VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJOS
2025 m. rugsėjo 30 d. Nr. KS-2025/84
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinaravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, atlikusi tyrimą dėl Lietuvos vyskupų konferencijos (toliau – LVK) veikos atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LV įstatymas) nuostatoms,
n u s t a t ė :
Tyrimo pagrindas ir dalykas
VTEK tyrimas pradėtas gavus anoniminį pranešimą. Iš Komisijai pateiktos informacijos matyti, kad 2025-05-20 LVK atstovas generalinis sekretorius kun. (duomenys neviešinami) 2025-05-20 raštu Nr. 1-86/25 „Dėl Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projekto“ (toliau – Raštas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) Švietimo ir mokslo komitetą ir siūlė pritarti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-110 (toliau – LP įstatymo projektas) bei nurodė atitinkamus argumentus: 1) ankstesnės kadencijos Seimo priimtas teisių ribojimas tikintiesiems ir kitiems geros valios žmonėms skirti pajamų mokesčio dalį religinėms bendruomenėms ir bendrijoms (toliau – RBB) buvo legislatyvinė klaida, kurią reikėtų atitaisyti. Įstatymo leidėjas nepagrįstai pakeitė ilgametę susiklosčiusią praktiką, kai RBB galėjo gauti kaip paramą dalį gyventojų mokamo pajamų mokesčio be jokių papildomų sąlygų; 2) įstatymų leidėjas de facto deklaravo, jog RBB savaime nėra svarbi visuomenės dalis, nebent jos vykdo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) plėtros įstatyme nurodytą visuomenei naudingą veiklą. LVK atstovo nuomone, šiuo metu galiojantis reguliavimas riboja tikinčiųjų teisę laisvai pasirinkti aukoti RBB, o projektu išsprendžiama legislatyvinė klaida ir nepagrįstas ribojimas tikintiesiems paremti maldos namus, parapijas, ir kt. religines ir karitatyvines Bažnyčios veiklas.
Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos ,,Skaidris“ duomenimis, nei LVK, nei jos atstovas kun. (duomenys neviešinami) nebuvo įrašyti į lobistų sąrašą.
Komisija, susipažinusi su gautu pranešimu ir surinkta papildoma informacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2025-07-02 nusprendė pradėti tyrimą dėl LVK veikos atitikties LV įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Atliekant tyrimą vertinama, ar LVK, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą ir Raštu Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pateikdama siūlymą pritarti LP įstatymo projektui, nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos ir ar tokiais veiksmais nepažeidė LV įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Iš viešai prieinamos informacijos nustatyta, kad LVK yra lotyniškųjų apeigų Bažnyčios Lietuvos vyskupų sambūris, įsteigtas siekiant drauge nagrinėti, svarstyti bei spręsti kylančius pastoracinius uždavinius ir tinkamai derinti bažnytinę veiklą.
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, LVK teisinė forma – Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija (toliau – RBB). Juridinio asmens kodas (193040214).
Pagal LVK statutą (patvirtintas Šventojo Sosto Vyskupų Kongregacijos 2001-05-31) (toliau – LVK Statutas), LVK nariai yra: a) visi Lietuvos vyskupai, dieceziniai vyskupai ir jiems prilyginami asmenys; b) vyskupai koadjutoriai; c) vyskupai augzibarai ir kiti tituliniai vyskupai, Lietuvos teritorijoje vykdantys Šventojo Sosto ar Konferencijos jiems pavestus ypatingus įpareigojimus; 2. Vyskupai emeritai, nors ir nebūdami Konferencijos nariais, posėdžiuose turi patariamojo balso teisę ir gali dalyvauti komisijos, komiteto bei tarybos veikloje (LVK konferencijos statuto 2 straipsnis). LVK organai: plenarinis posėdis, nuolatinė taryba, vyskupų komisijos, tarybos ir komitetai, sekretoriatas (LVK statuto 3 straipsnis). LVK nariais yra fiziniai asmenys: 1) Kauno vyskupas augziliaras (duomenys neviešinami); 2) Vilniaus arkivyskupas (duomenys neviešinami), pirmininkas; 3) Kaišiadorių vyskupas (duomenys neviešinami); 4) Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius; 5) Kauno arkivyskupas (duomenys neviešinami); 6) Vilkaviškio vyskupas (duomenys neviešinami), vicepirmininkas; 7) Vilniaus vyskupas augziliaras (duomenys neviešinami); 8) Šiaulių vyskupas (duomenys neviešinami); 9) Panevėžio vyskupas (duomenys neviešinami).
LVK 2025-09-22 Komisijai pateikė atsakymą, jog LVK neatstovauja, nevienija ir negali vienyti jokių verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų ar jų grupių. LVK įsteigti juridiniai asmenys yra paskelbti viešai https://lvk.lcn.lt/p_strukturos/: 1) Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Lietuvos jaunimo pastoracijos centras (301532870); Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Lietuvos katalikiškojo ugdymo centras (19206557); Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Lietuvos Caritas (192066334); Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Lietuvos šeimos centras (192065951); Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Šv. Kazimiero gildija (305562341); Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Užsienio lietuvių sielovados centras (306302492); Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Nacionalinė misijų tarnyba (306008380); Viešoji įstaiga Katalikų interneto tarnyba, juridinio asmens kodas 135269876; Viešoji įstaiga Katalikų interneto tarnyba (135269876); Viešoji įstaiga Katalikų radijo „Mažoji studija“ (223169310).
2013-05-07 LVK generaliniu sekretoriumi išrinktas kun. (duomenys neviešinami), jis šioms pareigoms perrinktas 2016, 2019 ir 2023 m..
2025-05-20 LVK atstovas generalinis sekretorius kun. (duomenys neviešinami) 2025-05-20 Raštu kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, kurio nariai yra atsakingi už LP įstatymo rengimą ir pakeitimus. Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus (Seimo statuto 25 straipsnis). LVK siūlė pritarti LP įstatymo projektui ir nurodė atitinkamus argumentus (argumentai išsamiau Sprendimo dalyje „Tyrimo pagrindas ir dalykas“).
Komisijai teikdamas informaciją Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nurodė, jog 2025-06-30 LP įstatymo projektas jų komitete dar nebuvo svarstytas. Pažymėjo, jog 2025-03-10 Seime įvyko minėto LP įstatymo projekto pateikimas, kurio metu Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstyti šį LP įstatymo projektą. Papildomais komitetais svarstyti šį LP įstatymo projektą buvo paskirti Seimo Audito, Žmogaus teisių bei Švietimo ir mokslo komitetai. Pasirengimas svarstyti šiame komitete vyko 2025-03-12. Pasirengimo svarstyti metu komitetas tik paskyrė atsakingus išvadų rengėjus. Vadovaudamasis Seimo Statuto 147 straipsnio 7 dalimi, komitetas Seimo interneto svetainėje paskelbė informaciją, iki kada komitete yra laukiama pasiūlymų ir pastabų iš suinteresuotų asmenų dėl šio LP įstatymo projekto, t. y. iki 2025-03-19. LVK Raštas dėl LP įstatymo projekto Komitete buvo gautas 2025-05-20.
Komisijai teikdamas informaciją Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nurodė, jog Seimas paskyrė šį komitetą papildomu komitetu svarstant LP įstatymo projektą Seime. Vadovaudamasis Seimo statuto 126 straipsnio 3 dalimi, komitetas neskelbė konsultavimosi su visuomene. Šio komiteto posėdžių darbotvarkės yra skelbiamos viešai Seimo interneto svetainėje likus savaitei iki posėdžio, taip pat posėdžių darbotvarkės išsiunčiamos visoms institucijoms ir organizacijoms, kurioms yra aktualūs šiame komitete svarstomi klausimai. LP įstatymo projekto svarstymas ir jo organizavimas šiame komitete vyko 2025-05-21. Komitetas, svarstydamas jam paskirtus projektus, svarsto visus organizacijų, institucijų bei piliečių pasiūlymus, pozicijas, nuomones, kurias Seimo posėdžių sekretoriatas susieja su konkrečiu projektu, o komitetas gauna per Seimo Dokumentų valdymo sistemą. Projekto svarstymas komitete vyko įprasta tvarka. LVK Raštas komitete buvo gautas 2025-05-20 ir svarstytas šio komiteto posėdyje kartu su kitų organizacijų pasiūlymais dėl LP įstatymo projekto. Informacija apie planuojamą posėdį buvo išsiųsta ir LVK, bet jų atstovas posėdyje nedalyvavo, pasiūlymo nepristatė.
Komisijai teikdamas informaciją Seimo Žmogaus ir teisių komitetas nurodė, jog pasirengimo svarstyti LP įstatymo projekto klausimą sprendė posėdyje 2025-03-12. LP įstatymo projektas komiteto posėdyje svarstytas 2025-05-28. Šis komitetas Seimo buvo paskirtas papildomu komitetu šiam projektui svarstyti, todėl pasirengimo svarstyti LP įstatymo projektą metu komitetas kreipimosi į visuomenę neinicijavo ir į LVK dėl nuomonės nesikreipė.
Komisijai teikdamas informaciją Seimo audito komitetas nurodė, kad papildomu komitetu paskirtas Seimo Audito komitetas, svarstydamas LP įstatymo projektą, konsultavimosi su visuomene nevykdė, į subjektus dėl nuomonės (išvadų) pateikimo nesikreipė. LP įstatymo projektą svarstė 2025-05-28 posėdyje, o į šio komiteto išvadą įtraukti ir minėtame posėdyje apsvarstyti visi iki šios datos dėl LP įstatymo projekto pateikti pasiūlymai.
LP įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog šio LP įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Audrius Radvilavičius. Šiame dokumente išdėstytos LP įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai, t. y. 2025-01-01 įsigaliojus naujos LP įstatymo pataisoms, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tokioms biudžetinėms įstaigoms kaip mokyklos ir darželiai. Taip pat galimybės gauti 1,2 proc. GPM neteko ir RB. Šis sprendimas sukėlė visuomenės diskusijų bangą, nes daugelis švietimo įstaigų ir RB iš esmės rėmėsi gyventojų parama. Pažymėta, jog Lietuvos gyventojai nuo 2003-01-01 turėjo galimybę skirti RB dalį GPM sumos. Toks papildomas finansavimas yra būtinas siekiant užtikrinti RBB veiklos tęstinumą, kulto pastatų išlaikymą, religinių apeigų prieinamumą tikintiems Lietuvos gyventojams, kartu ir tikinčiųjų naudojimąsi konstitucine teise į religijos laisvę. Kaimo vietovėse yra parapijų, kurių finansinė padėtis ypač sudėtinga. Taip pat didelė dalis kulto pastatų yra istorinio bei kultūrinio paveldo objektai, reikšmingi visai visuomenei, bet jų išlaikymo ir priežiūros finansinė našta tenka tikinčiųjų bendruomenėms. Kiekvieno asmens teisė yra pasirinkti, kam jis planuoja skirti dalį savo GPM, ir RB neturėtų būti diskriminuojamos ar laikomos mažiau visuomenei reikšmingomis nei NVO. Teisė į laisvą religijos praktikavimą yra viena iš pamatinių žmogaus ir konstitucinių teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje nustatoma, kad tikėjimo laisvė apima ir laisvę atlikinėti religines apeigas. Šios teisės įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su religinių organizacijų, dvasininkų ir religinio kulto pastatų išlaikymu. Šiems tikslams iki šiol buvo skiriama didžioji dalis tikinčiųjų gyventojų RB skiriamos paramos nuo mokamo GPM. Todėl šios paramos netekimas neigiamai paveikia tikinčiųjų Lietuvos gyventojų galimybę nevaržomai naudotis konstitucine teise į religijos laisvę, kuri yra glaudžiai susijusi su kulto pastatų, dvasininku išlaikymu bei religinės veiklos vykdymu. Su LP įstatymo pakeitimu įsigaliojęs teisinis reguliavimas, siejantis RBB galimybę gauti 1,2 proc. nuo GPM paramą su NVO teisinio statuso įgijimu, sukuria dirbtinį spaudimą RBB siekti joms nebūdingo (NVO) teisinio statuso. Pakeitus įstatymą, paramos gavimo galimybė RBB buvo susieta su joms nebūdingo naujo teisinio statuso įgijimu pagal Lietuvos Respublikos NVO plėtros įstatymą, kuris nėra skirtas reguliuoti religinių bendruomenių veiklą. Toks spaudimas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms gauti teisinį statusą pagal jų veiklos nereguliuojantį įstatymą yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta religijos laisvės samprata bei konstitucine nuostata, kad „Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus“ (LR Konstitucijos 43 straipsnis). Tiek Konstitucijos, tiek tarptautinių Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarčių, tiek RBB įstatymo nuostatos nenumato nevyriausybinės organizacijos statuso įgijimo kaip sąlygos RB gauti valstybės ar gyventojų skiriamą paramą. Be to, dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių didelė dalis Lietuvos istorinio, kultūrinio ir meninio paveldo yra religinės paskirties nekilnojamieji objektai arba kilnojamosios kultūros vertybės, saugomos religinės paskirties pastatuose. Šis paveldas turi didelę vertę ne tik pačioms RB, bet ir visai visuomenei. Tiek pačių pastatų, tiek juose esančių kultūros vertybių priežiūros ir išlaikymo našta daugiausia tenka RB, kurios ne visur yra gausios (pvz., kaimo vietovių parapijos). Valstybės skiriama parama RB valdomam paveldui saugoti padengia tik nedidelę dalį šio paveldo saugojimui bei išlaikymui reikalingų lėšų poreikio. Dėl energijos ir kitų kaštų didėjimo, lėšų, reikalingų pastatų ir kitų kultūriškai bei istoriškai vertingų objektų išlaikymui, poreikis gerokai išaugo. Atėmus iš gyventojų galimybę RB skirti 1,2 proc. nuo GPM žymiai sumažėtų pačių RB galimybės tinkamai išlaikyti joms priklausantį istorinį ir kultūrinį paveldą. Ko gero, tektų tam ieškoti papildomos valstybės pagalbos. Didelei daliai Lietuvos tikinčių gyventojų galimybė RBB skirti nedidelę dalį sumokamo GPM buvo įprastas būdas paremti RB, taip prisidedant prie religijos laisvės ir Lietuvos religinio, istorinio bei kultūrinio paveldo puoselėjimo. Šios iki šiol tikinčiųjų turėtos teisės suvaržymas, paliekant galimybę skirti dalį nuo GPM tik NVO, neatitinka nei tikinčiųjų, nei visoje visuomenėje susiklosčiusių rėmimo tradicijų bei poreikių. Pagal galiojančio LP įstatymo 7 straipsnio 11 dalį, 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalies paramos gavėjais gali būti tik NVO, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, bei profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
Aiškinamajame rašte teigiama, jog LP įstatymo pakeitimas priimtas neįvertinus galimų pasekmių ir yra taisytinas. Todėl teikiamas LP įstatymo projektas, grąžinsiantis galimybę skirti GPM paramą valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei RBB ir religiniams centrams, t. y. LP įstatymo projektu siūloma LP įstatymo 7 straipsnio 11 dalį pakeisti, papildant paramos gavėjų sąrašą valstybinėmis ir savivaldybių mokyklomis, RBB ir religiniais centrais.
12. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartyje dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, kuri yra ratifikuota 2000-07-20 Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų ratifikavimo įstatymu (Nr. VIII-1883, Valstybės žinios, 2000 m. rugpjūčio 9 d., Nr. 67-2014) (toliau – Tarptautinė sutartis, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis) nustatyta, kad Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo srityje ir, laikydamosi šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės (1 straipsnio 1 dalis). Kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos ir kompetentingos Katalikų Bažnyčios institucijos abiem šalims priimtinais būdais bendradarbiauja švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, ypač dorovės bei žmogaus orumo apsaugos, klausimais (1 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) paaiškinimas
LVK 2025-06-26 raštu Komisijai nurodė, jog informaciją apie planuojamą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį, kuriame buvo ketinta svarstyti LP įstatymo projektą, LVK gavo iš viešai skelbiamos informacijos Seimo tinklalapyje.
LVK Raštą, kuriame buvo pareikšta LVK nuomonė dėl poreikio pritarti Seimo Švietimo ir mokslo komitete svarstomam LP įstatymo projektui, pateikė savo iniciatyva pasinaudodama įstatyme įtvirtinta asmenų teise teikti pasiūlymus dėl svarstomų įstatymų projektų. Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad „visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbto teisės akto projekto“.
LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad lobistine veikla nelaikoma „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas“.
LP įstatymo projekto svarstymas buvo inicijuotas Seimo. LVK, kaip juridinis asmuo, šiuo atveju pareiškė nuomonę dėl teisėkūros nurodydama priežastis, kodėl būtų svarbu projektą priimti. LVK neatstovauja ir nevienija verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų.
Pareikšdama nuomonę ir teikdama siūlymus Komitetui dėl LP įstatymo projekto LVK taip pat vadovavosi LV įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostata, pagal kurią lobistine veikla nelaikoma „religinių bendruomenių ir bendrijų veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais“.
LVK pasisakė dėl LP įstatymo projekto, kuriuo siūloma reglamentuoti religinių bendruomenių ir bendrijų galimybę gauti paramą. LP įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Paramos tikslas – teikti paramos dalykus šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose, nuostatuose ar kitose normose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams“. O LP įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse“.
RB galimybė gauti paramą RB valdomam kultūriniam paveldui išsaugoti bei puoselėti, religinėms vertybėms puoselėti, švietimui, socialinėms veikloms yra svarbus religinių bendruomenių ir bendrijų bendradarbiavimo su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais aspektas.
Taip pat pažymėjo, kad bendradarbiavimas tarp Lietuvos Respublikos institucijų ir Katalikų Bažnyčios vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartimi. Minėtos tarptautinės sutarties 1 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo srityje ir, laikydamosi šio principo, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės“.
Dėl aukščiau išvardytų priežasčių būtent pagal tokį kontekstą, LVK nuomone, turėtų būti vertinamas ir atitinkamai kvalifikuojamas LVK Raštas. LVK nuomone, šis Raštas nėra laikytinas lobistine veikla.
2025-09-30 Komisijos posėdyje dalyvavo LVK atstovas advokatas Dr. Zigmas Garalevičius ir nurodė...
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
LV įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (LV įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Lobistinė veikla LV įstatyme apibrėžta kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LV įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant (LV įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Lobistinės veiklos naudos gavėjas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, kurių interesais siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kurie siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos (LV įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo (LV įstatymo 6 straipsnio 2 punktas).
Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą (LV įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
LV įstatymo 7 straipsnyje pateikiamas sąrašas išimčių, kada veikla, susijusi su dalyvavimu teisėkūros procese, nelaikoma lobistine.
Iš aptarto teisinio reguliavimo išplaukia, kad pagrindiniai LV įstatymo tikslai yra du: kad lobistinę veiklą vykdytų tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų LV įstatymo nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, dėl ko siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas; vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą. Pabrėžtina, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus.
2017 m. Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė rekomendacijas „Dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo viešųjų sprendimų priėmimo kontekste“, kurių preambulėje pabrėžiama, kad „teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas visų Europos Tarybos narių demokratinių principų; augantis lobistinės veiklos skaidrumas ir atskaitingumas gali stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis sistemomis; lobistinė veikla gali teisėtais būdais prisidėti prie atviros valdžios ir gerai informuoto viešųjų sprendimų priėmimo; lobistinės veiklos reguliavimas gali suteikti skaidrias prielaidas visiems dalyviams prisidėti prie viešųjų sprendimų priėmimo“.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka prie LV įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr. 2021-03-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021; 2021-05-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021; ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, jog Komisija nagrinėjamu atveju nekvestionuoja LVK teisės teikti įvairius siūlymus ir pastabas dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo, taip pat ir dėl LP įstatymo projekto. Komisijos, prižiūrinčios LV įstatymo nuostatų laikymąsi, nagrinėjimo dalykas – situacijų, kai lobistinę veiklą vykdo ir jos nedeklaruoja nustatyta tvarka į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys, atitikties šio LV įstatymo reikalavimams teisinis įvertinimas.
Tyrimui aktualiu laikotarpiu nei LVK, nei jos atstovas generalinis sekretorius kun. (duomenys neviešinami), pasirašęs Seimui teiktą Raštą, nebuvo įrašyti į lobistų sąrašą.
Seimo statuto 25 straipsnyje nustatoma jog Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus.
Tyrimo metu nustatyta, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas paskirtas papildomu komitetu svarstyti LP įstatymo projektą Seime. Likus savaitei iki šio komiteto posėdžio (posėdis vyko 2025-05-21) Seimo interneto svetainėje viešai buvo paskelbta informacija apie posėdžio darbotvarkę su jame svarstytinais klausimais, tarp kurių buvo ir klausimas dėl LP įstatymo projekto. Taigi, tyrimo medžiaga patvirtina, jog LP įstatymo projekto iniciatyva kilo iš Seimo, t. y. šio projekto rengėjas ir iniciatorius, kaip matyti iš LP įstatymo projekto aiškinamojo rašto, buvo Seimo narys Audrius Radvilavičius.
LVK atstovai VTEK paaiškino, jog apie planuojamą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį, kuriame ketinta svarstyti LP įstatymo projektą, sužinojo iš Seimo interneto svetainėje viešai skelbiamos informacijos. Tada LVK atstovas generalinis sekretorius kun. (duomenys neviešinami) 2025-05-20 Raštu kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, siūlydamas pritarti LP įstatymo projektui ir nurodydamas atitinkamus argumentus: 1) ankstesnės kadencijos Seimo priimtas teisių ribojimas tikintiesiems ir kitiems geros valios žmonėms skirti pajamų mokesčio dalį RBB buvo legislatyvinė klaida, kurią reikėtų atitaisyti. Įstatymo leidėjas nepagrįstai pakeitė ilgametę susiklosčiusią praktiką, kai minėtos RBB galėjo gauti kaip paramą dalį gyventojų mokamo pajamų mokesčio be jokių papildomų sąlygų; 2) įstatymų leidėjas de facto deklaravo, jog RBB savaime nėra svarbi visuomenės dalis, nebent vykdo NVO plėtros įstatyme nurodytą visuomenei naudingą veiklą. LVK atstovo nuomone, šiuo metu galiojantis reguliavimas riboja tikinčiųjų teisę laisvai pasirinkti aukoti RBB, o siūlomu projektu išsprendžiama legislatyvinė klaida ir nepagrįstas ribojimas tikintiesiems paremti maldos namus, parapijas bei kt. religines ir karitatyvines Bažnyčios veiklas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas Komisijai nurodė, jog svarstydamas jam paskirtus projektus vertina visus organizacijų, institucijų bei piliečių pasiūlymus, pozicijas ir nuomones, kurias Seimo posėdžių sekretoriatas susieja su konkrečiu projektu ir kurios Komitetui pateikiamos per Seimo dokumentų valdymo sistemą. Be to, pažymėjo, kad LVK raštas Komitete buvo gautas 2025-05-20, o 2025-05-21 svarstytas tame pačiame Komiteto posėdyje kartu su kitų organizacijų pasiūlymais dėl LP įstatymo projekto. LVK atstovas, nors turėjo informaciją apie planuojamą posėdžio datą ir laiką, posėdyje nedalyvavo ir pasiūlymo nepristatė.
Iš to matyti, kad LP įstatymo projekto iniciatyva kilo ne iš LVK. Vadovaujantis LP įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, šio projekto iniciatorius buvo Seimo narys Audrius Radvilavičius.
Taigi, vertinant LVK veiksmų atitiktį LV įstatymo nuostatoms svarbu nustatyti, ar šio juridinio asmens veiksmai, t. y. Raštu pateikimas Seimo Švietimo ir mokslo komitetui siūlymo pritarti LP įstatymo projektui, atitinka LV įstatymo 7 straipsnyje nustatytos išimties, aktualios šioje situacijoje, apibrėžtį.
Kaip minėta, Raštas Seimo komitetui pateiktas LVK vardu. Surinkti tyrimo duomenys rodo, jog LVK yra šios tautos lotynų rito Bažnyčios vyskupų sambūris, įsteigtas laikantis visuotinės kanonų teisės normų, siekiant drauge aiškintis, svarstyti ir spręsti iškylančius sielovados uždavinius bei tinkamai suderinti bažnytinę veiklą (plg. kan. 447) (LVK Statuto 1 straipsnis). VĮ Registrų centro duomenimis, LVK turi juridinio asmens statusą (juridinio asmens kodas 193040214), jo teisinė forma – religinė bendruomenė ir bendrija. Pagal LVK Statutą LVK nariai yra: a) visi Lietuvos vyskupai, dieceziniai vyskupai ir jiems teisės prilyginami asmenys; b) vyskupai koadjutoriai; c) vyskupai augzibarai ir kiti tituliniai vyskupai, Lietuvos teritorijoje vykdantys Šventojo Sosto ar Konferencijos jiems pavestus ypatingus įpareigojimus; 2. Vyskupai emeritai, nors ir nebūdami Konferencijos nariais, posėdžiuose turi patariamojo balso teisę ir gali dalyvauti komisijos, komiteto bei tarybos veikloje (LVK konferencijos statuto 2 straipsnis). LVK organai: plenarinis posėdis, nuolatinė taryba, vyskupų komisijos, tarybos ir komitetai, sekretoriatas (LVK statuto 3 straipsnis). LVK nariais yra visi Lietuvos vyskupai, kurie vykdo aktyvią vyskupiškąją tarnystę (t. y. nėra vyskupai emeritai). Ši informacija yra vieša, ji skelbiama LVK svetainėje. LVK svetainėje taip pat skelbiamas LVK įsteigtų juridinių asmenų sąrašas (žr. Sprendimo faktinių aplinkybių 4 punktą).Komisijai pateikti LVK pavaldžių organizacijų statutai ar įstatai nustato, kad visi šie juridiniai asmenys yra vieši ir nesiekiantys pelno.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija sprendžia, jog šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį, pagal kurią lobistine veikla nelaikoma <...> juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.
Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, jog LVK yra juridinis asmuo, kuris neatstovauja ir nevienija verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų. Šį faktą Komisijai patvirtino ir pati LVK. Be kita ko, vertinant LVK Seimui siųsto Rašto turinį matyti, jog šis juridinis asmuo pats neparengė konkretaus teisės akto projekto ir nesiūlė jo inicijuoti teisės aktų nustatyta tvarka, o tik pateikė Komitetui Raštu siūlymą pritarti jau Seimo rengtam LP įstatymo projektui.
Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, jog aptariami LVK veiksmai atitinka LV įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatytos išimties, jog lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, apibrėžtį.
Komisija vertina, kad LVK, teikdama raštą Seimui, nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos ir nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u s p r e n d ė :
1. Pripažinti, kad Lietuvos vyskupų konferencija, nustatyta tvarka nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą ir 2025 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 1-86/25 „Dėl Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 11 dalies pakeitimo įstatymo projekto“ Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui teikusi siūlymą pritarti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-110, nepažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos vyskupų konferencijai.
3. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
