VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS DĖL (duomenys neskelbiami)
2024 m. vasario 14 d. Nr. KS-18
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos
pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas
Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi
Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos nario (duomenys
neskelbiami) (toliau – Tarybos narys) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos
viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas)
nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija, 2023 m. gruodžio 6 d. posėdyje susipažinusi su 2023 m. lapkričio
29 d. gautu pareiškėjo pranešimu (ir kartu pateikta medžiaga) ir
nustačiusi, kad Tarybos narys 2023 m. lapkričio 27 d. dalyvavo Savivaldybės
tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje (toliau – Komiteto
posėdis) ir nenusišalino svarstant (nagrinėjant) ir balsuojant dėl
sprendimo projekto Nr. TSP-507 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės
reprezentacinių renginių 2024–2026 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau –
Sprendimo projektas) (2023 m. lapkričio 27 d. posėdžio darbotvarkės
klausimas Nr. 10), nusprendė pradėti tyrimą dėl Tarybos nario (duomenys
neskelbiami) elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
Komisija vertina, ar Tarybos narys, dalyvaudamas Komiteto 2023 m. lapkričio
27 d. posėdyje svarstant Sprendimo projektą ir nuo svarstymo
nenusišalindamas, neveikė interesų konflikto situacijoje ir ar tokia veika
nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2
dalių nuostatų.
2023 m gruodžio 20 d. posėdyje, susipažinusi su 2023 m. gruodžio 13 d.
gautu pareiškėjo papildomu pranešimu (ir kartu pateikta medžiaga) ir
nustačiusi, kad Tarybos narys dalyvavo Savivaldybės tarybos 2023 m.
gruodžio 7 d. posėdyje (toliau – Tarybos posėdis) svarstant klausimą dėl
savo paties pareikšto nusišalinimo nuo Tarybos posėdžio darbotvarkės 14
klausimo – Sprendimo projekto (2023 m. gruodžio 7 d. posėdžio darbotvarkės
klausimas Nr. 14), ir dėl jo balsuojant (jį priimant), Komisija nusprendė
išplėsti atliekamo Tarybos nario elgesio tyrimo ribas.
Komisija vertina, ar Tarybos narys, dalyvaudamas Tarybos 2023 m. gruodžio 7
d. posėdyje svarstant ir priimant sprendimą dėl savo paties pareikšto
nusišalinimo dėl Sprendimo projekto, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1
dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių
teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir
elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų
konfliktui iškilus – nusišalinti.
Šio sprendimo 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių tyrimai pradėti
vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos
Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau –
VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3
dalimis.
Nustatytos faktinės aplinkybės
2023 m. kovo 3 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimuose (duomenys neskelbiami) buvo išrinktas Šiaulių miesto
savivaldybės tarybos nariu. (duomenys neskelbiami) privačių interesų
deklaracijoje „Kiti duomenys ir aplinkybės“ nurodyta, kad jis yra viešosios
įstaigos (Duomenys neskelbiami) (toliau – Klubas) (duomenys neskelbiami).
Vadovaujantis Klubo įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2020 m.
gruodžio 31 d.) 1.1 papunkčiu, Klubas – ribotos civilinės atsakomybės
viešasis juridinis asmuo. Klubo teisinė forma – viešoji įstaiga (Klubo
įstatų 1.3 papunktis).
Klubo veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei
naudingą veiklą (Klubo įstatų 2.1 papunktis). Asmuo gali tapti nauju Klubo
dalininku, priimtas dalininku arba įgijęs (paveldėjęs, nusipirkęs ar kitais
būdais įgijęs) dalininko teises (Klubo įstatų 3.1 papunktis), o asmuo
dalininku priimamas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu (Klubo
įstatų 3.2.2 papunktis), ir, visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus
sprendimą priimti dalininką, pageidavęs dalininku tapti asmuo juo tampa,
perdavęs Klubui savo prašyme nurodytą įnašą (Klubo įstatų 3.2.3 papunktis).
Klubo organai – visuotinis dalininkų susirinkimas, kolegialus valdymo
organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas –
direktorius (Klubo įstatų 6.1 papunktis). Visuotinio dalininkų susirinkimo
kompetencija, taip pat Klubo vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka ir jo
kompetencija nesiskiria nuo nurodytųjų Viešųjų įstaigų įstatyme (Klubo
įstatų 6.2 papunktis). Visuotinį dalininkų susirinkimą šaukia Klubo vadovas
– direktorius. Dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi
valdyba ir (arba) dalininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Dėl
inicijuojamo dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai pateikia Klubo
vadovui prašymą su darbotvarkės klausimais ir informaciją bei dokumentus,
reikalingus pranešimui apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą
parengti (Klubo įstatų 6.3 papunktis). Valdyba yra kolegialus Klubo valdymo
organas, kurį sudaro 4 (keturi) nariai, renkama 3 (trejų) metų
laikotarpiui. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki
veikiančios valdybos kadencijos pabaigos (Klubo įstatų 6.11 papunktis).
Valdybą renka visuotinis dalininkų susirinkimas (Klubo įstatų 6.12
papunktis), o valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką (Klubo įstatų
6.13 papunktis), be to, visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti
visą valdybą ar atskirus jos narius nesibaigus jų kadencijai (Klubo įstatų
6.14 papunktis).
Komisijos turimais duomenimis, Klubo dalininkai yra fizinis asmuo –
(duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) ir Šiaulių miesto
savivaldybė. Pažymėtina, kad analogišką informaciją Klubas, 2023 m. liepos
28 d. pateikdamas paraišką Savivaldybei „Įtraukti renginį į Savivaldybės
reprezentacinių renginių sąrašą“ (toliau – Paraiška), nurodė ir
pridedamuose dokumentuose.
Komisijos tyrimo metu gautais duomenimis, (duomenys neskelbiami) nėra nei
Klubo dalininkas, nei valdybos narys.
Pabrėžtina, kad Klubo įstatuose jokios šio klubo (duomenys neskelbiami)
statuso suteikimo, jo turimų teisių ir (ar) pareigų nustatymo tvarkos nėra
reglamentuota.
Komisijos turimais duomenimis, 2013 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbiami)
nusprendė įsteigti (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Fondas), patvirtinti
ir pasirašyti Fondo įstatus ir save paskirti Fondo direktoriumi. Fondo
steigimo aktas pasirašytas 2013 m. spalio 11 d. vienintelio steigėjo
(duomenys neskelbiami).
Vadovaujantis Fondo įstatais (įregistruotais Juridinių asmenų registre 2013
m. spalio 28 d.), Fondas – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis
asmuo, kurio teisinė forma – labdaros ir paramos fondas (Fondo įstatų 1 ir
2 punktai). Fondo pagrindiniai veiklos tikslai – teikti paramą ir labdarą,
sporto mokymo, kvalifikacijos kėlimo, švietimo, meno ir sveikatos apsaugos,
socialinės globos ir rūpybos programoms, socialiniams, aplinkos apsaugos
projektams, remti kitus visuomenei reikšmingus projektus, veiklą ir
programas, remti fizinius ir juridinius asmenis teikiant įvairią pagalbą jų
vykdomos profesinės veiklos srityse. Fondo veiklos sritys – sporto, mokslo,
kultūros, švietimo, meno, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos,
aplinkos apsaugos, savanorystės, organizacijų ir bendruomenių visuomenei
naudingos ir nesavanaudiškos sritys (Fondo įstatų 5 punktas). Fondo organai
– visuotinis dalininkų susirinkimas, o vienasmenis Fondo valdymo organas –
vadovas (direktorius) (Fondo įstatų 12.1 ir 12.2 papunkčiai). Fondo pajamų
šaltiniai: dalininkų (steigėjų) įnašai ir kitu būdu skiriamos lėšos ar
turtas, Fondo rėmėjų dovanotos lėšos ir turtas, testamentu Fondui paliktas
turtas, parama, gauta Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka,
kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose laikomas Fondo lėšas, Fondui
priklausančių įmonių ir įmonių, kurių dalininku yra Fondas, pelnas, lėšos
ir turtas, skiriami tiksliniams projektams ir programoms iš analogiškų
fondų, programų ir projektų, kitos teisėtai įgytos lėšos ir turtas (Fondo
įstatų 23.1–23.8 papunkčiai).
Komisijos tyrimo metu gautais duomenimis, (duomenys neskelbiami) nėra
(duomenys neskelbiami) dalininkas.
Klubas 2024 m. sausio 30 d. Komisijai pateikė prašomą informaciją ir
dokumentus nurodydamas, kad (duomenys neskelbiami) nėra nei Klubo
dalininkas, nei dalininko tiesioginis ar netiesioginis naudos gavėjas. Taip
pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbiami) Klube „nedirba pagal darbo
sutartį, su juo nėra sudaryta ir paslaugų teikimo sutartis“, Klube jis eina
simbolines (duomenys neskelbiami) pareigas pagal žodinį susitarimą ir
konsultuoja Klubą visuomeniniais pagrindais, pvz., dėl komandos formavimo,
rungtynių strategijos ir tam tikrų taktinių žaidimo elementų, t. y. jo
pareigos Klube nėra susijusios su Sprendimo projekto taikymu,
administravimu, įgyvendinimu, kontrole, priežiūra ir pan.
Taip pat pateiktame Klubo atsakyme pabrėžiama, kad (duomenys neskelbiami)
pareigos Klube nėra susijusios su Lietuvos krepšinio lygos (toliau – LKL)
ir Karaliaus Mindaugo taurės (toliau – Taurė) administravimu, įgyvendinimu,
kontrole, priežiūra, nes jokio užmokesčio Klube minėtas asmuo negauna, be
to, (duomenys neskelbiami), būdamas Klubo (duomenys neskelbiami),
nedalyvavo svarstant klausimus, rengiant, derinant ar vizuojant dokumentus,
susijusius su Sprendimo projektu.
Dėl Tarybos nario dalyvavimo Komiteto posėdyje:
Tarybos narys 2023 m. lapkričio 27 d. dalyvavo Komiteto posėdyje (2023 m.
lapkričio 27 d. posėdžio protokolas, Nr. TM-17-(1.8 E), darbotvarkės
klausimas Nr. 10) ir nenusišalino svarstant (nagrinėjant) ir balsuojant dėl
Sprendimo projekto, kuriuo buvo tvirtinami reprezentaciniai Šiaulių miesto
renginiai, kuriems, vadovaujantis 2023 m. kovo 30 d. Savivaldybės tarybos
sprendimu Nr. T-159 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės reprezentacinio
renginio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), t. y. Aprašo 19 punktu, yra garantuojamas
dalinis finansavimas iš Savivaldybės biudžete patvirtintų asignavimų.
Nagrinėto Sprendimo projekto priede yra išvardinti reprezentaciniai
renginiai. Šio sąrašo 2 numeris – reprezentaciniu renginiu pripažįstama LKL
ir Taurė, jo vykdytojas yra Klubas.
Paraiškas dėl reprezentacinio sporto renginio statuso suteikimo vertina
Savivaldybės sporto taryba ir teikia rekomendacijas Savivaldybės mero
potvarkiu iš Savivaldybės administracijos 7 narių sudarytai komisijai dėl
renginių įtraukimo į sąrašą (Aprašo 14 punktas).
Iš Klubo 2023 m. liepos 28 d. pateiktos Paraiškos matyti, kad numatyto
renginio projektui „Lietuvos krepšinio lyga (LKL), Karaliaus Mindaugo
taurė“ (toliau – Projektas) 2024 m. įgyvendinti nurodytas renginio
vykdytojas – Klubas (Paraiškos 2.1 papunktis). Bendra Projekto vertė – 1
382 981,00 Eur, ją sudaro finansavimo šaltiniai: Savivaldybės parama ir
privatūs rėmėjai, kitos pajamos (Paraiškos 2.5 papunktis). Paraiškoje
nustatyti Projekto įgyvendinimo terminai, t. y. pradžia 2024 m. sausio 1 d.
ir pabaiga 2026 m. gruodžio 31 d. (Paraiškos 3.2 papunktis). Projekto
partneriai: LKL, FIBA, ENBL (Paraiškos 3.4 papunktis). Projekto vadovas –
(Duomenys neskelbiami) (Paraiškos 3.3 papunktis).
Renginio aprašyme nurodyta, kad stipriausias Šiaurės Lietuvoje Klubas
dalyvauja LKL ir Šiaurės Lietuvos Europos krepšinio lygos čempionatuose,
Taurės turnyre (tęstinis sporto renginys, apimantis ne mažiau nei 25 aukšto
lygio rungtynių, sutelkiantis ne tik Šiaulių miesto, bet ir viso Šiaulių
regiono žmonių, mėgstančių krepšinį, bendruomenę, suteikiantis emocijų ir
turiningą laisvalaikį tiek pavieniams asmenims, tiek jų grupėms). Projekto
tikslas: skatinti Šiaulių miesto ir regiono žmonių bendruomeniškumą,
palaikant komandą krepšinio varžybose, pasiūlyti Šiaulių miesto ir regiono
žmonėms užimtumo galimybę, garsinti Šiaulius kaip krepšinio miestą,
skatinti vaikus ir jaunimą domėtis sportu, krepšinio sporto šaka ir pan.
(Paraiškos 4.1 papunktis).
Bendra renginio suma – 1 122 729,00 Eur (Paraiškos 5.1 papunktis), iš
Savivaldybės biudžeto prašoma dalinio finansavimo suma – 758 875,00 Eur
(Paraiškos 5.2 papunktis).
Prie Paraiškos pateiktų papildomų dokumentų nurodyta, kad Klubo dalininkai
yra (duomenys neskelbiami) fondas, Savivaldybė ir fizinis asmuo (duomenys
neskelbiami).
Susipažinus su Komiteto posėdžio protokolu ir vaizdo įrašu nustatyta, kad
Komiteto posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu (elektroninėmis priemonėmis –
vaizdo konferencinio ryšio platforma „ZOOM.US“), dalyvavo 6 Komiteto
nariai, tarp jų ir Tarybos narys, kuris nepareiškė nusišalinimo nuo
Sprendimo projekto (2023 m. lapkričio 29 d. protokolas Nr. TM-17-(1.8 E),
darbotvarkės klausimas Nr. 10) svarstymo (nagrinėjimo), bet dėl minėtojo
klausimo nebalsavo. Iš Komiteto posėdžio balsavimo ataskaitos rezultatų
matyti, kad dėl darbotvarkės 10 klausimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės
reprezentacinių renginių 2024–2026 metų sąrašo patvirtinimo“ balsavo 5
Tarybos nariai: 3 – už, 2 – susilaikė. (duomenys neskelbiami) nebalsavo.
Komiteto posėdžio protokole nėra informacijos apie tai, kad Tarybos narys
būtų pareiškęs nusišalinimą nuo Sprendimo projekto ir atsijungęs nuo
nuotolinio posėdžio organizavimo sistemos.
Duomenys, kad (duomenys neskelbiami) nusišalino nuo nurodytojo klausimo
nefiksuojami ir nagrinėjamame Komiteto posėdžio vaizdo įraše
(https://www.youtube.com/live/i2KWa86aACw?si=nDcywSNGm1EpYJqH&t=2299,
klausimo nagrinėjimas nuo 38:20 min.). Taigi (duomenys neskelbiami)
Komiteto posėdyje dalyvavo, nuo Sprendimo projekto svarstymo (nagrinėjimo)
nenusišalino, kaip tai numatyta Įstatyme ir Savivaldybės tarybos veiklos
reglamento, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimu
Nr. T-30 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento
patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 92 punkte (Tarybos narys, prieš
pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo
informuoti Tarybą apie esamą interesų konfliktą ir pareikšti apie
nusišalinimą. Apie nusišalinimą nuo darbotvarkėje paskelbtų klausimų
svarstymo Tarybos narys gali pranešti iš anksto, informuodamas Sekretoriatą
raštu (el. paštu). Tarybos narys laikomas tinkamai nusišalinęs, jei jis,
prieš pradedant svarstyti jam interesų konfliktą sukeliantį klausimą,
atjungia savo vaizdo kamerą, mikrofoną ir nebalsuoja svarstomu klausimu).
Dėl Tarybos nario dalyvavimo Tarybos posėdyje:
Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 7 d. Tarybos posėdyje 14 klausimu buvo
svarstomas Sprendimo projektas. Tarybos posėdžio atviro balsavimo rezultatų
protokole užfiksuota: „(duomenys neskelbiami) informavo, kad remiantis
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
nuostatomis, nori nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir balsavimo, išdėstė
nusišalinimo motyvus.“ Nebalsavo 1; už – 10; prieš – 15; susilaikė – 5;
(duomenys neskelbiami) – prieš. Nusišalinimas buvo nepriimtas.
(duomenys neskelbiami) dalyvavo Tarybos posėdyje svarstant klausimą ir
balsuojant (priimant) sprendimą dėl savo pareikšto nusišalinimo dėl Tarybos
posėdžio darbotvarkės 14 klausimo – Sprendimo projekto.
Susipažinus su Tarybos posėdžio protokolu ir vaizdo įrašu nustatyta, kad
jame dalyvavo 31 tarybos narys, t. y. visa Savivaldybės taryba. Nuo 14
klausimo nagrinėjimo ir sprendimo projekto priėmimo pareiškė norą
nusišalinti dalis (t. y. 6) Savivaldybės tarybos narių, tarp jų ir
(duomenys neskelbiami). Tarybos posėdžio metu 6 Savivaldybės tarybos nariai
aiškiai išreiškė norą nusišalinti įvardindami darbovietę ir (ar)
nusišalinimo motyvus). (duomenys neskelbiami) nurodė nusišalinimo
priežastį: jis yra (duomenys neskelbiami).
Minėta informacija matoma ir nagrinėjamo Tarybos posėdžio įraše
(https://www.youtube.com/live/dy5G5UyFIUI?si=n_Ovv6iSVjhvB4e&t=2584, nuo
43:04 min).
(Duomenys neskelbiami) paaiškinimas
2023 m. gruodžio 13 d. Komisijoje gautame paaiškinime Tarybos narys nurodė,
kad, kaip Savivaldybės tarybos narys, dalyvavo Komiteto posėdyje, kuris
vyko nuotoliniu būdu (elektroninėmis priemonėmis – vaizdo konferencinio
ryšio platforma „ZOOM.US“). Taip pat nurodė, kad svarstant ir balsuojant
dėl Sprendimo projekto diskusijose nedalyvavo (YouTube įrašas nuo 38 min.
iki 1:02 min.) ir šiuo klausimu nebalsavo. Nurodė, kad svarstomas klausimas
nėra susijęs su jo privačiais interesais (turtine ar neturtine nauda,
moraline skola, moraliniu įsipareigojimu ar kitu panašaus pobūdžio
interesu). Nuo 2023 m. birželio mėn. nėra susijęs su Klubu, nepriima
sprendimų, susijusių su šiuo juridiniu asmeniu, negauna atlygio. Nurodė
esantis Klubo (duomenys neskelbiami) ir konsultantas. (duomenys
neskelbiami) teigia, kad tai yra simbolinis titulas, suteiktas
vienašališkai, taip pat nurodo, kad su Fondu jį sieja tik pavadinimas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pranešime nurodyta klaidinanti informacija, kad
už Klubo konsultanto pareigas jam yra atlyginama.
(Duomenys neskelbiami) pateiktame paaiškinime taip pat nurodo, kad pagal
Reglamento 88 punkto („Viso nuotolinio Tarybos posėdžio metu Tarybos nariai
privalo naudoti vaizdo kameras ir realiu laiku nuolat transliuoti savo
atvaizdą. Tarybos nario balsas neįskaitomas, jeigu balsavimo metu nėra
tiesioginės jo vaizdo transliacijos“) ir 99 punkto („Šiame skyriuje
nustatyta tvarka taip pat taikoma nuotoliniu ar mišriu būdu
organizuojamiems Tarybos komitetų ir komisijų posėdžiams“) nuostatas „viso
nuotolinio posėdžio metu Tarybos nariai privalo naudoti vaizdo kameras ir
realiu laiku nuolat transliuoti savo atvaizdą“. Taip pat teigia:“ „<...>
neturiu jokio privataus intereso, susijusio su svarstomu klausimu, tam, kad
nesukelčiau abejonių dėl galimo interesų konflikto kitiems asmenims,
nusprendžiau nedalyvauti 10 klausimo svarstyme. Prieš svarstant 10
klausimą, atjungiau savo vaizdo kamerą (vaizdo įrašo nuo 38:31 iki 38:35
min. matosi kaip pasilenkiu atjungti kamerą), tačiau peržiūrėjus vaizdo
įrašą paaiškėjo, kad vaizdo kamera liko įjungta. Manydamas, kad nedalyvauju
posėdyje, nes mano vaizdo kamera ir mikrofonas atjungti, diskusijose
nepasisakiau ir nebalsavau. Tai matyti iš vaizdo įrašo ir balsavimo
protokolo (pridedamas). Prašau atkreipti dėmesį į tai, kad visais kitais
klausimais aš balsavau, tai matyti iš balsavimo protokolo. Manau, kad
incidentas įvyko dėl techninės klaidos. Aš neveikiau tyčia ir sąmoningai
nesiekiau pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų
derinimo įstatymo nuostatas.“
Dėl Komisijos nagrinėjamų aplinkybių, susijusių su Tarybos nario dalyvavimu
Tarybos posėdyje, (duomenys neskelbiami) paaiškino: „Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos 2021 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. KS-54
patvirtintose Rekomendacinėse gairėse savivaldybių tarybų nariams dėl
galimų interesų konfliktų valdymo, nurodyta, kad nusišalinti neprivalu, jei
su buvusia darboviete nesieja teisiniai, ūkiniai, finansiniai ar kiti
panašaus pobūdžio ryšiai (Gairių 12 psl.). Kaip jau minėjau ankstesniame
paaiškinime, manęs subuvusia darboviete nesieja teisiniai, ūkiniai,
finansiniai ar kiti panašaus pobūdžio ryšiai. Todėl 2023 m. gruodžio 7 d.
Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir priimant sprendimą dėl mano
paties pareikšto nusišalinimo išreiškiau savo nuomonę balsuodamas dėl
nenusišalinimo. Dėl nežinojimo, daug kam gali kilti įtarimų, kad mane su
buvusia darboviete sieja kokie nors ryšiai. Kad mano galimai esantis
privatus interesas būtų įvertintas kitų tarybos narių, bei neliktų abejonių
dėl mano nešališkumo, pranešiau ir inicijavau balsavimą dėl nusišalinimo.
Kaip matyti iš balsavimo rezultato, dauguma tarybos narių nusprendė, kad aš
neturiu privataus intereso, susijusio su šiuo sprendimo projektu.“
Komisijos 2024 m. vasario 14 d. posėdyje (duomenys neskelbiami) nedalyvavo,
apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta
nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį įstatymą, kurio tikslas –
sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio
įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus,
užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems
interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti
korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi
valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi (duomenys neskelbiami),
kaip Tarybos nariui, Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos
apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, jog deklaruojantys asmenys yra
valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje
nurodyti asmenys (1 straipsnis).
Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir
tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir
priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių,
kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis
asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą,
turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie
susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį
konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai –
suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola,
moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas
deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2
straipsnio 3 dalis).
Aplinkybė, kad sprendimas, kurį svarstant ir dėl jo balsuojant turi
dalyvauti deklaruojantis asmuo, yra susijęs su privačiais deklaruojančio
asmens interesais, sukuria jam pareigą laikytis tam tikro Įstatyme
nustatyto elgesio modelio. Prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba
pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos
ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar
skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją
(kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių
institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir
pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant
tarnybines pareigas. (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į
pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar
savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios
valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi Komisijos
nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti
deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau
atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Pagal šias Įstatymo nuostatas vertintina, kad nusišalinęs nuo sprendimo,
susijusio su jo privačiais interesais, asmuo negali spręsti klausimo dėl
savo paties pareikšto nusišalinimo priėmimo ar nepriėmimo, nes tokiu atveju
jis yra saistomas atitinkamo privataus intereso bei negali išlikti
objektyvus ir nešališkas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką,
aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar
nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją
asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus
santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus
sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui
kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje
atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui
parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų
pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų
konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis
tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).
Minėtųjų Įstatymo nuostatų kontekste sprendžiant klausimą, ar Tarybos narys
(duomenys neskelbiami) aptariamuoju atveju veikė interesų konflikto
situacijoje, pirmiausia būtina identifikuoti jo privatų interesą. Tam
tikras asmens suinteresuotumas galėtų būti kildinamas iš Įstatymo 6
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodomų deklaruotinų duomenų ar egzistuojančių
privačių interesų. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte darbovietė ir
einamos pareigos įvardijamos kaip privalomai deklaruotini duomenys. Pagal
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, deklaruojančio asmens privatūs interesai gali
atsirasti ir dėl šių aplinkybių: dėl ryšių su juridiniais ir fiziniais
asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant
individualios veiklos sandorius, dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar
(ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, dėl jam artimo asmens ar kito
asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų ir kt.
Tyrimo metu nustatyta, kad su Klubu ir (ar) Fondu (duomenys neskelbiami)
nesieja darbo teisiniai santykiai, Tarybos narys nėra šių juridinių asmenų
dalyvis, Klubo kolegialaus valdymo organo – valdybos narys. Be kita ko,
Komisijai pateikta duomenų, kad Klubas su juo nėra sudaręs paslaugų teikimo
sutarties, Klube jis eina simbolines (duomenys neskelbiami) pagal žodinį
susitarimą ir konsultuoja Klubą visuomeniniais pagrindais, pvz., dėl
komandos formavimo, rungtynių strategijos ir tam tikrų taktinių žaidimo
elementų. Minėtos pareigos Klube nėra įformintos jokiais juridinę galią
turinčiais dokumentais.
Kaip matyti iš viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos (nuoroda:
(duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) nuo 2023 m. gegužės mėn.
Klube eina tik minėtas (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami),
savo patirtimi ir patarimais ir toliau (palikęs Klubo vyriausiojo trenerio
pareigas) prisideda prie Klubo gyvavimo. (duomenys neskelbiami)
publikuotame straipsnyje skelbiama: „(duomenys neskelbiami) yra neeilinė
asmenybė, kuri savo įžvalgomis sustiprins trenerių štabo darbo kokybę. Jo
pergalės, žinomumas ir patirtis prisidės prie Šiaulių krepšinio
reprezentavimo, o (duomenys neskelbiami) paliks dar vieną žymų pėdsaką
komandos istorijoje“, – naująsias (duomenys neskelbiami) pareigas pristatė
klubo direktorius (duomenys neskelbiami).“.
Vertinant (duomenys neskelbiami) egzistuojantį ryšį su Klubu svarbu
išnagrinėti ir Tarybos nariui suteikto Klubo (duomenys neskelbiami) statuso
reikšmę, galiojantį teisinį reglamentavimą šiuo klausimu, santykius su
Klubu, konsultuojant jį. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos viešųjų
įstaigų įstatyme, nei Klubo įstatuose nėra nuostatų, reguliuojančių
asociacijos, nagrinėjamuoju atveju – Klubo, (duomenys neskelbiami) statuso
suteikimo tvarkos, jo įgaliojimų turinio, t. y. nėra duomenų, suteikiančių
galimybę Komisijai įvertinti, ar Klubo (duomenys neskelbiami) yra įgaliotas
veikti šio juridinio asmens naudai, ar jis gali dalyvauti Klubo valdyme, t.
y. priimant atitinkamus su Klubo veikla susijusius sprendimus, ir pan.
Atitinkamai, tyrimo medžiagoje nėra duomenų ir apie egzistuojantį teisinį
ryšį dėl Klubo konsultavimo.
Atsižvelgdama į tai, Komisija sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad
(duomenys neskelbiami) pagal žodinį susitarimą yra Klubo (duomenys
neskelbiami) ir jį konsultuoja, nepatvirtina, jog Sprendimo projektas buvo
tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs ir su (duomenys neskelbiami) privačiais
interesais, todėl VTEK negali vienareikšmiškai teigti, kad Tarybos narys
buvo asmeniškai juo suinteresuotas. Atitinkamai Komisija sprendžia, kad
Tarybos narys, dalyvaudamas sprendžiant jo paties pareikšto nusišalinimo
nuo Sprendimo projekto, kuris Komisijos vertinimu nebuvo tiesiogiai ir
akivaizdžiai susijęs su (duomenys neskelbiami) privačiais interesais,
svarstymo klausimą, nepateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą.
LVAT yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje
dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi
aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina
asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas
negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis
hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje
dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT
2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-
1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o
Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų
neįmanoma jo vykdyti.
Manytina, kad (duomenys neskelbiami), būdamas (duomenys neskelbiami) ir
konsultuodamas jį visuomeniniais pagrindais, yra suinteresuotas paties
Klubo sėkminga veikla, bet nagrinėjamuoju atveju Komisija vertina, kad nėra
duomenų, akivaizdžiai patvirtinančių, kad Sprendimo projektas buvo
tiesiogiai susijęs su Tarybos nario privačiais interesais, todėl
dalyvaudamas Komiteto posėdyje ir Tarybos posėdyje jis neveikė interesų
konflikto situacijoje.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytąsias
aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą teismų
praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų
derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 30 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys (duomenys
neskelbiami), dalyvaudamas šios savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros
komiteto 2023 m. lapkričio 27 d. posėdyje ir savivaldybės tarybos 2023 m.
gruodžio 7 d. posėdyje, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių
interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio
1 ir 2 dalių nuostatų, kadangi sprendimo projektas Nr. TSP-507 „Dėl Šiaulių
miesto savivaldybės reprezentacinių renginių 2024–2026 metų sąrašo
patvirtinimo“ nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su tarybos nario
(duomenys neskelbiami) privačiais interesais.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys neskelbiami) ir Šiaulių miesto
savivaldybės merui.
3. Apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną
mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui
dienos.
Komisijos
pirmininkas
Gediminas Sakalauskas