DĖL NACIONALINĖS AKVAKULTŪROS IR ŽUVŲ PRODUKTŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL NACIONALINĖS AKVAKULTŪROS IR ŽUVŲ PRODUKTŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS

2023 m. lapkričio 8 d. Nr. KS-156

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, dalyvaujant Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos (toliau – ir Asociacija, NAŽPGA) direktoriui Rolandui Morkūnui, išnagrinėjusi aplinkybes dėl Asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms ir įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą,

n u s t a t ė :

Tyrimo pagrindas ir dalykas

Komisijos tyrimas pradėtas gavus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) pranešimą dėl Asociacijos galbūt įvykdytų neteisėtų lobistinių veiksmų.

Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos ,,Skaidris“ duomenimis ir iš Ministerijos Komisijai pateiktos informacijos nustatyta, kad Asociacija, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, 2021–2023 metais atliko šiuos galbūt neteisėtus lobistinius veiksmus:

Dėl žemės nuomos mokesčio ir žemės mokesčio bei žemės po tvenkiniais paskirties

2021-11-11 Ministerijoje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Asociacijos atstovai, taip pat žemės ūkio ministras bei kiti Ministerijos darbuotojai. Susirinkimo protokole užfiksuota, kad darbotvarkės 4 klausimas yra „Dėl žemės po tvenkiniais paskirties statuso ir vertės (labai aukšta žemės nuomos kaina) nustatymo problemos“. Susirinkimo protokole nurodyta, kad: NAŽPGA direktorius pateikė siūlymą NAŽPGA kartu su ŽŪM kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuriai pavaldi VĮ Registrų centras, tam, kad: 1) žuvininkystės tvenkinių žemėms būtų nustatyta atskira žemės paskirtis – „akvakultūros tvenkinių žemė“, ir jai nustatyta vertė (pagal našumo balus, pagal nekomercinių sandorių mažą kiekį); 2) šalia akvakultūros tvenkinių esančių žemės sklypų sandoriai nedarytų įtakos akvakultūros tvenkinių žemės vertei.

Posėdžio pirmininkui pakomentavus, kad siūlomos naujos žemės paskirties įvedimas vargu ar išspręstų problemą, jei tokia paskirtis nėra nurodyta Žemės įstatyme, Asociacijos direktorius aiškino, kad dėl to reikia keisti arba papildyti Žemės įstatymą, ir pasiūlė ŽŪM sukurti darbo grupę.

Asociacija 2022-02-18 raštu Nr. AA-S-0354 kreipėsi į Ministeriją prašydama spręsti valstybinės žemės nuomos ir nuosavos žemės po tvenkiniais mokesčių įkainių problemą. Rašte pateikiamos aplinkybės dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ teisinio reguliavimo bei, motyvuojant palaikymu 2021-11-11 Ministerijoje vykusiame susitikime, Ministerijos prašoma:

nustatyti valstybinės žemės po tvenkiniais nuomos mokesčio tarifą 0,1–0,4 proc. nuo žemės vertės;

naują žemės naudojimo paskirtį – žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais ir nustatyti jos rinkos vertę, vienodą visiems šios paskirties sklypams Lietuvos teritorijoje.

2022-03-10 Ministerijoje įvykusio susitikimo, kuriame dalyvavo Asociacijos atstovai, taip pat žemės ūkio viceministras bei kiti Ministerijos darbuotojai, metu svarstant klausimą „Dėl nuomos mokesčių už valstybinę žemę po akvakultūros tvenkiniais ir žemės mokesčių už privačią žemę po akvakultūros tvenkiniais sumažinimo galimybių“ Asociacijos direktorius pristatė aktualius klausimus, susijusius su žemės sklypų, užimtų akvakultūros tvenkinių, valstybinės žemės nuoma, žemės vidutinės rinkos verčių nustatymu ir žemės mokesčiu. Diskutuota dėl individualaus akvakultūros tvenkinių žemės vertinimo. Susitikimo protokolo nutariamosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodoma, kad:

NAŽPGA įsipareigoja atlikus analizę ir įsivertinus poreikį dėl nutarties 2.1 ir 2.2 papunkčiuose siūlomų sprendimų informuoti ŽŪM dėl sprendimo būdo pasirinkimo;

ŽŪM, gavusi nutarties 1 punkte nurodytą NAŽPGA informaciją, įvertins pateiktą informaciją ir priims sprendimą dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų inicijavimo.

Taigi Asociacija įsipareigojo atlikusi analizę informuoti Ministeriją, kurio teisės akto keitimas – a) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo keitimas, žemės ūkio paskirties žemės sklypams nustatant naują pagrindinės žemės naudojimo būdą – akvakultūros naudojimo žemės sklypai. Įgyvendinus šį pakeitimą, VĮ Registrų centras galėtų parengti atskirą vertinimo modelį, taikomą tik šiam akvakultūros naudojimo žemės sklypų būdui priskirtinų žemės sklypų vidutinei rinkos vertei nustatyti. Pagal šiuo metu galiojantį Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, žemės sklypai, užimti žuvininkystės tvenkinių, priklauso specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypų grupei. Šiai grupei, be žemės sklypų, užimtų žuvininkystės tvenkinių, priklauso ir žemės sklypai, skirti specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai. Žemės sklypų, užimtų akvakultūros tvenkinių, vidutinės rinkos vertės dydis turi skirtis nuo įprastinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų; b) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“ keitimas dėl galimybės išnuomotai valstybinei žemei po akvakultūros tvenkiniais taikyti individualų vertinimą žemės nuomos atveju, – jai yra tinkamesnis, o Ministerija, gavusi šią informaciją, priims sprendimą dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo inicijavimo.

Dėl įkainių gamtotvarkos planams nustatymo

2021-11-11 Ministerijoje įvykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo Asociacijos atstovai, taip pat žemės ūkio ministras bei kiti Ministerijos darbuotojai, svarstant klausimą „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. Veiksmų programos priemonės „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ (gamtotvarkos planas, Natura 2000 ir kt.) finansavimo aspektų šiuo metu Europos Komisijai (toliau – EK) rengiamoje pristatyti programoje“ Asociacijos direktorius pristatė kelis klausimus, susijusius su Ministerijos rengiama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos (toliau – Programa): 1) įkainių dydžio nustatymu, – bandė įtikinti, kad įkainis turi būti 200 Eur/ha, taip pat bandė įtikinti, kad gamtotvarkos priemonei turi būti skirtas finansavimas ne 8,5 mln. Eur, bet 10 mln. Eur; 2) prašė neįtraukti darbų įkainių į Programą ir išsaugoti galiojančią tvarką, t. y. kaip galiojo tuo metu (2014–2021 m. finansavimo laikotarpiu), kad Taisyklėse nustatyta didžiausia galima kompensacinės paramos suma.

Asociacija 2023-02-09 raštu Nr. AA-S-0461 „Dėl pastabų teikimo“ kreipėsi į Ministerijos Žuvininkystės skyrių, teikė pastabas dėl Ministerijos parengtų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų ir siūlė:

- dėl priemonės „Gyvūnų ir visuomenės sveikatos priemonės“ projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų: siūlė įtraukti papildomą projektų atrankos kriterijų: „5. Gyvūnų gerovės reikalavimai dėl kurių mažinamas veterinarinių vaistų naudojimo poreikis“; siūlė Svarbiausių nuostatų 2 punkte nurodytą „Preliminarų biudžetą veikloms, Eur“ pakeisti į 225 000 Eur, „Didžiausią galimą paramos sumą veiklai per laikotarpį, Eur“ pakeisti į 75 000 Eur, o „Preliminarų pareiškėjų skaičių“ pakeisti į 3;

- dėl priemonės „Ekologinė akvakultūros gamyba“ projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų: Asociacija prašė atkreipti dėmesį, kad administruojant priemonės įgyvendinimą nebūtų laikoma pareiškėjo nusižengimu, jei pagal akvakultūros technologiją vienus metus tvenkinys būtų vasarinamas ir tai nebūtų vertinama kaip neatitiktis ar tvenkinių ploto sumažėjimas;

- dėl priemonės „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“ prašė stabdyti bet kokį tolesnį dokumentų derinimą, kol nėra gauta atsakymų apie fiksuotų įkainių skaičiavimus atlikusią ESFA, kol nėra nustatyta metodika, kaip bus skaičiuojama paukščių padaryta žala akvakultūrai, neaptarti kiti klausimai, būtini suformuoti kriterijų sąrašą priemonei „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Komisija nusprendė atlikti aukščiau nurodytų veiksmų tyrimą ir įvertinti Asociacijos elgesio (veiksmų) atitiktį Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – ir LVĮ) nuostatoms, t. y. įvertinti, ar Asociacija minėtaisiais veiksmais vykdė lobistinę veiklą būdama neįrašyta į lobistų sąrašą ir tuo nepažeidė LVĮ 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl Asociacijos statuso

Į lobistų sąrašą Asociacija įrašyta 2023 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimu Nr. KS-96.

Asociacija – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija ir kurio tikslas koordinuoti Asociacijos narių veiklą, atstovauti Asociacijos narių interesams ir juos ginti, vykdyti kitą, įstatymų ar įstatų neuždraustą, veiklą (Įstatų 1.1 punktas).

Pagrindinis Asociacijos veiklos tikslas – užtikrinti, kad būtų gerinamos Asociacijos narių pagamintų produktų pardavimo sąlygos, skatinti Lietuvos akvakultūros gamintojų bendradarbiavimą, ginti Asociacijos narių interesus, atstovauti Asociacijos nariams panaudojant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos valstybinių ir kitų institucijų, organizacijų teikiamas galimybes plėtoti akvakultūrą, teisėtomis priemonėmis reguliuoti akvakultūros produktų rinką. Asociacija, siekdama įstatuose nustatytų tikslų, turi laikytis Europos Sąjungos nustatytų bendrųjų žuvininkystės ir akvakultūros rinkų organizavimo reikalavimų (Įstatų 2.1 punktas).

Pagrindiniam tikslui įgyvendinti Asociacija siekia: vienyti Asociacijos narių pastangas vykdant žuvų ir vėžių auginimo, žuvivaisos bei žuvų apsaugos, rinkos plėtros, didinant Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančios konkurencingos produkcijos gamybos apimtis bei ieškant materialinių išteklių, taip pat ir iš Europos Sąjungos fondų, šiems tikslams pasiekti; užtikrinti, kad būtų gerinamos Asociacijos narių pagamintų produktų pardavimo sąlygos, planuoti gamybą pagal paklausą, skatinti tiekimo koncentraciją; stabilizuoti kainas Asociacijos narių gaminamų produktų rinkoje; gerinti Asociacijos narių tiekiamų produktų kokybę; optimizuoti pasiūlos ir paklausos santykį akvakultūros produktų rinkoje; propaguoti ir diegti mokslo ir technikos naujoves, tobulinti žuvininkystės darbų technologiją, vystyti ekologinę žuvininkystę, agroturizmą; bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, žuvininkystę kuruojančiomis institucijomis, kitomis ministerijomis, žinybomis bei mokslo įstaigomis ir giminingomis asociacijomis, intensyvinant konkurencingos ir ekologiškai švarios tvenkinių produkcijos gamybą, saugant Lietuvos žuvų išteklius bei gamtą, gerinant epizootinę tvenkinių ir vidaus vandenų būklę, reguliuojant žuvilesių paukščių skaičių tvenkiniuose ir kitais žuvininkystės klausimais; plėsti ekonominius ir profesinius ryšius su užsienio šalių įmonėmis, asociacijomis ir kitomis organizacijomis; teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijomis, žinyboms, savivaldybėms žuvininkystės klausimais, dalyvauti vyriausybinių programų, įstatymų, kitų norminių aktų, susijusių su žuvininkyste, rengime; rinkti ir skelbti informaciją žuvininkystės ir kitais klausimais, supažindinti Asociacijos narius su teisės aktų pakeitimais žuvininkystės srityje, organizuoti specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, leisti informacinį leidinį; dalyvauti konkursuose Lietuvos Respublikos ir užsienio rinkose su žuvininkyste susijusiems darbams atlikti, skelbti konkursus, premijuoti konkursų nugalėtojus; išnaudoti visas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje teikiamas galimybes, kurias Europos Sąjunga siūlo gamybos ir prekybos planų įgyvendinimo srityje (Įstatų 2.2.1–2.2.12 papunkčiai).

Asociacijos vykdomos veiklos sritys ir rūšys: 05.02 Žuvų auginimas; 05.02.10 Mailiaus veisimas ir auginimas; 05.02.20 Žuvų ūkių veikla; 15.20 Žuvų ir žuvų produktų paruošimas, perdirbimas ir konservavimas; 51.1 Didmeninė prekyba už atlyginimą ar pagal sutartį; 51.11 Žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veikla; 51.14 Mašinų, pramonės įrangos, laivų ir lėktuvų pardavimo agentų veikla; 51.17 Maisto produktų, gėrimų ir tabako pardavimo agentų veikla; 51.18 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, specifinių produktų ar jų grupių pardavimo specializuota veikla, atliekama agentų; 51.38 Kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmeninė prekyba; 52.23 Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų mažmeninė prekyba; 67.13.10 Finansinės konsultacijos; 73.10.10 Agrarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai; 73.10.20 Gamtos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai; 74.1 Teisinė, apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; konsultacijos mokesčių klausimais; rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa; verslo ir valdymo konsultacijos; holdingai; 74.13 Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa; 74.14.10 Verslo informacijos paieška ir pateikimas; 74.14.20 Ginčų tarp verslo partnerių sprendimas, jų sutaikymas; 74.14.30 Verslo įmonių vadovavimo ir praktinio tvarkymosi konsultacijos; 74.30.30 Produkcijos kokybės bandymai ir analizė; 74.30.40 Maisto produktų tyrimas pagal higienos reikalavimus, įskaitant veterinarinį, susijusį su maisto produktų gamyba, tyrimą ir tikrinimą; 74.87.20 Mugių, parodų ir suvažiavimų rengėjų veikla; 74.87.30 Aukcionų rengėjų veikla (Įstatų 2.3.1–2.3.23 papunkčiai).

Direktorius – vienasmenis Asociacijos valdymo organas (Įstatų 3.10.3 papunktis), kuris be papildomų įgaliojimų veikia Asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, sudaro sandorius Asociacijos vardu (Įstatų 3.37.3 papunktis).

Asociacijos nariais gali būti Europos Sąjungos valstybių narių 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie teisėtai verčiasi žuvininkystės srityje augindami, gamindami ar kitokiu būdu gaudami akvakultūros produktus ir kurie atitinka kitus šių įstatų nustatytus reikalavimus. Minimalus Asociacijos narių skaičius yra trys (Įstatų 3.1 punktas).

Asociacijos nariais nuo 2021-11-11 yra: UAB „Akvilegija“, UAB „Armolė“, UAB „Arvydai“, UAB A. Valinsko tvenkiniai, A. Zaleckio IĮ (ne narys 2023-03-27), UAB „Bartžuvė“, UAB Birvėtos tvenkiniai (ne narys nuo 2022-12-08), UAB „Fishnet“ (ne narys nuo 2022-12-08), AB „Išlaužo žuvis“, UAB „Juodasis gandras“ (ne narys nuo 2023-03-27), UAB „Kaplių žuvys“, UB „Karpis“, UAB „Kintai“ (ne narys nuo 2023-04-17), UAB Raseinių žuvininkystė (ne narys nuo 2022-12-08), UAB „Šilo Pavėžupis“, UAB „Šventjonis“, UAB „Vasaknos“, UAB „Žemaitijos žuvis“, ŽŪB „Žemelė“.

Asociacijos narių įstatuose numatyta:

AB „Išlaužo žuvis“ įstatų 5 punkte nustatoma, kad bendrovės tikslas yra siekti pelno, efektyviai ir produktyviai vykdant bei vystant šioje dalyje nurodytą ūkinę komercinę veiklą. Bendrovės veiklos objektas – žuvų auginimas tvenkiniuose (EVRK–03.22), žuvies perdirbimas, prekyba žuvimi ir jos produktais (Įstatų 6 punktas).

UAB „Akvilegija“ įstatų 8 punkte nustatoma, kad bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti ūkinę komercinę veiklą, taip pat gauti iš ūkinės komercinės veiklos ekonominę naudą (pelną). Įstatų 8.1 punktas nustato, kad bendrovės veiklos objektas – gėlųjų vandenų akvakultūra ir žvejyba.

UAB „Arvydai“ įstatų 2.1 punkte nustatoma, kad bendrovės veiklos objektas – žvejyba, žuvų auginimas ir susijusių paslaugų veikla. Pagal įstatų 2.2 punktą, bendrovės veiklos tikslai yra gauti ekonominę naudą iš komercinės veiklos aukščiau nurodytose ir kitose srityse.

UAB „Šilo Pavėžupis“ įstatų 5 punkte nustatyta, kad bendrovės veiklos tikslai – žuvininkystės ūkio šakos vystymas bendrovei siekiant ekonominės naudos.

UAB „Šventjonis“ įstatų 2.1 punkte nustatyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra pelno siekimas, bendrovės ir akcininkų turto didinimas. Įstatų 2.3 nustatomos bendrovės veiklos sritys, tarp kurių yra žvejyba, akvakultūra, žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas.

UAB „Žemaitijos žuvis“ įstatų 2.1 punkte nustatoma, kad bendrovės veiklos tikslai – užsiimti tokia ūkine komercine veikla, kad būtų įgyvendinami efektyviai Bendrovės akcininkų interesai – racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius ir kitus išteklius, savo veikla siekti pelno ir vykdyti ekonominę veiklą, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir teisės aktams.

Asociacija yra įtraukta į Ministerijos socialinių ekonominių partnerių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-521 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos socialinių ekonominių partnerių sąrašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Dėl žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašo, Ekspertų atrankos į sudaromų kolegialių organų veiklą tvarkos aprašo bei Partnerių ir ekspertų etikos kodekso patvirtinimo“, 3 punktu, partneryste siekiama sudaryti partneriams galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese žemės ūkio ir kaimo plėtros sistemoje ir su ja susijusiose ar galinčiose ją veikti srityse, identifikuojant problemas ir (ar) poreikius, teikiant pasiūlymus ir vertinant numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, svarstant atskirus veiksmus ir priemones; pagerinti priimamų sprendimų kokybę dėl partnerių suteikiamų specifinių žinių, techninių patarimų, taip pat dėl didesnio visuomenės įtraukimo ir kt.

Dėl žemės nuomos mokesčio, žemės mokesčio bei žemės po tvenkiniais paskirties

Dėl 2021-11-11 Ministerijoje vykusio susitikimo

Asociacija 2021-10-27 raštu Nr. AA-S-0284 „Dėl Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos susitikimo su ministru“ kreipėsi į žemės ūkio ministrą (kreipimasis Ministerijoje gautas 2021-10-28, reg. Nr. 1D-I-3717) ir prašė organizuoti susitikimą su ministru aptarti akvakultūros sektoriaus klausimus, taip pat ir dėl žemės po tvenkiniais paskirties statuso ir vertės (labai aukšta žemės nuomos kaina) nustatymo problemos.

2021-11-11 Ministerijoje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Asociacijos atstovai, taip pat žemės ūkio ministras bei kiti Ministerijos darbuotojai. Susirinkimo protokole užfiksuota, kad:

Darbotvarkės 4 klausimas „Dėl žemės po tvenkiniais paskirties statuso ir vertės (labai aukšta žemės nuomos kaina) nustatymo problemos“.

Asociacijos direktorius pateikė siūlymą Asociacijai kartu su ŽŪM kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuriai pavaldi VĮ Registrų centras, kad: 1) žuvininkystės tvenkinių žemėms būtų nustatyta atskira žemės paskirtis – „akvakultūros tvenkinių žemė“, ir jai nustatyta vertė (pagal našumo balus, pagal nekomercinių sandorių mažą kiekį); 2) šalia akvakultūros tvenkinių esančių žemės sklypų sandoriai nedarytų įtakos akvakultūros tvenkinių žemės vertei.

Posėdžio pirmininkas pakomentavo, kad siūlomos naujos žemės paskirties įvedimas vargu ar išspręstų problemą, jei tokia paskirtis nėra nurodyta Žemės įstatyme. Asociacijos direktorius atsakė, kad dėl to reikia keisti arba papildyti Žemės įstatymą, ir pasiūlė ŽŪM sukurti darbo grupę.

Posėdžio pirmininkas (ministras) pasiūlė keičiant Žemės įstatymą Seime kartu apriboti ir mokesčio tarifus, ir nutarė, kad klausimą reikia spręsti nekuriant darbo grupės. Žemės ūkio viceministras pakomentavo, kad Ministerija problemą išgirdo ir surengs vidinį pasitarimą, kaip spręsti šį klausimą.

Nutarta dėl žemės paskirties po tvenkiniais statuso keitimo inicijuoti Ministerijos vidinį pasitarimą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į: 1) mėgėjų sodo žemės sklypus; 2) sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus; 3) specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus; 4) rekreacinio naudojimo žemės sklypus; 5) kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, žemės sklypai, užimti žuvininkystės tvenkiniais, priklauso pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai – žemės ūkio paskirties žemė ir žemės naudojimo būdui – specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai.

Dėl Asociacijos 2022-02-18 rašto Nr. AA-S-0354

Asociacija 2022-02-18 raštu Nr. AA-S-0354 „Dėl 2022 m. lapkričio 19 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 (dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę) ir LR žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo“ kreipėsi į Ministeriją (Ministerijoje registruotas 2022-02-21, reg. Nr. 1D-I-1565) prašydama spręsti valstybinės žemės nuomos ir nuosavos žemės po tvenkiniais mokesčių įkainių problemą dėl nuolat kylančių nuomos mokesčių dydžio:

rašte atkreipiamas dėmesys, kad dėl šio klausimo (nuomojamos žemės po tvenkiniais rinkos vertės ir įkainių nustatymo) sulaukė palaikymo ministerijoje 2021-11-11 vykusio susitikimo metu. Nurodoma, kad VĮ Registrų centras, masinio žemės vertinimo metu skaičiuodamas žemės po tvenkiniais rinkos vertes, remiasi ne žemės po tvenkiniais komercinių sandorių duomenimis, o neobjektyviai pritaiko šalia tvenkinių esančių kitos paskirties sklypų komercinių sandorių duomenis. Dėl tokio skaičiavimo nuomojamos valstybinės žemės po tvenkiniais vertė kai kuriais atvejais išauga per metus kelis kartus (Asociacijos pozicija dėstoma rašte skiltyje „Dėl nuomojamos žemės po tvenkiniais rinkos vertės ir įkainių nustatymo (2022 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, toliau – LRV Nutarimas);

raštu informuojama, kad 2021 m. gruodžio 9 d. Seime vyko Kaimo reikalų komiteto (V. Kanopa, A. Palionis) teikiamo Žemės mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsnių keitimo projekto, kuris leistų išspręsti nuolat kylančias ir atskirose savivaldybėse labai skirtingas žemės po tvenkiniais nuomos įkainių „lubas“, pristatymas. Asociacija, žinodama, kad tolesnis Žemės mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsnių keitimo projekto svarstymas Seime negalimas be teigiamos LRV išvados (reikalingas Ministerijos pritarimas arba nepritarimas), kreipiasi į Ministeriją, kad ji pritartų šiam projektui;

Ministerijos prašoma iš esmės spręsti valstybinės žemės nuomos ir privačios žemės po tvenkiniais mokesčių klausimus:

nustatyti naują žemės naudojimo paskirtį – žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais, ir jos rinkos vertę, vienodą visiems šios paskirties sklypams Lietuvos teritorijoje;

pritarti Žemės mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimui.

Dėl 2022-03-10 Ministerijoje vykusio susitikimo

2022-03-07 Ministerijos darbuotoja el. paštu išsiuntė Asociacijai kvietimą 2022-03-10 dalyvauti Ministerijoje vyksiančiame susitikime, kuriame bus aptarti valstybinės ir privačios žemės nuomos po tvenkiniais mokesčių įkainių klausimai. Prie laiško pridėtas Asociacijos 2022-02-18 raštas Nr. AA-S-0354.

2022-03-10 Ministerijoje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Asociacijos atstovai, taip pat žemės ūkio viceministras bei kiti Ministerijos darbuotojai. Ministerija pateikė Komisijai informaciją, kad šis susitikimas buvo organizuotas Ministerijos iniciatyva siekiant aptarti Asociacijos 2022-02-18 rašte Nr. AA-S-0354 nurodytus klausimus. Susirinkimo protokole užfiksuota:

Darbotvarkės 1 klausimas yra „Dėl nuomos mokesčių už valstybinę žemę po akvakultūros tvenkiniais ir žemės mokesčių už privačią žemę po akvakultūros tvenkiniais sumažinimo galimybių“;

Asociacijos direktorius pristatė aktualius klausimus, susijusius su žemės sklypų, užimtų akvakultūros tvenkinių, valstybinės žemės nuoma, žemės vidutinės rinkos verčių nustatymu ir žemės mokesčiu, priminė, kad žemės po akvakultūros tvenkiniais paskirties statuso ir vertės nustatymo problemos buvo aptartos 2021 m. lapkričio 11 d. Asociacijos ir Ministerijos atstovų susitikime;

pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“ 5.8 papunktį, nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, bet šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“;

žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis padėkojo Asociacijos atstovams už aktualių klausimų pristatymą. Atkreipė dėmesį, kad aptariamų problemų nesprendžia Lietuvos Respublikos Seime registruoto Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimas. Diskutuota dėl individualaus akvakultūros tvenkinių žemės vertinimo. Ministerijos atstovo nuomone, siekiant nuomos mokestį už valstybinę žemę po akvakultūros tvenkiniais skaičiuoti ne nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, bet nuo žemės sklypo vertės, nustatytos atlikus individualų žemės vertinimą, reikia inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimą;

nutarta:

Sprendžiant Asociacijos keliamas problemas, galimi šie alternatyvūs sprendimai: a) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo keitimas, žemės ūkio paskirties žemės sklypams nustatant naują pagrindinės žemės naudojimo būdą – akvakultūros naudojimo žemės sklypai. Įgyvendinus šį pakeitimą, VĮ Registrų centras galėtų parengti atskirą vertinimo modelį, taikomą tik šiam akvakultūros naudojimo žemės sklypų būdui priskirtinų žemės sklypų vidutinei rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, žemės sklypai, užimti žuvininkystės tvenkinių, priklauso specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypų grupei. Šiai grupei, be žemės sklypų, užimtų žuvininkystės tvenkinių, priklauso ir žemės sklypai, skirti specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai. Žemės sklypų, užimtų akvakultūros tvenkinių, vidutinės rinkos vertės dydis turi skirtis nuo įprastinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų; b) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“ keitimas dėl galimybės išnuomotai valstybinei žemei po akvakultūros tvenkiniais taikyti individualų vertinimą žemės nuomos atveju;

Asociacija įsipareigoja atlikusi analizę ir įsivertinusi poreikį dėl siūlomų sprendimų (t. y. keisti Žemės įstatymą arba Vyriausybės nutarimą) informuoti Ministeriją dėl sprendimo būdo pasirinkimo;

Ministerija, gavusi Asociacijos informaciją, ją įvertins ir priims sprendimą dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų inicijavimo.

Ministerija pateikė Komisijai informaciją, jog 2022-03-10 Ministerijoje vykusio susitikimo metu buvo nutarta, kad sprendžiant NAŽPGA keliamas problemas galimi šie alternatyvūs sprendimai: 1) Žemės įstatymo keitimas, žemės ūkio paskirties žemės sklypams nustatant naują pagrindinės žemės naudojimo būdą – akvakultūros naudojimo žemės sklypai. Įgyvendinus šį pakeitimą, VĮ Registrų centras galėtų parengti atskirą vertinimo modelį, taikomą tik šiam akvakultūros naudojimo žemės sklypų būdui priskirtinų žemės sklypų vidutinei rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojantį Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, žemės sklypai, užimti žuvininkystės tvenkinių, priklauso specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai grupei. Šiai grupei, be žemės sklypų, užimtų žuvininkystės tvenkiniais, priklauso ir žemės sklypai, skirti specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai. Žemės sklypų, užimtų akvakultūros tvenkinių, vidutinės rinkos vertės dydis turi skirtis nuo įprastinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“ keitimas dėl galimybės išnuomotai valstybinei žemei po akvakultūros tvenkiniais taikyti individualų vertinimą žemės nuomos atveju. Tai yra buvo nutarta, kad Asociacijai aktualus teisinis reguliavimas gali būti keičiamas minėtais dviem būdais, bet pastebėta, kad nėra duomenų, kad Asociacija pati pasiūlė abi alternatyvas (kaip matyti iš 2022-03-10 vykusio susitikimo protokolo, siekiant nuomos mokestį už valstybinę žemę po akvakultūros tvenkiniais skaičiuoti ne nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, bet nuo žemės sklypo vertės, nustatytos atlikus individualų žemės vertinimą, reikia inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimą, nuomonę išreiškė Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento direktorė, Ministerijos 2023-08-09 raštas Nr. 2D-2059 (3.28 E).

Dėl gamtotvarkos planų įkainių nustatymo

Ministerija rengė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos (toliau – Programa) priemonės „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – Finansavimo aprašas), kuris tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu. Programos Priemonė skirta taikant įkainius kompensuoti vykdant gamtotvarkos plane numatytus gamtotvarkos darbus patirtas išlaidas ir laukinių vandens paukščių padarytą žalą.

2021-10-27 raštu Nr. AA-S-0284 „Dėl Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos susitikimo su ministru“ Asociacija kreipėsi į žemės ūkio ministrą (kreipimasis Ministerijoje gautas 2021-10-28, reg. Nr. 1D-I-3717), kuriuo prašė organizuoti susitikimą su ministru akvakultūros sektoriaus klausimams aptarti, taip pat ir dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. Veiksmų programos priemonės „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ (gamtotvarkos planas, Natura 2000 ir kt.) finansavimo aspektų šiuo metu Europos Komisijai rengiamoje pristatyti programoje.

Dėl 2021-11-11 Ministerijoje įvykusio susitikimo

Darbotvarkės 1 klausimas „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. Veiksmų programos priemonės „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ (gamtotvarkos planas, Natura 2000 ir kt.) finansavimo aspektų šiuo metu Europos Komisijai (toliau – EK) rengiamoje pristatyti programoje“.

Asociacijos direktorius pristatė du svarbius klausimus, susijusius su rengiama ir su Europos Komisijoje derinama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programa (toliau – Programa). Atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje 2014–2020 m. laikotarpiu bioįvairovės sąlygų stiprinimui jau buvo skiriama kasmet apie 200 Eur/ha parama – kompensacija, ne mažiau ir Latvijoje, išsakė nuomonę, kad išorės ekspertų atliekamo vertinimo preliminarioje ataskaitoje siūloma taikyti didžiausia galima paramos suma vienam įžuvinto tvenkinio hektarui per metus 175 Eur/ha (ne Natura 2000 teritorijoje) yra nepakankama ir diskriminacinė, – turėtų būti bent 200 Eur/ha, nes reikia įvertinti ir infliaciją, ir augsiančias darbų kainas dabar ir ateityje. Paminėjo Ministerijos ketinimus į EK siunčiamą derinti Programą įtraukti darbų įkainius. Įžvelgė grėsmę, kad dabar parengtuose įkainiuose nebus įvertinta 5 metų būsianti infliacija, kuro brangimas, mokesčių didėjimas. Paprašė neįtraukti darbų įkainių į Programą ir išsaugoti galiojančią tvarką, kai darbų įkainiai iki šiol yra tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu.

Ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja pakomentavo, kad ekspertų vertinimas dėl paramos dydžio ir sąlygų dar nėra baigtas, todėl konkrečių dydžių ir sąlygų dar negalima komentuoti, planuojama įkainius teikti derinti EK. Į pačią Programą nebus įtraukiami konkretūs darbų įkainiai ar jų lubos. Įkainiai apskaičiuojami įgyvendinant priemonę. Šiuo metu įstrigusi situacija dėl fiksuotųjų įkainių nustatymo, nes nepavyko nustatyti tokių įkainių, kad jie atitiktų reglamentų reikalavimus. Paminėjo, kad fiksuoti įkainiai gali būti teikiami kaip Programos priedas ir tada EK su valstybe nare atsiskaitytų pagal tuos pačius įkainius, kaip ir valstybė narė su paramos gavėjais. Pabrėžė, kad tai būtų saugiau nei auditas, kuris galėtų nustatyti neatitikimų. Paminėjo, kad kai įkainiai bus išskaičiuoti, galimai jie bus teikiami kaip Programos priedas, tikėtina, kad dar ne kartu su oficialiu Programos pateikimu, nes tai yra supaprastinta procedūra ir priedai galės būti teikiami visą tolesnį įgyvendinimo etapą.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pasiteiravo, ar galima įkainių peržiūros procedūra dėl infliacijos ateityje. Į tai Žuvininkystės skyriaus patarėja atsakė, kad aprašant įkainius yra nustatomos rizikos ir priežastys bei nurodoma, kaip dažnai ir kokiais atvejais jie turi būti peržiūrimi.

Posėdžio pirmininkui pasitikslinus, ar Programai skiriamas biudžetas yra bendras ir neskaidomas eilutėms ar konkretiems darbams, Ministerijos patarėja atsakė: Programoje matoma suma konkrečiam tikslui ir intervencinių priemonių rūšims; į bendrą biudžetą įskaičiuotos ir gamtotvarkos priemonės, ir ekologinė gamyba; gamtotvarkos priemonei numatytas biudžetas 5 metams yra 50 proc. didesnis nei šiuo laikotarpiu buvo išmokėta per 6 metus; šiai priemonei numatyta apie 8,5 mln. eurų. Priminė, kad praėjusio laikotarpio parama gamtotvarkai susidarė iš 2 dalių – už faktinius gamtotvarkos darbus ir kompensacija už paukščių daromą žalą, t. y. sulestus pašarus ir žuvis, kuri buvo skaičiuojama pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikiamose Ž-4 formose nurodytą užaugintos realizuotos produkcijos vertę ir sunaudotų pašarų vertę (dauginama iš tam tikro procento). Procentai buvo išskaičiuoti iš dar ankstesnio laikotarpio, kai paukščiai buvo skaičiuojami pagal faktą. Paukščių daroma žala turėjo sudaryti nuo 20 proc. iki 50 proc. visos metinės išmokos, o pati metinė išmoka negalėjo sudaryti daugiau kaip 50 proc. paramos gavėjo ataskaitinių metų akvakultūros veiklos pajamų, todėl mažai žuvų auginantys, mažai pašarų sunaudojantys ir mažai žuvies realizuojantys ūkiai panaudojo ne visas didžiausias galimos paramos sumas.

Asociacijos direktorius kritikavo ydingą 2014–2020 m. laikotarpio išmokų už gamtotvarką skaičiavimą (nuo sušertų pašarų, nuo realizuotos produkcijos). Pabrėžė, kad gamtotvarkos priemonės pinigai – tai ne parama ir ne tiesioginės išmokos, tai kompensacija už gamtai atliekamus darbus. Paprašė, kad šiame periode jokios formulės nebūtų taikomos. Taip pat pasisakė prieš darbų įkainių teikimą EK, nes tai visiškai nėra privaloma.

Posėdžio pirmininkas atkreipė dėmesį, kad įkainių derinimas su EK yra saugesnis pasirinkimas ir to nereikėtų bijoti, – esant reikalui, įkainiai būtų peržiūrėti. Asociacijos direktorius atsakė, kad jau yra saugiklis – įkainis už hektarą. Žinomas maksimalus hektarų skaičius Lietuvoje – 10 tūkst. ha numatoma po 200 Eur/ha per metus, iš viso poreikis 5 metams – 10 mln. eurų. Kaip žinoma, šiai priemonei 5 metams yra numatyta skirti 12,7 mln. eurų kartu su ekologine gamyba ir kartu su nauju standartu – tvarumu. Žuvininkystės skyriaus patarėja nori įtikinti, kad užteks 8,5 mln. Eur, nors NAŽPGA bando įrodyti, kad reikėtų tam skirti 10 mln. Eur. Paaiškino, kad 12,7 mln. Eur jau yra numatyta ir juos norima padalyti tarp gamtotvarkos (prašoma didinti nuo 8,5 mln. Eur iki 10 mln. Eur), ekologinės gamybos ir tvarumo (uždaroms recirkuliacinėms sistemoms) kurti).

Nutarta: spręsti dėl priemonės „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ biudžeto ir didžiausios galimos paramos vienam ha per metus, kai bus nustatyti objektyvūs paramos skaičiavimo įkainiai.

Dėl Asociacijos 2023-02-09 rašto Ministerijai Nr. AA-S-0461

Asociacija 2023-02-09 raštu Nr. AA-S-0461 „Dėl pastabų teikimo“ (Ministerijoje gautas 2023-02-10, reg. Nr. 1D-I-1319) kreipėsi į Ministerijos Žuvininkystės skyrių, teikė pastabas dėl Ministerijos parengtų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programos priemonių projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų ir siūlė:

dėl priemonės „Gyvūnų ir visuomenės sveikatos priemonės“ projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų: siūlė įtraukti papildomą projektų atrankos kriterijų „5. Gyvūnų gerovės reikalavimai, dėl kurių mažinamas veterinarinių vaistų naudojimo poreikis“; siūlė Svarbiausių nuostatų 2 punkte nurodytą „Preliminarų biudžetą veikloms, Eur“ pakeisti į 225 000 Eur, „Didžiausią galimą paramos sumą veiklai per laikotarpį, Eur“ pakeisti į 75 000 Eur, o „Preliminarų pareiškėjų skaičių“ pakeisti į 3;

dėl priemonės „Ekologinė akvakultūros gamyba“ projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų: prašė atkreipti dėmesį, kad administruojant priemonės įgyvendinimą nebūtų traktuojama kaip pareiškėjo nusižengimas, jei pagal akvakultūros technologiją vienus metus tvenkinys būtų vasarinamas, ir tai nebūtų vertinama kaip neatitiktis ar tvenkinių ploto mažėjimas;

dėl priemonės „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“ prašė stabdyti bet kokį tolesnį dokumentų derinimą, kol nėra gauta atsakymų apie fiksuotų įkainių skaičiavimus atlikusią ESFA, kol nėra nustatyta metodika, kaip bus skaičiuojama paukščių žala akvakultūroje, neaptarti kiti svarbūs su priemone susiję klausimai, būtini siekiant išsamiai ir teisingai suformuluoti kriterijų sąrašą priemonei „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“.

Ministerija Komisijai pateikė elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad 2023-02-01 Ministerijos darbuotoja el. laišku informuoja Asociaciją, kad Ministerijos svetainėje yra derinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių Projektų specialieji ir prioritetiniai atrankos kriterijai ir prašoma pasiūlymus ir pastabas pateikti iki 2023-02-08. Asociacija 2023-02-09 elektroniniu laišku išsiuntė Ministerijai ([email protected], [email protected], [email protected]) raštą Nr. AA-S-0461 „Dėl pastabų teikimo“ . Elektroniniame laiške nurodė, kad siunčia raštą, kuriuo teikia pastabas dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų.

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos paaiškinimas

Pranešime nurodomus veiksmus (elgesį), galbūt neatitinkantį LVĮ 6 str. 2 p. ir 8 str. 1 d. nuostatų, Asociacija suprato kaip:

Asociacijos atstovų dalyvavimą 2021 m. lapkričio 11d. vykusiame susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kuriame Asociacijos direktorius pateikė siūlymą Asociacijai kartu su Žemės ūkio ministerija kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuriai pavaldi VĮ Registrų centras, kad: a) žuvininkystės tvenkinių žemėms būtų nustatyta atskira žemės paskirtis – akvakultūros tvenkinių žemė, ir nustatyta jos vertė (pagal našumo balus, pagal nekomercinių sandorių mažą kiekį); b) šalia akvakultūros tvenkinių esančių žemės sklypų sandoriai nedarytų įtakos akvakultūros tvenkinių žemės vertei. Asociacijos direktoriaus pasisakymą (nurodytame posėdyje), kad reikia keisti ar papildyti Žemės įstatymą kartu siūlant Žemės ūkio ministerijai sukurti darbo grupę, kaip atsakymą į posėdžio pirmininko komentarą, jog siūlomos naujos žemės paskirties įvedimas vargu ar išspręstų problemą, jei tokia paskirtis nėra nurodyta Žemės įstatyme.

Minėtame susitikime su žemės ūkio ministru Asociacijos direktoriaus pasisakymą susitikimo darbotvarkės 1-uoju klausimu, t. y. dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. Veiksmų programos priemonės „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ (gamtotvarkos planas, Natura 2000 ir kt.) finansavimo aspektų šiuo metu Europos Komisijai rengiamoje pristatyti programoje. Pasisakydamas dėl minėtos programos Asociacijos direktorius pristatė du klausimus, susijusius su Ministerijos rengiama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programa: a) dėl įkainių dydžio, b) dėl gamtotvarkos priemonei skirtino finansavimo; taip pat nusakė ir tinkamus (Asociacijos manymu) optimalius skaičius (atitinkamai 200 Eur/ha, 10 mln. Eur); prašė neįtraukti darbų įkainių į minėtą programą ir išsaugoti galiojančią tvarką.

Asociacijos rašytinį kreipimąsi į Žemės ūkio ministeriją (2022-02-18 raštu Nr. AA-S-0354) prašant spręsti valstybinės žemės nuomos ir nuosavos žemės po tvenkiniais mokesčių įkainių problemą, įskaitant minėtame rašte pateiktus prašymus: a) nustatyti valstybinės žemės po tvenkiniais nuomos mokesčio tarifą 0,1–0,4 proc. nuo žemės vertės; b) nustatyti naują žemės naudojimo paskirtį – žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais, ir nustatyti jos rinkos vertę, vienodą visiems šios paskirties sklypams Lietuvos teritorijoje.

Asociacijos atstovų dalyvavimą 2022 m. kovo 10 d. vykusiame susitikime su Ministerijos atstovais, kur Asociacijos direktorius pristatė aktualius klausimus, susijusius su žemės sklypų, užimtų akvakultūros tvenkinių, valstybinės žemės nuoma, žemės vidutinės rinkos verčių nustatymu ir žemės mokesčiu, o Asociacija įsipareigojo atlikusi analizę informuoti Ministeriją, kurio teisės akto (Žemės įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“) keitimas yra tinkamesnis būdas svarstytoms problemoms išspręsti.

Asociacijos rašytinių pastabų dėl Ministerijos parengtų Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų pateikimą Žemės ūkio ministerijai (2023-02-09 raštas Nr. AA-S- 0461). Nurodytame rašte Asociacija, be kita ko, pateikė siūlymus dėl papildomo projekto atrankos kriterijaus įtraukimo, dėl preliminaraus biudžeto veikloms dydžio (priemonė „Gyvūnų ir visuomenės sveikatos priemonės“), prašė atkreipti dėmesį į tam tikrus tvenkinių vertinimo aspektus (priemonė „Ekologinė akvakultūros gamyba“), prašė stabdyti bet kokį tolesnį dokumentų derinimą, kol nėra gauta atsakymų apie fiksuotų įkainių skaičiavimus atlikusią ESFA, kol nėra nustatyta metodika, kaip bus skaičiuojama paukščių žala akvakultūroje, neaptarti kiti klausimai, būtini suformuluoti kriterijų sąrašą priemonei „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“.

Asociacija paaiškino mananti, kad pranešime apie pradėtą tyrimą pateikiamos ne tik faktinės aplinkybės, bet ir išankstinis subjektyvus vertinimas, kuris, Asociacijos nuomone, niekaip neatsispindi minėtuose dokumentuose, jų turinys (kontekstas) nesudaro jokio pagrindo tokiems vertinimams (išvadoms) padaryti. Pvz., Pranešime teigiama (t. y. kaip faktinė aplinkybė nurodoma), kad: „<...> Asociacija siekė, kad jos interesais būtų keičiami <...>“; „<...> Asociacija įsipareigojo atlikusi analizę informuoti Ministeriją, kurio teisės akto keitimas <...> jai yra tinkamesnis“, „<...>Asociacijos direktorius <...> bandė įtikinti <...>“, todėl šiame rašte Asociacija pasisako ir dėl Pranešime pateikto faktinio aplinkybių vertinimo.

Pažymėjo, kad Asociacija įkurta 2002 m. balandžio 4 d. ir nuo to laiko, kaip viešasis juridinis asmuo, veikia vadovaudamasi savo įstatais, atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais. Asociacijos veiklos tikslai – koordinuoti Asociacijos narių veiklą, atstovauti Asociacijos narių interesams ir juos ginti, vykdyti kitą, įstatymų ar įstatų neuždraustą, veiklą (Įstatų 1.1 p., 1.3 p.). Asociacijos veiklos tikslai detalizuoti įstatų 2-oje dalyje, tarp jų išskirtini: Lietuvos akvakultūros gamintojų bendradarbiavimo skatinimas; akvakultūros produktų rinkos reguliavimas teisėtomis priemonėmis; pasiūlos ir paklausos santykio akvakultūros produktų rinkoje optimizavimas; mokslo ir technikos naujovių propagavimas ir diegimas, Žuvininkystės darbų technologijos tobulinimas, ekologinės žuvininkystės, agroturizmo vystymas (Įstatų 2.1 p., 2.2.5 p., 2.2.6 p.).

Asociacija mano, kad aktualiam tyrimui itin reikšmingi jos įstatuose įtvirtinti teisėti siekiai bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, žuvininkystę kuruojančiomis institucijomis, kitomis ministerijomis, žinybomis bei mokslo įstaigomis ir giminingomis asociacijomis, intensyvinant konkurencingos ir ekologiškai švarios tvenkinių produkcijos gamybą, saugant Lietuvos žuvų išteklius bei gamtą, gerinant epizootinę tvenkinių ir vidaus vandenų būklę, reguliuojant žuvilesių paukščių skaičių tvenkiniuose ir kitais žuvininkystės klausimais; teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijomis, žinyboms, savivaldybėms žuvininkystės klausimais, dalyvauti rengiant vyriausybines programas, įstatymus, kitus norminius aktus, susijusius su žuvininkyste; rinkti ir skelbti informaciją žuvininkystės ir kitais klausimais (Įstatų 2.2.7 p., 2.2.9 p., 2.2.10 p.).

Mano, kad Asociacijos įstatuose įtvirtinti teisėti tikslai ir veiksmai nėra susiję vien tik su privačių, ūkinę komercinę veiklą vykdančių subjektų finansinių interesų tenkinimu, tai teisėti veiksmai, naudingi visai visuomenei, visai Lietuvos akvakultūros šakai, jie akivaizdžiai saugo ir gina viešąjį interesą, atitinkamai juos atlikdamas viešasis juridinis asmuo – Asociacija nesiekė jokios konkrečios naudos sau ar vien tik savo nariams. Todėl Asociacija atmeta kaip nepagrįstus Pranešime pateiktus, aukščiau aprašytus jos elgesio vertinimus: atlikdama tyrimo dalyku esančius veiksmus Asociacija, teisėtai veikdama, teisėtai įgyvendindama savąsias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytas teises, vykdydama teisėtą savo įstatuose apibrėžtą veiklą siekė socialiai visai Lietuvos visuomenei naudingų tikslų, ir nesiekė, kad jos interesais būtų keičiami Pranešime nurodyti teisės aktai, neįsipareigojo atlikusi analizę informuoti Ministeriją, kurio teisės akto keitimas jai yra tinkamesnis, o Asociacijos direktorius, taip pat veikdamas pagal įstatuose nustatytą kompetenciją, t. y. dalyvaudamas diskusijoje, vykusioje Žemės ūkio ministerijoje – institucijoje, vykdančioje, be kita ko, ir su akvakultūra susijusias funkcijas šalies mastu, išsakė savo (ir Asociacijos, jos narių) nuomonę viešaisiais klausimais, nieko nesiekdamas įtikinti.

Atkreipė dėmesį, kad Asociacijos nariais, kurių interesus gina ir kuriems atstovauja Asociacija, gali būti ne tik verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys, bet ir 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie verčiasi žuvininkystės srityje augindami, gamindami ar kitokiu būdu gaudami akvakultūros produktus (Įstatų 3.1 p.). Pastaroji aplinkybė reikšminga dar ir dėl to, kad sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti LVĮ 7 str. 6 p. nustatytą išimtį, reglamentuojančią, kokia ir kokių subjektų veikla nelaikoma lobistine.

Dėl Asociacijos atstovų dalyvavimo 2021 m. lapkričio 11d. vykusiame susitikime su Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku

Kaip matyti iš susitikimo protokolo, darbotvarkė neapėmė jokių teisėkūros klausimų ar klausimų, susijusių su poreikiu parengti ir (ar) inicijuoti kokio nors teisės akto rengimą. Susitikimo metu iš esmės buvo aptariamos žuvininkystės sektoriaus, gamtosaugos, gamtinių išteklių, žemės po tvenkiniais nustatymo problemos ir jų sprendimo būdai. Dėl tam tikrų problemų pasisakė ir susitikime dalyvavęs Asociacijos direktorius, – iškėlė ir du probleminius klausimus, dėl kurių vyko dalykinė diskusija. Iš protokolo turinio matyti, kad pateikdamas argumentus dėl žemės paskirties bei šalia akvakultūros tvenkinių esančių žemės sklypų sandorių įtakos akvakultūros tvenkinių žemės vertei, Asociacijos direktorius susitikimo darbotvarkės ir diskusijos tema pasisakė, kur jis mato atitinkamas problemas ir kaip jos galėtų būti sprendžiamos. Toks Asociacijos vadovo pasisakymas negali būti vertinamas kaip įtakos darymas, spaudimas, įtikinimas LVĮ 2 str. 3 d. prasme.

Mano, kad lobistine veikla negali būti pripažinta Asociacijos direktoriaus išsakyta nuomonė dėl Žemės įstatymo pakeitimo. Itin reikšminga tai, kokiomis aplinkybėmis Asociacijos vadovas išsakė minėtą nuomonę: iš susitikimo protokolo akivaizdu, kad Asociacijos direktorius šią nuomonę išsakė spontaniškai, t. y. kaip atsakymą į posėdžio pirmininko komentarą, neva siūlomos naujos žemės paskirties įvedimas vargu ar išspręstų problemą, jei tokios paskirties nėra nurodyta Žemės įstatyme, o ne savo iniciatyva, tokiam klausimui iš anksto pasirengęs ir pan. Nei Asociacija, nei jos vadovas ruošdamiesi šiam susitikimui nesvarstė ir nesirengė kelti jokių klausimų, susijusių su Žemės įstatymo pakeitimu.

Minėtame susitikime Asociacijos direktorius, pristatydamas du klausimus dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. Veiksmų programos priemonės „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ finansavimo aspektų, taip pat nusakė atitinkamas problemas ir pateikė pasiūlymus kaip jos (Asociacijos nuomone) galėtų būti sprendžiamos.

Asociacija neparengė jokio konkretaus teisės akto projekto, nesiūlė inicijuoti jokio kitų subjektų parengto teisės akto projekto svarstymo.

Asociacija atkreipia dėmesį į susitikimo su žemės ūkio ministru (beje, ir susitikimo su Žemės ūkio ministerijos atstovais) protokole esančias formuluotes, nusakančias Asociacijos direktoriaus veiksmus: „išsakė nuomonę“, „įžvelgė grėsmę“, „sukritikavo“, „atsakė“, „informavo“, „akcentavo“, „pažymėjo“ ir pan., kurios aiškiai rodo, jog susitikimų metu vyko konstruktyvios, dalykinės diskusijos, neperaugusios į jokius agresyvius ginčus, tokios diskusijos visų pirma buvo skirtos konkrečių problemų iškėlimui ir jų sprendimo būdams, o ne dėl tiesioginių klausimų, susijusių su konkrečių teisės aktų (projektų) parengimu ir (ar) pakeitimu. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nė vienas diskusijose dalyvavęs asmuo, įskaitant Asociaciją ir jos vadovą, nebandė įtikinti ir nedarė jokio spaudimo kitiems dalyviams, kad būtent to dalyvio (jo atstovaujamų subjektų) interesais būtų priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Protokolų turinys taip pat rodo, jog pastarasis veiksmas (teisės aktų rengimas, keitimas) minėtų diskusijų metu buvo matomas kaip vienas, bet ne prioritetinis, iš kelių alternatyvių atitinkamų problemų sprendimo būdų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad susitikimo su žemės ūkio ministru metu, be kita ko, buvo nutarta dėl dažnesnio (bent kartą per ketvirtį), sisteminio Žemės ūkio ministerijos atsakingų už akvakultūrą asmenų ir institucijų bendravimo akvakultūros klausimais su Asociacija (socialiniu partneriu). Taigi pagrįstai galima teigti, kad nuo 2021 m. lapkričio 11 d. Žemės ūkio ministerija ir Asociacija abipusiškai įsipareigojo bendradarbiauti, todėl atitinkami argumentai, susiję su tuo, kieno iniciatyva vykdavo vėlesni susitikimai (bendradarbiavimas), nėra teisiškai reikšmingi ir neturėtų būti panaudoti prieš Asociaciją atliekant Komisijos tyrimą.

Dėl Asociacijos 2022-02-18 rašto Žemės ūkio ministerijai Nr. AA-S-0354

Pabrėžė, kad šiuo raštu įsipareigojusi bendradarbiauti Asociacija (Žemės ūkio ministerijos socialinis partneris) akcentavo jau anksčiau žinomą valstybinės žemės nuomos ir nuosavos žemės po tvenkiniais mokesčių problemą ir palaikė jau anksčiau žinomą jos sprendimo būdą – valstybinės žemės po tvenkiniais nuomos mokesčio tarifo ir naujos žemės naudojimo paskirties nustatymą, priminė (ne nurodė, o tik priminė, tai taip pat buvo žinoma anksčiau), kad tai galima įgyvendinti pakeičiant Žemės mokesčio įstatymą. Be to, kaip matyti iš aptariamo rašto turinio, Asociacija neparengė ir niekaip neprisidėjo prie tokio įstatymo pakeitimo projekto rengimo, nes toks projektas jau buvo parengtas ir teikiamas tolesnei akto priėmimo procedūrai Lietuvos Respublikos Seimo narių Andriaus Palionio ir Vidmanto Kanopos, kuriems Asociacija niekada nebuvo dariusi jokios atitinkamos įtakos. Šiuo atveju Asociacija tik išreiškė savo nuomonę dėl tokio įstatymo pakeitimo projekto, jį palaikydama.

Dėl Asociacijos atstovų dalyvavimo 2022 m. kovo 10 d. vykusiame susitikime su Žemės ūkio ministerijos atstovais

Dėl Asociacijos atstovų dalyvavimo šiame susitikime kaip konkretaus veiksmo Asociacija iš dalies jau pasisakė (žr. paaiškinimų dalį „Dėl Asociacijos atstovų dalyvavimo 2021 m. lapkričio 11d. vykusiame susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku“). Papildomai pasisakytina dėl Asociacijos susitikimo metu duotų įsipareigojimų atlikus analizę informuoti Žemės ūkio ministeriją dėl išvados, susijusios su tinkamo teisės akto, reglamentuojančio valstybinės žemės nuomos mokestį, pakeitimo. Asociacija įsitikinusi, jog šis susitikimas iš esmės buvęs konsultacinio, abipusių nuomonių išklausymo pobūdžio, tai aiškiai patvirtina paties susitikimo protokolo turinys, įskaitant jo darbotvarkės klausimus, dalyvių pasisakymus. Valstybinės įstaigos Žemės ūkio ministerijos atstovai, vykdantis žemės ūkio politiką šalyje, sprendė jau žinomas problemas akvakultūros srityje ir apie tai diskutavo su savo socialiniu partneriu – Asociacija. Tai nebuvo diskusija dėl konkretaus teisės akto pakeitimo projekto. Susitikimo metu Asociacijos atstovai pristatė aktualias problemas (klausimus), už tai susitikime dalyvavęs žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis jiems padėkojo ir tais pačiais klausimais pateikė savo nuomonę. Minimo susitikimo metu taip pat nuspręsta rekomenduoti Asociacijai aktyviai dalyvauti masinio žemės vertinimo ataskaitų viešojo svarstymo metu. Susitikimo protokole taip pat pažymėta, kad Ministerijos atstovai pažadėjo įvertinti Asociacijos teikiamą informaciją ir savarankiškai priimti sprendimą. Tokio pobūdžio ir turinio susitikimas akivaizdžiai patvirtina, kad jo metu Asociacija (jos atstovai) nebandė įtikinti kitų dalyvių savo argumentais, nedarė jokio spaudimo kitiems dalyviams, kad kaip tik jų interesais būtų priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Tai, kad Asociacija tik įsipareigojo informuoti Ministeriją pateikdama išvadą dėl keistino tesės akto, rodo, kad Asociacija ne tik nerengė jokių teisės aktų projektų, bet ir neketino to daryti, taip pat niekam nedarė ir neketino daryti jokio spaudimo dėl teisės aktų pakeitimų projektų parengimo.

Pabrėžė, kad valstybės institucijų bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra socialiai vertingas, teisėtas ir netgi būtinas, neatsiejamas nuo valstybės valdymo reiškinys, kurį svarbu atriboti nuo lobizmo, ypač turint omeny, jog LVĮ numato, kad lobistine veikla, be kita ko, nėra laikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, įstatymų, įstatų pagrindu vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą, taip pat turint omeny, kad esamas lobistinės veiklos reguliavimas nėra visiškai išsamus ir aiškus. Asociacija mano, kad nagrinėjamu atveju svarbu vertinti ne pačius Pranešime nurodytus Asociacijos veiksmus (elgesį) savaime, o nustatyti, kokių tikslų siekė Asociacija minėtus veiksmus atlikdama (taip elgdamasi). Asociacija, teikianti šiuos rašytinius paaiškinimus, dar kartą pažymi, kad nė vienas jos veiksmas (elgesio epizodas), nurodytas Pranešime, nebuvo susijęs nei su pačios Asociacijos ir (arba) jos narių naudos gavimu, nei su tikslu priimti, pakeisti kokį nors teisės aktą pačios Asociacijos ir (arba) jos narių interesais. Šiame kontekste dar kartą primintini Asociacijos argumentai dėl atstovavimo ir gynimo savo narių, kurie gali būti ne tik pelno siekiantys juridiniai asmenys, bet ir veiksnūs fiziniai asmenys (žr. Asociacijos įstatus), akcentuojant, kad Asociacija neteikia prioriteto tiems nariams ir (arba) ketinantiems tokiais būti asmenims, kurie vykdo komercinę veiklą, yra juridiniai asmenys ir pan.; priešingai, Asociacijos įstatuose nurodoma, kad visi jos nariai yra lygūs, o jais tapti gali bet kurie veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys akvakultūros produktų gamyba, auginimu ar gavimu kitokiu būdu, t. y. vienaip ar kitaip (nebūtinai komerciškai) susiję su akvakultūra. Patys minėti Asociacijos įstatuose nurodyti veiklos tikslai akivaizdžiai yra visuomeninio, viešojo pobūdžio, skirti tenkinti ne konkrečios verslo ar žmonių grupės interesus, o visos visuomenės interesus, susijusius su akvakultūra ir gamtosauga. Asociacija kaip nepagrįstus atmeta bet kokius jos elgesio subjektyvius vertinimus, susijusius su tuo, kad ji atlikdama aktualius veiksmus elgėsi savanaudiškai, siekė konkrečių tikslų, kurie tenkintų tik jos pačios ir (arba) kokios nors siauros grupės interesus.

Paaiškino, kad nurodytame rašte Asociacija pateikė pastabas dėl Žemės ūkio ministerijos parengtų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų. Rašte pateiktos pastabos yra ne kas kita, kaip problemų matymas, jų iškėlimas ir patarimai, kaip jas spręsti. Asociacijos pastabos teiktos Žemės ūkio ministerijai kaip abiejų subjektų abipusių įsipareigojimų bendradarbiauti vykdymo priemonė. Veiksmas – rašto „Dėl pastabų teikimo“ įteikimas Ministerijai pats savaime ir pats rašto turinys neatitinka LVĮ 2 str. 3 d. nuostatų. Šiame rašte Asociacija išsakė tik savo nuomonę dėl Ministerijos jau parengtų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų.

Apibendrindama tai, kas nurodyta aukščiau, paaiškino, jog Pranešime pateikti Asociacijos ir (ar) jos atstovų veiksmai neturėtų būti vertinami kaip lobistinė veikla LVĮ 2 str. 3 d. prasme. Asociacija įsitikinusi, kad jos veikla iš esmės yra nuomonės dėl teisėkūros pareiškimas raštu bei žodžiu dalyvaujant atitinkamose diskusijose, absoliučiai neparengus jokio teisės akto projekto, ir laikytina LVĮ 7 str. 6 p. nustatyta išimtimi, kurią pagrįstai taikant galima konstatuoti, jog savo veiksmais (elgesiu) Asociacija nepažeidė LVĮ 6 str. 2 p. ir 8 str. 1 d. nuostatų.

Dėl Asociacijos veiksmų (elgesio) įvertinimo mažareikšmiu LVĮ pažeidimu (LVĮ 15 str.)

Asociacija nagrinėjamu atveju laikosi nuomonės, jog Komisijos tyrimo dalyku esantys Asociacijos veiksmai (elgesys) nėra LVĮ pažeidimai, nes Asociacija neatliko jokių veiksmų, kurie atitiktų LVĮ 2 str. 3 d. nuostatas. Pažymėjo, kad esamas lobistinės veiklos reguliavimas nėra išsamus ir aiškus, kad yra sudėtinga atriboti ir atskirti, kada subjekto, netgi veikiančio pagal įstatuose įtvirtintą kompetenciją, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvaujančiu teisėkūros procese teikiant pasiūlymus ir nuomones, įgyvendinančio atitinkamą konstitucinę teisę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str., 53 str., 54 str.), netgi ginančio viešąjį interesą, veiksmai yra priešingi teisei, o kada jie yra teisėti ir socialiai vertingi. Todėl galima situacija, jog Asociacijos konkrečius veiksmus ištyrusi Komisija visgi pripažins juos neteisėtais. Tokiu atveju Asociacija prašo Komisijos atsižvelgti ne tik į visus jos nurodytus argumentus, bet ir svarstyti galimybę taikyti LVĮ 15 str., t. y. Asociacijos veiksmus pripažinti mažareikšmiu LVĮ pažeidimu ir aktualų tyrimą nutraukti apsiribojant žodine pastaba. Asociacija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos LVĮ įtvirtintos sąlygos taikyti LVĮ 15 str. Toliau Asociacija pateikia atitinkamus savo argumentus, vėlgi atkreipdama dėmesį, kad klausimas dėl LVĮ 15 str. taikymo, jos nuomone, yra subsidiarus, t. y. svarstytinas tik konstatavus, jog Asociacija savo veiksmais (elgesiu) pažeidė LVĮ reikalavimus. Nustačius priešingai, žemiau nurodyti argumentai taptų teisiškai nereikšmingais.

Asociacija prašo atsižvelgti į tai, kad Asociacija aktyviai bendradarbiauja su Komisija, atliekančia aktualų tyrimą: teikia rašytinius paaiškinimus, dokumentus; niekada nėra padariusi LVĮ pažeidimų; Komisijos tyrimo dalyku esantys Asociacijos veiksmai atlikti per trumpesnį negu dvejų metų terminą; Asociacija niekada nėra parengusi jokio teisės akto projekto, niekada nėra inicijavusi tokio projekto priėmimo procedūros. Asociacija tiek žodžiu dalyvaujant susitikimuose, tiek raštu teikė savo nuomonę ir pastabas į LVĮ 2 str. 1 d. apibūdinimą patenkančioms institucijoms įvairiais klausimais, tarp kurių buvo ir klausimų, susijusių su teisėkūra, bet ne prioritetinių, o tik kaip alternatyvių aptariamų problemų sprendimo būdų; nė vienas Asociacijos pasiūlymas nebuvo priimtas, nebuvo atsižvelgta į Asociacijos pastabas, nebuvo priimta teisės aktų (ir jų pakeitimų), kuriuos palaikė Asociacija, taigi Asociacijos veiksmais nebuvo padaryta jokios žalos teisėkūros procesui, jo skaidrumui; Asociacija Komisijos 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. KS-96 yra įrašyta lobistų sąraše, tai užtikrins, kad tolesni panašaus pobūdžio Asociacijos veiksmai būtų dar viešesni ir skaidresni.

Asociacija Komisijos prašo nutraukti pažeidimo bylą nenustačius pažeidimo požymių, o nustačius, kad tiriami Asociacijos veiksmai prieštaravo LVĮ, nutraukti pažeidimo bylą ir pareikšti žodinę pastabą.

2023 m. lapkričio 8 d. VTEK posėdyje Asociacijos direktorius iš esmės pakartojo paaiškinimo teiginius.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Lobistinės veiklos įstatymo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (1 straipsnio 1 dalis).

Lobistinė veikla LVĮ apibrėžta kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (2 straipsnio 3 dalis).

Pagal LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Komisijai nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Pabrėžtina, kad lobistinė veikla nėra tik atlygintina profesinė veikla, – ja užsiimantiems asmenims netaikomi specialieji išsilavinimo ar apmokestinimo reikalavimai. Šiuo specialiuoju įstatymu apibrėžta veiklos rūšis – fizinių ir juridinių asmenų arba kitos organizacijos ar jų padalinio siekis daryti teisėkūrai įtaką, už kurią įstatymų leidėjas nustatė pareigą viešai atsiskaityti (deklaruoti) visuomenei, tam nustatęs specialią tvarką LVĮ 10 straipsnyje.

Iš aptartojo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad pagrindiniai LVĮ tikslai yra du: kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų LVĮ nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas; vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą; skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus.

2017 m. Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė rekomendacijas „Dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo viešųjų sprendimų priėmimo kontekste“, kurių preambulėje pabrėžiama, kad „teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas visų Europos Tarybos narių demokratinių principų; augantis lobistinės veiklos skaidrumas ir atskaitingumas gali stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis sistemomis; lobistinė veikla gali teisėtais būdais prisidėti prie atviros valdžios ir gerai informuoto viešųjų sprendimų priėmimo; lobistinės veiklos reguliavimas gali suteikti skaidrias prielaidas visiems dalyviams prisidėti prie viešųjų sprendimų priėmimo“.

LVĮ 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.

Iš tyrimo metu surinktų duomenų visumos matyti, kad Asociacijos nariai yra juridiniai asmenys (bendrovės), kurių įstatuose nustatyti tikslai siekti pelno, vykdyti ūkinę komercinę veiklą, gauti iš jos ekonominę naudą ir didinti bendrovės ir akcininkų turtą. Minėtosios naudos (pelno) siekiama vykdant žuvų auginimą, žuvies perdirbimą, prekybą žuvimi ir jos produktais (AB „Išlaužo žuvis“), gėlųjų vandenų akvakultūrą ir žvejybą (UAB „Akvilegija“), žvejybą, žuvų auginimą ir susijusių paslaugų veiklą (UAB „Arvydai“), žuvininkystės ūkio šakos vystymą (UAB „Šilo Pavėžupis“), žvejybą, akvakultūrą žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimą ir konservavimą (UAB „Šventjonis“). Pagal Asociacijos įstatus, jos tikslas yra ir ginti Asociacijos narių interesus, atstovauti Asociacijos nariams ir Asociacijos narių interesams, juos ginti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Asociacija atstovauja ir vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, todėl ji negali parengti konkretaus teisės akto projekto ir siūlyti inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymo teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat negali reikšti nuomonės dėl teisėkūros nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, nes tokie veiksmai laikytini neteisėta lobistine veikla.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2021-10-27 raštu Nr. AA-S-0284 „Dėl Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos susitikimo su ministru“ Asociacija kreipėsi į žemės ūkio ministrą ir prašė organizuoti susitikimą bei aptarti akvakultūros sektoriaus klausimus, taip pat ir dėl: i) Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. veiksmų programos priemonės „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ (gamtotvarkos planas, Natura 2000 ir kt.); ii) žemės po tvenkiniais paskirties statuso ir vertės nustatymo problemos. Minėtoji aplinkybė patvirtina, kad Asociacija savo iniciatyva kreipėsi į Ministerija formuluodama jai aktualius probleminius klausimus bei prašydama organizuoti susitikimą Ministerijoje.

Asociacijos 2021-10-27 rašte Nr. AA-S-0284 minimos problemos vėliau buvo aptariamos Ministerijoje 2021-11-11 bei 2022-03-10 vykusiuose susitikimuose bei Ministerijai teiktuose Asociacijos raštuose 2022-02-18 Nr. AA-S-0354 ir 2023-02-09 Nr. AA-S-0461.

Atsižvelgiant į Asociacijos 2021-10-27 raštą Nr. AA-S-0284, Ministerijoje 2021-11-11 įvyko Asociacijos atstovų ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, kitų ministerijos tarnautojų susitikimas, kuriame svarstyti klausimai užfiksuoti Asociacijos atstovų susitikimo su žemės ūkio ministru aktualiems akvakultūros sektoriaus klausimams aptarti protokole (toliau – 2021-11-11 Protokolas). Šio protokolo darbotvarkės klausimai yra identiški klausimams, nurodytiems Asociacijos 2021-10-27 rašte.

Iš 2021-11-11 Protokolo nustatyta, kad svarstant darbotvarkės pirmą ir ketvirtą klausimus, Asociacijos atstovas (direktorius) teikė pastabas bei nuomonę dėl problemų, kylančių akvakultūros sektoriuje, kuriam atstovauja Asociacija. Protokole užfiksuota, kad svarstant darbotvarkės pirmąjį klausimą, susijusį su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programa, Asociacijos direktorius atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje 2014–2020 m. laikotarpiu bioįvairovės sąlygų stiprinimui buvo skiriama kasmet apie 200 Eur/ha parama, ne mažiau ir Latvijoje, bei išsakė nuomonę, kad išorės ekspertų atliekamo vertinimo preliminarioje ataskaitoje siūloma taikyti didžiausią galimą paramos sumą – vienam įžuvinto tvenkinio hektarui per metus 175 Eur/ha (ne Natura 2000 teritorijoje) yra nepakankama ir turėtų būti bent 200 Eur/ha, taip pat įžvelgė grėsmę, kad parengtuose įkainiuose nebus įvertinta po 5 metų būsianti infliacija, kuro brangimas, mokesčių didėjimas, ir paprašė neįtraukti darbų įkainių į minėtąją programą bei išsaugoti galiojančią tvarką, kai darbų įkainiai, kaip iki šiol, tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu, bet to, Asociacijos manymu, gamtotvarkos priemonei turi būti skirtas finansavimas ne 8,5 mln. eurų, bet 10 mln. eurų. Be to, iš Protokolo matyti, kad susitikime buvo diskutuojama ir dėl žemės po tvenkiniais paskirties, statuso ir vertės problematikos; Asociacijos direktorius siūlė, kad Asociacija kartu Ministerija kreiptųsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir siūlytų nustatyti atskirą žemės po žuvininkystės tvenkiniais paskirtį ir jos vertę, be to, kad šalia akvakultūros tvenkinių esančių žemės sklypų sandoriai nedarytų įtakos akvakultūros tvenkinių žemės vertei. Posėdžio pirmininkui pakomentavus, kad tokia paskirtis turėtų būti nurodyta Žemės įstatyme, Asociacijos direktorius atsakė, kad dėl to reikia keisti ar papildyti šį įstatymą. Įvertinus šias Asociacijos atstovo pastabas ir nuomonę darytina išvada, kad minėtoji Asociacijos nuomonė buvo susijusi su jai aktualiu akvakultūros sektoriumi ir susijusia problematika.

Pabrėžtina, kad valstybinės žemės nuomos ir nuosavos žemės po tvenkiniais mokesčių įkainių tema buvo toliau tęsiama Asociacijai 2022-02-18 raštu Nr. AA-S-0354 kreipiantis į Ministeriją ir prašant nustatyti valstybinės žemės po tvenkiniais nuomos mokesčio tarifą 0,1–0,4 proc. nuo žemės vertės bei nustatyti naują naudojimo paskirtį – žemė po pramoninės akvakultūros tvenkiniais, nustatyti jos rinkos vertę, vienodą visiems šios paskirties sklypams Lietuvos teritorijoje. Taip pat Asociacijos direktorius pristatė aktualius klausimus, susijusius su žemės sklypų, užimtų akvakultūros tvenkinių, valstybinės žemės nuoma, žemės vidutinės rinkos verčių nustatymu ir žemės mokesčiu 2022-03-10 Ministerijoje vykusiame susitikime, kuriame buvo nutarta, kad Asociacija įsipareigoja atlikusi analizę ir įsivertinusi poreikį dėl protokolo nutarties 2.1–2.2 papunkčiuose siūlomų sprendimų informuoti dėl sprendimo būdo pasirinkimo Ministeriją, kuri gavusi šią informaciją ją vertins ir priims sprendimą dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų inicijavimo.

Sistemiškai vertinant Asociacijos elgesį spręstina, kad tiek savo raštais, tiek minimuose susitikimuose Asociacija siekė sau aktualių problemų aptarimo ir atstovaudama savo pozicijai teikė kritinę nuomonę dėl žemės po tvenkiniais rinkos vertės nustatymo, dėl kurio išauga nuomojamos valstybinės žemės po tvenkiniais vertė, kelis kartus per metus, ir prašo spręsti klausimą dėl augančios mokestinės naštos verslui mažinimo.

Atkreiptinas dėmesys į Asociacijos elgesį jai teikiant Ministerijai 2022-02-18 raštą Nr. AA-S-0354 bei dalyvaujant 2021-11-11 ir 2022-03-10 susitikimuose, svarstant pirmąjį ir ketvirtąjį darbotvarkės klausimus: Asociacija nebuvo parengusi konkretaus teisės akto projekto ir nesiūlė inicijuoti jo svarstymo teisės aktų nustatyta tvarka. Nei rašte, nei susitikimų protokoluose nėra užfiksuota, kad Asociacija būtų aiškiai prašiusi pakeisti konkretaus teisės akto konkrečius straipsnius, punktus, dalis ir pan. Asociacija kėlė akvakultūros sektoriaus problemas ir prašė jas spręsti, todėl Komisija neturi faktinio pagrindo vertinti, kad Asociacija buvo parengusi (teikė) konkrečių įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų ar kitų konkrečių teisės aktų projektus. Svarbu ir tai, kad, nors 2022-03-10 vykusiame susitikime buvo nutarta, kad Asociacijai aktualus teisinis reguliavimas gali būti keičiamas dviem būdais, t. y. keičiant Žemės įstatymą arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“, iš susitikimo protokolo ar kitos bylos medžiagos neišplaukia duomenų, kad Asociacija pati, savo iniciatyva pasiūlė šias alternatyvas.

Minėta, kad Asociacija atstovauja ir vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, todėl ji negali reikšti nuomonės dėl teisėkūros nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą.

Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, teisėkūra – procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą. Taigi, teisėkūros proceso metu yra rengiami teisės aktai, o pats procesas apima iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, jų pasirašymą ir skelbimą.

Visgi pabrėžtina, kad iki pirmosios teisėkūros stadijos, t. y. iki teisėkūros iniciatyvos pareiškimo, yra identifikuojama ir išgryninama problematika bei tikslai, dėl kurių vėliau numatoma atlikti pačią teisėkūrą. Svarbu ir tai, kad teisėkūros iniciatyva keliama tik tada, kai tikslui pasiekti kiti būdai (pavyzdžiui, administraciniai, metodiniai, organizaciniai ir t. t.) yra netinkami. Taigi, iki teisėkūros iniciatyvos, t. y. iki paties teisėkūros proceso pradžios, galimos diskusijos, svarstymai, analizės, kuriose gali būti dėstomos problematinės įžvalgos ar atkreipiamas dėmesys į situaciją, susiklosčiusią konkrečioje valstybės reguliuojamoje srityje ar sektoriuje.

Komisijos vertinimu, veiksmai, kuriais keliama atitinkamo sektoriaus problematika, pabrėžiamas jos realumas ir pagrįstumas, įvardijami joje kylantys iššūkiai, taip pat veiksmai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į konkrečią valstybės teisės aktais reguliuojamą sritį ar veiklą (šiuo atveju – žuvininkystės ir akvakultūros), išreiškiama nuomonė bei kritika, siekiama išsiaiškinti, kokie yra galimi problemų sprendimo būdai (alternatyvos), įvardijami poreikiai, nėra laikytini lobistine veikla.

LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Vis dėlto pabrėžtina, kad nurodytu reguliavimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą. Atsižvelgdama į tai Komisija vertina, kad Asociacijai teikiant Ministerijai 2022-02-18 raštą Nr. AA-S-0354 bei dalyvaujant 2021-11-11 bei 2022-03-10 susitikimuose, svarstant pirmąjį ir ketvirtąjį darbotvarkės klausimus, nebuvo teikiama nuomonė dėl teisėkūros, bet atkreipiamas dėmesys į akvakultūros sektoriuje esamas problemas, susijusias su žemės po tvenkiniais paskirties statusu ir verte bei įkainių nustatymu gamtotvarkos planams bei jų finansavimu, todėl nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad Asociacija nesilaikė LVĮ 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Bylos duomenimis, Asociacija 2023-02-09 raštu Nr. AA-S-0461 „Dėl pastabų teikimo“ kreipėsi į Ministerijos Žuvininkystės skyrių ir pateikė pastabas bei konkrečius pasiūlymus dėl Ministerijos parengtų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų. Ministerija pateikė Komisijai informaciją, kad Asociacija nuomonę ir konkrečius pasiūlymus teikė dėl Programos priemonių „Gyvūnų ir visuomenės sveikatos priemonės“, „Ekologinė akvakultūros gamyba“ ir priemonės „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“ projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų, kurie bus įtvirtinti minėtų priemonių projektų finansavimo sąlygų aprašuose, tvirtinamuose žemės ūkio ministro įsakymais.

Visgi tyrimo medžiaga patvirtina, kad Asociacija pastabas 2023-02-09 raštu Nr. AA-S-0461 teikė Ministerijos prašymu. Nustatyta, kad Asociacija pasiūlymus ir nuomones dėl specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų nustatymo teikė vadovaudamasi Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-798, 54 punktu: „54. Vadovaujančioji institucija pasiūlymus dėl specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų nustatymo ir (ar) keitimo derina su tarpine institucija, taip pat informuoja partnerius, nurodytus Reglamento (ES) 2021/1060 8 straipsnio 1 dalyje, paskelbdama specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų projektus Ministerijos svetainėje www.zum.lrv.lt ir nurodydama ne trumpesnį nei 5 darbo dienų pastabų pateikimo terminą. Vadovaujančioji institucija per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo termino pabaigos jas įvertina ir Ministerijos svetainėje www.zum.lrv.lt paskelbia apibendrintą informaciją (nurodo, į kokias pastabas atsižvelgta, ir pateikia paaiškinimus dėl pastabų, į kurias neatsižvelgta).“ Ministerijos svetainėje buvo derinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių projektų specialieji ir prioritetiniai atrankos kriterijai. 2023-02-01 Ministerijos darbuotoja išsiuntė Asociacijai elektroninį laišką ir prašė pasiūlymus ir pastabas pateikti iki 2023-02-08. Asociacija 2023-02-09 elektroniniu laišku išsiuntė Ministerijai raštą Nr. AA-S-0461 „Dėl pastabų teikimo“ . Elektroniniame laiške nurodė, kad siunčia raštą, kuriuo teikia pastabas dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų.

Atsižvelgdama į tai, kad Asociacija 2023-02-09 raštu Nr. AA-S-0461 savo pasiūlymus Ministerijai teikė pasartosios paprašyta bei vadovaudamasi LVĮ 7 straipsnio 2 punktu, pagal kurį lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, Komisija sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad Asociacijos veikla atitinka neteisėtos lobistinės veiklos požymius.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė :

Pripažinti, kad Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje 2021-11-11 ir 2022-03-10 vykusių susitikimų metu bei 2022-02-18 raštu Nr. AA-S-0354 kreipdamasi į žemės ūkio ministrą ir teikdama Asociacijai aktualius klausimus, susijusius su žemės sklypų, užimtų akvakultūros tvenkinių, valstybinės žemės nuoma, žemės vidutinės rinkos verčių nustatymu ir žemės mokesčiu, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje 2021-11-11 vykusio susitikimo metu teikdama asociacijai aktualius klausimus dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos finansinių įkainių skaičiavimo ir nustatymo gamtotvarkos planų įgyvendinimo išlaidoms, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Pripažinti, kad Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija, 2023-02-09 raštu Nr. AA-S-0461 „Dėl pastabų teikimo“ teikdama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pastabas bei konkrečius pasiūlymus dėl šios ministerijos parengtų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonių „Gyvūnų ir visuomenės sveikatos priemonės“, „Ekologinė akvakultūros gamyba“ ir „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“ projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Sprendimo kopiją išsiųsti Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijai ir pareiškėjai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas