VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NEBEVIEŠINAMI)
2024 m. sausio 30 d. Nr. KS-10
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi gautą pranešimą ir atlikusi tyrimą dėl Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (duomenys neviešinami, toliau – Tiriamasis, Ambasadorius) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija 2023 m. spalio 12 d. gavo pranešimą apie tai, kad naujienų portale https://www.lrytas.lt/ 2023 m. rugsėjo 16 d. pasirodžiusioje spaudos publikacijoje https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/09/16/news/lietuvos-diplomatijos-virsunese-kaistanti-itampa-aiskeja-naujos-detales-skunde-uzsiminta-ir-apie-zmona-28405178 buvo rašoma, jog Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ambasados darbuotojams nurodė nupirkti brangiausius bilietus į Londone vykusį spektaklio „Operos fantomas“ pasirodymą. Respublikos Prezidento, Ambasadoriaus ir jų sutuoktinių apsilankymas teatre buvo apmokėtas iš Ambasados kortelės ir kainavo daugiau kaip tūkstantį svarų sterlingų. Pareiškėjas Komisijai taip pat nurodė, kad, kaip seka iš viešos informacijos, „pradėjus domėtis šių išlaidų pagrįstumu, Ambasadorius pripažino, kad tai buvo nesusipratimas, kurį vėliau ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų. Pareiškėjo teigimu aptariamame teatro renginyje nedalyvavo kitų užsienio šalių vadovai, renginys nebuvo susijęs su Ambasadoriaus tarnybine veikla. Todėl pareiškėjui iškilo abejonė, ar Ambasadorius šiam, kaip teigia – privataus pobūdžio (laisvalaikio praleidimo) renginiui apmokėti turėjo teisę panaudoti Ambasadai reprezentacinėms reikmėms skirtas lėšas. Atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad Ambasadorius ir Respublikos Prezidentas tarpusavyje susiję politinės valios ir paskyrimo į pareigas interesais, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatomis Lietuvos diplomatijos atstovą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, skiria Respublikos Prezidentas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pareiškėjas Komisijos prašo įvertinti, ar Ambasadoriaus elgesys, susijęs su išlaidų už spektaklio „Operos fantomas“ bilietų apmokėjimą, neprieštarauja Įstatymo nuostatoms, draudžiančioms naudotis tarnybiniu statusu, ar valstybės turtu asmeninei naudai gauti.
Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir papildomai surinktą informaciją, 2023 m. lapkričio 15 d. posėdyje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nusprendė pradėti tyrimą dėl Ambasadoriaus veikų, susijusių su organizavimu ir 2023 m. gegužės 6 d. lankymusi Londono Jo Didenybės teatro spektaklyje „Operos fantomas“, atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų nuostatoms.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Respublikos Prezidentas (LR Konstitucijos 84 straipsnio 3 punktas). Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkte turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui (LR Konstitucijos 85 straipsnis).
Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius LR Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas (Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis). Diplomatas – diplomatinį rangą turintis statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba – valstybės tarnybos dalis, kuria per diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendinama ir vykdoma Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užsienio politika ir kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją (ten pat, 3 straipsnio 1, 3 dalys).
Tiriamasis Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pradėjo eiti nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. Į pareigas Ambasadorius buvo paskirtas 2022 m. rugpjūčio 30 d. Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1113, kurį taip pat pasirašė ir Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė.
Ambasadoriaus pareigybės aprašyme nurodyta, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas, tiesiogiai pavaldus Užsienio reikalų ministrui (1, 5 punktai). Ambasadoriaus pareigybė reikalinga oficialiai atstovauti Lietuvos Respublikai Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir kitose akreditacijos valstybėse, įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką šiose šalyse, skatinti ir vystyti dvišalį bendradarbiavimą tarp šių šalių ir kitomis akreditacijos valstybėmis, vadovauti Ambasados darbui, užtikrinti jo sklandų organizavimą (ten pat, 2 punktas). Diplomatas, einantis Ambasadoriaus pareigas, turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos užsienio politikos formavimą bei įgyvendinimą, valstybės tarnybos, diplomatinės tarnybos bei Užsienio reikalų ministerijos veiklą, taip pat – diplomatinio protokolo reikalavimais (ten pat, 3.4-3.5 punktai). Ambasadorius: organizuoja finansinę ir administracinę Ambasados veiklą, rūpinasi racionaliu ir taupiu jos turto ir jai skiriamų valstybinių lėšų panaudojimu; asmeniškai atsako už Ambasadai skirtų lėšų panaudojimą pagal išlaidų sąmatą, taip pat už Ambasadai priklausantį turtą (ten pat, 4.9-4.10 punktai).
Ambasados nuostatuose nurodyta, kad Ambasada yra nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams su priimančiąja valstybe ir valstybėmis, kurioms yra akredituotas atstovybės vadovas, palaikyti, Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždaviniams įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių ir kitų juridinių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams ginti (1 punktas). Ambasada tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, jos veiklą koordinuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir atitinkami ministerijos administracijos padaliniai (ten pat, 2 punktas). Ambasada finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto per Užsienio reikalų ministeriją (ten pat, 4 punktas). Ambasados vadovas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą atstovybės darbo organizavimą ir priežiūrą, atstovybei skirtų lėšų panaudojimą pagal išlaidų sąmatą, taip pat už atstovybėje esantį turtą, t. y. grynuosius pinigus ir materialines vertybes, apskaitos organizavimą ir apskaitos duomenų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka (ten pat, 19 punktas).
Iš Komisijos turimos informacijos seka, kad Londone Jo Didenybės teatre 2023 m. gegužės 6 d. (šeštadienis) rodytas spektaklis „Operos fantomas“ (toliau – „Operos fantomas“) vyko Respublikos Prezidento trijų dienų darbo vizito Jungtinėje Karalystėje (2023 m. gegužės 5-7 d.) metu (žr. https://www.lrp.lt/lt/darbotvarke/2023-05-06).
Respublikos Prezidento komunikacijos grupė apie šį darbo vizitą, jo išvakarėse, t.y. - 2023 m. gegužės 4 d. paskelbė tokio turinio informaciją: „Lietuvos Respublikos Prezidentas <...> gegužės 5–7 dienomis vyks darbo vizito į Jungtinę Karalystę. Lietuvos vadovas kartu su sutuoktine dalyvaus Karaliaus Karolio III ir Karalienės Kamilos karūnavimo iškilmėse Londone. Penktadienį vyks oficialus Karaliaus Karolio III priėmimas valstybių vadovams Bakingamo rūmuose, šeštadienį – karūnavimo ceremonija Vestminsterio abatijoje. Sekmadienį Prezidentas ir pirmoji ponia dalyvaus Lietuvos Respublikos ambasados Londone ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės organizuojamuose Maldos pusryčiuose (žr. Prezidentas vyks darbo vizito į Jungtinę Karalystę | Lietuvos Respublikos Prezidentas (lrp.lt). LR Prezidento komunikacijos grupė 2023 m. gegužės 6 dieną 17 val. 5 min. apie tos dienos Respublikos Prezidento veiklą nurodė, kad: „Lietuvos Respublikos Prezidentas <...> kartu su sutuoktine šeštadienį Londone, Vestminsterio abatijoje, dalyvavo Karaliaus Karolio III ir Karalienės Kamilos karūnavimo ceremonijoje. Į karūnavimo iškilmes atvyko valstybių vadovai ir karališkųjų šeimų atstovai iš viso pasaulio“ (žr. Prezidentas: britų karališkoji šeima – stabilumo simbolis tarptautinėje politikoje | Lietuvos Respublikos Prezidentas (lrp.lt).
Pažymėtina, kad nei viename iš aukščiau nurodytų Respublikos Prezidentūros parengtų viešų pranešimų Prezidento, Ambasadoriaus ir jų sutuoktinių apsilankymas 2023 m. gegužės 6 d. vykusiame spektaklyje „Operos fantomas“ nebuvo paminėtas.
Komisija 2023 m. spalio 20 d. raštu Nr. S-1385 (2.5 E) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Respublikos Prezidento kanceliariją, prašydama nurodyti, ar organizuojant ir rengiant Respublikos Prezidento darbo vizito Jungtinėje Karalystėje darbotvarkę, buvo numatytas ir apsilankymas spektaklyje „Operos fantomas“. Respublikos Prezidento kanceliarija, atsakydama į šį Komisijos paklausimą 2023 m. spalio 30 d. raštu Nr. (8D-3145)-2D-3523 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad „rengiant Respublikos Prezidento vizito Jungtinėje Karalystėje 2023 m. gegužės 5-7 d. darbotvarkę, Jūsų rašte nurodytas renginys Prezidento vizito darbotvarkėje iš anksto nebuvo numatytas“.
Tyrimo metu Respublikos Prezidento kanceliarija 2023 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (8D-3392, 8D-3484)-2D-3897 „Dėl informacijos pateikimo“ Komisijai patvirtino, kad apsilankymas 2023 m. gegužės 6 d. vykusiame spektaklyje buvo numatytas 2023 m. gegužės 2 d. darbo vizito projekte. Komisijai paaiškino, kad Respublikos Prezidento vizitų užsienyje darbotvarkės sudaromos bendradarbiaujant tarp Lietuvos Respublikos ambasados užsienio šalyje darbuotojų, Respublikos Prezidento patarėjų ir Protokolo tarnybos. Vizito darbotvarkės kultūriniai elementai yra sudedamoji Restublikos Prezidento vizitų dalis. Pirmesniame (Komisijai pateiktame) 2023 m. balandžio 24 d. Respublikos Prezidento darbo vizito programos projekte, buvo „planuojamas kultūrinis elementas – apsilankymas Londono Kensington sode ir Holland parke. Vėliau svarstymų metu programos projektas kito ir buvo pasiūlytas kitokio pobūdžio kultūrinis elementas – apsilankymas teatro spektaklyje „Operos fantomas“. Kadangi buvo gauta konfidencialios informacijos, kad minėtame teatre ketina lankytis kai kurių Lietuvos užsienio politikai svarbių valstybių vadovai, Karaliaus karūnavimo dieną esantys Londone, ir ten bus galimybė su jais surengti neformalius pokalbius, Respublikos Prezidento patarėjai pasiūlė teikti pirmenybę būtent šiam elementui ir jis buvo įtrauktas į 2023 m. gegužės 2 d. programos projektą“.
„Lietuvos Respublikos Prezidento darbo vizito Londone, Jungtinėje Karalystėje, Londonas 2023 m. gegužės 5 – 7 d.“ 2023 m. gegužės 2 d. projekte, kuris buvo pateiktas Komisijai, nurodyta, kad 2023 m. gegužės 6 d. 18 val. 30 min. numatytas „išvykimas į Her Majesty‘s Theatre“, 19 val. 30 min. – „miuziklas „Operos fantomas“. Iš esmės tie patys duomenys buvo nurodyti ir galutiniame LR Prezidento darbo vizito programos variante, kuris 2023 m. gegužės 2 d. elektroniniu paštu buvo derintas su Ambasados darbuotojais: 2023 m. gegužės 6 diena, 18 val. 30 min. - „išvykimas į Her Majesty‘s Theatre“, adresas: Haymarket, St. James‘s, London, SW1Y 4QL; 19 val. 30 min. – „miuziklas „Operos fantomas“, dalyvauja: Respublikos Prezidentas su sutuoktine ir Ambasadorius su sutuoktine. Programoje nurodyta, kad prieš šį renginį ir per pertrauką bus galima atsigaivinti privačiame Royal Retiring Room, kuriame bus patiekiami gėrimai ir užkandžiai. Pažymėta kokias vietas spektaklio metu turi užimti du LR Prezidentą saugantys apsaugos pareigūnai.
Užsienio reikalų ministerija 2023 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (3.1E)3-6371 „Dėl informacijos pateikimo“ Komisijai pateikė 2023 m. balandžio 25-26 d. vykusį elektroninį susirašinėjimą tarp Ambasados ir Respublikos Prezidento Kanceliarijos atstovių darbo vizito Londone 2023 m. gegužės 6 d. vakarinės programos derinimo klausimais. Iš šio susirašinėjimo seka, kad:
2023 m. balandžio 25 dieną, 7 val. 36 min. Respublikos Prezidento Kanceliarijos vyriausioji patarėja protokolo klausimais Ambasadoriui bei kitiems Ambasados darbuotojams išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: „Labai ačiū už papildytą programą. Vietoje pasitarėme dėl programos elementų <...>. Vakare būtų gerai koks nors kultūrinis elementas Prezidentui ir poniai (Albert Hall, miuziklas ar dar kažką būtų galima pasiūlyti)“;
Ambasados atstovė, atsakydama į minėtą Respublikos Prezidento Kanceliarijos darbuotojos laišką, 2023 m. balandžio 25 dieną, 16 val. 39 min. pateikė jai atsakymą elektroniniu paštu informuodama, kad: „miuziklai tą dieną vyks, pasirinkimas Londone didelis, jei būtų kažkokių pageidavimų, informuokite. Iš rekomenduotinų išskirčiau: 1) The Phantom of the Opera • London • Official Website & Tickets [aktyvi interneto nuoroda]; 2) London | Les Misérables | The Official Website [aktyvi inteneto nuoroda]; 3) London - Hamilton Official Site – Hamilton Official Site (hamiltonmusical.com); 4) visas sąrašas čia: West End musicals | Book London musical tickets | London Theatre“. Laiške Ambasados atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad negali garantuoti, jog „pavyks suorganizuoti Prezidentui ir poniai VIP patekimą į teatrą (aišku, bandytume), bet didelė tikimybė, kad gali tekti stovėti bendroje eilėje. Visi miuziklai standartiškai prasideda 19.30 ir trunka apie 3 val. (maždaug iki 22.30-23.00). Vakarienę tikriausiai reiktų planuotis prieš miuziklą (apie 17 val.). Tokiu atveju pasivaikščiojimui/ekskursijai laiko nebeliktų“;
2023 m. balandžio 26 dieną, 20 val. 4 min. Respublikos Prezidento Kanceliarijos vyriausioji patarėja protokolo klausimais minėtą Ambasados atstovę, Ambasadorių bei kitus Ambasados darbuotojus elektroniniu laišku informavo, kad „Prezidentas su ponia nueitų į Phantom of the Opera. Tikimės, kad Ambasadorius su žmona palydėtų, taip pat turėtų lydėti apsaugos pareigūnai“.
Iš Užsienio reikalų ministerija 2023 m. spalio 25 d. raštu Nr. (3.14E)3-6084 „Dėl informacijos pateikimo“ Komisijai pateiktos medžiagos bei nurodytų aplinkybių seka, kad:
2023 m. balandžio 30 d. Londono Jo didenybės teatras Ambasadai pateikė sąskaitą faktūrą apmokėti 1 415 GBP sumą už bilietus į 2023 m. gegužės 6 d. spektaklį „Operos fantomas“;
Ambasadorius 2023 m. gegužės 3 d. Ambasados kreditine kortele atsiskaitė už bilietus į vaidinimą “Operos fantomas“, sumokėdamas 1 415 GBP. Ant Komisijai pateikto šio mokėjimo dokumento matyti ranka rašytas prierašas „Bilietai į teatrą Respublikos Prezidento vizito proga“. 2023 m. liepos 5 d. Ambasadoriaus išlaidos buvo dar kartą patvirtintos Tiriamojo parašu tvirtinant Ambasados pajamų ir išlaidų ataskaitą, kurioje aprašo eilutėje „Reprezentacinės išlaidos/bilietai į teatrą - 1 415 GBP“ atsispindi reprezentacinių lėšų panaudojimas bilietams į „Operos fantomą“ pirkti.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vidaus audito skyrius 2023 m. rugsėjo 11 d. raštu kreipėsi į Ambasadą dėl lėšų reprezentacinėms prekėms naudojimo vidaus audito atlikimo ir duomenų pateikimo. Ambasados buvo prašoma ministerijai iki 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikti atitinkamus dokumentus bei informaciją.
Ambasadorius 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją informavo, kad „dėl techninių priežasčių gegužės 6 d. renginio „The Phantom of Opera“ sąskaita buvo apmokėta iš Ambasados banko sąskaitos. Tuo metu vyko daug mokėjimų ir šis apmokėjimas įvyko per neapsižiūrėjimą. Šio mano privataus renginio sąskaitą apmokėsiu iš savo asmeninių lėšų, pervedant į Ambasados banko sąskaitą“. Tą pačią dieną pavedimu Ambasadorius sumokėjo 1 415 GBP.
Vilniuje Ambasadoriaus iniciatyva 2023 m. spalio 4 d. surengtoje spaudos konferencijoje Tiriamasis nurodė, kad „tas vakaras, apsilankymas operoje, mano buvo suplanuotas kaip privatus“.
Tiriamojo paaiškinimas
Tiriamasis Komisijai 2023 m. lapkričio 29 d. raštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2023 m. gegužės 5-7 d. Jungtinės Karalystės Karaliaus Karolio III karūnacijos proga Londone oficialiu kvietimu lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas kartu su savo sutuoktine ir lydinčia delegacija. Teigia, kad pagal susiklosčiusią diplomatinę praktiką, Prezidento, sutuoktinės ir delegacijos vizito programą Londone rengė Ambasada, derinant su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Jungtinės Karalystės (toliau – JK) Karališkuoju protokolu. Visi sprendimai buvo priimami kolegialiai, derinant prie tokio lygio vizitui keliamų tarptautinio protokolo reikalavimų, besikeičiančių aplinkybių (pvz., iki paskutinio meto keičiantis JK pusės programai bei atsiradus JK lietuvių bendruomenės iniciatyvai – Maldos pusryčiams) ir JK bei Lietuvos Respublikos saugumo reikalavimų aukščiausio lygio išvažiuojamajam vizitui.
Tiriamasis savo paaiškinime atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad Lietuvoje nesama teisės aktų, reglamentuojančių aukščiausio lygio Lietuvos pareigūnų vizitų į užsienį procedūras. Todėl, kaip teigia, „viskas vyksta remiantis galiojančiomis teisinėmis normomis, susiklosčiusia praktika ir tarptautiniais standartais“. Aptariamas Respublikos Prezidento vizitas į Londoną buvo ypatingas, nes į Karaliaus Karolio III karūnacijos ceremoniją atvyko daugelio valstybių ir vyriausybių vadovai. Esą todėl šio vizito metu susidarė proga suorganizuoti Respublikos Prezidento neoficialius susitikimus su kitų valstybių aukščiausiais atstovais, taip stiprinant Lietuvos diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis.
Ambasadorius nurodė, kad Respublikos Prezidento ir jo sutuoktinės programa Londone susidėjo iš tokių dalių:
1. 2023 m. gegužės 5- 6 d. Respublikos Prezidento ir jo sutuoktinės dalyvavimas priėmime britų Karaliaus vardu ir karūnavimo ceremonijoje;
2. 2023 m. gegužės 5- 6 d. Respublikos Prezidento ir jo sutuoktinės dalyvavimas protokoliniame vakaro renginyje;
3. 2023 m. gegužės 7 d. Respublikos Prezidento ir jo sutuoktinės, kaip pagrindinių svečių, dalyvavimas Ambasados kartu su JK lietuvių bendruomene surengtuose iškilminguose Maldos pusryčiuose.
Teigia, kad Ambasadai ir Respublikos Prezidento Kanceliarijai derinant vizitą, Respublikos Prezidentui „norėjome sudaryti galimybę išnaudoti vizitą“ Londone susitikimui su JK Premjeru aptarti pasiruošimo 2023 m. liepos 11-12 d. NATO susitikimui Vilniuje. Šiuo klausimu, jis, Ambasadorius, susirašinėjo su JK Premjero patarėju užsienio politikos klausimais. Tačiau Ambasadorius gavo patvirtinimą, kad JK Premjeras 2023 m. gegužės 6 d. turi ankščiau suplanuotų aukščiausio lygio susitikimų ir susitikimą su Respublikos Prezidentu buvo pasiūlyta surengti kitu metu ne Londone. Nepavykus suorganizuoti šio susitikimo, „bendromis pastangomis buvo pradėta planuoti“, kaip to reikalauja tarptautinis protokolas, 2023 m. gegužės 6 d. popietinė vizito dienotvarkė. Apklausus neformaliai kai kuriuos kitus Londone reziduojančių šalių kolegas ambasadorius ir diplomatus, kolegos patvirtino, kad Londone 2023 m. gegužės 6 d. po karūnavimo pasilikusiems valstybių ir vyriausybių vadovams ir jų antrosioms pusėms bus rengiamos neformalios vakarienės, apsilankymai kultūros renginiuose (tarp kurių buvo ir apsilankymas operos spektakliuose) ir pan.
Pirmuose Respublikos Prezidento programos versijose buvo pasiūlytas apsilankymas Londono Kensington sode ir Holland parke. Projekto derinimo eigoje buvo svarstomi ir kiti variantai. Vėliau buvo pasiūlytas apsilankymas teatro spektaklyje „Operos fantomas“. Šis variantas susijęs su tuo, kad buvo pradėta neformaliai galvoti apie galimus Respublikos Prezidento ir Londone pasilikusių kitų šalių valstybių ir vyriausybių vadovų neformalius susitikimus, kuriems opera buvo tinkama vieta. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. gegužės 6 d. nemažai Karaliaus inauguracijoje dalyvaujančių užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų dalyvavo kultūriniuose renginiuose, buvo tikimasi, kad šios dienos vakare Respublikos Prezidentas kultūros renginyje neformaliai susitiks su kitų užsienio šalių vadovais. Tokia tikimybė dalyvaujant būtent operoje, Tiriamojo manymu, buvo didelė, kadangi kelių valstybių atstovai neoficialiai patvirtino, kad tų šalių atstovai ketina lankytis operoje. Atsižvelgiant į diplomatinę praktiką, Ambasadorius su sutuoktine lydėjo Respublikos Prezidentą ir jo sutuoktinę visuose programos renginiuose reziduojamoje šalyje.
Apsilankymą spektaklyje Tiriamasis vertino „kaip protokolinį ir reprezentacinį“, su galimybe aptarti tarptautinės politikos reikalus neformaliai tarp atvykusių į karūnavimą svečių. Deja, tokia galimybė nebuvo realizuota, nes asmenys, kurių atvykimo buvo tikimasi, operoje neapsilankė. Neoficialių susitikimų metu taip nutinka ir tai nėra neįprastas dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad operoje neįvyko planuotas Respublikos Prezidento susitikimas su užsienio valstybės atstovu, kaip teigia Tiriamasis, pagal Lietuvos teisės aktus toks Respublikos Prezidento vizitas į operą nebeatitiko reprezentaciniui renginiui keliamų formalių reikalavimų. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė užklausą Ambasadai dėl 2023 m. gegužės 4 d. pirktų bilietų į operą. Todėl jis, Ambasadorius, „gavęs šią informaciją ir suprasdamas, kad formaliai apsilankymas spektaklyje gali būti laikomas neatitinkančiu formalaus reprezentacinio renginio reikalavimų, siekdamas, jog nekiltų nesusipratimo ar teisinių ginčų, vadovaudamasis valstybės interesų prioriteto principais, pervedė į Ambasados sąskaitą 1415 GBP (tai yra, bilietų į spektaklį kainą)“.
Nurodo, kad tuomet, kai apsilankymo „Operos fantome“ aplinkybės buvo paviešintos, jis, Tiriamasis, „siekdamas, kad klausimas nebūtų eskaluojamas ir nebūtų pakenkta valstybės ar diplomatinio korpuso reputacijai, pasisakė, jog Respublikos Prezidentas į spektaklį vyko jo (Ambasadoriaus) kvietimu“. Teigia apgailestaujantis, kad tokia jo komunikacija, kurios tikslas buvo rūpinimasis valstybės reputacija, galbūt nebuvo geriausias sprendimas. Tiriamasis tvirtina, kad visi jo veiksmai buvo atlikti išimtinai siekiant naudos Lietuvos Respublikai, ir iš tokių veiksmų jis jokios asmeninės naudos negavo, priešingai – „paaiškėjus, kad dėl teisinių niuansų Ambasada galimai neturėjo teisės sumokėti už bilietus, nedelsdamas šias lėšas kompensavo iš asmeninių lėšų“.
Tiriamasis Komisijai 2024 m. sausio 29 d. raštu pateiktame paaiškinime papildomai nurodė manantis, kad bilietų į spektaklį „Operos fantomas“ įgijimas iš Ambasados reprezentacinių lėšų ir lankymasis šiame spektaklyje buvo jo, kaip Ambasadoriaus, įgaliojimų realizavimas bei pareigų vykdymas ir kad toks įgaliojimų realizavimas bei pareigų atlikimas atitiko diplomatinės tarnybos principus bei visuomenės interesus. Operos teatras neoficialiems valstybės vadovų susitikimams, Tiriamojo teigimu, yra tinkama vieta. Spektaklyje jis dalyvavo kaip Ambasadorius, lydėdamas savo valstybės vadovą, t.y. vykdė savo tarnybinę veiklą. Renginyje dalyvavo su savo sutuoktine, kaip tai dera pagal diplomatinį protokolą. Aplinkybę, kad spektaklyje „faktiškai dalyvauja ar nedalyvauja užsienio valstybių vadovai buvo galima sužinoti (ir buvo sužinota) tik paties spektaklio metu, kitaip tariant, kitų užsienio valstybių vadovų dalyvavimas minėtame spektaklyje buvo vertinamas kaip galimas, o tai, kad kitų valstybių vadovai tikrai nedalyvaus, žinoti iš anksto neįmanoma. Deja, šiuo konkrečiu atveju prognozė, kad spektaklyje dalyvaus užsienio valstybių vadovai, nepasitvirtino“. Tai, kad dalyvavimas spektaklyje nebuvo asmeninio laisvalaikio praleidimas, Tiriamojo teigimu, be kita ko, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Respublikos Prezidentą su sutuoktinę ir Ambasadorių su jo sutuoktine lydėjo priskirti JK apsaugos darbuotojai. Tiriamasis, duodamas nuorodas į teismų praktiką teigia, kad asmens sąžiningumas yra preziumuojamas, o nesąžiningumas turi būti įrodytas. Apsilankydamas spektaklyje jis elgėsi sąžiningai.
Komisijos 2024 m. sausio 30 d. posėdyje Tiriamasis pakartojo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias jis buvo nurodęs Komisijai raštu. Papildomai paaiškino, kad spektaklyje „Operos fantomas“ iš lankėsi aštuoni asmenys – Prezidentas su pirmąja ponia, jis (Tiriamasis) su savo sutuoktine ir keturi apsaugos darbuotojai. Tvirtina, kad spaudos publikacijoje aprašytas apsilankymas buvo nušviestas paviršutiniškai, t.y. - kaip skandalingas, tokiu būdu galbūt dirbtinai siekiant sukelti sensaciją visuomenėje bei sumenkinti diplomatinę tarnybą. Tuo tarpu diplomatinis darbas yra specifinė sritis, kuriame esama ir konfidencialių, viešai neskelbiamų, dalykų. Mano, kad vertinant jo aptariamą elgesį būtina remtis ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatoms, kurių tvirtina, jis nepažeidęs. Pakartojo, kad atvejų kaip tiriamasis apsilankymas spektaklyje, galiojantys teisės aktai aiškiai reglamentuoja ir Ambasadoriui nenustato aiškių veikimo gairių. Todėl jis, vykdydamas Ambasadoriaus pareigas, be kita ko, remiasi savo sąžine, morale, ūkiškumu bei kūrybiškumu. Dėl pastarosios savybės Tiriamasis paaiškino, kad kūrybiškumą jis supranta (ir tuo vadovaujasi), kaip galimybę svečių į Ambasadą vizitus išnaudoti kiek įmanoma veiksmingiau, pasiekiant įmanomai didžiausią naudą ir tikslus. Į užduotą Komisijos klausimą kodėl jis iš savo asmeninių lėšų grąžino bilietų į spektaklio „Operos fantomas“ kainą Tiriamasis paaiškino, kad taip padarė supratęs, jog šis renginys neatitiko reprezentaciniui renginiui keliamų reikalavimų, nurodydamas, kad, jo nuomone „reprezentacinis renginys yra tuomet, kai atliekamos reprezentacinės funkcijos“.
Atsižvelgdamas į šiuos savo paaiškinimus Tiriamasis Komisijos prašo pripažinti, kad jo veikos Įstatymo nuostatoms neprieštarauja.
Komisijos 2024 m. sausio 30 d. posėdyje pareiškėjas nurodė iš esmės tas pačias, kaip ir savo pranešime aplinkybes bei prašymus.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užkirsti kelią kilti interesų konfliktams ir plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Įstatymo nuostatos taikomos specialiesiems subjektams, nurodytiems Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, – valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktą, valstybės tarnautojai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai. Tiriamasis yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam Įstatymo nuostatos taikomos visos apimties ir tiesiogiai.
Valstybinė tarnyba neatsiejama nuo pamatinių demokratinės visuomenės vertybių. Minėtoji profesinės veiklos sistema privalo veikti nešališkai ir turi būti organizuojama taip, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, užtikrinamas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis. Siekis apsaugoti šias vertybes įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis laikytis tam tikrų ribojimų.
Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas išimtis.
Nustatyta, kad Ambasadorius pagal Londono Jo Didenybės teatro Ambasadai 2023 m. balandžio 30 d. pateiktą išankstinę sąskaitą 2023 m. gegužės 3 d. kreditine kortele sumokėjo 1 415 GBP už bilietus į 2023 m. gegužės 6 d. šiame teatre vykusį spektaklį “Operos fantomas“. 2023 m. liepos 5 d. Tiriamojo išlaidos buvo dar kartą patvirtintos Ambasadoriui parašu tvirtinant Ambasados pajamų ir išlaidų ataskaitą, kurioje aprašo eilutėje „Reprezentacinės išlaidos/bilietai į teatrą - 1 415 GBP“ atsispindi reprezentacinių lėšų panaudojimas bilietams į „Operos fantomą“ pirkti. Spektaklyje „Operos fantomas“ 2023 m. gegužės 6 d. lankėsi Tiriamasis, jo sutuoktinė ir Respublikos Prezidentas su pirmąja ponia.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad turtas yra materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą, valstybės finansinis turtas yra pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų piniginiai ištekliai.
Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis tokiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (ten pat, 9 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Tiriamojo, jo sutuoktinės ir Respublikos Prezidento su pirmąja ponia 2023 m. gegužės 6 d. apsilankymas spektaklyje „Operos fantomas“ buvo apmokėtas Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, iš Ambasadai reprezentacijai skiriamų pinigų ir mokesčių mokėtojams kainavo 1 415 GBP. Tiriamasis taip pat neginčija fakto, kad tokio pobūdžio renginiui panaudoti Ambasadai reprezentacijai skirtų 1 415 GBP jis neturėjo teisės. Todėl šią pinigų sumą 2023 m. rugsėjo 13 d. Tiriamasis padengė (sugrąžino Ambasadai) iš savo asmeninių lėšų.
Reprezentacinių sąnaudų sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme. Šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reprezentacinės sąnaudos yra vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.
Iš esmės tapatus savokų „reprezentacija/reprezentuoti/reprezentacinis“ turinys – „atstovauti kam nors, atstovaujant parodyti gerąsias savo savybes“, įtvirtintas ir bendrinėje lietuvių kalboje bei šiuolaikinėje jos vartosenoje (žr. http://www.lkz.lt/?zodis=reprezentacija&id=23042000000; https://tzz.lt/r/reprezentacinis/).
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimą valstybės institucijos ir įstaigos reprezentacinėms išlaidoms reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“ (toliau – LR Vyriausybės nutarimas). Šiame nutarime nurodyta, kad reprezentacinės išlaidos yra atstovavimo išlaidos šalies viduje ir užsienyje. Joms priskiriama: užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidos (išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms, 2.1. punktas); užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų išlaidos (vaišių, pobūvių, banketų, kurie rengiami įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu kokio nors asmens, delegacijos, svečių garbei, taip pat įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, valstybės arba įstaigos jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams progomis, organizavimo, maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos, 2.2. punktas); darbo susitikimų išlaidos (maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kitų prekių, skirtų įstaigos atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, svarstyti, derinti su kitų įstaigų, įmonių, organizacijų atstovais, pirkimo išlaidos, 2.3. punktas); išlaidos atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms valstybės, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų progomis (2.4. punktas); išlaidos vizitinėms kortelėms, reprezentaciniams suvenyrams, lipdukams ir leidiniams (2.5. punktas); išlaidos, susijusios su dalyvavimu labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose (išlaidos dovanėlėms švenčių proga ikimokyklinių, mokymo, sveikatos apsaugos, vaikų, senelių, invalidų globos įstaigų auklėtiniams ir globotiniams, socialiai remtinoms šeimoms, taip pat išlaidos suvenyrams, dovanoms, gėlėms, pagal varžybų ir konkursų sąlygas numatytiems prizams, su dalyvavimu minėtuose renginiuose susijusiems mokesčiams, valstybės arba įstaigos atributika pažymėtoms prekėms, 2.6. punktas); oficialiam vizitui raštiškai pakviesto Lietuvos Respublikos oficialaus asmens sutuoktinio ar kito lydinčio šeimos nario, vizito metu atliekančio atitinkamas valstybinio ir diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, vykimo į vizito vietą ir atgal visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos (2.7. punktas).
LR Vyriausybės nutarime nurodyta, kad reprezentacinėms išlaidoms nepriskiriama: užsienio specialistų, dirbančių Lietuvos Respublikoje pagal susitarimą, maitinimo ir nakvynės išlaidos (3.1. punktas); įstaigų švenčių, konkursų, sporto varžybų, parodų, mugių, festivalių, koncertų, kitų renginių rengimo išlaidos, kai jos daromos iš specialiai išvardytiems renginiams rengti numatytų lėšų (3.2. punktas). Užsienio reikalų ministerija naudoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas reprezentacinėms išlaidoms pagal užsienio reikalų ministro nustatytas taisykles (ten pat, 3.4. punktas).
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintose „Reprezentacinėms išlaidoms skirtų valstybės biudžeto lėšų naudojimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų ir specialiosiose misijose taisyklėse“ (toliau – Ministerijos taisyklės) numatyti iš esmės tapatūs reprezentacinių lėšų panaudojimo (ne)leistinumo atvejai. Šiose taisyklėse nurodyta, kad reprezentacinės išlaidos gali būti apmokamos ir tarnybine banko mokėjimo kortele, kuri ministerijos darbuotojui gali būti išduota teisės aktų nustatyta tvarka. Kortele griežtai draudžiama atsiskaityti už asmenines paslaugas ir prekes (14, 18 punktai). Už reprezentacinių lėšų atstovybėse panaudojimo teisėtumą, dokumentų, susijusių su jų naudojimu, tinkamu parengimu ir šių lėšų naudojimo kontrolę atsako atstovybės vadovas (ten pat, 19 punktas). Už Ministerijos taisyklių pažeidimą arba nesilaikymą darbuotojai atsako teisės aktų nustatyta tvarka ir privalo atlyginti padarytą materialinę žalą (27 punktas).
Vadovaujantis Tiriamojo statuso tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis Ambasadorius asmeniškai atsako už Ambasadai skirtų lėšų panaudojimą (žr. Ambasados nuostatus, Ambasadoriaus pareigybės aprašymą, Ministerijos taisykles). Įvertinus LR Vyriausybės nutarimo ir Ministerijos taisyklių nuostatas bei atsižvelgiant į Komisijos tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kad Tiriamojo 2023 m. gegužės 6 d. apsilankymas spektaklyje „Operos fantomas“, Komisijos vertinimu, nebuvo susijęs su Ambasadoriaus tarnybinių funkcijų vykdymu, t.y. – oficialiu atstovavimu Lietuvos Respublikai, darytina išvada, jog Tiriamasis, 2023 m. gegužės 3 d. apmokėjęs šias išlaidas iš Ambasadoriaus reprezentacinėms reikmėm skirtų išlaidų, nesilaikė 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, draudžiančios naudoti valstybės turtą ne tarnybinei veiklai.
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo konstatavimui nėra būtina įrodyti, kad valstybė dėl Tiriamojo atliktų veiksmų patyrė materialinę žalą. Taip pat šios nuostatos pažeidimui nustatyti neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad išlaidas už apsilankymą privataus pobūdžio (laisvalaikio praleidimo) spektaklyje „Operos fantomas“ Tiriamasis vėliau, - daugiau nei po keturių menėsių po aptariamo įvykio, paskatintas išorinių ir objektyvių veiksnių (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 11 d. rašto) apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievoles vertinant pagal įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą nėra pagrindo teigti, kad minėtų pareigų pažeidimas gali būti padarytas tik tyčios forma, o valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, turėdami pareigą nepažeisti viešojo intereso, privalo elgtis atsakingai, sąžiningai ir rūpestingai, vertinti galimas savo veiksmų ar neveikimo pasekmes (žr. 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-493/2013).
Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant asmenų elgesio atitikį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atliko veiksmus, kuriais naudojo valstybės valdomą turtą ne tarnybinei veiklai. Nagrinėjamu atveju tyrimo medžiaga patvirtina, kad Tiriamasis būtent tokius veiksmus atliko.
Komisija kritiškai vertina Ambasadoriaus poziciją, kad 2023 m. gegužės 3 d. mokėjimą už apsilankymą spektaklyje „Operos fantomas“ iš Ambasadai reprezentacinėms reikmėms skirtų lėšų jis atlikęs per neapsižiūrėjimą, per klaidą, ar pan. Iš Komisijos tyrimo metu surinktos medžiagos seka, kad dėl 2023 m. gegužės 6 d. popietės Londone „kultūrinio elemento“ Ambasada su Respublikos Prezidento Kanceliarija nuo 2023 m. balandžio 25 d. susirašinėjo ir jį derino elektroniniais laiškais (į šį susirašinėjimą buvo įtrauktas ir Tiriamasis). Respublikos Prezidento Kanceliarija, iš Ambasados pasiūlytų alternatyvų, 2023 m. balandžio 26 d. elektroniniu laišku Ambasadą informavo, kad pageidautų aspsilankyti „Operos fantome“. Teatras sąskaitą faktūrą apmokėti už spektaklį Ambasadai pateikė 2023 m. balandžio 30 d. Iš šių aplinkybių galima teigti, kad aptariamas Ambasadoriaus veiksmas nebuvo spontaniškas, bet planuotas ir apgalvotas. Tai Ambasadorius patvirtino ir savo 2023 m. spalio 4 d. Vilniuje surengtos spaudos konferencijos metu. Be to, pažymėtina, kad Įstatymas nenustato išimčių, kad 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų pažeidimas negali būti konstatuojamas, kai tiriamas asmuo pažeidimą padarė dėl aplaidumo, techninės klaidos, netyčia ar nerūpestingai.
Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas įpareigojimas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenis nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.
Įstatyme nėra įtvirtintos „asmeninės naudos“ sampratos, tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačius interesus apibrėžia kaip šio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumą asmenine turtine ar neturtine nauda, šio asmens (ar jam artimo asmens) moraline skola, moralinį įsipareigojimą ar kitą panašaus pobūdžio interesą deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (3 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad Tiriamasis, naudodamasis jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais ir pareigomis, 2023 m. gegužės 3 d. atliko mokėjimą iš Ambasadai reprezentacinėms lėšoms padengti skirtos kortelės už savo ir savo sutuoktinės apsilankymą į Londono teatre 2023 m. gegužės 6 d. vykusį vaidinimą „Operos fantomas“ su vaišėmis kuris, kaip seka iš Komisijos turimų duomenų visumos, buvo privataus pobūdžio, t.y. – laisvalaikio praleidimo būdas. Iš tokių savo veiksmų Tiriamasis, kaip privatus fizinis asmuo, Komisijos nuomone, turėjo ir turtinės ir neturtinės naudos, nes kartu su savo sutuoktine (artimu asmeniu) apsilankydamas aukšto meninio lygio kultūros renginyje, vykusiame išskirtinėje aplinkoje nemokamai gavo moralinę satisfakciją, kitaip tariant - sutaupė pramogai, kuri, kaip nustatyta buvo pakankamai didelės piniginės vertės. Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad tokie Tiriamojo veiksmai prieštarauja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam formalaus pobūdžio draudimui naudoti tarnybines pareigas ar tarnybinį statusą asmeninei naudai gauti.
Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Komisija vertina, kad šioje Įstatymo normoje įtvirtintas imperatyvas (sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas) yra pažeidžiamas, kai deklaruojantis asmuo apskritai neatlieka tarnybinių pareigų arba jas atlieka, bet su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos gali būti pažeistos deklaruojančio asmens veikimu arba neveikimu. Be to, valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio tarnybines pareigas, kaltė, gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pabrėžtina, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga yra susieta su deklaruojančio asmens (šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojo) teisiniu statusu, kurį atspindi jo turimi tarnybiniai įgaliojimai ir kompetencijos. Svarbu ir tai, kad vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo sąžiningai ir tinkamai atliko tarnybines pareigas, būtina nustatyti konkrečias tiriamojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigas.
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (Komisijos atliekamo tyrimo metu aktuali redakcija) 5 straipsnyje įtvirtinti tokie diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai: 1) atsakomybė. Diplomatas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; užsienio reikalų ministro reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą; 2) atvirumas. Diplomatas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms; 3) efektyvumas. Diplomatas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai; 4) kūrybingumas. Diplomatas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti; 5) lankstumas. Diplomatas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių; 6) lojalumas valstybei ir politinis neutralumas. Diplomatas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, kurių reikia šiai santvarkai apsaugoti; 7) nesavanaudiškumas. Diplomatas privalo naudoti jam patikėtą valstybės turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui arba partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams; 8) sąžiningumas ir nešališkumas. Diplomatas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; 9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas; 10) pagarba žmogui ir valstybei. Diplomatas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; 11) pavyzdingumas. Diplomatas privalo būti nepriekaištingos reputacijos; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais diplomatais, valstybės tarnautojais ar kitais asmenimis, visomis situacijomis veikti profesionaliai; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti; 12) profesionalumas. Diplomatas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti; 13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams; 14) viešumas ir skaidrumas. Diplomatų tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; diplomatas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Nustatyta, kad Ambasada (dalyvaujant ir Tiriamajam) nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. su LR Prezidento kanceliarija elektroniniais laiškais derino LR Prezidento ir jo sutuoktinės 2023 m. gegužės 6 d. popietės -„kultūrinio elemento“, Londone darbotvarkę. 2023 m. balandžio 26 d. iš Respublikos Prezidento Kanceliarijos gavęs informaciją (pageidavimą), kad 2023 m. gegužės 6 d. popietę „Prezidentas su ponia nueitų į Phantom of the Opera“, pagal Londono teatro Ambasadai 2023 m. balandžio 30 d. pateiktą sąskaitą faktūrą Tiriamasis 2023 m. gegužės 3 d. Ambasados kreditine kortele sumokėjo 1 415 GBP už bilietus į 2023 m. gegužės 6 d. šiame teatre vykusį spektaklį “Operos fantomas“. Reprezentacinių išlaidų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, kaip jau buvo minėta aukščiau šiame Komisijos sprendime, jų panaudojimas spektakliui „Operos fantomas“, kuriame lankėsi ir Tiriamasis, viešosios teisės aspektu vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Tyrimo metu Komisija negavo pagrįstos informacijos ir neturi duomenų, leidžiančios manyti, kad Respublikos Prezidento, Ambasadoriaus bei jų sutuoktinių apsilankymas spektaklyje „Operos fantomas“ būtų buvęs kokiu nors būdu susijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu, šioje užsienio šalyje vykdytu atstovavimu Lietuvos Respublikai, dalykiniais susitikimais ir pan. Kaip seka iš Komisijai pateiktų rašytinių dokumentų ir kitos medžiagos, apsilankymas „Operos fantome“ Respublikos Prezidento Kanceliarijos ir Ambasados buvo suplanuotas kaip oficialioje Respublikos Prezidento darbo vizito Londone darbotvarkėje viešai neskelbiamas „kultūrinis elementas“. Ambasadorius yra tiesiogiai atsakingas už Ambasadai skirtų lėšų panaudojimą. Todėl Tiriamasis, atsižvelgiant į jo tarnybinio statuso asmenims keliamus reikalavimus, Komisijos nuomone, privalėjo suvokti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų (biudžeto) lėšas naudoja asmeninio laisvalaikio praleidimo renginiui. Todėl Komisija kritiškai vertina Tiriamojo argumentus, esą elgdamasis aptariamu būdu jis išskirtinai rūpinosi tik viešuoju visuomenės interesu, ir iš savo veiksmų neturėjo jokios asmeninės naudos. Ambasadoriaus paaiškinimas, kad spektaklyje „Operos fantomas“ turėtą lūkesčių neformaliai susitiki su kitų užsienio šalių vadovais, Komisijos nuomone, yra subjektyvus ir jo tarnybinio statuso asmenims nustatytų reikalavimų neatitinkantis situacijos suvokimas. Pažymėtina, kad į 2023 m. gegužės 6 d. Londone vykusias JK Karaliaus Karolio III ir Karalienės Kamilos karūnavimo iškilmes bei šio renginio proga surengtą oficialų priėmimą buvo kviesti ir juose dalyvavo daugelio užsienio šalių vadovai. Duomenų, kad Ambasada LR Prezidento darbo vizito Londone metu būtų organizavusi kokius nors kitus, įskaitant ir neformalius, susitikimus su kitų užsienio valstybių vadovais, ar įgaliotais asmenimis, atliekamo tyrimo metu Komisija negavo. Tokio pobūdžio informacijos savo kompetencijos apimtyje Komisijai nepateikė ir Respublikos Prezidento kanceliarija. Komisija nekvestionuoja Tiriamojo, kaip privataus fizinio asmens, teisės planuoti bei leisti savo ir padėti organizuoti kitiems privatiems fiziniams asmenims jų laisvalaikį, laisvalaikio praleidimo formas ir būdus. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad Ambasadoriui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, taikomi specialūs teisės aktų, įskaitant Įstatymo nuostatas, reikalavimai. Todėl Tiriamojo tarnybinio statuso asmenims minėtojo pobūdžio privačių renginių organizavimui ir jų realizavimui yra draudžiama naudoti valstybės lėšas ir Ambasados administracinius išteklius. Iš Ambasadoriaus paaiškinimo Komisijai seka, jog tai, kad 2023 m. gegužės 6 d. apsilankymas spektaklyje „Operos fantomas“ nebeatitiko reprezentaciniui renginiui keliamų formalių reikalavimų jis patyręs, kai „asmenys, kurių atvykimo buvo tikimasi, operoje neapsilankė“. Tačiau Tiriamasis Komisijai nurodė, kad jis į Ambasados sąskaitą 1415 GBP (tai yra, bilietų į operą kainą) iš savo asmeninių lėšų pervedė tik po to, kai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė užklausą Ambasadai dėl šių bilietų pirkimo, esą tokiu būdu siekdamas išvengti „nesusipratimo ar teisinių ginčų, vadovaudamasis valstybės interesų prioriteto principais“.
Atsižvelgdama į nurodytąsias aplinkybes Komisija daro išvadą, kad Tiriamasis, iš Ambasados reprezentacinėms reikmėms skirtų lėšų nupirkęs bilietus, įskaitant ir sau, į Londono teatre 2023 m. gegužės 6 d. vykusį spektaklį „Operos fantomas“ ir pats jame dalyvavęs, nesilaikė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nes tarnybinių pareigų minėtojo renginio metu Ambasadorius nevykdė. Pabrėžtina, kad sąžiningą tarnybinių pareigų atlikimą galima įvertinti pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus, – atsakant į klausimą, ar Tiriamasis privalėjo ką nors daryti ar nedaryti. Jei valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet jų neatliko, toks elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas. Komisijos turima medžiaga patvirtina, kad Ambasadai ir Respublikos Prezidentūrai derinant Respublikos Prezidento darbo vizito Londone darbotvarkę ir likus daugiau nei vienai savaitei iki spektaklio „Operos fantomas“ atlikimo dienos Ambasadorius buvo informuotas ir jau turėjo neabejotinai žinoti, jog šis renginys planuojamas kaip privataus pobūdžio „kultūrinis elementas“. Todėl, kaip už Ambasados lėšų tinkamą panaudojimą tiesiogiai atsakingas statutinis valstybės tarnautojas Tiriamasis privalėjo aktyviais ir valiniais veiksmais dėti visas nuo jo priklausiančias pastangas tam, kad būtų išvengta Lietuvos biudžeto lėšų panaudojimo ne tarnybinei veiklai. Tokių veiksmų Ambasadorius neatliko. Todėl konstatuotina, kad Tiriamasis nagrinėjamu atveju elgėsi nesąžiningai ir netinkamai. Pabrėžtina, kad abejonės, jei jų kyla, yra viešojo intereso naudai, todėl pagrįsti, kad tarnybinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, privalo pats Tiriamasis.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytąsias aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
Pripažinti, kad Tirtasis, eidamas Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pareigas, iš šios ambasados lėšų apmokėjęs bilietus, įskaitant jo paties ir jo sutuoktinės, į Londono Jo Didenybės teatro 2023 m. gegužės 6 d. spektaklį „Operos fantomas“, kurio lankymas nebuvo susijęs su tarnybinėmis pareigomis, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktų nuostatas.
Siūlyti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui imtis prevencinių veiksmų, kad Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms rengiant ir organizuojant darbinius vizitus būtų išvengta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų.
Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui.
Su sprendimu supažindinti pareiškėją.
Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
