Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Sprendimas Sprendimo priėmimo data: 2024-03-06 Sprendimo numeris: KS-24 Vertinamas asmuo: Duomenys nebeskelbiami Duomenys nebeskelbiami Teisės aktas, pagal kurį vertinta: Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas Sprendimo rezoliucinė dalis 1. Pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė (duomenys nebeskelbiami), dalyvaudama šios savivaldybės tarybos Švietimo, sporto ir kultūros komiteto 2023 m. lapkričio 28 d. posėdyje svarstant sprendimo projektą Nr. TSP-507 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės reprezentacinių renginių 2024–2026 metų sąrašo patvirtinimo“ ir dėl jo balsuodama, veikė interesų konflikto situacijoje bei nenusišalindama nuo šių veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes šis sprendimo projektas buvo susijęs su tarybos narės (duomenys nebeskelbiami) privačiais interesais. 2. Siūlyti Šiaulių miesto savivaldybės merui atkreipti šios savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų dėmesį prieš jiems pradedant komitetų posėdžius, priminti tarybos nariams apie Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytą pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti, jei siūlomi svarstyti klausimai yra susiję su jų privačiais interesais. 3. Sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys nebeskelbiami) ir Šiaulių miesto savivaldybės merui. 4. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. 5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt. Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos. Visas sprendimo tekstas VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA SPRENDIMAS DĖL (duomenys nebeskelbiami) 2024 m. kovo 6 d. Nr. KS-24 Vilnius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos narės (duomenys nebeskelbiami) (toliau – Tarybos narė) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą, n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas Komisija, 2023 m. gruodžio 20 d. posėdyje susipažinusi su 2023 m. lapkričio 29 d. gautu pareiškėjo pranešimu (ir kartu pateikta medžiaga) ir nustačiusi, kad Tarybos narė 2023 m. lapkričio 28 d. dalyvavo Savivaldybės tarybos Švietimo, sporto ir kultūros komiteto posėdyje (toliau – Komiteto posėdis) ir nenusišalino svarstant (nagrinėjant) ir balsuojant dėl sprendimo projekto Nr. TSP-507 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės reprezentacinių renginių 2024–2026 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sprendimo projektas) (2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio darbotvarkės klausimas Nr. 7), nusprendė pradėti tyrimą dėl Tarybos narės (duomenys nebeskelbiami) elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Komisija vertina, ar Tarybos narė, dalyvaudama Komiteto 2023 m. lapkričio 28 d. posėdyje svarstant Sprendimo projektą ir dėl jo balsuojant bei nuo šių veiksmų nenusišalindama, neveikė interesų konflikto situacijoje ir ar tokia veika nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui iškilus – nusišalinti. Šiame sprendime nurodytų aplinkybių tyrimas pradėtas vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Nustatytos faktinės aplinkybės 2023 m. kovo 3 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys nebeskelbiami) buvo išrinkta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nare. (duomenys nebeskelbiami) privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad ji dirba biudžetinėje įstaigoje – (duomenys nebeskelbiami) (toliau – Gimnazija) mokytoja. Vadovaujantis Gimnazijos nuostatų (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2022 m. sausio 7 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymu (toliau – Gimnazijos nuostatai), 4 punktu, Gimnazija – biudžetinė įstaiga, kurios priklausomybė – valstybinė mokykla (Gimnazijos nuostatų 5 punktas), Gimnazijos savininkas – valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (Gimnazijos nuostatų 6 punktas). Gimnazijos veiklos tikslas – užtikrinti mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų muzikai ar dailei, galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, plėtoti jų dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijų, būtinų sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą (Gimnazijos nuostatų 19 punktas). Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslus ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus (Gimnazijos nuostatų 22.3 papunktis). Gimnazijos taryba yra aukščiausioji Gimnazijos savivaldos institucija (Gimnazijos nuostatų 32 punktas). Gimnazija 2024 m. sausio 30 d. Komisijai pateikė prašomą informaciją ir dokumentus nurodydama, kad (duomenys nebeskelbiami) gimnazijoje (su pertraukomis) dirba nuo 2007 m. (bendras pedagoginio darbo stažas – (duomenys nebeskelbiami), nuo 1998 m. jai suteikta (duomenys nebeskelbiami) kategorija), taip pat ji yra (duomenys nebeskelbiami) (toliau – Konkursas) (duomenys nebeskelbiami). Nuo 2013 m. Konkurso rengėja – Gimnazija. Pateiktame paaiškinime pabrėžiama, kad (duomenys nebeskelbiami) pareigybės aprašyme nėra nuostatos, įpareigojančios minėtą pedagogę rengti konkursus ar panašaus pobūdžio renginius, t. y. (duomenys nebeskelbiami) šiuos darbus atlieka savanoriškai profesionaliojo meno populiarinimo tikslais ir jokio atlygio už konkursų ar panašių renginių organizavimą negauna. 2023 m. liepos 31 d. Gimnazija Savivaldybės švietimo skyriui pateikė paraišką (toliau – Paraiška) įtraukti Konkursą į Savivaldybės reprezentacinių renginių sąrašą (Paraišką rengė Gimnazijos projektų vadovas (duomenys neskelbiami), o ją pasirašė Gimnazijos (duomenys neskelbiami), laikinai einantis direktoriaus pareigas (duomenys neskelbiami)). Paraiškoje renginio vadove nurodoma (duomenys nebeskelbiami), kuri, vadovaujantis Gimnazijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. VĮ-125/2023 „Dėl (duomenys nebeskelbiami) konkurso parengimo ir vykdymo darbo grupės sudarymo“, buvo įtraukta į Konkurso parengimo ir vykdymo darbo grupę. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2023 m. spalio 23 d. raštu Nr. (25.1.6 Mr) SŠ- 476 „Dėl (duomenys nebeskelbiami) konkurso įtraukimo į reprezentacinių Šiaulių miesto
renginių sąrašą“ Gimnazija buvo informuota apie sprendimą minėtą konkursą įtraukti į 2024‒2026 m. Šiaulių reprezentacinių renginių sąrašą ir teikti bendrame sąraše svarstyti Savivaldybės tarybai. (duomenys nebeskelbiami) suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos apdovanojimas „2003 metų mokytojas“, 2004 m. Šiaulių miesto Metų mokytojo vardas, skirtos Lietuvos Respublikos prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės padėkos, 2012 m. suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas ir kt. Komisijos tyrimo metu surinktais duomenimis, Tarybos narė 2023 m. lapkričio 28 d. dalyvavo Komiteto posėdyje (2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio darbotvarkės klausimas Nr. 7) ir nenusišalino svarstant (nagrinėjant) ir balsuojant dėl Sprendimo projekto, kuriuo buvo tvirtinami reprezentaciniai Šiaulių miesto renginiai, kuriems, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-159 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės reprezentacinio renginio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), t. y. Aprašo 19 punktu, yra garantuojamas dalinis finansavimas iš Savivaldybės biudžete patvirtintų asignavimų. Nagrinėto Sprendimo projekto priede išvardyti reprezentaciniai renginiai. Šio sąrašo 15 numeris – reprezentaciniu renginiu pripažįstamas Konkursas, kurio vykdytoja yra Gimnazija. Paraiškas dėl reprezentacinio švietimo renginio statuso suteikimo vertina Savivaldybės Švietimo taryba ir teikia rekomendacijas Savivaldybės mero potvarkiu iš Savivaldybės administracijos 7 narių sudarytai komisijai dėl renginių įtraukimo į sąrašą (Aprašo 12 punktas). Iš Gimnazijos pateiktos Paraiškos matyti, kad numatyto renginio projektui „(duomenys nebeskelbiami) konkursas“ (toliau – Projektas) įgyvendinti nurodytas renginio vykdytojas – Gimnazija (Paraiškos 2.1 papunktis). Paraiškos 3.3 papunktyje nurodyta, kad renginio vadovė yra (duomenys nebeskelbiami), o renginio partneris – Šiaulių turizmo informacijos centras (Paraiškos 3.4 papunktis). Paraiškos 4.1 papunktyje nurodyta, kad Konkursas Šiauliuose vyksta nuo 2003 m., VII Konkursas vyks 2024 m., o VIII konkursas – 2026 m., tai yra vienintelis tokio pobūdžio aukšto profesinio lygio akademinės muzikos konkursas Šiaurės Lietuvoje, vienas iš nedaugelio Lietuvoje ir Europoje. Šis renginys yra skirtas visoms amžiaus grupėms ir socialiniams sluoksniams, Konkurso dalyviais gali būti jaunieji atlikėjai nuo 7 m. iki 22 m. amžiaus. Konkurso tikslas – skatinti talentingų Lietuvos ir užsienio valstybių jaunųjų smuikininkų, violončelininkų atlikėjų veiklą, puoselėti jaunųjų talentų ugdymo tradicijas surengiant aukšto meninio lygio konkursą, garsinti Lietuvą ir Šiaulių miestą tarptautinio bendradarbiavimo aspektu. Konkurso uždaviniai – surengti 2 turų tarptautinį konkursą, meistriškumo seminarą, 5 konkurso dalyvių ir laureatų koncertus Šiauliuose ir regione. Paraiškos 4.3 papunktyje nurodoma, kad Konkurso renginiai bus nemokami ir laisvai prieinami plačiajai visuomenei. Bendra renginio suma – 52 880,00 Eur (Paraiškos 5.1 papunktis), iš Savivaldybės biudžeto prašoma dalinio finansavimo suma – 37 016,00 Eur (Paraiškos 5.2 papunktis). Susipažinus su Komiteto posėdžio protokolu ir vaizdo įrašu nustatyta, kad Komiteto posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu (elektroninėmis priemonėmis – vaizdo konferencinio ryšio platforma „ZOOM.US“), dalyvavo 8 Komiteto nariai (taip pat Komiteto pirmininkas ir posėdžio sekretorė), tarp jų ir Tarybos narė (duomenys nebeskelbiami), kuri nepareiškė nusišalinimo nuo Sprendimo projekto svarstymo (nagrinėjimo). Iš Komiteto posėdžio balsavimo ataskaitos rezultatų matyti, kad dėl Sprendimo projekto, kurį pristatė Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovas, (duomenys nebeskelbiami) balsavo (už). Komiteto posėdžio protokole nėra informacijos apie tai, kad Tarybos narė būtų pareiškusi nusišalinimą nuo Sprendimo projekto ir atsijungusi nuo nuotolinio posėdžio organizavimo sistemos. (duomenys nebeskelbiami) nusišalinimas nuo nurodytojo klausimo nefiksuojamas ir nagrinėjamo Komiteto posėdžio vaizdo įraše (https://www.youtube.com/live/X- Sp2G5Zh7k?si=LUr8dPoRofPSCcOK&t=1503; klausimo nagrinėjimas nuo 25:06 min.). Taigi (duomenys nebeskelbiami) Komiteto posėdyje dalyvavo, nuo Sprendimo projekto svarstymo (nagrinėjimo) ir balsavimo nenusišalino, kaip tai numatyta Įstatyme ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-30 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau –
Reglamentas), 92 punkte (Tarybos narys, prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti Tarybą apie esamą interesų konfliktą ir pareikšti apie nusišalinimą. Apie nusišalinimą nuo darbotvarkėje paskelbtų klausimų svarstymo Tarybos narys gali pranešti iš anksto, informuodamas Sekretoriatą raštu (el. paštu). Tarybos narys laikomas tinkamai nusišalinęs, jei jis, prieš pradedant svarstyti jam interesų konfliktą sukeliantį klausimą, atjungia savo vaizdo kamerą, mikrofoną ir nebalsuoja svarstomu klausimu). (duomenys nebeskelbiami) paaiškinimas Apie pradėtą tyrimą (duomenys nebeskelbiami) buvo informuota Komisijos 2023 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S-1630-(1.2 E) „Dėl pradėto tyrimo ir paaiškinimo pateikimo“ ir paprašyta pateikti tyrimo aplinkybių paaiškinimą. 2024 m. sausio 3 d. d. gautas Tarybos narės atsakymas, kuriame ji nurodė, kad dalyvavo Komiteto posėdyje svarstant ir balsuojant dėl Sprendimo projekto, kuriuo buvo siūloma tvirtinti Savivaldybės reprezentacinių renginių 2024–2026 metų sąrašą, ir Konkursas, kurio vykdytojas – Gimnazija, buvo nurodytas kaip vienas iš šio sąrašo renginių. (duomenys nebeskelbiami) paaiškino, kad pirmiau minėtą sąrašą sudarė Savivaldybės reprezentacinio renginio statuso suteikimo, įtraukimo į sąrašą ir renginių dalinio finansavimo klausimams spręsti komisija pagal Savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto tarybų rekomendacijas. Be kita ko, Savivaldybės tarybai svarstyti buvo pateiktas visas reprezentacinių renginių sąrašas, t. y. atskirai klausimas dėl Konkurso įtraukimo į sąrašą nebuvo svarstomas, jokių diskusijų dėl šio renginio įtraukimo (neįtraukimo) į sąrašą nevyko. (duomenys nebeskelbiami) paaiškinime nurodo, kad diskusijos ir Sprendimo projekto alternatyva buvo susijusi su kitu renginiu, kurios minėta komisija neįtraukė į sąrašą (tarptautinis dailės festivalis „Šiaulių Monmartro Respublika“). Dėl Komisijos nagrinėjamų aplinkybių, susijusių su Tarybos narės dalyvavimu Komiteto posėdyje, (duomenys nebeskelbiami) paaiškino, kad jos (ne)dalyvavimas Sprendimo projekto svarstyme ir balsavime niekaip negalėjo daryti įtakos pačiam reprezentacinių renginių sąrašui, nes jį sudaro pirmiau minėta komisija, todėl (duomenys nebeskelbiami) mano, kad Sprendimo projektas nesusijęs su jos privačiais interesais. Be to, Paraišką Savivaldybei teikia ir Konkursą vykdo pati Gimnazija, o Tarybos narė yra Gimnazijos darbuotoja (mokytoja), atliekanti savo pareigas, todėl (duomenys nebeskelbiami) mano, kad nepriklausomai nuo to, ar Konkursas būtų įtrauktas į Savivaldybės reprezentacinių renginių sąrašą, ar ne, jos asmeninė turtinė ar neturtinė padėtis nuo to nepasikeistų ir asmeninės naudos, susijusios su Sprendimo projektu, ji neturėtų. Komisijai pateiktame savo paaiškinime (duomenys nebeskelbiami) teigia, kad Komiteto posėdžio metu nematė priežasčių, dėl kurių turėtų nusišalinti nuo sprendimo projekto svarstymo ir balsavimo. Komisijos 2024 m. kovo 6 d. posėdyje (duomenys nebeskelbiami) nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teisinis veikos vertinimas ir motyvai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi (duomenys nebeskelbiami), kaip Tarybos narei, Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, jog deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis). Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančio asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad sprendimas, kurį svarstant ir dėl jo balsuojant turi dalyvauti deklaruojantis asmuo, yra susijęs su privačiais deklaruojančio asmens interesais, sukuria jam pareigą laikytis tam tikro Įstatyme nustatyto elgesio modelio. Prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi Komisijos nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, susijusius su jų privačiais interesais ir dėl to galinčius sukelti interesų konfliktą. LVAT yra pasisakęs, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525- 1394/2014; 2020 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020). Taigi, vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar
įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525- 518/2013; 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014). Minėtųjų Įstatymo nuostatų kontekste sprendžiant klausimą, ar Tarybos narė (duomenys nebeskelbiami) aptariamuoju atveju veikė interesų konflikto situacijoje, pirmiausia būtina identifikuoti jos privatų interesą. Tam tikras asmens suinteresuotumas galėtų būti kildinamas iš Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodomų deklaruotinų duomenų ar egzistuojančių privačių interesų. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte darbovietė ir einamos pareigos įvardijamos kaip privalomai deklaruotini duomenys. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys nebeskelbiami) su Gimnazija sieja darbo teisiniai santykiai, t. y. gimnazijoje ji dirba mokytoja. Minėtos pareigos Gimnazijoje yra įformintos darbo sutartimi. (duomenys nebeskelbiami), kaip meninio ugdymo mokytojos, pareigybės aprašymo, patvirtinto Gimnazijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. VĮ-161 (toliau – Pareigybės aprašymas), 5.4 papunktyje nurodyta, kad mokytojas planuoja, organizuoja ir vykdo veiklas gimnazijos bendruomenei, bendradarbiauja su kitais mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais bei administracija, kad būtų pasiekti mokymo tikslai, dalyvauja gimnazijos organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo ir kituose renginiuose, laiku tvarko savo veiklos dokumentus, vykdo kitus teisėtus vadovų pavedimus ir gimnazijos nutarimus, o 5.4.5 papunktyje nurodyta, kad mokytojas, suderinęs su gimnazijos direktoriumi, vykdo kitą ugdomąją veiklą. Gimnazijos nuostatų 21.22 papunktyje nurodyta, kad Gimnazija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir uždavinių, organizuoja bendrus projektus. Vertinant egzistuojantį (duomenys nebeskelbiami) ryšį su Gimnazija, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad Tarybos narė yra ir Projekto vadovė, taip pat dalyvauja šiame renginyje. Taigi, vertintina, kad Sprendimo projektas yra ne tik tiesiogiai susijęs su Tarybos narės darboviete – Gimnazija, bet ir su jos funkcijomis šioje įstaigoje bei Projekte. Sprendimo projektu buvo siekiama įtraukti Tarybos narės darbovietės organizuojamą renginį – (duomenys nebeskelbiami) konkursas – į Šiaulių miesto reprezentacinių renginių 2024–2026 metų sąrašą, o paraiškoje įtraukti renginį į Savivaldybės reprezentacinių renginių sąrašą (duomenys nebeskelbiami) buvo nurodyta kaip renginio vadovė. Todėl Komisijos vertinimu ji yra suinteresuota pačios Gimnazijos (kartu ir jos ugdomų auklėtinių) sėkmingu pasirodymu Konkurse. Atsižvelgdama į galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija sprendžia, kad šios anksčiau nurodytosios aplinkybės yra laikytinos (duomenys nebeskelbiami) privačiu interesu. Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 2728/2012 ir kt.). Komisija sprendžia, kad aplinkybė, kad (duomenys nebeskelbiami) dalyvauja Konkurse kaip Gimnazijos darbuotoja – mokytoja, Projekto vykdytoja (atsakingas asmuo), patvirtina, kad Sprendimo projektas buvo susijęs ir su jos privačiais interesais, ir, kad Tarybos narė buvo asmeniškai juo suinteresuota. Nagrinėtinu atveju Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, išnagrinėjusi Sprendimo projektą, įvertinusi teisės aktų, galiojančios LVAT praktikos ir visų žinomų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad (duomenys nebeskelbiami) veikla, kai ji Komiteto posėdyje dalyvavo svarstant Sprendimo projektą ir balsuojant dėl jo, nors Sprendimo projektas yra susijęs su jos privačiais interesais, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą interesų konflikto sąvoką, – tai
situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Esant tokiai situacijai, siekdama išvengti interesų konflikto Tarybos narė privalėjo nusišalinti, bet nusišalinimo nepareiškė, todėl jos elgesys tiriamuoju atveju prieštarauja imperatyviems Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimams. Šiuo atveju nesvarbu, ar Tarybos narė buvo aktyvi, pasisakė, teikė klausimus, ar tik pasyviai dalyvavo ir stebėjo situaciją, o vėliau balsavo. Pabrėžtina, kad pareiga nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą tarybos nariams nustatoma ir Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 4 punkte. (duomenys nebeskelbiami) pateiktame paaiškinime nurodė mananti, kad Įstatymo nuostatų ji nepažeidė, be to, teigia, kad Komiteto posėdžio metu nematė priežasčių, dėl kurių turėtų nusišalinti nuo sprendimo projekto svarstymo ir balsavimo. Komisijos nuomone, šie (duomenys nebeskelbiami) argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant jos elgesį Įstatymo nuostatų kontekste, nes, kaip minėta, deklaruojančio asmens veiksmai (elgesys) neturi kelti net abejonių dėl interesų konflikto buvimo, deklaruojantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės, o vadovaujantis teismų formuojama praktika, konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas. Taigi, siekdama išvengti pagrįstų abejonių dėl savo nešališkumo, Tarybos narė privalėjo vykdyti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą teisės aktų (o būtent – Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų) nustatyta tvarka vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, t. y. nusišalinti nuo Sprendimo projekto svarstymo, tačiau (duomenys nebeskelbiami) to nepadarė: nenusišalino nuo klausimo svarstymo ir balsavo dėl Sprendimo projekto (jam pritarė). Ši, nagrinėjamu atveju, Komisijos kritiškai vertinama situacija atitinka Įstatyme įtvirtintą interesų konflikto definiciją, todėl konstatuotina, kad (duomenys nebeskelbiami) nevengė interesų konflikto, nesielgė taip, kad nekiltų abejonių dėl atitinkamo interesų konflikto buvimo (nenusišalino) ir savo veiksmu (dalyvaudama Sprendimo projekto svarstyme ir balsuodama dėl jo) pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytąsias aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, n u s p r e n d ė: 1. Pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė (duomenys nebeskelbiami), dalyvaudama šios savivaldybės tarybos Švietimo, sporto ir kultūros komiteto 2023 m. lapkričio 28 d. posėdyje svarstant sprendimo projektą Nr. TSP-507 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės reprezentacinių renginių 2024–2026 metų sąrašo patvirtinimo“ ir dėl jo balsuodama, veikė interesų konflikto situacijoje bei nenusišalindama nuo šių veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes šis sprendimo projektas buvo susijęs su tarybos narės privačiais interesais. 2. Siūlyti Šiaulių miesto savivaldybės merui atkreipti šios savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų dėmesį prieš jiems pradedant komitetų posėdžius, priminti tarybos nariams apie Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytą pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti, jei siūlomi svarstyti klausimai yra susiję su jų privačiais interesais. 3. Sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys nebeskelbiami) ir Šiaulių miesto savivaldybės merui. 4. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. 5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos. Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai Komisijos balsavimo rezultatai: Gediminas Sakalauskas - už Virginija Aleksejūnė – už Evelina Matulaitienė - už Tomas Blinstrubis – prieš Martinas Žaltauskas - prieš
