DĖL SIGITO ŠIUPŠINSKO

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL SIGITO ŠIUPŠINSKO

2025 m. rugsėjo 30 d. Nr. KS-2025/

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi buvusio Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus Sigito Šiupšinsko elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą,

n u s t a t ė:

Tyrimo pagrindas ir dalykas

Komisija 2025 m. liepos 16 d. posėdyje susipažino su 2025 m. birželio 6 d. gautu pareiškėjo pranešimu ir kartu pateikta medžiaga ir nustatė, kad S. Šiupšinsko vadovaujama įstaiga – Lietuvos standartizacijos departamentas (toliau – ir Departamentas), 2024 m. vykdė viešąjį paslaugų pirkimą: „Konferencijų salės su technine įranga nuoma ir maitinimo paslaugos viešasis pirkimas“ (toliau – ir Paslaugų pirkimas). (duomenys neskelbiami) (toliau – ir (duomenys neskelbiami)), kurioje vadovaujamas pareigas (Konferencijų vadovė) eina S. Šiupšinsko sutuoktinė (duomenys neskelbiami), buvo įtraukta į Departamento apklausiamų įmonių sąrašą (2024 m. vasario 20 d. tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažyma Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Pažyma).

Iš Pranešime nurodytos bei Komisijai papildomai pateiktos informacijos ir dokumentų nustatyta, kad S. Šiupšinskas, kaip Departamento vadovas, 2024 m. vasario 7 d. suderino Pirkimo inicijavimo paraišką Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Paraiška) susitikimų ir konferencijų viešbučiuose paslaugų (salės su įranga nuomos ir maitinimo paslaugų) pirkimui (metinis Departamento technikos komitetų pirmininkų susirinkimas).

Vadovaujantis 2023 m. birželio 16 d. S. Šiupšinsko pasirašytu įsakymu Nr. VE-50 „Dėl atsakingų už viešuosius pirkimus asmenų skyrimo“ (su vėlesniais pakeitimais 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VE-71) ir 2023 m. birželio 16 d. S. Šiupšinsko pasirašytu įsakymu Nr. VE-49 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“) (su vėlesniais pakeitimais 2023 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. VE-61), atsakingi asmenys (neskelbiamos apklausos būdu) 2024 m. vasario 8 d. išsiuntė trims įmonėms ((duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) kvietimus teikti siūlymus dėl pirmiau minėtos paslaugos pirkimo ir 2024 m. vasario 20 d. užpildė Pažymą.

Departamentas 2024 m. vasario 9 d. gavo (duomenys neskelbiami) pasiūlymą „Dėl konferencijų salės su technine įranga nuomos ir maitinimo paslaugų pirkimo“, kuriame yra informacija apie tiekėją, t. y. nurodytas asmuo, pateikęs pasiūlymą ir įgaliotas pasirašyti sutartį bei atsakingas už pirkimą – S. Šiupšinsko sutuoktinė (duomenys neskelbiami), einanti (duomenys neskelbiami) Konferencijų vadovės pareigas.

2024 m. vasario 28 d. S. Šiupšinskas su (duomenys neskelbiami) (kuriai atstovavo ir sutartį pasirašė generalinė direktorė (duomenys neskelbiami)) pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Sutartis), kurios bendra kaina – 885,00 Eur (su PVM).

Įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl S. Šiupšinsko elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.

Komisija vertina, ar S. Šiupšinskas, kaip Departamento direktorius, nenusišalindamas ir 2024 m. vasario 28 d. pasirašydamas Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) su (duomenys neskelbiami) dėl susitikimų ir konferencijų viešbučiuose paslaugų (salės su įranga nuomos ir maitinimo paslaugų) pirkimo (metinio Departamento technikos komitetų pirmininkų susirinkimo), nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui iškilus – nusišalinti.

Šiame sprendime nurodytų aplinkybių tyrimas pradėtas vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Komisijos tyrimo metu surinktais duomenimis, taip pat iš Privačių interesų registro (toliau – ir PINREG), VĮ Registrų centro, Departamento, (duomenys neskelbiami) pateiktų dokumentų, nustatyta:

S. Šiupšinskas nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. ėjo Departamento direktoriaus pareigas.

2024 m. rugpjūčio 3 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje (PID) yra nurodęs sutuoktinę (duomenys neskelbiami), jos darbovietę (duomenys neskelbiami) šioje (duomenys neskelbiami) nuo 2022 m. gegužės 4 d. einamas pareigas – Konferencijų vadovė.

Taip pat, vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatyta, kad S. Šiupšinskas ir (duomenys neskelbiami) yra sutuoktiniai (taip pat ir Paslaugų teikimo sutarties pasirašymo metu).

Vadovaujantis Departamento nuostatų, patvirtintų ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ir Ministras) 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 4-923 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 1 punktu, Departamentas – biudžetinė įstaiga prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija), kurios veiklos paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką Ministrui pavestoje standartizacijos valdymo srityje, aptarnauti šios politikos formavimą ir įgyvendinimą ir siekti nacionalinės standartizacijos institucijos tikslų bei atlikti reikiamas funkcijas (Nuostatų 2 punktas). Departamento savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija (Nuostatų 6 punktas). Departamentui vadovauja direktorius, kurį priima į pareigas ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka iš jų atleidžia Ministras. Departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Ministrui (Nuostatų 17 ir 18 punktai). Departamento direktorius pasirašo (tvirtina) sutartis (susitarimus), sudaromas (-us) pagal Departamento kompetenciją, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą (Nuostatų 19.9 papunktis).

Iš (duomenys neskelbiami) pateiktų papildomų dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) dalyvavo Paslaugų pirkime, o jos 2024 m. vasario 9 d. pateiktame pasiūlymo „Dėl konferencijų salės su technine įranga nuomos ir maitinimo paslaugų pirkimo“ (toliau – ir Pasiūlymas) ruošimo ir pateikimo Departamentui procese dalyvavo (duomenys neskelbiami) generalinė direktorė S. Laurinavičienė ir vykdančioji darbuotoja – (duomenys neskelbiami). Pasiūlymo eilutėje „Asmens, atsakingo už pirkimą, vardas, pavardė, telefono numeris, el. paštas“ yra nurodyta (duomenys neskelbiami) Konferencijų vadovė (duomenys neskelbiami). Pasiūlymą pasirašė (duomenys neskelbiami).

Tyrimo metu nustatyta, kad Departamentas Paslaugų pirkimą vykdė vadovaudamasis Departamento direktoriaus S. Šiupšinsko 2023 m. birželio 16 d. pasirašytu įsakymu Nr. VE-49 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakingi už viešuosius pirkimus Departamento darbuotojai buvo paskirti Departamento direktoriaus 2023 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VE-50 „Dėl atsakingų už viešuosius pirkimus asmenų skyrimo“. Paslaugų pirkimo iniciatorius buvo Departamento Organizacinio standartų skyriaus vedėja (duomenys neskelbiami), o pirkimo organizatorius (vykdytojas) – Departamento Organizacinio standartų skyriaus vyriausiasis specialistas (duomenys neskelbiami). Pirkimo inicijavimą derino Departamento Organizacinio standartų skyriaus vedėja (duomenys neskelbiami), Departamento patarėja finansų klausimais (duomenys neskelbiami) ir Departamento direktorius S. Šiupšinskas (Pirkimo inicijavimo paraiška Nr. (duomenys neskelbiami). Šioje paraiškoje matyti, kad tiekėjai, kuriuos planuojama kviesti pateikti pasiūlymą buvo trys: (duomenys neskelbiami). Pirkimo organizatorius (vykdytojas) 2024 m. vasario 8 d. kvietimus teikti Paslaugų pirkimo siūlymus išsiuntė trims įmonėms: (duomenys neskelbiami). Pagal pirkimų organizatoriaus 2025 m. birželio 19 d. paaiškinimus, kvietimai būtent šioms įmonėms buvo išsiųsti dėl jų siūlomų paslaugų mažų įkainių, dalyviams patogios vietos ir netoliese esančios vietos statyti asmeninį transportą. Pasiūlymai buvo gauti iš (duomenys neskelbiami) (2024 m. vasario 8 d.) ir (duomenys neskelbiami) (2024 m. vasario 8 d.), o (duomenys neskelbiami) pasiūlymo nepateikė, nes kovo 14 d. (renginio dieną) neturėjo laisvų salių. Pirkimo organizatorius užpildė nustatytos formos Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymą (2024 m. vasario 20 d. Nr. (duomenys neskelbiami).

2024 m. vasario 28 d. buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbiami) (pasirašė Departamento direktorius S. Šiupšinskas ir (duomenys neskelbiami) generalinė direktorė. Pagal minėtos sutarties 1.1 papunktį, (duomenys neskelbiami) įsipareigojo laiku ir kokybiškai suteikti konferencijų salės su technine įranga nuomos ir maitinimo paslaugas ir aptarnauti Departamento organizuojamos konferencijos dalyvius. Bendra minėtos sutarties kaina – 885,00 Eur (su PVM) (sutarties 2.1 papunktis). 2024 m. kovo 28 d. Paslaugų pirkimo perdavimo – priėmimo aktą pasirašė pirkimo organizatorius, t. y. Departamento Organizacinio standartų skyriaus vyriausiasis specialistas.

Sigito Šiupšinsko paaiškinimas

Apie pradėtą tyrimą S. Šiupšinskas buvo informuotas Komisijos 2025 m. liepos 17 d. raštu Nr. S-2025/1105-(1.2 E) „Dėl pradėto tyrimo ir paaiškinimo pateikimo“, jo paprašyta pateikti tyrimo aplinkybių paaiškinimą. 2025 m. liepos 23 d. gautas S. Šiupšinsko raštas „Dėl aplinkybių paaiškinimo“ (toliau – ir Paaiškinimas).

Dėl privataus interesų nebuvimo

Tiriamasis nurodo, kad vertinant privataus intereso (turtinio ar neturtinio suinteresuotumo) buvimą ar nebuvimą įvardyto tyrimo dalyko apraše, yra svarbu įvertinti ir atsižvelgti į tas aplinkybes, kad jis su sutuoktine (duomenys neskelbiami) yra sudaręs Vedybų sutartį dėl turto, turtinių teisių ir pajamų atskyrimo, taip pat pastaruosius septynerius metus gyvena atskirai.

Nurodo, kad Vedybų sutarties 3 punkte yra nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, be kita ko, 3.3 papunktyje numatyta, kad (duomenys neskelbiami).

S. Šiupšinskas teigia, kad pirmiau minėti Vedybų sutarties papunkčiai paneigia bendro turto (jungtinės nuosavybės) principą, kuris įstatymo numatytas kaip įprastas sutuoktinių turto režimas be sutarties.

S. Šiupšinskas savo Paaiškinime pabrėžia, kad (duomenys neskelbiami) ir, šios aplinkybės ir faktai patvirtina tai, kad nebuvo realių bendrų interesų, kurie galėtų lemti privataus intereso buvimą, pasirašant Sutartį su (duomenys neskelbiami).

Tiriamasis nurodo, kad Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis skaidria viešųjų pirkimų procedūra, kurioje buvo užtikrintos lygios konkurencijos sąlygos visiems pakviestiems tiekėjams, o pasirinktas laimėtojas – objektyviai pateikęs geriausią (mažiausios kainos) pasiūlymą. Todėl, vertinant šioje situacijoje privataus intereso buvimą ar nebuvimą ir atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad yra su sutuoktine (duomenys neskelbiami) sudaręs (duomenys neskelbiami), galima objektyviai tvirtinti, kad pasirašant Sutartį privataus intereso nebuvo.

Dėl regimybės tikimybės (skaidrumo).

S. Šiupšinskas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, mano, kad nesant jokio privataus intereso, taip pat pasitikėdamas darbuotojų, atsakingų už viešuosius pirkimus ir už Įstatymo laikymosi kontrolę, parengtą ir jam, kaip Departamento vadovui pateiktą Sutartį, – ją pasirašė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakingu už Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, Įstatymo, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo bei Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo laikymosi kontrolę Departamente buvo paskirtas Departamento patarėjas (duomenys neskelbiami), kuris derino Sutartį su (duomenys neskelbiami) ir 2024 m. vasario 27 d. ir perdavė ją Departamento direktoriui (S. Šiupšinskui) pasirašyti ir, apie bet kokią galimą interesų konflikto tikimybę ar regimybę jo, kaip Departamento direktoriaus, neinformavo.

Komisijos 2025 m. rugsėjo 30 d. posėdyje S. Šiupšinskas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).

Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Komisija pabrėžia, kad teikdama savo vertinimą nekvestionuoja Sutarties sudarymo ekonominio ar kito tikslingumo ir (ar) jos suteikto (realaus, galimo) naudingumo Departamentui, nes šios aplinkybės nėra susijusios su Įstatymo nuostatomis, reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. Komisijos vertinimo dalyku, todėl jos nėra teisiškai reikšmingos.

Kita vertus, Komisija, kaip Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija, atkreipia dėmesį, kad deklaruojantis asmuo, įgyvendindamas savo teises ir eidamas tarnybines pareigas, privalo laikytis Įstatymo nuostatų.

Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančio asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatomas draudimas deklaruojančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.

Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad sprendimas, kurį priimant (pasirašant) turi dalyvauti deklaruojantis asmuo, yra susijęs su privačiais deklaruojančio asmens interesais, sukuria jam pareigą laikytis tam tikro Įstatyme nustatyto elgesio modelio. Prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Deklaruojantis asmuo, kuris yra institucijos ar įstaigos vadovas, 11 straipsnio 2 dalyje numatytą pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui (Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).

Vadinasi, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, jei turi asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turi jam artimas asmuo, patenka į interesų konfliktą, kai jis šioje situacijoje privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą. Todėl jis turi elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas, kol klausimo neišspręs atitinkamas subjektas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino atitinkamas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, t. y. įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos (LVAT 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvaus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Šios elgesio taisyklės tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti privačių ir viešųjų interesų konflikto kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi Komisijos nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).

Pareigos, įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnyje, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konfliktą.

Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, susijusius su jo privačiais interesais ir dėl to galinčius sukelti interesų konfliktą.

Taigi, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą (LVAT . lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; . spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; . vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).

Be to, vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT . lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).

Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (prireikus parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu.

Tyrimo metu nustatyta, kad S. Šiupšinskas, kaip Departamento direktorius, dalyvavo Paslaugų pirkimo procedūroje visa apimtimi (t. y. nuo pirkimo inicijavimo, Paraiškos derinimo iki Sutarties su (duomenys neskelbiami), kurioje dirba jo sutuoktinė, pasirašymo).

S. Šiupšinskas Komisijai pateiktame Paaiškinime pabrėžia, kad (duomenys neskelbiami), šios aplinkybės ir faktai patvirtina tai, kad nebuvo realių bendrų interesų, kurie galėtų lemti privataus intereso buvimą, pasirašant Sutartį su (duomenys neskelbiami).

Nagrinėjamu atveju Komisija negali sutikti su tokiu S. Šiupšinsko argumentu, nes, vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, S. Šiupšinskas ir (duomenys neskelbiami) yra sutuoktiniai ir vykdant Paslaugų pirkimo procedūras bei pasirašant Sutartį toks statusas galiojo. Be to, pats S. Šiupšinskas 2024 m. rugpjūčio 3 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs sutuoktinę (duomenys neskelbiami), jos darbovietę (duomenys neskelbiami) ir joje nuo 2022 m. gegužės 4 d. jos einamas Konferencijų vadovės pareigas.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) vykdant Paslaugų pirkimą, (duomenys neskelbiami) vardu pasiūlymą Departamentui pateikė jo sutuoktinė (duomenys neskelbiami), t. y. pasiūlymo „Dėl konferencijų salės su technine įranga nuomos ir maitinimo paslaugų pirkimo“ 1 punkte „Informacija apie tiekėją“ asmuo, atsakingas už pirkimą, vardas, pavardė, telefono numeris, el. paštas, – įrašyta (duomenys neskelbiami) Konferencijų vadovė (duomenys neskelbiami), kuri, dar be kita ko, ir pasirašė minėtą pasiūlymą.

Atsižvelgiant į tai, Komisijai nėra pagrindo abejoti, jog S. Šiupšinskui einant Departamento direktoriaus pareigas, Paslaugų pirkimas iš sutuoktinės darbovietės yra suvokiamas kaip privataus intereso buvimas.

Nagrinėjamuoju atveju reikšminga tai, kad S. Šiupšinskas su artimo asmens – sutuoktinės darboviete pasirašė Sutartį, nors jau inicijuojant Paslaugų pirkimo paraišką (šią paraišką S. Šiupšinskas derino 2024 m. vasario 7 d. 13:43:51) turėjo matyti, kad paslaugos teikėjų, kuriuos planuojama kviesti pateikti pasiūlymą, sąraše yra įrašyta sutuoktinės darbovietė – (duomenys neskelbiami).

Todėl, Komisijos vertinimu, šiuo atveju susiklostė situacija, jog S. Šiupšinskas turėjo atlikti tarnybines pareigas, be kita ko, susijusias ir su savo privačiais interesais, – sutuoktinės darboviete. Komisijos nuomone jis privalėjo pareikšti nusišalinimą nuo Sutarties pasirašymo procedūrų ir, vadovautis tvarka, nustatyta Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. Paslaugų pirkimo eigoje sužinojęs, kad dalyvauja (duomenys neskelbiami), kurioje Konferencijų vadovės pareigas eina jo sutuoktinė (duomenys neskelbiami), turėjo informuoti jį į pareigas skiriantį asmenį – Ministrą ir nusišalinti nuo bet kokių tolesnių veiksmų, susijusių su Paslaugų pirkimo įgyvendinimu ir Sutarties pasirašymu, bet tokių veiksmų S. Šiupšinskas neatliko.

S. Šiupšinskas 2024 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. VE-29 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo laikymosi kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), yra patvirtinęs Aprašą, kurio 1 punkte reglamentuojama Įstatymo laikymosi Departamente kontrolės tvarka, t. y. informacijos apie pateiktą arba patikslintą privačių interesų deklaraciją pateikimas, privačių interesų deklaracijų tikrinimas, nušalinimo ir nusišalinimo tvarka, išankstinių rekomendacijų parengimas, galimas Įstatymo pažeidimo nagrinėjimas. Be kita ko, Aprašo IV skyriuje išsamiai apibrėžta nusišalinimo ir nušalinimo tvarka, kuria Departamente privalu vadovautis iškilus privačių interesų konflikto rizikai.

Tiriamasis Paaiškinime teigia, kad nemato jokio privataus intereso, o parengtą ir jam, kaip Departamento vadovui, pateiktą Sutartį pasirašė pasitikėdamas darbuotojais, atsakingais už viešuosius pirkimus ir už Įstatymo laikymosi kontrolę, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakingu už Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, Įstatymo, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo bei Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo laikymosi kontrolę Departamente buvo paskirtas atsakingas asmuo, kuris derino Sutartį su (duomenys neskelbiami) ir 2024 m. vasario 27 d. perdavė ją Departamento direktoriui (S. Šiupšinskui) pasirašyti, o apie bet kokią galimą interesų konflikto tikimybę ar regimybę S. Šiupšinskas nebuvo informuotas.

Komisija pagal vykdomą veiklą nėra įgaliota vertinti kitų institucijų ir (ar) įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų, vidaus tvarkų, aprašų laikymosi, nes tai yra susiję su tiesioginiu darbo organizavimu pačioje įstaigoje ir (ar) institucijoje, t. y. pačios įstaigos ir (ar) institucijos vadovo pareigų galimai netinkamo darbo organizavimo klausimai, kurie nėra priskirti Komisijos kompetencijai ir Komisija dėl jų šiame sprendime nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas yra formalusis ir valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomas be išlygų, tiesiogiai ir visos apimties. Vadinasi, visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims privalu būti susipažinusiems ir laikytis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti.

Kaip yra pabrėžęs LVAT, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtąsias įstatymo nuostatas, pakanka aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodžius, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Šiuo atveju Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, išnagrinėjusi gautus papildomus dokumentus, įvertinusi teisės aktų, galiojančios LVAT praktikos ir visų žinomų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad Sigito Šiupšinsko šiame sprendime aprašyti veiksmai, susiję su Paslaugų pirkimu iš sutuoktinės darbovietės, yra susiję su jo privačiais interesais ir atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą interesų konflikto sąvoką, – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Esant tokiai situacijai, siekdamas išvengti interesų konflikto S. Šiupšinskas privalėjo nusišalinti nuo Paslaugų pirkimo procedūros, bet nusišalinimo nepareiškė, todėl jo elgesys tiriamuoju atveju prieštarauja imperatyviems Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams.

Komisija neturi duomenų apie tai, kad S. Šiupšinskas būtų pareiškęs nusišalinimą, taip pat nėra PINREG duomenų, kad jo pareikštas nusišalinimas buvo nepriimtas.

Atsižvelgdama į minėtas tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes Komisija daro išvadą, kad S. Šiupšinskas, dalyvaudamas perkant Paslaugas iš savo sutuoktinės darbovietės, pateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą, taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju jo veika gali būti vertinama kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. Šiupšinskas Departamento direktoriaus pareigas ėjo iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. (pasibaigė jo, kaip Departamento vadovo, kadencija), todėl, Komisija sprendžia, kad vadovaujantis VTEKĮ 30 straipsnio 2 dalimi, rekomendacija jį priėmusiam į pareigas subjektui (Ministrui)– neteiktina.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad buvęs Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Sigitas Šiupšinskas, 2024 m. vasario 28 d. pasirašydamas Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) su (duomenys neskelbiami) (kurios vardu S. Šiupšinsko sutuoktinė pateikė pasiūlymą dalyvauti pirkime dėl susitikimų ir konferencijų viešbučiuose paslaugų: salės su įranga nuomos ir maitinimo paslaugų pirkimo), veikė interesų konflikto situacijoje ir nenusišalindamas nuo šių veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2. Sprendimo kopiją išsiųsti Sigitui Šiupšinskui.

3. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.

4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas