[pic]
VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS DĖL GINTAUTO PALUCKO
2025 m. rugpjūčio 27 d. Nr. KS-2025/80
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi buvusio Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko (toliau – ir Tiriamasis, Ministras Pirmininkas, Premjeras) Gintauto Palucko elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija, 2025 m. birželio 4 d. posėdyje susipažinusi su pareiškėjų pranešimais, paties Tiriamojo prašymu, taip pat įvertinusi Komisijos iniciatyva papildomai surinktą informaciją, nustatė, kad nacionalinis plėtros bankas ILTE (toliau – ir ILTE) 2025 m. vasario mėnesį suteikė UAB „Garnis“ (toliau – ir Bendrovė), kurios akcininkas yra Tiriamasis, 200 tūkst. eurų paskolą pagal programą „Startuok“. Eidamas Ministro Pirmininko pareigas Tiriamasis atliko tarnybinius veiksmus, susijusius su ILTE, t. y. pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių darbotvarkes, dalyvavo šiuose posėdžiuose svarstant ir priimant ir pasirašė toliau nurodytus sprendimus (toliau kartu – Sprendimai):
- 2025-02-26 Vyriausybės posėdyje svarstant dešimtąjį darbotvarkės klausimą „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“;
- 2025-03-19 Vyriausybės posėdyje svarstant dešimtąjį darbotvarkės klausimą „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ (TAP-25-155) (25-3263).
Vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 17 straipsnio 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamojo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija vertino, ar Gintautas Paluckas, eidamas Ministro Pirmininko pareigas ir pasirašydamas 2025-02-26 ir 2025-03-19 Vyriausybės posėdžių darbotvarkes, dalyvaudamas šiuose posėdžiuose svarstant ir priimant Sprendimus bei juos pasirašydamas, tarnybines pareigas atliko nešališkai, sąžiningai ir tinkamai, ar neveikė interesų konflikto situacijoje ir nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Komisija atlikdama tyrimą nevertino Sprendimų ir ILTE UAB „Garnis“ suteiktos paskolos teisėtumo, pagrįstumo bei atitikties teisės aktams, reglamentuojantiems Sprendimų priėmimą ir paskolos suteikimą.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. lapkričio 21 d. dekretu Nr. 1K-156 Gintautas Paluckas paskirtas Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku. 2025 m. rugpjūčio 4 d. dekretu Nr.1K-426 Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 7 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gintauto Palucko pareiškimą „Dėl atsistatydinimo iš Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigų“ ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2025 m. rugpjūčio 4 d. teikimą Nr. S-3369, priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimą.
Gintauto Palucko ryšiai su UAB „Garnis“ ir ILTE paskolos šiam juridiniam asmeniui suteikimo eiga
2. UAB „Garnis“ įsteigta 2024-01-16, VĮ Registrų centro įregistruota 2024-01-23. Steigėjai yra (duomenys neskelbiami), steigimo dieną valdantis 51 bendrovės vardinę paprastąją akciją, ir Gintautas Paluckas, pasirašęs 49 bendrovės vardines paprastąsias akcijas. Bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 Eur. Akcijos nominalioji vertė – 100 Eur. Akcijos emisijos kaina – 100 Eur. Akcijų skaičius – 100 vienetų (Bendrovės steigimo sutarties 1, 7–10, 13 punktai). Steigėjas Gintautas Paluckas pasirašo 49 Bendrovės akcijas, už kurias įsipareigoja sumokėti 4 900 Eur; pradinis įnašas – 4 900 Eur mokamas pinigais (Bendrovės steigimo sutarties 3.2.1, 13.2.2 papunkčiai).
3. UAB „Garnis“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas), kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat Bendrovės įstatais (Įstatų 1 punktas). Bendrovės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (Įstatų 2 punktas). Bendrovės veiklos tikslai: baterijų ir akumuliatorių gamyba (Įstatų 5 punktas).
4. 2024-11-06 Bendrovės akcininkai (duomenys neskelbiami) ir Gintautas Paluckas nusprendė: (i) teikti paraišką ILTE verslo paskolos programai „Startuok“ ir prašyti 200 000 Eur apyvartinėms lėšoms gauti; (ii) paskolos terminas – 36 mėnesiai su atidėjimu 12 mėnesių; (iii) įgalioti paraišką teikti, bendrovei atstovauti, paskolą gauti ir reikalaujamus dokumentus pasirašyti UAB „Garnis“ direktorių (duomenys neskelbiami).
5. 2024-11-06 Bendrovės direktorius pateikė ILTE paraišką, kurioje, be kita ko, atsakant į paraiškos klausimą „Ar jums / atstovui ar jo artimiesiems šeimos nariams arba artimiesiems pagalbininkams šiuo metu arba per paskutinius 12 mėnesių patikėtos svarbios viešosios pareigos (PEP)?“ yra nurodytas Gintautas Paluckas, einantis pareigas Lietuvos Respublikos Seime. Paraiškoje nurodyta pageidaujama paskolos suma – 200 000 eurų, grąžinimo terminas – 36 mėnesiai. Kartu su šiais dokumentais pateiktas ir Bendrovės direktoriaus 2024-09-16 pasirašytas UAB „Garnis“ verslo planas, kuriame nurodyta pagrindinė planuojama veikla – modulinių baterijų (kaupiklių) sistemų gamyba, vystymas ir pardavimas.
6. 2024-12-04 paraiška grąžinta Bendrovei tikslinti. ILTE informavo, kad pateiktoje paraiškoje nurodyta, jog įmonė turi tiekėjų iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, bet verslo plane nurodomos Vokietijos ir Kinijos įmonės. Prašoma patikslinti, ar UAB ,,Garnis“ turi tiesioginių ryšių su Kinija, ar vykdomi pirkimai iš šios šalies? Jei taip, prašoma nurodyti tai paraiškoje ir patikslinti tiekimo apimtis. UAB „Garnis“ 2024-12-04 pateikė atsakymą, paaiškindama aplinkybes.
7. 2024-12-11 Kredito komitetas L2 priėmė sprendimą Nr. KK-L2p-79-08 „Dėl paskolos suteikimo „Garnis“, UAB. Nutarta Bendrovei suteikti ILTE 200 000 eurų paskolą pagal finansinės priemonės „Startuok“, finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 4- 970 su vėlesniais pakeitimais, bei finansinės priemonės „Startuok“ finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, aprašymą, patvirtintą ILTE generalinio direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. B-178. Sprendimo skiltyje „Pagrindinės finansavimo sąlygos“ nustatytos paskolos suteikimo sąlygos, kurios:
1. turi būti įvykdytos iki paskolos sutarties pasirašymo, bet ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos: pateikti akcininkų ar valdymo organų sprendimą dėl paskolos ėmimo ar užtikrinimo priemonių suteikimo; pateikti dokumentus (išrašą iš Juridinių asmenų registro ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus), kad Paskolos gavėjo akcininkai padidino įstatinį kapitalą ir apmokėjo ne mažesne kaip 30 000 Eur suma (iki 40 000 Eur);
2. turi būti įvykdytos iki paskolos lėšų išmokėjimo: pateikti Paskolos gavėjo patvirtinimą, kad įgyvendinus Projektą nebus gaminamos, pateikiamos į rinką ar naudojamos draudžiamos medžiagos; pateikti dokumentus, įrodančius, kad paskolos lėšomis perkamos prekės atitinka joms taikomus ES standartus; visos esamos ir būsimos akcininkų ir (ar) kitų trečiųjų asmenų suteiktos paskolos ir visos pagal paskolos sutartis mokėtinos sumos (ne mažesne kaip 30 000 Eur suma) Paskolos gavėjui turi būti subordinuotos suteikiamos paskolos atžvilgiu.
8. 2024-12-30 Bendrovės akcininkų susirinkimo protokole užfiksuota, kad akcininkai (duomenys neskelbiami) ir G. Paluckas nusprendė padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 10 000 iki 40 000 eurų, papildomai išleidžiant 300 paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė – 100 eurų: (duomenys neskelbiami) iš asmeninių lėšų papildo Bendrovės einamąją sąskaitą 15 300 eurų (naujos 153 paprastosios akcijos), o G. Paluckas atitinkamai – 14 700 eurų (naujos 147 paprastosios akcijos). Šie duomenys VĮ Registrų centre įregistruoti 2025-01-14.
9. 2024-12-30 Bendrovės akcininkai (duomenys neskelbiami) ir Gintautas Paluckas nusprendžia: (i) imti ILTE verslo paskolos programos „Startuok“ paskolą 200 000 Eur apyvartinėms lėšoms gauti pagal ILTE sąlygas 2024-12-11 Nr. KK-L2p-79-08; (ii) sutikti su ILTE prašomomis užtikrinimo priemonėmis (iki paskolos išmokėjimo – turtinio komplekso įkeitimas ir UAB „Emus“ laidavimas); (iii) įgalioti UAB „Garnis“ direktorių (duomenys neskelbiami) atstovauti bendrovei, gauti paskolą ir pasirašyti reikalingus dokumentus.
10. 2025-02-03 UAB ILTE ir UAB „Garnis“, atstovaujama direktoriaus, pasirašė paskolos sutartį Nr. START- 2024-KK-L2p-79-08.
Vyriausybės priimti Premjero pasirašyti Sprendimai, susiję su ILTE
Dėl Vyriausybės 2025-02-26 posėdžio
11. 2025-02-26 Vyriausybės posėdyje svarstyti klausimai užfiksuoti darbotvarkėje 2025-02-27 Nr. 8, kurią pasirašė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas. Darbotvarkės B dalies (plačiau pristatytini klausimai) 10 klausimas – „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“. Pranešėjas – Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
12. 2025-02-26 Vyriausybės posėdžio protokole Nr. 8 užfiksuota, kad posėdžiui pirmininkavo Ministras Pirmininkas G. Paluckas. 10 klausimas – Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos. Teikia Ministras Pirmininkas. Pranešėjas – Gintautas Paluckas. Priimti Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“. Šis sprendimas priimtas visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais. Vyriausybė nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ (TAP-25- 117(2) (TAIS Nr. 25-2793(2)) nutaria pasiūlyti Seimui įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programą Vyriausybės pateiktus ir numatomus pateikti Seimui įstatymų ir Seimo nutarimų projektus, nurodytus šio nutarimo priede, – iš viso 79 teisės aktų projektų paketus. Priede esančios lentelės 8 punkte yra nurodytas Nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (ir jo lydimojo įstatymo projektas), kuriuo siekiama didinti nacionalinio plėtros banko UAB ILTE (NPB) veiklos efektyvumą ir plėtrą, įtvirtinti papildomas NPB teises ir detalizuoti esamą teisinį reguliavimą, taip prisidedant prie finansiškai gyvybingų ir efektyvių investicijų, valstybės ekonominės, socialinės ir regionų plėtros ir nacionalinio saugumo užtikrinimo. Taip pat nurodyta, kad šio teisės akto projektas Seime neregistruotas. Siūlomas projekto svarstymo Seime mėnuo – birželis. Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pasirašė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir vidaus reikalų ministras (duomenys neskelbiami), dokumento registracijos data ir numeris – 2025-02-26 Nr. 100. Posėdžio metu Premjeras pabrėžė, kad kai kurie teisės aktų projektai yra rengiami, t. y. dar yra neregistruoti.
13. Vyriausybės kanceliarija pateikė Komisijai informaciją (2025-07-23 raštas Nr. S-3257), kad 2025- 02-26 Vyriausybės posėdžio 10 klausimo medžiagą sudarė teikimas, nutarimo projektas ir jo priedas. Jokie kiti dokumentai ar nutarimo projekto priede nurodyti įstatymų projektai, tarp jų teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programą, sąrašo I skirsnio 8 punkte nurodytas Nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, nebuvo pateikti kaip šio klausimo lydimoji medžiaga. Nacionalinio plėtros banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Finansų ministerija suinteresuotoms institucijoms TAIS derinti pateikė 2025-05-05. Iki tol šis projektas nebuvo pateiktas susipažinti nei Vyriausybei, nei Ministrui Pirmininkui.
14. ILTE pateikė Komisijai informaciją (2025-06-11 raštas), kad minėtųjų įstatymų projektais siūlomi pakeitimai nėra susiję su paraiškų vertinimo ir finansavimo sprendimų priėmimo ILTE procesais, taip pat nėra susiję su UAB „Garnis“ suteikta paskola ir nedarė įtakos jos administravimo eigai.
15. Iš ILTE pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad (ILTE įstatymo keitimo eiga):
1. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo (toliau – NPBĮ) (buvęs pavadinimas – Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas, toliau – NPĮĮ) pakeitimas inicijuotas 2024 m. liepos mėnesį, po to, kai ILTE (iki 2024-08-30 – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, toliau tekste vartojamas ILTE pavadinimas) vadovybė, 2024 m. birželio ir liepos mėn. susipažinusi su akcininko lūkesčių laiško ILTE projektu, atsakingų ILTE darbuotojų ir išorės konsultantų pateikta informacija dėl veiklos ir skolinimo galimybių išplėtimo, inicijavo pasiūlymų dėl ILTE veiklos reguliavimo įstatymų keitimo rengimą, siekiant įgyvendinti planuojamus nustatyti ILTE valstybės tikslus: a) plėtoti gebėjimus pritraukti lėšų iš privačių ir institucinių investuotojų, siekiant patenkinti finansavimo poreikius srityse, kuriose yra rinkos finansavimo nepakankamumas ir (ar) neoptimalumas; b) ieškoti galimybių pritraukti papildomą finansavimą, nedarant poveikio valstybės skolai; c) efektyvinti ILTE veiklą ir procedūras.
2. Pirminius pasiūlymus dėl NPĮĮ pakeitimo parengė ILTE ir pateikė Finansų ministerijai, kuri inicijavo NPĮĮ pakeitimo projekto rengimą. ILTE 2024-07-23 elektroniniu paštu pateikė siūlomus NPĮĮ pakeitimus ir užpildytą formą dėl 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijai planuojamų teikti projektų. Formoje nurodyta, kad NPĮĮ keitimo projekto tikslas (esmė) yra nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ) įgyvendinamo skatinamojo finansavimo veiklos plėtra ir optimizavimas, aiškiau apibrėžiant NPĮ statusą, pakeičiant dividendų išmokėjimo tvarką, įtvirtinant skatinamojo finansavimo veiklos gynybos ir saugumo srityje, kuriai skiriamas vis didesnis dėmesys ir finansavimas, atitiktį nacionalinio saugumo interesams, taip pat numatant lankstesnį laikinai laisvų lėšų panaudojimą bei įtvirtinant papildomus teisinius pagrindus rinkti NPĮ įgyvendinamai skatinamojo finansavimo veiklai būtinus duomenis. Taip pat nurodyta, kad: 1. NPĮĮ 6 straipsnio 3 dalies papildymo tikslas – teisinio pagrindo rinkti teistumo duomenis įtvirtinimas; 2. NPĮĮ 6 straipsnio papildymo 5 dalimi tikslas – nuostatos dėl NPĮ skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo veiklos nepriskyrimo viešojo administravimo veiklai aiškus ir nedviprasmiškas įtvirtinimas; 3. NPĮĮ 6 straipsnio papildymo 6 dalimi tikslas – nuostatos dėl skatinamojo finansavimo veiklos gynybos ir saugumo pramonės srityje, pagal kurią finansavimas teikiamas išimtinai dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrintiems subjektams, įtvirtinimas; 4. NPĮĮ 13 straipsnio 2 dalies pakeitimo tikslas – finansavimo šaltinių detalizavimas, siekiant aiškumo dėl finansavimo teikimo iš NPĮ skolintų lėšų galimybės; 5. NPĮĮ 13 straipsnio papildymo 3 dalimi tikslas – laikinai laisvų lėšų panaudojimo tvarkos įtvirtinimas; 6. NPĮĮ 15 straipsnio 3 dalies papildymo tikslas – dividendų išmokėjimo tvarkos pakeitimas.
3. 2024-10-03 ILTE gautas Finansų ministerijos teikimas (2024-10-03 raštas Nr. 6K-24/5355) derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146 ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4147“ projektą, kurio tikslas buvo pakeisti ILTE statusą iš nacionalinės plėtros įstaigos į nacionalinį plėtros banką. 2024-10-10 ILTE pateikė Finansų ministerijai raštą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto derinimo“, kuriuo pritarė nutarimo projektui ir pateikė papildomus siūlymus (siūlė keisti įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį; pakeisti 6 straipsnio 3–5 dalis ir papildyti 6 dalimi; pakeisti 13 straipsnį ir papildyti 122 straipsniu), kurie 2024-07-23 jau buvo pateikti Finansų ministerijai, bet nebuvo įtraukti į nutarimo projektą. 2024-10-14 ILTE pateikė Finansų ministerijai raštą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto derinimo“, kuriuo patikslino poziciją ir nurodė, kad pritaria nutarimo projektui be pastabų ir sutinka, jog 2024 m. spalio 10 d. raštu pateikti siūlymai dėl nacionalinio plėtros banko veiklos reguliavimo pakeitimų būtų siūlomi Seime svarstyti ateityje, po to, kai bus išnagrinėti ir suderinti tarpinstituciniu lygmeniu.
4. Finansų ministerija pateikė Komisijai informaciją (2025-06-19 raštas Nr. 6K-25/3195), kad 2025-05-05 raštu Nr. 6K-25/2342 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo NR. XIV- 3098 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 15 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektų“ (TAIS Nr. 25-7775, 25-7776, 25-7777) Įstatymų pakeitimų projektus pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms, nustačiusi 10 darbo dienų terminą išvadoms gauti. Pastabos arba pritarimas Įstatymų pakeitimų projektams tarpinstitucinio derinimo metu gauti iš Lietuvos banko, Aplinkos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, UAB ILTE, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos. NPBĮ projekte siūloma: įtvirtinti NPB teisę gauti ir tvarkyti duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas; patikslinti NPB teisinį statusą, aiškiau apibrėžiant NPB funkcijas ir tai, kad NPB vykdoma skatinamoji finansinė veikla nėra laikoma viešojo administravimo veikla; numatyti galimybę laikinai laisvas NPB lėšas investuoti ar naudoti kitoms NPB įgyvendinamoms skatinamosioms finansinėms priemonėms įgyvendinti ir fondų fondams valdyti; įtvirtinti NPB teisę turėti depozitinių sąskaitų kredito įstaigose, kas leistų efektyviau vykdyti veiklą ir valdyti rizikas, susijusias su prievolių įvykdymo užtikrinimu.
5. 2025-05-05 ILTE gautas Finansų ministerijos pateiktas išvadoms Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV- 3098 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 15 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektas su priedais. 2025-05-07 ILTE pateikė Finansų ministerijai raštą „Dėl išvadų įstatymų projektams pateikimo“, kuriuo pritarė įstatymų projektams be pastabų.
Dėl Vyriausybės 2025-03-19 posėdžio
16. 2025-03-19 vykusiame Vyriausybės posėdyje svarstyti klausimai užfiksuoti darbotvarkėje 2025-03-20 Nr. 11, kurią pasirašė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas. Dešimtasis darbotvarkės klausimas – „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ (TAP-25-155) (25- 3263). Klausimo pranešėjas – finansų ministras (duomenys neskelbiami).
17. 2025-03-19 Vyriausybės posėdžio protokole Nr. 11 užfiksuota, kad posėdžiui pirmininkavo Ministras Pirmininkas G. Paluckas. 10 klausimas – „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo (TAP-25-155) (25- 3263)“. Teikia Finansų ministerija. Pranešėjas – G. Paluckas. Nutarimo projektas apsvarstytas Vyriausybės posėdžio A dalyje, kurioje, pagal Vyriausybės darbo reglamento 67 punktą, svarstomi klausimai, kurių nereikia plačiau pristatyti. Sprendimas priimti Vyriausybės nutarimą „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ priimtas visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais.
18. Vyriausybės nutarimo „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ (TAP-25-155) (25-3263) 1 punktu Vyriausybė nusprendė paskirstyti 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą, nustatytą Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Šio nutarimo priede numatyta, kad UAB ILTE skolinimosi limitas yra 250 000 tūkst. Eur. Nutarimo antru punktu Vyriausybė pavedė šio nutarimo priede nurodytiems ministrams ir centrinės valdžios sektoriaus subjektams iki 2026-01-31 pateikti Finansų ministerijai informaciją apie atitinkamiems centrinės valdžios sektoriaus subjektams paskirstytų skolinimosi limitų laikymąsi 2025 metais. Šį Vyriausybės nutarimą pasirašė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir finansų ministras (duomenys neskelbiami). Dokumento registracijos data ir numeris 2025-03-19 Nr. 138.
Vyriausybės nutarimo „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ rengimo eiga
19. Finansų ministerija pateikė Komisijai informaciją (2025-06-19 raštas Nr. 6K-25/3195), kad Vyriausybės nutarimo „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ projektas (toliau – Nutarimo projektas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 17 dalimi, kurioje nustatyta, kad Vyriausybė paskirsto tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų tam tikrų metų bendrą skolinimosi limitą. Neatsižvelgiant į tai, ar centrinės valdžios sektoriaus subjektas naudoja savo, ar skolintas lėšas, jo išlaidos veikia fiskalinį valdžios sektoriaus balansą, o prisiimti skoliniai įsipareigojimai įskaičiuojami į valdžios sektoriaus skolą, todėl atitinkamų limitų nustatymu siekiama sumažinti galimą neigiamą riziką dėl šių subjektų prisiimtų skolinių įsipareigojimų įtakos šiems fiskaliniams rodikliams. Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo, kuris priimtas 2024-12-19, 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus), turinčių teisę skolintis, 2025 metais pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 m. ir ankstesniais metais pasirašytas sutartis limitas yra 378 995 tūkst. eurų. Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija inicijavo Nutarimo projekto rengimą. Nutarimo projektas buvo pradėtas rengti 2025 m. sausio pradžioje, 2025 m. vasario 5 d. išsiųstas atitinkamoms ministerijoms ir subjektams išvadoms gauti ir 2025 m. vasario 27 d. pateiktas Vyriausybei. Nutarimo projekte skolinimosi limitas paskirstytas atitinkamiems ministrams ir centrinės valdžios sektoriaus subjektams pagal rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą gautus duomenis, kuriuos ministerijos turėjo pateikti Finansų ministerijos Biudžeto departamentui iki 2024-08-30.
20. Finansų ministerija 2024-07-24 raštu „Dėl 2025–2027 metų skolinimosi planų“ kreipėsi į ILTE dėl informacijos pateikimo. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seime 2024-06-13 priimtą Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2709 ir vadovaudamasi Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 17 ir 18 dalimi, Finansų ministerija prašė iki 2024-08-19 pateikti informaciją apie: 1) iš viso planuojamus turėti skolinius įsipareigojimus (be sukauptų palūkanų) 2024 m. ir 2025 m. pabaigoje; 2) užpildyti pridedamą lentelę dėl įstaigos / įmonės skolinimosi planų.
21. Į šį raštą ILTE atsakė 2024-08-29 raštu „Dėl 2025–2027 metų skolinimosi planų“, kuriame nurodė, kad 2025 metais planuotų papildomai prisiimti įsipareigojimų už 450 mln. eurų, iš kurių 350 mln. būtų skirta daugiabučių namų modernizavimo projektams finansuoti, o 100 mln. – kitoms veikloms, jeigu toks poreikis atsirastų įgyvendinant ILTE strateginį veiklos planą.
22. Teisės aktų informacinės sistemos duomenys (https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3d7678d1e38311ef8 cdff2c320e69444?positionInSearchResults=5&searchModelU UID=a2b550b8-43a2-4eb6-9b5a-b87a3dd296aa) patvirtina, kad Nutarimo projektą parengė Finansų ministerija ir 2025-02-05 TAIS pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat ir ILTE. Nutarimo projekto derinimas vyko iki 2025-02-18.
23. Vyriausybės kanceliarijoje Nutarimo projektas gautas 2025-02-27, jo lydraštyje Nr. G-2358, be kita ko, nurodyta, kad skolinimosi limitai taikomi tik centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurie turi teisę skolintis ir yra įtraukti į Valstybės duomenų agentūros sudaromą ūkio subjektų, priskiriamų valdžios instituciniam sektoriui, sąrašą (subsektoriaus kodas 1311). Taip pat nurodyta, kad Nutarimo projektu skolinimosi limitą siūloma paskirstyti susisiekimo ministrui, sveikatos apsaugos ministrui, UAB ILTE, UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ ir VĮ Turto bankui, atsižvelgiant į rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ministerijų pateiktą informaciją apie centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinius įsipareigojimus ir planuojamą skolinimosi poreikį bei Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką.
24. Paskolos UAB „Garnis“ suteikimo metu galiojo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2021-09-13 įsakymu Nr. B-178 (2024-06-28 įsakymu Nr. B-149 patvirtinta redakcija) patvirtintas Finansinės priemonės „Startuok“, finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, aprašymas (toliau – Aprašymas), pagal kurį: finansinė priemonė „Startuok“ įgyvendinama iš fondų fondo „Verslo finansavimo fondas“ (toliau – VFF), kuris buvo įsteigtas 2016-04-15 finansavimo sutartimi Nr. J07-FM- F-01-0001/1S-23/8-35, sudaryta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) ir fondų fondo „Inovacijų skatinimo fondas“, kuris buvo įsteigtas 2020-06-26 Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymu, taip pat 2020-12-30 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir INVEGA pasirašyta finansavimo sutartimi, lėšų (Aprašymo 2 punktas). UAB „Garnis“ paskolos lėšos išmokėtos iš Verslo finansavimo fondo sąskaitos. UAB ILTE pateikė Komisijai informaciją (2025-06-11 raštas), kad skolinimosi limito nustatymas nėra susijęs su priemonės „Startuok“ įgyvendinimu ar konkrečių sprendimų priėmimu ar įgyvendinimu dėl konkrečių klientų, šiuo atveju – UAB „Garnis“, nes priemonė „Startuok“ yra finansuojama iš asignavimų valdytojos – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų asignavimų, o ne iš skolintų lėšų (dėl kurių ir teiktas ILTE raštas pagal Finansų ministerijos prašymą), t. y. ILTE nebuvo ir nėra poreikio skolintis tam, kad finansuotų „Startuok“ priemonės projektus.
25. ILTE pateiktais duomenimis: 2024-10-02 ILTE susitikimas su Tiriamuoju įvyko ILTE generalinio direktoriaus (duomenys neskelbiami) kvietimu po to, kai su tuometiniu Seimo nariu, socialdemokratų partijos atstovu G. Palucku buvo trumpai bendrauta apie ILTE veiklą 2024-09-18 vykusiame Lietuvos Respublikos Prezidentūros rengtame viešame renginyje – Regionų forume. Susitikimo metu buvo aptarta ILTE veiklos specifika – papildyti rinkos finansavimo trūkumus, taip skatinant tvarų šalies ūkio vystymąsi, didinant ekonomikos atsparumą ir gerinant finansavimo prieinamumą verslui, viešajam sektoriui, žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus klientams. Taip pat buvo apžvelgtos pagrindinės teikiamų finansinių instrumentų grupės ir ILTE veiklos principai. Konkrečios finansinės priemonės ar jų sąlygos šio susitikimo metu aptartos nebuvo. Susitikimo metu nebuvo aptariami jokie būsimi Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiai ar jų temos (ILTE 2025-08-01 raštas).
26. ILTE informavo VTEK, kad Gintautas Paluckas, kaip privatus asmuo arba eidamas Ministro Pirmininko tarnybines pareigas, nebuvo kreipęsis (raštu ar žodžiu) į ILTE su tikslu spręsti klausimus, susijusius su paraiška ar paskola UAB ,,Garnis“ (2025- 06-11 raštas).
Gintauto Palucko paaiškinimas
Premjeras, atsakydamas į klausimus, susijusius su Vyriausybės nutarimų priėmimu, pažymėjo, kad kviesti Vyriausybės posėdžius, jiems vadovauti ir tvirtinti Vyriausybės posėdžio darbotvarkę yra tiesioginė Ministro Pirmininko kompetencija bei atsakomybė, įtvirtinta Vyriausybės įstatymo 24 straipsnyje. Šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras pasirašo priimtus Vyriausybės nutarimus. Išsamesnės Vyriausybės teisėkūros proceso taisyklės (tarp jų ir Ministro Pirmininko veiksmai) nustatytos Vyriausybės darbo reglamente. Šiuos veiksmus atlikti padeda Vyriausybės kanceliarija, pagal minėtą įstatymą atsakinga už Vyriausybės posėdžių rengimą, o Vyriausybės kancleriui pavesta teikti Ministrui Pirmininkui pasiūlymus dėl Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymo. Atsižvelgiant į tai, išsamios aplinkybės, susijusios su Vyriausybės 2025-02-26 nutarimo Nr. 100 „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ ir 2025-03-19 nutarimo Nr. 138 „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ rengimo ir priėmimo procedūromis, pateiktos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai adresuotame Vyriausybės kanceliarijos rašte.
Pabrėžė, kad jo, kaip Ministro Pirmininko, veiksmai, kuriais įgyvendino teisėkūros procedūrinius reikalavimus, abiem atvejais buvo išimtinai formalūs. Pirma, šie teisės aktų projektai buvo svarstomi Vyriausybės posėdžio darbotvarkės A dalyje. Šioje dalyje, pagal Vyriausybės darbo reglamento 67 punktą, svarstomi klausimai, kurių nereikia plačiau pristatyti. Vadovaudamasis Vyriausybės darbo reglamento 77 punktu, trumpai pristatė šiuos klausimus tik perskaitydamas teisės aktų pavadinimus ir papildomai neteikė jokių korekcijų dėl reguliavimo turinio bei neinicijavo diskusijų. Antra, pasiūlymą įtraukti Nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą į Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programą, sąrašą, taip pat Vyriausybės nutarimo „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ projektą pateikė finansų ministras pagal jam pavestas valdymo sritis ir jo vadovaujamai ministerijai priskirtą kompetenciją. Asmeniškai šių nutarimų projektų neinicijavo ir neteikė dėl jų kokių nors pastabų ar pasiūlymų.
Pabrėžė, kad Ministro Pirmininko tiesioginių pareigų vykdymas ir aptarti veiksmai Vyriausybės teisėkūros procese nebuvo draudžiami, nes jokia forma nebuvo susiję su kokiais nors jo privačiais interesais, kuriuos yra nurodęs savo privačių interesų deklaracijoje (t. y. jais nerealizavo jokių savo privačių interesų), ir jiems nedarė jokios įtakos. Nacionalinio plėtros banko ILTE sprendimas dėl paskolos suteikimo UAB ,,Garnis“, kurios dalis akcijų yra jo nuosavybė, priimtas dar 2024 m., o pati paskolos ILTE ir UAB „Garnis“ sutartis pasirašyta 2025-02-03 – anksčiau, nei aptariami Vyriausybės sprendimai buvo inicijuoti ir priimti. Be to, minėti Vyriausybės nutarimai neturėjo jokios įtakos minėtos paskolos suteikimui ir (ar) administravimui bei išskirtinių sąlygų sudarymui ar lengvatų suteikimui. Pažymėtina, jog tai, kad paskola suteikta laikantis ILTE nustatytos tvarkos, patvirtino šios bendrovės atliktas tyrimas.
Patikino, kad eidamas Ministro Pirmininko pareigas, susijusias su Vyriausybės nutarimų priėmimu ir įforminimu, veikė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai, todėl nėra pagrindo susidariusios situacijos vertinti kaip interesų konflikto.
Komisijos 2025-08-27 posėdyje G. Paluckas nedalyvavo. Apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką jis buvo informuotas tinkamai.
Teisinis vertinimas ir motyvai
Tiriamasis Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu ėjo Ministro Pirmininko, t. y. valstybės politiko, pareigas, kurios priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Įstatymas jam taikomas visos apimties (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu deklaruojantys asmenys įpareigojami teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas Įstatymo taikymo praktiką nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; 2020 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).
Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Įstatymas interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Artimi asmenys – tai deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
Nagrinėjamuoju atveju VTEK vertina, ar Tiriamajam nekilo interesų konfliktas ir ar jis nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai galbūt dalyvavo rengiant, svarstant, priimant arba kitaip paveikiant sprendimus, galimai susijusius su Tiriamojo privačiais interesais, būtent – pasirašė su UAB ILTE susijusias Vyriausybės posėdžių darbotvarkes, dalyvavo šiuose posėdžiuose svarstant ir priimant bei pasirašė toliau nurodytus Sprendimus:
- 2025-02-26 Vyriausybės posėdžio darbotvarkę bei šiame posėdyje svarstytą ir priimtą nutarimą „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“;
- 2025-03-19 posėdžio darbotvarkę bei šiame posėdyje svarstytą ir priimtą nutarimą „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ (TAP-25-155) (25-3263).
Vertinant minėtąjį Tiriamojo elgesį Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aspektu svarbu nustatyti:
1) ar pirmiau minėtieji Sprendimai kėlė Tiriamajam interesų konfliktą, t. y. ar atitinkami klausimai buvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jo privačiais interesais, asmeniniu suinteresuotumu jų baigtimi;
2) ar Tiriamasis vykdė pareigą Įstatymo nustatyta tvarka nusišalinti nuo interesų konfliktą jam galbūt keliančių klausimų (jei toks konfliktas kilo).
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Garnis“ valdo du akcininkai, iš kurių vienas yra Tiriamasis, turintis 196 akcijas iš 400 akcijų. Tiriamasis 2024 m. gruodžio 14 d. teiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodė nuo 2024- 01-23 esąs šios bendrovės akcininkas.
Privataus intereso šaltiniai tapatinami su Įstatymo 6 straipsnyje pateikiamu deklaruotinų duomenų sąrašu, kurio antrojoje dalyje įvardijama, kad privatūs interesai gali atsirasti dėl deklaruojančiojo ryšių su juridiniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 Eur. Privačiu deklaruojančio asmens interesu tampa per pastaruosius 12 mėnesių iki deklaracijos pateikimo dienos sudarytų sandorių pagrindais atsiradę ryšiai (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju Gintautas Paluckas 2024-01-16 už 4 900 Eur įgijo 49 Bendrovės akcijas, šio sandorio vertė – daugiau negu 3 000 Eur. Be to, 2024- 12-30 Bendrovės akcininkai padidino Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 10 000 iki 40 000 eurų, papildomai išleidę 300 paprastųjų akcijų, kurių vienos vertė 100 eurų. G. Paluckas iš asmeninių lėšų papildė Bendrovės einamąją sąskaitą 14 700 eurų ir įgijo 147 Bendrovės akcijas. Šie duomenys VĮ Registrų centre įregistruoti 2025-01-14.
Toks sandoris pagal jo vertės kriterijų atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvardijamų deklaruotinų ryšių sąlygas ir yra laikytinas Gintauto Palucko privataus intereso pagrindu. Šiuo atveju nėra reikšminga, kad Tiriamojo valdoma UAB „Garnis“ akcijų dalis nesuteikia jam teisių daryti lemiamą įtaką Bendrovės veiklai, nes privačiu deklaruojančiojo interesu laikytinos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių nesaisto įgytų akcijų suteikiamų balsų skaičius ar bet kokie kiti (išskyrus sandorio vertės) kriterijai. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje pateikiamas privačių interesų sąrašas nėra baigtinis. Privatus interesas gali atsirasti ir dėl kitų deklaruojančiajam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl minėtųjų akcijų įsigijimo sandorių atsiradę ryšiai su Bendrove yra tapatinami su privačiu Gintauto Palucko interesu ir tampa interesų konflikto jo tarnybinėje veikloje rizikos veiksniu. Taigi, Bendrovė yra aplinkybė, tiesiogiai ir akivaizdžiai kelianti Tiriamajam interesų konfliktą, dėl kurio eidamas tarnybines pareigas jis negali jokia forma dalyvauti. Atsižvelgiant į tai, vertinant Tiriamojo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu nustatyti, ar Vyriausybėje svarstyti ir priimti Sprendimai yra tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su Bendrove, jos veikla, statusu, jai suteikta paskola ir pan.
Tyrimo metu nustatyta, kad Tiriamasis dalyvavo Vyriausybės posėdžiuose svarstant ir priimant 2025-02-26 nutarimą Nr. 100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ bei 2025-03-19 nutarimą Nr. 138 „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ ir juos pasirašė. Taip pat Tiriamasis pasirašė minėtųjų posėdžių darbotvarkes. Pabrėžtina, kad minėtieji įgaliojimai Ministrui Pirmininkui nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte, pagal kurį Premjeras kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Taip pat pagal to paties įstatymo 41 straipsnio 2 dalį Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip balsavo posėdžio metu ir ar dalyvavo Vyriausybės posėdyje.
Nustatyta, kad 2025-02-26 nutarimu Nr. 100 Vyriausybė nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programą Vyriausybės pateiktus teisės aktų projektus, tarp jų ir Nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, o 2025-03-19 nutarimu Nr. 138 Vyriausybė nustatė ILTE skolinimosi limitą.
Iš minėtųjų nutarimų turinio matyti, kad jie yra susiję su UAB ILTE veikla ir statusu, t. y. minėtasis įstatymo projektas į Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programą buvo įtrauktas turint tikslą didinti UAB ILTE veiklos efektyvumą ir plėtrą, įtvirtinti papildomas NPB teises ir detalizuoti esamą teisinį reguliavimą, taip prisidedant prie finansiškai gyvybingų ir efektyvių investicijų, valstybės ekonominės, socialinės ir regionų plėtros ir nacionalinio saugumo užtikrinimo, o 2025-03-19 nutarimu Vyriausybė nusprendė paskirstyti 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą, nustatytą Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, ir nutarė, kad UAB ILTE skolinimosi limitas yra 250 000 tūkst. Eur.
Tyrimo metu nenustatyta, kad Vyriausybės posėdžiuose svarstyti klausimai būtų susiję su paskolos UAB „Garnis“ suteikimu, jos vykdymu, administravimu ar sąlygomis arba jais buvo sprendžiama dėl papildomų ar konkrečių banko veiksmų, susijusių su šios bendrovės finansavimu ar veikla. Be to, Komisijai pateikti dokumentai patvirtina, kad minėtieji Vyriausybės nutarimai apskritai nebuvo susiję su paraiškų vertinimo ir finansavimo sprendimų priėmimo procesais ILTE. Tai reiškia, kad Vyriausybės nutarimai buvo tiesiogiai susiję ne su UAB „Garnis“, kurio akcininkas yra Tiriamasis, o su UAB ILTE, į kurią kreipėsi minėtoji bendrovė dėl paskolos suteikimo. Atsižvelgdama į tai, VTEK vertina, kad egzistuojantys trečiojo asmens (UAB ,,Garnis“) ir ILTE sutartiniai santykiai nesudaro pagrindo VTEK pripažinti, kad Vyriausybės posėdžiuose spręsti su ILTE susiję klausimai, be kita ko, yra tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję ir su Tiriamojo privačiais interesais.
Komisija vertina, kad nėra duomenų, jog Tiriamasis buvo asmeniškai suinteresuotas su ILTE susijusiais Sprendimais ir dėl asmeninių (privačių), o ne tarnybinių pareigų, motyvų buvo suinteresuotas ILTE skolinimosi limito nustatymu bei šio banko veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimu. Vien ta aplinkybė, kad Gintautas Paluckas, eidamas Premjero pareigas, sprendė klausimus, susijusius su ILTE, kuri suteikė UAB „Garnis“ paskolą, pats būdamas šios bendrovės akcininku, ir dėl to galbūt negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas, nėra pakankama konstatuoti, jog egzistuoja Ministro Pirmininko veiklos Vyriausybėje svarstant klausimus, susijusius su ILTE skolinimosi limito nustatymu bei šio banko veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimo projekto įtraukimu į Seimo II (pavasario) sesijos darbų programą, bei Tiriamojo privataus intereso ar asmeninio suinteresuotumo, kiek tai susiję su UAB „Garnis“ veikla, priežastinis ryšys, nes šios aplinkybės tarpusavio priežasčių ir pasekmių prasme yra per daug viena nuo kitos nutolusios. Tai reiškia, kad Sprendimai yra nutolę nuo Tiriamojo asmens privačių interesų ir jokios tiesioginės įtakos jiems nedaro.
Be to, Komisija mano, kad Tiriamojo elgesio teisiniam vertinimui reikšmingos yra ir šios aplinkybės: Tiriamasis nebuvo Vyriausybėje svarstytų ir priimtų Sprendimų iniciatorius, Sprendimų projektai buvo pradėti rengti dar 2024 m. vasarą, kai Gintautas Paluckas nebuvo paskirtas Ministru Pirmininku; be to, 2025-02-26 Vyriausybės posėdyje svarstant nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą Nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas dar buvo rengiamas ir Seime neregistruotas. Tai reiškia, kad, nors Vyriausybės posėdyje buvo nutarta pasiūlyti Seimui įtraukti į pavasario sesijos darbų programą su ILTE susijusį teisės aktą, šis projektas dar nebuvo pateiktas susipažinti nei Vyriausybei, nei Ministrui Pirmininkui, ir pastarajam nebuvo žinomas konkretus keičiamo teisinio reguliavimo turinys. Interesų konflikto situacijos hipotetiškumas negali būti laikomas absoliučiu, t. y. analizuojant tokios situacijos atsiradimo tikimybę kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos konkrečios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti (arba paneigti) išvadą, kad tikimybė atsirasti su atitinkamais asmenimis sietinam interesų konfliktui yra reali. Pagal Įstatymą, interesų konfliktas kyla, kai asmuo, eidamas pareigas, turi priimti sprendimą ar atlikti veiksmus, kurie gali daryti įtaką jo ar su juo susijusių asmenų privačiam interesui, o tai reiškia, kad interesų konfliktas yra susijęs su konkrečiu turiniu ir jo poveikiu. Analizuojamoje situacijoje minėtasis konkretus turinys ir poveikis gali būti nustatomas per Nacionalinio plėtros banko įstatymo Nr. XIV-3098 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, bet šis projektas nei 2025-02-26 posėdyje, nei pačiam Tiriamajam nebuvo pateiktas susipažinti, nes tuo metu buvo dar tik rengiamas.
Svarbu ir tai, kad Komisijai atliekant tyrimą nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad Gintautas Paluckas darė (bandė daryti) poveikį ar įtaką (ar kitaip domėjosi, rinko informaciją, bendravo su ILTE darbuotojais ir pan.) ILTE banko darbuotojams, kai šis bankas sprendė klausimą dėl paskolos UAB „Garnis“ suteikimo. Taip pat Komisija neturi teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad Vyriausybėje priimti su ILTE susiję Sprendimai gali būti vertinami kaip Tiriamojo atsidėkojimas bankui už jo valdomai bendrovei suteiktą paskolą arba šie Sprendimai buvo inicijuoti ar priimti dėl to, kad minėtoji paskola būtų suteikta. Kaip minėta, Įstatymo nuostatų pažeidimas negali būti įrodinėjamas spėlionėmis ar hipotezėmis. Tai reiškia, kad aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą.
Vertinant minėtųjų Sprendimų turinį tiesioginio ir akivaizdaus Tiriamojo privataus intereso (asmeninio suinteresuotumo) nenustatyta, todėl konstatuotina, kad buvęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, pasirašydamas Vyriausybės posėdžių darbotvarkes, dalyvaudamas šiuose posėdžiuose svarstant ir priimant Sprendimus bei juos pasirašydamas, nepateko į interesų konflikto situaciją ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė.
Komisija tyrimo metu vertino Tiriamojo elgesio atitiktį ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Įstatyme nėra pateikta minėtųjų pareigų atlikimo būdų apibrėžimų ar reikalavimų. VTEK vertina, kad šioje Įstatymo normoje įtvirtintas imperatyvas yra pažeidžiamas, kai: deklaruojantis asmuo apskritai neatlieka tarnybinių pareigų arba jas atlieka, bet su tam tikrais trūkumais, klaidomis, ne pagal nustatytus reikalavimus, standartus ar taisykles, t. y. netinkamai; deklaruojantis asmuo veikia ne pagal sąžinę, neteisingai, apgaulės, klastos būdu ir ne atvirai, t. y. nesąžiningai; deklaruojantis asmuo tarnybines pareigas atlieka turėdamas išankstinį nusistatymą, nėra nešališkas, atsižvelgia į asmeninius ar subjektyvius veiksnius, sprendimą grindžia išankstinėmis nuomonėmis ir nuostatomis, taip pat yra paveiktas asmeninių simpatijų ar antipatijų, todėl negali išlikti objektus ir daryti teisingas išvadas, t. y. veikia šališkai. Svarbu ir tai, kad vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo sąžiningai ir tinkamai atliko tarnybines pareigas, būtina nustatyti konkrečias tiriamojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigas.
Komisija mano, kad analizuojamoje situacijoje vertinant, ar Tiriamasis, pasirašydamas Vyriausybės posėdžių darbotvarkes, dalyvaudamas šiuose posėdžiuose svarstant ir priimant Sprendimus bei juos pasirašydamas, šias tarnybines pareigas atliko nešališkai, sąžiningai ir tinkamai, svarbi yra ta aplinkybė, kad Tiriamasis, Komisijos vertinimu, nepateko į interesų konflikto situaciją ir neturėjo pareigos nusišalinti nuo Sprendimų, todėl galėjo dalyvauti juos svarstant, priimant ir juos pasirašyti. Atsižvelgdama į tai, Komisija neturi teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad Gintautas Paluckas tarnybines pareigas atliko šališkai, nesąžiningai ir netinkamai.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi suformuota teismų praktika, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Gintautas Paluckas, eidamas Ministro Pirmininko pareigas pasirašydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025-02-26 ir 2025-03-19 posėdžių darbotvarkes, dalyvaudamas šiuose posėdžiuose svarstant ir priimant 2025-02-26 nutarimą Nr. 100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ ir 2025-03-19 nutarimą Nr. 138 „Dėl 2025 metų centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limito paskirstymo“ ir juos pasirašydamas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti Gintautui Paluckui.
3. Apie Komisijos priimtą sprendimą informuoti pareiškėjus.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
