DĖL NIJOLĖS GUOBIENĖS

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL NIJOLĖS GUOBIENĖS

2025 m. rugpjūčio 6 d. Nr. KS-2025/77

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK, Komisija): pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė, nariai Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi aplinkybes dėl Zarasų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) merės Nijolės Guobienės elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,

n u s t a t ė:

I. Tyrimo pagrindas ir dalykas

Komisija gavo pranešimą (toliau – Pranešimas), kad N. Guobienė, kaip Savivaldybės merė, ir jos sutuoktinis, kaip fizinis asmuo, pateikė skundus dėl internetiniame tinklaraštyje „Sėlių aikštė“ paskelbtos informacijos. Teigiama, esą tiek N. Guobienei, tiek ir jos vyrui atstovauja ta pati advokatė, kuri taip pat atstovauja Savivaldybės administracijai. Pranešama, esą N. Guobienei galimai kilo viešųjų ir privačių interesų konfliktas, nes ji ir jos sutuoktinis turi privačių ryšių su advokate, advokatės paslaugos, be kita ko, yra apmokamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ir tai leidžia įžvelgti, kad N. Guobienė galbūt naudojasi Savivaldybės merės pareigomis asmeninei naudai gauti, jai (ar jos sutuoktiniui, kaip privačiam asmeniui) galimai daromos nuolaidos, atitinkamos teisinės paslaugos teikiamos mažesniais, nei įprastai, įkainiais ar net nemokamai (padengiamos Savivaldybės).

Susipažinusi su Pranešime išdėstytomis aplinkybėmis bei kita papildoma informacija, kurią Komisija surinko vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Komisija pradėjo tyrimą dėl N. Guobienės elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms (VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Komisija vertina, ar Savivaldybės merė N. Guobienė nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti, kai Savivaldybės vardu pasirašė 2024-12-04 sutartį su advokate, su kuria tuo metu turėjo privatų ryšį.

Taip pat Komisija vertina, ar Savivaldybės vardu sudarydama 2024-12-04 sutartį su advokate, su kuria N. Guobienę ir (ar) jos sutuoktinį sieja privatus ryšys (teisinių paslaugų teikimas privačia tvarka) bei galimai siekdama pilnai ar dalinai išvengti asmeninių (N. Guobienės ar jos sutuoktinio) išlaidų už privačia tvarka suteiktas teisines paslaugas, galbūt siekdama, kad už šias paslaugas būtų sumokėta (pilnai ar dalinai) Savivaldybės lėšomis, N. Guobienė nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, įpareigojančių nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

II. Nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. Guobienė yra Savivaldybės merė (Savivaldybės tarybos 2023 – 2027 m. kadencija).

2. 2022-02-02 tarp klientų – N. Guobienės ir jos sutuoktinio, kaip privačių asmenų (iš vienos pusės) bei advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ advokatės (advokatės duomenys Komisijai žinomi, toliau - Advokatė) buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Galiojimo terminas šioje sutartyje nenurodytas. Komisijai pateiktame sutarties išraše nurodyta, kad Sutarties objektas yra advokato teisinių paslaugų teikimas Klientui įvairiais teisiniais klausimais, t. y. konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais institucijose, atstovavimas bylų procese (1.1 punktas). Šia sutartimi yra pavedama atstovauti ir konsultuoti Klientą įvairiais teisės klausimais (1.2 punktas). Siekdamas tinkamai atlikti Sutarties 1.1. punkte nurodytą pavedimą, advokatas įsipareigoja: Pagal poreikį teikti Klientui teisines konsultacijas, atstovauti Klientą visose valstybinėse institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose bei palaikyti teisinius ryšius su fiziniais ir juridiniais asmenimis, atstovauti Klientą ir jo teisinius interesus teismo procesuose visų instancijų teismuose, rengti procesinius dokumentus ir kitus teisinę reikšmę turinčius dokumentus, dalyvauti derybose su kitais asmenimis, informuoti Klientą apie pavedimo vykdymo eigą (2.1.1 punktas). Klientas įsipareigoja Sumokėti advokatui honorarą už teikiamas teisines paslaugas (3.2 punktas).

3. 2024-12-04 buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurią Savivaldybės vardu pasirašė Savivaldybės merė N. Guobienė, o advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ vardu – Advokatė (ta pati, su kuria 2022-02-02 buvo sudaryta privati N. Guobienės ir jos sutuoktinio sutartis). Sutartyje nurodyta, kad bus atstovaujama Kliento (Savivaldybės) interesams Visuomenės informavimo etikos komisijoje (toliau - VIEK), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje (toliau – ŽEIT) bei esant poreikiui – teisme dėl visuomenės informavimo priemonės “Sėlių aikštė“ paskelbtų publikacijų (sutarties 2 straipsnio 1.2 punktas). Klientas įsipareigoja apmokėti Advokatei ar tiesiogiai paslaugas suteikusiam advokatui ar advokato padėjėjui pagal jo išrašytą sąskaitą (sutarties 2 straipsnio 3 dalis). Klientas už suteiktas teisines paslaugas advokatui moka šioje sutartyje įvardintą valandinį honorarą, pagal advokato ar jų perįgalioto asmens surašytą sąskaitą (sutarties 6 straipsnio 2 dalis). Sutartis galioja 5 kalendorinius metus (sutarties 9 straipsnio 1 dalis).

Sutartis Savivaldybėje užregistruota 2024-12-10.

4. 2024-12-05 Advokatė N. Guobienės sutuoktinio (fizinio asmens) vardu pateikė skundą VIEK dėl visuomenės informavimo priemonės “Sėlių aikštė“ publikacijų, o 2025-02-24 jo vardu pateikė VIEK patikslintą skundą; kartu su skundu buvo pateiktas 2022-02-02 teisinių paslaugų sutarties išrašas.

5. 2024-12-11 Advokatė Savivaldybės merės N. Guobienės vardu (Pareiškėja įvardinta Savivaldybės merė N. Guobienė) pateikė skundą VIEK dėl visuomenės informavimo priemonės “Sėlių aikštė“ paskelbtų publikacijų, o 2025-02-24 ji pateikė patikslintą skundą; kartu su skundu buvo pateiktas 2024-12-04 teisinių paslaugų sutarties išrašas.

6. 2024-12-05 Advokatė N. Guobienės sutuoktinio (fizinio asmens) vardu pateikė skundą ŽEIT dėl visuomenės informavimo priemonės “Sėlių aikštė“ publikacijų, o 2025-01-31 jo vardu pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skundo; kartu su skundu buvo pateiktas 2022-02-02 teisinių paslaugų sutarties išrašas;

7. 2024-12-11 Advokatė Savivaldybės merės N. Guobienės vardu (Pareiškėja įvardinta Savivaldybės merė N. Guobienė) pateikė skundą ŽEIT dėl visuomenės informavimo priemonės “Sėlių aikštė“ paskelbtų publikacijų, o 2025-01-31 ji pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skundo; kartu su skundu buvo pateikta 2024-12-04 teisinių paslaugų sutartis;

8. 2024-12-13 Advokatė išrašė Savivaldybės administracijai sąskaitą faktūrą už skundų VIEK ir ŽEIT parengimą (už 9 darbo valandas), o 2025-04-08 pateikta Advokatės 2025-01-31 išrašyta sąskaita faktūra už 2025-01-31 rašytinius paaiškinimus ŽEIT (už 6 darbo valandas). Savivaldybė abi sąskaitas apmokėjo.

III. Nijolės Guobienės paaiškinimas

N. Guobienė teigia Įstatymo nuostatų nepažeidusi.

Dėl 2024-12-04 pasirašytos teisinių paslaugų sutarties N. Guobienė paaiškino, kad Savivaldybės mere ji tapo 2023 m. balandžio 13 d., o sutartinius santykius su Advokatų profesinė bendrija „Intra lex“ Savivaldybės administracija turėjo nuo 2019 metų, pavyzdžiui, 2019-01-03 Teisinių paslaugų sutartis (teisinės paslaugos konkrečioje byloje); 2019-07-24 Teisinių paslaugų sutartis (teisinės paslaugos konkrečioje byloje); 2021-03-05 Teisinių paslaugų sutartis (terminuotos teisinės paslaugos); 2022-03-31 Teisinių paslaugų sutartis (terminuotos teisinės paslaugos); 2023-04-06 Teisinių paslaugų sutartis (terminuotos teisinės paslaugos); 2024-12-04/2024-12-10 Teisinių paslaugų sutartis (teisinės paslaugos: atstovavimas VIEK, ŽEIT bei, esant poreikiui, teisme dėl visuomenės informavimo priemonės „Sėlių aikštė“ paskelbtų publikacijų).

Taigi Advokatų profesinė bendrija „Intra lex“ Savivaldybės administracijai teikia ilgalaikes teisines paslaugas (atskiriems teisiniams pavedimams) nuo 2019 metų, teikiamų paslaugų valandiniai įkainiai nesikeičia.

N. Guobienė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2024-12-04/2024-12-10 Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su Advokatų profesine bendrija „Intra lex“, o ne su konkrečiai Advokate, kaip individualią veiklą vykdančiu asmeniu. Be to, teisinių paslaugų sutartis numatė, kad Savivaldybę (merę) gali atstovauti ir kiti kontoros advokatai.

Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad Savivaldybės merė N. Guobienė, sudarant 2024-12-04/2024-12-10 Teisinių paslaugų sutartį dėl merės, kaip vykdomosios institucijos ir Savivaldybės atstovavimo VIEK ir ŽEIT, nesinaudojo jokiais asmeniniais (privačiais) ryšiais, taip pat nesinaudojo savo tarnybiniu statusu ar einamomis pareigomis asmeninei naudai gauti, nes sutartis buvo sudaryta su advokatų profesine bendrija, kuri teikia ilgalaikes teisines paslaugas, t. y. Įstatymo nuostatų N. Guobienė nepažeidė.

2022-02-02 tarp N. Guobienės ir jos sutuoktinio, kaip privačių fizinių asmenų, su Advokate, kaip individualiai veikiančiu asmeniu, kurios darbo vieta yra Advokatų profesinėje bendrijoje „Intra lex“, buvo sudaryta Teisinių paslaugų sutartis. Ši sutartis buvo skirta vienkartiniam ir konkrečiam pavedimui, įtvirtintam sutarties 1.3 punkte (parengti ir pateikti prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo konkrečioje civilinėje byloje; dėl kitų pavedimų (jeigu tokių būtų), šalys sudaro atskirus susitarimus).

N. Guobienės teigimu, daugiau jokių kitų teisinių paslaugų jai ar jos sutuoktiniui, kaip privatiems asmenims, Advokatė neteikė.

N. Guobienės sutuoktinis skundus VIEK ir ŽEIT dėl visuomenės informavimo priemonės „Sėlių aikštė“ paskelbtų publikacijų teikė asmeniškai, kaip fizinis asmuo. Tam tikslui jis, kaip privatus asmuo, su Advokate, kaip individualią veiklą vykdančiu asmeniu, kurios darbo vieta yra registruota Advokatų profesinėje bendrijoje „Intra lex“, 2024-12-03 sudarė Teisinių paslaugų sutartį. Joje nustatytas konkretus pavedimas: parengti ir pateikti skundą dėl Visuomenės informavimo priemonės „Sėlių aikštė“ paskelbtų publikacijų. Dėl kitų pavedimų (jeigu tokių būtų), šalys sudaro atskirus susitarimus.

Advokatė, kaip N. Guobienės sutuoktinio atstovė, padarė techninę klaidą - kartu su skundais VIEK ir ŽEIT vietoje 2024-12-03 Teisinių paslaugų sutarties pateikė 2022-02-02 Teisinių paslaugų sutarties išrašą.

2024-12-03 sutartimi šalys susitarė dėl fiksuoto (vienkartinio) paslaugų įkainio, kuris bus apmokėtas pagal Advokatės pateiktą sąskaitą, institucijoms priėmus sprendimus dėl parengtų ir pateiktų skundų (N. Guobienės paaiškinimo Komisijai pateikimo metu skundų nagrinėjimo procedūros dar nebuvo užbaigtos).

N. Guobienė pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Vadinasi, teisinis reguliavimas leidžia šalims susitarti dėl užmokesčio dydžio ir jo apmokėjimo tvarkos.

N. Guobienės sutuoktinis pageidavo su Advokate susitarti dėl fiksuoto paslaugų teikimo įkainio, tokiu būdu abiem šalims prisiimant riziką, kad šio klausimo išsprendimui (atstovavimui, dokumentų rengimui ir kt.) gali būti skiriama mažiau ar daugiau laiko, nei šalių sutartas fiksuotas įkainis. Taip pat viena iš susitarimo sąlygų buvo paslaugų apmokėjimas po Institucijų priimtų sprendimų.

Taigi Advokatė jokių išskirtinių sąlygų N. Guobienės sutuoktiniui nesudarė ir/ar nemokamų teisinių paslaugų neteikė.

Prielaida, esą dėl privačių ryšių su Advokate atstovavimui yra taikomi mažesni įkainiai arba paslaugos yra teikiamos nemokamai, yra nepagrįsta. Tiek ankstesnėse Teisinių paslaugų sutartyse, tiek 2024-12-04/2024-12-10 Teisinių paslaugų sutarties 6.2 punkte yra nurodytas vienodas ir tas pats valandinis paslaugų įkainis.

Nagrinėjamuoju atveju Savivaldybei už skundų VIEK bei ŽEIT parengimą 2024-12-13 buvo išrašyta ir pateikta apmokėti Advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ PVM sąskaita faktūra už 9 darbo valandas. Abu skundai turinio prasme buvo tapatūs.

Už 2025-01-31 rašytinių paaiškinimų ŽEIT buvo išrašyta ir pateikta apmokėti Advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ PVM sąskaita faktūra už 6 darbo valandas.

Taigi advokatų profesinė bendrija „Intra lex“ jokių išskirtinių sąlygų (mažesnių paslaugų tarifų) ar nemokamų teisinių paslaugų Savivaldybei neteikė, o pateiktos Advokatų profesinės bendrijos sąskaitos yra pagrįstos faktiškai skirtu laiku.

N. Guobienės nuomone, minėtosios aplinkybės pagrindžia, kad Įstatymo nuostatų ji nepažeidė.

VTEK 2025 m. rugpjūčio 6 d. posėdyje N. Guobienė nedalyvavo. Apie Komisijos posėdžio datą ir laiką ji buvo informuota tinkamai.

IV. Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

N. Guobienė yra Savivaldybės merė, valstybės politikė, t. y. eina pareigas, kurios priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Įstatymas jai taikomas visos apimties (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad deklaruojantys asmenys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti bei teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Tarybos nario pareiga vengti interesų konflikto taip pat nustatyta ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 4 punkte.

Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –LVAT) formuodamas Įstatymo taikymo praktiką nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT . lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; . rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; . spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; . vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).

Kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT . birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; . spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; . rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; . kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; . lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).

Nagrinėjamuoju atveju VTEK vertina:

1) ar N. Guobienei nekilo interesų konfliktas ir ar ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kai Savivaldybės vardu pasirašė 2024-12-04 sutartį su Advokate, su kuria tuo metu (ji/jos sutuoktinis) turėjo privatų ryšį;

2) ar Savivaldybės vardu sudarydama 2024-12-04 sutartį su Advokate, su kuria N. Guobienę (jos sutuoktinį) siejo privatus ryšys, bei galimai siekdama pilnai ar dalinai išvengti asmeninių (N. Guobienės ar jos sutuoktinio) išlaidų už privačia tvarka suteiktas teisines paslaugas, galbūt siekdama, kad už šias paslaugas būtų sumokėta (pilnai ar dalinai) Savivaldybės lėšomis, N. Guobienė nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų.

Dėl galimo interesų konflikto ir pareigos nusišalinti

Interesų konfliktas – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys). Artimi asmenys - tai deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos administracinių teismų suformuotą praktiką, kiekvienu atveju konstatuojant, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT . balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad N. Guobienė ir jos sutuoktinis, kaip privatūs fiziniai asmenys, 2022-02-02 sudarė su Advokate, dirbančia advokatų profesinėje bendrijoje „Intra lex“, teisinių paslaugų sutartį. Taigi tarp Advokatės ir N. Guobienės (bei jos sutuoktinio) susikūrė privatus ryšys. Galiojimo terminas šioje sutartyje nebuvo įvardintas. Komisijai pateiktame sutarties išraše, kuris buvo teikiamas ir kitoms institucijoms (ŽEIT, VIEK) nurodytas Sutarties objektas apibūdintas bendrais bruožais, tačiau N. Guobienės teigimu, iš originalios sutarties (viso teksto, o ne jo išrašo) spręstina, kad ši privati sutartis buvo sudaryta tik tam tikriems pavedimams konkrečioje byloje, t. y. sutartis nebuvo neterminuota ir ją su Advokate siejantis privatus ryšys neva buvo pasibaigęs, o 2024 m. teikiant skundus minėtosioms institucijoms Advokatė teikė 2022-02-02 sutarties išrašą tik dėl techninės klaidos.

Komisija minėtąjį N. Guobienės argumentą vertina kritiškai ir atkreipia dėmesį, kad 2022-02-02 sutartis Advokatės, kaip tebegaliojanti, 2024 m. buvo teikiama net kelioms institucijoms (tiek ŽEIT, tiek VIEK, t. y. skirtingose bylose). Be to, kaip nurodo pati N. Guobienė, jai artimas asmuo – sutuoktinis, kaip privatus fizinis asmuo, 2024-12-03 su Advokate sudarė tikslinių teisinių paslaugų (skundų dėl „Sėlių aikštės“ teikimo ŽEIT ir VIEK) sutartį. 2024-12-04 buvo sudaryta sutartis (Savivaldybėje registruota 2024-12-10) dėl iš esmės to paties paslaugų objekto (tų pačių veiksmų: skundų dėl „Sėlių aikštės“ teikimo ŽEIT ir VIEK, bei, esant poreikiui, teismui) tarp Savivaldybės, atstovaujamos Savivaldybės merės N. Guobienės (kuri, kaip matyti, skunduose ŽEIT ir VIEK buvo įvardinta Pareiškėja) ir advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“, atstovaujamos tos pačios Advokatės, su kuria jau egzistavo N. Guobienės (jos sutuoktinio) privatus ryšys. Sutartis pasirašė ir skundus bei kitus dokumentus ŽEIT ir VIEK teikė ta pati Advokatė, todėl nagrinėjamuoju atveju neturi teisinės reikšmės N. Guobienės argumentas, kad jos sutuoktinis sutartį sudarė su Advokate, dirbančia advokatų profesinėje bendrijoje „Intra lex“, o N. Guobienė, kaip Savivaldybės merė, - su APB „Intra lex“, atstovaujama Advokatės.

Darytina išvada, kad, nepriklausomai nuo to, ar 2022-02-02 sutartis tebegaliojo ar ne, Savivaldybės merei N. Guobienei Savivaldybės vardu sudarant ir pasirašant 2024-12-04 sutartį, egzistavo jos privatus (asmeninis) ryšys su Advokate, kadangi N. Guobienei artimas asmuo (sutuoktinis) 2024-12-03 su Advokate buvo sudaręs privačią sutartį. Pastebėtina ir tai, kad šių sutarčių objektas (teikiamos paslaugos dėl tinklaraščio „Sėlių aikštė“ publikacijų) bei Advokatės vėliau atliktų veiksmų istorinė chronologija (skundų, patikslinančių skundų, paaiškinimų teikimo ŽEIT ir VIEK datos) yra glaudžiai susiję. Paminėtina ir tai, kad nors sutartis sudaryta Savivaldybės vardu, teikiant skundus minėtosioms institucijoms pareiškėja buvo nurodyta pati Savivaldybės merė N. Guobienė. Kompleksiškai vertinant šias aplinkybes spręstina, kad N. Guobienė negalėjo nesuprasti, kad jos veiksmai sukels pagrįstų abejonių dėl jos veiksmų nešališkumo bei jos ir (ar) jos sutuoktinio privačių interesų egzistavimo.

Teismas savo bylose yra pabrėžęs, kad valstybės (savivaldybių) institucijų vadovams taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad tokie asmenys yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (pavyzdžiui, LVAT . lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-750-2004, . kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012, . gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2512-575/2017). Atitinkami reikalavimai taikomi ir vienam iš pagrindinių aukščiausiojo savivaldos organo atstovui – savivaldybės merui. Elgtis taip, kad veiksmai nekeltų net menkiausių abejonių, įpareigoja ne tik Įstatymo nuostatos, bet toks įpareigojimas kyla iš asmens turimo (šiuo atveju – Savivaldybės mero) statuso, jam keliamų reikalavimų ir su tuo susijusių visuomenės lūkesčių (pvz., LVAT . birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Tyrimo metu nenustatyta, kad N. Guobienė būtų nusišalinusi nuo 2024-12-04 sutarties pasirašymo.

Kaip minėta, Įstatymas yra formalus ir vertinant asmenų elgesio atitikį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, be to, ar nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, nes konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Atsižvelgdama į tai Komisija vertina, kad sudarydama sutartį su Advokate, su kuria tuo metu egzistavo privatus (asmeninis) ryšys (Advokatė buvo sudariusi privačią sutartį su N. Guobienės sutuoktiniu), N. Guobienė pateko į interesų konflikto situaciją ir nuo jos nenusišalindama pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Dėl pasinaudojimo pareigomis asmeninei naudai gauti

Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios deklaruojančių asmenų prievolės. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti.

Komisijos gautame Pranešime keliamos abejonės, esą Savivaldybės vardu sudarydama 2024-12-04 sutartį su Advokate, kuri tuo pačiu, kaip fiziniam asmeniui, atstovauja N. Guobienės sutuoktiniui bei Savivaldybės administracijai ir gina pačios N. Guobienės interesus, N. Guobienė galimai pasinaudojo tarnybinėmis pareigomis, Savivaldybės merės statusu ir siekė asmeninės naudos (pilnai ar iš dalies išvengti asmeninių jos ar jos sutuoktinio išlaidų už Advokatės teikiamas paslaugas).

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad sutartis su Advokatų profesine bendrija „Intra lex“ Savivaldybės administracija sudaro nuo 2019 m., teikiamų teisinių paslaugų Savivaldybei įkainiai nesikeičia. N. Guobienės sutuoktinis su Advokate sudarė fiksuoto mokesčio, kuris bus mokamas pasibaigus atitinkamiems teisiniams procesams, sutartį. Tokio atsiskaitymo tvarkos bei sulygto Advokatės honoraro dydžio Komisija nekvestionuoja, kadangi atitinkamus santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas, o šio įstatymo vykdymo priežiūra neįeina į VTEK kompetencijos (įgaliojimų) ribas.

Duomenų apie tai, kad Savivaldybės biudžeto lėšomis buvo dengiamos asmeninės N. Guobienės ar jos sutuoktinio išlaidos už teisinių paslaugų teikimą nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamuoju atveju buvo pažeistos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi suformuota administracinių teismų praktika, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais ir šio straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, sudarydama 2024-12-04 sutartį su Advokatų profesinės bendrijos advokate, su kuria tuo metu egzistavo privatus jos (merės) sutuoktinio ryšys, pateko į interesų konflikto situaciją ir nuo jo nenusišalindama pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2. Pripažinti, kad Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, sudarydama 2024-12-04 sutartį, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kadangi nenustatyta, kad ji siekė asmeninės naudos.

3. Rekomenduoti Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai imtis prevencinių priemonių, kad ateityje būtų tinkamai vykdomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos dėl interesų konflikto vengimo.

4. Sprendimo kopiją išsiųsti Nijolei Guobienei.

5. Apie priimtą sprendimą informuoti Pareiškėją ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją.

6. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė