DĖL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS REGIONŲ VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ TINKLO

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS REGIONŲ VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ TINKLO

2023 m. gruodžio 20 d. Nr. KS-173

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, dalyvaujant Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo (toliau – Tinklas, LŽRVVGT) valdybos pirmininkui Algimantui Gyliui ir Tinklo atstovui advokatui, išnagrinėjusi aplinkybes dėl Tinklo veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) nuostatoms ir įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą,

n u s t a t ė :

Tyrimo pagrindas ir dalykas

Komisija gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Ministerija, ŽŪM) pranešimą dėl Tinklo galbūt įvykdytų neteisėtų lobistinių veiksmų.

Nurodoma, kad Tinklas, būdamas neįrašytas į lobistų sąrašą, atliko šiuos galbūt neteisėtus lobistinius veiksmus (lobistinę veiklą) Ministerijoje: atstovaujant (siekiant atstovauti) Tinklo narių – verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų interesams, reiškė nuomonę dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos trečiojo prioriteto „Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir salų bei krašto gilumos vietovėse sudarymas ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimas“ priemonių „Vietos plėtros strategijų rengimas“ ir „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-19, ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programos (toliau – Programa).

Ministerijos pateiktais duomenimis, Tinklas neteisėtą lobistinę veiklą Ministerijoje galimai vykdė žemiau nurodytais veiksmais ir esant šioms aplinkybėms:

1. 2023 m. sausio mėn. nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos buvo kviečiamos teikti projektų įgyvendinimo planus (toliau – Projektų planai) pagal Programos trečiojo prioriteto priemones „Vietos plėtros strategijų rengimas“ ir „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ , kurių finansavimo sąlygos nustatytos Apraše. Remiama veikla – žuvininkystės vietos veiklos grupės (toliau – ŽVVG) vienos vietos plėtros strategijos parengimas (toliau – Priemonė). Pagal nustatytą tvarką Projektų planus galėjo teikti ŽVVG, kurios teritorija atitinka Aprašo II dalies 4.3 papunktyje taikomus reikalavimus (vienas kriterijų nustatytas Aprašo 4.3.2.1 papunktyje - „vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. regiono teritorijos ploto“ (tokia nuostata įtvirtinta ir Programoje).

Projektų planus (paraiškas) pateikė 11 pareiškėjų. Paraiškas vertino Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA). Nustatyta, kad kai kurios paraiškos neatitinka minėtojo 5 proc. kriterijaus ir negali gauti finansavimo pagal remiamą veiklą. Projektų planus (paraiškas) teikė ir Tinklo narės - Vilkaudos ŽVVG bei Vidurio Lietuvos ŽVVG, kurioms neatitikus Aprašo 4.3.2.1 papunkčio kriterijaus, galima vietos plėtros strategijos (paramos) krepšelio pagrindinė dalis nebuvo apskaičiuota.

ŽŪM teigimu, galimai NMA vertinimo metu sužinojus informaciją, kad minėtosioms Tinklo narėms (Vilkaudos ŽVVG, kuriai, be kita ko, vadovauja A. Gylis, kuris yra ir Tinklo valdybos pirmininkas, bei Vidurio Lietuvos ŽVVG, kuriai vadovauja asmuo, esantis ir Tinklo valdybos nariu) nebus apskaičiuota galima parama, Tinklo, kurios vienas iš pagrindinių tikslų - atstovauti ir ginti savo narių teises ir teisėtus interesus, valdybos pirmininkas A. Gylys Tinklo vardu 2023 m. balandžio 20 d. el. laišku kreipėsi į žemės ūkio viceministrą (toliau - viceministras). Šiame laiške nurodyta, kad „iškilo keli labai jautrūs ir skubūs žuvininkystės srities klausimai“, prašoma skubiai organizuoti susitikimą su atsakingais ministerijos darbuotojais. Prie laiško buvo pridėtas raštas su Tinklo siūloma susitikimo darbotvarke ir pateikta informacija apie du Tinklui rūpimus klausimus: vienas jų – dėl minėtojo Apraše įtvirtinto 5 proc. kriterijaus bei ŽVVG atitikties šiam kriterijui. Rašte teigiama, kad toks kriterijus nėra tinkamas, yra per aukštas, todėl trys ŽVVG (Vidurio ir Pietryčių regione) neatitinka ir net negali jo pasiekti, todėl „ŽŪM padarytą klaidą turi taisyti nedelsiant, teikdama išaiškinimą NMA, kaip apskaičiuoti atitinkamos teritorijos vandeningumą <...>“ (citata).

2. Tinklo iniciatyva 2023 m. balandžio 26 d. Ministerijoje buvo organizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo Tinklo atstovai, taip pat žemės ūkio viceministras, Ministerijos darbuotojai. Susitikimo metu buvo kalbėta ir reiškiama minėtoji Tinklo nuomonė dėl Aprašo, konkrečiai - dėl 4.3.2.1 papunkčio nuostatos taikymo (dėl nustatyto 5 proc. kriterijaus nepagrįstumo) ir Tinklo veiklos.

3. Tuo pačiu klausimu, t. y. dėl Apraše įtvirtinto 5 proc. kriterijaus, (kaip tęstiniai po 2023-04-26 susitikimo) susitikimai taip pat vyko 2023 m. gegužės 4 d. bei 2023 m. gegužės 11 d., juose dalyvavo Tinklo atstovai, žemės ūkio viceministras, Ministerijos darbuotojai.

Ministerijos tvirtinimu, visų minėtųjų susitikimų metu Tinklas (Tinklo ir jo narių atstovai) reiškė nuomonę dėl Aprašo 4.3.2.1 papunkčio nuostatos (5 proc. vandeningumo kriterijaus), domėjosi jo keitimo galimybėmis ir jas skatino: prie Tinklo 2023-04-20 el. laiško prisegta darbotvarkė (klausimai susitikimui) esą aiškiai išreiškia Tinklo nuomonę, tas pats nuomonės turinys vyravo ir 2023-04-26 bei kitų minėtųjų susitikimų metu.

4. Ministerijoje gautas 2023 m. birželio 5 d. Tinklo raštas Nr. 2023/06/05/1 „Dėl pasirengimo 2021-2027 m. laikotarpiui žuvininkystės srityje“, kuriuo prašoma įvertinti susiklosčiusią situaciją ir „padėti paskatinti ŽŪM Žuvininkystės departamentą imtis operatyvaus problemos sprendimo“. Šis raštas, pasak Ministerijos, ne tik dar kartą atliepia visų šių susitikimų metu reiškiamą Tinklo nuomonę dėl teisėkūros, bet ir kuriuo galimai daroma įtaka, susijusi su teisėkūros procesu, – siekiama, kad Ministerijoje būtų rengiamas Aprašo, atitinkamai ir Programos, pakeitimo projektas.

Ministerijos nuomone, pirmiau aprašyti veiksmai galimai laikytini lobistinės veiklos vykdymu, todėl Komisijos prašoma atlikti tyrimą ir įvertinti, ar Tinklas nepažeidė LVĮ nuostatų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 1 dalies nuostata, Komisija nusprendė atlikti pirmiau nurodytų veiksmų tyrimą ir įvertinti tokio Tinklo elgesio atitiktį LVĮ nuostatoms, t. y. įvertinti, ar Tinklas minėtaisiais veiksmais vykdė lobistinę veiklą, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, ir tuo nepažeidė LVĮ 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Nustatytos faktinės aplinkybės

I. Dėl Tinklo statuso

Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos „Skaidris“ duomenimis, Tinklas nėra įrašytas į lobistų ar į darančių įtaką teisėkūrai asmenų (subjektų) sąrašą.

2. Komisijoje 2023 m. birželio 7 d. užregistruotas Tinklo vardu pateiktas prašymas dėl nuomonės pateikimo, ar Tinklas turėtų registruotis lobistų sąraše. Paklausime nurodoma, kad Tinklas vienija asociacijas – ŽVVG, kurios administruoja ES paramą, kuria finansuojami vietos plėtros projektai (pareiškėjais yra gyventojai, verslai, viešieji subjektai ir kt.). Tinklo veikla finansuojama iš ES paramos (kaip projektas) per ŽŪM ir NMA bei iš narystės mokesčių. Kadangi ES paramos administravimas vietos bendruomenių principo pagrindu didžia dalimi priklauso nuo parengtų nacionalinių teisės aktų kokybės, jų įgyvendinamumo, Tinklas, matydamas problemas, kurias identifikuoja jo nariai, teikia Ministerijai ir NMA pasiūlymus bei pastabas dėl rengiamų ir/ar keičiamų teisės aktų.

3. Tinklo įstatuose nustatyta, kad Tinklas – tai savarankiškas, savanoriškas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vienijantis Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančias žuvininkystės regionų vietos veiklos grupes (toliau – ŽRVVG). Tinklo teisinė forma – asociacija, kuri yra ne pelno organizacija (Įstatų 1.1, 1.5 punktai).

Tinklo tikslai: <...> vadovaujantis geranoriškumo ir tarpusavio supratimo principais koordinuoti, atstovauti ir ginti savo narių teises ir teisėtus interesus santykiuose su valstybinės valdžios ir valdymo organais, savivaldybėmis, visuomeninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis visais su ūkine, komercine, socialine ir politine veikla susijusiais klausimais; skatinti ūkinės ir komercinės veiklos plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą; dalyvauti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų, galinčių turėti įtakos Tinklo narių veiklai, rengimo procese, apibendrinus Tinklo narių pastabas ir pasiūlymus, suformuoti bendrą poziciją ir ją teikti Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijoms ir organizacijoms <...> (2.1.2, 2.1.6, 2.1.7 papunkčiai).

4. Komisijos tyrimo pradėjimo metu Tinklas Juridinių asmenų registre neturėjo nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) žymos. Prašymas suteikti Tinklui NVO statusą patvirtinančią žymą Juridinių asmenų registrui pateiktas 2023 m. rugsėjo 5 d., ši žyma patvirtinta (įrašyta) 2023 m. rugsėjo 6 d., kai Tinklo atžvilgiu jau vyko VTEK tyrimas.

5. Tinklo nariai – žuvininkystės srityje veikiančios VVG (asociacijos). Tinklo interneto svetainėje nurodyta, kad Tinklas jungia 10 narių:

- 8 viensektores ŽRVVG (Šventosios ŽRVVG, Šiaulių ŽRVVG, Šilutės ŽRVVG „Žuvėjų kraštas”, Pietvakarių Lietuvos ŽRVVG, Raseinių rajono ŽVVG, ŽRVVG „Vilkauda”, Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės”, Klaipėdos ŽVVG);

- 2 dvisektores ŽRVVG (Ignalinos rajono VVG, Utenos regiono VVG).

6. Tinklo, Tinklo narių bei Juridinių asmenų registro viešai skelbiamais duomenimis:

6.1. Šventosios ŽRVVG yra asociacija, NVO žymos neturi, jos nariai – verslo, vietos valdžios ir pilietinė visuomenės atstovai (iš 14 balsavimo teisę turinčių asmenų 5 yra verslo atstovai, 3 – vietos valdžios (savivaldybės) atstovai);

6.2. Šiaulių ŽRVVG – asociacija, NVO žymos nėra, iš 19 narių: 7 – pilietinės visuomenės, 5 – verslo (juridinių asmenų – uždarųjų akcinių bendrovių), 4 – vietos valdžios atstovai, 3 – kiti asmenys;

6.3. Šilutės ŽRVVG „Žuvėjų kraštas” – asociacija, įsiregistravusi NVO žymą, vienijanti pilietinės visuomenės (46 proc. narių), verslo (50 proc. narių) ir vietos valdžios (4 proc. narių) atstovus;

6.4. Pietvakarių Lietuvos ŽRVVG – asociacija, NVO žymos neturi, iš 10 narių: 40 proc. (4 nariai) yra pilietinės visuomenės, 30 proc. (3 nariai) - žvejybos ir (arba) akvakultūros verslo sektoriaus, 30 proc. (3 nariai) - vietos valdžios atstovai;

6.5. Raseinių rajono ŽVVG – asociacija, NVO žymos neturi, iš 13 narių: 6 yra pilietinės visuomenės, 4 – verslo (visi jie – atstovauja UAB „Raseinių žuvininkystė“), 3 – vietos valdžios atstovai;

6.6. ŽRVVG „Vilkauda” (pirmininkas A. Gylys) - asociacija, NVO žymos neturi, 39,13 proc. jos narių (9 nariai) yra pilietinės visuomenės, 39,13 proc. narių (9 nariai) - verslo ir 21,74 proc. narių (5 nariai) - vietos valdžios atstovai. Vienas iš šios asociacijos tikslų - skatinti ir palaikyti vietines žuvininkystės iniciatyvas verslo ir kitose (gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos) srityse;

6.7. Neringos ŽRVVG „Vidmarės” - asociacija, NVO žymos neturi, iš 29 narių: 8 yra pilietinės visuomenės, 1 - vietos valdžios, 20 – verslo (du fiziniai asmenys, kiti – juridiniai asmenys (individualios įmonės, UAB, MB)) atstovai;

6.8. Klaipėdos ŽVVG – asociacija, NVO žymos neturi, iš 11 narių: 4 yra pilietinės visuomenės, 1 – vietos valdžios, 6 – verslo atstovai;

6.9. Ignalinos rajono VVG – asociacija, vienijanti Ignalinos rajono kaimo bendruomenes, visuomenines organizacijas, valdžios ir verslo atstovus, įsiregistravo NVO žymą;

6.10. Utenos regiono VVG – asociacija, turi NVO žymą, iš 36 narių: 17 – pilietinės visuomenės, 15 – verslo, 3 – vietos valdžios atstovai, 1 – kito subjekto atstovas. Šios asociacijos misija – teikti konsultavimo paslaugas, aktyvinti bendruomenes bei skatinanti verslumą Utenos krašte.

7. Nevyriausybinių organizacijų taryba (toliau – NVO Taryba) pateikė Komisijai išaiškinimą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – NVO plėtros įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, NVO – tai nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis.

NVO Taryba išnagrinėjusi Tinklo narių sąrašą, nustatė, kad Tinklo nariai – ŽRVVG – nėra NVO, kadangi savivaldybės ar verslo atstovai jose sudaro daugiau nei 1/3 jų narių. Be kita ko, Tinklas neturi įregistravęs NVO žymos Juridinių asmenų registre. Kadangi Tinklas nėra NVO, atitinkamai jis negali būti laikomas viešosios naudos organizacija.

II. Dėl Tinklo veiksmų

Komisijai pranešta, esą Tinklas (kurio teisinė forma – asociacija) galbūt vykdė neteisėtą lobistinę veiklą Ministerijoje: atstovaujant Tinklo narių, į kurių sudėtį įeina verslo tikslų siekiantys subjektai, interesams, reiškė nuomonę dėl Aprašo ir Programos. Galimai neteisėta lobistinė veikla pasireiškė šiais veiksmais:

1. 2023 m. sausio mėnesį NVO ir asociacijos buvo kviečiamos teikti projektų įgyvendinimo planus pagal Programos trečiojo prioriteto priemones „Vietos plėtros strategijų rengimas“ ir „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Planų finansavimo sąlygos nustatytos Apraše, vienas finansavimo kriterijų - „vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. regiono teritorijos ploto“ (Aprašo 4.3.2.1 papunktis).

Paraiškas NMA pateikė 11 pareiškėjų, bet keli pareiškėjai, įskaitant ŽRVVG „Vilkauda“ ir Vidurio Lietuvos ŽVVG, kurios, ŽŪM teigimu, yra Tinklo narės) neatitiko minėtojo 5 proc. kriterijaus ir negalėjo gauti atitinkamo finansavimo.

ŽŪM teigimu, galimai NMA vertinimo metu sužinojus informaciją, kad minėtosioms Tinklo narėms (Vilkaudos ŽVVG, kuriai, be kita ko, vadovauja A. Gylis, kuris yra ir Tinklo valdybos pirmininkas, bei Vidurio Lietuvos ŽVVG, kuriai vadovauja asmuo, esantis ir Tinklo valdybos nariu) nebus apskaičiuota galima parama (VPS krepšelio pagrindinė dalis), Tinklo, kurios vienas iš pagrindinių tikslų - atstovauti ir ginti savo narių teises ir teisėtus interesus, valdybos pirmininkas A. Gylys 2023 m. balandžio 20 d. el. laišku, Tinklo vardu, kreipėsi į žemės ūkio viceministrą. Šiame laiške nurodyta, kad „iškilo keli labai jautrūs ir skubūs žuvininkystės srities klausimai“ ir prašoma skubiai organizuoti susitikimą su atsakingais ministerijos darbuotojais. Prie 2023 m. balandžio 20 d. el. laiško buvo pridėtas priedas - raštas su Tinklo siūloma susitikimo darbotvarke ir pateikta informacija apie du Tinklui rūpimus klausimus: vienas jų – dėl minėtojo Apraše įtvirtinto 5 proc. kriterijaus. Rašte teigiama, kad toks kriterijus nėra tinkamas, todėl Tinklas ir jo nariai ne kartą bandė keisti; nustatytas 5 proc. kriterijus yra per aukštas, nes Lietuvoje vandeningumas yra apie 4 proc., numatant kriterijų teritorijai turėjo būti apskaičiuotas ir įvertintas Vidurio ir Pietryčių regiono teritorijų faktinis ir realus vandeningumas. Dabar esą susidarė situacija, kai trys ŽVVG Vidurio ir Pietryčių regione neatitinka ir net negali pasiekti nustatyto kriteriaus, todėl „ŽŪM padarytą klaidą turi taisyti nedelsiant, teikdama išaiškinimą NMA, kaip apskaičiuoti atitinkamos teritorijos vandeningumą <...>“ (citata).

2. Tą pačią dieną, t. y. 2023-04-20 žemės ūkio viceministras el. paštu pakvietė A. Gylį atvykti į susitikimą Ministerijoje 2023 m. balandžio 26 d.

3. 2023-04-26 Ministerijoje (LŽRVVGT iniciatyva) įvyko susitikimas, kuriame, ŽŪM pateiktais duomenimis, dalyvavo žemės ūkio viceministras, Ministerijos tarnautojai, Tinklo atstovai, įskaitant A. Gylį, ŽRVVG „Vilkauda“ bei Vidurio Lietuvos ŽVVG atstovai. Susitikimo metu kalbėta dėl Aprašo 4.3.2.1 papunkčio nuostatos taikymo – dėl ŽRVVG teritorijos atitikties vertinimo kriterijui „vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. regiono teritorijos ploto“, ir LŽRVVGT tinklo veiklos naujuoju programavimo periodu.

4. Dėl Apraše įtvirtinto 5 proc. kriterijaus - kaip tęstiniai po 2023-04-26 susitikimo – susitikimai Ministerijoje dar vyko 2023 m. gegužės 4 d. ir gegužės 11 d. (pastarasis susitikimas nebuvo protokoluojamas, darytas jo garso įrašas).

Ministerijos pateiktais duomenimis, šiuose susitikimuose dalyvavo Tinklo atstovai, žemės ūkio viceministras, Ministerijos darbuotojai. Susitikimų metu Tinklas (Tinklo ir jo narių atstovai) esą reiškė nuomonę dėl Aprašo 4.3 punkto (4.3.2.1 papunkčio) nuostatos, domėjosi jo keitimo galimybėmis ir jas skatino, buvo aiškiai išreiškia Tinklo nuomonę ir buvo aiškiai pabrėžta, kad turėjo būti apskaičiuotas ir įvertintas Vidurio ir Pietryčių regiono teritorijų faktinis vandeningumas ir numatytas realus vandeningumas, o ne 5 proc. kriterijus.

Ministerija Komisijai pateikė susitikimo protokolą, kuriame nurodyta, jog Tinklo atstovai pristatė klausimą dėl Aprašo 4.3 punkte nustatyto tinkamumo sąlygų reikalavimo ŽVVG teritorijai „vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. regiono teritorijos ploto“. Ši nuostata įtvirtinta ir Programoje, tuo tarpu Lietuvos vandeningumo vidurkis yra 4 proc., todėl įtvirtintas 5 proc. kriterijus užkerta kelią sudaryti ŽVVG ar jas jungtis didžiajai daliai šalies savivaldybių. Tampa akivaizdu, kad Lietuva aptariamos priemonės imtimi neįgyvendins Programos ir nepasieks Programoje numatytų rodiklių.

ŽŪM atstovai paaiškino, kad yra ieškomi sprendimai kurie galėtų suteikti galimybę įtraukti kuo daugiau savivaldybių teritorijų į vietos plėtros strategijų rengimą. Vienas iš galimų sprendimo variantų yra siūlymas keisti Programoje įtvirtintą kriterijų, t. y. mažinant ŽVVG vandens telkiniais užimtos teritorijos kriterijaus reikšmę. Tuomet galima būtų organizuoti antrą kvietimą teikti paramos paraiškas. Buvo paminėta, kad Programos keitimui reikalingas Europos Komisijos pritarimas.

Dar viena svarstoma galimybė, keičiant Aprašą, nustatyti galimybę ŽVVG jungti teritoriją ne tik savivaldybių, bet ir seniūnijų lygmeniu (apjungiant teritorijas, turinčias pakankamą vandens telkinių kiekį).

Nutarta, kad Ministerija surinks reikalingus naujausius duomenys apie seniūnijų teritorijose esančių vandens telkinių teritorijų plotus, įvertins ar nėra teisinių kliūčių VPS priemonių projektų finansavimo sąlygų Aprašo keitimo (tikslinimo) projekto rengimui. Esant galimybėms – parengs keitimo (tikslinimo) projektą. Ministerija paraleliai kreipsis į Europos Komisiją dėl Programos keitimo (įskaitant supaprastinto keitimo) galimybių. Ministerija, gavusi atsakymą iš Europos Komisijos, pasidalins informacija apie galimus sprendimus. Ministerija parengs raštą NMA, kad, įvertinus gautas VPS priemonių paramos paraiškas, į Rezervą turinti patekti papildoma VPS paramos krepšelio dalis nebūtų paskirstyta iki tolimesnių ŽŪM sprendimų.

5. 2023-06-05 Tinklas raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą. Šiame rašte kalbama apie žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtinto Aprašo 4.3 punkte nustatytą 5 proc. kriterijų, pakartojami teiginiai, kad jis nustatytas „neaišku, kokiu pagrindu“, neatitinka faktinio Lietuvos vandeningumo vidurkio, kad Vidurio ir Pietryčių regione VVG negali jo pasiekti ir šiuo metu trys VVG neatitinka šio kriterijaus, aprašomi Tinklo veiksmai (įskaitant 2023 m. balandžio 26 d., gegužės 4 d. ir gegužės 11 d. vykusius susitikimus Ministerijoje), kai jis „bandė atkreipti dėmesį į netinkamą kriterijų ir jį keisti“. Tinklas šiuo raštu prašo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir „padėti paskatinti ŽŪM Žuvininkystės departamentą imtis operatyvaus problemos sprendimo“. Ministerijos vertinimu, tokiu būdu dar kartą buvo pareikšta Tinklo nuomonė dėl teisėkūros ir siekiama daryti įtaką teisėkūros procesui (Aprašo, atitinkamai ir Programos, pakeitimui).

6. Papildomu raštu dėl Ministerijoje vykusių susitikimų su Tinklo ir jo narių atstovais bei atsakant į Komisijos klausimą, ar žemės ūkio ministras, reaguodamas į Tinklo 2023-06-05 raštą, ėmėsi kokių nors veiksmų (ar buvo inicijuotas atitinkamo teisės akto/jo pakeitimo projekto rengimas ar pan.), ŽŪM atsakė, kad NMA gavo 11 ŽVVG pateiktų paraiškų (ŽVVG regionų teritorijų aprėptis paraiškose siekė 29 savivaldybių teritorijas). Vertinimo metu trijų ŽVVG pateiktos paraiškos neatitiko tinkamumo kriterijaus (šių ŽVVG teritorijų aprėptis pateiktose paraiškose apėmė 15 savivaldybių teritorijų, iš jų 9 savivaldybių teritorijos su išplėtotu akvakultūros sektoriumi), 8 paraiškos (apimančias 14 savivaldybių, tarp kurių savivaldybės, kurios ribojasi su Baltijos jūros pakrante arba Kuršių mariomis, 2 savivaldybės su išplėtotu akvakultūros sektoriumi ir 3 su dideliu rekreaciniu natūralių vandens išteklių potencialu) atitiko tinkamumo kriterijus ir buvo patvirtintos.

Vertinant paraiškas buvo nustatyta, kad ŽVVG teritorijos, kuriose dominuoja savivaldybės su išplėtotu akvakultūros sektoriumi, negali atitikti reikalavimo „vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. regiono teritorijos ploto“. Šios savivaldybės neturi jokių teorinių galimybių susijungti taip, kad atitiktų šį kriterijų, t. y. buvo pastebėta, kad šis kriterijus užkerta kelią sudaryti ŽVVG ar į jas jungtis didžiajai daliai šalies savivaldybių su išplėtotu akvakultūros sektoriumi. Jungiantis savivaldybėms, minimalūs kriterijai (įmonių, darbuotojų ir produkcijos kiekis), taikomi visam žuvininkystės regionui (ŽVVG teritorijai), suderinti ir nustatyti didesni nei vienai savivaldybei, nes jungiantis jie sumuojasi. Tačiau nustatant vandens telkiniais užimtos teritorijos plotą nebuvo įvertinta, kad jungiantis besiribojančioms savivaldybėms šio reikalavimo pasiekti neįmanoma. ŽŪM peržiūrėjusi Lietuvos Respublikos savivaldybių vandens telkiniais užimtos teritorijos plotus daro išvadą, kad minimalus vandeningumo procentas neturėtų būti didesnis nei 3 proc. regiono teritorijos ploto.

Atsižvelgdama į tai, kad nesudarius galimybės žuvininkystės regionams kurtis ir teritorijose su išplėtotu akvakultūros sektoriumi, nebus pasiektas Programoje nustatytas tikslas iki 2030 m. patvirtinti ir įgyvendinti 10–12 vietos plėtros strategijų, be to, esant rizikai, kad nebus pasiekti ir kiti Programai taikomi tikslai ir rodikliai, ŽŪM inicijavo Programos keitimą ir nustato, kad vidaus teritorijos žuvininkystės regiono vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. regiono teritorijos ploto.

Taip pat Komisija informuota, kad ŽŪM planuoja rengti papildomą kvietimą teikti projektų įgyvendinimo planus pagal Programos priemonę „Vietos plėtros strategijų rengimas“. Tai leistų užtikrinti platesnę bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, paskatintų pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenes jungtis į ŽVVG, sudarant galimybes įtraukti daugiau savivaldybių teritorijų bei padidinti žuvininkystės regionų aprėptį, taip sudarant galimybes ŽVVG rengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategijas (VPS), remiant darnų vietos ekonomikos ir bendruomenių vystymąsi ir skatinant vietos bendruomenes geriau išnaudoti tvarios mėlynosios ekonomikos siūlomas galimybes, pasitelkiant aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprinant.

Kitos faktinės aplinkybės

7. Ministerijos pateiktais duomenimis, 2023-06-26 Ministerijoje vyko žemės ūkio ministro susitikimas su Tinklo nariais (susitikime dalyvavo keli ŽŪM atstovai ir keli Tinklo atstovai, įskaitant A. Gylį). Šio susitikimo protokolas nebuvo rengiamas.

8. Žemės ūkio ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 3D-582 buvo pakeistos kai kurios Aprašo nuostatos, įskaitant ir 4.3.2.1 papunktyje nustatytą vandeningumo kriterijų – šis kriterijus buvo sumažintas: vietoje anksčiau galiojusio 5 proc. kriterijaus yra taikomas reikalavimas, kad ”vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. regiono teritorijos ploto“.

Tinklo paaiškinimai

Tinklo raštu paaiškino, kad 2023 m. balandžio 20 d. Tinklo valdybos pirmininkas A. Gylys oficialiu elektroniniu paštu kreipėsi į žemės ūkio viceministrą su pasiūlymu organizuoti susitikimą su atsakingais ŽŪM darbuotojais aktualiems klausimams aptarti. Kartu buvo pridėta ir susitikimo darbotvarkė, kurioje aiškiai nurodyti du Tinklo nariams aktualūs klausimai, pirmas jų - dėl ŽRVVG teritorijos atitikties vertinimo kriterijui „vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. regiono teritorijos ploto“. Šiuo klausimu siekta aptarti ne kartą keltą problemą, susijusią su ŽŪM padaryta klaida - Aprašo 4.3 punkte nustatytu ŽVVG teritorijos kriterijumi. Tinklo siekiamas tikslas buvo aptarti nustatytą 5 proc. vandens telkiniais užimtos teritorijos kriterijų, kadangi Lietuvos vandeningumo vidurkis yra 4 proc., todėl vidurio ir pietryčių regiono teritorijose formuojamos ŽRVVG negali pasiekti numatyto per aukšto 5 proc. vandeningumo kriterijaus, dėl jo Lietuva nepasieks numatyto rodiklio, t. y. 10 ŽVVG Lietuvoje ir 3 ŽVVF negalės gauti finansavimo strategijų rengimui ir jų įgyvendinimui. Tinklas Komisijai patvirtino, kad atstovaudamas savo narių interesams bei esą veikdamas nevyriausybinėms organizacijoms įprasta praktika, siekė susitikti su ŽŪM atstovais, atsakingais už parengtus netinkamus kriterijus, taip pat ir NMA atstove, aiškinantis dėl atitinkamos teritorijos vandeningumo apskaičiavimo.

Atsižvelgiant į iškeltus darbotvarkės klausimus, viceministras 2023 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku pakvietė atvykti aptarti iškeltus darbotvarkės klausimus.

2023 m. gegužės 4 d. įvyko susitikimas su Tinklu, kuriame aptarti iš anksto suderinti klausimai. Pažymėtina, jog susitikimo protokole yra pateikta tikrovei neatitinkanti informacija, todėl 2023 m. birželio 1 d. Tinklo valdybos pirmininkas A. Gylys teikė pastabas ir prašė koreguoti protokolą, nurodydamas, kad nėra atsižvelgta į Tinklo pastabas protokolui – nenurodyta, kad buvo nuspręsta, kad būtent ŽŪM, o ne akvakultūros įmonių atstovai kreipsis į Aplinkos ministeriją.

Tinklas patvirtino, kad 2023 m. birželio 5 d. teikė raštą ŽŪM ministrui, ŽŪM korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. Šiame rašte išdėstytas pasirengimas 2021-2027 metų periodui žuvininkystės srityje ir nurodyta, kiek pastabų, siūlymų raštu ir žodžiu buvo teikiama ir kiek abejingumo sulaukta iš atsakingų ŽŪM padalinių (darbuotojų). Tinklas atkreipė dėmesį, kad susitikimai su ŽŪM atstovais yra įprasta praktika, diskutuojant apie aktualias Tinklui, kaip NVO, bei jos nariams problemas. Nurodoma, kad minėtajame rašte aprašyti ir Tinklo susitikimai su ŽŪM – kad „2023 m. balandžio 26 d., gegužės 4 d. ir gegužės 11 d. vyko susitikimai su viceministrui ir atsakingais ŽŪM Žuvininkystės departamento darbuotojais dėl susidariusio situacijos, kai dėl neaišku kokiu pagrindu nustatyto kriterijaus „vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. regiono teritorijos ploto“ paramos Vietos plėtros strategijų rengimui ir įgyvendinimui negali gauti net 14 Lietuvos savivaldybių, kuriose susitelkę didieji tvenkininės akvakultūros ūkiai. 2023 m. gegužės 4 d. susitikimas buvo protokoluotas <...> Deja, kaip ir dažniausiai, susitikime su ŽŪM kalbama ir sutariama dėl vieno, o protokolas surašomas kaip patogiau ŽŪM Žuvininkystės ūkio departamentui – vėl nebuvo atsižvelgta į LŽRVVGT pastabas protokolui ir surašyta ne tai dėl ko sutarta. Tai el. paštu išsakėme ŽŪM, tačiau niekada protokolai nėra pakoreguojami. Be to, po šių susitikimų negaunama jokios informacijos, kokių veiksmų ir ar ėmėsi ŽŪM, kad išspręsti teikiamus prašymus <...> LŽRVVGT kreipėsi į Žemės ūkio ministrą dėl susitikimo, nes matome, kad susidariusi probleminė situacija ŽŪM Žuvininkystės departamentui visai nerūpi <...>“ (citata). Ministro buvo paprašyta paskatinti ŽŪM Žuvininkystės departamentą imtis operatyvaus problemos sprendimo.

Tinklo nuomone, Ministerija turėjo nedelsiant taisyti Apraše esančią klaidą, tačiau vietoje to ėmė kerštauti Tinklui dėl jo teisėtos advokacijos: gavusi 2023 m. birželio 5 d. raštu kritiką, po kelių dienų kreipėsi į Komisiją, prašydama atlikti tyrimą dėl Tinklo galimai vykdytos neteisėtos lobistinės veiklos.

Taip pat Tinklas nesutinka su NVO Tarybos pateikta nuomone, kad Tinklas nėra NVO – esą NVO taryba turėjo kreiptis į Tinklą dėl jo narių sąrašo pateikimo, bet to nepadariusiu pateikė Komisijai savo ekspertinę nuomonę, jos objektyviai nepatikrinusi bei neišsityrusi šiai situacijai aktualių faktų.

Papildomai Tinklas pastebėjo, kad ŽŪM pateikė Komisijai 2023 m. gegužės 11 d. susitikimo garso įrašą, nors susitikime dalyvavę asmenys nebuvo informuoti apie asmens duomenų tvarkymą bei jų perdavimą tretiesiems asmenims, kas yra asmens duomenų saugumo pažeidimas.

Tinklo nuomone, nagrinėjamuoju atveju susidarė situacija, kelianti realią grėsmę NVO veiklai, kai yra kritikuojami valstybės pareigūnų veiksmai. ŽŪM veiksmus (kreipimąsi į VTEK dėl Tinklo išsakytos kritikos) Tinklas vertina kaip siekį susidoroti su nepalankiais asmenimis (NVO), kurie išdrįsta kritikuoti ir pateikti kitokią nuomonę (pasiūlymus) dėl valstybėje vykdomos žuvininkystės sektoriaus politikos.

Dėl Tinklo statuso

Tinklo nuomone, ginčo dėl to, ar Tinklas yra NVO, net negali būti, nes nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. Juridinių asmenų registre Tinklas turi žymą „Nevyriausybinė organizacija“. Tai reiškia, kad NVO tarybos pateikta nuomonė, kad Tinklas nėra NVO, prieštarauja oficialiai - Registrų centre teisės aktų nustatyta tvarka išviešintai - informacijai. Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, o į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl Tinklo narių

Tinklas nesutinka su Ministerijos teiginiais, esą Tinklas, kreipdamasis į Ministeriją dėl Aprašo 4.3.2.1 papunkčio, atliko tarpinį vaidmenį, o pirminė iniciatyva buvo sąlygota ŽRVVG „Vilkauda“ ir Vidurio Lietuvos ŽVVG intereso, jos yra tokios veiklos užsakovės, potencialios paramos bei lobistinės veiklos naudos gavėjos yra UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir UAB „Raseinių žuvininkystė“.

Tinklas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad Tinklas, kaip NVO, vienija 10 narių – ŽRVVG. Iškilus klausimams dėl Programoje nustatytų kriterijų, Tinklas teikė pagrįstas ir racionalias pastabas. Savo klaidą pripažįsta ir pati Ministerija, Komisijai adresuotame rašte nurodydama, kad buvo pastebėta, jog tam tikros savivaldybės neturi jokių teorinių galimybių susijungti taip, kad atitiktų 5 proc. kriterijų, t. y. šis kriterijus užkerta kelią sudaryti ŽVVG ar į jas jungtis didžiajai daliai šalies savivaldybių su išplėtotu akvakultūros sektoriumi.

Tinklas pabrėžė, kad Situacija, kai NVO atstovauja savo narių interesams yra įprasta praktika. Vidurio Lietuvos ŽVVG nėra Tinklo narė, jos interesams atstovaujama nebuvo. Pažymėtina, jog Tinklas nedarė jokios įtakos teisėkūrai, tiesiog informavo ŽŪM (atkreipė dėmesį) apie kilusią problemą, kai 14 savivaldybių negalės pasinaudoti vietos bendruomenėms skirta parama. Be to, ir pati ŽŪM nepasiektų Programoje užsibrėžtų rodiklių.

Dėl Ministerijos pranešime nurodytų aplinkybių apie Tinklo valdybos pirmininko A. Gylio privačius ryšius su ŽRVVG „Vilkauda“ ir UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, taip pat apie Tinklo valdybos nario, kuris yra Vidurio Lietuvos ŽVVG pirmininkas, privačius ryšius su UAB „Raseinių žuvininkystė“, Tinklas pabrėžė, kad nei A. Gylys, nei Vidurio Lietuvos ŽVVG pirmininkas, negalės savo ūkiams gauti paramos per VPS, nes tam parama numatyta ŽŪM priemonėse.

Tinklas atstovauja savo narių interesams, atliepdamas savo veiklos tikslus. Vienas jų - koordinuoti, atstovauti ir ginti savo narių teises ir teisėtus interesus santykiuose su valstybinės valdžios ir valdymo organais, savivaldybėmis, visuomeninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis visais su ūkine, komercine, socialine ir politine veikla susijusiais klausimais (Tinklo įstatų 2.1.2 p.). Tinklas atstovavo savo narių interesams, keliant problemą, susijusią su taikytinuose kriterijuose esančia klaida, kurią, kaip minėta, ŽŪM pripažįsta ir jau yra ištaisiusi.

Ministerijos papildomuose paaiškinimuose Komisijai nurodoma, kad „ŽŪM peržiūrėjusi Lietuvos Respublikos savivaldybių vandens telkiniais užimtos teritorijos plotus daro išvadą, kad minimalus vandeningumo procentas neturėtų būti didesnis nei 3 proc. <...>“. Tai, Tinklo nuomone, reiškia, jog Tinklo pastabos, susijusios su per dideliais Lietuvai kriterijais buvo itin svarios ir pagrįstos, juolab, jog ir pati Ministerija pripažįsta, kad nepakeitus vandeningumo procento kriterijaus, kyla rizika, jog nebus pasiektas Programoje nustatytas tikslas iki 2030 m. patvirtinti ir įgyvendinti 10-12 vietos plėtros strategijų.

Apibendrinti Tinklo narių pastabas ir pasiūlymus, formuoti bendrą poziciją ir ją teikti Lietuvos ir Europos sąjungos institucijoms ir organizacijoms yra vienas iš Tinklo tikslų. Taigi, LŽRVVGT veikė savo kompetencijos ribose, vykdydama advokacinę veiklą, tačiau tai negali būti painiojama su lobizmu, nes Tinklas atstovauja savo narių (kitų NVO - ne verslo subjektų) interesams.

Dėl tiriamų Tinklo veiksmų pobūdžio

Tinklas, būdamas NVO ir atstovaudamas savo narių interesams, vykdė advokacijos, o ne lobizmo veiklą. Lobizmas – tai siaurų interesų „tiesioginė rinkodara“, profesija, valstybės kontroliuojamas „spaudimas“, politinio proceso dalis, poveikio metodas. Tuo tarpu advokacija – kryptinga veikla, siekiant sisteminių teigiamų pokyčių viešojoje politikoje ir praktikoje, tai susitarimai ir dialogas, kurių metu įtaką turintys tinklai, nuomonių lyderiai ir sprendėjai suinteresuotų asmenų idėjas, pateiktus faktus bei pasiūlymus ima laikyti savais ir imasi reikiamų veiksmų. Būtent taip nutiko ir su Ministerijos nustatytu vandeningumo kriterijumi, kuris neatitiko faktinės situacijos Lietuvoje, ko pasekmėje iškilo grėsmė, jog nebus pasiekti Programoje nustatyti tikslai.

Tinklo nurodyta problema buvo itin svarbi, kadangi žemės ūkio ministro 2023-09-04 įsakymu buvo pakeistas (sumažintas) vandeningumo kriterijus - dabar jis yra ne 5, bet 3 proc. regiono teritorijos ploto. Tai reiškia, jog LŽRVVGT atstovai, išsakę kritiką (atskleidę problemą), aktualią jų atstovaujamoms organizacijoms, iš esmės nedarė jokios įtakos teisėkūrai, kadangi pati Ministerija suprato šio kriterijaus problematiką, į ją sureagavo ir išsprendė, nustatydama 3 proc. vandeningumo kriterijų, o Tinklas konkretaus procento nesiūlė - tik atskleidė problemą, pateikdama aktualius faktus.

Tinklas nesutinka su ŽŪM pranešime nurodytais teiginiais, kad Tinklas Ministerijai teikė nuomonę dėl teisėkūros, kad LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymui užtenka pateikti nuomonę be konkrečių pasiūlymų, nes ir dėl pareikštos kritikos teisėkūrai gali būti keičiamas teisinis reguliavimas, ir kad kritika – tai vienas iš nuomonės reiškimo būdų. Savo nesutikimą Tinklas grindžia LVĮ pakeitimo įstatymo 2018-12-07 aiškinamuoju raštu (toliau – Aiškinamasis raštas).

Antai Aiškinamajame rašte dėl LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nurodyta, kad „nurodytu pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas“. Pasak Tinklo, tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai suformulavo teisės aktų nuostatas: išimtį, kas nelaikoma lobistine veikla (juridinio asmens nuomonė).

Tinklas taip pat prašė atkreipti dėmesį, kad jis atitinka LVĮ 7 straipsnio 11 dalyje nustatytą išimtį, pagal kurią lobistine veikla nėra laikoma viešosios naudos NVO veikla.

Tinklas yra savarankiškas, savanoriškas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis Lietuvoje ir vienijantis Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančias ŽRVVG. Tinklas yra ne pelno siekianti organizacija, jos teisinė forma – asociacija (Įstatų 1.1, 1.5 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius poreikius.

Tinklo veikla būtent ir atspindi asociacijai būdingą veiklą: 1) Tinklas kreipėsi į ŽŪM, atstovaudamas savo narių interesams; 2) Tinklas gynė savo narių interesus, kadangi nepakoregavus Programoje esančio vandeningumo kriterijaus, nebūtų ištaisyta klaida, o asociacijos nariai negalėtų atitikti visų projektų kriterijaus ne dėl savo, bet dėl Programos rengėjų kaltės; 3) neištaisius Tinklo nurodomos vandeningumo procento klaidos, kaip nurodė ir pati ŽŪM, nebus sudaryta galimybė žuvininkystės regionams kurtis teritorijose su išplėtotu akvakultūros sektoriumi, nebus pasiektas Programoje nustatytas tikslas iki 2030 m. patvirtinti ir įgyvendinti 10-12 vietos plėtros strategijų, kils rizika, kad nebus pasiekti ir kiti programai taikomi tikslai ir rodikliai. Taigi, tokiu būdu buvo tenkinami ir „kiti viešieji poreikiai“.

Tinklo nariai yra taip pat asociacijų statusą turinčios, pelno nesiekiančios organizacijos – VVG ir ŽRVVG, kurios jokios naudos tiesiogiai ir netiesiogiai negauna, jos tik atlieka paramos administracinio proceso dalį, kitą dalį atlieka NMA.

Apraše numatyta, kad vietos valdžiai (pvz., ŽVVG teritorijoje veikiančios savivaldybės, kuri yra ŽVVG narė, mero ar tarybos paskirtas asmuo, tos savivaldybės valdomos įmonės, administravimo subjekto ar kitos ŽVVG teritorijoje veikiančios valstybės įstaigos, organizacijos, kurios yra ŽVVG narės, atstovas (išskyrus savivaldybės politikus ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus), kurio dalyvavimo kolegialaus ŽVVG valdymo organo veikloje tikslas – atstovauti viešajam interesui)) – ŽVVG kolegialaus valdymo organe atstovauja 15-30 proc. narių. Taigi, ŽRVVG, dvisektorės VVG, tame tarpe ir Tinklas turi būti traktuojamos kaip NVO, priešingai nei teigiama NVO tarybos rašte. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, kad NVO – tai nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.

Tai, jog Tinklas atitinka NVO keliamus kriterijus patvirtina ir žyma, esanti Juridinių asmenų registro išraše - Tinklas yra NVO teisės aktų nustatyta tvarka.

Tinklo vertinimu, jo veikla susijusi ne tik su Tinklo narių atstovavimu, tačiau ir su teigiamo pokyčio visuomenėje kūrimu: jis telkia regioninius žuvininkystės tinklus, skatina teigiamą visuomenės formavimą, ugdo Tinklo darbuotojų įgūdžius, skatina kurti darbo vietas ir pan.

Tinklo Įstatai nustato tokius jo veiklos tikslus: vadovaujantis geranoriškumo ir tarpusavio supratimo principais koordinuoti, atstovauti ir ginti savo narių teises ir teisėtus interesus santykiuose su valstybinės valdžios ir valdymo organais, savivaldybėmis, visuomeninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis visais su ūkine, komercine, socialine ir politine veikla susijusiais klausimais (2.1.2 p.); sudaryti sąlygas glaudesniam žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių bendradarbiavimui tarpusavyje, su valstybės valdymo institucijomis, asociacijomis bei verslo subjektais (2.1.3); skatinti ūkinės ir komercinės veiklos plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą (2.1.6); dalyvauti Lietuvos ir Europos sąjungos teisės aktų, galinčių turėti įtakos LŽRVVGT narių veiklai, rengimo procese (2.1.7).

Remiantis LŽRVVGT Įstatuose nurodytais veiklos tikslais bei vykdomos veiklos prasme manytina, jog Tinklo veikla teikia nauda ne tik jos nariams, tačiau ir visuomenei, todėl jis (Tinklas) neabejotinai laikytinas nevyriausybine organizacija. Dėl šios priežasties Tinklo veiklai taikytina LVĮ 7 straispnio 11 dalyje nustatyta išimtis. Tai reiškia, kad Tinklas nėra Komisijos priežiūros subjektas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio 11 punktu, Tinklas Komisijos prašo nutraukti jo atžvilgiu atliekamą tyrimą.

2023 m. gruodžio 20 d. vykusiame Komisijos posėdyje dalyvavę Tinklo valdybos pirmininkas bei Tinklui atstovaujantis advokatas pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei dar kartą pabrėžė, kad Tinklas jau turi NVO žymą, kuri nėra nuginčyta; kreipdamasis į ŽŪM, Tinklas atstovavo savo narių interesams bei vykdė visuomenei naudingą veiklą, kuri nelaikytina lobizmu - atkreipė Ministerijos dėmesį į klaidą, kurios neištaisius būtų nepasiekti ne tik tam tikrų ŽRVVG, neatitinkančių nustatyto 5 proc. kriterijaus, tikslai, bet ir nebūtų įgyvendinti Programoje nustatyti tikslai Lietuvai. Kadangi Tinklas yra NVO, savo veiksmais siekė viešos naudos ne tik savo nariams, bet ir visuomenei, vykdė advokacinę - viešosios naudos veiklą, Tinklui taikytina LVĮ 7 straipsnio 11 punkte nustatyta išimtis, todėl jo atžvilgiu atliekamas tyrimas nutrauktinas.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Lobistinės veiklos įstatymo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (LVĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Lobistinė veikla apibrėžiama kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LVĮ 2 straipsnio 3 dalis).

Pagal LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Šiuo specialiuoju įstatymu apibrėžta veiklos rūšis – fizinių ir juridinių asmenų arba kitos organizacijos ar jų padalinio siekis daryti teisėkūrai įtaką, už kurią įstatymų leidėjas nustatė pareigą viešai atsiskaityti (deklaruoti) visuomenei, tam nustatęs specialią tvarką LVĮ 10 straipsnyje.

Iš aptartojo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad pagrindiniai LVĮ tikslai yra du: pirma, kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys; antra, kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų LVĮ nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas; vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus įvairiuose visuomenei ar atskiroms jos grupėms reikšmingose srityse.

LVĮ 6 straipsnio 2 punkte reglamentuojama, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas (LVĮ 7 straipsnio 6 dalis).

Iš tyrimo metu surinktų duomenų visumos matyti, kad Tinklas yra juridinis asmuo, jo teisinė forma – asociacija. Tinklą sudaro 10 žuvininkystės srityje veikiančių VVG, kurios pagal teisinę formą taip pat yra asociacijos. Kiekviena minėtųjų asociacijų, be pilietinės visuomenės (vietos gyventojų) bei vietos valdžios atstovų, vienija ir verslo atstovus – verslo tikslų siekiančius asmenis, pavyzdžiui:

1) ŽRVVG „Vilkauda“ skelbia, kad pagal atstovaujamus sektorius jos nariai pasiskirsto taip: 39,13 proc. narių (tarp kurių nurodytas ir A. Gylys, kuris, be kita ko, yra ŽRVVG „Vilkauda“ pirmininkas, taip pat Tinklo valdybos pirmininkas) atstovauja pilietinės visuomenės sektorių, 39,13 proc. narių atstovauja verslo sektorių (Žvejybos ir akvakultūros verslas) ir 21,74 proc. narių atstovauja vietos valdžios sektorių. ŽRVVG „Vilkauda“ interneto svetainėje nurodoma, kad vienas jos tikslų - skatinti vietos gyventojų socialinį, ekonominį aktyvumą, didinant užimtumą bei skatinant vietos verslo plėtrą;

2) Pietvakarių Lietuvos ŽRVVG narius sudaro: 40 proc. - pilietinės visuomenės, 30 proc. - vietos valdžios, 30 proc. - žvejybos ir akvakultūros verslo atstovai;

3) Raseinių rajono ŽVVG sudaro 13 narių: iš jų 6 – pilietinės visuomenės, 3 – valdžios ir 4 – verslo (visi jie yra atstovauja verslo tikslų siekiantį juridinį asmenį - UAB „Raseinių žuvininkystė“) atstovai;

4) Neringos ŽRVVG „Vidmarės” sudaro 29 nariai, iš kurių 20 yra verslo sektoriaus (2 fiziniai asmenys, likę – juridinių asmenų (individualių įmonių, UAB, MB) atstovai; ir t.t.

Taigi iš paties Tinklo (ir jį sudarančių narių – asociacijų) skelbiamos informacijos darytina išvada, kad Tinklas yra juridinis asmuo (asociacija), kurį sudaro asociacijos, be kitų subjektų (pilietinės visuomenės ir vietos valdžios) vienijančios ir verslo tikslų siekiančius asmenis, kurie kiekvienoje tų asociacijų sudaro apie 30 proc. (ar daugiau) visų narių. Pastebėtina, kad LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nenustatytas joks kiekybinis kriterijus (kiek verslo subjektų turi vienyti atitinkama asociacija – juridinio asmens (nagrinėjamuoju atveju – Tinklo) narė) – formaliai šios nuostatos taikymui pakanka nustatyti bent vieną į asociacijos sudėtį įeinantį verslo tikslų siekiantį subjektą.

Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, tiek Tinklo (asociacijos), tiek ir jį sudarančių asociacijų (ŽRVVG, VVG) tikslas – atstovauti jų narių interesams ir juos ginti (tokie patys tikslai įvardinti ir šių atskirų asociacijų įstatuose). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Tinklas (asociacija), yra juridinis asmuo, kuris atstovauja ir vienija asociacijas (ŽRVVG, VVG), be kita ko, vienijančias verslo tikslų siekiančius asmenis, todėl Tinklas negali reikšti (teikti) nuomonės dėl teisėkūros (tam tikro teisės akto, jo nuostatų), nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, nes tokie veiksmai yra laikytini neteisėta lobistine veikla (LVĮ 7 straipsnio 6 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad tai nereiškia, jog Tinklui draudžiama teikti, išreikšti, ginti savo (ar savo narių) nuomonę dėl tam tikro teisės akto, jo nuostatų – jis tokią teisę turi, tačiau prieš tai jis turėjo užsiregistruoti lobistų sąraše.

Tinklo paaiškinimuose Komisijai nurodoma, kad Tinklo vykdoma veikla nelaikytina lobistine, Tinklas yra NVO, nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. turi atitinkamą žymą Juridinių asmenų registre, atstovauja ir gina ne tik savo narių, bet ir viešąjį interesą, siekia viešosios naudos, todėl nagrinėjamuoju atveju Tinklui taikytina LVĮ 7 straipsnio 11 punkte nustatyta išimtis (lobistine veikla nelaikoma viešosios naudos NVO veikla), todėl Komisijos prašoma nutraukti Tinklo atžvilgiu atliekamą tyrimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiriamų Tinklo veiksmų atlikimo metu bei Komisijos tyrimo pradėjimo metu Tinklas neturėjo NVO žymos - ją gavo (dėl jos į Juridinių asmenų registrą kreipėsi) tik po to, kai buvo informuotas apie Komisijos pradėtą tyrimą.

Paminėtina ir tai, kad viešosios naudos NVO sąvoka apibrėžta NVO plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje - tai nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei. Organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (NVO plėtros įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimo“ (2023 m. birželio 7 d. redakcija) įgaliojo Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinti nevyriausybinių organizacijų, siekiančių būti pripažintomis viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, veiklą; nustatė, kad NVO taryba rengia ir teikia išvadas dėl nevyriausybinių organizacijų, siekiančių būti pripažintomis viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, atitikties įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams.

Komisija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą bei į tai, kad į jos įgaliojimų sritį neįeina NVO plėtros įstatymo nuostatų priežiūra, kontrolė ir aiškinimas (Komisijos įgaliojimai apibrėžti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje), kreipėsi į kompetentingą instituciją (NVO tarybą) dėl išaiškinimo, ar Tinklas ir šį tinklą sudarantys nariai galėtų būti laikomi viešosios naudos NVO, kaip jos apibrėžtos NVO plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje.

NVO taryba pateikė išaiškinimą, kad NVO – tai nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus (NVO plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis. Pasak NVO Tarybos, išnagrinėjus Tinklo narių sąrašą, nustatyta, kad Tinklo nariai – ŽRVVG – nėra NVO, kadangi savivaldybės ar verslo atstovai sudaro daugiau nei 1/3 jų narių. NVO taryba taip pat nurodė, kad Tinklas „be kita ko“ (citata) neturi (t. y. NVO tarybos atsakymo teikimo metu neturėjo) įregistravusi NVO žymos Juridinių asmenų registre (tokia formuluotė, Komisijos nuomone, reiškia kad NVO žymos turėjimas/neturėjimas nėra (nebuvo) pagrindinis kriterijus, nulėmęs NVO Tarybos vertinimą). Kadangi Tinklas, NVO tarybos vertinimu, nėra NVO, jis negali būti laikomas viešosios naudos organizacija.

Kaip minėta, Komisija nėra įgaliota vertinti klausimo, ar tam tikras subjektas yra/nėra NVO ir ar tokia organizacija laikytina viešosios naudos NVO, ji vadovaujasi teisės aktais įgalioto (kompetentingo) subjekto – NVO tarybos išaiškinimu, kad Tinklas nėra viešosios naudos NVO, todėl jam netaikytina LVĮ 7 straipsnio 11 punkte nustatyta išimtis ir Komisijos tyrimas šiuo pagrindu nenutrauktinas.

Vertinant, ar Tinklo veiksmai laikytini lobistine veikla pastebėtina, kad Ministerijos, kurios atstovams (viceministrui, ministrui) buvo teikiami Tinklo raštai bei kurioje vyko susitikimai, veiklos tikslai yra: formuoti valstybės politiką žuvininkystės (išskyrus vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės (priežiūros) politikos formavimą ir jos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir kontrolę) srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą (Ministerijos nuostatų 7.2 punktas). ŽŪM atlieka Žuvininkystės sektoriaus programų vadovaujančiosios institucijos ir Žuvininkystės sektoriaus programų audito institucijos funkcijas; atlieka žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą, kaip tai numatytą Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (ŽŪM nuostatų 10.2, 10.3 punktai). Ministerija rengia Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir rezoliucijų, kitų teisės aktų Ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais projektus ir koordinuoja (organizuoja) jų įgyvendinimą bei analizuoja šių teisės aktų taikymo praktiką, organizuoja ir derina dvišalių ir daugiašalių užsienio techninės paramos programų projektų rengimą ir vykdymą (ŽŪM nuostatų 8.1, 8.5 punktai). Ministerija planuoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priskirtas Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos priemones, skirtas žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės sektoriams, koordinuoja Europos Sąjungos paramos įgyvendinimo administravimą, nustato prioritetus, kurių pagrindu naudojamos šios lėšos, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir atlieka finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūros funkciją; organizuoja ir koordinuoja žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės, tautinio paveldo ir kitų alternatyviųjų verslų produktų saugos, kokybės, vidaus rinkos apsaugos ir reguliavimo priemonių įgyvendinimą, teikia pasiūlymus dėl prekybos skatinimo ir vidaus rinkos ekonominio reguliavimo, palaiko žemės ūkio žaliavų, maisto produktų ir žuvininkystės produktų konkurencingumą ir efektyvią rinkodarą vidaus ir užsienio rinkose, aukštos pridėtinės vertės produktų eksporto plėtrą (Nuostatų 14.1, 14.2 punktai).

Ministerijos darbo reglamento IV skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią Ministerija rengia ir teikia įstatymų ir kitų ŽŪM kompetencijai priklausančių teisės aktų, įskaitant žemės ūkio ministro įsakymus, projektus. Reglamentuojama, kad atitinkami projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas.

Ministro įsakymų projektus pagal kompetenciją rengia ministerijos darbuotojai. Ministras, jo nesant – kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys, priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami; prireikus kartu su kitais ministrais priima bendrus įsakymus. Prieš teikiant ministrui pasirašyti ir (ar) vizuoti teisės akto projekto originalą ar jo antrąjį egzempliorių (kai tokį privaloma rengti) šia eilės tvarka pagal kompetenciją suderinus privalo vizuoti <...> ministerijos kancleris arba viceministras pagal nustatytą veiklos sritį (ŽŪM darbo reglamento 41.7, 50, 52 punktai).

Taigi darytina išvada, kad Ministerija, jai priskirtos kompetencijos (valdymo srities, įskaitant ir žuvininkystę) ribose, dalyvauja teisėkūroje, o tam tikri Ministerijos tarnautojai, viceministrai, ministras – dalyvauja teisėkūros procedūrose ir jie laikytini asmenimis, kuriems lobistine veikla gali būti daroma (siekiama daryti) įtaka.

Kaip matyti iš Komisijai pateiktos medžiagos, Tinklas (Tinklo valdybos pirmininkas Tinklo vardu) 2023 m. balandžio 20 d. el. laišku kreipėsi į asmenį, dalyvaujantį (turintį įgalinimus dalyvauti) teisėkūros procese – žemės ūkio viceministrą, prašydamas skubiai organizuoti susitikimą su atsakingais Ministerijos darbuotojais aktualiems ir skubiems žuvininkystės srities klausimams aptarti. Tinklas pateikė ir siūlomą darbotvarkę bei jos aprašymą (paaiškinimus): minėtojo el. laiško priede, o vėliau – ir Ministerijoje vykusiuose pasitarimuose (2023 m. balandžio 26 d., gegužės 4 d., gegužės 11 d.), pasisakė dėl konkrečios žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatos, kurioje buvo įtvirtintas 5 proc. vandeningumo kriterijus. Šis kriterijus, Tinklo nuomone, yra per aukštas, nes Lietuvos vandeningumo vidurkis yra 4 proc., numatant vandeningumo kriterijų turėjo būti apskaičiuotas ir įvertintas Vidurio ir Pietryčių regiono teritorijų faktinis vandeningumas ir numatytas realus vandeningumas, o ne 5 proc. – „neaišku kokiu pagrindu paimtas kriterijus“. Tokios nuomonės apie Apraše nustatytą 5 proc. vandeningumo kriterijų - kad jis buvo netinkamas, per aukštas – ir kad apie šį kriterijų, jo dydžio pagrįstumą kalbėta Tinklo ir Ministerijos atstovų susitikimuose Tinklas neginčija (tai buvo patvirtinta ir Komisijos 2023 m. gruodžio 20 d. posėdžio metu).

2023 m. balandžio 20 d. el. laiške (jo priede) nurodoma, kad Tinklas ir jo nariai ne kartą bandė keisti „netinkamą kriterijų“ ir jį keisti, bet susidarė situacija, kai trys ŽRVVG (Vidurio ir Pietryčių regione) neatitinka ir net negali pasiekti šio „per aukšto 5 proc. vandeningumo kriterijaus“. Esą ŽŪM (tam tikri tarnautojai) suklaidino esamas ŽRVVG, „ŽŪM padarytą klaidą turi taisyti nedelsiant, teikdama išaiškinimą NMA, kaip apskaičiuoti atitinkamos teritorijos vandeningumą <...>“.

Šiame kontekste paminėtina, kad Tinklo el. laiške neįvardinta, kurios tiksliai ŽRVVG neatitinka 5 proc. kriterijaus, tačiau Ministerijos pateiktais duomenimis, viena šių ŽRVVG buvo „Vilkauda“ – Tinklo narė, kuriai, kaip skelbiama, taip pat vadovauja A. Gylys, kuris yra ir Tinklo valdybos pirmininkas bei kuris Tinklo vardu kreipėsi į žemės ūkio viceministrą (kita Ministerijos pranešime Komisijai paminėta Vidurio Lietuvos ŽVVG, kaip nustatyta, nėra Tinklo narė). ŽRVVG „Vilkauda“ kreipėsi į NMA (Ministerijai pavaldžią įstaigą) dėl tam tikro finansavimo skyrimo, bet negalėjo į jį pretenduoti, nes neatitiko minėtojo vandeningumo kriterijaus. Taigi šiuo atveju buvo jos, kaip juridinio asmens, suinteresuotumas dėl nustatyto vandeningumo kriterijaus.

Turimi duomenys patvirtina, kad žemės ūkio viceministras, reaguodamas į Tinklo el. laišką, pakvietė Tinklą (Tinklo atstovus) atvykti į susitikimą. Susitikimas įvyko 2023 m. balandžio 26 d., vėliau (2023 m. gegužės 4 d. ir gegužės 11 d.) vyko kartotiniai susitikimai, juose dalyvavo žemės ūkio viceministras, Ministerijos tarnautojai, Tinklo atstovai (įskaitant Tinklo valdybos pirmininką A. Gylį), ŽRVVG „Vilkauda“, Vidurio Lietuvos ŽVVG atstovai. Komisijai pateiktame susitikimo protokole nurodyta, kad Tinklo atstovai pristatė svarstomą klausimą ir pasisakė dėl Aprašo 4.3 punkte nustatyto 5 proc. kriterijaus, nurodė, kad faktinis Lietuvos vandeningumo vidurkis yra 4 proc., todėl Apraše nustatytas kriterijus užkerta kelia jungtis, sudaryti ŽVVG, dėl ko gali būti neįgyvendinti Programoje nustatyti tikslai. Ministerijos atstovai paaiškino, kad yra galimi keli situacijos sprendimo būdai, vienas jų – keisti tam tikras Programos nuostatas, jeigu tam pritartų Europos Komisija, svarstytinas ir Aprašo keitimo tikslingumas, galbūt būtų galima keisti ŽVVG teritorijų jungimo tvarką, jungti jas ne savivaldybių, o seniūnijų teritoriniu pagrindu.

Taigi, 2023 m. balandžio 26 d. Tinklo iniciatyva vykusiame susitikime Tinklas išsakė savo nuomonę, išdėstytą ir Tinklo 2023 m. balandžio 20 d. el. laiško priede, dėl konkrečios nuostatos, įtvirtintos konkrečiame teisės akte (Aprašo 4.3 punkte), susitikime buvo kalbėta apie konkrečių teisės aktų keitimo galimybės. Tokie veiksmai (Tinklo nuomonės dėl teisės akte (Apraše) nustatyto reglamentavimo (vandeningumo kriterijaus) išsakymas ir šio reglamentavimo keitimo galimybių aptarimas), Komisijos nuomone, laikytini lobistine veikla, kuria siekiama daryti įtaką Ministerijai, o būtent – žemės ūkio viceministrui ir atsakingiems ŽŪM tarnautojams - asmenims, kurie turi įgalinimus dalyvauti teisėkūros procedūrose.

Kaip matyti iš Ministerijos pateiktos medžiagos, vėliau Ministerijoje su Tinklo atstovais vyko dar keli susitikimai, kuriuose buvo kalbama apie Apraše nustatyto vandeningumo kriterijaus keitimo galimybes (susitikimai vyko 2023-05-04 ir 2023-05-11). Tinklo kryptingą veikimą (nuomonės pateikimą dėl Apraše įtvirto esą „netinkamo“ vandeningumo kriterijaus) patvirtina ir Tinklo 2023-06-05 rašte, adresuotame žemės ūkio ministrui, dėstomos aplinkybės, kurios vėliau buvo aptartos Tinklo susitikime su ministru (susitikimas nebuvo protokoluojamas). Paminėtina ir tai, kad 2023-09-04 žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistos tam tikros Aprašo nuostatos, įskaitant ir vandeningumo kriterijų – jis sumažintas iki 3 proc. ribos.

Minėta, kad pagal LVĮ 7 straipsnio 6 punktą, atsižvelgiant į tai, kad Tinklas (asociacija) atstovauja bei vienija, be kita ko, ir verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis jungiančias asociacijas (ŽRVVG ir VVG), ji negali reikšti (teikti) nuomonės dėl teisėkūros, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą. Tačiau, Komisijai pateikti duomenys (Tinklo raštai, Tinklo ir Ministerijos susitikimo protokolas, Tinklo paaiškinimai Komisijai) patvirtina, kad Tinklas teikė konkrečią nuomonę dėl žemės ūkio ministro įsakymu patvirto Aprašo nuostatos, reglamentuojančios vandeningumo kriterijų, kuris kai kurioms ŽRVVG, įskaitant ir Tinklo narę – ŽRVVG „Vilkauda“, užkirto kelią pagal Programą teikiamam finansavimui gauti. 2023-04-26 susitikime, kaip ir vėlesniuose minėtuose susitikimuose, taip pat 2023-06-05 kreipimesi į žemės ūkio ministrą, Tinklas teikė nuomonę dėl teisėkūros, kuri yra aktuali Tinklo nariams (narei), galintiems būti minėtosios paramos priemonės pareiškėjais. Tai Tinklas darė nebūdamas įrašytu į lobistų sąrašą. Pastebėtina, kad ir pats Tinklas 2023-06-07 kreipėsi į Komisiją, teiraudamasis, ar jis turėtų įsirašyti į lobistų sąrašą, nes „matydami problemas, kurias identifikuoja mūsų nariai (ŽVVG), mes teikiame ministerijai ir agentūrai pasiūlymus ir pastabas dėl rengiamų ir/ar keičiamų teisės aktų“ (citata).

Komisijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje Tinklas vykdė lobistinę veiklą, todėl atlikdamas nurodytuosius veiksmus turėjo LVĮ nustatyta tvarka įsiregistruoti į lobistų sąrašą bei šią savo veiklą deklaruoti. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad minėtoji Tinklo veikla atitiko neteisėtos lobistinės veiklos apibrėžtį pagal LVĮ 6 straipsnio 2 punktą, dėl to Asociacija pažeidė LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė :

1. Pripažinti, kad Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje 2023 m. balandžio 26 d. vykusio susitikimo metu bei 2023 m. birželio 5 d. raštu kreipdamasis į žemės ūkio ministrą, teikdamas šiam tinklui (jo nariams) aktualius klausimus, susijusius su ministro įsakymu nustatytu vandeningumo kriterijumi, kurį turi atitikti į atitinkamą paramą pretenduojančios, žuvininkystės srityje veikiančios vietos veiklos grupės, teikė nuomonę dėl teisėkūros, todėl vykdė lobistinę veiklą būdamas neįrašytas į lobistų sąrašą ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Įpareigoti įgaliotą Komisijos Tyrimų skyriaus vyresnįjį patarėją surašyti protokolą dėl Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo padaryto Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo.

3. Sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklui ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas

Komisijos balsavimo rezultatai

Sprendimas priimtas

Gediminas Sakalauskas – prieš.

Virginija Aleksejūnė – už.

Tomas Blinstrubis – už.

Evelina Matulaitienė – už.

Martinas Žaltauskas – prieš.