio bendrovė „Agaras“ (juridinio asmens kodas 302503708). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog Bendrovė yra gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, turinti visišką savarankiškumą, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų (Įstatų 4 punktas); Bendrovės veiklos tikslai ir pobūdis: teikti kokybiškas ir efektyvias paslaugas žemės ūkiui; efektyviai panaudoti savo, išsinuomotą arba kitaip suteiktą privačią ir valstybei priklausančią žemę, taip pat vertine išraiška nuosavybės teise jos nariams ir pajininkams priklausantį turtą; gaminti geros kokybės žemės ūkio produkciją, rūpintis jos realizavimu vidaus ir užsienio šalių rinkose, teikti įvairias su žemės ūkio produkcija susijusias paslaugas Bendrovės nariams bei komerciniais tikslais; didinti Bendrovės konkurencingumą palyginti su panašia veikla besiverčiančiomis bendrovėmis; kiek įmanoma, gerinti Bendrovės narių darbo ir gyvenimo sąlygas; Bendrovėje diegti mokslo ir technikos pažangą, rinkos sąlygas atitinkantį ūkininkavimą; investicijas į turtą ir priemones; plėsti veiklos sritis; konsoliduoti ir plėsti žemės ūkio valdas; investuoti į kitas žemės ūkio bendroves bei kitus juridinius asmenis (Įstatų 11 punktas su visais papunkčiais). Bendrovė, siekdama nurodytų tikslų, vykdo gamybinę ir ūkinę, komercinę, finansinę ir kitą veiklą, susijusią su žemės ūkiu ir paslaugų žemės ūkiui teikimu (pagal EVRK 2 red.) (Įstatų 12 punktas su visais papunkčiais).

1.5.3. LGAA Komisijai pateikė informaciją, kad ši asociacija vienija 182 fizinius ir juridinius asmenis. Pagal pateiktą asociaciją vienijančių narių sąrašą patikrinus duomenis VĮ Registrų centre nustatyta, jog tarp šios asociacijos vienijamų juridinių asmenų yra ir siekiančių verslo tikslų, pavyzdžiui:

- uždaroji akcinė bendrovė BARZDŲ AGROSERVISAS (juridinio asmens kodas 174305971). Šio juridinio asmens įstatuose nurodomi Bendrovės veiklos tikslai: Teikti paslaugas, užsiimti prekyba, statyba, gamyba, siekti pelno; Bendrovės veiklos objektas yra: augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla (01); didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais (46); mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą (47); kitų asmeninių ir namų ūkio prekių nuoma ir išperkamoji nuoma (77.29); kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla (90); sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla (93); Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (Įstatų 5 punktas);

- uždaroji akcinė bendrovė „JORIS FARMS“ (juridinio asmens kodas 111598055). Šio juridinio asmens įstatuose nurodomi Bendrovės veiklos tikslai: Veiklos įplaukų ir pelno gavimas; naujų darbo vietų kūrimas; pažangių technologijų įsisavinimas ir pritaikymas praktikoje; sąžininga konkurencija; akcininkų turtinių interesų tenkinimas. Veiklos objektai yra žemės ūkis, gamyba, prekyba. Bendrovė gali organizuoti arba vykdyti ir kitą veiklą, neprieštaraujančią Lietuvos Respublikos įstatymams; Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (Įstatų 5 punktas);

- UAB „KLAUSO ŪKIS“ (juridinio asmens kodas 110756399). Šio juridinio asmens įstatuose nurodomas Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę-komercinę veiklą. Bendrovės veiklos objektai: augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla (01); žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veikla (01.6); žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veikla (46.11); žemės ūkio žaliavų ir gyvų gyvulių didmeninė prekyba (46.2); žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba (46.61); chemijos produktų didmeninė prekyba (46.75); kitų prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (47.7); konsultacinė valdymo veikla (70.2) (Įstatų 2.1 papunktis). Bendrovė gali vykdyti ir Įstatuose nenurodytą bet kurią Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamą ūkinę-komercinę veiklą (Įstatų 2.2 papunktis).

1.5.4. LPGA Komisijai pateikė informaciją, kad ši asociacija vienija 393 narius (prašomo narių sąrašo nepateikė).

1.5.5. LŽŪKA Komisijai informacijos apie asociacijos vienijamus narius nepateikė

1.5.6. LJGGA Komisijai pateikė informaciją, kad ši asociacija vienija 2 251 fizinį asmenį ir 43 juridinius asmenis. Pagal pateiktą asociacijos vienijamų narių sąrašą patikrinus duomenis VĮ Registrų centre nustatyta, kad tarp šios asociacijos vienijamų juridinių asmenų yra ir siekiančių verslo tikslų, pavyzdžiui:

- PADOVINIO ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖ (juridinio asmens kodas 165664861). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog pagrindinis Bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti ekonomiškai naudingą žemės ūkio veiklą, siekiant gauti pelno (8 punktas). Bendrovė vykdo gamybinę ir komercinę veiklą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas (9 punktas);

- UAB Aristavos ūkis (juridinio asmens kodas 161298135). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog Bendrovės veiklos tikslai yra grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas ir pieninių galvijų auginimas. Taip pat Bendrovė gal siekti gauti pelno iš investicinės veiklos. Siekdama išvengti didesnių nuostolių Bendrovė turi teisę sudaryti ir nepelningus sandorius (Įstatų 1.4 papunktis);

- Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė (juridinio asmens kodas 174285675). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog Bendrovė yra gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, turinti visišką savarankiškumą (Įstatų 4 punktas); Bendrovės tikslas – vykdyti ūkinę veiklą, siekiant gauti pelną: efektyviai panaudoti savo, išsinuomotą arba kitaip suteiktą privačią ir valstybei priklausančią žemę, taip pat vertine išraiška privatinės nuosavybės teise jos nariams ir pajininkams priklausantį turtą (Įstatų 10.1 papunktis). Bendrovė vykdo gamybinę-ūkinę, komercinę, finansinę ir kitą veiklą (Įstatų 11 punktas su visais papunkčiais); gali užsiimti ir kita veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai, padedančia geriau panaudoti turimą gamybinį potencialą ir gauti didesnę naudą Bendrovei (Įstatų 12 punktas).

1.5.7. LGGA Komisijai pateikė informaciją, jog ši asociacija vienija 560 narių (iš jų 51 juridinis ir 509 fiziniai asmenys (ūkininkai). Pagal pateiktą asociacijos vienijamų narių sąrašą patikrinus duomenis VĮ Registrų centre nustatyta, jog tarp šios asociacijos vienijamų juridinių asmenų yra ir siekiančių verslo tikslų, pavyzdžiui:

- žemės ūkio bendrovė „AGARO RIEŠUTAS“ (juridinio asmens kodas 154881372). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų (Įstatų 1.3 papunktis); Bendrovės veiklos tikslas yra pelno gavimas, tenkinant jos narių ekonominius, ūkinius, socialinius ir kultūrinius poreikius, teikiant paslaugas gyventojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms (Įstatų 3.1 papunktis);

- JONIŠKIO RAJONO BARIŪNŲ ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖ (juridinio asmens kodas 157562515). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog Bendrovė yra visišką savarankiškumą turinti, gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė (Įstatų 6 punktas); Bendrovės veiklos tikslas yra žemės ūkio produkcijos gamybinė ir komercinė veikla <...> (Įstatų 8 ir 9 punktai);

- Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „KEPALIAI“ (juridinio asmens kodas 157567590). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog Bendrovės veiklos tikslai ir pobūdis: efektyviai panaudoti savo, išsinuomotą arba kitaip suteiktą privačią ir valstybei priklausančią žemę bei kitą turtą; gaminti daugiau geresnės kokybės produkcijos, rūpintis jos realizavimu vidaus ir užsienio šalių rinkose, teikti įvairias paslaugas savo nariams ir komercijos tikslais; didinti Bendrovės konkurencingumą; gerinti Bendrovės narių darbo ir gyvenimo sąlygas; diegti mokslo ir technikos pažangą, rinkos sąlygas atitinkantį ūkininkavimą; siekti pelno; kelti ekonominį gerbūvį (Įstatų 7 punktas su visais papunkčiais); Bendrovė turi teisę verstis ir bet kokia Lietuvos Respublikos teisės aktų neuždrausta veikla (Įstatų 8 punktas).

1.5.8. LVKAGA Komisijai informacijos apie asociacijos narius nepateikė.

1.5.9. EMGAA Komisijai pateikė informaciją, jog ši asociacija vienija 23 narius (prašomo narių sąrašo nepateikė).

1.5.10. LPA Komisijai pateikė informaciją, jog atsiribojo tiek nuo Tarybos 2025-04-11 suvažiavimo, tiek nuo jo Rezoliucijos. Apie tai Asociacija, gavusi Rezoliucijos projektą, 2025-04-16 elektroniniu laišku informavo visus Tarybos narius.

1.5.11. LMGAGA Komisijai pateikė informaciją, jog ši asociacija vienija 469 narius, iš kurių 446 yra fiziniai asmenys (ūkininkai), 2 – viešieji juridiniai asmenys, 21 – privatūs juridiniai asmenys. Pagal pateiktą asociacijos vienijamų narių sąrašą patikrinus duomenis VĮ Registrų centre nustatyta, jog tarp šios asociacijos vienijamų juridinių asmenų yra ir siekiančių verslo tikslų, pavyzdžiui:

- MB „Agrohorizontas“ (juridinio asmens kodas 306082270). Šio juridinio asmens nuostatuose nurodoma, jog Bendrijos veiklos tikslai yra mišrusis žemės ūkis. Bendrija gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (Nuostatų 5 punktas);

- UAB „Agrolinija“ (juridinio asmens kodas 125846781). Šio juridinio asmens įstatuose nurodoma, jog Bendrovės veiklos tikslai: privačių interesų tenkinimas, vykdant pelno siekiančią komercinę ūkinę veiklą. Veiklos pobūdis – žemės ūkio veikla. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (Įstatų 5 punktas);

- UAB „Aluminas“ (juridinio asmens kodas 305590497). Šio juridinio asmens įstatuose nustatyta, jog Bendrovės veiklos tikslai: konstrukcinių metalo gaminių gamyba; metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba; metalinių dirbinių, vandentiekio ir šildymo įrangos bei reikmenų didmeninė prekyba; metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; metalo formavimo įrangos ir staklių gamyba; metalo gaminių remontas; metalo gaminių, mašinų ir įrangos remontas; metalo kalimas, presavimas, štampavimas ir profiliavimas; miltelių metalurgija; metalurgijos mašinų gamyba; metalų apdorojimas ir dengimas; mechaninis apdirbimas; metalų liejinių gamyba; metalų rūdų ir metalų didmeninė prekyba; pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų gamyba; valgomųjų įrankių, kitų įrankių ir bendrųjų metalo dirbinių gamyba; didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais; jūrų ir pakrančių keleivinis vandens transportas; jūrų ir pakrančių krovininis vandens transportas; mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; transportui būdingų paslaugų veikla; variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas; variklinių transporto priemonių dalių ir pagalbinių reikmenų gamyba; variklinių transporto priemonių gamyba; variklinių transporto priemonių kėbulų gamyba; priekabų ir puspriekabių gamyba; variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma; variklinių transporto priemonių pardavimas; variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas; vidaus vandenų keleivinis transportas; vidaus vandenų krovininis transportas; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas; žemės ir miškų ūkio mašinų gamyba; žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba; žemės ūkio žaliavų ir gyvų gyvulių didmeninė prekyba; sandėliavimas ir saugojimas; asmeninių ir namų ūkio prekių nuoma ir išperkamoji nuoma; atliekų ir laužo didmeninė prekyba; automobilių degalų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; avalynės ir odos gaminių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; chemijos produktų didmeninė prekyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba; elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmeninė prekyba; garso ir vaizdo įrangos mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; gyvų gyvulių didmeninė prekyba; kasybos, statybos ir statybos inžinerijos mašinų didmeninė prekyba; mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas; medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba; namų ūkio reikmenų didmeninė prekyba; naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse; staklių didmeninė prekyba; tepalų didmeninė prekyba; įstaigos baldų didmeninė prekyba. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (Įstatų 5 punktas).

Dėl Asociacijos kreipimosi į valstybės įstaigas ir institucijas

2.1. 2025-04-11 vyko Tarybos narių atstovų suvažiavimas, kurio metu buvo priimta Rezoliucija. Rezoliucijoje, be kita ko, teikiami šie siūlymai, raginimai dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo ir panaikinimo:

Sukurti vienodas sąlygas ir panaikinti realiai neveikiantį Rūmų įstatymą (Rezoliucijos 31 punktas).

- Atsisakyti planuojamų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII 2032 pakeitimų, susijusių su pirmine žemės ūkio gamyba, dėl kurių, pranešėjo skaičiavimais, keliasdešimt kartų išaugtų kelių naudojimo mokestis, – toks augimas savaime didintų maisto produktų kainas ir mažintų žemės ūkio produktų (ypač grūdų) konkurencingumą eksporto rinkose; siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas, nedidinti žaliojo dyzelino akcizo bei atšaukti žaliojo dyzelino CO2 dedamąją (Rezoliucijos 2 punktas).

- Numatyti kompensacijas žemės ūkio paskirties žemės naudotojams dėl išplėstų saugomų teritorijų (šlapynių, pelkių durpynų) apsaugos juostų ir zonų bei paviršiaus vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų ir apribotos veiklos jose; atšaukti aplinkos ministro 2022-09-22 įsakymą Nr. D1-293 (Rezoliucijos 13 punktas).

- Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plane numatyti ženklų finansavimą investicijoms į ūkių (pieno, paukštininkystės ir kitų) modernizavimą, ateinančių ketverių metų laikotarpiu tam skiriant ne mažiau nei 350 mln. Eur su ne mažesniu nei 50 proc. finansavimo intensyvumu, o jauniesiems ūkininkams – iki 75 proc.; supaprastinti investicinių projektų taisykles. Parengti tvarką, kuri užtikrintų sėkmingą projektų priežiūrą, koordinavimą, kuo spartesnį projektų įgyvendinimą ir institucijų veiksmų koordinavimą, sutrumpinant statybos projektų derinimo terminus iki 6 mėn. (Rezoliucijos 19 punktas).

- Kelių fondo finansavimo įstatyme numatyti maksimalias infrastruktūros mokesčio ribas, numatyti žemės ūkio produkcijai, pašarų pervežimui minimalaus e-tolling tarifo taikymą nepriklausomai nuo ūkinės veiklos subjekto nuosavybės formos, transportavimo paskirties (ar savo ūkio ribose, ar platesnio). Neplėsti mokamo kelių tinklo žemės ūkio veiklos subjektams (paliekant ES direktyvoje numatytus mokamus kelius apsiribojant tik transeuropinių kelių ir greitkelių apmokestinimu), derinti e-tolling įvedimą su gretimomis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija. Išorės kaštų mokesčius numatyti nedubliuojant kitų mokesčių (atsisakyti CO2 apmokestinimo, nes šis mokestis jau numatytas kaip kuro akcizo dedamoji) (Rezoliucijos 24 punktas).

Minėta Rezoliucija elektroniniu paštu 2025-04-16 buvo išsiųsta šioms valstybės įstaigoms ir institucijoms: Prezidentui; Vyriausybei; Seimui, Žemės ūkio ministerijai; Aplinkos ministerijai; Finansų ministerijai, EK atstovybei Lietuvoje. Elektroninis laiškas buvo siunčiamas iš elektroninio pašto [email protected]. Laiško siuntėjo rekvizituose nurodytas Tarybos pirmininkas (duomenys neviešinami).

2.2. Prezidento kanceliarija informavo Komisiją, kad dokumentų valdymo sistemoje buvo užregistruota Tarybos narių atstovų 2025-04-11 suvažiavimo Rezoliucija (dokumento registracijos data 2025-04-17, registracijos Nr. 1D-1145). Rezoliucija Prezidento kanceliarijai buvo atsiųsta 2025-04-16 iš elektroninio pašto adreso [email protected]. Pridėtame elektroniniame laiške nurodyta, kad siuntėjas yra Tarybos pirmininkas (duomenys neviešinami). Laiško tekste pažymėta, jog Taryba siunčia Rezoliuciją ir prašo įgyvendinti joje išdėstytus lūkesčius. Prie laiško buvo prisegtas dokumentas – Rezoliucija.

Prezidento kanceliarija taip pat nurodė, kad atsakymo Tarybai neteikė. Rezoliucijos nuostatų aptarimas nevyko – nei žodžiu, nei raštu, nei elektroninėmis priemonėmis.

2.3. Seimo kanceliarija Komisijai pateikė informaciją, kad Tarybos Rezoliucija Seime buvo gauta 2025-04-17 iš elektroninio pašto adreso [email protected]. Tą pačią dieną dokumentas buvo užregistruotas Seimo kanceliarijos dokumentų valdymo sistemoje (registracijos Nr. G-2025-3593) ir Seimo Pirmininko pavedimu perduotas susipažinti Seimo Aplinkos apsaugos bei Kaimo reikalų komitetams. Iš pridėto elektroninio laiško matyti, kad siuntėjas – Tarybos pirmininkas (duomenys neviešinami), o laiško tekste nurodyta, jog Taryba siunčia Rezoliuciją ir prašo įgyvendinti jos lūkesčius. Prie laiško buvo prisegtas dokumentas – Rezoliucija.

Seimo kanceliarija pažymėjo, kad 2025-04-22 elektroniniu paštu Tarybai buvo išsiųstas pranešimas apie Rezoliucijos gavimą ir perdavimą nagrinėti minėtiems komitetams. Daugiau informacijos Tarybai nebuvo teikta.

2.4. Vyriausybės kanceliarija Komisijai pateikė informaciją, kad Dokumentų, informacijos ir veiklos procesų valdymo informacinėje sistemoje (DIVIS) 2025-04-17 buvo įregistruota Tarybos narių atstovų 2025-04-11 Rezoliucija (registracijos Nr. G-4679). Rezoliucija į Vyriausybę buvo atsiųsta 2025-04-16 iš elektroninio pašto adreso [email protected]. Pridėtame elektroniniame laiške nurodyta, kad siuntėjas yra Tarybos pirmininkas (duomenys neviešinami). Laiško tekste pažymima, jog Taryba siunčia Rezoliuciją ir prašo įgyvendinti joje išdėstytus lūkesčius. Prie laiško buvo prisegtas dokumentas – Rezoliucija.

Gauta Rezoliucija buvo paskirta vykdyti Ekonomikos politikos grupei, kuri, vadovaudamasi Vyriausybės darbo reglamentu, 2025-04-17 parengė raštą „Dėl Lietuvos žemės ūkio tarybos suvažiavimo rezoliucijos“ ir persiuntė jį Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Minėtoms institucijoms buvo pateiktas prašymas pagal kompetenciją išnagrinėti Rezoliucijoje išdėstytus pasiūlymus ir apie rezultatus bei galimus sprendimo būdus informuoti Tarybą. Taip pat buvo prašoma atsakymo kopiją pateikti Prezidento kanceliarijai, Seimo kanceliarijai ir Vyriausybės kanceliarijai, o prireikus Vyriausybės sprendimo – pateikti suderintus pasiūlymų (teisės aktų) projektus.

Rašto kopijos buvo išsiųstos Prezidento kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, EK atstovybei Lietuvoje, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Tarybai. Vyriausybės kanceliarija gavo atsakymų kopijas iš Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir Finansų ministerijos.

Rezoliucijos nuostatų aptarimo su Taryba Vyriausybės kanceliarijoje nevyko.

2.5. Aplinkos ministerija Komisijai pateikė informaciją, kad ministerijos dokumentų valdymo sistemoje 2025-04-17 buvo įregistruota Tarybos narių atstovų 2025-04-11 Rezoliucija (registracijos Nr. D7-3947). Rezoliucija į ministeriją buvo atsiųsta 2025-04-16 iš elektroninio pašto adreso [email protected]. Pridėtame elektroniniame laiške nurodyta, kad siuntėjas yra Tarybos pirmininkas (duomenys neviešinami). Laiško tekste pažymima, jog Taryba siunčia Rezoliuciją ir prašo įgyvendinti joje išdėstytus lūkesčius. Prie laiško buvo prisegtas dokumentas – Rezoliucija.

Aplinkos ministerija 2025-05-15 raštu Nr. D8(E)-2001 „Dėl Lietuvos žemės ūkio tarybos suvažiavimo rezoliucijos“ pateikė atsakymą Tarybai pagal savo kompetenciją, kuri apėmė Rezoliucijos 13 ir 16 punktus. Rašto kopijos buvo išsiųstos Vyriausybės kanceliarijai, Prezidento kanceliarijai ir Seimo kanceliarijai.

Pagal atsakymo rengėjų pateiktą informaciją, Rezoliucijos nuostatos su Taryba nebuvo aptarinėjamos nei žodžiu, nei raštu, nei elektroninėmis priemonėmis.

2.6. Žemės ūkio ministerija informavo Komisiją, kad buvo įregistruota Tarybos narių atstovų 2025-04-11 Rezoliucija (registracijos data 2025-04-17, registracijos Nr. 1IN-577). Rezoliucija ministerijai buvo atsiųsta 2025-04-16 iš elektroninio pašto adreso [email protected]. Pridėtame elektroniniame laiške nurodyta, kad siuntėjas yra Tarybos pirmininkas (duomenys neviešinami). Laiško tekste pažymima, jog Taryba siunčia Rezoliuciją ir prašo įgyvendinti joje išdėstytus lūkesčius. Prie laiško buvo prisegtas dokumentas – Rezoliucija.

Papildomai 2025-04-17 Vyriausybės kanceliarija raštu Nr. S-1828 „Dėl Lietuvos žemės ūkio tarybos suvažiavimo rezoliucijos“ persiuntė Rezoliuciją Žemės ūkio ministerijai.

Žemės ūkio ministerija 2025-05-14 raštu Nr. 3IN-276 (8.1 E) „Dėl Lietuvos žemės ūkio tarybos suvažiavimo rezoliucijos“ pateikė Tarybai atsakymą pagal savo kompetenciją. Šio rašto kopija papildomai buvo išsiųsta Prezidento kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai, EK atstovybei Lietuvoje, Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Atsakydama į klausimą, ar su Taryba buvo aptartas siūlymas panaikinti ŽŪR įstatymą, ministerija nurodė, kad toks aptarimas nevyko.

Žemės ūkio ministerija Komisijai raštu 2025-10-20 Nr. 3JA-206 (8.14 E) „Dėl informacijos pateikimo“, reaguodama į Tarybos jai siųstą Rezoliuciją, pateikė informaciją nurodydama savo kompetencijos ribas, t. y. kad kompetencija apima Rezoliucijos 2 punktą iš dalies, 19 punktą iš dalies, 21 bei 31 punktus.

2.7. Finansų ministerija Komisijai pateikė informaciją, kad Tarybos priimta Rezoliucija ministerijoje buvo gauta 2025-04-17 ir tiesiogiai iš Tarybos, ir per Vyriausybės kanceliariją. Rezoliucija buvo paskirta nagrinėti pagal kompetenciją Mokesčių politikos departamento, Biudžeto departamento, Fiskalinės politikos departamento, Valstybės turto valdymo departamento, Personalo skyriaus specialistams.

Kartu nurodė, jog Taryba iš esmės analogiškus pasiūlymus dėl mokestinės aplinkos teikė ir reaguodama į Finansų ministerijos parengus ir institucijų bei visuomenės vertinimui 2025-04-16 pateiktus mokesčių įstatymų pataisų projektus. Atsižvelgiant į tai, Rezoliucijoje pateiktos pastabos ir prašymai pagal Finansų ministerijai priskirtą kompetenciją buvo vertinami kompleksiškai, kartu su minėtais Tarybos teiktais pasiūlymais dėl mokesčių teisės aktų projektų. Teisės aktų projektus Vyriausybė pateikė Seimui 2025-05-14. Priėmus Seime galutinius sprendimus dėl minėtų įstatymų projektų, į Rezoliuciją buvo atsakyta ir raštu („Dėl UAB ILTE stebėtojų tarybos“ 2025-06-23 Nr. 6K-25/3242 ir „Dėl Lietuvos žemės ūkio tarybos siūlymų žemdirbių bendruomenei aktualiais klausimais“ 2025-08-12 Nr. 6K-25/4153).

Finansų ministerija, reaguodama į Tarybos jai siųstą Rezoliuciją, Komisijai raštu 2025-10-28 Nr. 6K-25/5350 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją nurodydama savo kompetencijos ribas, t. y. kad kompetencija apima Rezoliucijos 2 punktą.

2.8. EK atstovybė Lietuvoje pateikė Komisijai informaciją, nurodydama, kad EK atstovybė Lietuvoje yra viena iš 33 atstovybių, veikiančių Europos Sąjungos (toliau – ES) teritorijoje. EK atstovybės veikia kaip EK balsas visoje ES. Jos stebi ir analizuoja viešąją nuomonę šalyje, kurioje yra įsikūrusios, teikia informaciją apie ES politiką ir tai, kaip ES veikia, ir lengvina EK bendradarbiavimą su valstybe nare, kurioje jos yra įsikūrusios. EK atstovybės nedalyvauja teisėkūros procesuose. EK atstovybė Lietuvoje patvirtina 2025-04-16 gavusi Tarybos 2025-04-11 Rezoliuciją EK atstovybės Lietuvoje bendruoju elektroniniu paštu. EK atstovybė Lietuvoje 2025-04-17 Tarybai elektroniniu paštu išsiuntė Rezoliucijos gavimo patvirtinimą. Tą pačią dieną Tarybos atstovai dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio sektoriaus atstovų susitikime su EK nariu (duomenys neviešinami), atsakingu už žemės ūkio politiką. Susitikimo metu Rezoliucijos kopija buvo tiesiogiai perduota EK nariui (duomenys neviešinami).

Kitos faktinės aplinkybės

3.1. Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo (LV įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Komisija, gavusi pranešimą, patikrino Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje ,,Skaidris“ (toliau – „Skaidris“) https://skaidris.vtek.lt/public/home/main pateiktą informaciją. Asociacija (Taryba) (juridinis asmuo) kreipimosi (siunčiant Rezoliuciją Prezidentui; Seimui; Vyriausybei; Žemės ūkio ministerijai; Aplinkos ministerijai; Finansų ministerijai) teikimo metu nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą ir deklaracijos nepateikė.

3.2. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD) 2025-07-02 nurodė, jog SPPD nebuvo gauta Tarybos (juridinio asmens kodas 304850472) prašymo pripažinti ją viešosios naudos nevyriausybine organizacija.

4. Dėl Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos įgaliojimų teisėkūros procese

4.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad:

4.1.1. Respublikos Prezidentas pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka (Konstitucijos 84 straipsnio 24 punktas);

4.1.2. Seimas leidžia įstatymus (Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktas);

4.1.3. Vyriausybė rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus (Konstitucijos 94 straipsnio 5 punktas).

4.2. Žemės ūkio ministerijos nuostatuose (patvirtinti Vyriausybės 1998-09-15 nutarimu Nr. 1120 (Vyriausybės 2022-06-29 nutarimo Nr. 706 redakcija)) nustatyta, jog ŽŪM pagal savo kompetenciją rengia Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir rezoliucijų, kitų teisės aktų Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais projektus ir koordinuoja (organizuoja) jų įgyvendinimą bei analizuoja šių teisės aktų taikymo praktiką (ŽŪM nuostatų 8.1 papunktis); Pagrindinės sritys, už kurias atsakinga ŽŪM: Kaimo plėtra, žemės ir maisto ūkis, maisto produktų kokybė, ekologiška gamyba, konkurencingumo didinimas; Žuvininkystė (išskyrus vidaus vandenų žuvų išteklius), žuvininkystės produktų sertifikavimas; Melioracija, žemės ūkio naudmenų struktūrų gerinimas, apleistų žemių mažinimas, žemės išteklių stebėsena; Veterinarija, fitosanitarija, ūkinių gyvūnų veislininkystė, gyvūnų gerovė ir apsauga; Traktorių, žemės ūkio mašinų saugus eismas; ES ir nacionalinės paramos administravimas žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei; Rinkos reguliavimas, eksporto skatinimas, inovacijos, mokslas, švietimas žemės ūkyje; Kaimo bendruomenių, asociacijų, tautinio paveldo, tradicinių amatų plėtra; Krizių valdymas žemės ūkyje, civilinė sauga, informacinės visuomenės plėtra žemės ūkio srityje (Nuostatų II skyrius).

4.3. Aplinkos ministerijos nuostatuose (patvirtinti Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 (Vyriausybės 2024-12-04 nutarimo Nr. 1044 redakcija)) nustatyta, jog Aplinkos ministerija pagal savo kompetenciją rengia Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, kitų teisės aktų projektus, organizuoja ir (arba) koordinuoja priimtų teisės aktų įgyvendinimą (nuostatų 8.1 papunktis). Pagrindinės sritys, už kurias atsakinga Aplinkos ministerija: Aplinkos apsauga, taršos prevencija, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, aplinkos monitoringas; Atliekų (išskyrus radioaktyviąsias), cheminių medžiagų ir mišinių tvarkymas; Biologinė įvairovė (išskyrus augalininkystę, ūkinius gyvūnus, žuvų išteklius jūroje), kraštovaizdis, gyvūnų gerovė, GMO; Oro, vandens, žemės gelmių apsauga; Miškai, klimato kaita, hidrometeorologija; Teritorijų planavimas, teritorinė sanglauda, statyba, urbanistika, architektūra; Būsto tvarumas ir prieinamumas (išskyrus paramą būstui įsigyti/nuomoti); Žemės tvarkymas ir administravimas (išskyrus melioraciją, žemės ūkio naudmenų struktūrų gerinimą, apleistų žemių mažinimą, žemės išteklių stebėseną); Geodezija, kartografija, nekilnojamojo turto kadastras, erdviniai duomenys (Nuostatų II skyrius).

4.4. Finansų ministerijos nuostatuose (patvirtinti Vyriausybės 1998-09-08 nutarimu Nr. 1088 (Vyriausybės 2024-11-13 nutarimo Nr. 977 redakcija)) nustatyta, jog Finansų ministerija pagal savo kompetenciją rengia Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, kitų teisės aktų projektus, organizuoja ir (arba) koordinuoja priimtų teisės aktų įgyvendinimą (nuostatų 8.1. papunktis). Pagrindinės sritys, už kurias atsakinga Finansų ministerija: Viešųjų finansų valdymas (biudžetas, valstybės iždas, skola, finansų kontrolė, auditas); Finansų rinkos ir finansinių paslaugų politika (bankai, draudimas, kapitalo rinkos, loterijos, lošimai); Viešojo ir privataus sektoriaus atskaitomybė, finansinių ataskaitų auditas, tvarumo atskaitomybė; Oficialioji statistika, valstybės turto valdymas, turto ir verslo vertinimas; ES ir tarptautinės finansinės paramos investicijos; Dokumentų technologinė apsauga, tauriųjų metalų, brangakmenių priežiūra; Fizinių ir juridinių asmenų nemokumas, mokesčių politika ir administravimas; Vidaus kontrolė ir auditas viešajame sektoriuje (Nuostatų II skyrius).

Lietuvos žemės ūkio tarybos paaiškinimas

Taryba su priimtu raštu pradėti tyrimą kategoriškai nesutinka, teigia, kad tyrimas pradėtas nepagrįstai, todėl, jos nuomone, turi būti nutrauktas. Nurodo, jog Taryba jokios lobistinės veiklos – teisėtos ar neteisėtos – neatlieka.

Taryba yra asociacija, savo pavadinimą bei sąskaitą LR kredito įstaigoje turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Taryba šiuo metu vienija 11 žemės ūkio sektoriaus organizacijų, kurios savo ruožtu vienija įvairių sričių ūkininkus ir žemės ūkio subjektus, kaip antai Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija ir kt.

Vadovaujantis Tarybos įstatais, Tarybos tikslai yra koordinuoti Asociacijos narių, įmonių ir organizacijų veiklą sprendžiant bendrus uždavinius, atstovauti Asociacijos narių interesams ir juos ginti, tuo pačiu teikiant naudą ir siekiant išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei, gerinti ūkininkavimo sąlygas siekiant visuomenės apsirūpinimo kokybišku, saugiu, įperkamu maistu ir kitomis žemės ūkio kuriamomis viešosiomis gėrybėmis.

Taryba analizuoja Lietuvos kaimo plėtros, žemės ūkio, grūdų, daržovių, pieno ir mėsos sektoriaus būklę, problemas bei kitus visuomenei aktualius klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant, tokiose srityse kaip bendroji žemės ūkio ir maisto politika ir reguliavimo sistema, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika (žemės ūkio ir maisto srityje), prekybos ir rinkos politika ir ES bendroji žemės ūkio politika, kaimo plėtra, ūkininkavimas nenašiose žemėse, gyvūnų gerovė, pieno, mėsos, grūdų pramonė, gyvulininkystės, augalininkystės ir paukštininkystės sektorius, maisto sauga, ekologinis ūkininkavimas, konsultavimas, aplinkos, dirvožemio, vandenų apsaugos ir energetikos politika, melioracija, gyvūnų veislininkystė, sodininkystė ir daržininkystė, žemės ūkio logistika ir rinkodara, kooperacijos plėtra, akvakultūra, kita su žemės ūkio susieta veikla. Būtent dėl šių klausimų Taryba išreiškė savo nuomonę, poziciją, galimus sprendinius aktualiais, probleminiais klausimais. Taryba teikė tik nuomonę, problematiką, kritiką, bet ne konkrečius pasiūlymus dėl nuostatų pakeitimo, todėl nepagrįstai teigiama, kad vykdoma neteisėta lobistinė veikla.

Teigia, jog Komisija padarė neteisingą išvadą ir pradėjo tyrimą, konstatuodama, kad Taryba galimai užsiėmė neteisėta lobistine veikla. Taryba nelaiko savęs lobistu ir savo vykdomos veiklos lobistine, nes veikla yra daug platesnė nei numatyta LV įstatyme.

Taryba nėra ūkininkas, neužsiima ūkine veikla, jos teisinė forma yra asociacija ir ji veikia pagal savo įstatuose numatytus tikslus. Taryba išreiškė kritiką dėl teisinio reglamentavimo pakeitimo, ypač atsižvelgdama į tai, kad, vadovaujantis įstatais, Tarybos veikla yra akivaizdžiai susijusi su viešųjų interesų gynyba, taigi tokie Tarybos veiksmai niekaip negali būti prilyginami lobistinei veiklai.

LV įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai; įstatymas reglamentuoja lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. LV įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos: lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą (LV įstatymo 2 straipsnio 2 dalis); lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LV įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Taryba taip pat atkreipia dėmesį į LV įstatymo 7 straipsnyje nustatytas išimtis, kokia veikla nelaikoma lobistine. LV įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą.

Dėl LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte numatytos išimties taikymo vadovaujamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėta administracine byla Nr. eI2-4546- 860/2021 ir joje suformuluotomis išvadomis, kad sąvokos „konkretus pasiūlymas“ ir „konkretus teisės akto projektas“ nėra tapačios, kad reikalavimai teisės akto projektui ir jo rengimui yra reglamentuoti Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnyje, o LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte minima formuluotė „juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka“ turi būti suprantama taip, kad juridinis asmuo parengė konkretų teisės akto projektą, kuris atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytus reikalavimus, bei siūlo inicijuoti parengto teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, kad, vertinant LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nurodytos sąvokos „nuomonė dėl teisėkūros“ apimtį, turi būti atsižvelgiama į įstatymo leidėjo toliau nurodomus atvejus, kurie nėra laikomi „nuomone dėl teisėkūros“, t. y. kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros teikia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Šie atvejai tam tikra prasme apibrėžia sąvokos „nuomonė dėl teisėkūros“ ribas. Minėtos sąvokos riba baigiasi, kai pateikiamas juridinio asmens parengtas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir pan. Tai reiškia, kad sąvoka „nuomonė dėl teisėkūros“ aiškinama gana plačiai. Tarybos vertinimu, teismas privalėjo vadovautis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-4546-860/2021 pateiktais „nuomonės“, „konkretaus pasiūlymo“, „konkretaus teisės akto projekto“ sąvokų išaiškinimais, nes, pavyzdžiui, Taryba Rezoliucijoje reiškė kritiką dėl priimto teisės akto projekto, nurodė jo pastebėtas teisinio reglamentavimo problemas, kurias sukeltų teisinio reglamentavimo pakeitimai, ir pateikė savo nekonkretizuotus pasiūlymus dėl konkrečių teisės aktų projektų, kaip šias problemas būtų galima išspręsti, prie rašto nepridėjo ir nepateikė jokio konkretaus teisės akto projekto. Šiuo atveju iš esmės be jokio teisinio pagrindo konstatuojama, kad Taryba, pateikdama nuomonę, parengė konkretų teisės akto projektą, dėl to Pranešime teigiama, kad vykdoma neteisėta lobistinė veikla, nors tai neatitinka objektyvios tiesos.

Taryba yra asociacija, o asociacija yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad, be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr. LVAT 2021-03-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021; 2021-05-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021; ir kt.).

Tarybos veikla neatitinka lobistinės veiklos sampratos ir Taryba neveikė kaip lobistas, jokios įtakos valstybės institucijoms, ministerijoms, Seimui nedarė.

Taryba nesiekė daryti poveikio ar įtakos nė vienam adresatui, tiesiog išreiškė savo nuomonę dėl ydingo teisinio reguliavimo ir apie svarstytinus klausimus, Asociacijos narių vardu nurodė problematiškas vietas ir būtinybę priimti naujus sprendimus, taigi tai nebuvo nei poveikis, nei įtaka. Pasak Tarybos atstovų, turi būti atsižvelgiama ne į formalią dokumento formą, o į Tarybos tikrąją valią ir tikruosius ketinimus. Siūlymuose yra aiškiai išreikšta problematika, susirūpinimas dėl tam tikrų sprendimų, bet nebuvo daroma nei įtaka, nei poveikis, o siekta viešojo intereso paisymo, gynimo, Asociacijos narių, ūkininkų esamų problemų išsprendimo galimybės, pabrėžtas tam tikrų klausimų išsprendimo reikalingumas.

Iš rašto turinio matyti, kad dokumentas yra dvejopas – jo dalis yra skirta teisinio reglamentavimo kritikai, nes Taryba išdėstė savo nuomonę, kuri, sutinkamai su LV įstatymo 7 straipsnio 6 punktu, nėra laikoma lobistine veikla.

LV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies išimtys Tarybai negali būti taikomos, nes ši organizacija vienija fizinius asmenis – ūkininkus ir susijusias asociacijas.

Taryba, vienijanti pagrindines šalies žemdirbių verslo asociacijas ir absoliučiai didžiąją dalį šalies žemdirbių, tiekiančių žaliavą maisto pramonei bei kuriančių ir išlaikančių socialiai atsakingas darbo vietas, jungia 11 žemdirbių asociacijų, kuriose susibūrė daugiausia Lietuvos ūkininkų ir bendrovių, gaminančių žemės ūkio produkciją. Taryba gina žemdirbių interesus.

Taryba, vykdydama savo veiklą, savo teiktus siūlymus ir pastabas dėl įvairių teisės aktų viešina visuomenės informavimo priemonėse, visi išsiunčiami raštai yra registruojami, juos registruoja ir gavusios institucijos, todėl veika atitinka LV įstatymo 7 straipsnio 9 punkte taikomą išimtį.

Pabrėžia, kad Tarybai nedraudžiama reikšti savo nuomonę, teikti pastabas dėl akivaizdžių teisėkūros trūkumų, nesutapimų ar teisės aktų neveikimo.

Nagrinėjamu atveju Taryba nėra į lobistų sąrašą įrašytas asmuo, bet yra viešasis juridinis asmuo, asociacija, kuri nevykdo lobistinės veiklos, taigi gali pareikšti nuomonę dėl teisėkūros, kaip numatoma LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte, – tai veikla, kuri nėra laikoma lobistine.

Taryba nepažeidė LV įstatymo nuostatų, o reiškė nuomonę dėl teisėkūros, atkreipdama dėmesį į problematiką, spragas, nepalankias sąlygas tiek visuomenei, tiek ūkininkams, žemės ūkio naudotojams, žemdirbiams. Pabrėžė problematiką ir siūlė galimybes atskleisdama jų visuotinę naudą žemės ūkio sektoriui, – tokia veikla nelaikytina lobistine.

LV įstatymo 7 straipsnyje nustatyta ir tai, kad lobistine veikla nelaikytina nuomonė dėl teisėkūros, kai ją reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Taryba vienija net 90 procentų Lietuvos ūkininkų, asociacijų, susijusių su žemės ūkio veikla.

Taryba viešai žiniasklaidoje ne kartą akcentavo, kad atsiriboja nuo ŽŪR, nes pastarieji gauna valstybės išlaikymą, o Taryba atstovauja tikriems žemdirbiams. Taryba turi visą teisę reikšti savo nuomonę, priešingai kaip ŽŪR, kurie finansuojami valstybės, vadovaujasi ŽŪR įstatymu, bet neatstovauja ūkininkams. Patys ŽŪR patvirtino, kad valstybės finansiškai remiama Taryba negali tinkamai atspindėti jų interesų. Dėl to Taryba viešai kalbėjo apie tai, kad ŽŪR įstatymas turi būti panaikintas ir ŽŪR turėtų veikti pagal asociacijos įstatymą, taip, kaip dirba visos asociacijos.

Teismų praktikoje nurodyta, kad Asociacijos veikla ginant, atstovaujant, tenkinant viešuosius interesus nėra lobistinė veikla. Paminėtina ir LVAT 2023-05-24 išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-992-1047/2023, kurioje Teisėjų kolegija, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos apeliacinį skundą ir įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo ir atsakovo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, bei byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo kreipimasis raštu į žemės ūkio ministrą ir aplinkos ministrą atitinka LV įstatyme nustatytą išimtį, pagal kurią lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros (LV įstatymo 7 straipsnio 6 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas neparengė konkretaus teisės akto projekto ir nesiūlė inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymo teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal į bylą pateiktų pareiškėjo įstatų 1.1 papunktį, Lietuvos ūkininkų sąjunga vienija Lietuvos ūkininkus ir su ūkininkavimu susijusių bei ūkininkavimu besidominčių asmenų asociacijas. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 punktą, ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Taigi LV įstatymo 7 straipsnio 6 dalies išimties išimtys netaikytinos.

Taigi, iš esmės aukščiau pacituota administracinė byla dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos yra tapati kaip dėl Tarybai primestų kaltinimų dėl neteisėtos lobistinės veiklos.

Nėra abejonių, kad Taryba, siųsdama raštus, veikė visos Asociacijos bendruomenės tikslais (vykdė viešąją veiklą, tenkinančią viešąjį interesą).

Minėtoje cituotoje byloje taip pat nurodoma, kad šiuo metu LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Siekiant, kad praktikoje šia nuostata nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma tikslinti, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad tokiu reglamentavimu bus užkertamos galimybės slėpti ir vengti deklaruoti tikruosius siūlomų ar priimamų teisės aktų projektų iniciatorius. Bus prisidedama prie didesnio skaidrumo, neliks galimybės išvengti abipusio reikalavimo deklaruoti vykdomą lobistinę veiklą, nes teisės akto (teisės aktų) parengimas ir siūlomas teisės akto projekto svarstymo inicijavimas visais atvejais bus laikomas lobistine veikla, o ne fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros. Vis dėlto pabrėžtina, kad nurodytu pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešuosius asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis laikytinas ne lobistine veikla, o fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neprivalo būti deklaruojamas.

Pabrėžtina, kad Tarybos kreipimasis buvo vienkartinis, pateiktas siekiant atkreipti dėmesį į visuomenei aktualias problemas. Tarybos veiksmuose nebuvo lobistinės veiklos požymių, o vykdyta veikla buvo tenkinamas viešasis interesas pagal LV įstatymo 7 straipsnio 6, 7 punktus.

Kreipimasis į valstybės institucijas savaime negali būti prilyginamas siekiui daryti įtaką pagal LV įstatymą, o kreipimesi pateikti siūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo negali būti laikomi esminiu kriterijumi sprendžiant, ar asmens kreipimasis laikytinas lobistinės veiklos vykdymu siekiant daryti įtaką rašto adresatui. Rezoliucijos turinys tiesiogiai patvirtina, kad nebuvo siekta daryti įtakos LV įstatymo prasme, nes Taryba siekė identifikuoti egzistuojančias problemas, su tuo susijusius valstybės institucijų patiriamus kaštus, tobulinti esamą nacionalinį reguliavimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę tobulinti ūkio veiklos reglamentavimą. Siekiu daryti įtaką LV įstatymo prasme negali būti laikomas vienkartinis kreipimasis į valstybės instituciją, išdėstant faktines problemas.

Taigi siekiu daryti įtaką negali būti laikomas vienkartinis Tarybos kreipimasis į valstybės institucijas, Seimą, ministerijas, išdėstant faktines aplinkybes, – lobistine veikla turi būti siekiama paveikti konkretų asmenį, su juo kontaktuojant, kad būtų priimamas tam tikras sprendimas, tokie veiksmai turi būti nuoseklūs, atliekami siekiant paveikti kompetentingą subjektą priimti sprendimą. Taryba taip pat pažymėjo, jog įstatymų leidėjas, aiškindamas lobistinės veiklos reguliavimo tikslus, yra nurodęs, kad lobistinės veiklos reguliavimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešuosius asmenis siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą.

Taigi darytina išvada, kad Taryba jokios neteisėtos lobistinės veiklos nevykdė, ji atkreipė dėmesį į esamas spragas, problematiką, išreiškė savo nuomonę, gindama viešąjį interesą, Asociacijos narius, Žemės ūkio tarybą vienijančias asociacijas, ūkininkus. Tarybos veikla, kreipimasis raštu į tam tikrus adresatus ginant viešąjį interesą nelaikytina lobistine veikla, tai patvirtina LV įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Taryba prašo Komisijos nutraukti pradėtą tyrimą dėl Tarybos elgesio atitikties LV įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

2025-12-25 Komisijos posėdyje dalyvavusi Tarybos atstovė, advokatė (duomenys neviešinami), nurodė, kad Taryba, jos nuomone, nevykdė lobistinės veiklos. Ji atkreipė dėmesį, kad 2024-04-11 vykusiame Tarybos narių atstovų suvažiavime dalyvavo ir Seimo narys (duomenys neviešinami), kuris išreiškė nuomonę dėl Žemės ūkio rūmų įstatymo, kad būtina jį pripažinti netekusiu galios, taip pat buvo aptariami ir kiti klausimai, dėl kurių buvo priimta minėta Rezoliucija. Išklausius renginyje dalyvavusius Seimo narį ir kitus asmenis, buvo pritarta jų nuomonei, todėl toks Seimo narių dalyvavimas posėdyje negali būti siejamas su Tarybos lobistine veikla.

Papildomai pažymėta, kad Seimo narys (duomenys neviešinami) 2025-04-15 inicijavo, parengė ir įregistravo ŽŪR įstatymo Nr. VIII-220 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, o Tarybos Rezoliucija valdžios institucijoms buvo išsiųsta 2025-04-16 , t. y. jau po to, kai minėtas Seimo narys buvo įregistravęs įstatymo projektą. Esant tokioms aplinkybėms, atstovė laikė nepagrįstu teiginį, kad Taryba vykdė neteisėtą lobistinę veiklą.

Akcentuoti ir ŽŪR įstatymo keitimo motyvai – 1997 m. priimtas ŽŪR įstatymas (Nr. VIII-220) nustatė ŽŪR steigimo ir veiklos pagrindus, tačiau nuo priėmimo nebuvo keistas. Šiuo metu ŽŪR veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, jų statutas ir kiti teisės aktai, todėl minėtas įstatymas yra nebeaktualus.

Atstovė pabrėžė, kad ši nuomonė dėl ŽŪR įstatymo buvo suformuota valdžios institucijų dar iki Tarybos narių suvažiavimo, todėl Taryba negalėjo daryti įtakos šio įstatymo pakeitimui. Tik išklausymas ir vėlesnis Tarybos sureagavimas po įstatymo pateikimo bei Rezoliucijos viešas išplatinimas negali būti laikomi neteisėta lobistine veikla.

Pagal LV įstatymo 7 straipsnį, ši veikla negali būti laikoma lobistine, nes asmenų veikla, kai jie su valstybės ar savivaldybių institucijomis dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, renginiuose ar viešai skleidžia informaciją, nėra laikoma lobistine. Taip pat pažymėta, kad Taryba nesiekia pelno ir vienija tam tikrus narius, o už 11 asociacijų narių funkcijas Taryba neatsako.

Teisinis veiklos vertinimas ir motyvai

LV įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (LV įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Lobistinė veikla LV įstatyme apibrėžta kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LV įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant (LV įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Lobistinės veiklos naudos gavėjas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, kurių interesais siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kurie siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos (LV įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo (LV įstatymo 6 straipsnio 2 punktas).

Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą (LV įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

LV įstatymo 7 straipsnyje pateikiamas sąrašas išimčių, kada veikla, susijusi su dalyvavimu teisėkūros procese, nelaikoma lobistine.

Iš aptarto teisinio reguliavimo išplaukia, kad pagrindiniai LV įstatymo tikslai yra du: kad lobistinę veiklą vykdytų tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų Įstatymo nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, dėl ko siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas; vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą. Pabrėžtina, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus.

2017 m. Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė rekomendacijas „Dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo viešųjų sprendimų priėmimo kontekste“, kurių preambulėje pabrėžiama, kad „teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas visų Europos Tarybos narių demokratinių principų; augantis lobistinės veiklos skaidrumas ir atskaitingumas gali stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis sistemomis; lobistinė veikla gali teisėtais būdais prisidėti prie atviros valdžios ir gerai informuoto viešųjų sprendimų priėmimo; lobistinės veiklos reguliavimas gali suteikti skaidrias prielaidas visiems dalyviams prisidėti prie viešųjų sprendimų priėmimo“.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad, be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka prie LV įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr. 2021-03-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021; 2021-05-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021; ir kt.).

Komisija nagrinėjamu atveju nekvestionuoja Asociacijos teisės teikti nuomonę, įvairius siūlymus ir pastabas dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo. Komisijos, prižiūrinčios LV įstatymų nuostatų laikymąsi, nagrinėjimo dalykas – situacijų, kai lobistinę veiklą vykdo ir jos nedeklaruoja nustatyta tvarka į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys, atitikties šio įstatymo reikalavimams teisinis įvertinimas.

Iš tyrimo metu surinktų duomenų visumos matyti, kad Asociacija 2025-04-11 Tarybos narių atstovų suvažiavime priėmė Rezoliuciją. Po to šį dokumentą 2025-04-16 savo iniciatyva Tarybos atstovas – pirmininkas elektroniniu laišku išsiuntė Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ir įstaigoms (plačiau apie institucijų įgaliojimus teisėkūros procese – faktinių aplinkybių 4 punkte): Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai, EK atstovybei Lietuvoje. Tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad 2025 m. balandžio 16–17 d. minėtose institucijose ir įstaigose buvo gauta Rezoliucija iš elektroninio pašto adreso [email protected]. Pridėtame elektroniniame laiške nurodyta, kad siuntėjas yra Tarybos pirmininkas (duomenys neviešinami). Laiško tekste pažymima, jog Taryba siunčia Rezoliuciją ir prašo įgyvendinti joje išdėstytus lūkesčius.

Kaip minėta, Rezoliucija 2025-04-17 taip pat buvo išsiųsta ir EK atstovybei Lietuvoje, bet tyrimo metu nustatyta, jog EK atstovybė Lietuvoje teisėkūros procese nedalyvauja, t. y. nėra tinkamas subjektas pagal LV įstatymo nuostatas, todėl Komisija dėl šių aplinkybių, kiek tai susiję su Rezoliucijos pateikimu šiai atstovybei, nepasisako ir jų nevertina.

Rezoliucijoje institucijų buvo prašoma (plačiau – faktinių aplinkybių 2 punkte).

Taigi Komisija, išnagrinėjusi šio Sprendimo 2 punkte nurodytus Rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus ir raginimus, vertina, jog nagrinėjamu atveju Taryba Rezoliucijoje ne tik išdėstė problematiką, atkreipė dėmesį į atitinkamoje srityje egzistuojančias spragas (kritikavo), bet ir teikė savo nuomonę dėl teisėkūros, konkrečių pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimo, panaikinimo, bei išsiuntė Rezoliuciją el. paštu Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijoms (Prezidentui, Vyriausybei, Seimui, atitinkamoms ministerijoms).

Rezoliucijoje siūloma:

1) atsisakyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2032) pakeitimų, susijusių su pirmine žemės ūkio gamyba (Rezoliucijos 2 punktas);

2) atšaukti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022-09-02 įsakymą Nr. D1-293 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Rezoliucijos 13 punktas);

3) pakeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“) ir nustatyti vilkų, kurių šeimų skaičius jau yra dvigubai didesnis nei nustatyta Vilko apsaugos plane ir kurie daro reikšmingą žalą gyvulininkystės ūkiams, medžioklės sezono pradžią nuo rugpjūčio 15 d. (Rezoliucijos 16 punktas);

4) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymą (1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-220) (Rezoliucijos 31 punktas).

Kitaip tariant, Taryba kreipėsi į teisėkūros procese dalyvaujančius subjektus tam, kad būtų priimti Tarybos narių interesams palankūs sprendimai. Pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimo ir (ar) panaikinimo suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, atsižvelgiant į nurodytą problematiką. Savo elektroniniame laiške Tarybos pirmininkas pats nurodė, jog Taryba tikisi, kad bus įgyvendinti jų išdėstyti lūkesčiai. Atitinkamai sureagavo kiekvienas iš teisėkūros subjektų, į kuriuos kreipėsi Tarybos atstovas,– ėmėsi veiksmų, t. y. teikė atsakymus Tarybai (išskyrus Seimą ir Prezidento kanceliariją). Tokie Asociacijos veiksmai atitinka LV įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lobistinės veiklos apibrėžimą.

Nagrinėjamu atveju aptariamą veiksmą atliko juridinis asmuo – Asociacija, ad hoc siekdama, kad galiojančių teisės aktų nuostatos būtų pakeistos Asociacijos pageidaujamu būdu ir (ar) iš vis panaikintas atitinkamas teisės aktas. Įtaką Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams buvo siekiama daryti dėl jų tarnybinei kompetencijai priskirtų teisės aktų pakeitimo ir (ar) panaikinimo. Duomenų, kad Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija būtų prašiusi Tarybos pateikti siūlymus dėl Rezoliucijoje nurodytų (žr. šio sprendimo 2 punktą) teisės aktų tobulinimo ir (ar) pripažinimo netekusiu galios, Komisijoje negauta.

,,Skaidris“ duomenimis, Asociacija, 2025-04-16 siųsdama suvažiavime priimtą Rezoliuciją Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms bei Rezoliucijos 2, 13, 16, 19, 21, 24, 31 punktuose išdėstydama nuomonę dėl teisėkūros, teikdama konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo ir (ar) panaikinimo, nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. Šio fakto neginčija ir pati Taryba.

Komisija negavo duomenų, kuriais remiantis Asociacijos siųstą Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms Rezoliuciją būtų galima priskirti prie Įstatymo 7 straipsnyje išvardytų išimčių, kai veikla, susijusi su dalyvavimu teisėkūros procese, nelaikoma lobistine, tarp jų yra ir nagrinėjamu klausimu aktualūs 2, 6, 7, 9 ir 11 punktuose nustatyti atvejai.

LV įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma tokia asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą.

Komisija tyrimo metu nenustatė, kad Taryba būtų veikusi valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ar kvietimu. Tai reiškia, kad Taryba pati savo iniciatyva organizavo 2025-04-11 suvažiavimą ir pati išsiuntė Rezoliuciją valdžios institucijoms. Be to, nebuvo gauta jokių duomenų, kad Taryba būtų kviesta ar įtraukta kaip ekspertai ar specialistai į teisėkūros procesą pagal teisėkūros pagrindų įstatymą. Todėl šiuo atveju LV įstatymo 7 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis netaikoma.

LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nėra laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai, nuolat rengia teisės aktus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės aktų projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.

Surinkti tyrimo duomenys rodo, jog Tarybos nariai yra 11 asociacijų (plačiau faktinių aplinkybių – 1.5 papunktyje), iš kurių dalis, kaip antai LGAA, LŽŪBA, LJGGA, LGGA, LMGAGA, vienija pelno siekiančius juridinius asmenis (VTEK pastaba: kitos Tarybos vienijamos asociacijos savo narių sąrašų Komisijai nepateikė, nors ir buvo prašomos), kurių įstatuose aiškiai nurodyti tikslai – siekti pelno, vykdyti komercinę veiklą, didinti bendrovės ir akcininkų turtą. Pati Taryba savo paaiškinime pripažįsta, jog šiose asociacijose susibūrę daugiausia Lietuvos ūkininkų ir bendrovių, gaminančių žemės ūkio produkciją. Komisijos vertinimu, nors pačios Tarybos kaip juridinio asmens veiklos tikslai yra koordinuoti Asociacijos narių, įmonių ir organizacijų veiklą sprendžiant bendrus uždavinius; atstovauti Asociacijos narių interesams ir juos ginti, tuo pačiu teikiant naudą ir siekiant išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio visuomenei; gerinti ūkininkavimo sąlygas siekiant visuomenės apsirūpinimo kokybišku, saugiu, įperkamu maistu ir kitomis žemės ūkio kuriamomis viešosiomis gėrybėmis; atstovauti Asociacijos narius teisme (Tarybos įstatų 2.1 papunktis), t. y. apima Tarybos narių interesų atstovavimą, koordinavimą, teigiamo socialinio poveikio siekimą, bet narių sudėtis rodo, kad dalis jų vienija verslo tikslų siekiančius subjektus. Vadovaujantis LV įstatymo 7 straipsnio 6 punktu darytina išvada, kad juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas (nagrinėjamuoju atveju Taryba vienija, be kita ko, ir asociacijas, vienijančias ir verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis), negali teikti net nuomonės dėl teisėkūros, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, nes tokie jo veiksmai būtų laikytini neteisėta lobistine veikla. Kitaip tariant, LV įstatymas daug griežčiau reglamentuoja tokių juridinių asmenų kaip asociacijos dalyvavimą teisėkūros procese. Šiuo atveju svarbu nustatyti tai, kokius juridinius asmenis ar juos vienijančias asociacijas vienija pasiūlymus dėl teisėkūros teikiantis juridinis asmuo, o konkretaus teisės akto projekto parengimas šiuo atveju nėra būtina sąlyga. Taigi, Tarybos vykdytų veiksmų atveju negali būti taikoma LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis, nes Taryba vienija asociacijas, kurių nariai yra verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys. Todėl Tarybos argumentai, kad jos veikla atitinka LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte numatytą išimtį, nes buvo reiškiama tik nuomonė dėl teisėkūros, o ne rengiami konkretūs teisės aktų projektai ar siūlomas jų svarstymas, yra atmestini kaip nepagrįsti. Dar kartą pabrėžtina, kad, net jei Taryba tik teikė nuomonę dėl teisėkūros (tai pripažįsta ir pati Taryba), ši Asociacija vienija organizacijas, kurių sudėtyje yra verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų. Pagal LV įstatymą, juridiniam asmeniui, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, negali būti taikoma LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis.

Taryba savo poziciją grindė LVAT 2023-05-24 bylos Nr. eA-992-1047/2023 išaiškinimais, bet Komisija pagrįstai pažymi, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir vertinamas pagal konkrečias faktines aplinkybes. Minėtoje byloje buvo nagrinėjama Lietuvos ūkininkų sąjungos, kuri vienijo tik ūkininkus ir su ūkininkavimu susijusias asociacijas, o ne verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, veikla. Tuo tarpu Taryba vienija asociacijas, kurių nariai yra ir pelno siekiantys juridiniai asmenys. Todėl šiuo atveju, vertinant Tarybos elgesio atitiktį LV įstatymo nuostatoms, nurodytos LVAT praktikos taikyti netinka.

LV įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nėra laikoma specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Pagal savo įstatus Taryba yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (Tarybos įstatų 1.1 papunktis); Asociacija veikia laikydamasi Konstitucijos, CK, Asociacijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Asociacijos įstatų. Teisinė forma – asociacija (Tarybos įstatų 1.4 papunktis). LV įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatyta išimtis taikoma tik tiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurie yra tiesiogiai nurodyti specialiame įstatyme. Tai reiškia, kad įstatyme turi būti aiškiai įvardyta konkreti organizacija (nagrinėjamu atveju – Lietuvos žemės ūkio taryba), o ne bendros asociacijos, veikiančios pagal Asociacijų įstatymą. Taryba yra asociacija, įsteigta ir veikianti pagal Asociacijų įstatymą, o ne pagal specialų įstatymą, kuris ją tiesiogiai įvardytų kaip viešąjį juridinį asmenį, tenkinantį viešąjį interesą. Tarybos įstatuose nėra nuorodos į specialų įstatymą, kuris suteiktų jai išskirtinį statusą. Nors Taryba deklaruoja, kad jos veikla tenkina viešąjį interesą, LV įstatymo 7 straipsnio 7 punkte aiškiai nustatytos abi sąlygos: tiek specialaus įstatymo, tiek viešojo intereso tenkinimo. Vien tik veikla viešojo intereso labui nesuteikia teisės pasinaudoti šia išimtimi. Tokia išimtis taikoma tik toms organizacijoms, kurių statusas ir funkcijos yra aiškiai apibrėžtos atskirame įstatyme. Be kita ko, kaip savo paaiškinime teigia ir pati Taryba, jos siekis yra „atstovauti Asociacijos narių interesams“, vadinasi, ji kaip juridinis asmuo siekia tenkinti išimtinai tik savo Asociacijos narių (tarp jų ir verslo subjektų) interesus. Viešasis interesas – tai visuomenės, o ne atskirų asmenų ar jų grupių interesas, todėl šiuo atveju Asociacijos veikla – Rezoliucijos siuntimas Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms – niekaip negali būti prilyginama viešojo intereso tenkinimui. Taigi, tokia Tarybos veikla, susijusi su nuomonės teikimu dėl teisėkūros, negali būti prilyginama išimtinei veiklai, kuri nelaikoma lobistine pagal LV įstatymo 7 straipsnio 7 punkto nuostatas, ir Tarybos argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

LV įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje.

Taryba savo paaiškinime Komisijai argumentuoja, jog ši, vykdydama savo veiklą, savo teiktus siūlymus ir pastabas dėl įvairių teisės aktų viešina visuomenės informavimo priemonėse, visi išsiunčiami raštai yra registruojami, juos registruoja ir gavusios institucijos, todėl veika atitinka LV įstatymo 7 straipsnio 9 punkte taikomą išimtį.

Komisija šį argumentą vertina kritiškai, remdamasi šiais teisiniais aspektais: pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 83 punktą, visuomenės informavimo priemonė yra laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Svarbu pažymėti, kad oficialūs, techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai, nėra laikomi visuomenės informavimo priemonėmis.

Taigi, LV įstatymo 7 straipsnio 9 punkto išimtis taikoma tik tada, kai informacija yra viešai paskelbiama visuomenės informavimo priemonėse, t. y. spaudoje, portaluose, televizijoje, radijuje ir pan. Dokumentų registravimas institucijose ar jų siuntimas konkretiems adresatams (pvz., Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, ministerijoms) nėra laikomas viešu paskelbimu. Viešas paskelbimas reiškia, kad informacija yra prieinama neribotam visuomenės ratui per žiniasklaidos kanalus, o ne tik konkrečioms institucijoms, kurioms nagrinėjamuoju atveju Rezoliucija buvo išsiųsta el. paštu. Nagrinėjamu atveju Tarybos Rezoliucija yra oficialus dokumentas, kuris buvo individualiai išsiųstas Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijoms. Tokia veikla negali būti prilyginama viešam informacijos skleidimui visuomenės informavimo priemonėje. Net jei dokumentas tampa viešai prieinamas, tai savaime neišplečia LV įstatymo 7 straipsnio 9 punkto taikymo, nes svarbu ne tik informacijos prieinamumas, bet ir pirminis paskelbimo būdas bei tikslas. LV įstatymo 7 straipsnio 9 punkto išimtis taikoma tik tada, kai informacija paskelbiama viešai ir daugiau jokie veiksmai su dokumentu neatliekami. Tarybos Rezoliucija buvo išsiųsta tikslingai teisėkūros procesuose dalyvaujantiems subjektams, siekiant sau palankių sprendimų, o ne vien informuoti visuomenę. Būtent pastarojo Tarybos veiksmo vertinimas ir yra Komisijos atliekamo tyrimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarybos veikla, kai Rezoliucija buvo individualiai išsiųsta šiame sprendime nurodytiems subjektams, negali būti laikoma viešu informacijos skleidimu visuomenės informavimo priemonėje, todėl LV įstatymo 7 straipsnio 9 punkto išimtis vertinant Tarybos elgesį netaikytina. Tarybos argumentas, kad jos veikla atitinka minėtą išimtį, yra nepagrįstas, nes, kaip minėta, Komisija nevertina Tarybos veiksmų dėl Rezoliucijos paviešinimo, bet vertina aplinkybes dėl Rezoliucijos išsiuntimo el. paštu teisėkūroje dalyvaujančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms. Komisijos kritinis vertinimas yra pagrįstas formaliuoju teisiniu reguliavimu, kuris aiškiai atskiria viešą informacijos skleidimą nuo tikslingo kreipimosi į institucijas. Taikant LV įstatymo 7 straipsnio 9 punktą būtina vadovautis ne tik dokumento turiniu, bet ir jo paskelbimo būdu, tikslu bei adresatų ratu. Tik viešai žiniasklaidos priemonėse paskelbta informacija gali būti laikoma išimtimi pagal LV įstatymo 7 straipsnio 9 punktą.

LV įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla.

Vertinant, ar aptariamu atveju Asociacijai taikytina ši išimtį nustatanti nuostata, pažymėtina, jog tai, kas yra viešosios naudos nevyriausybinė organizacija, apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje: viešosios naudos nevyriausybinė organizacija yra nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei, ir kuri pripažinta atitinkančia Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, be kita ko: vykdo veiklas, kurių didesnė dalis teikia naudą visuomenei ar jos daliai (1 punktas); yra įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre (2 punktas); Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikusi dvejų praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį (3 punktas).

Tyrimo metu nustatyta, jog SPPD, vadovaudamasis Nevyriausybinių organizacijų pripažinimo viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A1-682 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų pripažinimo viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) vertina nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia būti pripažintos viešosios naudos organizacijomis, veiklą remdamasis Aprašo 10 punkte nurodytais dokumentais ir priima sprendimą dėl nevyriausybinės organizacijos pripažinimo viešosios naudos organizacija. 2025-07-02 SPPD Komisiją informavo, jog šiame departamente nebuvo gautas Tarybos prašymas pripažinti ją viešosios naudos nevyriausybine organizacija, todėl konstatuotina, kad ji negali būti pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija. Taigi, Asociacijos veiklai Įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nustatyta išimtis šiuo atveju taip pat netaikytina (plačiau žr. https://vtek.lt/tinklarastis/ar-asociacijos-turetu-pateikti-prasyma-vtek-buti-irasytos-i-lobistu-sarasa/).

Taryba nurodo, kad jos kreipimasis buvo vienkartinis, pateiktas siekiant atkreipti dėmesį į problemas, o ne nuolatinė ar sisteminga veikla, kuri galėtų būti laikoma lobistine.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog LV įstatymo nuostatos nenustato išimčių, kad lobistine veikla nėra laikoma, kai juridinis asmuo kreipiasi į teisėkūros subjektą su tikslu pateikti nuomonę dėl teisėkūros ar keisti teisės aktą (ir teikia konkrečius pasiūlymus, kaip tai daryti) pirmą (ir vienintelį) kartą, arba jo kreipimasis yra sudėtinis, t. y. juo ne tik teikiami konkretūs teisėkūros pasiūlymai, bet ir reiškiama kritika bei nuomonė dėl teisėkūros. Pabrėžtina, kad LV įstatyme nėra nustatyta nei poveikio stiprumo, nei dažnumo, t. y. kiek kartų turi būti kreiptasi dėl teisės akto keitimo, kad būtų vykdoma lobistinė veikla. Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad Tarybos teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į Tarybos atstovės argumentus, kad Taryba nevykdė lobistinės veiklos, nes Seimo narys jau buvo įregistravęs ŽŪR įstatymo pripažinimo netekusiu galios projektą iki Rezoliucijos išsiuntimo, kad veikla buvo vienkartinė, ne pelno siekianti, o Rezoliucija išplatinta pritariant jau suformuotai valdžios institucijų nuomonei, šie argumentai yra teisiškai nepagrįsti dėl šių priežasčių:

Pirma, Komisija aiškiai nurodė, kad tyrimo dalykas yra ne Tarybos veiksmai suvažiavimo, kuriame dalyvavo ir Seimo narys, metu, o būtent 2025-04-16 Rezoliucijos išsiuntimas valstybės valdžios institucijoms. Tai, kad ŽŪR įstatymo projektas jau buvo įregistruotas, nereiškia, jog Tarybos veiksmai negali būti laikomi lobistine veikla – svarbus pats kreipimosi į institucijas faktas, siekiant paveikti teisėkūros procesą;

Antra, pagal LV įstatymo 7 straipsnio 2 punktą, lobistine veikla nelaikoma tik ta veikla, kai asmenys dalyvauja teisėkūros procese valstybės ar savivaldybių institucijų iniciatyva ir kvietimu kaip ekspertai ar specialistai. Tyrimo metu nenustatyta, kad Taryba būtų veikusi institucijų kvietimu ar iniciatyva ir dalyvavus renginiuose – ji pati savo iniciatyva organizavo suvažiavimą ir pati išsiuntė Rezoliuciją institucijoms, todėl ši išimtis netaikoma;

Trečia, LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad nuomonės dėl teisėkūros išimtis netaikoma, jei juridinis asmuo atstovauja ar vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis Tarybos narių yra būtent tokios asociacijos, kurių nariai siekia pelno ir vykdo komercinę veiklą. Todėl šiuo atveju išimtis netaikoma, nepriklausomai nuo to, ar pati Taryba deklaruoja nesiekianti pelno;

Ketvirta, Tarybos atstovės argumentas, kad Rezoliucijos siuntimas institucijoms laikytinas viešu informacijos paskelbimu (LV įstatymo 7 str. 9 punktą), yra nepagrįstas. Komisija aiškiai nurodė, kad viešas paskelbimas reiškia informacijos prieinamumą neribotam visuomenės ratui per žiniasklaidos kanalus, o ne individualų siuntimą institucijoms. Todėl ši išimtis netaikoma.

Atsižvelgiant į visus šiuos motyvus, Tarybos atstovės argumentai yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Tarybos veiksmai – 2025-04-16 Rezoliucijos siuntimas valstybės institucijoms su konkrečiais pasiūlymais dėl teisės aktų keitimo – atitinka lobistinės veiklos požymius, o nurodytosios LV įstatymo 7 straipsnyje nustatytos išimtys šiuo atveju netaikytinos.

Komisija dar kartą pabrėžia, kad LV įstatymo nuostatos niekaip nepaneigia konstitucinių Peticijų, Referendumo ir Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymų nuostatų, todėl asmenys gali laisvai dalyvauti darant įtaką teisės aktų priėmimui (LV įstatymo 7 straipsnio 5 punktas). LV įstatymas neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, bet tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią savo veiklą LV įstatyme nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Komisija nekvestionuoja Tarybos pateiktuose pasiūlymuose keltų problemų reikšmingumo, bet pabrėžia, kad siekdama daryti įtaką, teikdama nuomonę dėl teisėkūros bei konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo ir (ar) panaikinimo, ji privalėjo įsiregistruoti į lobistų sąrašą ir vykdomą lobistinę veiklą deklaruoti „Skaidris“.

Nagrinėjamu atveju Komisija nustatė esant esminius lobistinei veiklai būdingus kriterijus (elementus), t. y. 1) subjektiškumo, 2) kreipimosi objekto, 3) turinio apibrėžtumo, 4) teisėkūros iniciatyvos.

1. Subjektiškumas – į lobistinę veiką galintį patirti asmenį pagal kompetenciją kreipiasi konkretūs asmenys, siekiantys paveikti šio asmens sprendimus lobistinės veiklos užsakovo arba šios veiklos naudos gavėjo interesais, kad būtų priimti arba nepriimti konkretūs teisės aktai.

Taryba kreipėsi Į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, ministerijas kaip į pagal kompetenciją lobistinę įtaką galinčius patirti subjektus.

2. Kreipimosi objektas – lobistinę įtaką patiriančiam asmeniui yra teikiama informacija ar pasiūlymai, susiję su konkrečiu teisės aktu, ir (ar) nuomonė dėl teisėkūros.

Kaip minėta Sprendime, Taryba kreipėsi dėl konkrečių teisės aktų pakeitimo ir (ar) panaikinimo.

3. Turinio apibrėžtumas – kreipiamasi nurodant konkrečias teisės akto nuostatas, kurias siūloma keisti, ir argumentuojama, kodėl toks keitimas yra reikalingas.

Taryba konkrečiai nurodė, ką būtina keisti ar ko atsisakyti, nurodė argumentus, kodėl reikalingi tokie pakeitimai.

4. Teisėkūros iniciatyva – lobistinę veiklą galinčiam patirti asmeniui pateikiama (atsižvelgiant į besikreipiančio asmens teisinį statusą – fizinis ar juridinis asmuo, vienijantis verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ir (ar) tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas) nuomonė ir (ar) konkretus pasiūlymas dėl teisės akto pakeitimo, ir prašoma inicijuoti tokio akto keitimą.

Taigi Taryba, turėdama juridinio asmens statusą ir vienydama asociacijas, kurių nariai siekia verslo tikslų, savo iniciatyva pateikė nuomonę ir konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo ir (ar) panaikinimo tam, kad pasiektų sau palankių rezultatų.

Įvertinus Rezoliucijos ir siųsto elektroninio laiško turinį, byloje esančius duomenis, teisinį reguliavimą, teismų praktiką vertintina, kad neįrašyta į lobistų sąrašą Asociacija, savo iniciatyva išsiųsdama Rezoliuciją Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijoms, vykdė lobistinę veiklą, t. y. vienydama verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis teikė nuomonę dėl teisėkūros, taip pat teikė konkrečius pasiūlymus pakeisti, panaikinti teisės aktus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, prieš atlikdama šiuos veiksmus Asociacija turėjo kreiptis į VTEK dėl jos įrašymo į lobistų sąrašą ir LV įstatymo nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, bet to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad Asociacija (Taryba) savo minėtąja veika vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė :

1. Pripažinti, kad Lietuvos žemės ūkio taryba, nebūdama nustatyta tvarka įrašyta į lobistų sąrašą, bet 2025 m. balandžio 16 d. el. paštu Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai išsiųsdama Rezoliuciją, kurios 2, 13, 16, 19, 21, 24 ir 31 punktuose pateikta nuomonė dėl teisėkūros ir konkretūs pasiūlymai pakeisti ir (ar) panaikinti teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą (Rezoliucijos 2 punktas); 2) Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą (Rezoliucijos 13 punktas); 3) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (Rezoliucijos 16 punktas); 4) Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymą (Rezoliucijos 31 punktas), vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Rekomenduoti Lietuvos žemės ūkio tarybai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl Tarybos įrašymo į lobistų sąrašą.

3. Įpareigoti Komisijos įgaliotą darbuotoją surašyti protokolą dėl Lietuvos žemės ūkio tarybos padaryto Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo.

4. Sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos žemės ūkio tarybai ir pareiškėjui.

5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė