VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL MARIAUS ŠERNO
2025 m. spalio 21 d. Nr. KS/
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi gautą pranešimą ir atlikusi tyrimą dėl UAB Biržų autobusų parko (toliau – Bendrovė) buvusio direktoriaus Mariaus Šerno (toliau – ir M. Šernas, Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija 2025 m. rugpjūčio 11 d. gavo pranešimą apie tai, kad M. Šernas, atstovaudamas Bendrovei, 2024 m. su sau artimu asmeniu sudarė dvi šios įmonės patalpų nuomos sutartis. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas Komisijos prašo įvertinti, ar tokie Bendrovės buvusio vadovo veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) nuostatoms.
Komisija, 2025 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje apsvarsčiusi aptariamame pranešime nurodytas aplinkybes, nusprendė pradėti tyrimą dėl M. Šerno, 2024 m. pasirašytų sutarčių pagrindu išnuomojusio Bendrovės patalpas sau artimam asmeniui, elgesio atitikties Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms.
Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas Komisiją įgalina vertinti tik tas veikas, kurios buvo atliktos pastarųjų trejų metų nuo gauto pranešimo momento laikotarpiu. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens, nurodyto Interesų derinimo įstatyme, statuso praradimas neriboja Komisijos teisės, laikantis minėtų terminų, atlikti tyrimą ir priimti atitinkamą sprendimą (žr. 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą).
Nustatytos faktinės aplinkybės
Bendrovės steigėjas ir vienintelis akcininkas, valdantis 100 proc. akcijų, – Biržų rajono savivaldybė.
Tiriamasis Bendrovės direktoriaus pareigas ėjo iki 2024 m. rugsėjo 13 d.
M. Šernas, atstovaudamas Bendrovei kaip jos direktorius, 2024 m. su sau artimu asmeniu sudarė šias Bendrovės patalpų nuomos sutartis:
3.1. 2024 m. sausio 4 d. – turto nuomos sutartį Nr. S-4, pagal kurią išnuomota administracinio pastato (unikalus Nr. 3696-4000-1010), esančio Bendrovės teritorijoje, dalis – kabinetas (plotas 14,18 kv. m) individualiai veiklai vykdyti. Turto nuomos terminas – treji metai nuo sutarties sudarymo. Nuompinigiai – 50 EUR (su PVM) per mėnesį.
Tą pačią dieną tų pačių asmenų buvo pasirašytas materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas.
Sutartis, Tiriamojo artimojo asmens rašytiniu prašymu, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo nutraukta.
3.2. 2024 m. kovo 15 d. – turto nuomos sutartį Nr. S-13, pagal kurią išnuomota administracinio pastato (unikalus Nr. 3696-4000-1010), esančio Bendrovės teritorijoje, dalis – salė (plotas 57,26 kv. m) individualiai veiklai vykdyti. Turto nuomos terminas – treji metai. Nuompinigiai – 100 EUR (su PVM) per mėnesį.
M. Šerno privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jam artimas asmuo yra fotografas.
Tiriamojo paaiškinimas
M. Šernas Komisijai 2025 m. rugsėjo 3 d. raštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad išnuomotose Bendrovės patalpose jam artimas asmuo užsiima fotografijos veikla. 2020 m. pradžioje patalpos buvo suremontuotos ir apie galimybę jas išsinuomoti Bendrovė paskelbė socialiniame tinkle FaceBook. Neatsiradus kitų nuomininkų, patalpomis „susidomėjo [Tiriamojo] artimas asmuo“, jam patalpos ir buvo išnuomotos. Komisijos nurodytos sutartys yra ankstesnės, 2020 m. rudenį sudarytos, sutarties tąsa. Vėliau, padidinus nuomos kainas, vienų iš Bendrovės patalpų Tiriamojo artimas asmuo atsisakė.
Interesų derinimo įstatymo nuostatas galbūt galėjo pažeisti „dėl savo neapdairumo“. Atkreipė dėmesį į tai, kad apie artimam asmeniui išnuomotas Bendrovės patalpas „žinojo kone visi savivaldybės tarybos nariai, administracijos vadovai, kadangi minėtose patalpose vyko vieši, spaudoje aprašyti susirinkimai“. Teigia manęs, kad Interesų derinimo įstatymas negalioja, kai Bendrovė iš nuomos gavo finansinės naudos.
Komisijos 2025 m. spalio 21 d. posėdyje M. Šernas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Paaiškino, kad nusišalinimo nuo aptariamų sutarčių pasirašymo Interesų derinimo nustatyta tvarka neteikė.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Deklaruojančius asmenis Interesų derinimo įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Interesų derinimo įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jų privačiais interesais (11 straipsnio 1 dalis).
Interesų konfliktą Interesų derinimo įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 3 dalis). Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (2 straipsnio 1 dalis).
Apie Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus deklaruojantis asmuo, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (ten pat, 11 straipsnio 2 dalis). Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi Komisijos nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (ten pat, 11 straipsnio 3 dalis).
Komisijos sprendimus tikrinantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne vienoje tokio pobūdžio byloje buvo išaiškinęs, kad Interesų derinimo įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuojant, kad asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti esant formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr. LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015). Taigi sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą (žr. LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020). Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens šališkumas gali kilti iš jo teigiamo ar neigiamo nusistatymo svarstomo klausimo atžvilgiu (žr. LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011).
Interesų konfliktas kyla nuo pat to momento, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) ar gali daryti poveikį kitiems asmenims. Atlikdamas minėtus veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu jau pažeidžia imperatyvias Interesų derinimo įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kurio galutinis rezultatas ir padariniai – palankūs, nepalankūs ar neutralūs, kurių jis sukelia ar gali sukelti kitiems asmenims, nedaro įtakos tokio elgesio vertinimui (žr. LVAT 2020 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020 ir kitus šiame sprendime cituojamus išaiškinimus).
Vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 10 punktu, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat šių bendrovių patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat šių bendrovių patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai, priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Taigi M. Šernui, ėjusiam Bendrovės direktoriaus pareigas, aukščiau nurodytos Interesų derinimo įstatymo nuostatos, įpareigojančios vengti interesų konflikto, o tokiam konfliktui iškilus – nusišalinti, taikytinos tiesiogiai ir visos apimties.
Nustatyta, kad Tiriamasis, atstovaudamas Bendrovei, 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. kovo 15 d. su sau artimu asmeniu trejų metų laikotarpiui sudarė Bendrovei priklausančių dviejų administracinių patalpų (bendras plotas – 71,44 kv. m) nuomos sutartis ir šių sutarčių pagrindu pasirašė minėtų patalpų, numatytų jo artimo asmens fotografijos veiklai vykdyti, priėmimo–perdavimo aktus. Duomenų, kad M. Šernas, prieš atlikdamas šiuos veiksmus, būtų pareiškęs nusišalinimą Interesų derinimo įstatyme nustatyta tvarka, Komisija negavo. Iš to matyti, kad Tiriamasis, pasirašydamas aptariamas sutartis ir patalpų priėmimo–perdavimo aktus su Interesų derinimo įstatymo prasme sau artimu asmeniu, veikė tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijoje. Esant šioms aplinkybėms, M. Šernas neatliko jokių veiksmų, privalomų tokiais atvejais pagal Interesų derinimo įstatymo reikalavimus, kad interesų konflikto savo veikloje išvengtų. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti, kad aptariamais veiksmais (pasirašydamas minėtąsias sutartis) Tiriamasis pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Komisija neįgaliota vertinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų priimtų sprendimų ekonominio ir (ar) socialinio pagrįstumo. Todėl Tiriamojo argumentas, kad Bendrovės administracinių patalpų nuomos sutartys šiai bendrovei galbūt nebuvo nuostolingos, Interesų derinimo prasme yra teisiškai nereikšmingas. Šio įstatymo nuostatų prasme taip pat neturi juridinės reikšmės faktas, jog biržiečiams galbūt ir buvo plačiai žinoma apie Tiriamojo žmonos veiklą Bendrovės patalpose, nuosavybės teise priklausančiose Biržų rajono savivaldybei. Būtent dėl to, kad Tiriamajam, kaip valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, Biržų rajono savivaldybė pavedė administruoti jai (bet ne M. Šernui asmeniškai) priklausantį nekilnojamąjį turtą, jis (Bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs M. Šernas) turėjo pareigą visus sandorius dėl šių patalpų sudaryti griežtai laikydamasis teisėtumo, įskaitant ir Interesų derinimo įstatyme įtvirtinto nešališkumo, reikalavimų. Kaip buvo nustatyta, Tiriamasis Bendrovės administracines patalpas už atlygį išnuomojo savo artimojo asmens profesiniams poreikiams tenkinti. Interesų konfliktas gali kilti bet kurioje sprendimo priėmimo stadijoje, nes Interesų derinimo įstatymas, be kita ko, draudžia „<...> atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su asmens privačiais interesais“ (11 straipsnio 1 dalis). Todėl šiuo konkrečiu atveju M. Šerno elgesio kvalifikavimui neturi reikšmės faktas, kad aptariamos 2024 m. sudarytos Bendrovės administracinių patalpų nuomos sutartys galbūt buvo tęstinės ir galėjo būti pasirašytos ar pratęstos ankstesnių sutarčių pagrindu.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad UAB Biržų autobusų parko direktoriaus pareigas ėjęs Marius Šernas, atstovaudamas šiai bendrovei, 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. kovo 15 d. su sau artimu asmeniu sudaręs minėtos įmonės administracinių patalpų nuomos sutartis šio asmens fotografijos veiklai vystyti, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti Mariui Šernui ir pareiškėjui.
3. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
